- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- I-3676-428/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 9800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3–6) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 metų buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) 7 būryje 4 miegamajame, patalpos plotas buvo 46,43 kv. m ploto. Joje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų. Patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, buvo didelė drėgmė, pelėsis, buvo šalta, tamsu. Tai patvirtina Alytaus PN 2008 m. vasario 27 d. avarinės būklės aktas. Patalpose nebuvo žiemą užtikrinama tinkama temperatūra, čiužiniai drėgni ir seni, o vasarą per karšta. Patalpos nėra tinkamai vėdinamos, elektros instaliacija yra netinkama. Tualeto patalpoje drėgna, langai išdaužyti, ne visi praustuvai veikė, tarp tualetų sienelė mažesnė nei 1,35 cm aukščio. Neužtikrintas tualetuose privatumas. Maudytis galėjo tik vieną kartą per savaitę, o po sporto negalėdavo išsimaudyti. Patalpose yra pilna tarakonų, netinkamai naikinami. Patalpose nėra užtikrinamas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka pro langus. Maitinamas nėra tinkamas, maistas yra neskanus, per maža energetinė vertė. Nurodė, jog pareiškėjas kerpamas su ta pačia mašinėle su kuria kerpa ir asmenis sergančius ŽIV. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pablogėjo sveikata, patyrė orumo ir garbės pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, nemigą ir nerimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14–19) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Atsakovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Nurodė, jog patalpas turi valyti nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini. Elektros instaliacija yra tvarkinga, tinkama ir saugi. Alytaus PN yra sudarę su sutartį dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, įmonė užtikrina, kad būtų naikinami graužikai tarakonai. Nurodė, jog kirpimo mašinėlė naudojama laikantis Higienos normos reikalavimų ir po kiekvieno kirpimo ji yra išvaloma ir dezinfekuojama. Nuteistieji po sporto gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną prausykloje. Sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018 ir kt.).
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 20–24) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas į 1 būrį 3 miegamąjį, kuris yra 42,66 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,87 kv. m ploto; nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. į 7 būrį 4 miegamąjį, kuris yra 44,73 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,72 kv. m ploto.
Pareiškėjas nurodė, jog 7 būrio 4 gyvenamoji patalpa buvo 46,43 kv. m ploto ir joje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų. Pareiškėjas nurodė, jog plotas buvo didesnis, o įrengtų vietų skaičius sutampa su atsakovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra, drėgmė, apšvietimas, nepakankama ventiliacija, kaupėsi pelėsis, gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų. Teigė, jog patalpos avarinės būklės, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri. Pastatas yra avarinės būklės. Nurodė, jog tualeto patalpoje buvo drėgna, langai išdaužyti, ne visi praustuvai veikė. Čiužiniai drėgni ir seni, patalpose netinkama elektros instaliacija.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Atsakovė nurodė, jog gyvenamosios patalpos ventiliuojamos per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas, taip dalinai išvengiant drėgmės patalpose, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralaus apšvietimo dydžio Higienos normoje nėra reglamentuota.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Alytaus PN pateikė teismui 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo (b. l. 61-63) bei paslaugų atlikimo aktus pagal sutartį ( b. l. 46-60). Pateikti duomenys patvirtina, jog Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo jų naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo būti sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.
Pareiškėjas aplinkybių dėl avarinės gyvenamosios patalpos, pastato būklės, techniškai netvarkingų praustuvų, pelėsio, buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose nekonkretizavo, nenurodė, kuo pasireiškė avarinė pastato būklė, nenurodė, kada ir kokie praustuvai neveikė, kada ir kokių parazitų buvo gyvenamojoje patalpoje, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl patalpos ar pastato būklės, sugedusio praustuvo, buitinių parazitų keliamų nepatogumų kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, atsižvelgiant į Alytaus PN pateiktus rašytinius įrodymus apie ginčo patalpų, jų įrenginių techninę būklę, vykdomus sutartinius įsipareigojimus, pareiškėjo abstrakčios, jokiais įrodymais nepagrįstos pretenzijos dėl avarinės patalpos būklės, netvarkingų praustuvų, buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo atmestinos kai nepagrįstos.
Pareiškėjas teigia, jog sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 64), patvirtinančius, kad sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, klozetai atskirti pakankamai aukštomis, dalinėmis pertvaromis, su durimis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).
Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C.prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 7 būrio sanitariniame mazge sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, taip pat juose įrengtos durys, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.
Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui 7 būryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.
Pareiškėjas teigia, jog po sporto nebuvo galimybės nusiprausti po dušu. Atsakovė teigia, jog pareiškėjas galėjo praustis šaltu vandeniu prausykloje ir tai nėra ribojama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai atmestini, kadangi pareiškėjas galėjo nusiprausti prausykloje, o duomenų kad jam buvo draudžiama tai daryti byloje nėra.
Pareiškėjas teigia, jog maistas buvo neskanus bei energetinė vertė per maža. Tai, kad pareiškėjui maistas neskanus teismas vertina kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę. Dėl maisto energetinės vertės atsakovas jokių duomenų nepateikė, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės lieka iš dalies nepaneigtos.
Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis Higienos HN 134:2015 normų 22.3 punktu kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir /ar įrankiai, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis yra kerpamas su netinkamai dezinfekuota mašinėle atmestini.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su bloga jo gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo būkle, t. y. techniškai netvarkingais langų rėmais ir išdaužytais langais bei nurodo, jog buvo senas čiužinys.
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas teismui nepateikė jokių duomenų paneigti pareiškėjo tvirtinimą dėl netinkamų langų rėmų, nepateikė duomenų patvirtinančių, jog langai yra neišdaužyti, todėl šioje dalyje pareiškėjo aplinkybės lieka nepaneigtos.
Nuteistųjų aprūpinimą baldais bei minkštuoju inventoriumi, baldų ir minkštojo inventoriaus dėvėjimo terminus nustatyto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 numatyta, kad čiužinio naudojimo laikas 4 metai.
Atsakovės atstovas pareiškėjo teiginių dėl čiužinio eksploatacijos termino, jų būklės neargumentavo, nepateikė įrodymų apie čiužinių eksploatacijos terminų laikymąsi, vykdomą techninę priežiūrą, todėl, nesant tokių duomenų, konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.
Pareiškėjas yra pateikęs į bylą fotonuotraukas (b. l. 7), tačiau teismas negali jomis vadovautis, nes neaišku, ar jose nufotografuotos patalpos, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiškumo. Be to, tokių įrodymų pateikimas negali prieštarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pateikiamame sąraše daiktų ir reikmenų, kuriuos leidžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, fotoaparatai ir mobilieji telefonai nėra nurodyti, pareiškėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo ir garbės pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais.
Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.