Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas A. V. yra nepilnametės dukros G. V., tėvai. 2018 m. gruodžio 12 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5672-439/2018 buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis. Sutarties 1 punkte numatyta, kad nepilnametės dukters G. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Sutarties 3 punkte numatyta, kad atsakovas teiks nepilnametei dukrai G. V. periodinį materialinį išlaikymą po 140 Eur per mėnesį, nuo 2018 m. gruodžio 10 d., iki dukters pilnametystės. Lėšas perves į ieškovės sąskaitą. Šios lėšos indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją. Be to, nepilnametės dukros tėvas A. V. įsipareigoja sumokėti mokestį už nepilnametės dukters vaikų darželį iki tol, kol nepilnametė duktė lankys vaikų darželį. Pagal sutarties 4 punktą nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi G. V. tvarka. Pagal šią bendravimo tvarką, nepilnametė duktė G. V. su tėvu gyvena kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro ir kas antrą savaitę nuo antradienio po pietų iki ketvirtadienio po pietų. Išlaikymo dydžio nustatymo metu (2018 m.) G. V. buvo trijų metų amžiaus. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametės dukros G. V. išlaikymu 2/3 dalimi rūpinasi ieškovė, o 1/3 dalimi rūpinasi atsakovas - nepilnametė G. V. apie 10 parų per mėnesį bei puse atostogų gyvena su atsakovu A. V.. Atsakovas taip pat išlaiko ir prižiūri dukrą ieškovei išvykus darbo reikalais į komandiruotes. Atsakovas teikė nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, apmoka dukros jojimo būrelį, baseino užsiėmimus, perka rūbus, avalynę, mokymosi priemones, nupirko naują telefoną, dviratį, ir pan. Žiemos metu su dukterimi iš jo asmeninių lėšų vyko į Laplandiją.

Vertinant vaiko poreikius, nustatytos sekančios bylos aplinkybės - G. V. yra aštuonių metų amžiaus, mokosi priešmokyklinio ugdymo klasėje. Ji yra bendraujanti, aktyviai ir noriai dalyvauja įvairiuose laisvalaikio užsiėmimuose, būreliuose, draugių gimtadieniuose, vyksta į ekskursijas. Duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus ar problemas nėra žinoma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Šią įstatymo nuostatą palikta aiškinti ir taikyti teismui bei spręsti, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Minėtas principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo nutartis, kuria nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis – 140 Eur, buvo priimtas prieš daugiau nei 4 metus, kai mergaitei buvo 3 metai. Nuo priteisto išlaikymo vaikui momento vaiko poreikiai pasikeitė, nes vaikas auga, ji šiuo metu yra moksleivė, jos poreikiai yra iš esmės pasikeitę. Sutiktina, kad ieškovei, su kuria nustatyta nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta, tenka didesnė vaiko išlaikymo našta ir kasdienis rūpinimasis vaiku – ieškovė turi daugiau lėšų skirti dukters maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir kitiems einamiesiems reikalams. Teismas reikšminga laiko ir aplinkybes, kad pas atsakovą mergaitė būna apie 10 parų per mėnesį, taip pat pusę atostogų bei ieškovei išvykus į komandiruotes, ir jam šiais laikotarpiais tenka rūpintis vaiku. Bendravimo tvarka su vaiku nustatyta tokia, jog dukra su tėvu praleidžia daug laiko – apie trečdalį, o atostogų metu ir daugiau. Akivaizdu, kad tuo metu, kai dukra būna su tėvu, jis ją pilnai išlaiko, pradedant maistu ir baigiant laisvalaikio poreikių tenkinimu. Dėl aptartų priežasčių negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad nėra tikslinga dienas, kai dukra būna pas tėvą, neimti domėn svarstant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Dukra prisirišusi prie abiejų tėvų, juos myli, kas liudija, jog ji nesijaučia kurio tai iš tėvų skriaudžiama finansine prasme ar nepakankamu dėmesio jai skyrimu. Vaiko motina šiuo metu gauna ir 80,50 Eur valstybės išmoką už vaiką, kas iš dalies kompensuoja padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 260 Eur išlaikymo dydžio suma yra per didelė.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvendama su kitu vyru 2021 m. savo vardu, įsigijo už paskolą trijų kambarių butą, kuriame gyvena trise su dukra. Dėl mokamų įmokų už būstą ir namo renovaciją, negali daugiau lėšų skirti dukros išlaikymui, todėl, jos manymu, atsakovas turi prisidėti prie vaiko dalies būsto paskolai padengti ir mokesčiams, kas sudaro 179,65 Eur. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti.

Teismo vertinimu, ieškovės būsto įsigijimas ir jo renovavimas esminiai pagerino ne tik ieškovės, bet ir jos nepilnametės dukters gyvenimo ir buities sąlygas. Ši aplinkybė reikšminga vertinant ieškovės turtinę padėtį, nes akivaizdu, kad banko kredito būsto įsigijimui ir jo renovavimui paimtos paskolos dengimas reikšmingai sumažina ieškovės galimybes teikti materialinį išlaikymą dukrai. Vienok, sutiktina su atsakovo argumentais, kad būsto ir renovacijos paskolos pareigos ieškovė neturi teisės perkelti nepilnametei dukrai ir atitinkamai dalį šių išlaidų dengimo perkelti atsakovui, kadangi dukra nėra ieškovės vardu įsigyto buto savininkė, o ieškovės reikalavimas, kad atsakovas apmokėtų jos asmeniškai prisiimtų įsipareigojimų, kurių ji nederino su atsakovu ir jo sutikimo dengti būsto ir gyvenamojo namo renovacijos paskolų pusę negavo, yra nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesutiktina su ieškovės argumentu, kad būsto paskolą, paskaičiuotą dviem asmenims, reikėtų priskirti prie būtinųjų išlaidų vaikui išlaikyti, turint omenyje, kad būstu be ieškovės ir jos dukros naudojasi ir kitas asmuo.

Byloje nustatyta, kad šalys tinkamai vykdo tėvų pareigas, visokeriopai skatina dukrą harmoningai vystytis ir tobulėti, tam negaili nei laiko nei finansinių išteklių. Ieškovė apmoka dukters „R“ būrelį bei dainavimo ir šokių būrelį „L“ (50 Eur), turi kitų su šia veikla susijusių išlaidų ( koncertų išvykos, sceniniai rūbai). Atsakovas apmoka baseino išlaidas ir jodinėjimo pamokas Smalininkuose (140-145 Eur), vežasi atostogauti, vyko į Laplandiją. Pagal teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, detalaus tėvų patiriamų išlaidų apskaičiavimo ir tai patvirtinančių įrodymų teismui pateikti nebūtina. Šalys teigia, kad jos detaliai neskaičiavo kiek išleidžia pinigų dukros išlaikymui.

Tikslu objektyviai ištirti aplinkybes dėl realaus tėvų indėlio dukros išlaikymui teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu į bylą institucija duodančia išvadą, įtraukė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių. Iš šios institucijos teismui pateikto Vaiko nuomonės išklausymo akto ir jos atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad šalių nepilnametė dukra G. V. papasakojo, jog abu tėvai ja rūpinasi, gal daugiau pinigų duoda mama. Ji nuperka ir daugumą rūbų, tik ji duoda pinigus įvairioms šventėms. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas šalių sutartą ir teismo patvirtintą sumą skiria vaiko motinai dukros išlaikymui, teismas daro išvadą, kad tokia situacija liudija, jog atsakovas tinkamai vykdo savo piniginius įsipareigojimus dukrai.

Visgi, įvertinęs ieškovės argumentus dėl per pastaruosius metus ženkliai išaugusios infliacijos bei padidėjusių vaiko poreikių teismas sprendžia, kad šiuo metu nustatyta atsakovo dukrai teikiama išlaikymo suma yra per maža. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktas numatė ne tik 140 Eur išlaikymo sumą, bet ir atsakovo pareigą sumokėti mokestį už dukros vaikų darželį. Akivaizdu, kad šiuo metu dukra jo nelanko, todėl esant situacijai, kai vaikas auga ir jo poreikiai natūraliai didėja, formaliai tėvas dukrai turėtų teikti mažesnį išlaikymą nei tuo metu, kai ji lankė darželį. Duomenų, kad atsakovas dėl finansinės padėties ar sveikatos problemų negalėtų teikti dukrai didesnio išlaikymo nei nustatyta, nėra. Pažymėtina ir tai, kad periodinėmis išmokomis priteisto vaiko išlaikymo indeksavimo tvarka numato, jog išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, tačiau neindeksuojamos tos išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 d. Nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės mėnesio, indeksavus priteistą 140 Eur išmoką, mokėtina suma yra 189 Eur. Priteisus nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., mažesnę nei indeksuota suma, mokamas išlaikymas sumažėtų, nes pakeistos išmokos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 d. nebūtų galima indeksuoti.

