Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-05-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-5788-328/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
2YT-5788-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02958-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
R. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5788-328/2018(Proceso Nr. 2-06-3-02958-2018-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2018 m. kovo 26 d. skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą toje dalyje, kurioje reikalaujama nuskaityti skolininko gaunamų pajamų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų (artimųjų); išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos tvarkos bei lėšoms, patenkančioms į vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų taikyti Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą; tuo atveju, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Skunde nurodė, jog su antstolio patvarkymu nesutinka, laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba ir jokio darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, jį remia artimieji, pervesdami lėšas. Nurodė, jog Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis sąrašas. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gautos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gautos lėšos taip pat nelaikytinos daviniais. Nurodė, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybė nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmams). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog išieškojimą nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius). Visi antstolio atlikti veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Atkreipė dėmesį, jog antstolis patvarkymu nenurodė apribojimų skolininkui įsigyti maisto ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Mano, jog skolininkas pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų sąmoningai siekia vilkinti ir trukdyti skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškotojui atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2015 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-11480-328/2015 dėl 52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. E. išieškotojo J. P. naudai (v. b. l. 2-3). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose (v. b. Nr. 7). 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1a-60052, adresuotu laivės atėmimo vietos įstaigai, antstolis (antstolio padėjėja) pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 25).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tik tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per penkias darbo dienas nuo jo gavimo arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas teikia skundą dėl antstolio veiksmų, kurie atlikti 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. dėl tų antstolio veiksmų, kurių apskundimo naikinamasis terminas yra suėjęs (Civilinio proceso kodekso 512 straipsnis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1000-826/2017). Tačiau vadovaujantis tuo, kad antstolis skundą išnagrinėjo bei protingumo, teisingumo principais, teismas pasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Dėl pareiškėjo skundo

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kurioje reikalaujama išieškoti iš skolininko pajamų, gautų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), šios lėšoms taikyti Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog per raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytą terminą skolininkas įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas – darbines pajamas bei trečiųjų asmenų skolininkui mokamas pinigines lėšas, nurodė iš šių pajamų išskaityti pinigines lėšas Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniuose, reglamentuojančiuose išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Plėtodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigose atidarytose sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos, įskaitant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Tokiu būdu, remiantis formuojama teismų praktika bei vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei piniginių lėšų, skolininko gaunamų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), yra galimas. Išieškojimas iš tokių lėšų, neviršijančių vienos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, galimas atliekant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatyti ribojimai išieškojimui iš piniginių lėšų taikytini pinigų sumoms (darbo užmokesčio bei kitų pajamų), likusioms po Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, taip pat piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje, antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo Nr. S1a-60052 turinį, matyti, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, gaunamas iš darbo užmokesčio, taip pat skolininko gaunamas iš kitų asmenų, nurodė iš skolininko pajamų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenų, jog išieškojimas nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimą (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi ir kt.), ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nustatyta tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, nedraudžia išieškojimo iš skolininko pajamų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, išieškojimo iš tokių pajamų taisyklės įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniuose, todėl pareiškėjo argumentai, jog išieškojimas galimas tik iš piniginių lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą vieną MMA, atmestini, kaip nepagrįsti. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis nurodyto teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, panaikinti antstolio patvarkymo dalyje, kuria išieškojimas nukreiptas į skolininko iš trečiųjų asmenų pervedamas lėšas pataisos įstaigos sąskaitoje iš šių pajamų atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, jog galiojantis teisinis reglamentavimas bei aktuali kasacinio teismo praktika, susijusi su proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigose atidarytose sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, taikymu nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo bei iš trečiųjų asmenų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą skolininkui (pareiškėjui) pervedamoms lėšoms taikyti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias turtą, iš kurio nėra galimas išieškojimas, t. y. iš šių pajamų neišieškoti.

Pareiškėjo prašymas grąžinti pagal skundžiamą patvarkymą nurašytas lėšas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to, vykdomojoje byloje duomenų, patvirtinančių, jog pagal antstolio patvarkymą iš skolininko buvo išieškotos pingines lėšos, nėra.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pajamas, nurodė, iš šių pajamų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skundą bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas išieškojimo veiksmus iš skolininko turto (piniginių lėšų) nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 442 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo J. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo priteisti 70 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus aplinkybes, jog išieškotojo J. P. ir pareiškėjo teisinis suinteresuotumas šioje byloje yra priešingas, o pareiškėjo skundas atmestas, suinteresuotam asmeniui J. P. iš pareiškėjo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. E. skundą.

Priteisti iš pareiškėjo R. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė