Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai teismo posėdžių metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. susituokė iš meilės, gimė dukra, visus bendro gyvenimo metus atsakovas tvirtino, kad niekada neieškos kitos moters ir neišduos jos. Gimus dukrai ji nedirbo, nes abu su atsakovu nusprendė, kad ji rūpinsis dukra. Iki 2008 m., kad būtų mažesnės išlaidos, persikėlė gyventi į kaimą, o atsakovas važinėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). Jos pusbrolis paskambino jai ir paklausė, ar ji išleis L. (atsakovą) dirbti į (duomenys neskelbtini), ji sutiko. 2006 m. vasarą atsakovas išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nuo tada atsakovas periodiškai važiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini), kartais grįždamas į Lietuvą. 2007 metais atsakovas dirbo statybose Lietuvoje, nes (duomenys neskelbtini) neteko darbo. 2007 m. pavasarį atsakovas vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini), įsidarbino įmonėje, kurioje dirbo ilgai. 2008 m. uždirbus pinigų, nusprendė pirkti sklypą ir statytis namą. Būdamas (duomenys neskelbtini) atsakovas nupirko jai kompiuterį, kad galėtų bendrauti Skype, iš pradžių bendravo daug ir dažnai. Kai atsakovas grįždavo į Lietuvą, į jos priekaištus, kad jis (duomenys neskelbtini) susiras kitą, prisiekinėjo, kad myli ją. Atsakovas išsivežti judviejų su dukra į (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės, nes tai būtų per didelės išlaidos ir negalėtų susitaupyti namo Lietuvoje statyboms. Atsakovui tiko, kad ji nedirba ir net ragindavo nedirbti, tikino, kad pakaks jo uždirbamų lėšų. 2008 m. liepos mėnesį ji išėjo į darbą (duomenys neskelbtini), išsinuomojo butą ir su dukra gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) atsakovas grįždavo į (duomenys neskelbtini) nuomojamą butą. 2010 m. rudenį atsakovas stipriai supyko, kad ji vėlai vakare neįsijungė kompiuterio ir nepabendravo su juo, apkaltino, kad ji jau ne viena miega. Grįžęs 2010 m. lapkritį pradėjo smurtauti dėl to įvykio, kad ji naktį nesutiko keltis ir pasijungti kompiuterį pabendravimui su juo. 2011 m. sausį ji atleido jam už panaudotą smurtą, gyveno vėl gražiai, važiavo į keliones, slidinėti į Kroatiją ir pan. 2012 m. ji tapo nėščia, atsakovas tuo džiaugėsi, bet grįžęs 2012 m. gruodį jau buvo piktas, priekaištavo, kad ji rodė blogą nuotaiką per šventes. Gimus antrai dukrai, 2013 m. vasarį atsakovas išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pokalbiai su atsakovu retėjo, vienas kitam pradėjo nebeskambinti. Grįžęs Velykoms atostogų, atsakovas buvo piktas, todėl palikęs šeimą išvažiavo švęsti su draugais. 2013 m. birželį atsakovas iš viso nustojo bendrauti su ja ir dukromis, o 2013 m. liepos mėnesį pradėjo gyventi atskirai. Ji siūlė tvarkytis skyrybas, bet atsakovas prašė neskubėti, nes jo nauji santykiai su kita moterimi yra labai šviežūs ir nėra ko skubėti. Pasiėmęs vyresniąją dukrą dažnai elgdavosi neatsakingai, gerdavo tiek, kad sunkiai bepakalbėdavo. Nuo tada į jos sąskaitą atsakovas pervesdavo 1000 Lt dukrų išlaikymui, bet bendrauti net ir su dukromis neberasdavo laiko. Kurį laiką buvo nustojęs pervedinėti pinigus, bet jai pasakius, kad jos neturi iš ko pragyventi, pradėjo siųsti po 800 Lt. Kai atsakovą paliko jo meilužė - bandė taikytis. 2014 m. gruodžio 31 d. paskambino jo sesė ir pakvietė į svečius, atsakovas prie visų pasirodė girtas, puolė muštis, atiminėti mašinos raktelius, jo motinai pavyko atimti iš atsakovo dokumentus ir joms pavyko išvažiuoti iš ten, kad netraumuotų vaikų. Pasiūlius vėl tvarkytis dokumentus, atsakovas teigė, kad gyvens ir toliau taip, kad važiuos dirbti į (duomenys neskelbtini) ir grįš į namus. Nuo tada atsakovas su ja visiškai nebendravo, o dukroms paskambindavo kartą į mėnesį, grįžęs į Lietuvą su dukromis retai pasimatydavo, nes Lietuvoje jis atostogauja ir savo atostogų laiko neeikvos skyrybų procesui. Iš atsakovo gyvenime nėra sulaukusi priekaištų, kad ji yra netvarkinga, priešingai – atsakovas jai priekaištavo, kad ji vis tvarkosi ir tvarkosi, vietoj to, kad prie jo prigultų. Mano, kad jų šeimoje išlaidavo atsakovas, ji siūlė skaičiuoti, nes išleisdavo per daug, bet atsakovas sakė, kad nereikia vesti biudžeto, jei perka - vadinasi reikia. Grynų pinigų atsakovas nepalikdavo, tik kreditinę kortelę. Jai būdavo gaila leisti pinigus, kuriuos jis sunkiai uždirba (duomenys neskelbtini), būdamas vienas, be šeimos. Norėjo taupyti namo statybai, drabužius sau pirko kuo pigiau ar net nešiodavo atiduotus, vaikams - lygiai taip pat. Atsakovas grįždavęs į Lietuvą apsipirkdavo Panoramoje, Akropolyje ir pasipuošęs išvažiuodavo atgal į (duomenys neskelbtini). Nuo santuokos sudarymo gyveno iki 2014 m. balandžio. Dėl smurto į policiją nesikreipė, nes jį mylėjo ir nenorėjo, kad kiltų problemų, manė, kad tai dėl alkoholio, o blaivus atsakovas elgdavosi normaliai. Policijos nekvietė ir kai atsakovas smurtavo gruodžio 31 d. svečiuose, nes tai buvo ne jos namai, o anytos, todėl ji į ne savo namus nekvietė policijos. Po panaudoto smurto į medikus nesikreipė, bet mėlynės buvo. Išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) atsakovas palikdavo 2,5 mėn. apie 2000-3000 Lt kreditinėje kortelėje, kurią palikdavo jai naudoti, kol jis (duomenys neskelbtini), o kai grįždavo į Lietuvą - tą kortelę naudodavo atsakovas. Iš tų pinigų pirkdavo bilietus ir atsakovui, ir jo draugui, draugas pinigus už bilietus atsakovui grąžindavo, bet atsakovas jai tų pinigų negrąžindavo. 2006, 2007 metais ji nedirbo, nuo 2008 m. liepos pradėjo dirbti, gaudavo 1400 Lt., dirbo iki pat dekretinių atostogų. Dviejų kambarių buto Vilniuje nuoma mėnesiui kainavo 450 Lt, už nuomą, kai grįždavo į Lietuvą sumokėdavo atsakovas. Apie 700 Lt mėnesiui išeidavo mokesčiams (komunaliniai, būreliai, televizija, telefonas, Internetas ir pan.), 1000 Lt maistui. Per metus 3-4 mėnesius atsakovas būdavo Lietuvoje. 2013 m. liepos mėnesį atsakovas pasiėmė kredito kortelę ir daugiau jau jos ieškovei nebepaliko. Intymūs santykiai nutrūko 2014 m. vasarą. Faktiškai nuo 2015 m. sausio mėnesio santuoka yra faktiškai nutrūkusi. Žemės sklypas yra apleistas, todėl palieka atsakovui, nes jai tokio sklypo nereikia, ji statybomis neužsiims. Jos žiniomis, tretieji asmenys paskolintus pinigus grąžino atsakovui, todėl juos reikia padalinti pusiau. Į šeimos santaupas savo pajamų iš darbo užmokesčio neįskaičiuoja, nes jos pajamos buvo išleidžiamos, o pusė šeimos santaupų 16241,60 Eur yra iš atsakovo darbinių santykių. Už du mėnesius atsakovas gaudavo apie 25000 Lt. Į metus kokius du kartus yra išleidusi visą kreditinėje kortelėje esančią sumą. Finansiškai jiems niekas nepadėdavo. Gyvenant kaime, ji augindavo viščiukus, daržoves, jos mama augino triušius, kiaules, iš kurių buvo daromos dešros, lašiniai. Šiuo metu ji gyvena ten pat, moka 200 Eur nuomos mokestį. Vasaros metu, apie mėnesį, mergaitės būna kaime. Iki teismo nutarties atsakovas mokėjo abiem vaikams 1200 Lt, 800 Lt, 240 Eur, 280-290 Eur, o dabar abiem vaikams moka 220 Eur. Jos pačios minusas gal tas, kad per daug leisdavo atsakovui grįžus į Lietuvą daryti tai, ką jis norėjo, nepriekaištaudavo, kad atsakovas eitų su draugais, vartotų alkoholį, o ne būtų su ja, besilaukiančia antros atžalos. Su jos mama atsakovas sutarė gerai, džiaugėsi, kad jos mama labai gera, sutarė ir su jos broliais. Nuo tada, kai jos mama sužinojo, kad atsakovas ją smaugė, supyko ant atsakovo ir nenori jo matyti. Su atsakovo mama ji sutaria gerai. Apie kitą moterį, vardu O., atsakovas jai pats pasakė 2013 m. birželį. Vardo atsakovas nenurodė, vardą sužinojo iš dukters. Jis pats paskui pasakė, kad nuo 2012 m. lapkričio turi kitą moterį. Būtų buvę geriau, jei atsakovas būtų prisipažinęs iš karto ir inicijavęs skyrybas, o ne tyčiojęsis visą tą laiką. Akinius dukrai pirmą kartą išrašė 2017 metais. Telefonas dukrai kainavo 160 Eur, abonentas - 4 Eur, Internetas - 7 Eur, bet dažnai dukra viršija tą sumą. Namuose taip pat yra kompiuteris ir galimybė naudotis internetu. Kita dukra tik žaidimams turi telefoną, be abonento. Atsakovas pirmą kartą prieš ją smurtavo 2010 m. spalio mėnesį jų nuomojamame bute, kitas sykis buvo 2010 m. gruodį, kai atsakovas grįžo girtas, trečias kartas – 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo motinos namuose. Į policiją ir medikus nesikreipė, darbe kolegėms pasipasakojo apie smurtą, įmonės direktorė paskambino jos broliams, kad ieškovė patyrė smurtą. Šiuo metu jos pačios pajamos padidėjo nuo 450 Eur iki 498 Eur, alga pakilo nuo š.m. rugpjūčio mėnesio.

