Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2S-591-516/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2S-591-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02605-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Kreditorius
UAB „Moment Credit“
Skolininkas
I.J.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-591-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02605-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Moment Credit“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Moment Credit“ pareiškimą skolininkei I.J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininkės I.J. 734 Lt skolos ir 250 Lt delspinigių priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą motyvuodamas tuo, kad kreditorius prašo per didelių delspinigių, nes sutartyje numatyti 2 procento dydžio delspinigiai nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokėtini kas dieną, sudaro net 730 procento per metus, kas neatitinka teismų praktikos, kur pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų.

Šalies argumentai

Teismas taip pat konstatavo, kad kreditorius ne kartą kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl teismo įsakymų išdavimo dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu prašydamas išieškoti iš skolininkų 2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kuriuos teismas atsisakė priimti, pripažinęs juos aiškiai nepagrįstais, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės kreditoriui buvo išaiškintos keliose teismo priimtose nutartyse, tačiau kreditorius, ignoruodamas teismo nutartis, ir toliau teikia teismui aiškiai nepagrįstus pareiškimus, todėl tokie kreditoriaus veiksmai vertinami kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl jam teismas skyrė CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą – 500 Lt.

Pareiškėjas UAB „Moment Credit“ pateikė pareiškimą dėl teismo nutartimi skirtos baudos panaikinimo. Pareiškimą grindė tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nepagrįstą, kadangi tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta delspinigių norma nėra neproporcingai didelė atsakomybė už kredito sutarties nevykdymą. Teismas nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso 95 str., kadangi pareiškimas paduotas pakartotinai nebuvo nepagrįstas, o tai yra viena iš sąlygų, reikalingų skiriant baudą. Be to, pareiškėjas nesielgė nesąžiningai, beveik visi Lietuvos apylinkių teismai tenkina jo pareiškimus analogišku pagrindu ir dėl analogiško dalyko.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymo netenkino.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus teismas konstatavo, jog tokios netesybos (delspinigiai) yra laikomos aiškiai per didelėmis, todėl mažintinos iki 0,02 procento. Teismas taip pat padarė išvadą, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo. Kadangi byloje duomenų, patvirtinančių, kad dėl skolininkės neatsiskaitymo laiku kreditorius patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, nebuvo pateikta, todėl teismas pažymėjo, jog teismo įsakymas (sprendimas), kuriuo būtų patenkinamas kreditorės reikalavimas dėl 2 procentų dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria, kaip jau minėta, pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Teismas pažymėjo, pagal šalių sudarytą 2008-04-11 sutartį nustatytos netesybos (delspinigiai), mokėtini kas dieną, sudaro net 730 procento per metus, todėl tokia vartojimo kredito sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia skolininko, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl išdėstyto nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles konstatuotinas pagrindas delspinigių mažinimui, o toks kreditoriaus reikalavimas dėl 2 procentų dydžio delspinigių priteisimo būtų laikomas aiškiai nepagrįstu.

Šalies argumentai

Byloje teismas taip pat konstatavo, kad kreditorius ne kartą kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl teismo įsakymų išdavimo dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu, prašydama išieškoti iš skolininkų 2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimis buvo atsisakyta priimti kreditoriaus analogiškus pareiškimus pripažinus juos aiškiai nepagrįstais nurodytu pagrindu. Kadangi kreditorius šioje byloje vėl pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo ir vėl prašė išieškoti iš skolininko 2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl teismas padarė išvadą, kad kreditorė sistemingai teikia teismui aiškiai nepagrįstus reikalavimus, dėl ko konstatavo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą ir skyrė kreditoriui CPK straipsnyje numatytos baudos dydžio vidurkį. Įvertinęs prašyme dėl baudos panaikinimo kreditorės nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad jos nepaneigia kreditorės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl nesudaro pagrindo teismo paskirtos baudos panaikinimui ar sumažinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Moment Credit“ prašo skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teismo skirtą 500 Lt baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas nepagrįstai pritaikė Civilinio proceso kodekso 95 str., nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nepagrįstas. Konstatuodamas, kad nėra pridėti įrodymai, kuriais grindžiami pareiškėjo patirti nuostoliai dėl skolininko neatsiskaitymo laiku, teismas apskritai neturėjo galimybės spręsti, kad toks pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Todėl pateikus pareiškimą pakartotinai teismas neteisėtai paskyrė baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, nes pakartotinai pareikšti reikalavimai analogišku pagrindu ir dėl analogiško dalyko nėra nepagrįsti. teismas neįvertino pareiškėjo sąžiningumo. Apeliantas pabrėžia, jog jei net teismui ir atrodo, kad nėra pateikti įrodymai pagrindžiantys delspinigių dydį, tai nereiškia, kad pareiškimas yra nepagrįstas, nes pagrindinė skolininko skola apeliantui egzistuoja. Be to, teismuose tik 5 procentai pareiškėjo pateikiamų analogiškų pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo nepriimt, t.y. beveik visi Lietuvos apylinkių teismai tenkina apelianto pareiškimus analogišku pagrindu ir dėl analogiško dalyko. Visi apelianto pareiškimai atitiko visus reikalavimus ir nebuvo nepagrįsti, juose pridėtas aiškinamasis raštas, pagrindžiantis delspinigių normą, kuri siejama su negautomis pajamomis. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko skola jam egzistuoja, kad pareiškimas atitiko visus reikalavimus ir buvo tinkamai pagrįstas, sprendžia, kad pakartotinis kreipimasis į teismą su pareiškimu yra protingas, apdairus ir teisingas veiksmas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bei atskirojo skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo ir panaikinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Nagrinėjamoje atveju kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 734 Lt skolos, 250 Lt delspinigių ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės I.J. pagal 2008-04-11 kredito sutartį (b.l. 1). Trakų rajono apylinkės teismas 2010-10-14 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir paskyrė UAB „Moment Credit“ 500 Lt baudą (b. l. 2-3). Kreditorius prašė panaikinti paskirtą baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011-11-05 nutartimi kreditoriaus UAB „Moment Credit“ prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, pareiškėjo reiškiamas reikalavimas dėl 2 proc. dydžio delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, neatitinkantis teismų praktikos, kur pripažįstama, kad 0,02 proc. dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį, taip pat teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl skolininkės neatsiskaitymo laiku kreditorius patyrė didesnių nei 0,02 proc. dydžio delspinigių vertine išraiška, kad nagrinėjamu atveju skolininkė yra vartotojas, todėl tokia sutarties nuostata dėl 2 proc. dydžio delspinigių pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia tokios skolininkės teises ir teisėtus interesus CK 6.188 str. prasme. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais teismo motyvais nesutinka

Pažymėtina, kad CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Šio skyriaus 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas. be to, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Nustatęs, kad yra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, t.y. pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 str. numatytų reikalavimų (1 p.), pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų (2 p.), yra šio kodekso 137 str. 2 d. numatytos aplinkybės (3 p., pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (4 p.), teismas atsisako priimti pareiškimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas teismo įsakymo priėmimo klausimą, nepagrįstai vertino kreditoriaus reikalaujamų priteisti delspinigių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkei pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Tačiau šios aplinkybės teismas netyrė, apsiribodamas konstatavimu, jog kreditorius, reikalaudamas per didelių delspinigių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skyrė 500 Lt baudą, nors šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarę kredito sutartyje.

Tokiu būdu teismui nagrinėjamu atveju atsisakius priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelės delspinigių normos, t.y. vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 435 str. 2 d. 4 p., nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad paduodamas tokį pareiškimą, pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar veikia prieš greitą ir (ar) teisingą bylos išnagrinėjimą ir už tai jam skirtina bauda. Pareiškėjo kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkei laiku negrąžinant skolos ir teismas, patikrinęs tokio pareiškimo atitikimą įstatyme išvardintiems jam keliamiems reikalavimams, arba išduoda teismo įsakymą, arba atsisako priimti pareiškimą aukščiau išvardintais pagrindais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, t.y. negalima daryti išvados, kad kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius su reikalavimais, kildinamais iš tarp šalių sudarytos sutarties, skolininkei I.Janulevičiūtei kreipėsi pirmą kartą, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui pakartotinai kreipiantis į teismą su analogiškais reikalavimais analogišku pagrindu, nors jam buvo primintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės keliose nutartyse, tokie jo veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir dėl to jam skirtina bauda.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo ir panaikinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi kreditoriui UAB „Moment Credit“ skirtą 500 Lt dydžio baudą (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi kreditoriui UAB „Moment Credit“ skirtą 500 Lt dydžio baudą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski