- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- e2-344-855/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02960-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- R. P., A. P., A. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltijos realizacijos centras“
- Kategorijos
- 2.5.16.10Lizingas
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui T. V., atsakovui R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams R. P., A. P., A. V., tretysis asmuo – UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. P., R. P. ir A. V. 279,41 € nesumokėtų lizingo įmokų, 5381,36 € nuostolių dėl turto pardavimo, 387,24 € papildomų išlaidų, viso – 6048,01 €, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-28 UAB „Swedbank lizingas“ ir A. P. sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovės nurodyto pardavėjo nupirkti automobilį N. P. Status 55, identifikavimo Nr. VSKJVWR51U0168726, ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovei su sąlyga, kad ji sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas 2008-07-28 sudarė turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įgijęs minėtą turtą nuosavybės teise, perdavė atsakovei valdyti ir naudotis, tačiau atsakovė nuolat vėluodavo mokėti įmokas, dėl ko susidarė įsiskolinimas, ieškovas 2014-06-05 siuntė atsakovei pretenziją, reikalaudamas jį padengti ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, 2014-08-05 pranešimu lizingo sutartį nutraukė, atsakovės pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti perduotą turtą, tačiau atsakovė įpareigojimo padengti įsiskolinimą nevykdė. Ieškovas 2014-08-07 pranešimais taip pat pareikalavo iš atsakovų R. P. ir A. V., su kuriais 2011-08-09 buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LT077223/L ir Nr. LT077223/L-1, įvykdyti atsakovės A. P. neįvykdytas prievoles, tačiau atsakovai įpareigojimų neįvykdė. Nors atsakovė A. P. grąžino pagal sutartį jai perduotą automobilį, tačiau liko nepadengtas susidaręs 279,41 € lizingo įmokų įsiskolinimas. Be to, iš atsakovų priteistini ieškovo patirti nuostoliai, nes turtas, buvęs lizingo sutarties dalyku, buvo parduotas, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, kurį sudaro turto likutinės (neišpirktos) jo vertės (11781,96 €) ir turto pardavimo kainos (6400,60 €) skirtumas – 5381,36 €, o taip pat ieškovo patirtos papildomos 387,24 € išlaidos, t.y. ieškovo pagal Bendradarbiavimo sutartį UAB „Baltijos realizacijos centras“ sumokėtas atlyginimas už automobilio pardavimą, šių nuostolių atsakovai, kuriems buvo išsiųstos pretenzijos, geruoju nepadengė.
Atsiliepimas
Atsakovai A. P., R. P., A. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2014-08-29 akte Nr. LT-VAL-2014/3793 nurodyta turto vidutinė rinkos vertė yra 34614 Lt / 10024,91 €, tačiau dėl neaiškių priežasčių vertė pakoreguota iki 27035 Lt / 7829,88 €, ją sumažinant 7579 Lt / 2195,03 €. Turtas nebuvo eksploatuojamas, todėl neaišku, kodėl 2014-11-27 akte NR. LT-VAL-2014/3926 UAB „Baltijos realizacijos centras“ nurodė jau mažesnę turto rinkos vertę – 31638 Lt / 9163 Lt ir pakoregavimo ją iki 22131 Lt / 6409,58 €, taip sumažindamas 4904 Lt / 1420,30 €. Jeigu turtas būtų realizuotas pagal 2014-08-24 nustatytą vidutinę rinkos vertę, ieškovas būtų patyręs tik 1766,03 € nuostolių iš turto pardavimo, todėl ieškovas negali būti laikomas sąžiningu lizingo sutarties dalyviu. Grąžinus turtą ieškovui 2014-08-07 buvo surašytas vienašalis turto priėmimo aktas Nr. LT-2014/9077, kuriame nurodyti turto trūkumai: įlenktos galinės dešinės pusės durys, įbrėžtos galinės dešinės pusės durys, galinis ir priekinis buferiai, abi kairės pusės durelės subraižytos, bagažinės dangtis subraižytas, galinė kairės pusės lempa sugadinta, tačiau šie trūkumai negalėjo turėti įtakos turto vidutinės rinkos vertės nustatymui, juo labiau, kad turtas buvo draustas Kasko draudimu ir trūkumai galėjo būti pašalinti ieškovui nepatiriant jokių nuostolių. UAB „F. A.“ 2014-08-11 Turto patikros ataskaitoje nustatyti turto trūkumai, išskyrus generatoriaus gedimą yra neteisingi, nėra aišku, kaip šie trūkumai galėjo turėti įtakos automobilio vidutinei rinkos vertei nustatyti, juo labiau, kad automobiliui 2014-07-03 buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galioja iki 2016-07-03, tuo tarpu esant nurodytiems ataskaitoje trūkumams, turtas apskritai nebūtų atitikęs techninės apžiūros reikalavimų. Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu dėl nesumokėtų 279,41 € lizingo įmokų priteisimo, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl 5381,36 € nuostolių atlyginimo, nes turtas buvo nesąžiningai parduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“ už pernelyg mažą kainą, neatitinkančią tuometinės automobilio rinkos vertės, o taip pat nesutinka su reikalavimu dėl 387,24 € išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių / jų atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-07-28 tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovės A. P. buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT077223 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria ieškovas įsipareigojo įsigyti iš pardavėjo – trečiojo asmens UAB „Baltijos realizacijos centras“ - turtą – naudotą 2007 m. gamybos 31829,24 € vertės automobilį N. P. Status 55, identifikavimo Nr. VSKJVWR51U0168726, o atsakovė A. P. įsipareigojo sumokėti pirmą turto išpirkimo įmoką bei turto išpirkimo laikotarpį pagal sutartyje nustatytą grafiką mokėti kas mėnesį atitinkamo dydžio turto išpirkimo įmokas bei palūkanas. 2008-07-28 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. LT077223/PPS ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ nupirko iš UAB „Baltijos realizacijos centras“ aukščiau nurodytą automobilį už 109900 Lt / 31829,24 € ir 2008-07-29 Turto priėmimo – perdavimo aktu jį perdavė atsakovei A. P. valdyti bei naudotis. 2011-08-09 Laidavimo sutartimis Nr. LT077223/L ir Nr. LT077223/L-1, sudarytomis tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovų R. P. bei A. V., atsakovai, kaip laiduotojai, įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjos A. P. neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal jos sudarytą su ieškovu lizingo sutartį, kaip solidarią prievolę su lizingo gavėją turintys bendraskoliai.
Teismas pažymi, kad nors ieškovo ir atsakovės A. P. sudaryta sutartis buvo pavadinta lizingo sutartimi, ir vėliau teismo sprendime taip pat bus vartojama ši sąvoka, tačiau vadovaujantis egzistuojančiu civiliniu teisiniu reglamentavimu, teismų suformuota praktika, šalims, realizuojant sutarties laisvės principą ir galinat sudaryti bet kokias įstatymams neprieštaraujančias sutartis, neretai turinčias kelių sutarčių požymių ar neatitinkančias nei vienos iš CK reglamentuojamų sutarčių rūšių, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini, kaip išperkamosios nuomos santykiai CK 6.503 str. 1 d. ir 6.886 str. 2 d. prasme. Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą, ir šiai sutarčiai, iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos, kadangi lizingo sutartimi daiktas perduodamas asmeniui verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 str. 1 d.), o išperkamosios nuomos atveju nėra draudimo, kad asmuo įsigytų daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti, kaip ir buvo nagrinėjamos bylos atveju.
Nagrinėjamu atveju šalys jau pačioje lizingo sutartimi sureguliavo tarpusavio atsakomybę, kai sutartis nutraukiama dėl vienos jų įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo. Sutarties 11.2.2 p. numato, kad jeigu Klientas iš esmės pažeidė sutartį, tai lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal Įmokų grafiką, įmokas už turto draudimą ir priežiūros mokestį, o taip pat pareikalauti sumokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas, bei kompensuoti skirtumą tarp neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną ir turto pardavimo kainos, už kurią turtas gali būti parduotas ar kitaip realizuotas; sutarties 11.2.3 p. numato, kad jeigu Klientas iš esmės pažeidė sutartį, tai lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (kaip tai numato CK 6.574 str.). Be to, pagal CK 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., nei įstatyme, nei sutartyje nesant sąlygų, ribojančių atsakovo atsakomybę sutarties pažeidimo atveju spręstina, kad ir nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikalauti priteisti visų jo patirtų nuostolių, kurie atitinka CK 6.249 str. pateiktus kriterijus, atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei A. P. netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sutartį, t.y. laiku nemokant įmokų, ieškovas 2014-06-05 pretenzija informavo ją apie tuo metu susidariusį 12293,65 Lt įsiskolinimą už 248 dienas ir pareikalavimo jį padengti iki 2014-06-26, įspėdamas apie sutarties nutraukimą, o atsakovei nepatenkinus pretenzijoje išdėstytų reikalavimų, 2014-08-05 pranešimu informavo ją apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo, pareikalavo nutraukti turto eksploataciją, ne vėliau kaip iki 2014-08-12 perduoti jį ieškovui, taip pat sumokėti 44842,14 Lt įsiskolinimą. 2014-08-07 pranešimais ieškovas taip pat pareikalavo iš laiduotojų R. P. bei A. V. sumokėti 44842,14 Lt įsiskolinimą iki sutarties nutraukimo. 2014-08-07 Vienašaliu turto priėmimo aktu Nr. LT-2014/9077, ieškovas, atstovaujamas UAB „Baltijos realizacijos centras“, perėmė lizingo objektą – automobilį N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akte nurodant tam tikrus išorinius turto trūkumus: įlenktos galinės dešinės pusės durys; įbrėžtos galinės dešinės pusės durys, galinis ir priekinis buferiai, abi kairės pusės durelės subraižytos; bagažinės dangtis subraižytas; galinė kairės pusės lempa sugadinta; automobilis pristatytas su tralu nevažiuojantis.
Kaip matyti iš ieškovo atstovo paaiškinimų, ieškovo pateiktos Pažymos apie įsiskolinimą, ir kaip iš esmės neginčijo ir pripažino teismo posėdyje atsakovas R. P. bei savo atsiliepime nekvestionavo atsakovai A. P. ir A. V., nutraukus lizingo sutartį, atsakovės A. P. neapmokėta pagal grafiką lizingo įmokų suma, vadovaujantis atsakovei A. P. pateiktomis sąskaitomis už laikotarpį nuo 2013-09-30 iki 2014-07-30, sudaro 279,41 €, todėl ši suma, remiantis LR CK 6.8 str., Lizingo sutarties 5.1.1. p., 11.2.2. p. o taip pat atsakovams iš esmės pripažinus ieškinį šioje dalyje, priteistina ieškovui.
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ taip pat prašė priteisti 5381,36 € nuostolių, patirtų dėl lizingo dalyku esančio turto pardavimo, kurie apskaičiuoti kaip turto likutinės (neišpirktos) vertės bei turto pardavimo kainos skirtumas, o taip pat 387,24 € su turto pardavimo susijusių išlaidų.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir kaip iš esmės neginčijo atsakovai, nutraukus su atsakove A. P. sutartį, automobilio N. P. Status 55 neišpirkta / neišmokėta vertė sudarė 11781,96 €. Kaip paaiškino ieškovo atstovas ir kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarytą 2009-06-26 Bendradarbiavimo, realizuojant ieškovui priklausančias transporto priemones, sutartį, perėmus iš atsakovės A. P. lizingo dalyką, jis buvo tiek techniškai, tiek materialiai įvertintas ir jį buvo bandyta parduoti. UAB „Baltijos realizacijos centras“ parengtoje 2014-08-29 Turto vertinimo ataskaitoje ir pažymoje nurodoma, kad šio automobilio vidutinė rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, t.y. lyginant tapačių automobilių (tos pačios markės, modelio ir išpildymo) sandorių kainas, yra 34614 Lt / 10024,91 €, tuo tarpu automobilio vardinė, t.y. konkrečiai šio, iš atsakovės perimto automobilio rinkos vertė, kuri rodo pinigų sumą, už kurią galėtų būti iškeista konkreti transporto priemonė, nustatyta, kaip matyti iš ataskaitos turinio ir ieškovo atstovo paaiškinimų, įvertinus automobilio techninę būklę, įskaitant ir atitinkamus jo gedimus bei defektus (pačiam turto vertintojui atlikus turto apžiūrą ir užfiksavus ją atitinkamame akte, taip pat remiantis UAB „F. A.“ 2014-08-11 Automobilio patikros ataskaitoje nurodytais automobilio trūkumais, rekomenduojamomis keisti dalimis/detalėmis ir kt.) yra 27000 Lt / 7819,74 €. Kaip paaiškino ieškovo atstovas, UAB „Baltijos realizacijos centras“ bandė parduoti automobilį, patalpindamas atitinkamus skelbimus interneto svetainėse, išstatydamas automobilį savo aikštelėje ir kitais būdais, kaip tai numatyta Bendradarbiavimo sutartyje, tačiau tiek už minėtoje ataskaitoje nurodytą kainą, tiek už mažesnę kainą jo parduoti nepavyko. Atsakovas R. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog po automobilio perdavimo matė UAB „Baltijos realizacijos centras“ interneto svetainėje skelbimus apie šio automobilio pardavimą, kuriuose buvo nurodoma apie 31000 Lt automobilio pardavimo kaina. Praėjus keliems mėnesiams ir nepavykus realizuoti automobilį, jis 2014-11-27 vėl buvo įvertintas: iš 2014-11-27 Turto vertinimo ataskaitos ir pažymos matyti, kad vertinimo dieną šio automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 31638 Lt / 9163 €, tuo tarpu vardinė, t.y. šio konkretaus automobilio rinkos vertė, nustatyta įvertinus jo techninę būklę ir kitus aukščiau minėtus faktorius, buvo nustatyta 22100 Lt / 6400,60 €. 2014-12-05 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. LT077223/PPS-1 lizingo dalyku buvęs automobilis ir buvo parduotas už 22100 Lt / 6400,60 € trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris pinigus sumokėjo ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ AB Swedbank 2014-12-04 mokėjimo nurodymu Nr. 2054, ir kuris tokiu būdu pasinaudojo ieškovo ir trečiojo asmens 2009-06-26 sudarytoje Bendradarbiavimo sutartyje numatyta teise įsigyti turtą iš lizingo bendrovės (sutarties 3.6 p.).
Kaip jau buvo minėta, ieškovo teisę reikalauti iš atsakovės, su kuria dėl esminio sutarties pažeidimo buvo nutraukta sutartis, kompensuoti skirtumą tarp neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną ir turto pardavimo kainos, už kurią turtas gali būti parduotas ar kitaip realizuotas, €kuris šiuo atveju ir sudaro 5381,36 € (11781,96 € - 6400,60 €), įtvirtina šalių sudarytos Lizingo sutarties 11.2.2. p., tačiau atsakovai nesutiko su ieškovo reikalavimu šioje dalyje iš esmės vieninteliu argumentu - teigdami, jog automobilis buvo netinkamai įvertintas bei parduotas už pernelyg mažą kainą, neatitinkančią tikrosios rinkos vertės. Vis dėlto, teismas atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus ir neįrodymus:
Pirma, kaip jau buvo minėta, ieškovo įrodyta jo pateiktais rašytiniais įrodymais ir kaip neginčijo atsakovai, nuo pat automobilio perdavimo trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2014-08-07 iki pat jo faktinio pardavimo 2014-12-05, automobilį buvo bandyta parduoti už kuo didesnę kainą, pradedant nuo 2014-08-29 Turto vertinimo ataskaitoje nurodytos vidutinės rinkos vertės, viršijančios 31000 Lt (tą pripažino atsakovas R. P., duodamas paaiškinimui), tačiau nei už tokią, nei už kitą kainą, kuri būtų didesnė, nei 22100 Lt / 6400,60 €, jo parduoti nepavyko, ir byloje nėra jokių šias aplinkybes galinčių paneigti įrodymų.
Antra, abi aukščiau nurodytos turto vertinimo ataskaitos ir pažymos, kuriose nustatyta automobilio vertė, įskaitant ir 6400,60 € vertę, už kurią galiausiai automobilis ir buvo parduotas, parengtos atitinkamą išsilavinimą bei kvalifikaciją turinčių asmenų: UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2012-07-31 išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad įmonė įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą; vertinimą betarpiškai atlikusiems vertintojams A. V. ir J. G. LR Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduoti Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai bei 2010-10-27 išduoti Kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimai. Atsakovai gi nepateikė į bylą apskritai jokių įrodymų (pvz., kitų turto vertintojų ataskaitų, duomenų apie aktualiu laikotarpiu įvykusių identiškų automobilių pardavimo sandorių kainas, skelbimus ir pasiūlymus dėl identiškų automobilių pardavimo ir kt.), kurie paneigtų ieškovo patiektus įrodymus ir pagrįstų tą atsakovų nurodomą aplinkybę, kad automobilis galėjo būti parduotas žymiai brangiau, kad jis buvo parduotas už kainą, ženkliai neatitinkančią rinkos vertės ir pan. Vien subjektyvaus pobūdžio atsakovo R. P. paaiškinimai teismo posėdyje apie tai, kad automobilis galėjo būti parduotas už 32000 Lt ar net 36000 Lt, neparemti jokiais kitais įrodymais, negali sudaryti pagrindo spręsti apie turto vertintojų nustatytos turto rinkos vertės, už kurią galiausiai ir buvo realizuotas automobilis, neteisingumą.
Trečia, daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t.y. realiai sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai: turto vertinimo atlikimo metodika, daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo ir kt., todėl teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad išperkamosios nuomos / lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžinamas sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas, ir ši suma gali būti mažinama tik jei nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 str.), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 str. 2 d.), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais (žr., pvz., LAT 2013-10-07 nutartis c.b. UAB „Šiaulių banko lizingas“ v K.V., Nr. 3K-3-464/2013).
Ketvirta, ta atsakovo R. P. akcentuota aplinkybė, jog, kaip matyti iš Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2014-07-03 Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 010-0198262, transporto priemonė buvo pripažinta atitinkanti techninius reikalavimus, ir buvo būtina pašalinti tik tam tikrus nedidelius trūkumus (priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai nepateikimai (netinkamai) pritvirtinti, galinis valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas nešviečia ar netinkamas šviesos šaltinis), dėl ko jos rinkos vertė turėjo būti nustatyta didesnė, taip pat negali būti pagrindu spręsti apie jo vertės nustatymo neteisingumą ir pan. Teismas pažymi, kad Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ privalomos techninės apžiūros atlikimas reiškia techninės būklės tikrinimą, apimantį transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jo techninės būklės atitikties konkrečiai nustatytiems teisės aktų reikalavimams įvertinimą (LR Susisiekimo ministro 2008-07-29 įsakymas „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ Nr. 2B-290; LR Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymas „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nr. 3-406), bet tai nėra tapatu absoliučiai jokių gedimų, defektų, trūkumų transporto priemonėje nebuvimui, atskirų, pavyzdžių, nusidėvėjusių detalių/dalių keitimo, taisymo nereikalingumui, ypač kai norima šią transporto priemonių kuo brangiau parduoti ar kitaip realizuoti. Pažymėtina, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta įvertinus ne tik UAB „Facto auto“ ataskaitoje nustatytus gedimus, su kuriais nesutiko atsakovai, detalių keitimo būtinumą ir pan., bet ir pačiam turto vertintojui apžiūrėjus ir įvertinus automobilio techninę būklę, taip pat taikant lyginamąjį metodą, įvertinus kitus individualius automobilio požymius ir charakteristikas (ridą, padangų būklę ir kt.). Kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovas, automobilio riba techninės apžiūros atlikimo metu 2014-07-03 buvo 150505 km., tuo tarpu jo perėmimo iš atsakovų metu 2014-07-07 buvo 157971 km., t.y. per mėnesį automobiliu pravažiuotas pakankamai didelis atstumas – beveik 7500 km., per kuriuos galėjo atsirasti tiek išoriniai, tiek vidiniai automobilio gedimai ir defektai, juo labiau, kad pats atsakovas R. P. teismo posėdžio metu pripažino tam tikrus automobilio defektus, galėjusius turėti ir turėjusius įtakos jo vertei: generatoriaus gedimą, dėl kurio automobilis apskritai tapo nevažiuojantis ir buvo pristatytas trečiajam asmeniui tralu (tai matyti ir iš 2014-08-07 turto priėmimo akto), galinio žibinto įtrūkimą ir kt.
Atsakovo R. P. argumentai, jog taisant automobilį galėjo būti pasinaudota jo Kasko draudimu, taip pat atmestini, kaip neturintys reikšmės ieškovui priteistinų nuostolių dydžiui, kadangi kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, A. P. vardu sudaryta su AB „Lietuvos draudimas“ Kasko draudimo sutartis galiojo nuo 2013-08-19 iki 2014-01-20, o apskritai paskutinį kartą draudimine apsauga buvo pasinaudota dar 2013 m. liepą, kai dėl 2013-05-16 įvykusio draudimio įvykio ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ buvo išmokėtos atitinkamos sumos, kurios kaip paaiškino ieškovas, buvo skirtos įsiskolinimams pagal lizingo sutartį dengti, o atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad automobilio perdavimo ieškovui metu automobilis būtų draustas Kasko draudimu ir egzistavo reali galimybė pasinaudoti draudimine apsauga dėl vienokių ar kitokių draudiminių įvykių (įvykio).
Penkta, byloje nėra įrodymų, kurie leistų nustatyti kokią nors ieškovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir padidėjimo, kuri sudarytų pagrindą mažinti jam priteistinų nuostolių dydį. Vadovaujantis teismų praktika, kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 str. nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija, taigi kreditoriaus kaltę, o tuo pačiu aplinkybę, jog automobilis galėjo būti parduotas brangiau, jog lizingo davėjas nevykdė pareigos siekti išvengi nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, realizuojant automobilį, nedėjo protingų pastangų gauto maksimalią jo rinkos kainą ir pan., pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe, šiuo atveju - atsakovai, o nagrinėjamu atveju atsakovai tokių aplinkybių neįrodė. Parduodamo daikto vertę viršijanti jo pardavimo kaina gali būti siekiamybė, tačiau ne pardavėjo pareiga, kurios neįvykdymas sukeltų jam neigiamus padarinius (LAT 2013-06-27 nutartis c.b. AB „SEB lizingas“ v A.S., Nr. 3K-3-367/2013; 2013-10-07 nutartis c.b. UAB „Šiaulių banko lizingas“ v K.V., Nr. 3K-3-464/2013).
Šešta, ieškovo ir atsakovės A. P. sudarytos Lizingo sutarties 11.2.2. punkte šalys susitarė, kad sutarties vienašališko nutraukimo atveju, jeigu Klientas nesutinka su lizingo bendrovės nurodyta turto pardavimo kaina, jis turi teisę per 7 dienas nuo sutarties 11.4 p. nurodyto termino pasibaigimo surasti pirkėją, kuris nupirktų turtą už didesnę kainą; jeigu klientas per šį terminą neranda tokio pirkėjo, šalių susitarimu laikoma, kad klientas sutinka su lizingo bendrovės nurodyta turto pardavimo kaina.
Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, atsiranda pagrindas priteisti ieškovui jo patirtus dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo 5391,36 € dydžio nuostolius iš turto pardavimo, o taip pat ir 387,24 € ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su turto pardavimu. Pastarosios išlaidos, kurias sudaro ieškovo 2014-12-08 sumokėtas 1337,05 Lt atlyginimas trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centas“ pagal jo išrašytą 2014-12-05 PVM sąskaitą faktūrą, serija BRC, Nr. 118117, už ginčo automobilio pardavimą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2009-06-26 buvo sudarę Bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys susitarė bendradarbiauti realizuojant ieškovui priklausančias transporto priemones, ir byloje, kaip minėta, nustatyta, kad būtent tretysis asmuo, minėtos sutarties pagrindu atstovaudamas ieškovą, priėmė automobilį iš atsakovės, jį įvertino, paruošė pardavimui ir ėmėsi jau minėtų priemonių automobilį parduoti, kaip tai numatyta Bendradarbiavimo sutarties 3 straipsnyje. P. B. sutarties 4 str. jeigu partneris suranda turto, kuris jam buvo perduotas, pirkėją, lizingo bendrovė už paslaugų teikimą jam moka atlyginimą už turto pardavimą, lygų 5 procentams nuo turto pardavimo kainos, todėl ir šiuo atveju trečiajam asmeniui pardavus automobilį (neturi reikšmės faktas, jog pirkėju buvo pats tretysis asmuo, nes jokių išlygų dėl atlyginimo už turto realizavimą tokiu atveju bendradarbiavimo sutartyje nenustatyta), jam buvo paskaičiuotas ir išmokėtas atitinkamas atlyginimas, prie jo pridedant teisės aktų nustatyto dydžio V. T. sprendžia, jog aukščiau nurodytos ieškovo patirtos išlaidos laikytinos susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais netinkamai vykdant lizingo sutartį, kadangi tuo atveju, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai ir būtų nenutraukta, ieškovas neturėtų siekti parduoti iš atsakovės perimtą automobilį kitam asmeniui, t.y. siekti jį realizuoti už kuo didesnę kainą ir taip sumažinti savo nuostolius. Teismų praktikos taip pat suformuota, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012).
Visos aukščiau nurodytos sumos priteistinos ieškovui solidariai iš lizingo gavėjos A. P. bei atsakovų R. P. ir A. V., su kuriais, kaip minėta, buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis laiduotojai įsipareigojo įvykdyti A. P. neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartį, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, ir kurie neįvykdė 2015-04-30 ieškovo jiems išsiųstose pretenzijose nurodytų reikalavimų, o CK 6.6 str., 6.81 str. numato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui už prievolės įvykdymą, įskaitant palūkanų, netesybų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6048,01 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 136 € žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 10,34 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – Vilnius, Konstitucijos pr. 20A) ieškinį atsakovams A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Riešės k. (duomenys neskelbtini)), R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Riešės k. (duomenys neskelbtini)) ir A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini)), tretysis asmuo – UAB „Baltijos realizacijos centras“ tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., R. P. ir A. V. ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ 279,41 € nesumokėtų mokėjimų, 5381,36 € nuostolių dėl turto pardavimo, 387,24 € papildomų išlaidų, viso – 6048,01 € (šešis tūkstančius keturiasdešimt aštuonis eurus 1 centą) bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. P., R. P. ir A. V. ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ 136 € bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 45,33 € (keturiasdešimt penkis eurus 33 centus) iš kiekvieno, o į valstybės biudžetą – 10,34 € bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 3,44 € (tris eurus 44 centus) iš kiekvieno.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.