Teismo posėdžių metu atsakovas L. P. paaiškino, kad santuoka buvo nevykusi jau daug metų dėl abiejų kaltės. Į santuokoje užgyventą turtą nepretenduoja ir gali viską palikti ieškovei. Pagal savo finansines galimybes kiekvienai dukrai išlaikyti gali skirti po 200 Eur kas mėnesį. Žemės sklypas yra netoli kito ieškovės turto, todėl nesuvokiama, kodėl ieškovei jo nereikia. Po santuokos, kuri įvyko (duomenys neskelbtini) m., šeimyninis gyvenimas truko labai trumpai. Sutikdamas 2006 m. išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini) suvokė, kad jiedu santuokoje neina į priekį, todėl pats paprašė ieškovės pusbrolio, kad ir jam padarytų darbo vietą (duomenys neskelbtini). Nuo tada santykiai su ieškove buvo palaikomi SMS žinutėmis ir telekomunikacijų priemonėmis ir kaskart ėjo tik žemyn. Įsimintiniausi momentai, tai grįžimai trumpam į Lietuvą ir dukterų apsikabinimai. Santuoka ilgiau tęstis negalėjo, nes buityje buvo daug tokių momentų, kai nemalonu buvo užeiti namo. Judviejų tarpusavio bendravime buvo labai daug melo, kuris ir liko nesuprastas iki pat šios dienos. Šeimoje didžiąja dalimi buvo naudojami grynieji pinigai, todėl nesupranta, kodėl ieškovė teigia, kad negaudavo iš jo grynų. Kol dirbo Lietuvoje, visi apmokėjimai buvo atliekami grynais pinigais, net ir (duomenys neskelbtini), kol negavo kortelių, pinigus gaudavo grynais. Grynieji pinigai šeimoje labai greitai prapuldavo. 2013 m. gimus antrai dukrai, judviejų santykiai buvo visiškai pašliję ir tuo metu jis jau pažinojo kitą moterį, vardu O., nes su ieškove judviejų jokia meilė nesiejo, buvo kažkoks nenormalus šeimyninis gyvenimas. Abu yra savo dukroms tėvai, todėl nenori nieko blogo kalbėti apie ieškovę, nes ir toliau jiedu turi išlikti savo dukrų tėvais. Kalbant apie ieškovės higieną, tai jam net reikėdavo prašyti, kad ieškovė panaudotų bent jau pieštukinį dezodorantą. Apie ieškovės daromas šeimoje išlaidas jis nieko nežinodavo. Dėl tvarkymosi namuose buvo kilęs ne vienas konfliktas, klyksmų dėl tvarkos kliūdavo ir dukroms. Nors ieškovė teigia, kad ji nėra konfliktiška, tačiau barniai kildavo dėl nieko, pvz. kad nuo virvės nenusiėmė savo darbo drabužių. Abu negalėjo susibendrauti ir išspręsti konfliktinių situacijų, kad liktų be barnių, jų nekalbadieniai trukdavo ištisomis savaitėmis. Pabuvęs vos porą savaičių namuose, jis jau norėdavo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), kur buvo bent jau ramu. Mano, kad 2013 m. birželio mėn. santuoka galutiniai iširo. Santykiai tarp jų vien dėl turimų dukrų bus visą laiką, bet tarp jų, kaip sutuoktinių, santykiai yra nutrūkę jau nuo 2013 m. birželio. Su ieškovės broliais santykiai visiškai nutrūko 2007 m., tik pasisveikindavo susitikę, bet draugais nebuvo, su ieškovės motina taip pat santykiai ne labai artimi, tik padėdavo, jei kuom reikėdavo. Ieškovė disponavo jo vardu turimomis „Swedbank“ paprasta kortele, „Swedbank“ Gold kortele ir „Swedbank“ internetine bankininkyste, jis net nežinojo kodų. 2013 m. jis pasiėmė korteles iš ieškovės, nebeleido jomis naudotis, bet nuo kada ieškovė tomis kortelėmis naudojosi – negali pasakyti. Lietuvoje DNB banke buvo atidaryta sąskaita lėšų taupymui, prie kurios priėjimo ieškovė neturėjo, tokiu būdu buvo susitaupyta kažkiek pinigų. Bandydavo ieškovės klausti, aiškintis, kur dingsta didelėmis sumomis pinigai, tačiau ieškovė daug dalykų negalėdavo paaiškinti, kodėl nesueina patirtos išlaidos ir jos paaiškinimai, kur ir kiek ji išleido. Pakeitus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir darbą, teko labai susiveržti diržus, nes pajamos labai sumažėjo. Gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) pakeitė, nes pagal prognozes tas regionas ateityje, apie 2025 m., nebus labai patrauklus gyventi. Dukroms moka po 160 Eur kiekvienai ir grįždamas bei susitikdamas apiperka, kiek galima viskuo, ko reikia. Didžiausias nesutarimas yra dėl mažesniosios dukters, nes ieškovė neduoda su ja pasimatyti, o su vyresniąja dukra susisiekia asmeniškai, nes ji pakankamai didelė ir jie patys susitaria dėl susitikimų. Jų šeimoje, kaip ir kiekvienoje, buvo konfliktų, bet jis nėra smurtaujantis vyras, yra pastūmęs žmoną, kai užėjo nelaiku į kambarį, nes tuo metu jis norėjo pabūti vienas. Iš „Swedbank“ AB 2012 metais, 2013 metų pradžioje paskutinius pinigus į savo sąskaitą persivedė J. P.. Lietuvos DNB banke turėti pinigai iki 2012 m. buvo išleisti šeimos labui. (duomenys neskelbtini) DNB banke sąskaitos jis neturi. Pinigai buvo išimami, naudojami kelionėms, pirktas automobilis, dalis pinigų buvo paskolinta, paskolinti pinigai sugrįžo grynais ir jie taip pat buvo išleisti šeimos poreikiams. Vaikai turėtų patirti tokias išlaidas, kokias pakelia tėvų uždirbamos pajamos. Vidutinės mėnesio pajamos yra 22000-23000 kronų (apie 2000 Eur). Pragyvenimas (duomenys neskelbtini) yra brangus, jis pats yra priverstas atisakyti kai kurių jam būtinų dalykų, bet stengiasi išsilaikyti svetimoje šalyje, dirba po 37 valandas, bet grįžęs į Lietuvą geriausiu atveju gautų 500 Eur, todėl lieka (duomenys neskelbtini). Už nuomą būsto moka 11000 kronų, būsto nuoma persikėlus gyventi į kitą miestą - padidėjo. Anksčiau jis gyveno palėpėje, o dabar būstas yra vieno kambario su miegamuoju. Šiuo metu jis negali sau leisti mokytis (duomenys neskelbtini) kalbos, kas kainuodavo po 41 Eur per mėnesį, paskutinį kartą mokėsi 2017 m. pradžioje. Šiuo metu santaupoms neturi galimybės atsidėti nė kiek, nes išlaidos yra tokios, kokios ir gaunamos pajamos. Raštu ar konkrečiai žodžiu ieškovei nėra pasakęs, kad jų santuoka jau baigta, bet savo elgesiu rodė ieškovei, kad santuoka eina iširimo link, pvz. miegojo atskiruose kambariuose, nekalbėjo savaitėmis, užsimindavo ieškovei, kad ji vieną dieną prisižais ir pan. Iki santuokos įregistravimo, kaip pora, draugavo nepilnus metus. Žodžiu abudu susiriedavo labai dažnai. Vienus Naujuosius Metus yra šventę atskirai, daug buvo tokių švenčių, kad važiuoji kartu vien dėl to, kad tik važiuoti. Ieškovės reakcija sužinojus, kad jis turi kitą moterį buvo kaltinimas išdavyste, vėliau stengėsi bendrauti su ieškove dėl vaikų, bet ne labai sekėsi. 2013 m., kai pasirašė nuomos nutartį su šeimininku, nuo to momento, 2013 m. spalio/lapkričio mėn., jiedu su O. pradėjo gyventi kartu. O. dukra tuo metu su savo tėvu gyveno Lietuvoje. 2014 m. vasaros atostogoms jis atvažiavo į Lietuvą be O., ji liko (duomenys neskelbtini). Ilgainiui jiedu su O. išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti nuo 19 Eur už valandą, per laiką alga pakilo iki 22 Eur už valandą, pakeitus įmonę - iš pradžių jam pasiūlė 20 Eur per valandą, ar bus keliama alga – negali pasakyti. Nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) atsisakys benzininių automobilių, o tas regionas, kuriame jis gyveno, laikėsi ant naftos pramonės, darbo palaipsniui jau pradėjo mažėti ir tas jau jausdavosi, teko simuliuoti darbus, t.y. vien tam kad gauti tą patį atlygį, tuos pačius darbus pradėjo dirbti ilgiau, tai lėmė gyvenamos vietos pakeitimą, nes perspektyvų tame regione nebus. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) priemiestyje, nes pačiame (duomenys neskelbtini) dar brangesnis pragyvenimas. Skrydžiai į šį miestelį yra pigesni, nei į tą regioną, kuriame gyveno anksčiau. Su asmeniniu automobiliu važiuoja į žvejybą, į kino teatrą, į parduotuvę apsipirkti ir pan.

Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose prašė priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovas sutinka dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo. Pati ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad santuokoje su atsakovu pragyveno dešimt metų, o 2013 m. atsakovas pasiėmė automobilį ir nebegyveno su šeima, norėjo skirtis, bet realių veiksmų nesiėmė. Atsakovas niekada neslėpė, kad yra kita moteris, kuri atsirado ne kaip skyrybų priežastis, o kaip skyrybų pasekmė. Įrodymų visuma patvirtina, kad šalys dėl santuokos nutraukimo kaltina vienas kitą, kas reiškia, kad iš tikrųjų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pripažino, kad yra pastūmęs ieškovę, tačiau smurtauti šeimoje atsakovas nesmurtavo ir nėra byloje tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius. Nukrypti nuo lygių dalių principo vaikų išlaikymo dalyje nėra teisinių pagrindų. Ieškovė neįrodė tokių vaikų poreikių, kokio išlaikymo dydžio prašo joms priteisti. Nesutiktina su ieškinio reikalavimu kompensuoti ieškovei pusę tretiesiems asmenims paskolintų pinigų, nes liudytojai patvirtino, kad jie skolas P. grąžino, kas reiškia, kad pinigai grįžo atgal į šeimą. Kritiškai vertintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei kompensaciją už pusę šalių santaupų, nes ieškovė skaičiuoja tik atsakovo sąskaitoje esančias pajamas, tačiau niekur nemini ir neskaičiuoja bei nedalina jos pajamų. Be to, ilgą laiką būtent ieškovė naudojo atsakovo banko kortelę ir leido joje esančius pinigus. Nėra jokių santaupų, nes „į kojinę“ šalys jokių sumų nedėjo ir netaupė. Nekilnojamasis turtas turėtų atitekti ieškovei, nes tas turtas yra ieškovės gimtinėje, jai būtų lengviau tą turtą valdyti. Abejonių, kad bendro gyvenimo nuo 2014 m. nebuvo, nėra, nes tą patvirtino ir liudytojai, o kad atsakovas grįždavo į Lietuvą ir bendravo su vaikais dar nereiškia, kad palaikė santuokinius ryšius su ieškove. Kadangi santuokos neišsaugojo abi šalys, tai spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai P. P. ir D. P. gyvena su motina, kuri užtikrina vaikų teises į stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, nuo gimimo kasdien jomis rūpinasi, auklėja ir išlaiko, o atsakovas gyvena skyrium nuo nepilnamečių vaikų. Vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto gynimo principu, prieštarauti, kad P. ir D. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Atsižvelgdami į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas eilę metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o ieškovės galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas dėl ieškinyje nurodytų priežasčių yra mažesnės, mano, kad prašomo priteisti išlaikymo suma galimai yra optimali tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius bei proporcinga tėvų turtiniai padėčiai.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja apklausta A. R. parodė, kad ieškovę pažįsta nuo tada, kai jiedu su atsakovu susituokė, o atsakovą pažįsta nuo seniau, kai susipažino su savo vyru. Ieškovė apie metus, gal daugiau pas juos nebeužvažiuoja. Anksčiau ieškovė užvažiuodavo pasikalbėti, pasiguosti. Kartu šventė atsakovo 30 ir 35 gimtadienius. 2010 m. lapkričio 15 d. jie su vyru pirko garažą, laikas spaudė, o lėšų trūko, todėl pasiskolino iš L. pinigų. Prieš pirkimą, gal 2010 m. spalio mėnesį, kai atsakovas buvo atvažiavęs į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), ieškovė su atsakovu buvo atvažiavę pas juos į svečius, jos vyras pradėjo kalbėti apie norą įsigyti garažą, bet neturėjo pakankamai pinigų. Ieškovė su atsakovu sutiko paskolinti 20000 Lt. Rašytinio paskolos raštelio nebuvo, tik žodžiu tarėsi. Pinigus pavedimu iš L. sąskaitos į jos sąskaitą gavo (Danske bankas). Pareigos deklaruoti paskolos jie neturėjo, neužėmė tokių pareigų, įpareigojančių deklaruoti. Skolą jiedu su vyru grąžino tais pačiais metais, gruodžio mėnesį, nes gavo pinigų pardavę kitą savo turtą. Taip ir tarėsi, kad grąžins pinigus tada, kai parduos kitą savo turtą, kurio pardavimas šiek tiek užtruko. Atsakovas grįžo iš (duomenys neskelbtini), atvažiavo su dukra D. pas juos į svečius ir jie su vyru grynais grąžino L. 20000 Lt. Jokie dokumentai nebuvo pasirašyti. Pretenzijų nei iš ieškovės, nei iš atsakovo dėl šios paskolos niekada nesusilaukė. Grynais jie grąžino todėl, kad jie gavo grynais už savo parduotą turtą. Nepamąstė, kad reikėtų skolą grąžinti dalyvaujant ir ieškovei. Ieškovė tuo metu dirbo, todėl neatvažiavo.

Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad kokius dešimt metų ieškovė su atsakovu kartu atvažiuodavo pas juos į svečius, santykiai tarp jų buvo geri, o vėliau jau kartu nebeatvažiuodavo, bet dėl jų nesutarimų priežasčių nesidomėjo. Daugiau jis bendravo su atsakovu. Skolinosi iš abiejų 20000 Lt. Pinigus gavo pavedimu iš L. sąskaitos į jo žmonos sąskaitą. Garažas kainavo 25000 Lt. Jis turėjo pardavimui žemės, bet žemės pardavimas užtruko ilgiau, o garažą reikėjo nusipirkti anksčiau. Žadėjo, kad skolą grąžins greitai, nes per dvi savaites planavo parduoti žemes ir iš karto grąžinti skolą. Jis už žemes gavo grynais, L. su dukra užvažiavo ir jis grąžino skolą grynais. Raštu nieko nepasirašinėjo, pasitikėjo, nes buvo draugai. Jam pareigos deklaruoti nei už parduotas žemes gautų pinigų, nei iš P. gautos paskolos nebuvo. Po paskolinių santykių ir toliau bendravo su P., jokių pretenzijų dėl paskolintų pinigų nebuvo. Su atsakovu bendravo visada daugiau, o J. kartu užvažiuodavo, užvažiavę svečiuose jokių pykčių nerodydavo. Kai L. nebūdavo, J. atvažiuodavo pas jo žmoną pabendrauti. Gal J. dar ir šiais metais buvo atvažiavusi į svečius pas jo žmoną. J. užsiminė apie skyrybas. Kalbėjosi dėl pinigų paskolinimo, kai buvo atvažiavę abu, 2010 m. spalio mėnesį.

Liudytoju apklaustas T. Č. parodė, kad atsakovą pažįsta kokius 25 metus, jo žmoną pažįsta nuo jų santuokos, gal šiek tiek iki santuokos. Su abiem šeimomis per metus porą kartų susitikdavo, jie atvykdavo pas juos į svečius. Prieš kokius tris – keturis metus nustojo bendrauti šeimomis. Pasitikėjo vieni kitais. Vieną kartą, prieš šešis – septynis metus, skolinosi 10000 Lt automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Šiuo metu tas automobilis jau „suvažinėtas“. Susitiko (duomenys neskelbtini) P/C „Maxima“, „Čili“ picerijoje, buvo L. ir jo dukra, užkando ir gavo iš L. grynais 10000 Lt. Mano, kad žmona žinojo, kad L. skolina jam 10000 Lt. Su L. iš anksčiu kalbėjo, kad norės pasiskolinti. Rašteliai jokie nebuvo pasirašomi. Susitarė, kad paskolintus pinigus per metus – du grąžins, per pirmus metus grąžino L. 7000 Lt, o likusius – per kitus metus grąžino L. žmonai, nes kai norėjo grąžinti pinigus – L. Lietuvoje nebuvo ir pats L. pasakė, kad paliktų pinigus J.. Jokie rašteliai nebuvo pasirašyti. Jokių pretenzijų iš nei vieno dėl negrąžintų pinigų nebuvo. Pinigus grąžino grynais. Jis su savo žmona atvažiavo pas ieškovę į namus ir grąžino skolos likutį. J. reakcija buvo normali, nenustebo, kokie čia pinigai ir už ką, nes matyt žinojo. Skolos nedeklaravo, nes pareigos deklaruoti skolų neturėjo nei jis, nei žmona. J. su jo žmona kažkiek susiskambindavo, su juo J. gyvai nėra bendravusi. Kai ieškovė su atsakovu atvažiuodavo į svečius, santykiai tarp jų buvo geri, prie jų jie nesibardavo, pykčių nerodė. Jo žmonos vardas G..

Liudytoja apklausta I. Č. parodė, kad daug metų pažįsta atsakovą, dar tuomet L. draugavo su kita mergina. Vestuvėse nedalyvavo, bet (duomenys neskelbtini) per šventes susitikdavo, bendravo. Jie su vyru įsigijo butą, turėjo vietos, todėl šventes daugiausia darydavo pas juos, atvažiuodavo ir ieškovė su atsakovu. Jos vyras gimė per Naujus Metus, tai dažniausiai ir Naujus Metus, ir vyro gimtadienį švęsdavo pas juos. 2008 m., 2009 m. Naujuosius šventė pas juos. Santykiai ieškovės ir atsakovo buvo labai gražūs, kažkiek pavydėjo ieškovei, jie prie visų nebijojo ir apsikabinti, ir pasibučiuoti. L. buvo labai dosnus žmogus, kai atvažiuodavo į svečius labai daug ir prabangaus maisto vaišėms atsiveždavo. Ji yra sakiusi J., kad tiek nevežtų, nes jiems nepatogu, bet J. atsakė, kad L. pats perka, jei ji jam pastabą padaro, tai L. labai užpyksta. Vėliau prasidėjo nesutarimai, L. imdavo ir ne iš šio ne iš to išsikviesdavo Taxi ir išvažiuodavo, apie jų santykius L. nekalbėdavo ir kas dedasi nesipasakojo. Keista buvo, kodėl jie nesikvietė į svečius, gal nenorėjo, kad matytų, kaip gyvena. Žino, kad ieškovė su atsakovu keliavo, važiavo slidinėti. J. niekada negėrė, tai buvo kaip asmeninis vairuotojas. Susitikimai pradėjo retėti, kai L. susidėjo su kita moterimi, vardu O.. Buvo, kad jie susipykdavo ir vėl susitaikydavo. Jos vyras ragino L. grįžti, nes J. jį myli, o visokių nukrypimų būna. Keistai nuskambėjo istorija, kad L. skambina J.ir skundžiasi, kad jį paliko meilužė. Dar prasidėjo tokie dalykai, kad kartu į balius nebeatvažiuodavo. L. buvo kartą antrą nakties atvažiavęs ir dar telefoną sudaužė. Nematė, kaip L. elgiasi su J. ištiktas pykčio priepuolio. J. pati jai paskambindavo ir guosdavosi, kaip blogai L. su ja elgiasi. Ji nepastabėjo, kad kažkas tarp L. ir J. yra negerai, gal tarp jų ir būdavo kažkokia trintis, bet to neparodydavo. Mano, kad L. buvo patogu Lietuvoje turėti žmoną, o (duomenys neskelbtini) – meilužę. Nemano, kad L. gražius santykius su J. puoselėjo dėl vaikų. Paskutinį kartą su L. matėsi per Naujuosius Metus, kai įvyko incidentas pas jų mamą.

Liudytoja apklausta L. D. parodė, kad atsakovą pažįsta labai seniai, jis buvo jos vestuvėse, atsakovas yra jos vyro labai geras draugas. Atsakovas turėtų nevengti atsakomybės išlaikyti savo vaikus. Nuo 2010 m. santykiai atšalo, nes jie persigalvojo ir nebepirko kartu su jais keturračio, todėl L. įsižeidė ir nuo tada nebebendravo. L. su J. elgėsi gražiai, atvažiavus į svečius jis net J. atsiklausdavo, ar gali su uošviu išgerti, ko jos vyras niekada nedaro. Kartu atostogauti nėra važiavę, tik prie ežero gal yra kaime vakaroję. Sesuo kartą jai skambino verkdama ir guodėsi, kad L. ją smaugė ir grasino nieko nesakyti šeimai, nes šeimos nariams bus blogai, jei J. paprašys jų pagalbos ją užstoti prieš jį. J. daug nesipasakojo apie judviejų su L. gyvenimą. Buvo keista, kad J. niekada nebuvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas L.. Mano, kad jei J. būtų nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) neįspėjusi L., tai jis būtų supykęs. Kiek jai yra žinoma, J. net nežinojo adreso L. (duomenys neskelbtini). Ji nėra mačiusi L. su kita moterimi. Iš sesės žino, kad L. turėjo draugę O., gal 2013 metais. J. tais pačiais metais pagimdė P. ir labai pergyveno bei verkė, kad L. jai pareiškė, kad turi kitą moterį ir jas palieka. Kiek žino, L. su O. bendravo apie metus. L. į Lietuvą atvažiuodavo Velykoms, vasarai ir Kalėdoms. 2014 metais L. su J. mažiau bendravo, gal tik susirašydavo žinutėmis. L. daugiau bendravo tik su vyresne dukra, o mažosios gal net nė karto nėra pasiėmęs. Į (duomenys neskelbtini) L. išvažiavo gal 2006 metais. L. su jų mama bendravo šiltai, santykiai buvo normalūs. J. iš pradžių buvo atviresnė, o kai L. užpyko dėl to keturračio, tai J., vengdama konfliktų su L.;, nieko jiems pradėjo nepasakoti, tapo uždaresne.

Liudytoja apklausta J. G. parodė, kad nieko blogo negali pasakyti nei apie ieškovę, nei apie atsakovą. Jie su vyru buvo piršliais jų vestuvėse. Iš pradžių jų santykiai klostėsi gerai, bet gimus antrai dukrai atsirado judviejų nesutarimai. L. mažai dėmesio skyrė mažajai dukrai. Visą mergaičių auginimo naštą nešė tik J.. L., kaip vyras, kiek įmanoma daugiau turėtų padėti savo mergaitėms bent jau finansiškai, jei fiziškai nėra taip dažnai su jomis. Vieną kartą yra važiavę kartu atostogauti, dažnai svečiuodavosi ir niekada pykčių tarp J. ir L. nepastebėjo. Ilgainiui, kai J. laukėsi antros dukters, J. jai pradėjo pasakoti po truputį, kad santykiai nebe tokie geri. Jai buvo nuostaba, kai J. papasakojo, kad L. prieš ją ranką yra pakėlęs. L. pas juos pradėjo nebeatvažiuoti. Stebėjosi, kad J., kaip žmona, nevažiuoja į (duomenys neskelbtini), o pasirodo J. net nežinojo L. adreso (duomenys neskelbtini). Bendrame kontekste L., kaip vyro, finansinis prisidėjimas prie šeimos poreikių, ypač dukterų, palaipsniui mažėjo. Mano, kad išvažiavimas į užsienį išskyrė šeimą.

Liudytoja apklausta D. M. parodė, kad šalis pažįsta gerus metus iki jų santuokos. Bendraudavo per šventes, savaitgaliais. Jos vyras pasiūlė atsakovui važiuoti į užsienį uždarbiauti. Iš pradžių jie važiuodavo kartu, o po metų atsakovas įsikūrė ir jau važiuodavo dirbti vienas pats. Pagrinde darbas vyko vasarą, o žiemą būdavo Lietuvoje, grįždavo į namus kažkur kas tris mėnesius. Kai atsakovas susirado darbą ir važiuodavo į (duomenys neskelbtini) vienas, tai jai nėra žinoma, kaip dažnai jis grįždavo į Lietuvą. Santykiai ieškovės ir atsakovo visada buvo labai gražūs. Ji su šeima visada gyveno ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ieškovė su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini), o kai susilaukė pirmagimės – jie atsikraustė gyventi pas ieškovės motiną (duomenys neskelbtini) ir gyveno gal kol mergaitei suėjo du metukai. Tada vėl grįžo į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Kai gimė antra dukra, praktiškai pradėjo nebebendrauti su atsakovu ir beveik jo nėra mačiusi, nors kai gimė antra dukra pats atsakovas paskambino ir pasidžiaugė šia žinia. Nieko nežino, kaip klostėsi ieškovės ir atsakovo santykiai po antros dukters gimimo. Ieškovė visada dirbo, todėl turėjo gauti dekretines, mano, kad ir atsakovas finansiškai prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Neįsivaizduoja dėl ko jie skiriasi, nes kiek matė – šalys visada bendravo gražiai.

Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad su šalimis bendravo, kai jie gyveno pas ieškovės mamą, nes jis ten netoli gyvena ((duomenys neskelbtini)), tai užvažiuodavo ir kavos atsigerti ir pan. Ieškovės mama yra jo sesuo. Santykiai šalių buvo geri. Prie jo nėra baręsi. Atsakovas sakydavo, kad jo uošvienė yra gera, lygiai taip pat apie žentą atsiliepdavo ir ieškovės mama. Nesutarimai tarp šalių greičiausiai atsirado nuo tada, kai atsakovas pradėjo važinėti dirbti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė jam nėra skundusis, bet jo sesuo jam yra sakiusi, kad va, kai atsakovas grįžta iš (duomenys neskelbtini) - tai tik laksto pas draugus visus. Jis pats šalių vestuvėse nedalyvavo, bet jo brolis šalių vestuvėse buvo piršliu. Atsakovas išvažiavo dirbti į užsienį, kai jų pirmai dukrai buvo keli metukai. Ieškovė su mergaite iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo, kai vyresnioji dukra dar nėjo į mokyklą. Apie tai, iš kur ieškovė su atsakovu gaudavo pinigų ir iš ko gyveno, niekada nesidomėjo. Ieškovė finansinės pagalbos jo neprašė, jis apie jų finansinę padėtį nesidomėjo. Kodėl ieškovė su mergaite išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma. Iš nuogirdų žino, jam jo sesuo sakydavo, kad brangesnio ir daug maisto atsakovas pripirkdavo, kurio net nesuvalgydavo ir reikėdavo išmesti.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuojant tuo, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, buvo neištikimas (kitos moters vardas O.), smurtavo bei žiauriai elgėsi su ieškove. Atsakovas įsitikinęs, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad nei ieškovė, nei atsakovas nedėjo pastangų tiek, kiek tai būtų buvę reikalinga, jeigu būtų buvęs noras išsaugoti griūvančią santuoką. Nuolatiniai buitiniai konfliktai, materialinis nepriteklius, negebėjimas susikalbėti dėl bendro taupymo, buitinis apsileidimas, skirtingi požiūriai į higieną, gyvenimas ne po savo asmeniniu stogu, o pas ieškovės motiną, po to kito būsto nuoma, lėmė, kad šalys pavargo viena nuo kitos, neišlaikė asmeninio artumo ir intymumo.

Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste LR CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2006 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Periodiškai grįžta į Lietuvą atostogų, švenčių metu. Atsakovas tiek patikslintame priešieškinyje, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad 2013 metais (duomenys neskelbtini) sutiko kitą moterį, kurios vardas O., su kuria vėliau apsigyveno kartu, tačiau skyrybų proceso neinicijavo, gyveno su ieškove palaikydamas viltį, kad viskas išsispręs savaime. Atsakovas buvo neištikimas ieškovei, nusišalino nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, auklėjimo, grįžęs į Lietuvą tik epizodiškai susitinka ir bendrauja su vyresniąja šalių dukra D. P., ką patvirtino nepilnametė šalių dukra D. P. teisme išsakydama savo nuomonę. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kad atsakovas buvo nelojalus ir neištikimas ieškovei, tai pripažino, tačiau jokių veiksmų nutraukti santuoką nesiėmė, ilgą laiką gyveno suteikdamas ieškovei viltį, kad viskas išsispręs, bei į tai, kad galiausiai atsakovas faktiškai paliko šeimą ir visą nepilnamečių vaikų priežiūrą perleido ieškovei, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė J. P. prašo iš atsakovo priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos. LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Nustatant ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kaltė, pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais ir truko daugiau nei 13 metų (ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai santuokinio gyvenimo su atsakovu nebegyvena nuo 2016 metų). Šalių santuoka nutraukta konstatavus atsakovo kaltę, o būtent, dėl atsakovo neištikimybės bei pažeidus lojalumo šeimai, moralinės paramos pareigas. Nors į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys sukėlė ieškovei stiprių dvasinių išgyvenimų, jo elgesys negalėjo nepaveikti ieškovės ir nesukelti fizinių ir dvasinių nepatogumų, moralinių sukrėtimų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad šalys santuokoje išgyveno trylika metų, atsakovo gyvenimas su kita moterimi sukėlė ieškovei neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, dėl atsakovo kaltų veiksmų žlugo ieškovės svajonės su sutuoktiniu sulaukti senatvės, apvilti visi ieškovės lūkesčiai dėl bendros su atsakovu ateities ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai (LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 metų birželio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Ieškovė su atsakovo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad šalys iki pat 2016 metų vidurio iki kol nebuvo galutinai prarastos viltys atkurti normalius šeimos santykius, dar vedė bendrą šeimos ūkį, ieškovė kaip atsakovo sutuoktinė rūpinosi tiek atsakovo interesais, tvarkė ir atstovavo jo interesus, pirko bilietus, siuntė jam į (duomenys neskelbtini) siuntas. LR CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje sutuoktiniu, kaltu dėl santuokos iširimo, pripažintas atsakovas, atsakovo L. P. prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 metų birželio 1 d. mėnesio netenkintinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja pasilikti santuokos metu įgytą pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokos metu turėtą pavardę – „P.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „P.“.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių šalių dukrų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių bei atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. P. jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.169 straipsnis).

Ieškovė ir atsakovas prašo nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, nes ieškovė atsakovo bendravimui su dukromis jokių kliūčių nedaro.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Ieškovė prašo priteisti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui, mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki kiekvieno jų pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma. Teismo vertinimu, prašoma suma yra užkelta, nesietina su būtiniausiais vaikų poreikiais. Ieškovė nurodo, kad išlaidos lavinimuisi, kitos su lavinimusi susijusios išlaidos sudaro 60 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos Sporto mokymo sutarties, matyti, kad nepilnametė P. P. lanko krepšinio treniruotes, kurios vidutiniškai per mėnesį kainuoja 22 Eur, daugiau duomenų apie nepilnamečių vaikų lankomus mokamus papildomus užsiėmimus byloje nepateikta. Ieškovė nurodo, kad išlaidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui sudaro 50 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nėra pridedama. Visiškai nėra aišku ieškovės nurodytos kitos išlaidos, kurios sudaro 20 Eur per mėnesį. Teismas pripažįsta, kad išlaidos maistui yra būtinos, tačiau teismo vertinimu nurodytos 240 Eur (180 Eur per mėnesį maistui, maitinimas mokykloje 60 Eur per mėnesį) išlaidos maistui yra padidintos ir nepagrįstos. Ieškovė į bylą pateikė kvitus iš vaistinių, tačiau patikslintame ieškinyje nėra detalizuojama dėl vaikų ligų, naudojamų specifinių vaistų. Pažymėtina, jog kai kurie kvitai yra neįskaitomi. Taip pat yra pateikiamas kvitas iš D. Č. privataus stomatologo kabineto, tačiau iš jo nėra aišku, kam ir kokia buvo atliekama procedūra. Kadangi abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2017-07-28, iki kiekvienos jų pilnametystės.

Ieškovė J. P. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo pusę šeimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur. Nurodo, jog piniginių lėšų esančių jungtine sutuoktinių nuosavybe, suma yra lygi 255 000 NOK, kas atitinka 112 158,05 Lt, kas sudaro 32 483,21 Eur. Prašomos padalinti santaupos yra iš atsakovo darbinių pajamų. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka nurodydamas, kad jo banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo naudojamos šeimos reikmėms. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2010 m. spalio 9 d. buvo išimta 50 000 NOK, t.y. 5195,18 Eur, kurie su ieškovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti šeimos draugams E. ir A. R. garažo pirkimui. Šie draugai pinigus grąžino ieškovei ir atsakovui būnant kartu; 2011 m. vasarą iš sąskaitos buvo išimta 35 000 NOK, t.y. 3636,63 Eur, skirtų keliauti nuomotu automobiliu į Kroatiją; 2012 m. sausio mėnesį buvo išimta 106 442 NOK, t.y. 11 059,71 Eur skirtų šeimos automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui; 2012 m. sausio mėnesį šalys keliavo į Austriją slidinėti, dėl ko iš sąskaitos buvo išimta 40 000 NOK, t.y. 4156,15 Eur; 2012 m. balandžio mėnesį iš sąskaitos buvo išimta 25 000 NOK, t.y. apie 2597,59 Eur, kurie su ieškovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti bendram draugui T. Č. automobilio įsigijimui.

LR CK 3.88 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, koks turtas yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe yra laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.92 str. 5 d. reglamentuoja, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn.