- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-737-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03659-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4746-907/2014 pagal pareiškėjo Z. B. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
P. Z. B. kreipėsi į antstolį A. L. su skundu dėl antstolio veiksmų surašant 2014-03-26 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas Z. B. ir G. B. priklausantis kilnojamasis turtas, esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad pagal Aktą turto arešto mastas – 44 256,95 Lt, tačiau toliau vardijant areštuotus daiktus (jų 15 grupių pozicijos), apibendrinus nurodoma, kad viso areštuoto turto vertė yra 10115,75 Lt. Iš antstolio pateiktų dokumentų lieka visiškai neaišku ir nenurodyta jokia informacija: kodėl antstolis vykdo turto areštą; kodėl reikėjo papildomai areštuoti turtą; kieno iniciatyva yra vykdomas šis papildomas turto areštas; kokiu tikslu areštuojamas papildomas turtas ir koks šio turto tolimesnis likimas. Pažymėjo, kad apie arešto surašymą ir turto įkainojimo procedūrą nei pareiškėjui, nei jo sutuoktinei G. B., nei jų advokatui M. R. nebuvo pranešta jokia forma. Turto arešto akte specialioje grafoje, kurioje turi būti nurodyti asmenys, dalyvavę šio Akto surašymo metu, nėra nurodyta jokio asmens, dalyvavusio šioje procedūroje, o tai reiškia, kad Aktas surašytas vienasmeniškai tik antstolio padėjėjo M. J. ir yra neteisėtas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad reikalauja kitos - realios turto rinkos kainos nustatymo. Prašo šiuo tikslu suorganizuoti pareiškėjui galimybę, iš anksto suderinus su juo, leisti jam ir jo pasamdytam asmeniui (įmonei) atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuri akivaizdžiai parodytų antstolio šališkumą ir žalą jam darančius antstolio veiksmus.
Antstolis A. L. 2014 m. gegužės 13 d. patvarkymu pareiškėjo Z. B. skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasis CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.
Nurodė, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/12/00366 dėl Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio S. K. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-362/2011. Taip pat vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0159/12/00363 ir Nr. 0159/12/00364 dėl nuostolių, kaip nepagrįstai gaunamo praturtėjimo, po 1000,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-28 iki atsakovų Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 223,00 Lt bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio išieškojimo pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2-826-362/2011. 2013 m. lapkričio 18 d. buvo atliktas priverstinis Z. B. ir G. B. iškeldinimas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vykdant iškeldinimą, 2013-11-18 buvo surašytas Turto aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo aprašytas Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis turtas. 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota dalis 2013-11-18 Turto apraše Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyto turto, turto saugotoju paskiriant išieškotoją S. K.. Skolininkams per tris mėnesius (nuo 2013-11-18) nepasiėmus kilnojamojo turto, 2014-03-26 buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas ir įvertintas Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis kilnojamasis turtas tikslu areštuotą turtą realizuoti LR CPK nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę ir realią galimybę pasiimti savo turtą, bet to LR CPK nustatytais terminais nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Z. B. skundą.
Teismas pažymėjo, kad CPK 766 str. 1 d. numato, kad iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. CPK 766 str. 8 d. yra nustatyta, jog jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. Nustatė, kad pareiškėjų turtas S. K. perduotas saugoti 2013-11-18, trys mėnesiai suėjo 2014-02-18. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo teisę ir realią galimybę ne vieną kartą pasiimti savo turtą, ne kartą apie tai buvo įspėtas tiek antstolio, tiek paties turto saugotojo, bet to CPK nustatytais terminais nepadarė, teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės kilnojamąjį turtą ir pradėjo jo realizavimo procedūrą. Teismas nurodė, kad CPK normos nenumato antstoliui pareigos prieš atliekant turto areštą apie tai atskirai informuoti skolininkus. 2014-03-26 Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas registruotomis pašto siuntomis vykdomųjų bylų šalims, kaip numatyta CPK 679 straipsnyje. Pažymėjo, kad CPK 604 str. numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (2014-03-26 Turto arešto aktas pareiškėjo atstovui advokatui M. R. įteiktas 2014-03-31). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas prieštaravimus dėl turto vertės gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Prieštaravimų dėl turto įkainojimo, prašymo skirti ekspertizę antstolio A. L. kontoroje nebuvo gauta ir tik 2014-05-06 buvo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių motyvuotų argumentų, kodėl įvertinto kilnojamojo turto vertė neatitinka rinkos kainų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o tik motyvavo tuo, kad antstolio nurodytos vertės per mažos, neįmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos ekspertizės atlikimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014-03-26 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastas nurodytas 10115,75 Lt, o Centrinės hipotekos įstaigos 2013-03-27 pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre nurodytas turto arešto mastas 44256,95 Lt, t. y., padarytas rašymo apsirikimas, įregistruojant turto arešto aktą turto arešto aktų registre. Teismas taip pat konstatavo, kad 2014-03-26 Turto arešto aktas buvo surašytas, nepažeidžiant CPK 675 str., 678 str. bei Antstolių įstatymo 30 str. įtvirtintų reikalavimų. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neišsiaiškino ir nutartyje nepasisakė, kodėl realiai buvo reikalingas antras (papildomas) 2014-03-26 Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodytas turtas nėra, kaip nurodo teismas, visas kitas (likęs) turtas, esantis name ir neareštuotas ankstesniu 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame 2014-03-26 akte nurodytas turtas neapima viso likusio (dar neareštuoto) turto, esančio name, antstolis sąmoningai padidino turto arešto mastą 10115,75 Lt suma, tačiau nei pareiškėjui, nei teismui taip ir nepaaiškino tikrųjų tokio papildomo arešto masto didinimo motyvų.
2. Nurodo, kad pareiškėjo atstovas advokatas M. R. buvo nuvykęs pas antstolį A. L. pokalbiui, siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes dėl antrojo turto arešto akto. Antstolis advokatui vieną kartą aiškino, kad antrasis turto arešto aktas buvo reikalingas tik siekiant patikslinti pirmąjį turto arešto aktą, tam kad būti įkainoti netiksliai įkainoti ar visai neįkainoti daiktai, nurodyti pirmajame 2013-11-19 turto arešto akte. Tokiu būdu, turto arešto mastas neturėtų keistis ir turėtų sudaryti 44256,95 Lt. Tačiau kitoje pokalbio vietoje antstolis neatsargiai užsiminė, kad papildomas turto areštas yra reikalingas papildomoms antstolio išlaidoms dengti. Tokiu būdu turto arešto mastas didėja 10115,75 Lt ir bendrai sudaro net 54372,70 Lt. Tačiau šitų aplinkybių teismas neišsiaiškino. Teismas nutartyje nurodo, kad „atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-03-26 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastas nurodytas 10115,75 Lt, o Centrinės hipotekos įstaigos 2013-03-27 pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre nurodytas turto arešto mastas 44256,95 Lt, t. y. padarytas rašymo apsirikimas, įregistruojant turto arešto aktą turto arešto aktų registre“. Todėl taip ir neaišku, ar klaida yra tai, kad 2014-03-27 vietoje 10115,75 Lt arešto masto registre įregistruotas 44256,95 Lt arešto mastas, o ne 10115,75 Lt ar ne 54372,70 Lt.
3. Antstolis, vienašališkai, be jokio derinimo su pareiškėju, nustatydavo konkrečias datas turto atsiėmimui, nors pareiškėjas antstolį ir savo advokatą yra informavęs, kad daug laiko praleidžia (duomenys neskelbtini) ir ne visuomet gali konkrečią dieną būti (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas antstoliui yra rašęs raštus, kad savo kilnojamam turtui išsivežti turi samdyti transportą ir rasti vietą, kur tuos daiktus saugiai laikyti, todėl prašė iš anksto informuoti ir derinti turto atsiėmimo laiką, tačiau antstolis tokių pareiškėjo prašymų nepaisė, nebendradarbiavo ir nederino laiko, todėl jis negali teigti, kad pareiškėjas piktybiškai neatsiiminėja savo turto, todėl jį būtina realizuoti.
4. Teismuose dar nebaigtas nagrinėjimas civilinės bylos pagal G. B. ieškinį dėl jai priklausančios turto dalies atidalinimo, todėl pareiškėjas prašė susilaikyti nuo turto realizavimo, kol nėra išspręstas šis klausimas, tačiau antstolis į tai visiškai nereagavo.
5. Pareiškėjas ne kartą antstoliui asmeniškai ir raštu yra pareiškęs savo reikalavimą atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę ir nurodęs, kad yra pasiruošęs ją apmokėti, tačiau nei antstolis, nei teismas visiškai nepaisė šio prašymo, jį piktybiškai ignoravo. Teismo nurodymas nutartyje, kad pareiškėjas, neva, turi prieš prašydamas atlikti ekspertizę, įnešti į antstolio sąskaitą lėšas tokiai ekspertizei, iš tikro reiškia visišką absurdą, nes taip išeina, kad pareiškėjas, dar negavęs jokio antstolio sprendimo rengti ekspertizę, įneštų į antstolio sąskaitą lėšas, kurios būtų nedelsiant nusirašytos skolų dengimui.
6. Teismas nurodo, kad įkainojimo nepagrįstumui nėra įrodymų, tačiau pareiškėjas teigia, kad yra sveikas protas, kurį visi galime pasitelkti.
7. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad apie papildomą 2014-03-26 Turto arešto surašymo ir turto įkainojimo procedūrą nei pareiškėjui, nei jo sutuoktinei G. B., nei jų atstovui advokatui M. R. nebuvo pranešta jokia forma. Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tačiau pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuomonės šiuo klausimu ne tik kad niekas neklausė, bet ir net neinformavo, kad turtas bus įkainojamas ir areštuojamas.
8. Turto arešto akte, specialioje grafoje, kurioje turi būti nurodyti asmenys, dalyvavę šio akto surašymo metu, nėra nurodyta jokio asmens, dalyvavusio šioje procedūroje, o tai reiškia, kad aktas surašytas vienasmeniškai tik antstolio padėjėjo ir yra neteisėtas. Todėl buvo pažeista Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nuostata, numatanti, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
9. Pareiškėjui, kaip proceso dalyviui, kyla klausimas, kodėl jau antrą jo skundą dėl antstolio veiksmų sprendžia tas pats teisėjas, ir ar tai nėra pagrįstas pagrindas abejoti teismo nešališkumu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tai, kad Z. B. du skundus nagrinėjo tas pats teisėjas, nėra ir negali būti pagrindu abejoti teismo nešališkumu. Z. B. skundus vykdomojoje byloje (ir kitose civilinėse bylose) yra nagrinėję daug teisėjų. Visi Z. B. skundai buvo atmesti, nes nebuvo pagrįsti. Z. B. atstovas nenurodo jokių kitų svarbių aplinkybių, kurie leistų abejoti teisėjo nešališkumu, o teiginiai, kad teismas nevisapusiškai nagrinėjo skundą, iš esmės niekuo nepagrįsti.
2. CPK 766 str. 8 d. yra nurodyta, kad jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas šio Kodekso VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. Tokių veiksmų šiuo atveju ir buvo imtasi.
3. Pareiškėjo atstovas puikiai supranta, kodėl nebuvo areštuotas visas Z. B. turtas. 2013-11-19 buvo areštuotas turtas, kuris turi realią vertę, yra likvidus ir realiai gali būti parduotas iš varžytinių, bei, kuris gali padengti Z. B. skolas. Likusį turtą Z. B. turėjo galimybę per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pasiimti ir naudotis pagal savo valią. Tačiau Z. B. turto neatsiėmus, 2014-03-26 buvo areštuotas likęs Z. B. turtas, kurio galimybės realizuoti (parduoti iš varžytinių) yra pakankamai menkos ir kurio vertė yra simbolinė (dėvėti drabužiai, patalynė, seni, nudėvėti, techniškai ir morališkai pasenę daiktai ir kt.). Dalis turto, kuris yra asmeninis Z. B. turtas (nuotraukų albumai ir pan.), kurių realizuoti galimybės nėra, nebuvo areštuota, yra laikoma name, tačiau ir šiuo metu Z. B. jo nepasiima. Todėl antstolis (jo padėjėjas) veiksmus atliko teisėtai, remdamasis įstatymu, visus daiktus aprašė, užfiksavo juos nufotografuodamas, daiktus įkainojo.
4. Tai, kad galimai buvo padaryta klaida turto arešto aktų registre, nekeičia atlikto vykdymo veiksmo esmės, jo teisėtumo, klaida, nurodant areštuoto turto vertę, gali būti ištaisyta, nes 2014-03-26 areštuoto turto bendra vertė yra aiški.
5. Skundo argumentas, kad nagrinėjama civilinė byla dėl G. B. namo dalies nustatymo, nėra pagrįstas, nes bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nestabdė vykdymo veiksmų, tokį sprendimą paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas, todėl vykdymo veiksmai privalėjo būti vykdomi ir Z. B. iškeldintas, jam turto nepasiėmus, atlikti vykdymo veiksmai su jam priklausančiu turtu.
6. Pareiškėjas Z. B. nebuvo aktyvus, nustatant turto vertę, nors turėjo galimybę tai padaryti, o jo teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, nes turtas įkainotas įstatymo nustatyta tvarka ir nepateikta įrodymų, leidžiančių suabejoti nustatyta kaina.
Atsiliepimas
Antstolis A. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus.
2. Nors teismas klaidingai nutartyje nurodė, jog „2014-03-26 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastas nurodytas 10115,75 Lt, o Centrinės hipotekos įstaigos 2013-03-27 pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre nurodytas turto arešto mastas 44256,95 Lt, t. y. padarytas rašymo apsirikimas įregistruojant turto arešto aktą turto arešto aktų registre“, tačiau ši klaida yra padaryta netinkamai tapatinant sąvokas „turto arešto mastas“ ir „viso areštuoto turto vertė“ ir negali būti pripažinta kaip priežastis panaikinti nutartį. Turto arešto mastą sudaro visa iš pareiškėjo išieškotina suma, kuri skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose sudaro 44256,95 Lt, kas ir nurodyta 2014-03-26 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini). Viso areštuoto turto vertė 10115,75 Lt, yra 2014-03-26 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto, įvertinto ir skolininkui priklausančio turto vertė, įrašyta turto arešto akte. Pažymi, jog 2013-11-19 buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuota ir įvertinta tik dalis pareiškėjui priklausančio ir Turto aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyto kilnojamojo turto. 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto vertė 32460,00 Lt, turto arešto mastas 41038,26 Lt. 2014-03-26 surašytas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas ir įvertintas 2013-11-18 Turto aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas, tačiau 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neareštuotas ir neįvertintas, Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis kilnojamasis turtas, su tikslu areštuotą turtą realizuoti CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ir 2014-03-26 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir Centrinės hipotekos įstaigos 2013-03-27 pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre yra nurodytas turto arešto mastas 44256,95 Lt, atmestini visi pareiškėjo argumentai, dėl galimų neaiškumų, nurodytu skundžiamame turto arešto akte ar teismo nutartyje.
3. Pareiškėjas pateikia tikrovės neatitinkančius duomenimis apie pareiškėjo atstovo (advokato M. R.) vizitą antstolio kontoroje. Ši pareiškėjo pateikiama informacija yra melaginga ir klaidinanti. Pareiškėjo atstovui buvo išsamiai paaiškinta, kokiu pagrindu ir kokie vykdymo veiksmai buvo atlikti bei atsakyta į visus jo klausimus. Nesuprantama, kodėl pareiškėjas savo atskirajame skunde teigia priešingai.
4. CPK normos nenumato antstoliui pareigos, prieš atliekant turto areštą, apie tai atskirai informuoti skolininkus. 2014-03-26 Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas registruotomis pašto siuntomis vykdomųjų bylų šalims, kaip tai numato CPK 679 straipsnis. CPK 604 straipsnyje yra nustatyta procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarka. Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Papildomai pažymi, jog 2014-03-26 Turto arešto aktas pareiškėjo atstovui įteiktas 2014-03-31. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo, kadangi pareiškėjas prieštaravimus dėl turto vertės gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Prieštaravimų antstolio A. L. kontoroje nėra gauta iki šiol.
5. CPK 682 str. 3 d. nurodyta, kad antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo, o įstatymo įtvirtinta, kad antstolis skiria ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti ekspertizę. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau antstoliui tokių abejonių nekilo. Pareiškėjas atskirajame skunde vėlgi nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių 2014-03-26 Turto arešto aktu aprašytų daiktų vertę, o tik atkartojo skundo argumentus, jog jų rinkos vertė yra didesnė.
6. 2014-03-26 buvo surašytas Turto arešto aktas, o ne Turto aprašas. CPK 675 str. 2 d. numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto akto formai ir turiniui keliami reikalavimai yra išdėstyti CPK 678 str., kuriuos 2014-03-26 Turto arešto aktas visiškai atitinka. Turto areštas buvo surašytas skolininkams nedalyvaujant ir, vadovaujantis CPK 679 str. nuostatomis, registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųstas vykdomųjų bylų šalims, taip pat pareiškėjo atstovui bei yra įteiktas tinkamai. Antstolių įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, jog antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 str. 2 d. nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Turėdamas įgaliojimą, padėjėjas veikia antstolio vardu, rengia ir pasirašo patvarkymus, procesinių veiksmų atlikimo aktus, įteikia ar perduoda dokumentus, konsultuoja fizinius bei juridinius asmenis. Antstolio padėjėjas M. J., surašydamas 2014-03-26 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), veikė antstolio vardu, savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis CPK ir Antstolių įstatymu. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad antstolio padėjėjas negalėjo surašyti Turto arešto akto, yra teisiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsikirtimų į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir teisinga, nes nutarties išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimta nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų.
Antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami CPK normų bei Antstolių įstatymo. Remdamasis šiais įstatymais antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/14/00366/2012 medžiagos nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje buvo priimtas vykdymui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-826-362/2011 dėl Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio S. K.. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0159/12/00363/2012 ir Nr. 0159/12/00364/2012 nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje buvo priimti vykdymui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 išduoti vykdomieji dokumentai Nr. 2-826-362/2011 dėl nuostolių, kaip nepagrįstai gaunamo praturtėjimo, po 1000,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-28 iki atsakovų Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 223,00 Lt bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio išieškojimo.
Vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus 2013 m. lapkričio 18 d. buvo atliktas priverstinis Z. B. ir G. B. iškeldinimas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 3 t., 365-367 b. l.). 2013 m. lapkričio 18 d. buvo surašytas Turto aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo aprašytas Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis turtas, nurodyta, kad visa aprašytų daiktų vertė 35990 Lt, aprašyto turto saugotoju paskirtas išieškotojas S. K. (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 3 t., 341-360 b. l.). 2013 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuota ir įvertinta tik dalis Z. B. ir G. B. priklausančio ir 2013 m. lapkričio 18 d. Turto aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyto kilnojamojo turto, nes 2013 m. lapkričio 19 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto vertė 32460,00 Lt, turto arešto mastas 41038,26 Lt (v. b. Nr. 0159/12/00363/2012 b. l. 57-70), o, kaip jau anksčiau nustatyta, 2013 m. lapkričio 18 d. buvo surašytas Turto aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo aprašytas Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis turtas, nurodyta, kad visa aprašytų daiktų vertė 35990 Lt (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 3 t., 341-360 b. l.).
P. Z. B. skundė 2013 m. lapkričio 18 d. antstolio atliktą priverstinį iškeldinimą, 2013 m. lapkričio 18 d. turto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 19 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), prašė iškeldinimo ir turto aprašymo bei arešto procedūras pripažinti neteisėtomis, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi jo skundą atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį paliko nepakeistą (v. b. 4 t., 427-430, 524-526 b. l.).
Pažymėtina, kad 2014 m. vasario 11 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininkus Z. B. ir G. B. iki 20014-02-17 perimti iš turto saugotojo S. K., adresu (duomenys neskelbtini), esančius skolininkams priklausančius ir 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neareštuotus daiktus, minėtas patvarkymas 2014-02-11 asmeniškai buvo įteiktas skolininkų atstovui, taip pat įstatymo nustatyta tvarka išsiųstas skolininkams (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 455-456,457, 458, 459 b. l.). Neginčytinai nustatyta, kad minėtas patvarkymas skolininkų nebuvo įvykdytas.
Šios nustatytos aplinkybės patvirtina antstolio argumentus, kad 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkų turtas, kuris turi realią vertę, yra likvidus ir realiai gali būti parduotas iš varžytinių, bei, kuris gali padengti Z. B. skolas. Likusį turtą, aprašytą 2013 m. lapkričio 18 d. Turto aprašu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neareštuotą 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Z. B. ir G. B. turėjo galimybę per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pasiimti ir naudotis pagal savo valią, tačiau to nepadarė. Ko pasėkoje 2014 m. kovo 26 d. buvo surašytas skundžiamas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas ir įvertintas Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis likęs kilnojamasis turtas, kuris 2013 m. lapkričio 18 d. buvo aprašytas, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. liko neareštuotas dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių. Viso areštuoto turto vertė nurodyta 10115,75 Lt, o turto arešto mastas nurodytas 44256,95 Lt (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 489-492 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, ginčydamas areštuoto turto vertę, neteisingai supranta sąvokas „turto vertė” ir „turto arešto mastas“. CPK 675 str. 2 d. nurodyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl būtent išieškotina suma ir vykdymo išlaidos turto arešto akto surašymo dienai ir sudaro turto arešto masto sumą, o turto vertė reiškia konkrečiai areštuoto turto vertę, kuri iš esmės negali būti didesnė už turto arešto mastą. Pažymėtina, kad šias aplinkybes apelianto atstovui antstolis buvo išaiškinęs 2014-03-14, išsiųsdamas pažymą apie vykdymo eigą, kurią atstovas gavo pasirašytinai (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 470 b. l.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad antstolio kontoroje apelianto ir jo sutuoktinės atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos, t. y. dėl iškeldinimo ir dėl nuostolių, kaip nepagrįstai gaunamo praturtėjimo, po 1000,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-28 iki atsakovų Z. B. ir G. B. iškeldinimo, į tai, kad iškeldinimas pilna apimti iki šiol nėra įvykdytas, nes adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol yra pareiškėjo Z. B. ir G. B. kilnojamieji daiktai, kurių jie gera valia iki įstatymo nustatyto termino nepasiėmė, todėl tiek išieškotina suma, tiek vykdymo išlaidos vis didėja, o tai reiškia, kad didėja turto arešto mastas. O būtent, surašant 2013-11-19 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas buvo nurodytas 41038,26 Lt, priimant 2014-03-14 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų, esančių pas skolininką, arešto, nurodytas arešto mastas jau 44134,12 Lt (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 473 b. l.), o surašant 2014 m. kovo 26 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas turto arešto mastas jau 44256,95 Lt. Tiek 2013-11-19 Turto arešto akte, tiek 2014-03-26 Turto arešto akte turto vertės neviršija turto masto, kas atitinka CPK 675 str. 2 d. reikalavimus.
Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad „2014-03-26 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto mastas nurodytas 10115,75 Lt, o Centrinės hipotekos įstaigos 2013-03-27 pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre nurodytas turto arešto mastas 44256,95 Lt, t. y., padarytas rašymo apsirikimas įregistruojant turto arešto aktą turto arešto aktų registre“, tačiau tai nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, tačiau tai yra pagrindas pašalinti šiuos argumentus iš motyvuojamosios Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CPK normos nenumato antstoliui pareigos prieš atliekant turto areštą apie tai atskirai informuoti skolininkus. Taip pat pažymėtina, skolininkams nedalyvavus, surašant 2014-03-26 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai ir teisėtai grafoje „surašant aktą dalyvaujantys asmenys“, tokie asmenys nenurodyti, o minėtas Turto arešto aktas atitinka CPK 678 str. nurodytus jo turiniui keliamus reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad 2014-03-26 Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas registruotu paštu tiek pareiškėjo Z. B. atstovui adv. M. R., tiek pareiškėjo sutuoktinei G. B. bei kitoms vykdomųjų bylų šalims CPK 679 str. nustatyta tvarka (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 500, 502-505 b. l.), kuris įteiktas pareiškėjo atstovui advokatui M. R. 2014-03-31 (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 501 b. l.). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui Z. B. terminas pateikti prieštaravimams dėl turto įkainojimo baigėsi 2014-04-03, t. y. po trijų darbo dienų nuo turto arešto akto gavimo dienos (CPK 681 str. 3 d.). Be to, ginčijamas 2014-03-26 Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) jau tą pačią dieną buvo įregistruotas Centrinėje hipotekos įstaigoje Turto arešto aktų registre, t. y. buvo išviešintas (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 516-519 b. l.). Tačiau jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo nebuvo gauta, pareiškėjas Z. B. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad iki 2014-04-03 jis būtų kreipiąsis į antstolį ir prieštaravęs dėl 2014-03-26 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto kilnojamojo turto vertės nustatymo, ar būtų prašęs skirti ekspertizę, prieš tai sumokėdamas į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, kaip to reikalauja CPK 682 str. 3 d. nuostatos (CPK 178 str.). Prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo gauti antstolio kontoroje tik 2014-04-15, kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, surašant 2014-03-26 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 537-539, 543-545 b. l.). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas ir skunde nenurodė jokių motyvuotų argumentų, kodėl įvertinto kilnojamojo turto vertė neatitinka rinkos kainų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o tik motyvavo tuo, kad antstolio nurodytos vertės per mažos. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjas, nepagrįsdamas savo argumentų dėl per mažos areštuoto turto vertės rašytiniais įrodymais, prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis sveiku protu, kurį, neva, kiekvienas gali pasitelkti. Tačiau tokiu atveju atsakingo, protingo žmogaus kontekste tampa nesuprantamas pareiškėjo nenoras atsiimti pačiam 2014-03-26 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotus kilnojamuosius daiktus, jei jie yra žymiai vertingesni, nei antstolio nustatyta turto vertė, nors tokią teisę pareiškėjas turėjo. Maža to, antstolis 2014 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigojęs skolininkus Z. B. ir G. B. iki 20014-02-17 perimti iš turto saugotojo S. K., adresu (duomenys neskelbtini), esančius skolininkams priklausančius ir 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neareštuotus daiktus, tačiau turtas perimtas nebuvo (v. b. Nr. 0159/14/00366/2012, 4 t., 455-456 b. l.), o to pasėkoje buvo priimtas skundžiamas Turto arešto aktas, kaip to reikalauja CPK 766 str. 8 d., numatanti, jog jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas šio Kodekso VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui.
Pažymėtina, kad Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nenustatyta, kad teismuose būtų nagrinėjama civilinė byla pagal G. B. ieškinį dėl jai priklausančios turto dalies atidalinimo. Yra tik duomenys, kad Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-644-544/2013 pagal ieškovės G. B. ieškinį dėl 2010-12-20 varžytinių akto Nr. 2, 2010-12-20 nekilnojamojo turto perdavimo akto, 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3793 pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento, pirkėjos teisių perkėlimo, restitucijos taikymo, kuris Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu buvo atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad dėl, neva, nagrinėjamo G. B. ieškinio skundžiami vykdymo veiksmai negalėjo būti atliekami.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikti argumentus dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumo, apeliantas turėjo teisę prieš pradedant nagrinėti byla iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 68 str.), tačiau to nepadarė, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir šių atskirojo skundo argumentų nenagrinėja.
Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, kad „2014-03-26 Turto arešto akte Nr. AN082625 turto arešto mastas nurodytas 10115,75 Lt, o Centrinės hipotekos įstaigos 2013-03-27 pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre nurodytas turto arešto mastas 44256,95 Lt, t. y., padarytas rašymo apsirikimas įregistruojant turto arešto aktą turto arešto aktų registre“.