Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Aido paslaugos ir transportas“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo MB „Aido paslaugos ir transportas“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio skundas dėl 2019 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. 2019 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta administracinė teisena, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresnioji specialistė-komisarė inspektorė R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas MB „Aido paslaugos ir transportas“ priklausantis automobilis MERCEDES-BENZ SPRINTER 318 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, byloje nėra, todėl automobilio vairuotojo A. S. versijos, kad jis 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 11 val. 00 min., senamiestyje prie vykdomų statybų pastatė neapgadintą automobilį tam, kad klientams nunešti prekes, o grįžęs maždaug po valandos pastebėjo, jog automobilio visas kairės pusės šonas (būda) yra apgadintas, nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės. Jeigu automobilis buvo apgadintas jam stovint, A. S. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417, 426 straipsniuose, požymių. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės kaip įrodinėjimo priemonę naudoti prielaidas. Teisės teorijoje pažymėta, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nutarimu taip pat nutarta MB „Aido paslaugos ir transportas“ pripažinti nukentėjusiąja (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 5, 51).

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės komisarės inspektorės R. L. 2019 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Nutarimas grindžiamas tuo, kad atlikus tyrimą, taip pat ir papildomo tyrimo veiksmus, nepavyko nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas MB „Aido paslaugos ir transportas“ priklausantis automobilis MERCEDES-BENZ SPRINTER 318 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarime nurodomi iš esmės tokie patys motyvai kaip ir minėtame 2018 m. gruodžio 3 d. nutarime. Nutarimu taip pat nutarta MB „Aido paslaugos ir transportas“ pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 7).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

MB „Aido paslaugos ir transportas“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinis skundas atmetamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis).

7. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos MB „Aido paslaugos ir transportas“ atstovo advokato M. S. skundas dėl 2019 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. 2019 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta administracinė teisena, paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 11 punktas). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-648/2019 21 punktas). Pažymima, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, materiali tiesa negali būti patikimai nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019 9 punktas).

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Institucijos 2019 m. liepos 29 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apygardos teismas pažymi, kad nei ANK 39 straipsnis, nei jokia kita ANK nuostata nenumato, kad administracinio nusižengimo tyrimas (teisena) minėtu pagrindu gali būti nutrauktas tik pasibaigus ANK 39 straipsnyje nustatytiems administracinių nuobaudų skyrimo terminams. Institucija priimdama tokį procesinį sprendimą įvertino visus medžiagoje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas nukentėjusiajai MB „Aido paslaugos ir transportas“ priklausantis automobilis MERCEDES-BENZ SPRINTER 318 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš esmės analogišką išvadą padarė ir medžiagoje esančių duomenų vertinimą atlikęs apylinkės teismas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje išsamiai išdėstyti motyvai dėl sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtumo ir pagrįstumo, nurodyti pareiškėjo skundo atmetimo argumentai, išvados dėl skunde minimų aplinkybių įvertinimo, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka ir jų papildomai nekartoja. Be to, iš minėto 2019 m. liepos 29 d. nutarimo matyti, kad buvo padaryta išvada, kad nustačius, jog automobilis buvo apgadintas jam stovint, tokiu atveju surinkti duomenys Institucijai neleistų įžvelgti, jog A. S. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnyje („Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas”), ar 426 straipsnyje („Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos”), požymių (b. l. 7). Skunde apygardos teismui pareiškėjas nepateikė naujų, teismo nenagrinėtų faktų ar argumentų, todėl padaryti priešingas išvadas nei padarė Institucija ir pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog įvertinus skundžiamą nutarimą ir su juo pateiktą tyrimo medžiagą, nukentėjusiojo juridinio asmens MB „Aido paslaugos ir transportas“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio ir šios bendrijos direktoriaus A. S. bei Institucijos atstovo argumentus konstatuojama, kad išnaudotos procesinės galimybės atskleisti ir ištirti galimai padarytą administracinį nusižengimą, atlikti būtini tyrimo veiksmai, sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinus bylos įrodomąją medžiagą, surinktą atlikus tyrimą ir papildomus tyrimo veiksmus vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį, taip pat, turint omenyje ir nuo nagrinėjamo įvykio praėjusį laiko tarpą, daroma išvada, kad esant tokioms aplinkybėms tęsti procesą nėra tikslinga. Apelianto nuomone, atlikti tyrimo veiksmai negali būti vertinami kaip pakankami, siekiant nustatyti visas su minimu įvykiu susijusias aplinkybes.

12. Apeliaciniu skundu siekiama, kad šioje byloje būtų atlikti papildomi tyrimo veiksmai: apklausti liudytojai – MB „Fast Truck Service“, t. y. įmonės, į kurią po eismo įvykio buvo atvarytas apgadintas automobilis, direktorius R. D., bendrovės „VeniPak“ vadybininkas, kuris 2018 m. rugsėjo 14 d. krovinius ir jų gabenimo paraišką perdavė A. S.; atliktos akistatos tarp A. S. ir A. S. bei A. S. ir S. K., kadangi jų parodymai buvo iš esmės prieštaringi. Šiuos tyrimo veiksmus būtina atlikti siekiant nustatyti, ar apgadintu automobiliu dar buvo galima gabenti krovinius, išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes, įvertinti A. S. parodymus kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste, nustatyti eismo įvykio vietą.

13. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Daroma priešinga išvada – apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie tai, kad Institucija neatliko visų būtinų veiksmų, jog būtų apgintos nukentėjusiosios teisės, yra subjektyvūs ir nepaneigia nei Institucijos, nei apylinkės teismo padarytų išvadų. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia.

14. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokius konkrečiai administracinio nusižengimo sudėties požymius patvirtintų aplinkybė ar apgadintu automobiliu buvo galima gabenti krovinius. Taip pat nenurodoma, kokios kitos reikšmingos aplinkybės galimai būtų išsiaiškintos atlikus apelianto nurodomus veiksmus ar kokie konkrečiai A. S. parodymai būtų kitaip vertinami. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas didelę reikšmę teikia eismo įvykio vietos nustatymui, tačiau tiksliai nenurodo, kokią reikšmę praėjus daugiau kaip vieneriems metams po įvykio, turėtų eismo įvykio vietos nustatymas.

15. Apelianto vertinimu, šioje byloje yra svarbu nustatyti, ar apgadintu automobiliu dar buvo galima gabenti krovinius. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nors tyrimo metu skyrėsi A. S. ir A. S. paaiškinimai apie tai, kada A. S. apie įvykį telefonu pranešė A. S. (iš A. S. paaiškinimų galima spręsti, kad apie 12 val. 00 min. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 24), A. S. – 17 val. 03 min. 04 sek. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 45), byloje esanti UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų detalioji ataskaita patvirtina, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S. darbinio telefono numerio) buvo skambinta A. S. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11 val. 35 min. 05 sek., ir 17 val. 03 min. 04 sek. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 33). Taigi negali būti vienareikšmiškai paneigiama A. S. nurodyta aplinkybė, kad po pranešimo apie įvykį A. S. jis dar gabeno krovinius į Vilniuje esančius mikrorajonus (Saulėtekį, Pilaitę) iki pat tada, kai jam paskambino S. K. ir nurodė važiuoti į autoservisą (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 24). UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų detalioji ataskaita patvirtina, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (S. K. mobiliojo telefono numerio) buvo skambinta į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą tik 17 val. 11 val. 47 sek. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 33). Kita vertus, netgi darant prielaidą, kad apie patį įvykį A. S. informavo A. S. tik 17 val. 03 min. 04 sek., po apgadinimų dar išvežiojus krovinius, tokia nustatyta aplinkybė, byloje nesant kitų duomenų, nepatvirtintų tikslios eismo įvykio vietos. Taigi MB „Fast Truck Service“ direktoriaus R. D. apklausa šiuo klausimu nėra reikšminga.

16. A. S. 2018 m. lapkričio 1 d. paaiškinime nurodė, kad įvykio vietos (statybvietės Senamiestyje, Vilniuje) adreso jis neprisimena (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 24). Apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių R. D. galėtų būti žinomi duomenys apie eismo įvykio vietą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad su R. D. buvo kalbama apie žalos automobiliui dydį ir apie automobilio remontą (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 43-46), tačiau nėra duomenų, kad su juo buvo kalbėta ir apie eismo įvykio vietą bei kitas aplinkybes. Taip pat pastebima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje yra pažymėta, kad, kaip matyti iš nukentėjusiosios MB „Aido paslaugos ir transportas“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, įvykio dieną A. S. klientams pristatytų siuntų duomenys (išklotinė) buvo administracinio nusižengimo tyrimui buvo pateikti (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 64). Šioje nutartyje apylinkės teismas vertino šią aplinkybę kaip vieną iš būdų nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas automobilis (A. S. maršrutą įvykio metu) (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-136-859/2019 b. l. 85). Pažymima, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas Mindaugas Skruibis paaiškino, kad šias išklotines jis pateikė tyrimą atliekančiai pareigūnei 2018 m. lapkričio 12 d. (b. l. 102), o liudytoja R. L. patvirtino, kad su VENIPAK išklotine ji susipažino (b. l. 48). Sprendžiama, kad UAB „Venipak Lietuva“ vadybininko, 2018 m. rugsėjo 14 d. krovinius ir jų gabenimo paraišką perdavusio A. S., apklausa nebūtų tikslinga, nes neaišku, kokias dar bylai reikšmingas aplinkybes jis galėtų patvirtinti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jis objektyviai negali paaiškinti, kas įvyko po to, kai perdavė krovinius ir jų gabenimo paraišką, tai yra, kur ir kokiomis aplinkybėmis tiksliai atsitiko eismo įvykis.

17. ANK 593 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti akistatas. ANK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti.

18. Apeliaciniu skundu siekiama surengti akistatą tarp A. S. ir A. S. bei A. S. ir S. K., tačiau nenurodoma, kurie konkrečiai jų paaiškinimai buvo iš esmės prieštaringi ir kuriuos iš jų būtų galima pašalinti atlikus akistatą. Svarbu pažymėti, kad viso tyrimo metu A. S. ir S. K. nepaaiškino jokių esminių pačio eismo įvykio aplinkybių, įvykio versiją turėjo tik A. S.. Apygardos teismo vertinimu, atlikti akistatą minėtiems asmenims neturint duomenų apie įvykio aplinkybes nėra tikslinga, jų pozicija buvo išreikšta teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir, A. S. atveju, apylinkės teismo posėdžio metu, todėl nukentėjusiosios atstovų ir A. S. paaiškinimai galėjo būti vertinimo dalykas.

19. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. liepos 29 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

mažosios bendrijos „Aido paslaugos ir transportas“ atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-591-908/2019 palikti galioti nepakeistą.