Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką J. N. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip nusikaltimo padarymo priemonės ir įrankiai konfiskuoti daiktai: automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su 2 vnt. užvedimo pulteliais; mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi 12 Lite“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš J. N. konfiskuotas jo nusikalstamos veikos rezultatas – piniginės lėšos – 1 971,53 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš J. N. neišieškotos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino pateikto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam J. N. veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais. Bylos įrodymų analizė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė teisingai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nustatyti nuteistojo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę nuteistajam, apygardos teismas tinkamai vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei paskyrė teisingą bausmę. Nuteistojo mobiliojo ryšio telefono bei piniginių lėšų konfiskavimas yra proporcingos baudžiamojo poveikio priemonės, jos paskirtos pagrįstai, atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl nustatytų bylos aplinkybių ir J. N. veiksmų kvalifikavimo

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau padarytas išvadas dėl J. N. tyčios patvirtina ir šie bylos įrodymai. Kauno teritorinės muitinės pareigūnas liudytojas M. M. patvirtino, kad 2023 m. gruodžio 29 d. sustabdė J. N. vairuojamą automobilį ir sulaikė ten buvusius penkis Irano piliečius. Sustabdžius automobilį ir jame pamačius tamsaus gymio keleivius įtarė, kad tai nelegalus žmonių gabenimas. Keleiviai nekalbėjo jokia kalba, gal kažkiek angliškai, bandė rusiškai, jie neturėjo asmens dokumentų. Vairuotojas sakė, kad važiuoja iš Rygos, keleivius veža į Lenkiją, o pats važiuoja į Vokietiją, už kiekvieno keleivio nuvežimą į Lenkiją gaus po 100 Eur. Liudytojas nurodė ir tai, kad sustabdyto automobilio vairuotojas (J. N.) buvo stipriai susijaudinęs. Automobilyje buvę penki keleiviai pateikė Latvijos Respublikos Daugpilio užsieniečių registracijos centro išduotas korteles, kuriose buvo šių asmenų nuotraukos ir anketiniai duomenys (t. 1, b. l. 31–32; t. 3, b. l. 102–106).

14. Vertindama aptartus įrodymus visumoje, taip pat atsižvelgusi į Europoje buvusią geopolitinę situaciją, susijusią su neteisėtų migrantų krize, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistasis J. N. galėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog jo gabenti užsieniečiai Lietuvos teritorijoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, valstybės sieną kerta ir į kitą užsienio valstybę siekia patekti neteisėtai. Nors nuteistasis akcentuoja, kad užsieniečiai laisvai judėjo Latvijoje, o jis neturėjo teisės tikrinti jų asmens dokumentų, tai padarytų išvadų dėl J. N. tiesioginės tyčios nepaneigia. Teisėjų kolegija sutinka, kad paprastai teikiant pavežėjimo paslaugas vežamų asmenų dokumentai nėra tikrinami. Tačiau jau aptarti įrodymai patvirtina, kad tiek iš tamsaus gymio, tiek iš naudotos arabų kalbos J. N. suprato gabenantis ne vietinius gyventojus, o užsieniečius. Jam taip pat buvo žinoma, kad asmenis gabens ir per valstybės sieną. Nuteistasis nurodė turintis ilgametę pervežimų patirtį, yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju, tad jis žinojo, kad vykstant į kitą valstybę yra būtina su savimi turėti asmens dokumentą, o atskirų, ne Europos Sąjungos valstybių piliečiams – ir asmens pasą bei vizą. Kertant valstybių sienas yra galimi ir dokumentų patikrinimai. J. N. turėjo galimybę pasidomėti, ar gabenti užsieniečiai turi reikalingus asmens dokumentus, tačiau to nepadarė. Iš aptarto akivaizdu, kad jis taip pasielgė ne todėl, kad neturėjo tokios teisės ir pareigos, o todėl, kad aiškiai suprato ir žinojo, jog užsieniečius per valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje gabens neteisėtai.

15. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti kategorišką išvadą ir dėl to, kad nuteistasis J. N. per Lietuvos valstybės sieną ir teritoriją neteisėtai gabeno užsieniečius siekdamas gauti turtinės naudos, t. y. veikė dėl savanaudiškų paskatų. Byloje yra nustatytas piniginio atlygio gavimo faktas už neteisėtą užsieniečių gabenimą. Pažymėtina, kad dėl atlygio gavimo aplinkybių nuteistasis J. N. proceso metu nebuvo nuoseklus. 2023 m. gruodžio 29 d. įtariamojo apklausoje J. N. nurodė, jog jo darbas buvo vežti užsieniečius iš Rygos į Lenkiją už 400 Eur atlygį. Su jam skambinusiu vyriškiu susitarė, kad pinigus į J. N. sąskaitą perves po to, kai jis atliks pervežimą. Nuvežus užsieniečius į galutinį tikslą, minėta firma jam pervedė 400 Eur. Antrą kartą nuvežęs keleivius į savo sąskaitą vėl gavo 400 Eur (t. 2, b. l. 118–120). 2024 m. kovo 21 d. apklausos metu J. N. nurodė, kad A. S., D. B. nežino, tačiau į jo sąskaitą 2023 m. gruodžio 14 d. pervesti 841,74 Eur ir 2023 m. gruodžio 17 d. pervesti 1 129,79 Eur yra už asmenų pervežimus minėtomis dienomis, tai atlygis už darbą, kurą. Manė, jog šiuos pinigus jam pervedė firma „duomenys neskelbtini“ (t. 2, b. l. 140–142). Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis J. N. vengė nurodyti tikrąsias susitarimo už piniginį atlygį gabenti užsieniečius aplinkybes, iš esmės negalėjo paaiškinti piniginių lėšų atsiradimo jo sąskaitoje priežasties. Nurodė, kad pinigus jam pervedė firma, neva už įsigytą automobilį, o apie tai, jog juos pervedė fiziniai asmenys, nuteistojo teigimu, jis sužinojo tik tyrimo metu. Nepaisant nenuoseklių paties nuteistojo parodymų apie sutartą ir gautą atlygį už užsieniečių neteisėtą gabenimą, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad J. N. užsieniečių gabenimo motyvas buvo būtent savanaudiškos paskatos, t. y. materialios naudos siekimas. Nors pirminėje apklausoje J. N. nurodė, kad sutarta ir sumokėta suma buvo po 400 Eur, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, bankas „Revolut“ pateikė nuteistojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją, iš kurios matyti, kad J. N. pinigus daug didesnėmis sumomis pervedė fiziniai asmenys A. S. – 841,74 Eur, o D. B. – 1 129,79 Eur (t. 1, b. l. 152–153). Remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų užsieniečių parodymais, jie už savo kelionę buvo susimokėję dar prieš atvykdami į Latviją, taigi, jų gabenimas vyko už atlygį. Nustatyta ir tai, kad į nuteistojo J. N. sąskaitą piniginės lėšos buvo pervestos netrukus po to, kai pirmus du kartus jis atgabeno užsieniečius prie Lenkijos–Vokietijos valstybių sienos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, paskutinis nuteistojo telefonu darytas įrašas 2023 m. gruodžio 14 d. buvo 14.00 val. (t. 2, b. l. 62–65), kai asmenys buvo nufilmuoti pereinantys Lenkijos–Vokietijos pasienio ribą, o tą pačią dieną, 19.22 val., į nuteistojo sąskaitą A. S. pervedė minėtus 841,74 Eur (t. 1, b. l. 164–165). 2023 m. gruodžio 17 d. paskutinis nuteistojo telefonu darytas įrašas buvo 12.09 val., o tą pačią dieną, 18.37 val. (t. 2, b. l. 62–65), D. B. į nuteistojo sąskaitą pervedė 1 129, 79 Eur (t. 1, b. l. 164–165). Šiuos duomenis vertinant visumoje darytina pagrįsta išvada, jog tai ir buvo piniginis atlygis už asmenų neteisėtą gabenimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsiskaitymas tik tuo atveju, kai pasiekiamas kelionės tikslas, nėra įprasta atsiskaitymo praktika legaliai vykdant pervežimo paslaugas, ir aiškiai rodo, jog taip įvertinama rizika, susijusi su neteisėtu asmenų gabenimu per valstybės sieną. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad J. N. atlygio už užsieniečių gabenimą 2023 m. gruodžio 28 d. negavo, kadangi kelionės tikslas nebuvo pasiektas – nuteistojo vairuojamas automobilis su jame buvusiais užsieniečiais buvo sustabdytas pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, kad visus neteisėto užsieniečių gabenimo kartus skyrė nedidelis laiko tarpas, pritartina teismo išvadai, jog nuteistasis ir trečią kartą apsiėmė pervežti penkis užsieniečius iš Latvijos į Vokietiją už piniginį atlygį, kurį, kaip ir ankstesniais kartais, būtų gavęs, jei asmenys būtų pasiekę kelionės tikslą. Jokios kitos nustatytų J. N. veiksmų pervežant užsieniečius paskatos byloje nenustatytos. Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta esant įrodytą, kad J. N. veikimas buvo grįstas savanaudiškomis paskatomis, todėl perkvalifikuoti veiką, kaip prašoma skunde, į BK 292 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde įvardinti tyrimo trūkumai, o būtent, kad nebuvo nustatytas firmos „duomenys neskelbtini“ realumas, nuteistajam pinigus pervedusių asmenų tapatybė. Tyrimo metu iš tiesų nebuvo gauta detalesnės informacijos, iš kurios valstybės, kokio banko, kokios sąskaitos buvo atlikti pinigų pervedimai, negauta informacijos ir apie minėtus pavedimus padariusius asmenis (t. 1, b. l. 164–165), visgi šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo padarytų J. N. apkaltinančių išvadų nepaneigia. Nuteistojo mobiliojo ryšio telefono apžiūra patvirtina, kad jis iki pirmojo gabenimo (2023 m. gruodžio 13–14 d.) savo iniciatyva 2023 m. gruodžio 10 d. programėlėje „Telegram“ bendravo su kontaktu, pasivadinusiu „duomenys neskelbtini“, vartotojo vardas „duomenys neskelbtini“, nurodė esąs nuo V., norėjo pabendrauti, po to siuntė jam savo banko sąskaitos ir kortelės duomenis (t. 2, b. l. 29, 30). Paskutinis apsilankymas 2023 m. gruodžio 29 d. 4.11 val. (t. 2, b. l. 26). Pasak nuteistojo, dėl užmokesčio jis tarėsi su asmeniu, kuris nurodydavo, kada ir kur važiuoti, atsiųsdavo koordinates, laiką, kada turi paimti keleivius, ir kur juos išleisti. Tai, ar šis asmuo dirbo įmonėje „duomenys neskelbtini“, ar tik buvo taip pavadinęs savo paskyrą, šiuo atveju jokios reikšmės neturi, nes byloje surinktų įrodymų visumos pakanka pripažinti, kad J. N. suprato vykdantis nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Tuo labiau, kad po atliktų 2023 m. gruodžio 13–14 d. ir 16–17 d. nelegalių užsieniečių pervežimų į nuteistojo J. N. asmeninę sąskaitą pervedus pinigus, jam nekilo abejonių dėl pervedimų teisėtumo, nors, kaip tvirtino, jis pinigus pervedusių asmenų nepažinojo. Aplinkybės, kad tapo sukčių auka, jis taip pat nenurodė, į teisėsaugą nesikreipė, priešingai, po gauto atlygio jis ir vėl nelegaliai gabeno užsieniečius.

17. Apibendrindama pirmiau paminėtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas J. N. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė teisingai, o nustatyti veiksmai pagal BK 292 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti pagrįstai. Gynėjos skunde nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 28 d. veiksmai turėtų būti vertinami kaip pasikėsinimas, kadangi tikslas nebuvo pasiektas, pinigai nebuvo sumokėti, veika nebuvo baigta ta apimtimi, kokia yra traktuojama pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, BK 292 straipsnio 2 dalies sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta nuo momento, kai per valstybės sieną gabenamas asmuo patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas. Pavyko ar ne užsienietį nugabenti į galutinį tikslą (šiuo atveju Lenkijos–Vokietijos pasienį), veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi. Byloje nustatyta, kad J. N., veikdamas iš savanaudiškų paskatų, su gabenamais užsieniečiais per valstybės sieną pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vyko ja, kol buvo sulaikytas, tad jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Tokios išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-278-449/2023, Nr. 1A-75-449/2024).

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės

18. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes J. N. pripažino asmenų gabenimo faktines aplinkybes. Prašymas nepagrįstas, netenkinamas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama, kai teismas nustato kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką aiškinamas kaip esminių, kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-52-942/2020 ir kt.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažintini atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios (dalis kurių) pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamos veikos išaiškinimui reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamos veikos išaiškinimui reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-303/2023, Nr. 2K-7-38-1073/2023).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad J. N. pripažino faktą, jog vežė užsieniečius, davė parodymus, kuriais atpasakojo įvykių aplinkybes, kaip užsieniečius pasiimdavo Rygoje ir veždavo į Lenkijos Respubliką. Visgi to šiuo atveju nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei pripažinti. Nuteistasis neišsakė jokio kritiško savo veiksmų vertinimo, neišreiškė jokių nuoširdžių apgailestavimų. Jis taip pat neprisidėjo ir prie tinkamo bylos išnagrinėjimo bei teisingo sprendimo byloje priėmimo. Viso proceso metu jis stengėsi sumenkinti savo kaltę, keitė parodymus dėl į jo sąskaitą pervestų pinigų paskirties, nenurodė duomenų asmens, inicijavusio nelegalių užsieniečių gabenimą. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos J. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstai.

Dėl bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti.

21. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas J. N. paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, parinkdamas bausmę ir jos dydį, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. J. N. padarė vieną tyčinę, tęstinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Šis nusikaltimas yra susijęs su neteisėtu vienuolikos užsieniečių gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei neteisėtu jų gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje būtų teistas ar baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje (t. 2, b. l. 92, 93–94), tačiau jis buvo teistas Estijoje už valstybės pareigūno užpuolimą arba grasinimą jam (už šią veiką buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), taip pat už nusikalstamą veiką, sietiną su narkotinėmis medžiagomis. Skirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę turėjo būti atlikęs 2020 m. spalio 1 d. (t. 2, b. l. 95–97). Duomenų apie oficialią darbinę veiklą byloje nėra. To nenurodė ir pats nuteistasis, teigdamas, kad dirbo užsienyje, pinigus gaudavo „vokeliuose“, taip pat gaudavo pensiją, vidutiniškai 500 Eur (t. 3, b. l. 102–106). Byloje įvertinta pirmosios instancijos teismui pateikta medicininė pažyma, iš kurios matyti, kad J. N. buvo konstatuota osteochondrozė ir būklė po stuburo fiksacijos operacijų (t. 3, b. l. 99). Į šias aplinkybes prašoma atsižvelgti ir apeliaciniame skunde. Visuma šių duomenų rodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir skyrė kur kas mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo ją vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė galimybės taikyti J. N. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, nors turėjo tai padaryti (BK 75 straipsnio 8 dalis). Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą prašoma ir apeliaciniame skunde. Nuteistasis J. N. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau, įvertinus skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, pagal BK 75 straipsnio 3 dalį jam galėtų būti taikomas dalinis jos vykdymo atidėjimas. Nežiūrint to, įvertinusi visumą tam reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija tokios galimybės šioje konkrečioje situacijoje neįžvelgia. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija dar kartą įvertino pirmiau minėtus duomenis, svarbius parenkant bausmę. Nusikaltimu kėsintasi į Lietuvos Respublikos valdymo tvarką ir valstybės sienų neliečiamumą. Veika nebuvo padaryta atsitiktinai. Nuteistasis J. N. neteisėtai per tris kartus gabeno net vienuolika nelegalių užsieniečių, nusikaltimą padarė siekdamas savanaudiškų tikslų – neteisėtu būdu gauti piniginių lėšų. Padarytas nusikaltimas išaiškėjo tik todėl, kad pareigūnai sulaikė penkis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, kuriuos automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno nuteistasis J. N.. To nepadarius, šie asmenys, kaip ir pirmus du kartus, būtų toliau neteisėtai keliavę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neteisėtai dar kartą kirtę valstybės sieną, siekdami patekti į kaimynines valstybes. Nežiūrint į tai, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą, Estijos Respublikoje jam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau J. N. ir vėl nusikalto. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų bus galima pasiekti nuteistajam atlikus tik dalį jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, sietinos su jo bei sesers sveikatos būkle, name atliekamais remontais. Nėra duomenų, kad nuteistajam J. N. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju turėtų neigiamos įtakos jo ligos dinamikai, kad šiuo metu jam reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnį, asmeniui gali būti teikiamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos.

Dėl konfiskuoto mobiliojo ryšio telefono

23. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi būti įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo J. N. konfiskavo mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 12 Lite“ IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolų (t. 2, b. l. 5–7, 10–12, 15–21, 26–30, 31–33, 39–44, 52–53, 55, 58–60, 62–65) duomenys patvirtina, kad šis telefonas buvo tiesiogiai naudojamas nusikaltimui padaryti, nes juo buvo derinamas užsieniečių paėmimo ir gabenimo maršrutas, laikas. Tai savo parodymais patvirtino ir pats nuteistasis. J. N. teigimu, vyriškis, kurį įvardino kaip firmos logistą, į jo telefoną, į programą „Telegram“ siuntė laiką, adresą, kur turėjo laukti žmonės Rygoje, bei adresą Lenkijoje, kur reikėjo asmenis nuvežti. Nuteistasis naudojosi telefone esančia navigacijos programėle siekdamas pasiekti Lenkijos Respubliką. Pasak nuteistojo, telefono navigacijoje įsivedė „Varšuva“ ir važiavo (t. 2, b. l. 118–119). Minėtu telefonu taip pat buvo filmuojami gabenami asmenys. Tai, kad nuteistasis kažkam siuntė nufilmuotus, nelegaliai vežamus asmenis, nurodė ir patys gabenti užsieniečiai. Pasak liudytojo M. B., kai jie susėdo į automobilį, vairuotojas (J. N.) savo telefonu juos nufilmavo ir kažkam nusiuntė vaizdo įrašą kaip įrodymą, jog juos paėmė. Taip pat nurodė, jog vairuotojas su kažkuo kalbėjo „Telegram“ programėlėje ir nusiuntė kažkam „tašką“, kur turėjo važiuoti (t. 1, b. l. 75– 76, 78–79, 84–87). Aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo J. N. mobiliojo ryšio telefono panaudojimas sudarė sąlygas ir reikšmingai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Jis atitinka konfiskuotino turto požymius, tad buvo konfiskuotas pagrįstai. Nuteistojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog mobiliojo ryšio telefonas reikalingas nuteistajam, nes jo prasta atmintis, jis nežino telefonų numerių, sąskaitos numerio, nesudaro pagrindo šio telefono nekonfiskuoti.

Dėl konfiskuotų piniginių lėšų

25. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo kaip nusikalstamos veikos rezultatas buvo konfiskuotos piniginės lėšos, bendrai 1 971,53 Eur (841,74 Eur + 1 129,79 Eur) suma. Skunde prašoma nekonfiskuoti šių pinigų, nes nėra įrodyta, kad tai sumos būtent už nelegalų pervežimo paslaugą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad piniginių lėšų konfiskavimas nagrinėjamoje byloje skirtas pagrįstas, nes pakanka įrodymų išvadai, kad šie pinigai yra inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip jau aptarta, bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad 841,74 Eur ir 1 129,79 Eur sumos į nuteistojo J. N. sąskaitą buvo pervestos už nelegalių užsieniečių gabenimą 2023 m. gruodžio 13–14 d. ir 16–17 d. Minėtos išvados nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turėjo išlaidų kurui. Tai, jog tam tikrą dalį neteisėtai gauto atlygio nuteistasis savo nuožiūra panaudojo nusikalstamai veikai daryti (pirko kurą ir pan.), neturi jokios reikšmės jam pervestas pinigines lėšas vertinant kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam valstybė patyrė 302,08 Eur išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).

27. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas. Baudžiamojoje byloje nuteistajam J. N. gynėjas paskirtas siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis J. N. yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos, šiuo metu atlieka nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo darbinę veiklą. Jo nurodytos pajamos yra gaunama pensija, vidutiniškai 500 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuosprendžiu iš nuteistojo konfiskuotinas jo automobilis, telefonas ir piniginių lėšų suma. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija iš nuteistojo išlaidų, susidariusių už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. N. (J. N.) gynėjos advokatės Eligijos Norkienės apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš J. N. nepriteisti.