Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl skolos, delspinigių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo išduodant teismo įsakymą skolininkei B. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

CPK XXIII skyriaus normos nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimą.Pareiškimo negalima laikyti neturinčiu pagrindo, kadangi jame nurodyta, jog reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytų tikslinės paskolos sutarties, paskolos sutarties ir išperkamosios nuomos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, argumentuodamas kreditoriaus prašomu priteisti aiškiai per dideliu ir neprotingu delspinigių dydžiu.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius reikalavimą dėl 6 562,94 Lt skolos ir 1 317,03 Lt delspinigių priteisimo iš skolininkės grindė sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei delspinigių skaičiavimo lentelėmis pagal nurodytas sutartis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo iš skolininkės nėra iš esmės neįmanomas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio delspinigių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), kadangi pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti, kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiškimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės B. S. priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo