Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2-644-544/2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-12-09
Bylos Nr.: 2-644-544/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00192-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Čeknienė
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: Z. B., UAB „Atveika“, V. B.
Advokatai: Andrius Kazakevičius

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-644-544/2013Proceso Nr. 2-58-3-00192-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 22,5; 32.5.1; 41; 75.7; 126/3; 126.5; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovui advokatui H. I., atsakovui Z. B., atsakovės UAB „Atveika“ atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“, AB atstovui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovams V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), UAB „Atveika“ (į. k. 145452299, Tilžės g. 156-306, Šiauliai), Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB (AB bankas „Hansabankas“ teisių ir pareigų perėmėjas) (buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, j. a. k. 112029651), VĮ Turto bankas (adresas: Kęstučio g. 45, Vilnius, j. a. k. 112021042), VSDFV Šiaulių skyriui (Ežero g. 17, LT-76501, Šiauliai), „If P&C Insurance AS“ filialui dėl 2010-12-20 varžytinių akto Nr. 2, 2010-12-20 nekilnojamojo turto perdavimo akto, 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3793 pripapripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento, pirkėjos teisių perkėlimo, restitucijos taikymo,NUSTATĖ:

Aprašomoji dalis

Šalies argumentai

Ieškovė G. B. patikslintu ieškiniu atsakovams V. B., R. B., UAB „Atveika“, Z. B., S. K., D. K. prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010-12-20 varžytinių aktą Nr. 2, 2010-12-20 nekilnojamojo turto perdavimo aktą, 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3793, grąžinti jai gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo statiniai), perkelti jai pirkėjo teises į atsakovui Z. B. tenkančią ½ dalį ginčo statinių, priteisti iš jos V. B. naudai 115 000 Lt, priteisti iš atsakovo V. B. atsakovų S. ir D. K. naudai 200 000 Lt, priteisti iš atsakovės UAB „Atveika“ atsakovo V. B. naudai 115 000 Lt. Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodė, kad ginčo statinius įgijo pagal 2001-04-13 pirkimo-pardavimo sutartį ir jie buvo bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio Z. B. nuosavybė, priklausanti jiems lygiomis dalimis (CK 3.84 str. 2 d. 1 p., 3.88 str., 3.117 str. 1 d.). 2013-02-15 sužinojo apie tai, kad yra iškeldinama iš minėto gyvenamojo namo, nes jis buvo realizuotas 2010-12-20 varžytinių aktu sutuoktinio Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje, kurioje nedalyvavo ir apie bankroto procedūras nieko nežinojo, dokumentų negavo, todėl bankroto byloje savo teisių apginti negalėjo. Nors ant atsiliepimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-580-380/2010 yra jos parašas, tačiau šį dokumentą pasirašė jo neskaičiusi ir pasitikėdama sutuoktiniu. Apie turto varžytines iš viešai skelbiamų duomenų nesužinojo, tuo metu turėjo savo verslą individualios įmonės „Grasilita“ kulinarijos ceche. Mano, jog 2012-12-20 varžytinių aktas Nr. 2 ir 2012-12-20 minėto nekilnojamojo turto perdavimo aktas turi būti pripažinti negaliojančiais CPK 602 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes buvo realizuotas ne tik skolininkui Z. B., bet ir jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai (CPK 602 str. 2 d., CK 1.80 str. 2-4 d., 6.145 str.). Bankroto byloje skolininko Z. B. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyta nebuvo. Bankroto administratorė UAB „Atveika“, vykdydama bankroto procedūras, veikė neapdairiai ir nerūpestingai bei pažeidė jos teises, nepasiūlė jai nusipirkti vyro dalį. 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3793, kuria atsakovas V. B. pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovams D. ir S. K., turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, nes turtas įgytas pažeidžiant imperatyvią CK 6.307 str. 1 d. nuostatą (pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą). Atsakovas V. B. turtą buvo įgijęs neteisėtai, todėl neturėjo teisės jo perleisti kitiems atsakovams. Tai, kad 2013-06-14 sandoris buvo sudarytas šios bylos nagrinėjimo metu ir iš karto po to, kai buvo nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pirkėjai buvo jos kaimynai, žinoję apie teismo procesą, rodo sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumą, dėl ko jai gali būti grąžintas gyvenamasis namas su priklausiniais ir perkeltos pirkėjos teisės į atsakovui Z. B. tekusią ½ dalį minėtų ginčo statinių, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims priteistos gautos ar sumokėtos pinigų sumos už minėtą nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 8, 56-63, 175-181).

