- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2YT-1160-920/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02965-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
S. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. S. mirties.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje susilaukė šešių vaikų – J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S. (pareiškėjo), gim. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), H. S., gim. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, į notarą dėl palikimo pariėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po motinos mirties dėl paveldėjimo kreipėsi pareiškėjas ir brolis H. S. Užvestoje paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad nėra duomenų apie tai, kad A. S. būtų priėmusi palikimą po savo vyro A. S. mirties. A. S. palikimą sudaro ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis H. S. ir sesuo R. T. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad po A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S. ir jo duktė R. T., faktiškai jį valdydamos. Vilniaus regiono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2023 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-167-1124/2023 išnagrinėjęs pareiškėjo H. S. ir pareiškėjos R. T. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juos patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S. ir dukra R. T., faktiškai pradėdamos turtą valdyti. Minėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. e2YT-167-1124/2023 pareiškėjas buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Vilniaus apygardos teismas 2023-12-07 nutartyje, priimtoje civ. b. e2A-2082-562/2023, nustatė svarbią aplinkybę, kad po A. S. mirties jo palikimą sudarančiame name, gyveno A. S., T. su šeima ir S. S. bei ši įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė šioje byloje laikytina prejudiciniu faktu, pareiškėjas paveldėjimo tikslu, prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis po savo tėvo A. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai jį valdydamas. Tai grindžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-167-1124/2023 bei Vilniaus apygardos teismo 2023-12-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e2A-2082-562/2023, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas S. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, R. T. neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, todėl prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. S. yra A. S. ir A. S. sūnus (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. S. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1990-02-19 yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo apie A. S. palikimą duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų, palikimo priėmimo/atsisakymo faktų ar pareiškimų dėl palikimo priėmimo/atsisakymų padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Testamentų registro išraųo apie A. S. palikimą duomenimis, palikimą priėmė H. S. ir S. S. 2007-02-19 Pažymėjimo apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį duomenimis, Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. S., 1995-05-18 Pažymos, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-02-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-16 sprendimu (civ. b. e2YT-167-1124/2023) nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad po A. S. mirties, atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinę A. S. ir dukra R. T., faktiškai pradėdamos turtą valdyti. Vilniaus apygardos teismo 2023-12-07 nutartimi (civ. b. e2A-2082-562/2023) apeliantų H. S. ir S. S. apeliaciniai skundai atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Po A. S. mirties, kaip nurodoma pareiškime bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-16 sprendime, S. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti – po palikėjo mirties, pareiškėjas liko toliau gyventi minėtame name, gyveno kartu mama A. S. bei R. T. ir jos šeima iki prasidėjo tarpusavio nesutarimai. Pareiškėjas su R. T. ir A. S. pasiskirstydavo darbais pagal galimybes, visi kartu prisidėjo prie namo ir jo aplinkos tvarkymo, kartu prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, taip pat pareiškėjas investavo į turtą savo asmenines lėšas bei mokėjo ir iki šiol moka mokesčius. Po A. S. mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.
Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjo prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad po pareiškėjo tėvo A. S. mirties, pareiškėjas priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. S. pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo tėvo A. S. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo A. S., (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.