- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1125-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00924-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
- Atsakovas
- G. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. J. 399,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 359,92 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 138 Eur bylinėjimosi išlaidų (17 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas paslaugas) atlyginimą.
2. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės G. J. 399,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 32,39 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 432,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. liepos 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 78,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. kovo 12 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021420 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – telefoną „Samsung Galaxy S8 (G950)“ – 12 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 49,99 Eur (daikto kaina – 435 Eur su PVM), su galimybe išpirkti daiktą anksčiau, t. y. per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, sumokant sutartyje įvardytą prekės kainą arba praėjus 90 dienų terminui, sumokant 70 procentų visos likusios mokėti nuomos mokesčių sumos. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto, todėl pradinė kreditorė nutraukė Sutartį 2020 m. spalio 10 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą, ragino sumokėti įsiskolinimą, tačiau duomenų byloje, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, nėra.
5. Teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė išperkamosios nuomos įmokų pagal Sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 399,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų patenkino.
6. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl netesybų delspinigių forma priteisimo pagrįstumą, nustatė, kad ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 359,92 Eur delspinigius, apskaičiuotus už pradelstą 180 dienų laikotarpį, taikant sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ numatytą 0,5 procento dydžio delspinigių normą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos, vertino, kad yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių, todėl atsakovė yra laikoma vartotoja bei silpnesniąja šalimi.
7. Teismas pažymėjo, kad išperkamosios nuomos sutartis patvirtina, jog UAB „Be kredito“ atsakovei suteikė teisę už užmokestį valdyti ir naudotis telefonu, o atsakovė priėmė telefoną ir jį valdė ir juo naudojosi, įsipareigojo mokėti nuomos įmokas kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais turėdama tikslą telefoną įsigyti. Teismas padarė išvadą, kad tokia sutarties formuluotė reiškia, jog sutartis nepatenka į Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 dalies taikymo apimtį ir nagrinėjimu atveju turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, t. y. kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas nusprendė, kad delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas, ir nurodė, kad toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
8. Teismas nurodė, kad jei prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl nusprendė, kad iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės ieškinį patenkinti 57 procentai reikalavimų, todėl nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal balance“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti 359,92 Eur delspinigių, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymi, kad išperkamosios nuomos sutartyje Nr. BK-021420 aiškiai įtvirtinta nuostata, kad atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
12. Nurodo, kad CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Įstatyme draudžiama šaliai vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, nebent tai būtų iš anksto susitarta sutartyje arba tokia galimybė būtų numatyta įstatyme. Prievolės, sutarties neįvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Vadovaujantis vienu iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
13. Nurodo, jog, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
14. Teigia, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai netenkinus dalies reikalavimo, nepagrįstai proporcingai netenkintų reikalavimų daliai buvo sumažintos ir bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovės delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys (pradinė kreditorė ir atsakovė) 2020 m. kovo 12 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021420, kuria atsakovei pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – telefoną „Samsung Galaxy S8 (G950)“ 12 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 49,99 Eur (daikto kaina – 435 Eur su PVM) su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi 399,92 Eur įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad, atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, jai kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau pripažino sutartinius delspinigius (0,5 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais ir juos sumažino iki 0,05 proc. normos už 180 dienų.
19. Ieškovė apeliacinį skundą motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ilgiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu telefonu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, apeliantės teigimu, Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog netesybų dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė.
20. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų, tačiau nors apeliantė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodomu 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, nesilaikė Vartojimo kredito įstatymo vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
22. Kaip pagrįstai nurodo pati apeliantė, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, būtent ir vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovės specifinę padėtį (atsakovė yra vartotoja, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis beveik atitinka skolos dydį ir šiuo atveju būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam sutarties pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai taikė šią normą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas.
24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 32,39 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, skaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, patvirtinančių, jog ji patyrė daugiau nuostolių, nei skundžiamu sprendimu už akių priteisė pirmosios instancijos teismas, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
26. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
27. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.