Atsiliepimas

Atsakovas Z. B. ieškovės ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis pripažįsta, jog nei jis, nei bankroto administratorius ieškovės apie įmonės „Saulė“ bankroto procedūras neinformavo, ji kaip bendrasavininkė nebuvo įtraukta į bylą ir tinkamai negalėjo apginti savo teisių. 2010-12-20 buvo realizuotas ne tik jam, bet ir ieškovei priklausęs turtas, todėl varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu ieškovė reikalauja pagrįstai. Sutinka, kad pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir neinformavo ieškovės apie savo įmonės bankrotą ir turto pardavimą iš varžytinių, nes nuo 2009 metų jų santykiai pablogėję. Atsakovas V. B. buvo nesąžiningas, žinojo bankroto bylos aplinkybes, nes tuo metu dirbo Šiaulių apygardos teismo teisėjo padėjėju, sudarydamas sandorį veikė kaip tam tikrų nekilnojamojo turto pardavimu ir pirkimu užsiimančių įmonių atstovas. Kadangi atsakovas ginčo statinius buvo įgijęs nesąžiningai, tai jis neturėjo teisės jo perleisti S. ir D. K. kai tik gavo teismo nutartį apie laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymą. D. ir S. K. yra kaimynai, kurių namas yra netoli jų namo, todėl žinojo apie bylos eigą ir jų problemas (1 t., b. l. 79-81, 2 t., b. l. 15-17).

Atsakovės UAB „Atveika“ atstovas prašė ieškinį atmesti, nes Z. B. įmonei „Saulė“ bankroto byla iškelta 2005-09-20 nutartimi. Bankroto procesas tęsėsi 6 metus, atsakovu jo paties prašymu byloje buvo patrauktas Z. B., tačiau jis neužsiminė apie savo sutuoktinę, nepranešė, jog yra susituokęs ir kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2010-10-25 įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 7 pagrindu 2010-12-10 viešose antrosiose varžytinėse, kuriose dalyvavo ir turto savininkas Z. B., atsakovui V. B. buvo parduoti ginčo statiniai, kurie buvo įkeisti „Swedbank“, AB. Prieš tai buvo įvykdyta 10 minėto turto varžytinių, atsakovas Z. B. jose dalyvavo, turėjo visą informaciją apie bankroto eigą. Apie vykdomas varžytines ir kitas bankroto procedūras, kreditorių susirinkimus buvo skelbiama informaciniame leidinyje „Valstybės žinios“ ir vietinėje spaudoje. Atsakovui Z. B. į tą patį namą, kur nurodo gyvenusi ir ieškovė, buvo siunčiami pranešimai apie bankroto veiksmus, tuo adresu buvo nuvykęs turto vertintojas įvertinti turtą prieš varžytines. Šalių santuoka nenutraukta, todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad ji tik 2013-02-15 sužinojo apie bankroto bylą, neatitinka tikrovės. Atsakovas V. B. ginčo statinių pardavimo metu teisme nebedirbo ir galėjo dalyvauti varžytinėse. Ieškovė ieškinyje nuslėpė, kad buvo įregistruota minėto ginčo turto hipoteka, o atsakovas Z. B. hipotekos kreditoriaus kreditorių sąraše taip pat iš karto nebuvo nurodęs. 2007-09-28 hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB pareiškė ir teismas patvirtino 60 903,90 Lt finansinį reikalavimą. VĮ Registrų centras pažymoje turto savininku nurodytas tik atsakovas. Tai, kad nebuvo atidalinta ieškovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ieškovės teisių nepažeidė, nes CK 4.172 str. 1 d. numatyta, kad, padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams. Įmonės „Saulė“ veikla pasibaigė dėl bankroto Šiaulių apygardos teismo 2011-08-22 sprendimu.