Teismo vertinimu, situacija, kai kiekvienas iš tėvų siekia sureikšminti savo indėlį išlaikant ir auklėjant dukrą ir atitinkamai sumenkinant kitos šalies indėlį – tai akivaizdžiai matėsi teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu, nėra laikytina tinkama, nes vaikas auga, protingėja ir deramos pagarbos nebuvimas tarp tėvų, nors ir negyvenančių kartu, ateityje gali dukrai sukelti tam tikrų psichologinių ar kitokio pobūdžio problemų. Dėl šios priežasties, nors tėvai iš esmės neskaičiuoja, be išlaikymo sumos pinigais, kiek leidžia dukrai papildomai jos laisvalaikiui, savišvietai ir pan., teismo įsitikinimu, būtina formalizuoti išlaikymo sumą pinigais tuo atveju, jei vis tik kompromisas tarp tėvų ateityje nebus surastas.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius, žymiai padidėjusią infliaciją, šiuo metu mokamą indeksuotą išlaikymo sumą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, formuojamą Lietuvos A. T. praktiką šios kategorijos bylose, teismas konstatuoja, kad atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 200 Eur per mėnesį atitiks nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas iš dalies, pakeistinas 2018 m. gruodžio 12 d. Tauragės apylinkės teismo rūmų nutartimi nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis, padidinant priteistą 140 Eur išlaikymo vaikui dydį ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. V. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis 3.208 straipsniai, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės sutinka ir dėl didesnės išlaikymo sumos dukrai priteisimo, tačiau išreiškė pageidavimą, kad jo dukros išlaikymui skirtos sumos būtų pervedamos į atskirą sąskaitą, taigi, nori būti įsitikinęs, kad išlaikymui skirti pinigai bus naudojami išimtinai dukros interesams. Nors byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovo dukros išlaikymui skiriami pinigai naudojami neracionaliai ar ne dukros interesų tenkinimui – to atsakovas ir neteigia, teismas sprendžia, kad toks pasiūlymas yra pagrįstas ir racionalus, todėl ieškovei pasiūlytina atidaryti banko sąskaitą dukros vardu, kad pašalinti bet kokias abejones dėl atsakovo dukros išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumo.

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu papildomai paprašė teismo priteisti iš atsakovo nustatyto išlaikymo vaikui nesumokėtą indeksavimą nuo 2021 metų vasario mėnesio. Teigia, kad neindeksuoto išlaikymo vaikui suma yra 1308 eurai, iš kurių reikia išminusuoti 600-700 sumą, kurią ji gavo tuo metu, kai dukra gyveno pas tėvą jai būnant kariuomenėje bei 76 eurus, kuriuos jai pervedė atsakovas 2023 m. gegužės mėn. Atsakovas sutinka, kad nebuvo indeksavęs išlaikymo dukrai sumos, bet visą įsiskolinimą padengė. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka. Įvertinant aplinkybę, kad už 2021 metus indeksas buvo 100,2 procentai, tai neindeksavus išlaikymo sumos 2021 metais susidarė 3,36 Eur įsiskolinimas (140x100,2%=0,28x12=3,36), 2022 metais susidarė 181,80 Eur įsiskolinimas (140,28x110,6%=15,15x12=181,80), o už keturis 2023 metų mėnesius susidarė 195,28 Eur įsiskolinimas (155,15x121,7%=48,82x4=195,28). Tokiu būdu, 2021-2023 metų laikotarpiu susidarė 380,44 Eur indeksavimo įsiskolinimas. Ginčo dėl to, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėnesio vietoj 140 Eur moka 189 Eur indeksuotą išlaikymą per mėnesį, nėra. Įvertinant aplinkybę, kad ieškovė sutinka ir prašo iš priteistinos sumos išminusuoti 600-700 eurų už laikotarpį kai dukrą išlaikė tėvas jai būnant kariuomenėje, akivaizdu, kad atsakovas ieškovei nėra nė kiek skolingas dėl išlaikymo (ne)indeksavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė į bylą nepateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų – sąskaitų mokėjimų kvitų / pavedimų, todėl laikytina, kad ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už kiekvieną ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris yra patenkintas iš dalies (įvertinus tai, kad ieškinys pateiktas per EPP sistemą) šioje civilinėje byloje yra 22 Eur (pritaikius vartotojų kainų indeksą).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo valstybei priteistinas 22 Eur žyminis mokestis.

Atsakovas į bylą pateikė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus – advokato pagalbai apmokėti išlaidas, t. y. 2023 m. gegužės 16 d. ir 22 d. pinigų priėmimo kvitus 700 Eur sumai (50 Eur už konsultaciją, 80 Eur už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga ir pasirengimą teismo posėdžiui, 450 Eur už atsiliepimo į ieškinį parašymą bei 120 Eur išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme), kurias prašo priteisti iš ieškovės.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Byloje nustatyta, jog ieškovė savo procesines teises įgyvendino savarankiškai, tai yra, ji bylą vedė – ieškinį pateikė, bylos nagrinėjime teisme dalyvavo, nesinaudodama atstovo pagalba. Teismas įvertina ir aplinkybę, kad ieškinys savo prasme nukreiptas patenkinti ne ieškovės, bet jos nepilnametės dukters turtinius interesus, taigi jo visiškas ar dalinis patenkinimas jokios materialinės naudos ieškovei neduos. Aptartų aplinkybių pagrindu ieškovės procesinis elgesys laikytinas tinkamu, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. gruodžio 12 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-5672-439/2018 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui G. V.,

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. V.,., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja palikti nepilnamečio vaiko motiną R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminį mokestį. Išaiškinti, jog šias išlaidas valstybei reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.