Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-1099-1025/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
2-1099-1025/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02157-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
L. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas
Civilinė byla Nr. 2-1099-1025/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02157-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 2.3.5.2.1.;3.2.3.1; 2.3.4.4.3.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Eglei Končiūtei,dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,išvadą, teikiančios institucijos atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo – padidinimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis dėl vaikams priteisto išlaikymo ir bendravimo tvarkos, padidinti teismo priteistą iš atsakovo vaikams sūnui K. S. ir dukrai M. S. išlaikymą po 160,00 Eur ir priteisti iš atsakovo po 215 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, jog atsakovas iš anksto suderinęs su ieškove ir atsižvelgdamas į vaikų nuomonę, galės matytis ir bendrauti su vaikais savaitgaliais, pasiimdamas vaikus penktadieniais iš darželio nuo 17.00 val. ir grąžindamas juos motinai sekmadieniais iki 18.00 val., atsakovas su vaikais sutinka Naujuosius metus, atsakovas su vaikais praleidžia dvi savaites vasaros metu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nutraukiant su atsakovu santuoką, iš atsakovo buvo priteista kiekvieno vaiko išlaikymui po 160,00 Eur mokamų periodinių išmokomų kas mėnesį iki jų pilnametystės. Tačiau šiuo metu priteista išlaikymo suma vaikams yra nepakankama, vaikų poreikiai išaugo, abu vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl reikia daugiau lėšų jų ugdymui, drabužiams, laisvalaikiui, sveikatai, be to pakilo maisto, rūbų kainos. Atsakovas yra sveikas, darbingas, jaunas, todėl turi galimybę teikti savo abiem vaikams po 215,00 Eur išlaikymą per mėnesį, kuris patenkintų augančių vaikų poreikius.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, kuria pritaria ieškovės reikalavimui padidinti vaikams išlaikymo dydį bei nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė papildomai nurodė, jog atsakovas moka teismo priteistą išlaikymą, tačiau vaikų poreikiai išaugo. Gyvendama santuokoje neįvertino kiek vaikams reikia lėšų, o pradėjus gyventi skyrium su vaikas paaiškėjo, jog tos sumos, kurią skiria atsakovas neužtenka. Abu vaikai lanko darželį, darželyje vyksta įvairūs spektakliai, šventės, gimtadieniai, vaikai dažnai serga peršalinimo ligomis, Kevinas turi adenoidus, periodiškai lankosi su vaikais pas kardiologą. Po santuokos nutraukimo jos turtinė padėtis nepasikeitė, tik įsigijo nedidelės vertės automobilį, vykdo individualią veiklą, padeda tėvai bei močiute, pas kuriuos gyvena, šiuo metu gauna apie 500 Eur, įsipareigojimų neturi, taip pat prisideda prie komunalinių patarnavimų. Atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje. Būtina nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, nes dėl atsakovo matymosi su vaikais kyla nesutarimai. Atsakovas nori bendrauti su vaikais tada kai jam patogu, iš anksto nesuderinęs laiko. Vaikai labai myli tėvą ir nori su juo bendrauti. Vasaros metu sutinka, jog vaikai dvi savaites galėtų praleisti pasirinktu laiku, bet iš anksto susitarus. Šv. Kalėdos yra šeimos šventė, todėl per Kalėdas vaikai būtų su ja, o atsakovas galėtų bendrauti su vaikais per Naujuosius metus. Jei atsakovas pageidautų, tai leistų jam bendrauti ir per Šv. Kalėdas, todėl sutinka, jog būtų nurodyta, jog vienus metus ji švenčia Šv. Kalėdas su vaikais, o kitus tėvas.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė palaikė pateiktą išvadą, papildomai nurodė, jog pritaria išlaikymo dydžio padidinimui, nurodyti vaikų poreikiai yra realūs, taip pat sutinka, jog būtina nustatyti bendravimo tvarką, kad būtų vaikams aišku kada jie gali laukti tėvo ir su juo bendrauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, rašytinių paaiškinimų, teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. K. S., gim. (duomenys neskelbtini). ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo vaikai (b. l. 8-10). Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuria šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja teikti išlaikymą savo vaikams po 160,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, iki vaikų pilnametystės. Taip pat šalys sutarė, jog atsakovas bendrauja su vaikais iš anksto su ieškove suderintu laiku ir suderintoje vietoje, ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą (b. l. 15-17). Šalių vaikai lanko Klaipėdos rajono Vėžaičių lopšelį – darželį, vidutinis mėnesio atlygio dydis už darželio lankymą ir maitinimą abiem vaikams sudaro 119,06 Eur (b. l. 11-12). Šalių sūnui diagnozuota funkcionuojanti ovalinė anga (Q21.11), 2018 metais penkis kartus diagnozuotas ūmus narofaringitas, du kartus - ūmus tonzilitas, vieną kartą - ūmus konjuktivitas, gripas, buvo paskirtas medikamentinis gydymas (b. l. 13). Šalių dukrai diagnozuotas funkcinis ūžesys, 2018 metais keturis kartus diagnozuotas ūmus narofaringitas, vieną kartą - ūmus faringitas, ūmus bronchitas, žarnyno disfunkcija, buvo paskirtas medikamentinis gydymas (b. l. 14).

Ieškovė nurodė, jog vaikų poreikiai padidėjo, sūnaus poreikių patenkinimui skiria apie 420,00 Eur per mėnesį, o dukros yra 430,00 Eur per mėnesį. Atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismui paskelbus jo paiešką, atsakovo rasti nepavyko (b. l. 39). Sodros duomenis atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 51). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise įregistruota transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri areštuota (b. l. 54-56). Atsakovo vardu Lietuvoje asmeninės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiti pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo 2852,00 Eur, turtas areštuotas antstolio 2018 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 58-61). Ieškovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (b. l. 50), teismo posėdžio metu nurodė, jog jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovei nuosavybės teise įregistruota transporto priemonė „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 52-53). Ieškovės vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruota (b. l. 57).

Dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsnis, 11-14 straipsnis, 18 straipsnis).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria šalys sutarė ir teismas patvirtino atsakovo mokamą po 160,00 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui, padidinat išlaikymo dydį iki 215,00 Eur, argumentuodama tuo, jog vaikų poreikiai pasikeitė, t. y. padidėjo, vaikai auga, abu lanko ugdymo įstaigą, dažnai serga, išaugo maisto, rūbų, ugdymo priemonių kainos ir ta suma, kuri buvo priteista iš atsakovo, nebepakankama vaikams išlaikyti, atsakovas yra darbingas, todėl gali teikti abiem vaikams išlaikymą po 215,00 Eur. Atsakovas nepateikė atsiliepimo bei duomenų kokie jo nuomone vaikų poreikiai ir kokio dydžio išlaikymą jis pajėgus teikti, taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę bei turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra išvykęs į Angliją, ten dirba ir gyvena, kokias gauna pajamas nežino. Ieškovė patvirtino, jog atsakovas vaikams išlaikymą teikia gera valia, kartais perveda ir po didesnę sumą nei buvo priteista teismo sprendimu.

Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo sprendimo priėmimo, praėjo dveji metai, šiuo metu šalių sūnus yra penkerių metų, o dukra ketverių metų amžiaus, abu vaikai lanko ugdymo įstaigą, išrašai iš medicinos dokumentų patvirtina, jog abu vaikai dažnai serga. Teismas neabejoja, kad abiejų vaikų poreikiai išaugo, be to, įvertintina ir tai, jog išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikų pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija, todėl akivaizdu, jog vaikų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir iš atsakovo priteistas 160 Eur kiekvienam vaikui išlaikymas negali patenkinti visų vaikų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis.

Ieškovė, įrodinėja, kad šalių nepilnamečio sūnaus Kevino išlaikymui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui bei kitiems būtiniausiam poreikiams kas mėnesį skiria 420 Eur, o nepilnametės dukros Melitos išlaikymui, sveikatos priežiūrai bei kitiems dukros poreikiams per mėnesį skiria 430 Eur. Ieškovė pateikė skaičiavimus kiek per mėnesį išleidžia vaikų išlaikymui ir kokių poreikių tenkinimui. Nurodė, jog K. per mėnesį reikia: maitinimui – 120,00 Eur, aprangai 50 Eur, buičiai – 20 Eur, mokesčiam už komunalines paslaugas – 20 Eur, darželio išlaidoms – 70 Eur, laisvalaikiui – 40 Eur, sveikatos priežiūrai -30 Eur, ugdymui – 40 Eur, vaiko vežimui į darželį, pas gydytojus ir kitos išlaidos 30 Eur. Nurodė, jog M. per mėnesį reikia: maitinimui – 120,00 Eur, aprangai 60 Eur, buičiai – 25 Eur, mokesčiam už komunalines paslaugas – 20 Eur, darželio išlaidoms – 70 Eur, laisvalaikiui – 40 Eur, sveikatos priežiūrai - 25 Eur, ugdymui – 40 Eur, vaiko vežimui į darželį, pas gydytojus ir kitos išlaidos 30 Eur. Teismo vertinimu vaikams gyvenant su ieškove, jai yra geriausiai žinomi vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaikų poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta.

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui ir pan., tačiau ieškovės pateiktose išlaidų lentelėse nurodomos būtinos sumos, kurios reikalingos vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, nelaikytinos atitinkančia faktines vaikų išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma kiekvienam vaikui laisvalaikiui skirtina po 40,00 Eur suma yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Turiningą vaikų laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Ieškovė nurodė, jog abu vaikai turėjo problemų dėl širdies, tačiau šiuo metu tik profilaktiškai lankosi pas kardiologą, joks specialus gydymas nėra paskirtas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog vaikai sirgo peršalimo ligomis, kurios buvo gydomos medikamentais, tačiau pažymėtina tai, jog tokio amžiaus vaikams specialūs vaistai yra kompensuojami. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog abu vaikai specialiųjų poreikių neturi. Teismo vertinimu vaikams neturint nuolatinių sveikatos problemų, kas mėnesį skirti po 30,00 Eur medikamentams nėra būtina. Ieškovė taip pat nurodo, jog kiekvieno vaiko ugdymui kas mėnesį skiria po 40 Eur, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Pažymėtina, jog abu vaikai lanko ugdymo įstaigas, kuriose vaikams skiriamos priemonės ugdymui. Šiame kontekste pažymėtina, jog vaikai lankė darželį ir tuo metu, kai buvo nutraukiama šalių santuoka ir šalys tarėsi dėl būtino išlaikymo vaikams. Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaikų poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, be to įvertinus vaikų amžių jos yra pakankamai didelės, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Teismas, įvertinęs abiejų vaikų amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog nei vienas iš vaikų neturi specialių poreikių, jiems nėra paskirtas specialus gydymas, tai, jog nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo nedidelis laiko tarpas (2 metai), vaikai jokių papildomų užsiėmimų nelanko ir siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, spendžia, jog 400,00 Eur sumos kas mėnesį, įvertinus tai, jog kiekvienas vaikas kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50,00 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, visiškai pakanka šalių vaikų visiems poreikiams tenkinti, ji yra reali ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs pasikeitusius vaikų poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečių vaikų poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra jauno bei darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė vykdo individualią veiklą ir gauna apie 500,00 Eur, neturi nekilnojamojo turto, o atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė 2852,00 Eur, tačiau turtas areštuotas, duomenų apie atsakovo darbinę veiklą, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, išlaikytinius byloje nėra. Ieškovė nurodė, jog atsakovas dirba užsienyje ir gauna pajamas.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nedirba Lietuvoje nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau atsakovas prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų dirbti bei jo darbingumo lygis yra sumažėjas, priešingai ieškovė nurodė, jog atsakovas dirba ir gyvena užsienyje bei gauna pajamų. Ieškovė patvirtino, jog atsakovas perveda kiekvienam vaikui po 160 Eur, o kartais ir daugiau.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir padidėjusius jų poreikius, vaikai neturi specialių poreikių, įvertinus tai, jog atsakovas turi teikti išlaikymą dviem vaikams, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas padidinti vaikams išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių vaikai kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50,00 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, jį padidinant iki 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalies, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galima vėl kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Byloje nustatyta, jog nutraukiant šalių santuoką buvo nustatyta, jog atsakovas bendrauja su vaikais iš anksto su ieškove suderintu laiku ir suderintoje vietoje, ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Ieškovė nurodė, jog nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau atsakovas nori su vaikais bendrauti bet kada, iš anksto nesuderinęs laiko bei vietos, todėl ieškovė prašo nustatyti aiškią atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo vertinimu, siekiant, jog ateityje tarp šalių nekiltų ginčų dėl atsakovo bendravimo su vaikais, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atitinkančią vaikų interesus.

Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Bylos duomenimis šalių sūnui šiuo metu penkeri, o dukrai ketveri metai, atsakovas nuo 2018 metų lapkričio mėnesio su vaikais nebendrauja, jų nelanko, su vaikais pabendrauja tik ryšio priemonėmis. Tačiau ieškovė nurodė, jog vaikai nori bendrauti su tėvu, jo laukia, tarp jų susiformavęs ryšys. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nei vienas iš tėvų nedaro žalos vaikams ir jų interesams, todėl abu tėvai turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vaikų amžių, jų norą bendrauti su tėvu, sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka, kuriai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra sudėtinga, netrukdys kasdienių vaikų poreikių įgyvendinimui jų įprastoje gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaikais, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikai praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.).

Teismas nurodo, kad tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės principu, t. y. abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui. Šios teisės apima ne tik bendravimą įprastomis dienomis, tačiau ir per valstybines šventes. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais švenčių metu, yra skirtas vaikų ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryšio stiprinimui. Teismo vertinimu nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir pripažinti tik vienam iš tėvų išskirtines sąlygas bendrauti Šv. Kalėdų, o kitam tik Naujųjų metų dienomis. Šiuo atveju, įvertinus ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų ryšį su tėvu ir vaikų interesus, tikslinga papildyti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką ir nustatyti, jog tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiais vaikais t. y. per Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, t. y. įtvirtinti proporcinę porinių – neporinių metų sistemą.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išdėstytą poziciją, atsakovo galimybę bendrauti su vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir gali būti realiai vykdoma (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Taip pat išaiškina šalims, jog po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Teismui pateikta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažyma apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą patvirtina, jog valstybė patyrė 243,75 Eur išlaidų, suteikiant ieškovei teisinę pagalbą.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo priteistina 144,00 Eur žyminio mokesčio ir 100,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą – dėl bendravimo tvarkos nustatymo, viso 244,00 Eur žyminio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 93 procentai, tai atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 226,69 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Byloje yra susidariusių 8,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 straipsniais, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono teismas) 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2304-904/2017 dalis dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos ir priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S. ir K. S. po 200,00 Eur mokamą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomos kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2018-11-30 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. S., gim. 2014 m. birželio 12 d. ir M. S., gim. 2015 m. balandžio 28 d., tvarką:

1. Atsakovas L. S. iš anksto suderinęs su ieškove E. S. ir atsižvelgdamas į vaikų nuomonę, bendrauja su vaikais K. ir M. savaitgaliais, pasiimdamas vaikus penktadieniais iš darželio nuo 17.00 val. ir grąžindamas juos motinai sekmadieniais iki 18.00 val.

2. Atsakovas L. S. bendrauja su vaikais K. ir M. poriniais metais per Naujuosius Metus, neporiniais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną, apie vaikų paėmimą informuojant E. S. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš mėnesį.

3. Atsakovas L. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. ir M. kiekvienų metų vasaros atostogų metu, pasiimant juos nepertraukiamam ne ilgesniam nei 14 dienų atostogų laikotarpiui ir pasibaigus laikui grąžindamas vaikui į jų gyvenamąją vietą.

4. Esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieškove suderintu laiku.

Priteisti iš atsakovo L. S. 244,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo L. S. 226,69 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti mokamos, pasirenkant vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“; nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtyje – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė