- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- 1-234-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22125-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- S. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), su viduriniu išsilavinimu, nedirbanti, turi neįgalumą, anksčiau neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2022 m. birželio 17 d. apie 16 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė S. M., ko rezultate, pastarasis nugara atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo kairę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji A. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2022-06-17 (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai atvažiavo S. M., N. M., jos draugas ir brokerė, ji buvo pas gyvulius ir pagalvojo, kad atvažiavo kažkas nupirkti namo, tačiau tas namas buvo paduotas į teismą dalyboms, jam buvo uždėtas areštas, todėl nebuvo galima jo pardavinėti. Tam namui dalis pinigų buvo duota ir jų, bet M. tą neigia. Tą kartą, atvykus M., ji atėjo pasakyti, jog vyksta teismas dėl turto dalybų, tuo metu visi atvažiavę asmenys buvo viduje, o paskui dar atėjo ir jos vyras. Jie visi pasišūkavo, bandė įeiti į vidų, kur S. M. skėsčiojosi, rankoje laikė telefoną, bet jai buvo nesvarbu, ar jis filmuoja ar nefilmuoja. Tuo metu ji ėjo pro šalį į virtuvę, užkliudė M. ranką ir jam iškrito telefonas. Jie bandė aiškintis, išėjo į lauką, paskui skambino dukrai, kuri buvo išvažiavusi į Raseinius, pasakyti, kad vyksta namo pardavimas. Tada dukra paskambino advokatei, advokatė susisiekė su brokere ir brokerė, pasakiusi, kad ji čia nereikalinga, išvažiavo. Policija jau buvo iškviesta prieš tai, kadangi jie nesusišnekėjo su M. Policiją kvietė tiek ji, tiek M. Brokerė norėjo eiti į vidų išsiaiškinti, tai įėjo brokerė, jos vyras V. S., ji bei jai iš paskos M. Ji matė, jog S. M. yra agresyviai nusiteikęs, visas drebėdamas vos jai netrenkia, tai ji jam sakė: „tu tik pabandyk suduoti“. Tada jis atgaline kaire ranka gana stipriai trenkė į durų staktą. Jeigu ji būtų M. pastūmusi, tai tokiu atveju policija buvo kieme ir jis galėjo pas pareigūnus nueiti ir tai pasakyti, tačiau kažkodėl nuėjo už namo kampo. Ji nepastebėjo, kada M. dingo, bet kai ji išėjo į lauką, pamatė, kad atvažiuoja greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai buvo liepę jiems pasišalinti, nes nors namą pirko jų dukra su D. M., bet jis buvo registruotas D. vardu, o kai prasidėjo teismai, tai D. M. tą namą padovanojo mamai. Kadangi M. turėjo dokumentus, jog namas priklauso N. M., o jie dokumentų neturėjo, tai pareigūnai jiems liepė pasišalinti. Jie nustebo, kaip namas galėjo būti perrašytas M., jeigu jis yra paduotas į teismą dalyboms. Kai ėjo prie policijos pareigūnų, nukentėjusysis išlindo iš už namo kampo ir atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Medikai klausė, kam reikia pagalbos, tai ji pasakė, jog niekam nereikia, tačiau tuo momentu iš už namo kampo atėjo S. M. ir pasakė, kad tai jis kvietė greitąją pagalbą. Priėjusi prie pareigūno pasakė, kad dabar S. apkaltins ją, jog ji kažką jam padarė, bet pareigūnai nurodė, jog jie turi kūno kameras ir viskas matysis, liepė nebesivelti į konfliktus ir pasišalinti, tai jie išėjo ir kas vyko toliau – nebežino. Kai buvo namo viduje, ji su S. buvo tarp svetainės ir virtuvės, o jos vyras su brokere sėdėjo virtuvėje prie stalo. Nežino, ar kas nors matė, kaip S. pats sudavė savo ranka į staktą, tik vyras sakė, jog girdėjo garsą. Paskui tiek vyrui, tiek policijos pareigūnams sakė, kad dabar dėl tos rankos M. apkaltins ją. Nežino, kur tuo metu buvo N. M. su J. B., bet viduje jų nebuvo, nes ten jie buvo keturiese: brokerė, jos vyras, ji ir S. M. Nežino, ar buvo atvykęs antras policijos ekipažas, nes jie jau buvo išėję, bet medžiagoje parašyta, kad nukentėjusysis buvo išsikvietęs. Vienas iš pareigūnų, su kuriais ji kalbėjo, buvo pavarde R., o antro pareigūno pavardės ji nežino. Prie jos pareigūnai jokių dokumentų nepildė. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, prie jos priėjusi nebuvo, tik matė, kad M. medikams rodė žastą, nors į staktą trenkė plaštakos viršumi, kur ir nusibrozdino. Ji matė plaštakos odos nubrozdinimą, kraujo nebuvo, nors į staktą trenkė stipriai. Kai S. M. ranką trenkė į staktą, tai ranka buvo jo liemens lygyje. Viskas vyko ne ilgiau 5 min., tuo metu pareigūnai buvo lauke, kur ant keliuko prie namo dar stovėjo N. M., J. B. ir turbūt visi kalbėjosi. Jie kvietė policijos pareigūnus, nes jie visi nebesusišnekėjo, pradėjo pyktis, bartis, tai juos kvietė ir M., ir ji. Šioje byloje ji yra neteisingai apkaltinta. Nemano, kad šiuo atveju padarė kažką ne taip, mano, jog yra nekalta. Ji S. M. tik pasakė „pabandyk suduoti“, o jis jau teigia, kad ji taip jį provokavo, o be to, jeigu ji jį būtų išprovokavusi, tai jis būtų jai trenkęs. Kvietė policiją, nes jie visi nebesusišnekėjo, „koliojosi“, tai norėjo, kad policija jiems padėtų išsiaiškinti. Tuo momentu jie labai buvo susinervinę, M. jau buvo pareigūnus iškvietę. Ji pareigūnus iškvietė prieš įvykį, nes norėjo, kad jie išspręstų konfliktą. Policiją kvietė namo viduje, kai buvo viena pati „salione“, o visi kiti buvo lauke. Kai pačioje pradžioje jie su vyru atėjo prie namo, jie visi buvo jo viduje, bet jie į namą nesilaužė ir ji S. M. nestūmė. Kai jie įėjo į vidų, M. turėjo telefoną, bet nežino, ar jis juo filmavo, tačiau jeigu filmavo ir, kaip teigia, kad dingo medžiaga, tai ji turėjo likti nukentėjusiojo telefone. Kai S. M. „maskatavosi“ su tuo telefonu, ji norėjo eiti į priekį ir užkliudė jį petimi ir telefonas iškrito. Nukentėjusysis buvo iškėlęs ranką su telefonu, o ji eidama su pečiu užkliuvo už jo rankos arba už telefono. Tuo momentu jis negalėjo susižaloti ar susitrenkti rankos, tuo metu jis buvo „salione“. Nežino, ar nukentėjusysis kvietė policiją, bet kai ji skambino iškviesti, tai jai buvo pasakyta, jog policija jau iškviesta.
Kaltinamoji A. S. 2022-06-21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą nesutinka, ji yra psichiškai sveika, galvos traumų nėra turėjusi ir pilnai supranta pateikto pranešimo apie įtarimą esmę, tačiau ji šios veikos nepadarė. Ji turi neįgalumą, jai nustatyta sunki depresijos forma, pastoviai vartoja vaistus. Jos dukra L. S. su D. M. buvo sugyventiniai apie 18 metų ir gyvendami kartu įsigijo namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. jos kaimynystėje, ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai ir vyksta turto dalybos dėl namo ir kitų daiktų, šio namo raktų ji neturi. 2022 m. birželio 17 d. apie 16 val. ji buvo ganykloje, nes gyvena ūkiškai, prie karvių, ganykla pačiame kaime, netoli gyvenamojo namo, kur gyveno jos dukra su sugyventiniu. Būdama ganykloje pamatė, kad prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo jos dukros L. S. buvusio sugyventinio D. M. brolis S. M. su mama ir brokere. Ji tai pamačiusi nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta, nes turtas dar nėra padalintas. Jai atėjus, atėjo ir jos vyras V. S. ir pasidomėjo kas čia vyksta. Kažkuris iš jų jai pasakė, kad šis namas yra jau registruotas N. M. vardu, minėjo kad sudaryta dovanojimo sutartis. Iš pradžių kalbėjosi kieme prie namo, vėliau nuėjo į namo vidų, nes į namo vidų suėjo S. M. su mama ir brokere, namo durys jau buvo atrakintos, atidarytos, nes jie jau vaikštinėjo po namą iki jiems ateinant. Ji su S. M. ir jo mama aiškinosi, kad namas dar nėra padalintas, o jau ruošiasi jį parduoti, nes kartu buvo atvažiavusi ir brokerė. Tarp jų visų vyko žodinis konfliktas. Ji iš salono ėjo į virtuvę, kai ją užsipuolė S. M. gniauždamas kumščius, tuo metu stovėjo tarpduryje tarp salono ir virtuvės durų, ji tai pamačiusi jam pasakė: 'tik pabandyk suduot", tada S. M. atžagaria savo kairę ranką stipriai smogė į durų staktą. Ji tai pamačiusi pasakė savo vyrui, jos vyras tuo metu sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi su brokere, ar jis matė, kaip S. M. smogė kairę ranką į durų staktą, ji nežino. Kur tuo metu buvo N. M., ji negali pasakyti, nes ji vaikštinėjo, tai įeidavo, tai išeidavo iš namo. Kur po to dingo S. M., ji negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio, brokerės klausė ar galima parduoti namą, jeigu jis dar nėra teismo padalintas, tačiau ji nieko nepaaiškino. Matydama, kad dedasi negeri dalykai, nuėjusi į saloną apie įvykį pranešė 112. Išėjusi į lauką pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, ji nustebo, kad taip greitai atvyko, jie pasidomėjo, kas juos kvietė, ji pasakė, kad ji, S. M. taip pat pasakė, kad kvietė policiją. Po kurio laiko atvyko ir medikai ir paklausė kas juos kvietė, ji pasakė, kad jų niekas nekvietė, nes jų nereikia. Jai tai pasakius, iš už namo kampo atėjo S. M. prie medikų ir pasakė, kad jam jų reikia. Ji pastebėjo, kad jam buvo nubrozdinta kairės rankos plaštakos viršus, bei matė, kad jis medikams rodė kairę ranką virš alkūnės. Tada ji suprato, kad S. M. pirmas kvietė policiją. Ji tikrai S. M. nestūmė, tai jis pats būdamas supykęs, kad jai negalėjo suduoti, smogė savo ranką į durų staktą, kad galėtų ją apkaltinti prieš jį smurtavus. Ji tą vakarą buvo blaivi. Ji apie tai kas vyksta paskambinusi pasakė dukrai, ji tuo metu buvo išvykusi ir jai atsiuntė advokatės telefono numerį, kurį ji perdavė brokerei, brokerė paskambinusi advokatei ir su ja pakalbėjusi pasakė, kad ji jau čia nebereikalinga ir išvažiavo. Namo raktų neturi, įėjo į namo vidų paskui M., jų niekas iš jo nevarė (t. 3 b.l. 127-128).
Kaltinamoji A. S. 2022-08-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą nesutinka, duotus 2022-06-21 parodymus dėl įvykusio žodinio konflikto su S. M. pilnai tvirtina ir jų nekeis, nes ji tikrai S. M. nestūmė, jis pats būdamas įsiutęs, kad jai nieko negali padaryti, savo ranką smogė į durų staktą ir taip ją susižalojo. Po konflikto ji iškvietė pareigūnus, medikų tikrai nekvietė. Ji labai nustebo, kad po kurio laiko atvyko ir medikai, nes jų niekas nekvietė. Netrukus iš už namo kampo išlindo S. M. ir eidamas prie medikų pasakė, kad jis juos kvietė. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad S. M. pats susižalojo ranką, o dabar apkaltins ją. Ją pareigūnai nuramino, sakė nekreipti dėmesio į tai ir ji su vyru V. S. parėjo į namus (t. 3 b.l. 136).
Iš 2022-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atlikus parodymų patikrinimą su A. S. įvykio vietoje, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), ši parodė, jog į namo vidų įėjo pirma brokerė ir jos vyras, jiems iš paskos įėjo ji ir jai iš paskos įėjo S. S. vyras ir brokerė nuėjo į virtuvę, o ji peržengus kambario ir virtuvės slenkstį atsisuko į S., kuris tuo metu stovėjo tarpduryje. Ji pastebėjo, jog S. sugniaužė kuloką, o ji jam pasakė: "suduok, pabandyk suduot", ir S. stipriu rankos mostu smogė kairės rankos delno viršutine dalimi į durų kampą. Tuo metu M. kambaryje nebuvo, ji buvo su savo draugu lauke. Kai S. smogė ranka, niekas nematė. Paskui visi išėjo į lauką, kažkur dingo S., ir kai į kiemą atvažiavo greitoji pagalba, S. išėjo iš virtuvės kiemo iš po kampo ir pasakė, jog greitąją pagalbą kvietė jis. (t. 3 b.l. 141-142).
Nukentėjusysis S. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2022-06-17, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis atvyko vienas su savo mašina, nes turėjo atsivežti brokerę ir jai aprodyti namą, kadangi nei mama, nei brolis jame nebegalėjo gyventi, todėl namą reikėjo parduoti. Jis su brokere ėjo apžiūrėti namo ir juos pamatė A. S., ji pasikvietė vyrą ir jie atėjo sukelti triukšmo. Ne pirmą kartą S. taip daro, nes jiems pasirodžius prie to namo, kaskart kas nors įvyksta ir baudžiamoji byla beveik garantuota. Jie buvo viduje, bet pamatęs, jog ateina S., jis iš vidaus bandė uždaryti ir užrakinti verandos duris, bet jos jau ne kartą buvo laužtos, tai jie su durimis jį nustūmė, praėjo pro jį ir turėjo praeiti pro jo mamą ir J. Iš verandos jam patekus į „salioną“, S. jam buvo iš dešinės pusės. Jis su S. buvo svetainėje, o kadangi jis nematė mamos ir J., tai reiškia, jog jie buvo jam už nugaros. Jis ėjo link virtuvės durų, A. S. buvo labai agresyviai nusiteikusi ir mojavo rankomis, ji lindo jam į veidą, kišo savo veidą prie jo ir šaukė „bijai bijai“, taip jį provokuodama, nes kaip supranta, tikėjosi iš jo smurto. Jis iškėlė telefoną, kad neva filmuoja, tikėdamasis, kad S. nusiramins. Tada ji trinktelėjo jam per rankas ir telefonas iškrito, bet nesudužo. Jis pasiėmė telefoną, ėjo link virtuvės, tuo metu A. S. buvo priešais jį, ir jam norint eiti į virtuvę, ji jį pastūmė. Tada jis griuvo ir į atidarytų durų staktą susižeidė ranką, bet galbūt galėjo ranką susižeisti ir į duris. Smūgis buvo į kairės rankos dilbį. Jis nenugriuvo visiškai ant žemės, išsilaikė, bet pusiausvyrą prarado. Taip pat buvo padaryti nežymūs nubrozdinimai plaštakos šone ties mažuoju pirštu, bet jam neskaudėjo, tai iš pradžių į tai net dėmesio neatkreipė. Po pastūmimo jam suskaudo ranką, tačiau normaliai atsistojęs pabaigė nueiti į virtuvę, o A. S. toliau šaukė, kėlė chaosą. Jis S. „nekoliojo“, tik prašė išeiti iš jo mamos namų, bet jie į tai jam atsakė kažką įžeidžiančiai. Tada pamatė, jog jo ranka darosi keista lyg tintų ir buvo aštrus skausmas ją pajudinus. Pagalvojo, kad to taip nepaliks, todėl pasitraukęs link miegamojo nuo triukšmo, paskambino policijai. Iš jo kalbos matosi, jog skambinant policijai, jam buvo sukilęs spaudimas, jis negalėjo rišliai pakalbėti. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, bet iš pradžių kažkodėl pasakė, jog kol kas jam nereikia pagalbos, kadangi pirmiausia galvojo apie kitus, bet kai paskui policija skambino pasitikslinti, kur važiuoti, tai tada pasakė, jog yra reikalingi ir medikai. Jis buvo apžiūrėtas medikų, dilbiui buvo nusilupusi oda, bet ne iki kraujo, nes buvo gana bukas smūgis. Prie piršto nežymiai matėsi kraujas, nes buvo nubrozdinimas. Nežino, ar kiti žmonės matė prie piršto kraują ir nubrozdinimą. Nepasakys, kokioje pozoje buvo ranka kontakto metu, bet labai aukštai negalėjo būti, todėl mano, jog ji turėjo būti per kūno vidurį, nors gal kažkiek jas kilstelėjo, bandydamas išlaikyti lygsvarą, t. y. rankos turėjo būti maždaug jo krūtinės srityje. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir buvo padarytas sužalojimas: nubrozdinta oda, bet ne iki kraujo, tačiau smūgis buvo stiprokas, nes sukant ranką buvo skausmas, maudimas. Pas Joniškio medikus atsisakė važiuoti, nes Joniškyje nepasitiki niekuo, todėl iš policijos ir važiavo į Šiaulių ligoninės priėmimą, kur buvo peršviesta ranka, lūžių nebuvo rasta, tik buvo patvirtinta, jog sumušti minkštieji audiniai. Po įvykio jis saugojo ranką, pas šeimos gydytoją nesilankė. Jis yra pareiškęs 1251 euro civilinį ieškinį už išlaidas skundams ir t. t. – ieškinyje yra viskas surašyta. 800 eurų yra neturtinė žala, 151 euras - antstolio išlaidos ir 300 eurų - advokato išlaidos, tos sumos yra teisingos. Antstolis buvo samdytas dėl įrašo, nes S. vieną labai svarbų įrašą jau pradangino, kuris įrodo, jog jis nebuvo niekur pasitraukęs, kadangi S. teigė du variantus: kad jis pats kambaryje trenkė ranką į sieną ir kad buvo pasišalinęs už tvarto ir išlindo, kai atvyko greitoji. Iš tikrųjų policijos pareigūno įrašas patvirtina, kad jis buvo pasišalinęs su pareigūnu apžiūrėti durų, o vienas už jokių tvartų jis nevaikščiojo. 800 eurų neturtinę žalą sudaro tai, kad šis įvykis yra labai didelis stresas jo mamai, nes viskas vyko jos akivaizdoje, o be to, ji prieš keletą metų yra patyrusi infarktą, ką žino ir A. S., tai galbūt ji norėjo pakartotinai iššaukti infarktą, taip pat buvo jo orumo pažeminimas. Mano, kad pagrindinis S. tikslas buvo jį išprovokuoti, nes jį pastūmusi, ji tikėjosi, jog jis atgal stums ar trenks, bet jo charakteris yra ne toks - jis netoleruoja smurto ir niekada nesprendė konfliktų kumščiais. Sakė S., kad jeigu jie kažko nori, pvz., namo, tai tegul kreipiasi į teismą ir eina teisiniu keliu, o ne kumščiais ir „koliojimais“. Jis nesikreipė į šeimos gydytoją dėl sužalojimo, nes nebuvo lūžių, todėl gydėsi namuose. Ranką saugojo, dirbant ribojo judesius, nes negalėjo pasukioti rankos, o jis yra labai užsiėmęs žmogus: namuose daro remontus, kam trukdė sužalota ranka, o be to, jo darbas yra labai atsakingas – jis yra miškovežio vairuotojas, vairuoja sunkiasvorę mašiną, valdo manipuliatorių, nuo ko ir taip rankas skauda, o su trauma būna visiškai negerai. Policija buvo atvažiavusi po jo pastūmimo.
Nukentėjusysis S. M. 2022-06-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-06-17 apie 16.00 val. būnant adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama N. M. ir nekilnojamo turto brokeriu (vardo ir pavardės šiuo metu nežino), į šią sodybą atvyko A. S. ir jos vyras V. S.. Abu minėti asmenys pradėjo garsiai rėkti ir jiems visiems aiškinti, kad minėtas namas priklauso jų dukrai L. S., kadangi ji šiuo metu minėtame name gyvena. L. S. minėtame name laiko savo asmeninius daiktus, kadangi ji su jo broliu D. M. draugavo, buvo sugyventiniai, ruošėsi minėtame name gyventi. Brolis su L. S. nebegyvena. Jis jiems paaiškino, kad ši sodyba priklauso jo mamai N. M., kadangi sodybą jai padovanojo jo brolis, jos sūnus D. M.. Dovanojimo sandoris įvyko birželio mėnesio pirmą savaitę. Šiuo metu jo mama turi dovanojimo sutartį patvirtintą pas notarus. Sodyba įregistruota nekilnojamo turto registre ir priklauso jai. Jam apie tai pasakius S., jie dar labiau ant jo supyko ir pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, "suskis", "šūdas" ir t.t. Po to, jam stovint namo kambaryje, įėjime į svetainę, prie jo priėjo A. S. ir abejomis rankomis jį iš priekio pastūmė. Jis praradęs lygsvarą, griūdamas atgal atsitrenkė į atidarytas duris ir durų staktą ir susižalojo kairę ranką, griūdamas patyrė fizinį skausmą. Dešimt balų sistemoje, fizinį skausmą įvertina keturiais balais. Po to, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykusį konfliktą. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. VšĮ Joniškio GMP stoties medikai jam nustatė kairio dilbio patinimą, nubrozdinimą, kairio dilbio nubrozdinimą. Jis vykti į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių atsisakė. Jo mamos S. nesužalojo, tik iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Su S. jis ir mama konfliktuoja dėl minėtos sodybos. Dėl sužalotos rankos pas teismo medicinos ekspertus vyks. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka dėl sužalotos rankos jam išaiškinta, civilinį ieškinį pareikš, kai sužinos rankos sužalojimo laipsnį. Daugiau pasakyti nieko negali (t. 1 b.l. 114-115).
Nukentėjusysis S. M. 2022-07-07 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duotus parodymus 2022-06-17 dėl jo sužalojimo pilnai tvirtina ir parodo, kad norėdamas išvengti konflikto su A. S., jis įėjęs į saloną iškėlė savo mobilaus ryšio telefoną, duodamas suprasti kad filmuoja, nors iš tikro tik imitavo, nenorėjo konflikto. A. S. pamačiusi iškeltą mobilaus ryšio telefoną, jam sudavė per ranką kurioje laikė telefoną ir jis iškrito, telefonas nesudužo. A. S. jį provokavo, eidama priešais jį ir sakydama: "duok, duok, ko bijai". Jis nenorėdamas konflikto su ja, jis ėjo iš salono link virtuvės, kai jį A. S. uždėjusi rankas jam ant krūtinės, jį jėga pastūmė. Jis neišlaikęs pusiausvyros, nes nesitikėjo, kad ji pastums, jis virto, kaire ranka atsiremdamas į durų staktą, nes buvo tarpduryje. Jis atsiremdamas kaire ranka į durų staktą susimušė rankos dilbį, bei nusibrozdino plaštakos viršutinę dalį. Jis atsitrenkdamas į durų staktą pajuto fizinį skausmą. Jis apie įvykį pranešė policijai, dėl sužalojimų iš pradžių į medikus nesikreipė. Dabar tiksliai negali pasakyti, ar medikus iškvietė pareigūnai, ar jam vėliau perskambino operatorė, nes tuo metu buvo labai susijaudinęs. Jį A. S. pastūmė tik kartą ir jis virsdamas kairės rankos dilbiu trenkėsi į durų staktą ir nusibrozdino plaštakos viršų. Tuo metu turtinės žalos nebuvo padaryta, tik sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia, jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma moralinės žalos, bei esant galimybei ieškinį pateiks iki teismo arba teismo metu. Konfliktą galėjo matyti jo mama N. M. ir kartu buvęs jos draugas J. B., brokerės tikrai šalia nebuvo, nes ji domėjosi namu. V. S. tuo metu sėdėjo virtuvėje ir galėjo matyti, kaip jis atsitrenkė tarpduryje į virtuvę. Daugiau A. S. jo nelietė, neskaitant kad visus iškoneveikė necenzūriniais žodžiais (t. 1 b.l. 118-119).
Iš 2022-12-02 nukentėjusiojo S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė, jog į kambarį atėjo paskui S., jam iš paskos ėjo jo mama ir jos draugas. Einant į virtuvę, S. jį provokavo, sakė: "suduok, suduok", ir einant iš kambario į virtuvę, tarpduryje, S. jį pastūmė ir jis atsitrenkė į staktą su kaire alkūne ir ją užgavo, jis suriko. Paskui virtuvėje bandė išvaryti lauk iš namų S., bet jie niekur nėjo. Šio sužalojimo nematė brokerė, nes ji greičiausiai buvo katilinėje, S. sėdėjo virtuvėje, jo mama ėjo iš paskos ir matė. Po to jis nuėjo į miegamąjį ir paskambino 112. (t. 1 b.l. 126-127).
Iš 2022-06-17 S. M. pareiškimo matyti, kad 2022-06-17 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), į jo mamai priklausantį gyvenamąjį namą atvykusi A. S. įvykus žodiniam konfliktui, jį pastūmė. Jis praradęs lygsvarą, griūdamas, susižalojo kairę ranką, bei patyrė fizinį skausmą. Atvykę Všį Joniškio GMP stoties medikai jam suteikė pirmąją medicininę pagalbą, siūlė vykti į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, bet jis vykti atsisakė. Prašo išsiaiškinti įvykio aplinkybes (t. 1 b.l. 95).
Iš 2022-08-10 akistatos protokolo matyti, kad
Klausimas nukentėjusiajam S. M.: Ar tvirtini liudytojo apklausos metu duotus parodymus apie įvykusį įvykį 2022-06-17?
Atsakymas: Taip, tvirtinu. Man būnant name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso mano mamai, atėjo kaimynai A. S. su vyru. Jie abu atėję pradėjo šaukti, koliotis. A. S. su vyru buvo nepageidaujami, liepiau jiems išeiti, tačiau jie kategoriškai atsisakė. Jiems atėjus, aš iškėliau rankoje turėtą savo mobilaus ryšio telefoną, jiems sudarydamas pagrindą manyti, kad aš filmuoju, nors to nedariau, maniau kad jie nurims. Man įėjus į kambarį, A. man stovėjo iš dešinės pusės ir šaukė ant manęs. Aš su iškeltu mobilaus ryšio telefonu pasisukau į jos pusę ir man A. sudavė per ranką, kurioje laikiau savo iškeltą mobilaus ryšio telefoną. Po smūgio, telefonas iškrito man iš rankų, nesudužo. Pasiėmęs telefoną nuo grindų ėjau link virtuvės, priešais mane ėjo A., kuri mane provokavo, kad aš jai suduočiau smūgį. Atsisukusi į mane, kišdama veidą prie manęs šaukė "suduok, suduok, bijai". A. matomai neapsikentusi, kad nepavyksta manęs išprovokuoti, mane pastūmė ir aš atsitrenkiau į durų staktą, trenkiausi visu kūnu, bet pagrindas ant kairės rankos, po to pajutau fizinį skausmą, tačiau į tai nekreipiau dėmesio. Virtuvėje vėl aš liepiau tiek A. vyrui, tiek jai pačiai išeiti iš šio namo. Aš ranką susižalojau tuo metu kai mane A. pastūmė.
Klausimas įtariamajai A. S.: Ar tvirtini akistatos metu duotus liudytojo S. M. parodymus?
Atsakymas: Ne, netvirtinu. Žodinis konfliktas tą dieną tikrai tarp manęs ir S. M. tikrai buvo, bet aš S. M. tikrai nestūmiau. Mačiau, kad jis eidamas man iš paskos buvo sugniaužęs kumščius ir iš pykčio savo ranką trenkė į durų staktą, apkaltindamas, kad aš jį pastūmiau. Aš pamačiusi, kad S. M. sudavė ranką į durų staktą, aš savo vyrui iš karto pasakiau, kad S. M. apkaltins mane. Po to mes išėjome į lauką, atvyko policijos pareigūnai ir po kelių minučių atvyko ir medikai, kurie paklausė, kas juos kvietė. Aš pasakiau, kad niekas čia jų nekvietė, man tai pasakius iš kitos namo pusės atėjo S. M., kuris nuėjo tiesiai prie medikų sakydamas, kad jis kvietė. Aš supratau, kad S. M. mane apkaltins jį sužalojus, apie tai pasakiau ir pareigūnams. Pareigūnai liepė man nusiraminti ir aš su vyru išėjome į namus. Aš tikrai S. M. nestūmiau. (3 t., b.l. 148-149)
Liudytoja N. M. teisme parodė, kad ji neprisimena, kada įvyko įvykis. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), įėjo į namo vidų, o ten A. S. pasielgė labai agresyviai, iš karto puolė ir įvyko susistumdymai kumščiais, dėl ko S. M. atsitrenkė į staktą ir susižeidė ranką. Į įvykio vietą ji atvyko su draugu J. B.. S. jos sūnų stūmė namo viduje, bet šaukti pradėjo dar lauke. Į namo vidų įėjo ji, jos sūnus S. M., J. B. ir A. S., nors S. ir nenorėjo jų įleisti į vidų. Kai jie ėjo į namo vidų, jo durys buvo „praviros“. Taip pat namo viduje buvo V. S. ir brokerė, bet nežino, kada jie įėjo. A. S. neleido eiti į namo vidų, pradėjo stumdytis ir nuo tokio jos žiaurumo jie visi būtų gavę. B. į namo vidų įėjo iš paskos, o paskui gal ir išėjo, kai A. S. jau labai pradėjo su kumščiais lakstyti, bet tiksliai neprisimena, kaip viskas pasibaigė. Jie brokerės nematė, nes ji su S. buvo toliau viduje. Kai įėjo į namą, sūnus buvo priešais ją ir priešais jį pasirodė S. su telefonu, pradėjo labai šaukti, pastūmė sūnų S. M. ir jis atsitrenkė į staktą bei susižeidė kairę ranką. A. S. labai žiauriai elgėsi, jie negalvojo, kad taip bus, nes jie nieko nedarė, o į sūnaus namą ji gali įeiti, o be to, tai jos nuosavybė. S. žiaurumas pasireiškė jos sūnaus pastūmimu į staktą, ji visus išvadino visokiais žodžiais, mosikavo kumščiais, bet ji su B. nuo jos pasitraukė, tai todėl negavo jokių smūgių. Ir Joniškio teisme A. S. iškoneveikė visus liudytojus. Jiems priklauso įeiti į tą namą, ten jie mandagiai ėjo, nešaukė, o S. šaukdama atėjo nuo ganyklos. Sūnui S. M. matėsi sužalojimai - buvo „biški“ kruvinas kairės rankos žastas, buvo kviečiama policija, sūnus važiavo pas gydytojus. Iš pat karto, sūnui nereikėjo pagalbos dėl sužalojimo, jis nesakė, kad skauda – jie tik norėjo įeiti į kambarį, bet negalėjo. Nežino, kas kvietė policiją. Anksčiau taip pat yra buvę konfliktų su A. S., bet jau viskas pasibaigė, todėl nebenori to liesti. Buvo konfliktas, kai sūnus D. buvo sumuštas, bet visą tai jau praeityje ir ji nebenori to prisiminti ar kalbėti. Po S. M. atsitrenkimo į staktą jie visi išsiskirstė ir važiavo namo.
Liudytoja N. M. 2022-07-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos jaunesnysis sūnus D. M. gyveno kartu su sugyventine L. S., adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas priklausė jos sūnui, nes jis jį buvo įsigijęs savo vardu kažkur prieš keturis metus laiko, jie tame name darėsi remontus. Toje pačioje gatvėje, šalimais gyvena ir L. S. tėvai. 2022 m. vasarą, tikslaus mėnesio nepamena, tarp jos sūnaus D. M. ir sugyventinės L. S. pradėjo kilti nesutarimai, jie susipyko, bei jos sūnaus atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pradėjus kilti tarp jų nesutarimams, jos sūnus D. M. jam priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo jai, kad nekiltų problemų dėl namo dalybų. Dovanojimo sutartis buvo surašyta 2022 m. birželio mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena. Šis namas nuo tos dienos jau priklausė jai, tačiau A. S. apie tai nežinojo. Ji norėdama apžiūrėti kaip atrodo namas, 2022-06-17 apie 16 val. atvažiavo kartu su draugu J. B., atvažiavo ir jos vyresnysis sūnus S. M. su brokere, nes planavo namą gal ir parduoti, nes manė kad sūnus tikrai negyvens šalia buvusios savo draugės tėvų. Jie atvažiavo skirtingais automobiliais. Ji su J. B. atvažiavo pirmi, bei išlipusi iš automobilio pamatė, kad praviros namo verandos plastikinės durys, tos durys, pro kurias nevaikštoma. Raktus nuo durų turėjo ji ir jos sūnus, S. nuo šio namo raktų neturėjo, nes sugyventinė L. S. nebuvo registruota tame name. Jai priėjus prie verandos, iš ganyklos, nes ji šalimais namo, atėjo A. S. ir pradėjo šaukti, sakydama ko čia lenda į jos dukros namą. Nekreipdama dėmesio į A. S. šūkavimus, ji su draugu įėjo į namo vidų, priešais ją į namo vidų įėjo sūnus S. M., jam iš paskos greitai įėjo A. S., kuri tarpduryje pastūmė jos sūnų S. M., bei jis ranka trenkėsi į durų staktą. A. S. stovėdama priešais juos iškėlusi savo telefoną mėgino filmuoti. Visą laiką A. S. juos koliojo necenzūriniais žodžiais, varė iš namo lauk. Ji neapsikentusi tokio A. S. elgesio, jai pasakė, kad šis namas priklauso jai, nes sūnus jai jį dovanojo, tai išgirdusi A. S. kaip ir truputį aprimo. Kol jos žodžiais konfliktavo, V. S. sėdėjo virtuvėje su brokere, jie į konfliktą nesikišo. Jos sūnus S. M. apie įvykį pranešė policijai, atvyko ir medikai. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes ir jie truputį duris aptvarkę, kad jos nebūtų praviros, išvažiavo į namus. Jos sūnus S. M. A. S. nesudavė jokio smūgio, nei pats ranka specialiai netrenkė į durų staktą, kad susižalotų. Pati A. S. tarpduryje pastūmė jos sūnų S. M. ir nuo pastūmimo jis ranka trenkėsi į durų staktą. Brokerė buvo atvykusi savo transportu, matė, kad ji apžiūrinėjo namą, į konfliktą nesikišo, bei pasibaisėjusi tokiu A. S. elgesiu išvažiavo (t. 1 b.l. 148-149).
Iš 2022-12-02 liudytojos N. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja parodė, jog į kambarį ji įėjo paskui sūnų, prieš sūnų S. įėjo S. Tik įėjus į kambarį, S. išmušė iš rankų S. mobilaus ryšio telefoną, kurį jis laikė pakėlęs. Paskui ji matė kaip kambario ir virtuvės tarpduryje, S. pastūmė S. ir jis atsitrenkė su kaire ranka į durų kampą. M. parodė kaip atsitrenkė S., jog atsitrenkė kairiu pečiu, o ranką ji laikė sulenkta per alkūnę, o žodžiais pasakė, jog atsitrenkė ranka. Paskui dar kartą pasakė jog užgavo ranką, ir sakydama šiuos žodžius, ant savęs parodė kaip ji susiima sau už kairio žasto. Po to S. išėjo pro duris į lauką. Patikrinimas baigtas. (t. 1 b.l. 156-157).
Iš 2022-12-07 akistatos protokolo matyti, kad
Klausimas N. M.: Ar tvirtinate liudytojos apklausos metu duotus parodymus apie įvykį įvykusį 2022-06-17, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakymas: Taip, tvirtinu. 2022-06-17 mums suėjus į namą, adresu (duomenys neskelbtini), pirma į namą pro duris įėjo A. S., jai iš paskos ėjo mano sūnus S. M., o aš ėjau jam iš paskos. A. S. atsisuko į mano sūnų ir jam iš rankų išmušė laikytą mobilaus ryšio telefoną. Mano sūnus S. nuo grindų pasiėmė telefoną ir tada A. jį rankomis pastūmė, sūnus šonu, t. y. kaire ranka nuo pastūmimo trenkėsi į durų staktą.
Klausimas A. S.: Ar tvirtini akistatos metu duotus N. M. parodymus?
Atsakymas: Ne, netvirtinu. 2022-06-17 į namą, esantį (duomenys neskelbtini) pirma įėjo brokerė su mano vyru, aš ėjau jiems iš paskos. Paskui mane ėjo S. M.. Man atsisukus į S. aš pamačiau, kad jis buvo susinervavęs ir suspaudęs kumščius, tai pamačiusi jam pasakiau: "tik pabandyk suduoti". S. tai išgirdęs, stovėdamas tarpduryje, kaire ranka atžagariai stipriai trenkė ar tai į durų staktą, ar tai į duris. Trenkė kairės rankos plaštakos viršutine dalimi. Aš tai pamačiusi, ką padarė S. su savo ranka, savo vyrui pasakiau, kad dabar S. apkaltins mane.
Gynėjo klausimas A. S.: Ar Jūs S. iš rankų išmušėte jo mobilaus ryšio telefoną?
Atsakymas A. S.: Aš jam per ranką kurioje laikė mobilaus ryšio telefoną tikrai nesudaviau, aš jį užkliudžiau eidama pro šalį pečiu ir tada jam iš rankų iškrito jo telefonas, kurį jis pasilenkęs pasiėmė, telefonas nesudužo.
Gynėjo klausimas A. S.: Kokia tvarka jūs visi suėjote į namą?
Atsakymas: Pirmi į namą suėjome brokerė, mano vyras ir aš. Paskui mane ėjo S. M..
Gynėjo klausimas A. S.? Kuriuo metu S. M. iš rankų iškrito jo telefonas?
Atsakymas: S. M. telefonas iškrito mums visiems suėjus į kambarį, o ranką jis susižalojo vėliau, ne tuo pačiu metu kai iškrito telefonas. (3 t., b.l. 154-155).
Liudytojas J. B. teisme parodė, kad nežino, kada įvyko įvykis, bet viskas vyko S., kur jis atvyko su buvusia kaimyne N. M., nes ji sakė, kad laužia namą. Jiems atvažiavus, jau buvo atvykusi policija, pareigūnai patikrino dokumentus ir pasakė, jog viskas gerai. Tie kiti žmonės nieko neturėjo, todėl išėjo namo. Tuomet jis su N. M. vaiku S. nuėjo į „gonkas“, jos buvo sugadintos, todėl norėjo iš vidaus užspausti duris ir atbėgo kaltinamoji su savo vyru, kurių jis nepažinojo. Jie per jėgą įsibrovė, atrodė, kaip narkotikų „užėdę“, neadekvatūs žmonės, tas vyras šaukė ant jo „kuilys“ ir įėjo į kitą kambarį, o jis ir S. liko prie durų. Kaltinamoji su vyru gal norėjo filmuoti, įrašyti garsus, bet jis pamatė, kad ta moteris puolė pro N. ant S. Jis sakė jai baigti muštis, bet ji iškėlusi kumštį norėjo ant jo pulti, tačiau jis pasitraukė, todėl negavo smūgio. Jis pamatė, kad čia bus negerai, tai išėjo laukan. Kai moteris puolė ant S., tai jis išgirdo, jog kažkas subildėjo, bet nematė, ar ji jam sudavė, nes priešais jį buvusi N. jam užstojo vaizdą. Viskas įvyko greitai. Atrodo, kad namo viduje dar buvo kažkokia moteris bei S., kurie sėdėjo kitame kambaryje. Išėjęs į lauką, jis matė, kad buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, o S. buvo greitojoje, gydytojai jo klausė, ar parvažiuos namo su mašina. Įvykio metu jis nebuvo sužalotas, nežino, ar kas nors buvo sužalotas, bet greitoji klausė S., ar jis parvažiuos namo. Po įvykio jis nebuvo priėjęs prie S., nes jis buvo greitojoje, o jis su N. išvažiavo ir nežino, kada jis parvažiavo. Lauke klausė A. S., kodėl ji mušasi, tai ji pasakė, kad ir jis gaus, ir iškėlusi ranką puolė ant jo.
Liudytojas J. B. 2022-07-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su N. M. yra pažįstamas apie 40 metų laiko, anksčiau ir jis gyveno (duomenys neskelbtini), buvo kaimynai. 2022-06-17 ryte jis atvažiavo pas savo anūkę, gyv. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo aplankyti kaimynystėje gyvenančios N. M.. N. M. jo prašė ją nuvežti į jai priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), nes minėjo, kad jai jį padovanojo sūnus ir pasakė, kad išlaužtos namo durys, reikia nuvažiuoti ir apžiūrėti. Jis sutiko ir jie abu nuvažiavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems atvažiavus jau buvo atvažiavęs N. M. sūnus S. M. su brokere, nes ji paveikslavo namą. Jiems būnant kieme, atėjo kaip suprato N. M. sūnaus D. uošviai, nes jie gyvena gretimai. Jie abu pradėjo šaukti, kad namas priklauso jiems. Jie pasikolioję išėjo į namus, o jis su N. M. ir jos sūnumi suėjo į namo vidų per verandos praviras duris. Jiems būnant kambaryje, vėl į namo vidų atėjo D. M. uošviai ir moteris stovėdama priešais S. M., ant jo šaukė iškėlusi kumštį, S. M. norėjo nupaveiksluoti moterį, jis stovėdamas šone išgirdo bildesį, iš bildesio suprato, kad kažkas įvyko, jis moteriai pasakė kam tu mušiesi, nors nematė ar ji sudavė, ar pastūmė S. M., tada moteris atsisukusi į jį iškėlusi ranką pasakė, kad gausi ir tu. Jis tai pamatęs, nenorėdamas reikalų turėti su policija, išėjo į lauką. Jam būnant lauke, jis pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, vėliau ir medikai, kurie apžiūrėjo S. M., kas jam nutiko, jis nežino, tik girdėjo medikų šio klausiant, ar šis galės vairuoti. Jis pats asmeniškai nematė, kad moteris būtų sudavusi ar pastūmusi S. M., tik girdėjo bildesį. Jis nei moters, nei vyro nepažįsta, juos matė pirmą kartą, tik buvo girdėjęs, kad jie yra D. M. draugės tėvai (t. 1 b.l. 161-162).
Liudytoja K. G. teisme parodė, kad 2022 m. ji dirbo nekilnojamojo turto brokere ir įvykio metu važiavo link Joniškio įvertinti kainą arba atstovauti pardavimą. Kas buvo užsakovas, negali pasakyti, nes su juo šnekėjo vadovas ir informaciją perdavė jai, kad pati sukontaktuotų su žmogumi, tai kontaktavo su vyru. Atvykusi į įvykio vietą buvo viena pati, laukė, kol atvažiuos užsakovas, tai po jos atvažiavo vyras, su kuriuo kalbėjo, moteris bei dar vienas vyresnio amžiaus vyras. Jie įėjo į namą, ji jį apžiūrinėjo, klausinėjo, kas padaryta, aiškino, kas nepadaryta ir ko reikia, bet tuo momentu daugiausia ji kalbėjo su moterimi. Ten buvo toks pereinamas namas, tai nuėjo į kitą galą, ir apžiūrinėjant kambarį, ji liko viena ir išgirdo, jog kažkas vyksta. Ji grįžo ieškoti žmonių ir pamatė, kad asmenys, kurie ją išsikvietė, laiko užrėmę petimi duris, o kažkas braunasi į namą. Ji klausė, kas vyksta, bet jai nieko neaiškino, tai nuėjo už virtuvės į kitą kambarį, t. y. nuėjo į kitą galą, kad jos nesumaišytų su kuom nors, nes buvo „nei prie ko“. Tie besibraunantieji pateko į namą, ten vyko ginčas, šauksmai, riksmai, barimasis, bet ji ten nelindo ir laukė, kol viskas baigsis. Po kiek laiko visi išėjo į lauką ir kaltinamosios bei jos vyro klausė, kas čia vyksta, tai tada jai pasakė, jog turtas priklauso jų dukrai, nors nuosavybės dokumentus matė kito žmogaus vardu. Ji suprato, kad vyksta konfliktas ir jai nebėra, ką ten veikti. Neprisimena, kiek žmonių buvo name, bet be jos buvo gal keturi asmenys, nes neprisimena, ar tas vyresnis vyras buvo įėjęs. Neprisimena, kad būtų kalbėjusi su vyriškiu po įsiveržimo į namą. Be girdėtų garsų paties konflikto ji nematė. Prieš išėjimą matė visus keturis žmones, kurie šaukė. Taip pat matė, kad buvo laikomos durys, o kai suprato, jog netrukus jos atsidarys, ji nuėjo ir pasislėpė. Jaunesnis vyras - užsakovas laikė duris, o kas jas stūmė – ji nematė, tik vėliau suprato, kad brovėsi salėje sėdinti kaltinamoji su savo vyru. Kieme vyko bendravimas, bet per atstumą, nes ji jau ėjo link mašinos, o be to, kažkas iškvietė policiją, kurią matė atvažiuojančią. Ji sulaukė policijos, o greitosios nebuvo, nematė, kad kažkam reikėtų medikų pagalbos. Buvo ginčai, ji iš smalsumo klausė, kas čia vyksta, iš darbinės pusės ją daugiau domino, kieno tai turtas. Kai ji atvažiavo apžiūrėti objekto, policijos pareigūnų nebuvo, jų taip nebuvo nei iki įeinant į namą, nei kai įėjo vidų, nei išėjus iš namo. Negali pasakyti, už kiek laiko atvažiavo pareigūnai – gal už 10 min. po įvykio. Ji neprisimena vyresnio vyro namo viduje, tai gal jis buvo lauke, nors to tiksliai pasakyti negali, kadangi ten vyko chaosas. Ji matė tik durų stūmimą, o prieš išeinant iš namo jau stovėjo keturi žmonės ir žodžiais ginčijosi. Kažkas duris stūmė, bet per duris ji nematė, kas stūmė, tačiau stūmė jaunesnį vyrą, kuris buvo įrėmęs petį į duris. Jai atrodo, duris stūmė į vidų. Negirdėjo atsitrenkimo garso, nes daugiausia ten buvo šaukimas, gal lyg kažkas šaukė „ką čia darot“, bet tikslių žodžių negali įvardinti. Nematė, kad kažkas kažkam trenktų iš rankos. Gal buvo žodžiai „kodėl tu mane stumi“, nors tikslių žodžių negali įvardinti. Kai vyko konfliktas, ji stengėsi tylėti ir nelįsti į konfliktą. Virtuvėje ji nesėdėjo nei vienu iš asmenų – ji viena buvo už virtuvės kampo daugiau link kambario. Lauke kalbėjosi su užsakovu, jis nieko jai nerodė, o ji jam aiškino, kad jeigu tie kiti žmonės nėra namo savininkai, tai jis turėtų policijai pateikti nuosavybės dokumentus. Jaunasis vyras - užsakovas su moterimi lauke sakė, kad yra iškviesta policija. Tas jaunesnis vyras nerodė, kad yra sužalotas, ir ji to nematė. Buvo stumiamos lauko durys. Jaunesnis vyras laikė duris petimi, o kas jas stūmė – ji nežino, nes ji tiesiog matė, kad durys yra stumiamos. Matė, kad yra plastikinės durys, bet per stiklą nematė, kas braunasi, nes stovėjo prie kambario kampo. Taip pat matė, kad duris jau greitai nustums ir kažkas įeis į vidų. Ji nesėdėjo virtuvėje, o su kaltinamąja ir jos vyru kalbėjosi lauke ant laiptų. Namo viduje su asmenimis bendravo apžiūros metu, kol dar nebuvo įvykę konflikto, o vėliau jau kalbėjo lauke prie namo laiptų. Kaltinamoji kalbėjo telefonu su advokate, po to ji taip pat kalbėjo su ta advokate ir ji nurodė, kad tas namas yra paduotas dalyboms, tai ji pasakė, jog jai čia nebėra, ką veikti. Neprisimena, kad kažkas skųstųsi, jog yra sužaloti.
Liudytoja K. G. 2022-07-19 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", nekilnojamojo turto eksperte, bei jai jų vadovas perdavė kontaktus dėl namo pardavimo. Ji mobilaus ryšio telefonu susisiekė su S. M., nes jis norėjo parduoti namą, (duomenys neskelbtini) ir norėjo sužinoti parduodamo namo kainą šiuo metu. 2022 m. birželio 17 d. apie 16 val. ji savo transportu atvyko į (duomenys neskelbtini), nes šį adresą jai nurodė S. M., pastarasis norėjo kad ji apžiūrėtų namą, pasakytų jo pardavimo kainą. Jai atvažiavus, po jos atvyko moteris su vyriškiu, vėliau atvažiavo ir pats S. M., visi atvažiavo skirtingais automobiliais. Ji išlipusi iš automobilio apžiūrėjo kiemo teritoriją, paskui ji su moterimi ir vyriškiu, kaip suprato tai buvo namo savininkė, įėjo į namo vidų. Ji vaikštinėjo su ja ir apžiūrėjo namo vidų, fotografavo. Atvažiavo ir pats S. M., jis matė, kad tvarkė durų spyną, pro tas duris, pro kurias jos įėjo į namo vidų. Ji vaikštinėdama po namo vidų ir priėjusi prie namo durų išgirdo, kad į namo vidų nori įeiti nepageidaujami asmenys, matė, kad S. M. nenori į namo vidų įleisti moters ir vyro. Ji nenorėdama veltis į tą situaciją, nuėjo į kitą namo galą ir stovėjo. Ji girdėjo, kad jie tarpusavyje garsiai šūkavo, ginčijosi. Iš jų nugirsto pokalbio, ji suprato, kad ginčai vyksta dėl šio namo. Girdėjo, kad liepė kviesti policiją, tačiau kuri pusė iškvietė policiją ji tikrai nežino, nes asmenų nepažįsta. Ji nutaikiusi momentą, kai nurimo konfliktas, išėjo į lauką, nes tikrai nenorėjo būti įvykių liudytoja. Po kurio laiko, ji apžiūrėjusi kiemo teritoriją priėjo prie automobilio ir laukė atvykstant policijos pareigūnų, nes jai buvo užstatytas išvažiavimas kitu automobiliu. Vėliau ji priėjo prie moters ir vyro, kurie buvo nepageidaujami šiame name ir jų paklausė kas čia vyksta dėl to namo. Jie abu pasakė, kad vyksta teismai dėl namo ir jo negalima parduoti, moteris jai davė advokatės telefono numerį ir ji nuėjusi atokiau nuo jų, jai paskambino. Jai advokatė paaiškino, kad namui areštas neuždėtas, tačiau vyksta teismas, jai pasidarė viskas aišku, jie tokių namų neperka, kol vyksta teismų procesai. Atvyko policijos pareigūnai, tada ji nieko nesakiusi, sėdo į savo automobilį, apvažiavusi užstatytus automobilius per pievą išvažiavo. Kas ten vyko atvykus policijai, ji tikrai nežino. Kol ji buvo, ji nematė jokių muštynių, tik girdėjo žmonių balsus, jie tarpusavyje konfliktavo (t. 1 b.l. 167-168).
Liudytojas V. S. teisme parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona ir jis sutinka duoti parodymus. Įvykis įvyko 2022 m. vasarą, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kur gyveno jo dukra. Tuo metu tarp dukros L. S. ir jos sugyventinio D. M. vyko skyrybos ir buvo pardavinėjamas namas, nors kai vyko skyrybos, M. neturėjo teisės parduoti to namo, nors D. M. jį ir užrašė mamos N. M. vardu. Įvykio metu buvo atvažiavusi brokerė, turbūt iškvietė N. M., kad parduotų namą, tai jis su ja sėdėjo virtuvėje, bet name taip pat dar buvo jo žmona ir S. M., kuris yra D. M. brolis. Įvykio vietoje jo dukros nebuvo, taip pat name nebuvo D. M. bei N. M.. Jis su brokere buvo virtuvėje, o žmona su S. M. buvo svetainėje ir girdėjo, kad jie abu pasisakė kažkokiais žodžiais, bei girdėjo žmonos žodžius: „žiūrėk, iš nervų jis trenkė į staktą“. To smūgio į staktą jis nematė, žmona nesakė, su kokia ranka trenkė, tik pasakė, kad S. trenkė. Iš virtuvės yra durys į svetainę ir truputį yra koridoriuko, nes virtuvė yra sujungta su koridoriumi. Sėdint virtuvėje, jam nebuvo matyti svetainė, bet svetainę galėjo matyti brokerė. Girdėjo garsą, kad žmona su S. M. „pasivajavojo“, bet greitai viskas baigėsi, tik žmona suriko, jog trenkė į staktą. Po to jie išėjo ir viskas užsibaigė. Kai buvo policija, jie buvo lauke ir taip pat atvažiavo greitoji medicinos pagalba, bet jie nesuprato, kodėl ji atvažiavo, tačiau tada iš už kampo kruvina ranka atėjo S. Išeinant iš kambario, S. M. nieko nebuvo, jo ranka nebuvo kruvina. Visa tai yra kerštas, kad D. M. „uždėjo“ baudą dėl žmonos sumušimo, nes tada viskas ir prasidėjo: ant jo rašė skundus, kad vagia vandenį, todėl „Vandenys“ važiavo jį tikrinti, tada jam „užsuko“ automobilį ir jis vos avarijos nepadarė. Jis sakė D. M.: „snargly, už tokius darbus tau reikia ausis nusukinėti“, tai tuomet jis parašė pareiškimą, kad jis jį mušė. Neprisimena, kas buvo, kai išgirdo tą žmonos sakinį, bet viskas greitai baigėsi ir visi išėjo į kiemą. Dar būnant kambaryje, jie paskambino advokatei pranešti, jog brokerė pardavinėja namą, tai davė advokatei pakalbėti su brokere, po ko brokerė pasakiusi, jog ji nesikiš, nes pardavimas negalimas, išvažiavo. M. išsikvietė policiją, bet nežino, kas konkrečiai ją iškvietė, tačiau policija ten daug kartų važiavo. Greitąją medicinos pagalbą išsikvietė S., o kas iškvietė policiją – jis neprisimena, bet gal ir jie ją kvietė dėl pardavinėjamo namo. Lauke S. buvo dingęs, o kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, tai jis išlindo iš už kampo su kruvina ranka. S. M. taip susikruvinti rankos į staktą negalėjo. Atvažiavę policijos pareigūnai klausė, kas čia yra, kad ir vieni, ir kiti kviečia policiją, nes kaip nurodė, ir M., ir L. S. skambino į policiją. Kai greitoji medicinos pagalba atvažiavo, brokerės jau nebebuvo. Lauke dar buvo N. M. su sugyventiniu, kurio vardo nežino, bet jie negalėjo nei matyti, nei girdėti, kas vyko name, kur buvo jis su brokere ir jo žmona su S. M.. Viduje viskas įvyko greitai – apie 5-10 min. Tarp jo žmonos ir nukentėjusiojo konflikto nebuvo, tik jie kažką pasisakė žodžiais. Trenkimo garso ar bildesio jis negirdėjo, tik girdėjo žmonos žodžius: „pažiūrėk, trenkė į staktą“. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo taip pat, kaip ir dabar, tik gal dabar kažką pamiršo. Prisimena, jog girdėjo žmonos žodžius, kai ji sakė: „tik užduok, tik užduok“. Kai S. trenkė į staktą, tai žmona dar sakė žodžius „tik užduok, tik užduok“. Jis nieko nemeluoja, bet M. viską meluoja – jo žmona S. neprimušė. Pas juos atvažiuoja iš gamtos apsaugos, nes neva iš traktoriaus tepalai bėga, taip pat atvažiuoja iš „Vandenų“, kad vagia vandenį – M. tokius skundus rašo. Trenkimo garso jis negirdėjo, tik girdėjo žmonos žodžius: „pažiūrėk, trenkė į staktą“. Neprisimena, ar pats perskaitė apklausos protokolą, ar jam jį perskaitė. Gal kažko jis ir neprisimena, nes dar ir dėl D. M. buvo kviečiamas į policiją. Kraujo ant nukentėjusiojo rankos nesimatė, tik matė nubrozdinimą, nes kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jis kaip tik stovėjo prie greitosios, o nukentėjusysis atėjo iš už kampo. Neprisimena, ar tuo metu jau buvo atvažiavusi policija. Be to, niekas nesuprato, kas iškvietė greitąją pagalbą.
Liudytojas V. S. 2022-08-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 17 d. po pietų, jis kartu su žmona A. S. nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nes į minėtą namą atvažiavo jo dukros L. S. buvusio draugo mama N. M. su draugu, bei dar atvyko ir brokerė, nes namas jau buvo padovanotas ir priklausė N. M. Brokerė kaip suprato atvyko apžiūrėti namo. Po kurio laiko atvyko ir S. M. Jie visi suėjo į namo vidų ir jis su brokere nuėjo į virtuvę ir pasidomėjo ar gali namą parduoti, jeigu dar turtas nėra teismo padalintas. Sėdėdamas virtuvėje, jis per atidarytas duris matė, kad salone jo žmona A. S. žodžiais konfliktuoja su S. M.. Jiems bekonfliktuojant, jis išgirdo trenksmo garsą, suprato, kad kažkas trenkė į durų staktą, tačiau nematė kas. Vėliau išgirdo žmoną A. S. sakant: "užduok, tik užduok". Kas vyko tarp žmonos ir S. M., jis sėdėdamas virtuvėje nematė, tik girdėjo juos konfliktuojant, bei matė, kad į virtuvę atėjęs S. M. buvo sugniaužęs kumščius ir įsiutęs, varė juos iš namo lauk. Kažkuris iš jų paskambino dukrai ir pasakė, kad atvažiavo parduoti namo, kuriame ji su sugyventiniu D. M. anksčiau gyveno. Po kurio laiko paskambino advokatė ir jie brokerei liepė pasikalbėti su advokate, brokerė pasikalbėjusi su advokate pasakė, kad jai nėra kas čia veikti ir išvažiavo. Jis pats asmeniškai smulkiai visų įvykio aplinkybių nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, bei ne kartą buvo minėtu adresu kviečiama policija. Jis nematė, kad konflikto metu jo žmona A. S. būtų pastūmusi S. M., matomai jis pats susižalojo ranką ir išsikvietė medikus, norėdamas atkeršyti už jo brolį D. M., nes D. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai atvyko medikai, jie labai nustebo, nes jų niekas nekvietė, tačiau po kurio laiko iš už ūkinio pastato atėjo S. M. ir pasakė, kad jis kvietė medikus, nes jam sužalota ranka. Jis pastebėjo, kad S. M. buvo nubrozdintas plaštakos viršus, tačiau kurios rankos tikrai nepasakys. Kol jie kalbėjosi su atvykusiais policijos pareigūnais S. M. nebuvo, jis tik pasirodė, kai atvyko medikai (t. 1 b.l. 173-174).
Liudytojas R. R. teisme parodė, kad į iškvietimą vyko kartu su kolega Ž. G., pranešimas buvo dėl konflikto. Įvykio vietoje pranešėjas nurodė, kad tarpduryje jis su kažkuo susistumdė ir atsitrenkė į staktą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi buvo sukeltas fizinis skausmas, tai į įvykio vietą buvo iškviestas tyrėjas, kadangi ties tuo jų kompetencija ir baigiasi, ir atrodo, jog kolega kvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitąją pagalbą kvietė, nes ją visada kviečia dėl smurto artimoje aplinkoje ar fizinio skausmo sukėlimo, kad būtų nustatyti sužalojimai ir kad būtų apžiūrėti asmenys. Jie visada pasiteirauja, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, ar žmogui skauda, ir jeigu reikia, tai kviečia medikus. Jam atrodo, jog medikai apžiūrėjo pranešėjo mamą, kuri blogai jautėsi. Iki greitosios atvykimo niekas nerodė žaizdų, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kiek prisimena, nukentėjęs asmuo sakė, kad jis su kažkuo susistumdė ar kažkas jį pastūmė ir jis atsitrenkė į staktą bei susižeidė petį arba dėl to skauda petį. Neprisimena, ar nukentėjusysis rodė ranką, bet kraujo tikrai nebuvo. Tą dieną nurodytu adresu vyko vieną kartą, neprisimena, ar į tą vietą buvo keli iškvietimai, nebent kitas ekipažas atvažiavo, bet kito ekipažo niekas nesiunčia, nebent jie patys kviečia pagalbą. Neprisimena, kad jiems esant įvykio vietoje, dar kas nors būtų pakartotinai kvietęs pareigūnus, tik jis kvietė tyrėją, nes jo kompetencijoje buvo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Vieniems asmenims jis liepė apskritai išeiti iš teritorijos, nes nebuvo įmanoma susikalbėti, tai gal tuo tarpu kažkas iš jų pakartotinai ir kvietė pareigūnus, o be to, ten buvo nemažai žmonių – jų buvo 4 ar 5. Neprisimena, per kiek laiko nuo pranešimo gavimo atvyko į įvykio vietą, bet neturėjo ilgai vykti, nes greičiausiai tai buvo B kategorijos pranešimas. Jam atrodo, pranešėjas sakė, kas jam sukėlė fizinį skausmą, tik neprisimena, kurį asmenį nurodė. Gal tyrėjas M. bendravo su fizinį skausmą sukėlusiu asmeniu. Kaltinamajai su vyru liepė palikti teritoriją, kad nebebūtų konfliktų, nes namo ir sklypo dokumentus turėjo pranešėjas ar jo mama. Atrodo, kad į įvykio vietą buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ir tyrėjas, kadangi ikiteisminio tyrimo jie nepradeda, nes tuo laiku jis buvo vyriausiuoju patruliu, todėl pranešė budėtojui, jog įvykio vietoje reikalingas tyrėjas. Jo kolega tuo metu buvo vyresniuoju patruliu, todėl jie neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Kai atvyko į įvykio vietą, buvo įsijungęs savo kūno kamerą, nežino, ar yra išlikę įvykio vaizdo įrašai, nes įrašų jie patys neištraukinėja. Jie abu su kolega buvo su kūno kameromis, savo kamerą jis buvo įjungęs, o ar buvo ją įjungęs kolega – jis nežino. Žino, kad kaltinamoji su savo vyru jam yra tolimi giminaičiai iš močiutės pusės, bet tokie tolimi, jog net nežino ryšių. Jis su jais nesusitinka, nesueina - pas juos yra buvęs tik iškvietimuose. Budintis apie iškvietimą pasako pranešimą, o kvietėjo vardo ir pavardės nenurodo, bet jei tai būna jau antras pranešimas, tai budintis apie tai pasako, kas reiškia, jog reikia labiau skubėti. Jis tik duomenų bazėje mato, kas yra iškvietėjas. Neprisimena, koks buvo pirminis iškvietimas, bet turbūt buvo kviečiami dėl konflikto. Neprisimena, kaip buvo suformuluotas pranešimas: ar kaip smurtas, ar kaip konfliktas. Galėjo sakyti kaltinamajai, kad išeitų iš kiemo ir kad jie turi kūno kameras, todėl mano, turėtų būti ir vaizdo įrašai. Kaltinamuosius išgynė, nes buvo labai didelis konfliktas ir nebebuvo galima susikalbėti, o kai atvyko tyrėjas, tai jie jam pasakė visą situaciją, o jis jau turėjo aiškintis su kita puse. Kadangi nebeišėjo suvaldyti situacijos, tai pažiūrėjo nukentėjusiojo mamos dokumentuose, kas yra namo savininkas, ir kaltinamąją su vyru, kurie nebuvo savininkai, išvarė iš teritorijos. Su kaltinamosios dukra L. S. artimo bendravimo nėra, o jeigu jai Facebook‘e patinka kokia nors jos nuotrauka, tai iš mandagumo atrašo, bet gyvai su ja yra susitikę tik iškvietime, jie jokių ryšių nepalaiko.
Liudytojas R. R. 2023-05-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dabar datos ir laiko nebeprisimena, tikrai praėjusiais metais, šiltu paros metu, dienos metu reagavo į pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini). Kartu su juo tuo metu ekipaže dirbo Reagavimo skyriaus vyriausiais patrulis Ž. G. Gavus pranešimą apie įvykį, pranešime buvo nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp asmenų. Kokia tiksliai buvo nurodyta konflikto priežastis dabar neprisimena. Jeigu dabar gerai prisimena, policijos pareigūnus kvietė vyras, gal netgi ir moteris, šio vyro mama. Žino, kad šiame įvykyje dalyvavo asmuo, pavarde M., tačiau šio vyro jis nepažįsta, dabar pamatęs jo tikriausiai neatpažintų, nes su juo buvo susidūręs tik tame vieninteliame įvykyje, kiek pamena, nebuvo su juo turėjęs reikalų nei anksčiau, nei vėliau po šio įvykio. Konflikte taip pat dalyvavusius S. jis pažįsta iš matymo, nes anksčiau pagal jų iškvietimus yra tekę reaguoti ne kartą. Kaip išsiaiškino, tą dieną nuvažiavę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, policiją kvietė būtent M. arba įvykio vietoje taip pat buvusi jo mama. Jiems nuvykus, visi asmenys buvo kieme ir visi žodžiu konfliktavo dėl turto ir nepasidalinamų daiktų. Įvykio vietoje buvo abu sutuoktiniai S., M., jo mama, dar vienas jam nepažįstamas vyresnio amžiaus vyras ir viena nepažįstama moteris. Ši moteris, kaip vėliau išsiaiškino, buvo nekilnojamo turto brokerė, todėl labai greitai išvažiavo. Visi asmenys buvo įsiaudrinę, vieni ant kitų šaukė, aiškino savo tiesą. Labai agresyviai reiškėsi S., todėl teko pakelti balsą, kad asmenį nutildytų. Kadangi kiekvienas iš asmenų įrodinėjo savo tiesą, jis paprašė pateikti jam namo, dėl kurio vyksta konfliktas, nuosavybės dokumentus. Jeigu dabar gerai prisimena, dokumentus jam padavė M. mama. Su ja jie buvo paėję labiau link ūkinio pastato, toliau nuo visų žmonių, kad galėtų ramiai dokumentus perskaityti. Kai su jais susipažino, suprato, kad namas ir sklypas priklauso įvykio vietoje buvusiai M. mamai. Tuomet grįžo prie kieme buvusių žmonių ir jiems pasakė, kad visa sklypo teritorija, ūkinis pastatas ir gyvenamasis namas pilnai priklauso M. mamai, todėl nėra ko įvykio vietoje ginčytis. S. lyg sakė, kad dėl nuosavybės dar vyksta teisminiai ginčai, tačiau jis jiems pasakė, kad kai teismas kažką nuspręs, tada ir bus aišku, o kol kas sprendimas nėra priimtas ir nuosavybė dokumentaliai priklauso M. mamai. Kadangi abu S. buvo atėję į svetimą teritoriją, jis jiems pasakė, kad jie privalo iš teritorijos išeiti, kad nekiltų didesnis konfliktas. Jeigu gerai pamena, kažkuris iš S. dar skambino savo advokatei. S. įkalbinėti išeiti iš teritorijos teko ilgokai, nes jis sunkiai suprato, ką jis jam nori pasakyti. Kai S. iš sodybos teritorijos išėjo, abu su M. buvo nuėję į gyvenamojo namo vidų. Kodėl jie ėjo į vidų, jis dabar gerai neprisimena, bet jam atrodo, kad pasižiūrėti, ar kažkas nesugadinta arba apžiūrėti konflikto vietą. Jeigu dabar gerai pamena, jau būnant namo viduje, M. jam pradėjo sakyti, kad kai S. jį stūmė į durų staktą, jis susitrenkė petį arba ranką, dabar tiksliai nebepamena. Jis jo paklausė, ar jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o jis atsakė, kad jam skaudėjo. Ar M. smulkiau paaiškino, kaip ir kodėl S. jį stūmė, kuria kūno dalimi jis trenkėsi į durų staktą ir kurioje vietoje trenkėsi - jis dabar irgi neprisimena. Kai jis pasakė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, arba jis, arba pareigūnas Ž. G. vyro paklausė, ar jam reikalinga greitoji. Kiek pamena, vyras iš pradžių sakė, kad greitosios jam nereikia, bet kadangi jis ir vėliau teigė, kad sužalotą vietą jam skauda, nusprendė greitąją medicinos pagalbą iškviesti. Kadangi M. teigė, kad rašys pareiškimą dėl patirto sužalojimo, jis į įvykio vietą iškvietė ir operatyvinės grupės ekipažą. Jeigu gerai pamena, jis atvažiavo greičiau nei greitoji. Labai smulkiai M. apie jo pastūmimo ir atsitrenkimo į staktą aplinkybes neklausinėjo, nes vyras buvo nusiteikęs rašyti pareiškimą policijos įstaigai, todėl smulkiai jį turėjo apklausti operatyvinės grupės pareigūnai. Tik jiems atvykus į įvykio vietą, iš pradžių M. tikrai nieko nesakė apie tai, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dar visiems būnant kieme, jis sakė, kad namo viduje su S. stumdėsi, tačiau kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas neminėjo. Apie tai jis pasakė tuo metu, kai buvo su juo įėję į namo vidų, kai visos emocijos jau buvo kiek aprimę. Jam atrodo, kad tuo metu, kai šis pasakė apie jam sukeltą fizinį skausmą, S. šalia jų nebuvo, nes ji kartu su S. jau turėjo būti išėjusi. Įvykio vietoje jis naudojo tarnybinę kūno kamerą, todėl visos įvykio aplinkybės ir asmenų paaiškinimai turi būti užfiksuoti vaizdo įrašuose (t. 1 b.l. 179-180).
Liudytojas Ž. G. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2022 m. birželio mėn., tai nuo jo praėjo jau daug laiko, todėl negali prisiminti aplinkybių, todėl prašo remtis jo parodymų protokolu. Kaltinamoji ir jos vyras jam nematyti, juos žino tik dėl įvykio. Neprisimena, koks buvo pranešimas, bet pas juos jam teko vykti vieną kartą. Į įvykio vietą nei pastiprinimo, nei tyrėjo nekvietė, dėl smurto artimoje aplinkoje kolegos taip pat nebuvo kviečiami. Į įvykio vietą buvo kviečiami dėl nesutarimų. S. M. kaip asmens nepažįsta. Jeigu vyko į įvykio vietą, tai turbūt buvo reikalinga policija. Prisimena, kad vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau neprisimena, koks buvo iškvietimas. Kiek prisimena, tuo laikotarpiu dirbo Joniškio rajone arba mieste, bet neprisimena, per kiek laiko nuvyko į įvykio vietą. Neprisimena, ar buvo atvykęs antras ekipažas, bet gal buvo išsikvietę tyrėją M. dėl pareiškimo paėmimo. Neprisimena, ar jie su kolega ėmė paaiškinimus ir ar tikrino girtumus. Body kameras buvo įsijungę, nes jeigu neįsijungtų, tai būtų didžiausia tragedija. Gali būti, jog nukentėjusysis buvo minėjęs, kas jam sukėlė fizinį skausmą, bet ten buvo didelis triukšmas, tai kai kurių asmenų buvo paprašyta išeiti. Negali atsakyti į klausimą, dėl ko byloje nėra jo Body kameros vaizdo įrašo. Įvykio metu turėjo Body kamerą, kuri atvykus į įvykio vietą, visada turi būti įjungta. Kamerą jie įjungia patys rankiniu būdu, todėl šitas veiksmas turėjo būti atliktas ir šiuo atveju. Kaltinamosios ir jos vyro nepažįsta. Kažkada dirbo su pareigūnu pavarde S., jis dabar yra pensijoje, bet nežino, ar jis yra giminaitis su kaltinamaisiais - gal tai tiesiog pavardžių sutapimas.
Liudytojas Ž. G. 2023-03-27 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. koks buvo mėnuo nepamena, tačiau tai buvo vasaros laikas, Joniškio rajone dirbo kartu su vyresniuoju patruliu R. R., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, juos lauke pasitiko pranešėjas S. M., jo motina ir paskui atėjo S. Konfliktas tarp asmenų vyko dėl turto dalybų. Jis buvo kartu su pareigūnu R. R., visi asmenys lauke bandė vienas per kitą peršaukti, sunku buvo suprasti kas vyksta. Pokalbio metu M. minėjo, kad žodiškai konfliktuojant su A. S., ji M. pastūmė, po ko, jis atsitrenkė į durų staktą, kambaryje. M. minėjo, kad po atsitrenkimo į durų staktą, jis susitrenkė ranką, jei gerai pamena - dilbį, akivaizdžių nubrozdinimų nesimatė. S. M. minėjo, kad nori rašyti pareiškimą ant A. S., dėl principo. M. motina, jam sakė, ką tu čia rašysi, o jis kartojo, kad čia principo reikalas. Tiksliai nepamena, tačiau lygtais buvo atvykę medikai apžiūrėti M. sužalojimus. Ką pasakojo S. dėl susistumdymo, jis įvykio aplinkybių nepamena (t. 1 b.l. 185-186).
Liudytojas Ž. G. 2023-05-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. M. jis pažįsta iš matymo, žino ir jo vardą ir pavardę, nes po pernai metais vasarą įvykusio įvykio, kai jis nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jį įsiminė gerai. Jeigu dabar gerai pamena, į įvykio vietą tą dieną vyko būtent po jo pranešimo apie įvykį. Įvykyje taip pat dalyvavusios A. S. jis nepažįsta ir dabar pamatęs jos neatpažintų, nes su ja anksčiau jokių reikalų darbe nebuvo turėjęs, jų neturėjo ir po šio įvykio. Kaip ir yra nurodęs pirmos apklausos metu, kada tiksliai įvyko S. M. ir A. S. konfliktas (duomenys neskelbtini) jis nebeprisimena ir datos nurodyti negali, bet buvo praėjusių metų vasarą. Smulkiai ir tiksliai visų įvykio aplinkybių jis dabar neprisimena, nes jau yra praėję daug laiko, tačiau gerai prisimena tai, kad tik jiems atvykus, dėl sukelto fizinio skausmo S. M. niekam jokių pretenzijų neturėjo ir apie tai net nebuvo kalbos. Vyras sakė, kad su S. stumdėsi ir buvo susistumdymas, bet tik tiek. Tik jiems atvykus, konflikto aplinkybės buvo tokios, kad S. M. teigė, jog S. iš namo neišsineša daiktų. Kiek pamena, S. teigė, kad namo dalis priklauso ir jiems, todėl klausė, kodėl jie turi neštis daiktus. Taip pat, S. kalbėjo, kad kažkas neaišku su namo nuosavybės dokumentais, nes iš bylos dingo kažkoks lapas. Pats ginčas iš pradžių ir vyko būtent dėl turto ir jo pasidalinimo, daiktų išsinešimo, tačiau S. išsinešti daiktų nesutiko. Prisimena, kad kol vyko pokalbis dėl daiktų išsinešimo, jis kelis kartus S. M. klausė, ar jam nereikalinga greitoji medicininė pagalba, tačiau ką šis jam konkrečiai kiekvienu atveju atsakė, dabar nepamena. Kodėl greitosios klausė, dėl to, nes pokalbiui besitęsiant šis vis pradėjo sakyti, kad jam skauda ranką. Kai galų gale S. nesutiko iš namo nieko išsinešti, tik tada S. M. pradėjo sakyti, kad būtent S. jį stūmė ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kur tiksliai ji jį sužalojo, jis dabar nebepamena, šis sakė arba sužalojo petį, arba ranką. Vyrą tikrai įvykio vietoje apžiūrėjo atvykę greitosios medicinos pagalbos ekipažo specialistai. Kadangi įvykio vietoje buvo išsiaiškintos tokios aplinkybės, kad iš karto tik jiems atvykus į įvykio vietą S. M. pretenzijas išsakė labiau turtiniais klausimais, o ne dėl jam sukelto fizinio skausmo, todėl po įvykio, grįžus į policijos komisariatą, surašydamas tarnybinį pranešimą, jis taip ir parašė, kad iš pradžių jokių pretenzijų dėl susistumdymo S. M. nereiškė. Kai vėliau jis pareiškė, kad vis dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis ir pateikė pareiškimą policijos įstaigai. Jam gerai įsiminę yra tik tai, kad, kaip ir nurodė pirmos apklausos metu, kai S. M. nurodė, kad dėl jam sukelto fizinio skausmo jis rašys pareiškimą policijai, įvykio vietoje buvusi jo motina jo klausė, ar tikrai jis pareiškimą nori rašyti, jį atkalbinėjo, o S. M. jai atsakė, kad čia principo reikalas. Ar anksčiau šių asmenų tarpe yra buvę įvykių, dėl kurių būtų buvę pradėti tyrimai policijos įstaigose, jis nežino (t. 1 b.l. 191-192).
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad jis yra Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Nukentėjusysis jam yra matytas, tačiau nelabai prisimena įvykio aplinkybių, nes į įvykį nevažiavo, o tik galbūt rinko medžiagą. Neprisimena, kiek ekipažų važiavo į įvykio vietą, bet jeigu jis nevyko, tai greičiausiai važiavo antras ekipažas. Gali būti, kad dėl to įvykio paėmė pareiškimą. Jeigu pareiškimo surašymo vieta yra įvykio vieta, o asmens apklausos įvykdymo vieta yra Joniškio r. PK ir tarp abiejų dokumentų yra 10 min. laiko tarpas, tai gali būti, jog dokumentuose yra įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida, nes prisimena, jog žmogų apklausė policijos komisariate. Neprisimena, kas apžiūrėjo įvykio vietą. Į įvykio vietą buvo važiuota ne vieno ekipažo ir ne vieną sykį dėl kažkokių turtų, namų ir pykčių. Neprisimena, ar apžiūrinėjo pareiškėją. Neprisimena, kurioje vietoje buvo sukeltas skausmas, nes ten vyko peripetijos: kalbėjo tai apie vieną, tai apie kitą. Negali pasakyti, kuri kūno vieta buvo paveikta fizinio skausmo. Turėtų byloje matytis, ar nukentėjusiajam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Negali pasakyti, ar buvo kviesta medicinos pagalba, kai atlikinėjo pirminius procesinius veiksmus. Neprisimena, ar A. S. buvo apklausta tą pačią dieną kaip ir nukentėjusysis, ar kurią kitą dieną.
Iš 2022-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini). Prieš save matome baltų plytų vieno aukšto namą su mansarda kuris pažymėtas metaline lentele numeriu du. Į namu valdą patenkame žvyruotu keliu. Atėjus prie namo prieš save matome metalines šarvuotas rudos spalvos duris. Atidarę duris patenkame į koridorių. Koridoriuje pasukę į dešinę prieš save matome atidarytas šviesiai pilkos spalvos duris. Praėję pro duris patenkame į įėjimą į svetainę. Įėję į svetainę priešais save matome atidarytas duris. (t. 1 b.l. 105-110).
Iš 2022-06-17 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), SMURTAS Pranešėjo mamos giminaičiai įsiveržė į namą, konfliktuoja žodžiu. Nepilnamečių nėra, GMP nereikia. Laukia namuose. Nuvykus nurodytu adresu kieme pasitiko pranešėjas S. M. alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 7510 Nr. ARKB- 0090 patikr. N r. 1679359 nustatyta 0,00 prom., žodžiu paaiškino, kad vyksta konfliktas su brolio D. M. buvusios draugės tėvais, nes atvyko į nurodytą adresą pasižiūrėti ar brolio D. M. draugė išsinešė daiktus iš jai nepriklausomo gyvenamo namo. Besiaiškinant aplinkybes minėjo, kad vykstant žodiniam konfliktui jį pastūmė A. S., tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Bendraujant su A. S. atrodė vizualiai blaivi. Išsprendus konfliktą, A. S. pasišalino. Atvykus GMP medikams jį apžiūrint S. M. staiga persigalvojo teikdamas kad jį A. S. pastūmė ir pastūmimo metu susitrenkė ranką, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nori rašyti pareiškimą. Kadangi A. S. buvo pasišalinusi jai girtumas nenustatytas ir nesulaikyta (t. 2 b.l. 1).
Patikros sertifikatu (t. 2 b.l. 2).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais (t. 2 b.l. 3-5).
Patikros sertifikatu (t. 2 b.l. 6).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais (t. 2 b.l. 7-9).
Iš 2022-06-17 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. M. matoma ant kairės rankos išorinės delno pusės du įbrėžimus. Pastebimas kairės rankos dilbio patinimas ant kurio matosi nubrozdinimas (t. 2 b.l. 10-15).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (t. 2 b.l. 17-20).
Iš 2022-06-20 specialisto išvados Nr. G 803/2022(04) matyti, kad S. M. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tikėtina, kad galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu, kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. S. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 b.l. 24).
Iš 2022-09-12 specialisto išvados Nr. G 1283/2022(04) matyti, kad S. M. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienos griuviminės traumos metu, kaire ranka atsitrenkus į durų staktą (t. 2 b.l. 29).
Ekspertas H. D. teisme parodė, kad nukentėjusysis S. M. pats buvo atvykęs apžiūrai 2022-06-20, buvo apžiūrėtas jo kūnas, o sužalojimai surašyti apžiūros metu. Taip pat buvo gauti medicininiai dokumentai iš Šiaulių ligoninės. Buvo paskirta tyrėjo užduotis, tai joje buvo nurodyta, kad asmuo buvo pastumtas ir griūdamas susižalojo kairę ranką, o pats atvykęs paaiškino, kad po pastūmimo jis griuvo ir kaire kūno puse atsitrenkė į atidarytas duris ir staktą. Kadangi buvo nurodyta, jog kaire kūno puse atsitrenkė į duris ir staktą, tai atsižvelgiant į lokalizaciją, tikėtina, kad kairėje rankoje užfiksuoti sužalojimai, nubrozdinimai galėjo gautis griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietais, bukais paviršiais. Buvo užfiksuotas dilbyje horizontalios krypties juostos formos platesnis odos nubrozdinimas, o kairėje plaštakoje – įstrižas srities linijinis nubrozdinimas. Sužalojimai kairiajame dilbyje ir kairiojoje plaštakoje galimai atsirado stūmimo metu, nes abu sužalojimai yra kairėje rankoje, t. y. kaip poveikiai yra du, todėl sužalojimai dvejose vietose, kurie gali gautis vieno veiksmo metu, kontaktuojant su dilbiu ir plaštaka. Kadangi sužalojimai yra atskirose vietose, tai smūgių trauminio poveikio skaičius yra du, bet pats griuvimo veiksmas gali būti vienas. Nukentėjusysis paaiškino, kad atsitrenkė į atidarytas duris ir staktą, tai tokia tikimybė nėra atmetama. Nors jam nei durų, nei staktos neteko matyti, bet aplinkybėse prieštaravimų, kad neįmanoma to padaryti, nėra. Buvo skirta papildoma užduotis, joje buvo nurodyta, kad įtariamoji nurodė, jog nukentėjusysis atžagaria kaire ranka smogė į durų staktą, bet smūgis paprastai yra suduodamas kumščiu, plaštaka, tai suduodant pagal nurodytas aplinkybes, pats sužalojimas plaštakoje nėra atmestinas, tačiau dar yra padarytas sužalojimas dilbyje žemiau plaštakos. Jeigu tiriamasis būtų pats sudavęs į durų staktą, tai sužalojimas būtų tik plaštakoje. Paprastai suduodant smūgį ranka, galimas sužalojimas plaštakoje, o dilbyje, suduodant smūgį, sužalojimas nebūdingas. Kaltinamosios nurodytu veiksmu, kai vienu smūgiu atžagaria ranka suduodama į staktą, odos nubrozdinimas plaštakoje neatmestinas, bet nubrozdinimas dilbyje yra jau skirtingoje lokalizacijoje, todėl abu sužalojimai vienam smūgiui yra nebūdingi.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad kaltinamoji A. S. iškvietė policijos pagalbą 2022-06-17 16.19 val. dėl kilusio konflikto su dukros sugyventinio mama bei broliu. (t. 2 b.l. 30-32).
Iš 2022-11-10 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi 2022-06-07, atvykusių į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), pareigūno Body kameros B0F1EC60B64C įrašai.
1. Įrašo trukmė 05:13 min. Įraše matyti kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnus pasitinka prie namo buvę asmenys, bei pareigūnas paklausia kuris vyras kvietė policiją, po to paklausia kieno buvo antras pranešimas. Išsiaiškina, kad pirmas pranešimas buvo S. M., o antras-A. S.. Pareigūnas liepia visiems nusiraminti ir paprašo vyro papasakoti kas nutiko. S. M. pasako, kad namas yra mamos, turi dokumentus, bei kad namas visas padovanotas mamai, "jie įsiveržia į namą, smurtauja, koliojasi". Pareigūnas paaiškina susirinkusiems, kad jis nemato ar vyksta teismas dėl namo ir dar kartą pasitikslina kieno namas. A. S. paaiškina, kad namo savininkas buvo D. M., o dabar girdi kad namas jau jo mamos. Pareigūnas paprašo parodyti dokumentus. S. M. nueina ir atneša pareigūnui namo dokumentus. Pareigūnas paklausia oficialiai kieno namas. S. M. pasako, kad mamos. Pareigūnas skaito dokumentus, kad namas priklauso N. M. ir paprašo parodyti jos asmens dokumentą, nueina atnešti dokumento. Pareigūnas paaiškina, kad šiuo metu nemato ar vyksta teismas, jis mato kas parašyta ant popieriaus. V. S. aiškina, kad jo dukra gyveno tame name, tačiau S. M. pasako, kad V. S. dukra nebuvo čia registruota, gyveno kitoje gatvės pusėje. Pareigūnas ramina susirinkusius, skaito dokumentus.
2. Įrašo trukmė 05:00 min. Įraše matyti kaip pareigūnas dar kartą ramina susirinkusius ir paprašo A. S. pateikti popierius dėl to namo, A. S. pasako, kad visi popieriai yra pas advokatę. Pareigūnas pagal turimus popierius pasako, kad namas priklauso tai moteriškei, tai N. M.. A. S. pasako, kad nesutinka, tačiau pareigūnas pasako, kad yra dokumentai tai patvirtinantys, yra oficialūs dokumentai iš registrų centro. Pareigūnas paaiškina kad yra jos nuosavybė, žemės sklypas, ūkinis, viskas surašyta. Susirinkusieji konfliktuoja. Pareigūnas pasiveda į šoną A. S. ir jos vyrą, bei jiems paaiškina, kad vyksta teismai, N. M. turi namo dokumentus ir ji savininkė. Namas registruotas N. M. vardu ir jis jai priklauso bei jie negali čia lankytis. Pareigūnas aiškina, kad savininkė N. M..
3. Įrašo trukmė 05:00 min. Įraše matyti kaip pareigūnas aiškina, kad namas priklauso N. M. ir jis yra jos, bei A.ir V. S. pataria čia nesilankyti, nes savininkai ne jie. Pareigūnas paaiškina jeigu nori pasiimti jų dukra daiktus iš namo, tai geriau neina, nebent turi kokį tai sąrašą daiktų priklausančių jai. Pareigūnas pasako, kad reikia palaukti kol pasibaigs teismas ir tada viskas bus aišku, oficiali savininkė N. M..
4. Įrašo trukmė 05:00 min. Įraše matyti, kaip pareigūnai paaiškina, jeigu bus neaišku tegul kreipiasi į teismą. S. M. pareigūnų paklausia ką daryti jeigu išlauš duris. Pareigūnas pataria kviesti policiją. Pareigūnas paklausia kam reikalinga greitoji, nes ji atvyko. Pareigūnas paaiškina S. M. kad viską išaiškino ir gali rašyti pareiškimą. S. M. nori rašyti pareiškimą kad "jie įsiveržė, koliojosi, stumdėsi". Pareigūnas paklausia kam reikalinga greitoji, prieina S. M. ir pasako, kad jam reikalinga. Pareigūnai ramina susirinkusius, S. M. įsėda į greitosios automobilį. V. S. aiškina, kad jis matė kaip "dėjo ranką į sieną". Pareigūnas sako, kad galės paaiškinti. A. S. su vyru liepia eiti namo, kad neįvyktų muštynės.
5. Įrašo trukmė 01:42 min. Įraše matyti, kaip pareigūnai kalbasi su likusiais žmonėmis bei nueina pažiūrėti namo durų, jos užrakintos. Nueina į tarnybinį automobilį.
6. Įrašo trukmė 05:30 min. Įraše matyti, kaip pareigūnas kalbasi su greitosios pagalbos vairuotoju apie šį namą. Pareigūnas paprašo namo dokumentų, nes jos sūnus rašys pareiškimą. Atėjus S. M. iš greitosios automobilio, pareigūnui pasako, kad rašys pareiškimą. Pareigūnai paklausia medikų kokie sužalojimai. Medikai pasako, kad kairės rankos dilbio sumušimas. Pareigūnas ateina į tarnybinį automobilį ir paprašo S. M. asmens dokumento. Pareigūnas liepia papasakoti įvykio aplinkybes, S. M. pasakoja, kad jis viską filmavo, nes ne pirmas sykis konfliktuoja, jį stūmė, lygsvaros neišlaikė ir griūdamas trenkė į duris. Pareigūnas pasitikslina, "tave stūmė, tu atsitrenkei į durų staktą". S. M. pasakė, kad jį stūmė A. S..
7. Įrašo trukmė 05:00 min. Įraše matyti, kad S. M. patikslina, kad atsirėmė į durų staktą ir susitrenkė kairę ranką. Pareigūnas paklausia ar tokie veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. S. M. pasako, kad taip, sukėlė. Pareigūnas per raciją susisiekia su pareigūnu, kurio paprašo jam paskambinti. Pareigūnas paklausia S. M. ar virtuvėje, jis atsako taip, pareigūnas pasitikslina prie kurių durų, S. M. pasako, kad tarp svetainės ir virtuvės. Viskas vyko namo viduje. Pareigūnas pasitikslina ar jie buvo visi suėję, S. M. pasako, kad visi buvo viduje, vyko žodinis konfliktas ir A. S. jį stūmė. Pareigūnas paklausia į kurią vietą stūmė. S. M. parodo ant savęs, kad stūmė į šoną.
8. Įrašo trukmė 05 :00 min. Įraše matyti, kad pareigūnas skambina kitam pareigūnui ir nupasakoja esamą situaciją, paklausia ar čia pradėti ikiteisminį tyrimą. Baigęs pokalbį pareigūnas nueina prie tarnybinio automobilio ir paaiškina S. M., jeigu jam sukėlė fizinį skausmą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir liepia važiuoti į skyrių. S. M. mama sako sūnui nepradėti su jais. Pareigūnas paprašo atrakinti namą, nes norės apžiūrėti įvykio vietą. Pareigūnas paveiksluoja namą iš išorės.
9. Įrašo trukmė 03:40 min. Įraše matyti, kad pareigūnas paprašo atrakinti namo duris, nes nori patekti į vidų, nupaveiksluoti įvykio vietą. S. M. atrakina namo duris ir įeina abu į vidų, paveiksluoja vidų. S. M. nueina ir atsistoja tarpduryje ir pasako, kad čia viskas vyko ir pademonstruoja kaip trenkėsi į durų staktą. Pareigūnas paveiksluoja namo vidų, po to liepia užrakinti namą ir važiuoti paskui juos į komisariatą. Mama N. M. liepia sūnui atsiimti pareiškimą. Pareigūnas paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. (t. 2 b.l. 33-35).
Iš 2022-07-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Garso įrašas gautas iš BPC, garso įrašo trukmė 01:13 min., garso fone girdėti triukšmas.
B. Laba diena, reikėtų pagalbos čia, (duomenys neskelbtini), norėčiau kad policija atvažiuotų, (duomenys neskelbtini).
A. Ponia, dabar sakykit kas nutiko? (duomenys neskelbtini) kaimas, kokia gatvė?
B. Mano mama paveldėjo namą, įsiveržė kaimynai, įsiveržė buvusi, žodžiu mano mamos sūnaus buvusios sugyventinės tėvai įsiveržė į namą ir kelia triukšmą, man telefoną išplėšė iš rankų
B. S. M.
A. Negirdėjau žinokit, alio, alio, aš Jūsų negirdžiu. (t. 2 b.l. 41-42).
Iš 2023-03-28 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas bendrojo pagalbos centro pranešimas atliktas 2022-06-17_16-15-3558 Pokalbio trukmė 2:45 min.
112: sveiki, jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112, prašome palaukti kol atsilieps operatorius
112: kas atsitiko?
Pranešėja: įsiveržė į namą, dukra su sugyventiniu pirko namą, dabar jau jie pardavinėja.
Pranešėja: jo, čia dukra su sugyventiniu pirko, dabar čia jie ardosi. Atsivežė jau perpardavinėt, bet mes esam padavę į teismą. Advokatė jokiais būdais
112: palaukite, tarp ko įvyko konfliktas, tarp dukters ir sugyventinio? Ar tarp jūsų ir dukros?
Pranešėja: nei sugyventinio ten nėra, nei mano dukros ten nėra. Jo mama atvažiavusi ir aš, tos dukros mama. Ir dabar jie čia vos ne mum veja, gena. Mes norim
Pranešėja: konfliktas vyksta su sugyventinio broliu ir mama, ir dar kažkokius žmones atsivežę nepažįstama. Bet kokiu atveju reikalinga
112: sugyventinio mama, (nesuprantamas žodis) brolio, uhu. Kur vyksta žodinis konfliktas, kieme?
Pranešėja: A. S.
112: o, nei dukros, nei sugyventinio nėra, jie tame konflikte nedalyvauja
Pranešėja: ne, ne, ne. Sugyventinis darbe, dukra trumpam išvykusi, bet jinai vakare turi grįžti jau.
112: uhu, supratau. Tai jie turi kažkokių pretenzijų. (duomenys neskelbtini) ir lauksite viduje ar lauke?
Pranešėja: gerai, ačiū jums, viso. (t. 2 b.l. 49-51).
Iš 2022-12-11 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas peržiūrėtas ir perklausytas nukentėjusiojo S. M. pateiktas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 09:54 min. Vaizdo ir garso įraše nebuvo filmuojami asmenys, tik girdėti žmonių balsai, matyti laukai, aplinka, atvykusių pareigūnų kojos. Vaizdo ir garso įraše girdėti, kad moteris pasako einam, po to pasako, kad nelysk, eik tu čia. Garso įraše girdėti skirtingų moterų balsai ir vyriškio. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad atvyko policijos pareigūnai ir policiją kvietė du skirtingi žmonės. Pareigūnas pasako, kad pirma policiją kvietė vyriškis, o paskui moteris. Kaip suprantama policijos pareigūnas paprašo paaiškinti kas čia atsitiko. Girdėti kaip vyriškis pasako, kad namas yra jo mamos, turi dokumentus. Pareigūnas tikslinasi kokia namo dalis yra vyriškio mamos. Vyriškis pasako, kad namas visas. Girdėti kitas vyriškio balsas sakant kad vyksta teismas. Kitas vyriškis pasako, kad visas namas yra padovanotas mamai. Girdėti vyksta konfliktas tarp vyriškių. Pareigūnas aiškinasi kam priklauso namas ir paprašo parodyti dokumentus. Pareigūnas ramina susirinkusius ir paaiškina, kad nemato ar vyksta teismas, jis mato kas parašyta ant popierių, kai įvyks teismas gal bus kita situacija. Kažkuris iš vyriškių pasako, kad dukra registruota čia, kitas vyriškis pasako, kad ji neregistruota čia. Girdėti kaip asmenys konfliktuoja, pareigūnas liepia jiems nusiraminti. Fone girdėti kaip asmenys aiškinasi santykius. Kažkuri iš moterų pasako, kad norėtų greičiau tą namą parduoti. Vyriškas balsas liepia važiuoti, tik liepia pasiimti dokumentus. Vyriškis liepia važiuoti, jis viską paims. Pareigūnas paaiškina jeigu sukėlė fizinį skausmą, bus iškelta baudžiamoji byla ir liepia važiuoti į skyrių, girdėti kaip moteriškas balsas sako nepradėk S. Pareigūnas paklausia ar dabar galės važiuoti, paprašo atrakinti ir įleisti į namo vidų, nes nori nupaveiksluoti įvykio vietą. Moteris prašo nepradėti su jais, tačiau vyriškas balsas nenusileidžia. Vyriškis sako, kad važiuos su policija. (t. 2 b.l. 55-56).
2022-10-04 Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t., b.l. 72-75)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamosios A. S. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamoji A. S. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino ir parodė, kad žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. M. eidama pro šalį į virtuvę, užkliudė jo ranką ir jam iškrito telefonas. Be to, žodinio konflikto metu, pats nukentėjusysis savo kairę ranką atbuline eiga trenkė į durų staktą. Tuo metu jos vyras V. S. sėdėjo kartu su nekilnojamojo turto brokere virtuvėje ir girdėjo smūgio garsą, tačiau paties rankos smūgio į staktą nematė. Vėliau nukentėjusysis buvo apžiūrėtas medikų ir jis jiems rodė rankos žastą, nors į staktą trenkė plaštakos viršumi. Ji matė plaštakos odos nubrozdinimą, tačiau kraujo nebuvo. Ji nukentėjusiojo S. M. nestūmė, jis pats būdamas įsiutęs, kad jai nieko negali padaryti, savo ranką smogė į durų staktą ir taip ją susižalojo.
Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad konflikto metu name buvo jis, kaltinamoji A. S., nukentėjusysis S. M. bei nekilnojamojo turto brokerė K. G.. Liudytojos N. M. name nebuvo.
Kaltinamosios A. S. ir liudytojo V. S. parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl teismas jais remiasi tik ta apimtimi, kuri neprieštarauja teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.
Nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paneigė kaltinamosios A. S. parodymus teigdamas, kad žodinio konflikto metu su kaltinamąja A. S., jis iškėlė telefoną imituodamas filmavimą, tačiau kaltinamoji trinktelėjo jam per rankas ir telefonas jam iškrito. Po to, jam būnant svetainėje ir einant link virtuvės, kaltinamoji A. S. jį pastūmė ir jis griuvo į durų staktą, ko pasėkoje susižeidė ranką, t.y. buvo padarytas nežymus nubrozdinimas plaštakos viršuje, be to, smūgis buvo į kairės rankos dilbį.
Liudytoja N. M. patvirtino nukentėjusiojo S. M. parodymus, nurodydama, kad žodinio konflikto metu kaltinamoji A. S. kambario ir virtuvės tarpduryje pastūmė nukentėjusįjį S. M., kuris atsitrenkė į durų staktą bei susižeidė ranką. Jos sūnus S. M. A. S. nesudavė jokio smūgio, nei pats ranka specialiai netrenkė į durų staktą, kad susižalotų.
Liudytoja K. G. paneigė liudytojo V. S. nurodytas aplinkybes, kad ji buvo virtuvėje kartu su V. S., kai vyko žodinis konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo, kadangi ji tuo metu buvo namo kitame gale ir laukė, kol nurims konfliktas, o su kaltinamąja ir jos vyru po žodinio konflikto kalbėjo kieme.
Be to, liudytojos K. G. ir N. M. paneigė liudytojo V. S. nurodytas aplinkybes, kad žodinio konflikto metu name nebuvo N. M..
Liudytojai R. R. ir Ž. G. patvirtino nukentėjusiojo S. M. nurodytą aplinkybę, kad įvykio vietoje jis buvo pastumtas kaltinamosios A. S., kadangi atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, šią aplinkybę nurodė nukentėjusysis S. M., be to, buvo iškviesta greitoji pagalbą dėl asmens patirtų sužalojimų.
Nukentėjusiojo S. M. patirtus sužalojimus patvirtina 2022-06-17 asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t.y. apžiūrint S. M. matoma ant kairės rankos išorinės delno pusės du įbrėžimus. Pastebimas kairės rankos dilbio patinimas ant kurio matosi nubrozdinimas. Minėtus sužalojimus įvertino ekspertas H. D., kuris specialisto išvadoje konstatavo, kad S. M. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir S. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. M. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienos griuviminės traumos metu, kaire ranka atsitrenkus į durų staktą. Teisme ekspertas H. D. patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad apžiūros metu buvo užfiksuotas dilbyje horizontalios krypties juostos formos platesnis odos nubrozdinimas, o kairėje plaštakoje – įstrižas srities linijinis nubrozdinimas. Sužalojimai kairiajame dilbyje ir kairiojoje plaštakoje galimai atsirado stūmimo metu, nes abu sužalojimai yra kairėje rankoje, t. y. kaip poveikiai yra du, todėl sužalojimai dvejose vietose, kurie gali gautis vieno veiksmo metu, kontaktuojant su dilbiu ir plaštaka. Jeigu nukentėjęs asmuo būtų pats sudavęs į durų staktą, tai sužalojimas būtų tik plaštakoje. Ekspertas patvirtino nukentėjusiojo S. M. nurodytas aplinkybes ir paneigė kaltinamosios A. S. nurodytas aplinkybes dėl paties nukentėjusiojo smūgio sudavimo į staktą, kadangi nubrozdinimas dilbyje yra skirtingoje vietoje nei sužalojimas kairėje plaštakoje, t.y. skiriasi sužalojimų lokalizacijoje, todėl abu sužalojimai vienam smūgiui yra nebūdingi, kaip teigė kaltinamoji A. S..
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamosios A. S. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad A. S. 2022 m. birželio 17 d. apie 16 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė S. M., ko rezultate, pastarasis nugara atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo kairę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškinio ir kt.
LR BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020).
Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 37 straipsnį (nusikaltimo mažareikšmiškumas).
Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė odos nubrozdinimu kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje. Ši nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį (odos nubrozdinimai), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad kaltinamajai A. S. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.
Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).
Iš ištirtų įrodymų matyti, kad tarp kaltinamosios A. S. šeimos narių ir nukentėjusiojo S. M. šeimos narių buvo kilę turtiniai ginčai dėl nekilnojamojo turto dalybų, be to, žodinio konflikto metu kaltinamoji A. S. veikė netiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji stumdama nukentėjusįjį tarpduryje, numatė, kad dėl jos tokio veikimo nukentėjusysis gali atsitrenkti į durų staktą ir susižaloti, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, bet pasirinkdama tokių veiksmų atlikimą sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Kaltinamosios A. S. neteisėti veiksmai buvo spontaniški ir nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiojo žalojimą, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-303/2021, Nr. 2K-36-788/2021)
Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad A. S. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl A. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajai A. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3 b.l. 158-160) - pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina.
Nukentėjusysis S. M. pareiškė 1251 Eur civilinį ieškinį. Ieškinyje nurodyta, kad kaltininkė ir civilinė atsakovė A. S. savo nusikalstama veika pažeidė jo teisę į asmens orumą. Patirtas smurtas suteikė jam ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir pažeminimo jausmą ne tik kaltininkės, bet ir draugų, artimųjų bei kaimynų akivaizdoje, kai visi sužinojo, jog be kaltės buvo pastumtas agresyviai nusiteikusios moters, kuri jo atžvilgiu pademonstravo aiškią nepagarbą ir didžiulį priešiškumą. Nuo patiriamos psichologinės įtampos pašlijo jo sveikata, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, sukilo kraujospūdis, dėl ko teko kreiptis pagalbos į medikus ir vartoti jų paskirtus medikamentus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022-06-17 vakare į nusikaltimo vietą atvykę medikai fiksavo aukštą jo kraujospūdį. Ši aplinkybė turėjo įtakos jam kviečiant tiek policijos, tiek medikų pagalbą, kai jis dėl didelio susijaudinimo ir sukilusio kraujospūdžio neįstengė rišliai kalbėti telefonu ir netiksliai bei neišsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes. Paskambinęs bendrosios pagalbos telefonu „112“ ir kviesdamas pagalbą, norėjo pasakyti „Išmušė telefoną iš rankų, o gavosi „Išplėšė iš rankų“. Dėl teisinės pagalbos teko kreiptis į antstolį, į advokatą, dėl ko patyrė materialinius nuostolius. Antstolis R. K. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame iššifravo jo pateiktą vaizdo ir garso įrašą, kur girdisi įtariamosios A. S. jam išsakyti žodžiai „Aš agresyvi ir ką tu man padarysi?“. 1251 Eur suma sudaro 800 Eur neturtinė žala, 151 Eur antstolio išlaidos ir 300 Eur advokato išlaidos. (t. 1 b.l. 134-138, 140-141).
LR BPK 115 straipsnyje yra numatyti sprendimai, kuriuos priima teismas dėl civilinio ieškinio apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais, tačiau šiame straipsnyje nėra įtvirtinta, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas dėl civilinio ieškinio kai baudžiamoji byla asmens atžvilgiu nutraukiama taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Kasacinės instancijos teismas tokią situaciją laiko teisinio reguliavimo spraga, todėl yra išaiškinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be kita ko, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose.
Byloje nukentėjusysis S. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neabejotina, kad nukentėjusiojo pastūmimas, ko pasėkoje asmuo susižalojo ranką, kuris pasireiškė odos nubrozdinimu kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, sukėlė asmeniui fizinį skausmą, bet pagal sužalojimo mastą matyti, kad asmuo patyrė momentinį skausmą, atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nenurodė, kad jam yra sukeltas fizinis skausmas, o aiškinosi nekilnojamojo turto priklausomybės klausimus. Nors nukentėjusysis S. M. ieškinyje nurodė, kad jam nuo patiriamos psichologinės įtampos pašlijo sveikata, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, sukilo kraujospūdis, dėl ko teko kreiptis pagalbos į medikus ir vartoti jų paskirtus medikamentus, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nepateikė. Be to, kaltinamoji neteisėtus veiksmus atliko spontaniškai veikdama netiesiogine tyčia, minėtas neteisėtas veiksmas buvo vienkartinis, kitų neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, kaltinamoji A. S. neteistas, nebausta administracine tvarka, nustatytas 50% darbingumo lygis. Visos šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad neteisėti A. S. veiksmai sukėlė sunkias ilgalaikes pasekmes nukentėjusiojo psichologinei būklei.
Teismas įvertinęs tai, kad A. S. atžvilgiu taikant BK 37 straipsnio nuostatas ši baudžiamoji byla nutrauktina, atsižvelgus į šiame nuosprendyje išanalizuotą teisinę situaciją ir nustatytus faktus bei aplinkybes, dėl kurių A. S. nusikaltimas pripažintinas mažareikšmiu, sprendžia, kad nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Šiame kontekste nesumenkinant A. S. atliktų neteisėtų veiksmų, visgi negalima sutikti, kad S. M. prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra teisinga, proporcinga bei pagrįsta. Vertinant nukentėjusiojo S. M. sužalojimus, ilgalaikių pasekmių nebuvimą, kaltinamosios veiksmų spontaniškumą, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintinas iki 200 Eur. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamosios turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamosios ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
Nukentėjusysis S. M. prašo iš A. S. priteisti 300 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Patirtų išlaidų realumą įrodo prie ieškinio pateikti dokumentai. Šias išlaidas nukentėjusysis S. M. patyrė dėl kaltinamosios A. S. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo S. M. interesams atstovavo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu, ruošė procesinius dokumentus – ieškinį, teikė teisines konsultacijas, atstovavo ikiteisminiame tyrime, todėl šios nukentėjusiojo S. M. 300 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios A. S. nukentėjusiojo S. M. naudai.
Nukentėjusysis S. M. taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis sumokėta sumą už antstolio paslaugas 151 Eur sumoje surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra pagarsintas vaizdo ir garso įrašas, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl įvykusio konflikto. Minėtas išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, todėl jos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai.
2023-11-23 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. piniginėms lėšoms - 1251 €, esančioms banko sąskaitose, laikotarpiui nuo 2023-11-23 iki 2024-05-23 (t. 3 b.l. 114-116, 118-119). 2024-05-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pratęstas 1 mėnesio terminui skaičiuojant nuo 2024-05-23 iki 2024-06-23, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. piniginėms lėšoms – 1251 Eur sumai, esančioms banko sąskaitose AB Swedbank“ LT94 7300 0101 7618 0822, ir LT58 7300 0100 2070 4147, leidžiant disponuoti 840 Eur į mėnesį.
Kadangi nukentėjusiojo S. M. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, todėl pratęstinas 2024-05-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. piniginėms lėšoms – 651 Eur sumai, esančioms banko sąskaitose AB Swedbank“ LT94 7300 0101 7618 0822, ir LT58 7300 0100 2070 4147, leidžiant disponuoti 840 Eur į mėnesį, iki tol, kol bus atlygintas civilinis ieškinys.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- 5 laikmenos su garso ir vaizdo įrašais siunčiamos kartu su byla, paliktinos byloje.
2024-05-17 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 550,09 Eur, priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į LR BPK 51 str. 1 d. 2 p., nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas asmuo dėl psichinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynybą, gynėjo dalyvavimas būtinas, todėl kaltinamajai šioje byloje buvo skirtas gynėjas advokatas. Esant šiai aplinkybei, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. S. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. S. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikinti.
Nukentėjusiojo S. M. 800 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios A. S. 200 (du šimtus eurų) neturtinės žalos nukentėjusiojo S. M. naudai.
Pripažinti nukentėjusiojo S. M. 300 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) sumą S. M. naudai.
Pripažinti nukentėjusiojo S. M. 151 Eur antstolio išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. S. 151 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) S. M. naudai.
Palikti galioti 2024-05-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. piniginėms lėšoms – 651 Eur sumai, esančioms banko sąskaitose AB Swedbank“ LT94 7300 0101 7618 0822, ir LT58 7300 0100 2070 4147, leidžiant disponuoti 840 Eur į mėnesį, ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:
- 5 laikmenas su garso ir vaizdo įrašais siunčiamas kartu su byla, palikti byloje.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyriaus išlaidų iš A. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.