Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2385-565/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: e2A-2385-565/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29631-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: L. P.

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas

Civilinė byla Nr. e2A-2385-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29631-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2019 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovo L. P. priešieškinį ieškovei J. P. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. patikslintu ieškiniu prašė: jos ir atsakovo L. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę „P.“, atsakovui – pavardę „P.“; nepilnamečių vaikų D. P. ir P. P. gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina ieškove J. P.; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui 400 Eur periodines išmokas kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti vaikų motinai ieškovei J. P.; po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Eur, pusę šeimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusę tretiesiems asmenims šeimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur; atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1870 Eur, automobilį Mercedes-Benz, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3150 Eur, pusę šeimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusę tretiesiems asmenims šeimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 560 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę bendro turto dalį; po santuokos nutraukimo neskirti išlaikymo buvusiems sutuoktiniams; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas L. P. atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, išskyrus tas dalis, kurios atitinka atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus.

Šalies argumentai

3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: atsakovo ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D. P. ir P. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. P.; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D. P. ir P. P. išlaikymui iš atsakovo L. P. priteisti po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį, Vyriausybės nustatyta tvarka šią sumą indeksuojant, po santuokos nutraukimo atsakovui L. P. palikti pavardę “P.”, ieškovei – “P.”, po santuokos nutraukimo neskirti išlaikymo buvusiems sutuoktiniams, nustatyti ir taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo J. P. ir L. P. faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2014 m. birželio 1 d., priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovė su patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.

5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai P. P. ir D. P. gyvena su motina, kuri užtikrina jų teises į stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, nuo gimimo kasdien jomis rūpinasi, auklėja ir išlaiko, o atsakovas gyvena skyrium nuo nepilnamečių vaikų. Vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto gynimo principu, išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja, kad P. ir D. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgdami į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas eilę metų gyvena ir dirba Norvegijoje, o ieškovės galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas dėl ieškinyje nurodytų priežasčių yra mažesnės, mano, kad prašomo priteisti išlaikymo suma galimai yra optimali tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius bei proporcinga tėvų turtiniai padėčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. P. (iki santuokos – B.) ir L. P. nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui L. P. palikti jo pavardę – P., ieškovei J. P. palikti jos santuokos metu turėtą pavardę – P., priteisti iš atsakovo L. P. ieškovės J. P. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti nepilnamečių vaikų D. P. ir P. P. gyvenamąją vietą kartu su jų motina J. P. jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo L. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P. ir P. P. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017-07-28, iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei J. P., sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai, nustatyti, kad atsakovas L. P. susitinka ir bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. P. ir P. P. iš anksto su vaikų motina J. P. suderinęs bendravimo laiką ir vietą, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovei J. P. priteisti transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Eur bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1870 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui L. P. priteisti transporto priemonę Mercedes-Benz C200 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3150 Eur, kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

6.1. atsakovas nuo 2006 metų gyvena ir dirba Norvegijoje. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad 2013 metais Norvegijoje sutiko kitą moterį, su kuria vėliau apsigyveno kartu, tačiau skyrybų proceso neinicijavo, gyveno su ieškove palaikydamas viltį, kad viskas išsispręs savaime. Atsakovas buvo neištikimas ieškovei, nusišalino nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, auklėjimo, grįžęs į Lietuvą tik epizodiškai susitinka ir bendrauja su vyresniąja šalių dukra D. P.. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kad atsakovas buvo nelojalus ir neištikimas ieškovei, tačiau jokių veiksmų nutraukti santuoką nesiėmė, ilgą laiką gyveno suteikdamas ieškovei viltį, kad viskas išsispręs, bei į tai, kad galiausiai atsakovas faktiškai paliko šeimą ir visą nepilnamečių vaikų priežiūrą paliko ieškovei, teismas sprendė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis);

6.2. nors į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys sukėlė ieškovei stiprių dvasinių išgyvenimų, jo elgesys negalėjo nepaveikti ieškovės ir nesukelti fizinių ir dvasinių nepatogumų, moralinių sukrėtimų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad šalys santuokoje išgyveno trylika metų, atsakovo gyvenimas su kita moterimi sukėlė ieškovei neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje sutuoktiniu, kaltu dėl santuokos iširimo, pripažintas atsakovas, atsakovo L. P. prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 metų birželio 1 d., netenkinamas (CK 3.67 straipsnio 1 dalis);

6.3. ginčo dėl nepilnamečių šalių dukrų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina. Nesant ginčo tarp šalių bei atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas – nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. P. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis). Pagrindų riboti maksimalų laisvą atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais nenustatyta, ieškovė neprieštarauja, kad ir ateityje atsakovas bendrautų su dukromis be kliūčių, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis D. P. ir P. P., iš anksto su vaikų motina suderinęs bendravimo laiką ir vietą;

6.4. šalių nepilnamečiai vaikai specialiųjų poreikių neturi. SoDra duomenimis, ieškovė nuo 2002-05-06 iki 2007-04-27 dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis – 300 Eur, neatskaičius mokesčių, nuo 2009-07-08 iki 2015-07-31 dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis – 550 Eur, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-03-12 iki dabar (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių – 550 Eur. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį sudarė apie 2740,64 Eur, nuo 2018-08-22 dirba (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, dažytoju, vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį sumažėjo 8 procentais nei prieš tai buvusioje darbovietėje. Ieškovė prašo priteisti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Eur kiekvienam vaikui, nurodydama, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma. Teismo vertinimu, prašoma suma yra per didelė, nesietina su būtiniausiais vaikų poreikiais. Ieškovė nurodo, kad išlaidos lavinimuisi, kitos su lavinimusi susijusios išlaidos sudaro 60 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Iš teismui pateiktos Sporto mokymo sutarties matyti, kad nepilnametė P. P. lanko krepšinio treniruotes, kurios vidutiniškai per mėnesį kainuoja 22 Eur, daugiau duomenų apie nepilnamečių vaikų lankomus mokamus papildomus užsiėmimus byloje nepateikta. Ieškovė nurodo, kad išlaidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui sudaro 50 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nėra pridedama. Visiškai nėra aiškios ieškovės nurodytos kitos išlaidos, kurios sudaro 20 Eur per mėnesį. Teismas pripažįsta, kad išlaidos maistui yra būtinos, tačiau teismo vertinimu nurodytos 240 Eur (180 Eur per mėnesį maistui namuose ir 60 Eur per mėnesį maistui mokykloje) išlaidos maistui yra padidintos ir nepagrįstos. Ieškovė į bylą pateikė kvitus iš vaistinių, tačiau patikslintame ieškinyje nėra detalizuojama dėl vaikų ligų, naudojamų specifinių vaistų, kai kurie kvitai yra neįskaitomi. Taip pat yra pateikiamas kvitas iš D. Č. privataus stomatologo kabineto, tačiau iš jo nėra aišku, kam ir kokia buvo atliekama procedūra. Kadangi abi šalys yra darbingo amžiaus, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienos jų pilnametystės;

6.5. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį privalomą registruoti nekilnojamąjį turtą: 0,0589 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį Mercedes-Benz C200 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl turto verčių tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečiai vaikai D. P. ir P. P. lieka gyventi su motina J. P., atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje ir neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą, į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovės motina, kad ieškovė naudoja automobilį VW Passat, o atsakovas naudoja automobilį Mercedes-Benz C200 CDI, bei į tai, kad atsakovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalino tokiu būdu: automobilį VW Passat bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei J. P., o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Mercedes-Benz C200 CDI, nepriteisiant piniginės kompensacijos atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį;

Šalies argumentai

6.6. ieškovė prašo priteisti jai pusę šeimos santaupų, t. y. 16 241,60 Eur, buvusių atsakovo L. P. banko sąskaitoje. Nurodo, jog piniginių lėšų, esančių jungtine sutuoktinių nuosavybe, suma yra lygi 255 000 Norvegijos kronų (NOK), kas atitinka 112 158,05 Lt arba 32 483,21 Eur. Prašomos padalinti santaupos yra iš atsakovo darbinių pajamų. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka nurodydamas, kad jo banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo naudojamos šeimos reikmėms. Iš pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2010 m. spalio 9 d. buvo išimta 50 000 NOK, t. y. 5195,18 Eur, kurie su ieškovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti šeimos draugams E. ir A. R. garažo pirkimui. Šie asmenys pinigus grąžino ieškovei ir atsakovui būnant kartu. 2011 m. vasarą iš sąskaitos buvo išimta 35 000 NOK, t. y. 3636,63 Eur, skirtų ieškovų šeimai keliauti nuomotu automobiliu į Kroatiją; 2012 m. sausio mėnesį iš sąskaitos buvo išimta 106 442 NOK, t. y. 11 059,71 Eur, skirtų automobiliui VW Passat įsigyti. 2012 m. sausio mėnesį ieškovų šeima keliavo į Austriją slidinėti, tam iš sąskaitos buvo išimta 40 000 NOK, t. y. 4156,15 Eur; 2012 m. balandžio mėnesį iš sąskaitos buvo išimta 25 000 NOK, t. y. apie 2597,59 Eur, kurie su ieškovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti bendram draugui T. Č. automobilio įsigijimui. Ieškovė nedetalizuoja prašomos priteisti sumos, nenurodo santaupų apskaičiavimo tvarkos, taip pat nedalina savo banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad iki 2013 metų vidurio ji naudojosi atsakovui priklausančia Swedbank AB banko kortele, į kurią atsakovas kas 2,5 mėn. pervesdavo 2000 – 3000 Lt. Taip pat ieškovė patvirtino, kad kartu su visa šeima vyko atostogauti, pirko automobilį. Iš byloje pateiktų J. P. SEB banko sąskaitų išrašų matyti, kad L. P. periodiškai pervesdavo skirtingo dydžio sumas į J. P. sąskaitą. Ieškovė nepateikė jokių duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), kurie leistų teismui vertinti, kad atsakovas pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitoje, naudojo tik asmeninių poreikių tenkinimui, o ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti pusę šeimos santaupų atmetamas kaip nepagrįstas;

6.7. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį tretiesiems asmenims suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur. Nurodo, kad atsakovas šeimos draugams paskolino šeimos santaupų iš viso už 7795,77 Eur, tačiau vėliau grąžinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nes su ieškovės žinia ir sutikimu šeimos draugams A. ir A. R. garažo pirkimui buvo paskolinta 5195,18 Eur, o draugui T. Č. automobilio įsigijimui buvo paskolinta 2597,59 Eur. Rašytinės paskolos sutartys nebuvo sudaromos, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti E. ir A. R., T. Č. patvirtino, kad minėtos pinigų sumos buvo paskolintos, o vėliau grąžintos grynais pinigais, nei ieškovė, nei atsakovas nekėlė reikalavimo dėl neįvykdytų prievolių. Teismo vertinimu, ieškovė, negalėdama įvardinti, kokioms konkrečioms asmeninėms reikmėms atsakovas panaudojo trečiųjų asmenų grąžintas paskolas, o taip pat nepateikdama jokių tai pagrindžiančių įrodymų, neįrodė, kad prašoma priteisti suma už paskolintas pinigines lėšas tretiesiems asmenims buvo panaudota asmeniniams atsakovo, o ne šeimos, poreikiams tenkinti, todėl šis ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas;

6.8. ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo patikslintas priešieškinis patenkinti iš dalies, t. y. patikslintas ieškinys – 70 proc., patikslintas priešieškinis – 40 proc. Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 139 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų dėl patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 8075,87 Eur atstovavimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas atstovavimo išlaidas priteisia proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. atsakovui L. P. iš ieškovės J. P. priteisia 3230,34 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 68 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu susidarė dėl abiejų šalių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą padalina per pusę kiekvienai šaliai, t. y. po 3,31 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovė J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo dukters D. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 400 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo dukters P. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 400 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskiriant ieškovę; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto (santaupų) priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 16 241,60 Eur sumą; priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra nepakankama vaikų poreikių tenkinimui. Apeliantės vaikų išlaikymui nurodomos išlaidos ir prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis ir yra apskaičiuotas įvertinant tai, jog apeliantė ir nepilnamečiai vaikai gyvena Vilniuje, kur išlaidos pragyvenimui yra ženkliai didesnės nei kituose šalies regionuose. Sprendimu teismas ieškovei perkelia didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą, nors ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra ženkliai blogesnės nei atsakovo. Atsakovo oficialiai deklaruojamos pajamos per mėnesį sudaro 2740,64 Eur, o apeliantės pajamos sudaro tik 550 Eur, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, be to, atsakovas, lyginant su apeliante, negyvendamas ir nesirūpindamas vaikais kas dieną, objektyviai turi daugiau galimybių save realizuoti papildomoje veikloje. Apeliantės galimybės užsiimti papildoma veikla yra ženkliai blogesnės, kadangi ji tiek iki santuokos nutraukimo, tiek nutraukiant santuoką visą savo laiką skyrė nepilnamečių vaikų priežiūrai, dėl ko ji neturi tinkamo ar paklausaus profesinio išsilavinimo. Atsakovui netenka kasdienio vaikų priežiūros ir rūpinimosi našta ir visos su tuo susijusios atsakomybės. Pats faktas, jog apeliantė yra darbingo amžiaus ir neturi neįgalumo, nereiškia, jog ji viena privalo didžiąja dalimi išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus, atsisakydama bent minimalaus laiko sau ir savo asmeninių poreikių tenkinimo;

7.2. apeliantės ieškinyje nurodytos vaiko išlaikymo per mėnesį išlaidos buvo / yra realios ir atitinka šios dienos aktualijas ir situaciją, priešingai nei skundžiamame sprendime sprendė teismas. Apeliantės teismui pateikta vaiko išlaikymo lentelė, kurioje nurodytas išlaikymo poreikis 600 Eur per mėnesį faktiškai atspindi realius nepilnamečio vaiko poreikius, kuriuos šalys, o ne išimtinai viena apeliantė, turi pareigą užtikrinti:

7.2.1. pirmos instancijos teismas laikė nepagrįstas apeliantės nurodytas 60 Eur per mėnesį išlaidas, skirtas lavinimuisi (Poreikių lentelės 5 punktas). Pažymėtina, jog valstybinio darželio mokestis Vilniaus mieste, kurį lanko P. P., per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 45 Eur, pridedant P. lankomas krepšinio treniruotes, kurios kainuoja vidutiniškai per mėnesį 22 Eur, mėnesio išlaidas gauname 67 Eur. Teisme apklausinėjama šalių nepilnametė dukra D. nurodė, jog lanko karate, tautinių šokių ir gitaros būrelius, kurie taip pat kainuoja daugiau kaip 50 Eur per mėnesį (kadangi D. šoka tautinius šokius, papildomai prie esamų išlaidų už būrelį dar susidaro išlaidos kostiumams, kelionėms į konkursus). Tai, kad dalies su būreliais ir su tuo susijusių išlaidų įforminimo apeliantė negali parodyti, nors faktas, jog vaikai tuos būrelius lanko ir tai aiškiai yra nurodę, savaime nepanaikina šių išlaidų egzistavimo. Kad tokia situacija yra neformaliajame ugdyme ir kad tokios išlaidos egzistuoja, žino visi vaikus auginantys tėvai, nes tokia yra realybė ir apeliantės kaltės dėl to, kad ji negali materialiai tam tikrų dalykų parodyti, nėra;

7.2.2. pirmos instancijos teismas taip pat laikė nepagrįstas apeliantės nurodytas 50 Eur per mėnesį išlaidas, skirtas transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui (Poreikių lentelės 7 punktas). Abu vaikai turi mobilaus ryšio telefonus, todėl faktas dėl telefonų turėjimo yra įrodytas. Šiuo metu rinkoje esantis mobilaus telefono planas vidutiniškai kainuoja 10 Eur. Atsakovė vežioja vaikus į būrelius, tai akivaizdu, jog turi išlaidų kurui, vyresnioji dukra į dalį būrelių vyksta pati, taigi turi išlaidų viešajam transportui, apeliantė po pora kartų per mėnesį su vaikais eina į kino filmą (vidutiniškai bilietas į filmą imant šeimos paketą kainuoja 5 Eur plius visada prie bilieto kainos prisideda išlaidos gėrimams ir užkandžiams, todėl vidutiniškai bilietas su visais priedais sudaro 10 - 12 Eur sumą). Taip pat ne mažiau kaip kartą per mėnesį apeliantė su vaikais eina į kavinę, taip pat į kitus renginius, taigi vertinant labai minimaliai, vaikui per mėnesį išlaidų yra daugiau nei 50 Eur. Apeliantė šių išlaidų perviršį kompensuoja savo sąskaita, nors to neturėtų būti;

Žemesnės instancijos teismas

7.2.3. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog neaiškios yra ieškovės nurodytos kitos išlaidos – 20 Eur per mėnesį (Poreikių lentelės 8 punktas). Tai yra kaupiamosios išlaidos nenumatytiems atvejams, kaip pvz. nenumatytas vizitas pas gydytoją, dėl ko reikia sumokėti gydytojui ar už paskirtus vaistus, ar pvz., vaikas sudaužo akinius ar telefoną ir reikia jį taisyti ir kt. Nenumatytų išlaidų poreikis yra nuolatinis, nuo jų negali apsidrausti, todėl ši pozicija yra pagrįsta;

7.2.4. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantės nurodytos 240 Eur išlaidos maistui yra padidintos ir nepagrįstos (Poreikių lentelės 1 ir 6 punktai). Pietūs mokykloje, įvertinus visas savivaldybės taikomas dotacijas mokyklinio amžiaus vaikų maitinimui mokykloje, kainuoja vidutiniškai 2 Eur. Per mėnesį vaikas į mokyklą vidutiniškai eina 21 dieną, tai vien pietums per mėnesį yra išleidžiama 42 Eur, pusryčiai mokykloje kainuoja 1 Eur, per mėnesį susirado 21 Eur už pusryčius, taigi matematiškai per mėnesį gaunasi 63 Eur. Be to, vaikui per dieną jo išlaidoms duodama ne mažiau kaip 1 Eur kišenpinigių, kas per mėnesį sudaro dar 21 Eur. Taigi iš viso šioje pozicijoje išlaidos per mėnesį sudaro 84 Eur. Šioje pozicijoje apeliantė nurodė išlaidas mėnesiui 60 Eur, kurios yra mažesnės nei realiai patiriamos išlaidos, kas rodo, jog išlaidos yra ne padidintos, o sumažintos ir tą skirtumą apeliantė dengia savo sąskaita. Apeliantei nežinant pirmosios instancijos teismo argumentų bei motyvų, yra sunku apeliuoti dėl teismo išvados, jog 180 Eur per mėnesį vaikui maistui skiriamos išlaidos yra padidintos ir nepagrįstos. 180 Eur išlaidas maistui dalinant iš 30 dienų, (mėnuo) išlaidos per dieną gaunasi 6 Eur. Įvertinus tai, jog vaikai ne vien kruopas valgo, o jų maisto racioną sudaro pilnavertė mityba bei vaikams patinkantys ir tinkantys maisto produktai, gėrimai ir užkandžiai, akivaizdu, jog nurodomos išlaidos vaiko mitybai per mėnesį yra realios, protingos ir pagrįstos;

7.2.5. dėl kitų teismui abejonių sukėlusių aplinkybių, pažymėtina, kad į bylą buvo pateikti duomenys, jog šalių dukra P. nešioja akinius, regos korekcijai jai kas tris mėnesius reikia keisti akinius. Į bylą pateikti duomenys dėl išlaidų stomatologui yra išlaidos vaikų stomatologui, o kvitai pagrindžia netgi ne visas išlaidas.

7.3. bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, apeliantė neturėjo pareigos pateikti santaupų skaičiavimo tvarkos, tam užtenka nurodyti tokių lėšų egzistavimo faktą, ką apeliantė įrodė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-01-02 šalių santaupos, esančios Lietuvoje registruotame banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė 176470,88 NOK arba 78 386,60 Lt, arba 22 702,32 Eur. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, jog šias bendras šalių santaupas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog iš bankų išrašų matyti, jog 2010-10-09 iš banko buvo išimta 50 000 NOK, t. y. 5195,18 Eur, kurie su ieškovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti šeimos draugams E. ir A. R.. Pastebėtina, jog teismas netinkamai nustatė aplinkybes, nes minėtiems asmenims bankiniu pavedimu į E. R. sąskaitą buvo pervesta 22 000,00 Lt suma, o remiantis buvusiu lito ir euro santykiu, ši suma eurais sudaro daugiau nei teismo nurodyta 5 195,18 Eur suma. Aplinkybė, kad apeliantė apie tai žinojo ir tam pritarė, yra tik atsakovo versija. Kaip yra byloje nurodžiusi ir šalių nepilnametė dukra, atsakovas yra nurodęs jai teisme sakyti vienas ar kitas aplinkybes, kurių nebuvo, todėl pilnai tikėtina, jog atsakovo liudytojai, kurie yra atsakovo draugai, dėl šių aplinkybių pateikė atsakovui reikiamus ir norimus parodymus. Tuo atveju, jei šios lėšos buvo gražintos atsakovui, neaišku, kur ir kokiems tikslams jos buvo panaudotos, atsakovas šių aplinkybių nepaaiškino ir jokių šių lėšų panaudojimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2010-09-30 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Norvegijos banko sąskaitos buvo pervesta 100 000,00 NOK suma, kas sudarė 43 638,00 Lt sumą, vėlesniais mokėjimais iš atsakovo norvegiškos sąskaitos 2011-04-04 į šią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta dar 110 000,00 NOK suma, kas sudarė 48484,70 Lt sumą, kas pagal lito euro kursą atitinka 14 042,13 Eur sumą. Dar vėliau t. y. 2011-07-07, į šią sąskaitą iš norvegiškos atsakovo sąskaitos buvo pervesta 45 000,00 NOK suma, kas atitinka 20 035,35 Lt sumą, kas pagal lito ir euro santykį atitinka 5 802,63 Eur sumą. 2011-08-16 iš šios sąskaitoje esamos bendros sumos, sudarančios 255 000,00 NOK sumą, 175 000,00 NOK suma, kas sudarė 76 753,25 Lt, kas atitinka 22 229,27 Eur sumą, buvo perkelta į indėlio sutartį. 2011-12-08 į minėtą sąskaitą iš atsakovo Norvegijoje esančios sąskaitos buvo pervesta dar 50 000,00 NOK suma, kas atitinka 22 426,50 Lt sumą, kas pagal lito ir euro santykį sudaro 6495,16 Eur sumą. Taigi, atmetus visas atsakovo deklaruojamas išlaidas automobiliui įsigyti, šalių santaupos 2012 metų sausio mėnesį sudarė ne mažesnę kaip 176 470,88 NOK sumą, kas atitiko 78 386,60 Lt sumą, kas pagal lito euro santykį sudarė 22 702,32 Eur sumą. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl 1/2 šių santaupų dalis priklausė apeliantei, tačiau atsakovas šią apeliantei pagal įstatymus tenkančią turto (pinigų) dalį panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne šeimos poreikių tenkinimui (tokių įrodymų byloje nepateikta), dėl ko sumažėjo apeliantei tenkančio turto dalis, ir todėl atsakovas turi pareigą apeliantei kompensuoti jos turto dalies sumažėjimą;

7.4. kelionė slidinėti į Austriją 2012 metais su visomis kelionės, nakvynės ir kitomis išlaidomis šalims kainavo apie 5000 Lt. Pastebėtina, jog slidinėti į Austriją šalys vyko savo naujai įsigytu automobiliu, tad kuro sąnaudos nebuvo didelės ir sudarė iki 400 Lt, namelis, kur buvo apsistota, kainavo apie 800 Lt, tarpinė nakvynė Čekijoje Mikulov miete kainavo apie 200 Lt, slidinėjimo pasai šalims kainavo 1200 Lt, slidinėjimo inventoriaus nuoma apeliantei ir dukrai kainavo apie 500 Lt, o atsakovas buvo nusipirkęs sau asmeniškai naują inventorių, kurį ir vežėsi, maistą kelionei šalys vežėsi iš Lietuvos ir jis savaitės kelionei daug nekainavo, todėl bendros kelionės išlaidos neviršijo 5000 Lt sumos, kas sudarė 1448,10 Eur sumą. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai ir netinkamai traktuoja ir ankstesnių metų ir 2011 pabaigoje ir 2012 metų pradžioje buvusias šalių santaupas. Santaupų būta daugiau, tačiau jos yra atsakovo norvegiškoje sąskaitoje ir atsakovas išrašo iš savo norvegiškos sąskaitos DnB banke nepateikė, nors visi atsakovo mokėjimai iš Norvegijos į lietuvišką sąskaitą buvo vykdomi per atsakovo norvegišką DnB banko sąskaitą. Atsakovas sąskaitą šiame banke atsidarė tam, kad būtų mažesni mokesčiai pervedant lėšas iš Norvegijos į Lietuvą. Atsakovo į bylą pateiktas dokumentas, kad atsakovas neturi prievolių DnB bankui, niekaip nerodo, jog atsakovas neturėjo šiame banke sąskaitos, nors šiuo dokumentu atsakovas gynėsi dėl sąskaitos (ne)turėjimo, tačiau lietuviško DnB banko sąskaitoje, kur yra pavedimo duomenys yra aiškiai matyti, jog lėšos ateina iš Norvegiško atsakovo DnB banko sąskaitos. Akivaizdu, jog atsakovas suinteresuotas slėpti šiuos duomenis, nes jie parodytų realią šalių bendro turto masę, buvusią santuokos metu, kurią atsakovas panaudojo savo asmeninių poreikių, nesusijusių su šeimos poreikiais, tenkinimui.

8. Atsakovas L. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas už, pavyzdžiui, 2016 metus, iš viso gavo 317662,20 NOK atskaičius mokesčius, kas, vadovaujantis Lietuvos Banko nustatytu bendruoju valiutų kurso santykiu, atitinka 32887,69 Eur per metus. Vadinasi, vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 2740,64 Eur. Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad per mėnesį atsakovo būtinos išlaidos sudaro apie 2530,00 Eur, kai pajamų vidurkis per mėnesį – 2740,64 Eur. Taigi iš viso atsakovui per mėnesį lieka ne daugiau kaip 210 Eur santaupoms ar kitoms nenumatytoms išlaidoms, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad 400,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui sudarytų tik nedidelę atsakovo gaunamų pajamų dalį, yra skaičiuojamas ne vertinant atsakovo pajamų ir išlaidų balansą, bet tik grynąsias pajamas, kas būtų neteisinga. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis;

8.2. ieškovė yra jauna, sveika, perspektyvi, todėl turi dėti pakankamas ir tam būtinas pastangas siekiant gauti didesnes pajamas iš darbo santykių. Ieškovės turtinę padėti betarpiškai lemia subjektyvūs veiksniai, kurie priklauso nuo jos pačios pastangų, norų ir pasiryžimo. Todėl nebūtų sąžininga reikalauti iš atsakovo priteisti gana solidžią sumą kaip išlaikymą kiekvieną mėnesį, kai tuo tarpu pati ieškovė nesiėmė ir nesiima veiksmų, galinčių realiai ir iš esmės pagerinti jos turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji siekia susirasti geriau apmokamą darbą ar kitu būdu gauti pajamų. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams;

Atsiliepimas

8.3. nors ieškovė nurodė, kad vaikų išlaidos lavinimuisi, kitos su lavinimusi susijusios išlaidos sudaro 60 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Iš teismui pateiktos Sporto mokymo sutarties matyti, kad nepilnametė dukra P. P. lanko krepšinio treniruotes, kurios vidutiniškai per mėnesį kainuoja 22 Eur, tačiau daugiau duomenų apie nepilnamečių vaikų lankomus mokamus papildomus užsiėmimus byloje nebuvo pateikta. Ieškovė nurodė, kad išlaidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui sudaro 50 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Visiškai nėra aiškios ieškovės nurodytos kitos išlaidos, kurios sudaro 20 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodytos 240 Eur išlaidos maistui yra padidintos ir nepagrįstos. Ieškovė į bylą pateikė kvitus iš vaistinių, tačiau patikslintame ieškinyje nebuvo detalizuojama dėl vaikų ligų, naudojamų specifinių vaistų ir t. t. Kiekviena šalies įrodinėjama aplinkybė, kurios pagrindu yra formuluojamas ieškinio reikalavimas, turi būti įrodyta;

8.4. bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė net ir šeimos santykių bylose išlieka ta pati, kas reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas darbines pajamas naudojo ne šeimos reikmėms tenkinti, pirmiausiai privalėjo teismui pateikti pakankamus įrodymus apie tai, kad atsakovas lėšas naudojo ne CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymui. Ieškovė sąmoningai vengė į bendrą pajamų išlaidų balansą įtraukti lėšas, kurias ji gavo iš savo darbinių santykių. Atsakovas savo pirminiame ir patikslintame priešieškinyje nurodė, o teisme tai patvirtino ir liudytojai, taip pat pateikti rašytiniai dokumentai, kad: a) 2010-10-09 buvo išimta iš atsakovo sąskaitos 50 000,00 NOK, t. y. apie 5 195,18 Eur, kurie su ieškovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti šeimos draugams E. ir A. R. garažo pirkimui (šie draugai pinigus grąžino ieškovei ir atsakovui būnant kartu – tai buvo patvirtina teisme; b) 2011 m. vasarą iš sąskaitos buvo išimta 35 000,00 NOK, t. y. apie 3 636,63 Eur, skirtų keliauti nuomotu automobiliu į Kroatiją; c) 2012 m. sausio mėnesį iš sąskaitos buvo išimta 106 442,00 NOK, t. y. apie 11 059,71 Eur, skirtų šeimos automobilio VW Passat įsigijimui iš Moller Auto atstovybės; d) 2012 m. sausio mėnesį šalys keliavo į Austriją slidinėti, dėl ko iš sąskaitos buvo išimta 40 000,00 NOK, t. y. apie 4 156,15 Eur; e) 2012 m. balandžio mėnesį iš sąskaitos buvo išimta 25 000,00 NOK, t. y. apie 2 597,59 Eur, kurie su ieškovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti bendram draugui T. Č. automobilio įsigijimui. Šias faktines aplinkybes patvirtino tiek atsakovas, tiek liudytojai T. Č., E. R. ir A. R., o taip pat ir rašytiniai įrodymai apie automobilio įsigijimą. Dar daugiau, ieškovė pati teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad iki 2013 metų vidurio ji naudojosi atsakovui priklausančia Swedbank AB banko kortele, į kurią atsakovas, išvažiuodamas į Norvegiją, pervesdavo 2,5 mėnesių laikotarpiui apie 2000 – 3000 Lt kol jis bus Norvegijoje. Taip pat ieškovė patvirtino, kad kartu su visa šeima vykdavo atostogauti, pirko automobilį. Iš byloje pateiktų ieškovės J. P. SEB banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas periodiškai pervesdavo skirtingo dydžio sumas į ieškovės sąskaitą. Taigi apeliantė ne tik nuolat buvo finansiškai aprūpinama pervedant pinigines sumas iš atsakovo sąskaitos į ieškovės sąskaitą, ne tik ilgą laiką naudojosi atsakovo bankine kortele. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat bando įrodinėti, kad atsakovas persivedė į savo sąskaitą tam tikras ieškovės nurodytas pinigų sumas, o kelionei į Austriją tikrai nereikėjo 4156,15 Eur sumos. Tačiau ieškovė, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas skunde nurodytas lėšas naudojo savo asmeninėms reikmėms, ieškovė tik deklaratyviai kaltina atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

11. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

12. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70/2018 ir kt.).

13. Atsakovė pateikė lentelę, kurioje nurodyti vaiko poreikiai ir pinigų suma, reikalinga šiems poreikiams patenkinti. Pagal šią lentelę vaiko poreikiams partenkinti per mėnesį reikia 600 Eur. Įvertinus šios lentelės duomenis, vaikų amžių (dukrai D. skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dieną buvo suėję 15 metų, dukrai P. – 6 metai), tai, kad vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai ar sveikatos problemos, ieškovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius lentelėje nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyta 600 Eur per mėnesį suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, yra nepagrįsta.

14. Ieškovė lentelėje nurodė, kad išlaidos vaiko maitinimui per mėnesį yra 240 Eur (180 Eur maitinimui namuose ir 60 Eur maitinimui mokykloje, lentelės 1, 6 eilutės).

15. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad vaiko maitinimui ir kišenpinigiams mokykloje skiriama 84 Eur suma per mėnesį (21 Eur pusryčiams, 42 Eur pietums ir 21 Eur kišenpinigiams), maitinimui namuose turėtų tekti 156 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad namuose vaikai darbo dienomis valgo tik vakarienę, maistas gaminamas namuose, 156 Eur suma per mėnesį laikytina per didele šiems poreikiams. Ši suma beveik du kartus viršija sumą, skirtą vaiko maitinimui mokykloje didesnę dienos ir mėnesio dalį. Vaikų maitinimas mokykloje nėra nepilnavertis, todėl maitinimas namuose neturėtų būti žymiai brangesnis. Ieškovė nedetalizavo, kokie yra vaikams tinkami ir mėgstami maisto produktai, gėrimai ir užkandžiai, kokia yra jų kaina, kokią dalį vaiko maisto racione jie sudaro, ar šie gėrimai ir užkandžiai maistiniu požiūriu yra tinkamai dažnai vartoti.

16. Lentelės 3 eilutėje ieškovė nurodė, kad higienos ir sveikatos priežiūros priemonėms (datų šepetėlis ir datų pasta, muilas, šampūnas ir kitos priemonės, vitaminai, sveikatos patikrinimai, kirpėjo paslaugos, kiti reikmenys) reikalinga 50 Eur per mėnesį / 600 Eur per metus suma. Ši suma nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis ir taip pat laikyta per didele.

17. Higienos priemonės (datų šepetėlis, datų pasta, muilas, šampūnas ir kt.) kainuoja nedaug, jų suvartojimas per mėnesį nėra žymus. Duomenų apie kirpėjo paslaugų poreikio dažnumą ir kainą nėra pateikta. Nėra pateikta duomenų, kokius vitaminus vaikai vartoja ar jiems rekomenduota vartoti, kokia šių vitaminų kaina. Nėra duomenų apie mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, tame tarpe stomatologo paslaugų, poreikio dažnumą. Byloje yra pateiktas tik vienas kvitas apie galimai vienai iš dukrų suteiktas mokamas stomatologo paslaugas. Byloje nėra duomenų apie kuriam nors iš vaikų nustatytas sveikatos problemas ir poreikį nuolat vartoti vaistus, šių vaistų kainą. Byloje yra duomenys apie vienam iš vaikų reikalingus nešioti akinius, tačiau nėra duomenų apie akinių keitimo poreikio dažnumą ir akinių kainą.

18. Lentelės 4 eilutėje ieškovė nurodė, kad vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis per mėnesį yra 90 Eur, iš kurių 60 Eur sudaro buto nuomos kainos dalis. Tačiau byloje nėra įrodymų nei apie buto nuomos faktą ir nuomos mokesčio dydį, nei apie mokamus buto išlaikymo mokesčius, pagal kuriuos būtų galim apskaičiuoti vaikui realiai tenkančią šių išlaidų dalį..

19. Lentelės 5 ir 7 eilutėse nurodyta, kad išlaidos lavinimuisi (mokestis už darželį, būrelius), taip pat išlaidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui ir kt. vienam vaikui yra 110 Eur per mėnesį / 1 320 Eur per metus. Ši suma nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis / įrodymais ir taip pat laikyta per didele.

20. Byloje yra įrodymai tik apie mokesčius už dukros P. lankomą valstybinį darželį (45 Eur per mėnesį) ir krepšinio treniruotes (22 Eur per mėnesį). Tačiau pažymėtina, kad dukra P. pagal savo amžių artimiausiu metu pradės lankyti (ar jau pradėjo lankyti) mokyklą, todėl 45 Eur per mėnesį mokestis už darželį nebebus mokamas, o maitinimui ir kišenpinigiams mokykloje skiriama 84 Eur suma per mėnesį (21 Eur pusryčiams, 42 Eur pietums ir 21 Eur kišenpinigiams) suma jau yra įskaičiuota į išlaidas P. maitinimui (lentelės 6 eilutė).

21. Duomenų ir įrodymų apie dukters D. lankomus būrelius ir mokesčius už šiuos būrelius byloje nėra. Šio fakto įrodymu nelaikytini D. paaiškinimai teisme, kad ji lanko karate, šokių ir gitaros būrelius. Iš šio paaiškinimo nėra aiškus nei būrelių lankymo pastovumas, nei mokesčių už juos dydis. Nepakankami ieškovės paaiškinimai, kad paprastai būreliai lankomi ir už juos mokama be jokių dokumentų. Neabejotina, kad ieškovė tokus dokumentus galėtų gauti, jei kreiptųsi į būrelių organizatorius. Nėra jokių skaičiavimų apie kuro išlaidas vežant į būrelį dukrą P. Dukros D. transporto išlaidos neturėtų būti didelės, atsižvelgiant į mėnesio transporto bilieto kainą (5,80 Eur mėnesiui su 80 proc. nuolaida moksleiviams).

22. Iš Bitės paslaugų ataskaitos už 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. liepos 31 d. laikotarpį matyti, kad ieškovė moka už tris mokėjimo planus, mokesčiai už galimai vaikų naudojamus planus yra tik 2,60 Eur per mėnesį (planas „Kartais“) ir 6,46 Eur per mėnesį (planas „Laisvė“).

23. Ieškovė nurodė, kad du kartus per mėnesį eina su dukromis į kiną, tačiau įrodymų apie tokį lankymosi kine dažnumą byloje nėra. Abejotina, ar Lietuvos kino teatruose yra tokia didelė šeimai tinkančių kino filmų pasiūla. Jokių konkrečių duomenų apie kitus vaikų lankomus ar norimus lankyti kultūrinius renginius, bilietų į juos kainas ieškovė nėra pateikusi.

24. Ieškovė lentelės 8 eilutėje nurodė 20 Eur per mėnesį kitas nenumatytas išlaidas „atvejams, kurie gali nutikti (bet nebūtinai nutinka“)), t. y. nenumatytiems vizitams pas gydytojus, vaistams, telefonui ar akiniams pakeisti, jei jie būtų sudaužyti). Pažymėtina, kad priteisiant išlaikymą, atsižvelgiama į realius, o ne hipotetinius vaikų poreikius. Gali būti priteistos ir būsimos išlaidos (pvz., gydymui, vaistams), tačiau jos turi būti pagrįstos (pvz., suplanuota operacija ar pan.).

25. Atsižvelgiant į sprendimo 13-24 p. nurodytas aplinkybes, vertinama, kad 400 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti. Ši suma atitinka nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytą minimalią mėnesinę algą, atskaičius mokesčius.

26. Iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 19 d. pažymos matyti, kad ieškovės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 482 Eur. Tačiau byloje nėra įrodymų apie aplinkybes, objektyviais ribojančias ieškovės galimybes gauti geriau apmokamą darbą. Atsakovo, dirbančio Norvegijoje dažytoju, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 2 741 Eur. Tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad būtinos atsakovo išlaidos norvegų kalbos kursams, mokesčiams ir būsto nuomai yra 709 Eur, taip pat yra žinoma aplinkybė, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje yra žymiai aukštesnis, negu Lietuvoje. Be to, ieškovei teko didesnė santuokinio turto dalis, už kurią atsakovo naudai nebuvo priteista kompensacija – 0,0589 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad 400 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti, o iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteista 250 Eur suma, iš atsakovo vaikų išlaikymui yra priteista didesnė išlaidų dalis, nei iš ieškovės. Taigi, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį yra atsižvelgta.

27. CK 3.98 str. 3 d. nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Norvegijos banko sąskaitos 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo pervesta 100 000 NOK, 2011 m. balandžio 4 d. – 110 000 NOK, 2011 m. liepos 7 d. – 45 000 NOK, 2011 m. gruodžio 8 d. – 50 000 NOK. Atėmus iš šių sumų atsakovo deklaruojamas išlaidas automobiliui VW Passat įsigyti, šioje sąskaitoje 2012 m. sausio mėn. turėjo būti ne mažesnė kai 175 000 NOK arba 22 702,32 Eur suma. Duomenų, kad šias santaupas atsakovas panaudojo šeimos poreikių, o ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, atsakovas nepateikė. Todėl, ieškovės teigimu, jai priklauso ½ dalis šių santaupų.

29. Tik šie sąskaitos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas 175 000 NOK arba 22 702,32 Eur sumą panaudojo savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė nėra pateikusi viso atsakovo ir ieškovės pajamų ir išlaidų balanso už laikotarpį, kol šalys pradėjo gyventi skyriumi (pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, iki 2013 m. liepos mėn.), iš kurio būtų matyti, kokios buvo šalių pajamos ir išlaidos, kokios buvo šalių išlaidos šeimos poreikiams tenkinti, ar išlaidos šeimos poreikiams tenkinti nebuvo dengiamos iš kitų atsakovo sąskaitų. Pažymėtina, kad prie išlaidų šeimos poreikiams tenkinti reikėtų priskirti ir išlaidas, būtinas atsakovo gyvenimui Norvegijoje. Iš atsakovo pateiktos vidutinių išlaidų per mėnesį lentelės ir dalį šių išlaidų patvirtinančių dokumentų matyti, kad didžioji dalis atsakovo gaunamo darbo užmokesčio yra skiriama būtinosioms atsakovo išlaidoms Norvegijoje.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovės žinia ir sutikimu 2010 m. spalio 9 d. 50 000 NOK, buvusių atsakovo sąskaitoje, paskolino šeimos draugams E. ir A. R. garažui pirkti, o 2012 m. balandžio mėn. 25 000 NOK, buvusių atsakovo sąskaitoje, paskolino bendram draugui T. Č. automobiliui pirkti. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklausti E. ir A. R. ir T. Č. patvirtino tie paskolų faktą, tiek tai, kad paskolinti pinigai buvo grąžinti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti jai ½ dalį grąžintų piniginių lėšų, nesant įrodymų, kad grąžintas pinigines lėšas atsakovas panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui. Šios sprendimo dalies ieškovė neskundė.

31. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. vasarą šeima keliavo atostogauti į Kroatiją, o 2012 m. sausio mėn. – slidinėti į Austriją. Atsakovas teigia, kad šioms šeimos kelionėms 2011 m. sausio mėn. iš jo sąskaitos buvo paimta 35 000 NOK (3 636,63 Eur) suma, o 2012 m. sausio mėn. iš jo sąskaitos buvo paimta 40 000 NOK (4 156,15 Eur) suma. Nors ieškovė teigia, kad kelionėms buvo išleistos žymiai mažesnės pinigų sumos, tačiau konkrečių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 3 636,63 Eur ir 4 156,15 Eur išlaidos šeimos atostogoms užsienyje nėra akivaizdžiai per didelės.

32. 2012 m. sausio mėn. šeima pirko automobilį VW Passat, už kurį atsakovas pagal 2018 m. sausio 31 d. UAB „Moler Auto Keturi Žiedai“ pažymą sumokėjo 44 510 Lt. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad iki 2013 m. vidurio naudojosi atsakovo banko kortele, į kurią atsakovas kas 2,5 mėn. pervesdavo po 2 000 - 3 000 Lt.

33. Nesant įrodymų, kad atsakovas šeimos lėšas naudojo savo asmeninių, o ne šeimos poreikių tenkinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai bendrosios dalinės nuosavybės sumažėjimą.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 500 Eur. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos šios išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. P. atsakovo L. P. naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusNeringa Švedienė