Atsakovai V. ir R. B., kuriems nustatyta tvarka pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, į jį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010-12-20 įmonės „Saulė“ parduodamo turto viešose varžytinėse sąžiningai įgijo ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravo ginčo nekilnojamąjį turtą. Įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimo pagrindu daugiau kaip du su puse metų buvo vykdomas priverstinis ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimas iš ginčo gyvenamojo namo su priklausiniais. Ieškovė ir jos šeimos nariai vilkino ir trukdė teismo, vykdymo procesą, nuolat rašė nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, ieškinius, neįleisdavo apžiūrėti gyvenamojo namo ir pan., tuo iki begalybės vilkino teismo sprendimo įvykdymą. Todėl ne jis ieškovei, o ji su šeimos nariais pažeidžia jo teisę naudotis įgyta nuosavybe, didina jo materialinius nuostolius. Neapsikentęs tokios padėties, namą su priklausiniais 2013-06-14 pardavė S. ir D. K.. Varžytinių akto ir nekilnojamojo turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir jo nesąžiningumo klausimai yra išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-740-280/2011 sprendimu. Nors yra dirbęs Šiaulių apygardos teismo teisėjo padėjėju, tačiau įmonės „Saulė“ bankroto bylą nagrinėjo ne tas teisėjas, su kuriuo jis dirbo. Turto pirkimo metu padėjėju nebedirbo. Su bankrutavusia įmone neturėjo jokių sąsajų, o apie varžytines sužinojo iš viešai skelbiamos informacijos. Jam nebuvo žinoma, kad atsakovas Z. B. yra sudaręs santuoką, o ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė gavęs pažymą iš savivaldybės apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą. Turto kainą nustatė kreditoriai bendru sutarimu. Varžytinėse dalyvavo ir varžėsi keli pirkėjai, todėl turtą vis tiek kas nors būtų nupirkęs. Z. ir G. B., piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, kelia vis naujas bylas, abiejų sutuoktinių interesai yra vienodi. Nesutinka, kad ieškovė apie teisminius procesus ji sužinojo 2013 m. vasario mėnesį iš duomenų apie banko sąskaitos areštą. Abejotina, kad sąskaitos duomenimis nebuvo domimasi net devynis mėnesius. Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 G. B. 2011-02-08 pateikė atsiliepimą į ieškinį, o 2011-02-25 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovė 2012-04-06 išsiuntus jai raginimą įvykdyti geruoju teismo sprendimą antstolio patvarkymą apskundė, tačiau įsiteisėjusia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartimi skundas pripažintas nepagrįstu. Ieškovė, siekdama sustabdyti iškeldinimą, 2012-11-22 pateikė antstoliui nedarbingumo pažymėjimą. Z. B. įmonėse, kurios vėliau bankrutuodavo, dirbdavo ir jo bei ieškovės dukra J. J., todėl tikėtina, kad apie įmonių bankrotus žinojo ir ieškovė. Ieškovės interesai nebuvo pažeisti, nes kreditoriniai įsiskolinimai bankroto byloje viršijo namo vertę. Ieškovė ir Z. B. yra sutuoktiniai, gyvena kartu, turi bendrus interesus, todėl ieškovė apie bankroto bylą ir joje vykusius procesus turėjo žinoti ir gaunamų pranešimų, sutuoktinio Z. B., viešoje erdvėje skelbiamų duomenų apie kreditorių susirinkimus, apie 10 namo varžytinių, iš apsilankiusių namuose turto vertintojų ir kitų asmenų. Ieškovės reikalavimai dviprasmiški, nelogiški ir prieštaringi, todėl neturėjo būti priimti. Paaiškino, kad atsakovas Z. B. 2010-12-20 reikalavo, kad jis nedalyvautų varžytinėse, nes po to turės problemų, po namo nupirkimo neleido jo apžiūrėti, grasino, kreipėsi į policiją, ėmė rašyti nepagrįstus skundus ir teikti nepagrįstus ieškinius teismams, visaip trukdė įvykdyti priverstinį iškeldinimą iš namo (1 t., b. l. 138-145, 159, 2 t., b. l. 153, 153, 3 t., 19, 21, 28).

Atsakovai S ir D. K., kuriems nustatyta tvarka pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepimuose paaiškinimuose prašė ieškinį atmesti atsakovų V. B. ir UAB „Atveika“ išdėstytais motyvais. Nurodė, kad 2013-06-14 iš atsakovo V. B. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ginčo statinius. Buvęs savininkas nurodė, kad namą įgijo 2010 metais, kad galioja teismo sprendimas iškeldinti buvusius savininkus, kad Panevėžio apygardos teismas atmetė ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. 2013-08-16 teismo sprendimu konstatuota, kad iškeldinimas iš minėto namo nevykdomas nepagrįstai ir jie negali įgyvendinti savininko teisių. Su atsakovu Z. B. yra kaimynai ir pažįstami. Po namo įgijimo atsakovas Z. B. prašė, kad jis jam parduotų namą, tačiau klaidino, sakė netiesą dėl atsiskaitymo galimybių ir įtikinamų veiksmų, kad už namą galės atsiskaityti, neatliko. Mano, kad ir jis, ir ieškovė yra nepatikimi asmenys, su kuriais taikiai susitarti negalima. Nesutinka, kad ieškovė, visąlaik gyvendama kartu ir tame pačiame name su Z. B., su juo važinėjusi bendru automobiliu, prižiūrėjusi namą ir jo aplinką, teigia nieko nežinojusi apie bankrotą ir namo pardavimą. Jei jų santykiai ir pašlijo 2009 metais, tai bankroto procesas prasidėjo 2005 metais, todėl ji apie bankroto procesą turėjo žinoti arba žinojo. Yra sąžiningi turto įgijėjai, įgiję turtą pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 150-152, t., b. l. 10-12, 2 t., 145-147, 145-147, 154, 3 t., b. l. 33).

