- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-853-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00574-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- UAB „Snoro lizingas“
- Skolininkas
- J. J.
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-25 nutarties, priimtos pagal UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei J. J. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės J. J. 1 445,18 Lt skolos, 511,44 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 15 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-25 nutartimi nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkei J. J. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kreditoriaus prašomos priteisti netesybos šiuo atveju yra aiškiai per didelės ir neprotingos, todėl kreditoriaus pareiškimas, kaip aiškiai nepagrįstas, atsisakytinas priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Snoro lizingas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-25 nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantas nurodo, kad:
Motyvuojamoji dalis
1. Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį „Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo“. Teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, nes skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimus.
2. Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį „Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami“.
3. Teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne prašomą priteisti delspinigių sumą, o tokia teismo pozicija apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismą, kadangi akivaizdu, jog kreditorius negali kreiptis į teismą, jeigu jo su klientais sudarytose vartojimo sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc.
4. Civilinio proceso doktrinoje nurodoma, jog sąvoka „aiškiai nepagrįstas reikalavimas“ suvokiamas kaip neturintis pagrindo, neargumentuotas, absurdiškas arba nesąžiningas reikalavimas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teismo įsakymo išdavimo santykius reglamentuojančias procesines teisės normas.
Pagrindinis apelianto argumentas, pagrindžiantis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra tai, kad teismas negalėjo atsisakyti priimti apelianto pareiškimo dėl įsakymo išdavimo vadovaudamasis tuo, kad jis yra aiškiai nepagrįstas dėl prašomų priteisti aiškiai per didelių ir neprotingų delspinigių (netesybų). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta apelianto pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnis). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius reikalavimą dėl 1 445,18 Lt skolos, 511,44 Lt delspinigių priteisimo iš skolininkės grindė Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. VDM00303KHPA bei delspinigių skaičiavimo lentele pagal nurodytą sutartį (b. l. 5-6), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo iš skolininkės nėra iš esmės neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio delspinigių dydžio nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą. Be to, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokių būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutarė:
Kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-25 nutarti panaikinti ir kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei J. J. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.