- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-417-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00196-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Pareiškėjas
- MB Adaugusta
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Adaugusta“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1976-420/2020 pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Adaugusta“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto termino atnaujinimo,.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Adaugusta“ pareiškime prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus nuo mirusiojo A. G. palikimo atsiradimo dienos palikimą priėmusiems asmenims.
2. Pareiškėja nurodė, kad A. G. nuo 2017 metų dirbo MB „Adaugusta“ statybos vadovo pareigose. Vykdant darbines funkcijas, A. G. iš pareiškėjos kasos buvo išduodami grynieji pinigai. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nesant nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, 2019 m. gegužės 13 d. Zarasų rajono 2-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla. Kadangi paveldėjimo byloje aukštesnės eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti pagal įstatymą, nesikreipė, 2019 m. gegužės 13 d. palikimą priėmė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM). MB „Adaugusta“ 2019 m. gegužės 13 d. Zarasų rajono 2-ajame notarų biurui pateikė pažymą apie mirusiojo A. G. skolinius ir kreditorinius įsipareigojimus prieš MB „Adaugusta“. 2019 m. gegužės 23 d. VMI prie LR FM išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, MB „Adaugusta“ 2019 m . birželio 5 d. papildomai kreipėsi į VMI prie LR FM ir išsiuntė jai analogišką pažymą, kurioje buvo pakartota 2019 m. gegužės 13 d. Zarasų rajono 2-ajame notarų biurui pateiktos pažymos turinys, kad A. G. priklauso priskaičiuota ir neišmokėta darbo užmokesčio bei kitų išmokų suma – 1 268,10 Eur, susidariusi dėl darbo santykių su MB „Adaugusta“, ir skoliniai mirusiojo A. G. įsipareigojimai prieš MB „Adaugusta“ – 10 742,65 Eur sumai. Mirusysis A. G. savo mirties dieną (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos buvo gavęs 10 742,65 Eur ir negrąžinęs jam perduotas pinigines lėšas bei nepateikė įmonei išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl negrąžinta suma – 10 742,65 Eur, kas ir yra pareiškėjos kreditorinis reikalavimas mirusiojo A. G. palikimo priėmėjui – VMI prie LR FM.
3. Akcentavo, jog pareiškėja praleido terminą pareikšti reikalavimą, tačiau šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjai nebuvo žinomi mirusio skolininko A. G. įpėdiniai, o valstybė dar nebuvo priėmusi mirusiojo palikimo. Pareiškėja, sužinojusi apie skolininko mirtį ir ieškodama palikėjo įpėdinių, buvo aktyvi, t. y. tik sužinojusi, kad Zarasų rajono 2-jame notarų biure yra pradėta mirusiojo A. G. paveldėjimo byla, tą pačią dieną raštu pateikė Zarasų rajono 2-jam notarų biurui apie savo kreditorinius reikalavimus skolininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos MB „Adaugusta“ prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo.
5. Teismas nurodė, kad palikėjas A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Pažymėjo, kad iki savo mirties A. G. dirbo MB „Adaugusta“, todėl darbdavys nedelsiant turėjo sužinoti apie savo darbuotojo mirtį. MB „Adaugusta“ taip pat laisvai disponavo informacija apie A. G. įsipareigojimus jai ir informacija apie A. G. darbdavio neišmokėtas darbo užmokesčio ir kitas išmokas, apskaičiuotas po darbuotojo mirties.
6. Sprendė, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2019 m. vasario 1 d., MB „Adaugusta“ į notaro kontorą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 13 d., t. y. po daugiau kaip pusės metų nuo palikėjo mirties, o pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikti kreditorinį reikalavimą teismui pateikė 2020 m. kovo 13 d., t. y. po daugiau kaip 1 metų ir 4 mėnesių nuo A. G. mirties.
7. Darė išvadą, jog pareiškėja jau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio žinodama apie skolininko A. G. mirtį, turėjo galimybę laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą, bet elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Laikė, jog pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėjos nurodyta priežastis, kad jai nebuvo žinomi mirusio skolininko A. G. įpėdiniai, o valstybė dar nebuvo priėmusi mirusiojo palikimo, atmestina, nes CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas būdas pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto ir yra numatytas kaip tik tam atvejui, kai įpėdiniai dar nėra žinomi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja MB „Adaugusta“ prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus nuo mirusiojo A. G. palikimo atsiradimo dienos palikimą priėmusiems asmenims.
9. Mano, kad teismas, nutartimi spręsdamas klausimą dėl termino reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti pratęsimo, netinkamai įvertino termino praleidimo priežasčių svarbumą, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir byloje esančias faktines aplinkybes. Konstatuodamas aplinkybes, teismas visiškai neanalizavo ir nevertino esminių faktinių aplinkybių dėl kurių pareiškėja ne dėl savo valios praleido aukščiau nurodytą terminą.
10. Nurodo, kad iš karto po palikėjo A. G. laidotuvių pareiškėja susisiekė su A. G. sūnumi Š. G., vieninteliu pirmos eilės paveldėtoju pagal įstatymą, ir pastarąjį žodžiu informavo, kad jo tėčiui, kaip asmeniui, dirbančiam MB „Adaugusta“ darbų vadovo pareigose, prieš mirtį buvo perduotos piniginės lėšos atlikti darbinėms funkcijoms.
11. Pažymi, kad pareiškėja iš karto negalėjo nurodyti tikslios mirusiojo A. G. įsiskolinimo sumos, kadangi mirusysis buvo atsakingas už eilę vykdomų projektų ir jam nuolatos buvo išduodami grynieji pinigai iš MB „Adaugusta“ kasos. Pagal egzistuojančią praktiką galutinis balansas apie išduotas ir panaudotas lėšas galimas tik pilnai įgyvendinus statybos projektus, kai atsiskaityta su visais kreditoriais ir už praėjusius finansinius metus paruošiamas balansas. Todėl galutinė kreditorinio reikalavimo suma pačiai pareiškėjai tapo žinoma tik 2019 metų gegužės mėnesio pradžioje, t.y. tada, kai buvo pabaigti mirusiojo A. G. kuruoti objektai ir buhalteriškai parengta finansinė atskaitomybė ir balansas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Su mirusiojo A. G. sūnumi Š. G. buvo sutarta, kad kai jis priims tėvo palikimą įstatymų nustatyta tvarka, jis iš karto atsiskaitys su kreditoriais už patikėjo skolas. Tačiau vietoj to, kad Š. G. priimtų palikimą ir atsiskaitytų su kreditoriais, jis nepriėmė palikimo, neinformavo pareiškėjos, kad atsisako palikimo, ir nieko nesakęs tiesiog išvažiavo gyventi į Norvegiją.
13. Dėl nurodyto mano, kad buvo aktyvus ir pagrįstai buvo įsitikinęs, kad tinkamai informavo palikimo priėmėją apie savo kreditorinius reikalavimus, tačiau buvo suklaidintas ir neinformuotas, kad mirusiojo A. G. sūnus nesiruošia priimti palikimo, ko pasekoje buvo praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas.
14. Nurodo, kad dar iki pareiškėjai tapo žinoma apie mirusio skolininko A. G. įpėdinius ir iki valstybė priėmė mirusiojo palikimą, pareiškėja raštu informavo Zarasų rajono 2-ąjį notarų biurą apie turimą kreditorinį reikalavimą į mirusiojo palikimą.
Atsiliepimas
15. Suiteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos MB „Adaugusta“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
16. Nurodo, kad pareiškime dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą iš viso nebuvo nurodyta apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į mirusiojo A. G. sūnų Š. G. dėl tėvo skolos pareiškėjai, nebuvo jokios informacijos ir apie kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo aplinkybes 2019 m. gegužės mėn. ir anksčiau.
17. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus (informaciją) iškilo tik pateikiant atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai (informacija) neturėtų būti priimti.
18. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos naujai nurodytos aplinkybės neturi esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Pareiškėja nedetalizuoja ir nepateikia įrodymų apie tai, kada informaciją apie mirusiojo A. G. skolas žodžiu pateikė jo sūnui Š. G. ir kokį kreditorinio reikalavimo dydį šiam asmeniui nurodė. Teiginys, kad Š. G. nieko nesakęs tiesiog išvažiavo gyventi į Norvegiją yra nepagrįstas, nes pastarasis savo išvykimą iš Lietuvos į Norvegiją oficialiai deklaravęs dar 2015 metais.
19. Apeliantė nebuvo pakankamai aktyvi šiame procese, nes iki teisės aktais nustatyto palikimo priėmimo termino (2020 m. vasario 1 d.) daugiau nesiaiškino, ar Š. G. priėmė mirusio tėvo palikimą ir ar atsiskaitė su pareiškėja, juolab, kad, kaip nurodoma atskirajame skunde, atsiskaityti buvo tartasi „iš karto“ po palikimo priėmimo.
20. Akcentuoja, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą dėl grynųjų pinigų naudojimo ir apskaitos apeliantė A. G. mirties dieną turėjo turėti tikslią informaciją apie jam, kaip atskaitingam asmeniui, iš bendrovės kasos išmokėtas grynųjų pinigų sumas. A. G. turėjo būti visiškai ar dalinai atsiskaitęs apeliantės įgaliotam asmeniui dėl jam, kaip atskaitingam asmeniui, 2018 m. spalio mėnesį išmokėtų grynųjų pinigų sumų. Trūkstamą informaciją per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą apeliantė turėjo galimybę atkurti remdamasi A. G. paliktais dokumentais / informacija, kreipdamasi į projektuose dalyvavusius asmenis: tiekėjus, medžiagų pardavėjus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos MB „Adaugusta“ atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė rašytinius įrodymus – ištrauką iš finansinės atskaitomybės elektroninio rinkinio „Metinės finansinės atskaitomybės teikimas“, informaciją apie finansinės atskaitomybės rinkinio už 2018 metus pateikimą 2019 m. gegužės 31 d. valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui, tačiau nenurodė, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad šie apeliantės įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki prašymo dėl termino atnaujinimo nagrinėjimo, todėl juos atsisakytina priimti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
25. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai, visų pirma, turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
26. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
27. Byloje nustatyta, kad MB „Adaugusta“ statybos vadovo pareigose nuo 2017 metų dirbo A. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. VMI prie FM, 2019 m. balandžio 8 d. gavusi akcinės bendrovės Šiaulių banko pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. G. įsiskolinimo bankui ir galimo skolininko palikimo priėmimo valstybės vardu, inicijavo A. G. palikimo paveldėjimo valstybės vardu procedūras. Zarasų rajono 2-ojo notaro biure 2019 m. gegužės 13 d. užvesta paveldėjimo byla. Aukštesnės eilės įpėdiniams, turintiems teisę paveldėti pagal įstatymą, į notarą nesikreipus, 2019 m. gegužės 13 d. palikimą perėmė Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI prie FM. 2019 m. gegužės 23 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Paveldėjimo byloje 2019 m. gegužės 13 d. MB „Adaugusta“ pateikė pažymą apie bendrovės ir A. G. tarpusavio įsisikolinimus. VMI prie FM 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į MB „Adaugusta“ dėl pažymos apie A. G. neišmokėtą darbo užmokestį pateikimo. 2019 m. birželio 10 d. VMI prie FM gavo MB „Adaugusta“ pažymą, kurioje nurodytos bendrijos A. G. neišmokėtos 1 268,10 Eur darbo užmokesčio ir kitos išmokos, taip pat pateikta informacija apie likusį A. G. 10 742,65 Eur įsiskolinimą MB „Adaugusta“. Šio dokumento pagrindu 2019 m. liepos 4 d. išduotas papildomas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. 2019 m. liepos 10 d. registruotu laišku VMI prie FM pateikė MB „Adaugusta“ prašymą pervesti valstybės paveldėtas A. G. bendrijos neišmokėtas lėšas, taip pat paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad įstatymo numatytas terminas pareikšti reikalavimus nebuvo praleistas, arba teismo sprendimą pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Kadangi minėtas raštas grąžintas VMI prie FM neįteiktas, pakartotinai 2019 m. rugsėjo 3 d. registruotu laišku prašymas MB „Adaugusta“ išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu bendrijos buveinės adresu ir el. pašto adresu. 2019 m. rugsėjo 16 d. MB „Adaugusta“, atsakydama į VMI prie FM raštą, informavo, kad bendrija kreipsis į teismą dėl terminų atnaujinimo pareikšti kreditorinius reikalavimus A. G. paveldėtojams. 2020 m. vasario 4 d. VMI prie FM gautas advokato K. B. kontoros pareiškimas dėl kreditorinio MB „Adaugusta“ reikalavimo. Atsakydama į pareiškimą, VMI prie FM 2020 m. vasario 24 d. raštu paaiškino, kad MB „Adaugusta“, siekdama savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydama atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą). MB „Adaugusta“ 2020 m. kovo 13 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pateikė pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjos MB „Adaugusta“ prašymą atmetus, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.
28. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino esmines faktines aplinkybes, dėl kurių pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t .y. teismas neįvertino, kad apeliantė iš karto po laidotuvių susisiekė su mirusiojo A. G. sūnumi Š. G., kurį žodžiu informavo apie A. G. darbo funkcijoms atlikti bendrijos perduotas pinigines lėšas, kad buvo sutarta, jog jis priims tėvo palikimą ir iš karto atsiskaitys su kreditoriais už palikėjo skolas, tačiau šis palikimo nepriėmė ir išvyko gyventi į Norvegiją, apie tai neinformavęs apeliantės.
29. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Tuo tarpu CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
30. Taigi, atskirojo, kaip ir apeliacinio, skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama, vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Klausimų, išspręstų skundžiama nutartimi, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja jokių aplinkybių apie tai, kad ji kreipėsi į mirusiojo A. G. sūnų Š. G. dėl tėvo skolos pareiškėjai, jokios informacijos apie kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo aplinkybes 2019 m. gegužės mėn. ir anksčiau, neteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei konstatavus, kad šie pareiškėjos argumentai dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo yra nauji, pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti nėra.
31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą reikalavimui turto paveldėtojams pareikšti. Kaip minėta, palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pasibaigė 2019 m. vasario 1 d. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja apsiribojo vien atitinkamų veiksmų, kuriuos ji atliko jau pasibaigus paminėtam terminui, išvardinimu, tačiau tai negali būti laikoma svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.
32. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja MB „Adaugusta“ operatyviai sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo darbuotojo mirtį, kaip ir laisvai disponavo informacija apie A. G. įsipareigojimus bendrijai ir informacija apie A. G. bendrijos neišmokėtas darbo užmokesčio ir kitas išmokas, apskaičiuotas po darbuotojo mirties, kadangi iki savo mirties A. G. dirbo MB „Adaugusta“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai bendrovei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis savo darbuotojų, kaip atskaitingų asmenų, valdomomis bendrovės lėšomis ir taip organizuoti bendrovės apskaitą bei darbuotojų atskaitomybę pagal avansines apyskaitas, tam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Verslo organizavimas (taip pat ir duomenų, susijusių su vykdoma veikla, surinkimas) yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė, todėl pareiškėja subjektyviai pasirinko, kaip elgtis dėl A. G. įsiskolinimo, o nepagrįstas delsimas pareikšti reikalavimą mirusiojo asmens įpėdiniams laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu pačios pareiškėjos elgesiu, kurio pasekmės tenka pačiai pareiškėjai.
33. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), ar kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, su prašymu patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimą. Taigi, neturėdama duomenų apie įpėdinius, apie palikėjo skolą pareiškėja turėjo galimybę informuoti notarą, kreiptis į teismą, tačiau tokių veiksmų neatliko.
34. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos nurodyta priežastis, kad jai nebuvo žinomi mirusio skolininko A. G. įpėdiniai, o valstybė dar nebuvo priėmusi mirusiojo palikimo, negali būti laikoma svarbia ir pagrindžiančia termino pareikšti reikalavimą praleidimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog paveldėjimo byloje apeliantė teikė pažymą apie bendrovės ir A. G. tarpusavio įsiskolinimus tik 2019 m. gegužės 13 d., t. y. po daugiau kaip pusės metų nuo palikėjo mirties, o pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikti kreditorinį reikalavimą teismui pateikė tik 2020 m. kovo 13 d., t. y. po daugiau kaip 1 metų ir 4 mėnesių nuo A. G. mirties, nors ketinimą kreiptis į teismą dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo išreiškė dar 2019 m. rugsėjo 16 d., raštu atsakydama į VMI prie FM 2019 m. liepos 10 d. raštą. Todėl pripažintina, jog pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi kreditorė, duomenų rinkimą ir kreipimąsi į teismą dėl termino atnaujinimo organizavo neoperatyviai.
35. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
36. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos MB „Adaugusta“ pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė pagrįstai, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.