Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-176-470/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybes teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Ginčas byloje kilęs dėl buto savininko prievolės sumokėti šilumos tiekėjui už į daugiabučiame gyvenamajame name esantį butą centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, kai šis butas neteisėtai valdomas kito asmens, aiškinimo ir taikymo.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovei L. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas įgytas varžytynėse (2017 m. sausio 30 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas). Butas buvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir šiam butui buvo tiekiama šilumos energija dar prieš atsakovei įsigyjant butą.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė, skolos susidarymo laikotarpiu, nors ir buvo buto savininkė, tačiau mokėti už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. neprivalo, kadangi, ji nebuvo šilumos energijos faktinė gavėja ir / ar naudotoja; butu naudojosi trečiasis asmuo, kuris ir turi sumokėti skolą. Ji dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų iki 2019 m. balandžio 30 d. į butą patekti negalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismo nuomone, tinkamas atsakovas yra G. M., o ieškovei nesutikus pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, nėra pagrindo ieškinio tenkinti.

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo –pardavimo sutartinius santykius.

15. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1d.).Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str. 1 d.).

16. Atsisakymą atlyginti ieškovės patirtas šilumos tiekimo išlaidas atsakovė motyvuoja aplinkybe, kad nors ginčijamu laikotarpiu nuosavybės teise butas priklausė jai, ji juo negalėjo naudotis dėl buvusio savininko gyvenimo jame aplinkybės, todėl ir atsiskaitymo prievolė galėtų tekti tik buvusiam savininkui, faktiniam šilumos energijos gavėjui ir naudotojui.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, be kita ko, gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020). Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, perėmusi nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją.

18. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (CK 6.200 – 6.201 str.). Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens, negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvis

19. Be to, pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

20. Anksčiau aptartas reglamentavimas ir nurodyta teismų praktika vienareikšmiškai leidžia nuspręsti, kad nepaisant to, kad skolos susidarymo laikotarpiu butu naudojosi trečiasis asmuo G. M., ir iki priverstinio iškeldinimo, t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d. gyveno atsakovei priklausiusiame bute ir buvo faktinis šilumos energijos naudotojas, tačiau, būtent atsakovei kyla pareiga (prievolė) atsiskaityti ieškovei už ginčo laikotarpiu į butą tiektą šilumos energiją (CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str. 1 d.). Dėl to teismo ir atsakovės argumentai dėl trečiojo asmens kaip faktinio šilumos energijos gavėjo prievolės ieškovei atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, o ieškovė pagrįstai prašė priteisti skolą iš buto savininkės. Juolab, kad atsakovė gali prisiteisti nuostolius iš trečiojo asmens.

21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad naujasis buto savininkas, kurio valdymo ir naudojimosi butu teisė yra suvaržyta dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų veiksmų šiems atsisakius išsikelti iš buto, sprendžiama, kad naujasis savininkas nėra tinkamas atsakovas byloje dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014).

22. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-91/2015). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo minėtoje kasacinio teismo nutartyje (2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014) iš esmės buvo sprendžiamas proceso teisės klausimas – tinkamo atsakovo nustatymo klausimas bei nebuvo priimtas baigiamasis sprendimas dėl ginčo esmės, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškinimas dėl pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją nebuvo suformuluotas, todėl nebuvo pagrindo remtis minėta teismo nutartimi.

24. Atsakovė byloje neginčijo įsiskolinimo dydžio. Iš byloje pateiktų 2019 m. liepos 1 d. mokesčių apskaičiavimo pažymų nustatyta, kad už suteiktas paslaugas šiam butui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio ieškovei nebuvo mokama, todėl susidarė 1 603,63 Eur dydžio skola.

25. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, sumokėti netesybas, dėl to ieškinio reikalavimas dėl 21,90 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas. Iš viso iš atsakovės priteistina 1 625,53 Eur (1 603,63 + 21,90). Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.; 98 str.).

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 127,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. 37,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 90,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų), o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 37,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

30. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 164,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,09 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252, 1 625,53 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 53 ct) skolos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (nuo 1 625,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,09 Eur (penkis eurus 09 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.