Trečiojo asmens „Swedbank“, AB attovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2001-04-25 pagal paskolos sutartį atsakovui Z. B. buvo suteikta 39 500 Lt paskola, o įsipareigojimų pagal šią sutartį užtikrinimui hipotekos lakštu buvo įkeisti ginčo statiniai bei 2001-04-25 su G. B. buvo sudaryta laidavimo sutartis. Z,B. įsipareigojimų nevykdant paskolos sutartis buvo nutraukta ir Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004-01-29 nutartimi areštavo ginčo namą su priklausiniais, o 2004-04-02 ir 2004-04-20 nutartimis nutarė jį priverstinai parduoti ir išieškoti iš Z. B. skolą. Bankroto byla Z. B. įmonei „Saulė“ buvo iškelta 2005-09-20 nutartimi ir joje buvo patvirtintas banko, kaip hipotekos kreditoriaus, 60 903,90 Lt kreditorinis reikalavimas. Ginčo turtas bankroto byloje 2010-12-20 varžytinių aktu Nr. 2 buvo parduotas vykdant teismo nutartis dėl išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai pagal hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o ne kaip įmonės dalyvio Z. B. turtas. Kadangi Budraičių santuoka sudaryta 1981-07-24, o įmonė „Saulė“ įsteigta 1991-05-30, tai, atsižvelgiant į CK 2.50 str. 4 d., 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d., 4 p., 2 d. nuostatas, įmonė buvo neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio turtas buvo neatskirtas nuo jos savininkų turto ir kuris buvo bendrąja jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas, nes jokių įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją, nėra. Tai buvo šeimos verslas, todėl ir prievolės turėjo būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Taigi byloje nebuvo pagrindo įmonės „Saulė‘ prievolių laikyti asmeninėmis Z. B. prievolėmis. Mano, kad ginčo turtą Z. B. buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise, nes nei dokumentuose, nei viešame registre nenurodyta apie turto įgijimą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Jeigu laikyti, kad turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tol, kol iš bendro turto nebus atsiskaityta su kreditoriais, sutuoktiniams nebuvo pagrindo dalintis turtą tarpusavyje, ir tai jie galėjo daryti tik bankroto byloje. Todėl ieškovės argumentai dėl CPK 602 str. pažeidimo yra nepagrįsti. Individualiai įmonei „Saulė“ neturint turto, iš kurio būtų buvę galima atlyginti kreditorių reikalavimus, išieškojimas pagrįstai buvo vykdomas iš įmonės dalyvių turto, tame tarpe – ir įkeisto ginčo turto. CPK 602 str. 3 d., CK 1.126 str., 1.131 str. 1 d. pagrindais tretysis asmuo prašo taikyti senatį, nes praleistas vienų metų ieškinio senaties terminas, ir ieškinį šiuo savarankišku pagrindu taip pat atmesti. Mano, kad būsimas teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos banko teisėms ir pareigoms. Jeigu teismas pripažintų, kad bankas turi dalyvauti restitucijos procese, tai CK 4.197 str. 3 d. pagrindu reiktų atnaujinti ginčo turto hipoteką (2 t., b. l. 61-64).

Tretysis asmuo „If P&C Insurance AS“ filialo atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta nustatyta tvarka, neatvyko. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-03-04 iki 2011-03-03 UAB „Atveika“ buvo sudariusi bankroto administratorių profesinės CA privalomojo draudimo sutartį Nr. BAC 0000055 pagal 2008-12-09 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-637 patvirtintas Taisykles. Draudžiamuoju įvykiu galėtų būti tik toks reikalavimas, kuris atitinka Taisyklių 8 p. kriterijus. Taisyklių 8.3 p. buvo numatytas laikotarpis, per kurį buvo galima pareikšti reikalavimą atlyginti žalą, ir jis baigėsi 2012-03-03 (3 t., b. l. 7-9, 29).

Tretieji asmenys VĮ Turto bankas, VSDFV Šiaulių skyrius į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta nustatyta tvarka, neatvyko, atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės G. B. ieškinio pagrindą sudaro tai, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo statiniai), buvo bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio Z. B. nuosavybė, priklausanti jiems lygiomis dalimis (CK 3.84 str. 2 d. 1 p., 3.88 str., 3.117 str. 1 d.), tačiau sutuoktinio Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje, apie kurią ji nieko nežinojo, į kurią nebuvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu, be jos žinios ir sutikimo 2010-12-20 varžytinių aktu ir 2012-12-20 minėto nekilnojamojo turto perdavimo aktu buvo realizuota jai priklausanti ginčo statinių dalis. Todėl ginčijami aktai, ieškovės nuomone, turi būti pripažinti negaliojančiais CPK 602 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes buvo realizuotas ne tik skolininkui Z. B. priklausantis, bet ir jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ginčo nekilnojamasis turtas, o vėlesnis sandoris turi būti pripažintas negaliojančius CK 6.307 str. 1 d. pagrindu, nes pardavėjas pagal pirkimo- pardavimo sutartį pardavė jam nepriklausantį daiktą ir buvo nesąžiningas. Teismo nuomone, ieškovės ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovės G. B. ir atsakovo Z. B. santuoka sudaryta 1981-07-24 (1 t., b. l. 38). Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 2999-4001-9011) su kiemo statiniais (unikalus Nr. 2999-4001-9022), esančius Eglyno g. 72, Šiauliai, įgijo pagal 2001-04-13 pirkimo-pardavimo sutartį, kad statiniai buvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausiusi sutuoktiniams lygiomis dalimis CK 3.84 str. 2 d. 1 p., 3.88 str., 3.117 str. 1 d. pagrindais. Iš 2001-04-13 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2001-04-19 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad sutartyje yra nurodyta, jog ginčo statinius atsakovas Z. B. įgijo privatinėn nuosavybėn, tačiau tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. privalomai nereikalavo, jog turto savininkais būtų nurodyti abu sutuoktiniai ar kad būtų būtinai nurodyta, jog turtas įgyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (1 t., b. l. 16-17, 2 t., b. l. 104, 122-123). Byloje esantys įrodymai nepaneigia santuokoje esančių sutuoktinių santuokoje įgyto bendro turto priklausymo sutuoktiniams lygiomis dalimis prezumpcijos. Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai nuo pat namo įgijimo jame nuolatinai kartu gyveno su šeimos nariais, vedė bendrą ūkį, abu sutuoktiniai vykdė šeimos verslus individualiose įmonėse, tame tarpe - santuokoje buvo įkurta ir Z. B. įmonė „Saulė“, taip pat sutuoktiniai buvo UAB „SINTO“ akcininkai, jie dalyvavo suteikiant kreditus jų valdomoms įmonėms. Todėl sutuoktiniai įgijo ne tik bendrą turtą, bet ir iš bendro sutuoktinių turto vykdytinas prievolės, pagal kurias buvo atsakinga ir ieškovė G. B., nes bankroto byla buvo iškelta individualiai neribotos civilinės atsakomybės įmonei, kuri neturėjo pakankamai turto kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 3.109 str., CK 2.50 str. 4 d.). Byloje esančių įrodymų turinys patvirtina, kad 2005-09-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-365-44/2005 Z. B. įmonei „Saulė“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ (1 t., b. l. 89, b/b 1 t., b. l. 31-32). CK 2.50 str. 4 d. įtvirtinta individualios įmonės savininkų atsakomybė už įmonės prievoles, t. y. nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir civilinės atsakomybės subjektas ir jo pareiga atsakyti atsiranda, kai prievolei įvykdyti neužtenka pagrindinio skolininko (individualios įmonės) turto, laikytina, jog kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką (individualios įmonės savininką) tada, kai kreditoriaus reikalavimams patenkinti neužtenka individualios įmonės turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012; 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 ir kt. ). Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad Z. B. įmonė „Saulė“ bankroto bylos iškėlimo metu savo nuosavybėje jokio turto ir pajamų kreditorių reikalavimams tenkinti neturėjo, jai buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas (1 t., b. l. 90, 91b/b 1 t., b. l. 41-50). 2008-01-17 teismo nutartimi įmonės „Saulė“ bankroto byloje bendraatsakovu jo paties prašymu buvo įtrauktas Z. B. (b/b 1 t., b. l. 110-111, 2 t., b. l. 2). Minėtos įmonės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami iš administratoriui perduoto įmonės savininko ir juridinio asmens dalyvio Z. B. turto – ginčo statinių pardavimo (CK 2.50 str. 4 d.).

Bankroto byloje 2007-10-08 ir 2008-06-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo patvirtintas ir patikslintas AB bankas „Hansabankas“ 60 903,60 Lt finansinis reikalavimas, kilęs iš 2001-04-25 paskolos sutarties Nr. 2, kurios įvykdymas buvo užtikrintas ginčo statinių įkeitimu pagal 2001-04-25 hipotekos lakštą Nr. 05120010000914, įregistruotu 2001-04-26, ir ieškovės G. B. laidavimu (1 t., b. l. 11-15, 98-102, 108-112, 2 t., b. l. 98-102, 107-108, 109,124-125, 128-130, b/b 1 t., b. l. 97-100, b. l. 129-131). Pagal ĮBĮ 31 str. 2 p. administratorius šiame įstatyme nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą, jį parduoda ar perduoda kreditoriams. ĮBĮ 33 str. 3 d. nustatyta, kad įkeistas turtas iš varžytynių parduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui – hipotekos kreditoriui. Įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarka nustatyta Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 (pakeistas 2008-01-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 60) patvirtintame Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše. Pagal šio aprašo 3 p. varžytynes organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius; 4 p. nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, o kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai be kitų skelbimo apie varžytynes reikalavimų, turi būti nurodyti parduodamo turto pavadinimas, trumpas apibūdinimas, pradinė pardavimo kaina, jeigu parduodamas įkeistas turtas, koks turtas įkeistas, turto įkeitimo sutarties data, įkaito turėtojas (9.5 p.); gali būti nurodyta ir antrųjų ar pakartotinių varžytynių data (10 p.). Byloje nustatyta, kad 2007-10-12, 2009-08-06, 2010-03-05, 2010-05-14, 2010-08-11 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 - Nr. 5 nutarimais minėtus ginčo statinius ir garažą - boksą Nr. 3 buvo nutarta parduoti iš varžytinių nustatant turto pardavimo kainas ir intervalus jos didinimui, laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-12-10 buvo skelbiama dešimt minėtų ginčo statinių varžytinių (b/b 1 t., b. l. 120-121, 2 t., b. l. 49, 98, 106). Varžytinėse parduodant ginčo statinius atitinkamai už 450 000 Lt, už 360 000 Lt, už 280 000 Lt, už 250 000 Lt neatsirado pirkėjų, kurie nupirktų turtą už siūlomą kainą (2 t., b. l. 110-112, 116-118). Po minėtų varžytinių kreditoriai, vadovaudamiesi LRV 2001-07-03 d. nutarimo Nr. 831 „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos“ 30 punktu, nusprendė, kad antrosiose (pakartotinėse) varžytinėse neparduotas turtas turi būti toliau pardavinėjamas varžytinėse už 200 000 Lt pradinę pardavimo kainą (b/b 2 t., b. l. 141). Byloje neįrodyta, kad pagal galiojančius įstatymus V. B. atžvilgiu galiojo draudimas dalyvauti bankrutavusios įmonės turto varžytinėse.

Ieškovė pripažįsta, jog žinojo apie paskolą, įkeitimą, šių sandorių neginčija, taip pat pripažįsta, kad tikrai sudarė minėtą laidavimo sutartį. Kadangi skolininkas Z. B. paskolos sutartyje nustatytais terminais paskolos negrąžino, delspinigių ir palūkanų nemokėjo, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2004-01-29 nutartimi buvo nutarta minėtus įkeistus ginčo statinius areštuoti, o skolininkas ir daikto savininkas Z. B. buvo įspėtas, jog negrąžinus 35 903,74 JAV dolerių skolos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių (2 t., b. l. 126-127). Kadangi skolininkas paskolos negrąžino, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2004-04-02 ir 2004-04-20 nutartimis iš Z. B. buvo nutarta išieškoti 34 587,71 JAV dolerių paskolos ir priverstinai parduoti iš varžytinių minėtus įkeistus ginčo statinius (1 t., b. l. 107-108, 2 t., b. l. 105-106, 131-132). Ieškovė kaip laiduoja pagal minėtą paskolos sutartį ir, kaip pati tvirtina, įkeisto turto bendraturtė, žinojo ar turėjo žinoti aplinkybes apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą, apie priverstinio išieškojimo priemones ir turėjo jomis domėtis. Hipotekos sandoris nėra nuginčytas ir nepripažintas negaliojančiu įstatymo numatytais pagrindais. Hipoteka seka paskui daiktą jo perleidimo ar padalijimo atveju (CK 4.171 str. 9 d., 4.172 str.). Pagal ĮBĮ 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl individualios įmonės savininko hipotekos kreditorius, iškėlus įmonei bankroto bylą, tampa įmonės kreditoriumi su hipoteka užtikrintu reikalavimu, kuris pagal ĮBĮ 34 straipsnį būtų tenkinamas pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą arba perduodant šį turtą hipotekos kreditoriui. Todėl hipotekos kreditorius turėjo faktinį ir teisinį pagrindą reikalauti, kad bankroto administratorius individualios įmonės bankroto procese realizuotų įkeistą turtą.

Byloje nustatyta, kad V. B. už 230 000 Lt pagal 2010-12-20 varžytinių aktą Nr. 2, 2010-12-20 nekilnojamojo turto perdavimo aktą bankrutavusios įmonės turto varžytinėse pagal kreditorių susirinkimo nutarime nustatytą tvarką siekiant patenkinti skolininkės atsakovo Z. B. bankrutavusios įmonės „Saulė“ kreditorių interesus buvo parduoti ginčo statiniai (1 t., b. l. 19, 20, (2 t., b . l. 113). Bankroto byloje nepatenkintų įmonės kreditorių reikalavimai buvo 352 877, 42 Lt (b/b 1 t., b. l. 39-40, 57-58). Priverstinai realizavus įkeistą turtą, 2011-02-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi ĮBĮ 33 str. 5 d., CK 4.197 str. 1 d. pagrindais įkeitimo teisė ginčo statiniams buvo pabaigta (2 t., b. l. 119-120). Įvykdžius bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūras ir realizavus įmonei priklausantį turtą liko nepatenkinta 158 956,13 Lt kreditorių finansinių reikalavimų (2 t., b. l. 114-118). Kaip jau minėta, 2011-08-22 yra priimtas įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl įmonės „Saulė“ veiklos pabaigos, ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro (1 t., b. l. 113, b/b 3 t., b. l. 65-66), todėl nebegali būti atsakove. Tuo tarpu pripažinus ginčijamus aktus negaliojančiais, kreditoriai turėtų grąžinti gautas lėšas įmonei, įkeistas bankui individualios įmonės savininko turtas (ar jo vertė) turėtų būti perduotas bankrutavusiai įmonei ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ 34 ir 35 straipsniuose nustatyta tvarka, nes iki šiol su kreditoriais neatsiskaityta. Todėl ieškovės reikalavimo taikyti restituciją tokia forma, kaip ji nurodyta ieškinyje, neįmanoma realiai įgyvendinti.

Ieškovė teigia CPK 602 str. 3 d. numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti turto pardavimo iš varžytinių aktą nepraleido, nes apie savo teisės pažeidimą ji sužinojo 2013-02-15, kada pasidomėjo savo sąskaitai taikytais apribojimais (1 t., b. l. 25). Šie teiginiai vertinami nepagrįstais ir neatitinkančiais byloje esančių įrodymų dėl virš išdėstytų argumentų bei dėl to, kad, kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-580-154/2009 duomenų, joje pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį dėl skolos priteisimo atsakove buvo ir G. B., kuri 2009-11-10 atsiliepime išdėstė visas esminės su Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byla susijusias aplinkybes ir nurodė, kad ši byla turi būti perduota nagrinėti minėtą bankroto bylą iškėlusiam teismui (civilinės bylos Nr. 2-580-368/2010, 1 t., b . l. 155-160). Ieškovė pripažino, kad atsiliepime parašas yra jos. Teismas tenkino šį prašymą ir 2009-12-30 nutartimi bylą perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui (1 t., b. l. 185-186). Nutarties kopija ieškovei išsiųsta 2009-12-30 (civilinės bylos Nr. 2-580-368/2010, 1 t., b. l. 184). Todėl ši byla tapo sudėtine bankroto bylos dalimi, ieškovė turėjo ir galėjo domėtis bylos eiga, rūpintis procesu ir, jeigu šias savo procesines pareigas būtų vykdžiusi, būtų žinojusi apie visus reikšmingus jos teisėms ir pareigoms procesinius sprendimus, priimtus bankroto byloje. Ieškovės paaiškinimas, kad ji atsiliepimą pasirašė jo neskaičiusi, nes pasitikėjo sutuoktiniu, neatitinka vidutiniškai protingo, rūpestingo ir atidaus žmogaus standartų. 2006-11-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi minėti ginčo statiniai buvo areštuoti kreditorių reikalavimams bankroto byloje užtikinti. Turto arešto aktas viešame registre yra įregistruotas 2006-11-20. Turto arešto aktų registrų duomenys yra viešai skelbiami ir ieškovei turėjo bei galėjo būti žinomi (b. l. 1 t., b. l. 84-92). Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad apie bankroto bylos iškėlimą Z. B. įmonei „Saulė“, turto varžytines, kreditorių susirinkimus ir jo darbotvarke buvo skelbta viešai „Valstybės žinių“ specialiame priede „Informaciniai pranešimai“, skelbimų laikraštyje „Ekspress kontaktas“, respublikiniame laikraštyje „Lietuvos Žinios“ (1 t., b . l. 92 -106, b/b 2 t., b. l. 110, 123-129, 3 t., b. l. 3-6). Atsakovas Z. B. pats ir su advokatu aktyviai dalyvavo bankroto procese, jo prašymu buvo įtrauktas į bylą bendraatsakovu, apie įmonės kreditorių susirinkimus buvo informuojamas gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu, šiuo adresu buvo siunčiama korespondencija. Ieškovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą savo įmonėje, buvo UAB „Sintas“ akcininkė, dalyvavo finansiniuose sandoriuose gaunant paskolas iš banko namo pirkimui ir valdomoms bendrovėms (civilinė byla Nr. 2-580-368/2010). 2011-12-21 įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta iš ginčo statinių iškeldinti ieškovę G. B., Z. B., J. J. (1 t., b. l. 21-23). Ieškinys šioje ieškinys pareikštas tik 2013-04-08 (1 t., b. l. 1). Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 d. numatė, kad individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad Z. B. įmonė „Saulė“ juridinių asmenų registre įregistruota 1991-05-30, jos savininkas buvo Z. B. (b/b/ 1 t., b. l. 112-114). Todėl atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą bei Juridinių asmenų registro duomenis įmonės savininke pripažinti G. B. ir ją įtraukti į bankroto bylą nuo pat bankroto bylos iškėlimo bendraatsakove nebuvo pagrindo. Administratoriui UAB „Atveika“ 2005-11-15 raštu VĮ Registrų centras patvirtino, kad į ginčo statinius nuosavybės teisę įregistruota Z. B., o Z. B. įmonė „Saulė“ ir G. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (1 t., b. l. 106-108). Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad bankroto proceso metu buvo surinkti duomenys iš viešų registrų apie įmonės „Saulė“, Z. B., G. B. vardu registruotą turtą. Iš šių duomenų matyti, kad Z. B. vardu buvo registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), Z. B. nuo 1992-08-24 nuosavybės teise priklausė patalpa – Boksas Nr. 2, kurie buvo realizuoti bankroto byloje, o lėšos panaudotos administravimo išlaidoms padengti (b/b 1 t., b. l. 41, 42, 44, 52, 59, 64-65m 2 t., b. l. 116). Dėl šio santuokoje įgyto turto realizavimo kreditorių reikalavimų tenkinimui bankroto byloje ieškovė pretenzijų nekelia. Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Z. B. įmonė „Saulė“ buvo įsteigta santuokos metu. Nei ieškovė, nei atsakovas Z. B. neneigia sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos pagal CK 3.89 str. 2 d. nuostatas. Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Todėl iš šių duomenų yra labiau tikėtina, kad ieškovei apie bankroto bylą ir joje vykstančius procesus, tame tarpe - ir apie įkeisto turto realizavimą, buvo žinoma nuo pat šių įvykių įvykimo.

Atsakovai V. B. sutuoktine R. B. pagal 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį ginčo statinius už 200000 Lt pardavė S. ir D. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn, kurie yra šio turto savininkai nuo 2013-06-18 (1 t., b. l. 153-154, 182-183, 2 t., b. l. 39-42). Kadangi ieškinio dėl 2010-1220 varžytinių akto ir turto perdavimo V. B. akto tenkinti faktinio ir teisinio pagrindo nenustatyta, tai nėra pagrindo tenkinti ir kitą ieškinio dalį dėl 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3793, kuria atsakovas V. B. pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovams D. ir S. K., pripažinimo negaliojančia CK 1.80 str. 1 d., CK 6.307 str. 1 d. pagrindais dėl to, kad V. B. pardavė turtą D. ir S. K. nebūdamas to turto savininku.

2013-05-16 ir 2013-08-06 nutartimis ieškovei G. B. iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje buvo atidėtas 5400 Lt ir 429 Lt žyminio mokesčio dalių sumokėjimas (1 t., b. l. 68-69, 170-174). Byloje buvo 202 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 51). Atsakovė UAB „Atveika“ turėjo 1350 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 31, 32). Šis išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis yra mažesnis už 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius dydžius ir atitinka CPK 98 str. reikalavimus. Kadangi ieškinys atmetamas, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteisiamas atsakovei UAB „Atveika“ ir į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 2 d., 98 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 268-270 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5829 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio, 202 Lt (du šimtus du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į/k 5660).

Priteisti iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Atveika“ (į. k. 145452299) 1350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2013-08-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-644-544/2013.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė