Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Žibutei Milienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. J. ieškinį atsakovei D. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir pagal atsakovės D. M. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad gyvendami santuokoje su atsakove susilaukė dukros, santuoką bandė nutraukti dar iki 2019 m., tačiau susitaikė ir tik (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. Faktiškai kartu nebegyveno nuo 2018 m. pabaigos. Kadangi atsakovei sūnus M. gimė nenutraukus santuokos, vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas. Ieškovas abejonių dėl tėvystės turėjo ir anksčiau, tačiau dėl šalyje buvusio karantino negalėjo atlikti tyrimo. 2022 m. rugsėjo mėnesį teismo medicinos specialistas patvirtino, kad ieškovas nėra M. J. tėvas, todėl tik tada ieškovas pateikė ieškinį teismui. Su M. bendrauja, tačiau kaip M. sesers V. tėtis.

Atsakovė D. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas M. S. yra M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. J. yra M. S. sūnus; nurodyti, kad po tėvystės nustatymo sūnaus pavardė yra „M.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovė neprieštaravo, jog būtų nuginčyta ieškovo H. J. tėvystė. Palaikė savo ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Atsakovės atstovė prašė ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Atsakovas M. S. atsiliepimo į atsakovės D. M. ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu pripažino, jog yra atsakovės sūnaus M. tėvas, neprieštaravo, jog M. būtų suteikta pavardė „M.“, sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, išlaikymo dydžio neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškiniai tenkinami.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančio nepilnamečio M. J. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad jo tėvu nurodytas ieškovas H. J.. Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje e2-3911-1024/2020 patvirtina, kad santuoka tarp ieškovo H. J. ir atsakovės D. M. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) minėtu teismo sprendimu. Ieškovas atsakovės sūnaus M. tėvu įrašytas kaip sutuoktinis.

CK 3.152 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog nėra biologinis M. J. tėvas sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, gavęs teismo medicinos specialisto išvadą. Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakove negyveno nuo 2019 m. sausio mėnesio, atsakovė patvirtino, jog iki tyrimo atlikimo nebuvo aiški vaiko kilmė, todėl tikėtina ieškovo paaiškinimu, jog tik 2022 m. jam tapo žinomos aplinkybės, kad duomenys apie M. tėvystę neatitinka tikrovės, dėl ko ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Siekdamas nuginčyti tėvystę, ieškovas pateikė teismo medicinos išvadą Nr. ED 0014/22, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus biologinių mėginių, paimtų iš H. J. ir M. J., tyrimą, nustatyta, kad H. J. bėra biologinis M. J. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013); o tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys tėvystės, nustatytos pareiškimu, socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007).

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150 straipsniai). Kasacinio teismo pažymėta, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, vertinama ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Remiantis ieškovo ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad santuokoje šalys pragyveno iki 2019 m. sausio mėnesio, sūnus M. gimė, kai šalys gyveno atskirai, ieškovas su M. matosi retkarčiais ir bendrauja, kai ieškovas pasiima dukrą V., kartu pasiimdamas ir M. Nors tarp ieškovo ir atsakovės sūnaus M. yra susiformavęs emocinis ryšys, tačiau ieškovas vaiko auklėjime nedalyvavo ir nedalyvauja, prie vaiko išlaikymo neprisideda, ieškovui neigiant tėvystę, teismas šio susiformavusio ryšio nevertina kaip tėvo ir sūnaus, kadangi pagal atsakovės paaiškinimus, M. dėl amžiaus dar nesuvokia, kas yra tikrasis jo tėtis, tėvu laikydamas tiek ieškovą, tiek dabartinį atsakovės sugyventinį. Kad ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai nuo 2019 m. sausio mėnesio, atsakovė buvo nurodžiusi ir teismui 2019 m. pateiktame ieškinyje dėl santuokos su ieškovu H. J. nutraukimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civ. byla e2-1015-669/2019).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas H. J. nėra nepilnamečio M. J. tėvas. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nustatymo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, kai yra reali galimybė nustatyti biologinį tėvą, biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams. Prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę, yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.

Dėl tėvystės nustatymo

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Byloje atsakovės ir atsakovo M. S. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė ir atsakovas M. S. buvo pažįstami ir artimai, nors ir trumpai bendravo iki gimstant atsakovės sūnui M., susipažino 2018 m. dirbdami IKI parduotuvėje Šiauliuose, planavo bendrą gyvenimą, tačiau susipyko ir santykius nutraukė, atsakovas žinojo apie D. M. nėštumą.

Nagrinėjamoje byloje, atlikus ginčytinos tėvystės tyrimą, nustatyta, kad atsakovas M. S. yra M. J. tėvas, atsakovas vaiko tėvystę pripažįsta, todėl yra pagrindas atsakovės ieškinį dėl tėvystės tenkinti, pripažinti atsakovą M. S. M. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, o M. J. atsakovo M. S. sūnumi.

Atsakovės prašymu nustačius tėvystę, vaikui suteiktina mamos pavardė (CK 3.167 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas dalyvaudamas teismo posėdyje neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsakovė šiuo metu gyvena su sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, juo tinkamai rūpinasi, teismas konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pripažinus atsakovą M. S. M. J. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis).

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nedirba, jos pajamas sudaro gaunama išmoka auginant vaiką iki trejų metų, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, gyvena išnuomotame būste. Ieškovė be nepilnamečio M. išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovės vardu transporto priemonių neregistruota.

Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu dirba, pagal jo paaiškinimus darbo užmokesčio vidurkis apie 600-700 Eur per mėnesį, VSDFV duomenimis atsakovo gaunamas atlyginimas už darbą svyruoja nuo 1 279,93 iki 1 497,73 Eur.

Atsakovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 500 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Atsakovės nurodoma išlaikymo suma kas mėnesį yra minimali, užtikrins tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo vaikui ir atsakovės ieškinį tenkina, iš atsakovo sūnaus M. išlaikymui priteisiant prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Priteisus išlaikymą nepilnamečiui iš atsakovo M. S., išlaikymas iš ieškovo H. J. nepilnamečiui (įskaitant ir išlaikymo įsiskolinimą) nutraukiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus, ieškovui atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 127 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, taip pat 398 Eur išlaidų, susijusių su DNR tyrimu. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovei buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškotinos iš atsakovo M. S. (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčas iš esmės kilo dėl pačios atsakovės kaltės, dėl teisinio neišprusimo nesugebėjusios vaiko tėvystę nustatyti ne ginčo tvarka, teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo neišieškotinos.

Atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo M. S. priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, jog H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra M. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. J. yra M. S. sūnus.

Suteikti M. J., gim. (duomenys neskelbtini) pavardę „M.“.

Nustatyti M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su D. M..

Priteisti iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2023 m. kovo 9 d. iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Nutraukti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš H. J. M. J., gim. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimą (civ. bylos Nr. e2-3911-1024/2020).

Priteisti iš atsakovės D. M. ieškovui H. J. 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. S. 68 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.