- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 2YT-7712-868/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02958-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- N. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės 2020 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 24-CB2-59, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones veiksmų, suinteresuotieji asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. P. pateikė skundą, kuriame prašo „panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 4-CB2-59 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti 2020 m. spalio 1 d. prašymą (reg. Nr. AP-25959) dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo išsamiai įvertinat visas tiek prašyme, tiek skunde Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tiek šiame rašte nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, tačiau tuo neapsiribojant ir savo iniciatyva ieškant teisinių priemonių viešajam interesui apginti, inter alia inicijuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso X skyriuje (2.124- 2.126 straipsniuose) numatytą juridinio asmens veiklos tyrimą juridiniam asmenims Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriui ir UAB „ONI grupė“ (pacituotų reikalavimų kalba netaisyta).
Pareiškėja skunde nurodė veiksmus, kurių neatliko Klaipėdos apygardos prokuratūra, tirdama 2020 m. spalio 1 d. prašymą. Teigė, kad prokurorė neišsamiai surinko ir/ar ištyrė prašymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones tenkimui reikšmingas teisines aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo civilinę bylą nutraukti.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2020 m. spalio 1 d. buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės N. P. prašymas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kuriame pareiškėja, nurodė, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdomose patalpose veikia baras „Leika“. Dėl šio baro veiklos keliamo triukšmo pareiškėja yra gavusi skundų iš kaimynystėje gyvenančių gyventojų. Pareiškėja nurodė, kad patalpos Lietuvos fotomenininkų sąjungai suteiktos išimtinai tik jos įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti į kuriuos nėra įtraukta prekyba alkoholiu ir tabako gaminiais ir tai jos manymu trukdo pasiekti numatytų tikslų – vykdyti fotografijos sklaidą vaikams ir jaunimui. Pareiškėja prašė apginti viešąjį interesą ir inicijuoti patalpų, naudojamų ne pagal paskirtį, perdavimo administruoti valstybės įmonei Turto bankas teisinį procesą.
Anot suinteresuoto asmens, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, įvertinusi pareiškimo argumentus ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2020 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi prokuratūroje atlikto tyrimo metu nenustatyti nei viešojo intereso, nei imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą pareiškėjai Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskundus aukštesniajam prokurorui, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13.12.-92 pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti skundžiamą Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimą. Nurodo, jog Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimas 2020 m. gruodžio 30 d. lydraščiu Nr. 17.2.4597 išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas pareiškėjos 2020 m. lapkričio 29 d. skunde Generalinei prokuratūrai nina.puteikiene@prokuraturos.lt. Siunčiame nutarime buvo išaiškinta aukštesniojo prokuroro apskundimo tvarka ir terminai – nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Šis terminas baigėsi 2021 m. sausio 29 d.
Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2021 m. vasario 1d., teismui pateikdama tik savo 2020 m. lapkričio 29 d. skundą Generalinei prokuratūrai bei Generalinės prokuratūros 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 13.12-92, tačiau teismui nepateikė jokio raštiško procesinio dokumento, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. niekaip nerealizavo savo teisės kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo nutraukti civilinę bylą.
Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2020-10-01 buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės N. P. prašymas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kuriame pareiškėja, nurodė, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdomose patalpose veikia baras „Leika“. Dėl šio baro veiklos keliamo triukšmo pareiškėja yra gavusi skundų iš kaimynystėje gyvenančių gyventojų. Pareiškėja nurodė, kad patalpos Lietuvos fotomenininkų sąjungai suteiktos išimtinai tik jos įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti į kuriuos nėra įtraukta prekyba alkoholiu ir tabako gaminiais ir tai jos manymu trukdo pasiekti numatytų tikslų –vykdyti fotografijos sklaidą vaikams ir jaunimui. Pareiškėja prašė apginti viešąjį interesą ir inicijuoti patalpų, naudojamų ne pagal paskirtį, perdavimo administruoti valstybės įmonei Turto bankas teisinį procesą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė išnagrinėjusi prašymą ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2020-10-29 priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-59, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi prokuratūroje atlikto tyrimo metu nenustatyti nei viešojo intereso, nei imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimai. Nutarimu pareiškėjai išaiškinta, kad vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies, LR generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. I-141 (2014-12-30 įsakymo Nr. I-290 bei 2020-06-19 įsakymo Nr. I-158 redakcijos) patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 16.5 p., 17.5 p., 18.3 p., 2020-04-17 įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 51 p., 56 p. bei LR generalinio prokuroro 2018-06-26 įsakymu Nr. I-218 (2020-10-15 įsakymo Nr. I-304 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 48.2 p. bei 48.6 p. nuostatomis, šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui arba Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos, skundą paduodant per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.
Anot suinteresuoto asmens, aukštesnysis prokuroras, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13.12.-92 paliko galioti minėtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 4-CB2-59, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes konstatavo, kad prokurorė atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo teigia, kad skundžiamas prokuroro nutarimas jau yra išnagrinėtas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka aukštesniojo prokuroro ir teisės aktai nenumato, jog tokio pobūdžio prokuroro sprendimai papildomai dar gali būti skundžiami ir teismui (paminėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad pareiškėja nesutikdama su priimtu nutarimu, šiuo atveju turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-12-30 nutarimo Nr. 13.12.-92 panaikinimo, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. gegužės 20 d. 16 val. 00 min. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. kovo 17 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju susipažinus su ginčo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2020 m. gruodžio 30 d. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 29 d. nutarimais bei pateikta pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pradiniu pareiškėjos 2020 m. spalio 1 d. prašymu pareiškėja prašė apginti viešąjį interesą ir inicijuoti patalpų, naudojamų ne pagal paskirtį, perdavimo administruoti VĮ Turto bankas teisinį procesą. Prašyme nurodė, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdomose patalpose veikia viešojo maitinimo įstaiga prekiaujanti alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. Nurodė, kad ši įstaiga neturi teisės verstis nurodyta veikla, be to, dėl prekybos alkoholiu ir tabako gaminiais nėra galimybės vykdyti fotografijos meno sklaidą vaikams ir jaunimui, nors asociacijos tikslas yra meno sklaida ir populiarinimas visose visuomenės grupėse.
Iš išreikalautos medžiagos ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, gavusi pareiškėjos prašymą, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Lietuvos fotomenininkų sąjungą ir UAB „ONI grupė“ su prašymu pateikti paaiškinimus ir patikrinimus dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, taip pat tyrimo metu buvo gauti duomenys iš VĮ Registrų centro. Taip pat prokurorė tyrimo metu pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsižvelgdama į UAB „ONI grupė“ pateiktus privalomus dokumentus bei atitikimą teisės aktų, reglamentuojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimą, reikalavimus (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18¹ straipsnis), 2010 m. rugsėjo 8 d. UAB „ONI grupė“ išdavė licenciją Nr. (duomenys neskelbtini)verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare „Leika“ (prekyba alkoholiniais gėrimais galima visą parą) adresu: (duomenys neskelbtini). Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais UAB „ONI grupė“ neturi. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastatas – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – prekybos. Minėtu adresu UAB „ONI grupė“ turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą ir šios tarnybos registre yra įregistruota kaip maisto tvarkymo subjektas. Pagal minėtą maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą UAB „ONI grupė“ adresu: (duomenys neskelbtini)gali verstis kavinių, užkandinių veikla, nurodomas asortimentas: alkoholiniai gėrimai, viešojo maitinimo patiekalai (ribotas asortimentas), fasuoti ir nefasuoti maisto produktai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad Kultūros skyriaus žiniomis, pastate adresu (duomenys neskelbtini), taip pat veikia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Patalpose yra administracinės patalpos, fotolaboratorija, dalis patalpų nuomojama. 2019 m. pastate įkurta fotomenininkų rezidencija. Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktą informaciją nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas 2014 m. ir 2015 m. buvo gavęs po vieną gyventojo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl triukšmo, susijusios su baro „Leika“, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas, siekdamas išnagrinėti skunduose išdėstytas faktines aplinkybes, du kartus organizavo triukšmo matavimų atlikimą, tačiau tiek 2014 m., tiek 2015 m., pareiškėjo pageidavimu, triukšmo matavimai nebuvo atliekami, kadangi muzikinio triukšmo gyvenamosiose patalpose nebuvo. Pareiškėjas dėl pakartotinių triukšmo matavimų į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentą nesikreipė, todėl jo skundai toliau nebuvo nagrinėjami. Nuo 2016 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas pareiškėjų skundų dėl triukšmo, susijusių su baro „Leika“, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla, nėra gavęs. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras informavo prokuratūrą, jog siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro — valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų vykdymą, pavedimų įgyvendinimą, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), NVSC direktoriaus 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 6 d. atidėti neplaninės ūkio subjektų priežiūros, išskyrus susijusios su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymu, vykdymą. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Baras „Leika“ turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Patalpų paskirtis – prekybos, kuri atitinka reikalavimus verstis viešojo maitinimo paslaugų teikimu. Lietuvos fotomeninkų sąjungai šios patalpos priklauso nuosavybės teise nuo 1996 metų ir ji turi teisę laisvai jomis disponuoti. Pažymėjo ir tai, kad VĮ Turto bankas tikslai yra siekti efektyvaus valstybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymo; efektyvaus valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir kt. VĮ Turto bankas veikla apima turto, kuris priklauso valstybei nuosavybės teise valdymą. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų įgytų nuosavybės teisių nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), taip pat veikia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Patalpose yra administracinės patalpos, fotolaboratorija, 2019 m. pastate įkurta fotomenininkų rezidencija. Dėl keliamo triukšmo nustatyta, jog Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atnaujinus veiklą toliau nagrinės pareiškėjų skundus įprastine tvarka. Gyventojų skundų dėl baro „Leika“ keliamo triukšmo Nacionalinio visuomenės sveikatos centras nuo 2016 metų nėra gavęs.
Klaipėdos apygardos prokuratūra, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, 2020 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-59 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurį motyvavo tuo, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes prokuratūroje atlikto tyrimo metu nenustatyti nei viešojo intereso, nei imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimai.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13.12.-92 paliko galioti minėtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 29 d. nutarimą, nes konstatavo, kad nutarimu aiškiai ir motyvuotai (tiek faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, tiek teisės aktų normomis) atskleista, kodėl prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pagrindinis pareiškėjos siekis, reiškiant prašymus/skundus prokuratūrai ir teismui, yra inicijavimas patalpų, naudojamų ne pagal paskirtį, perdavimo administruoti valstybės įmonei VĮ Turto bankas teisinį procesą.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos prašymo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjos prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiškėjos skundas prokuratūrai, tiek skundas teismui yra abstraktaus pobūdžio, skunduose konkrečiai nenurodyta kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles. Kaip minėta, nors nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, tačiau šiuo atveju pritartina prokuratūros pozicijai, kad nesant duomenų (tokių duomenų nenustatė ir teismas), jog nenustatyti nei viešojo intereso, nei teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimai, prokuratūra negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiškėjos skundo būtų atliktas neišsamiai.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėja savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).
Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos N. P. skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės 2020 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 24-CB2-59, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones veiksmų, suinteresuotieji asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra, netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.