- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- II-591-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03772-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nukentėjusysis
- MB „(duomenys neskelbtrini)“
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis, Mindaugas Skruibiuiir
dalyvaujant skundą pateikusio nukentėjusiojo MB „(duomenys neskelbtrini)“ atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui ir MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2019 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 07-18-9482064 (AV2-4380/1300) (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresnioji specialistė komisarė inspektorė R. L. 2019 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 07-18-9482064(AV2-4380/1300) nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimas grindžiamas tuo, kad atlikus tyrimą, taip pat ir papildomo tyrimo veiksmus, nepavyko nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime konstatuota, kad pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, byloje nėra, todėl automobilio vairuotojo A. S. versijos, kad jis 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 11 val., senamiestyje prie vykdomų statybų pastatė neapgadintą automobilį tam, kad klientams nunešti prekes, o grįžęs maždaug po valandos pastebėjo, jog automobilio kairės pusės šonas (būda) apgadintas, nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės. Jeigu automobilis buvo apgadintas jam stovint, A. S. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417, 426 straipsniuose, požymių. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės kaip įrodinėjimo priemonę naudoti prielaidas. Visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nutarimu taip pat nutarta MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
Skundu nukentėjusiojo juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas M. Skruibis prašo 2019 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK 017-18-9482064 teiseną panaikinti. Nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant tiek procesines, tiek materialines teisės normas, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdžiai matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės taip ir nebuvo tiriamas. Šioje administracinio nusižengimo byloje ta pati pareigūnė 2018 m. gruodžio 3 d. buvo priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurio registracijos numeris yra tapatus skundžiamo nutarimo registracijos numeriui. Dėl pirmojo nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo paduotas skundas, kuriame buvo akcentuota, kad tyrimą vykdžiusi pareigūnė įvykio faktiškai netyrė, apsiribodama nukentėjusiojo pateiktų rašytinių įrodymų prijungimu prie bylos medžiagos bei apklausdama 2018 m. rugsėjo 14 d. automobilį „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį A. S., jo brolį T. S.. Daugiau jokių tyrimų veiksmų, siekiant nustatyti tikrą eismo įvykio vietą, laiką ir mechanizmą atlikta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi šį nutarimą panaikino, bylą grąžino administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai. Nutartyje buvo akcentuota, kad nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmusi pareigūnė visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių. Teismas nurodė, kokie tyrimo veiksmai šiuo atveju turėtų (galėtų) būti atlikti, tačiau ir po šios nutarties įvykis iš esmės nebuvo tiriamas. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė apsiribojo tuo, kad pabandė gauti A. S. naudoto mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie bazinių stočių (celių) duomenis, be to, siekdama nustatyti, ar autoįvykis įvyko automobiliui „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint ar judant, paskyrė ekspertizę. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, duomenys iš mobiliojo ryšio operatoriaus gauti nebuvo, o ekspertizės akte Nr.l 1-679(19) buvo konstatuota, kad automobilio „MB Sprinter“ kairysis šonas galėjo būti apgadintas (nubrauktas), tiek jam judant, tiek stovint. Daugiau jokie veiksmai atliekami nebuvo, administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Sutiktina su skundžiamo nutarimo teiginiu, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės kaip įrodinėjimo priemonę naudoti prielaidas ir kad visos abejonės vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiais teiginiais neturėtų būti dangstomas administracinį nusižengimą (eismo įvykį) turinčių tirti pareigūnų neveiklumas ar nekompetencija. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, abejonių nekelia. Akivaizdu, kad kažkuris asmuo pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padaryta ženkli žala, todėl įgaliota institucija privalėjo atlikti visus būtinus ANK 593 straipsnyje numatytus tyrimo veiksmus, nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Nutraukti administracinę teiseną galima tik tuo atveju, jei išnaudojus visas galimybės nebūtų pavykę nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Gi šiuo atveju beveik jokie tyrimo veiksmai tiesiog nebuvo atliekami. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia teigti, kad nutarimą priėmusi vyriausioji specialistė įvykio aplinkybes įvertino paviršutiniškas, jos padarytos išvados nėra paremtos išsamiais faktiniais duomenimis, todėl sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo skundo netenkinti, nes pareigūnė pagrįstai administracinio nusižengimo bylą nutraukė, iš esmės išnaudojusi visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Nutarimo dėstomojoje dalyje nurodyti sprendimo motyvai. Tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz Sprinter 318CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal surinktus įrodymus (nenustačius administracinio nusižengimo sudėties) administracinio nusižengimo protokolas asmeniui negalėjo būti surašomas, todėl policijos vyresnioji specialistė pagrįstai bylą nutraukė (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. S. teisme nurodė, kad jo vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima transporto siuntų gabenimu ir vežimu. Kiek tą dieną vairuotojas turėjo aplankyti objektų, negali pasakyti. Vairuotojas įmonėje dirbo 7 ar 8 mėn. Įvykio metu jis (pareiškėjas) buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, o Lietuvoje įmonės reikalais užsiėmė jo sesuo – S. K.. Paprastai įmonės vairuotojai pasikraudavo siuntas ryte 7 val. „Venipak“ terminale, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten gaudavo maršrutus ir vežiodavo siuntas. Užduotis skirdavo „Venipak“ vadybininkai. Su A. S. jis pats nuolat bendraudavo. Vairuotojai jam nuolat skambino į užsienį ir tardavosi įvairiais klausimais. Su A. S. jis taip pat pastoviai bendravo įmonės lėšomis (turėjo 100 min. nemokamų pokalbių). Vairuotojas turėjo ir automobilių serviso numerį, kuriuo galėjo kreiptis dėl gedimų. S. K. dėl remonto vairuotojai niekada neskambindavo, skambindavo jam (A. S.). Įvykyje dalyvavęs automobilis – tai „minitrekas“ iki 3,5 tonos (maža „fūriukė“). Kiekvienam vairuotojui yra paskirtas automobilis, su kuriuo jis važiuodavo ir į namus, ten automobilį laikydavo, nes taip patogiau. Vairuotojas A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jis pastoviai turėdavo tą „fūriukę“, laikė ją savo namuose. Be jo leidimo niekas kitas negalėjo pasiimti automobilio. Sutartis dėl patikėto turto su vairuotojais sudarė tik po šio įvykio. Vairuotojas A. S. automobiliu disponuodavo darbo metu, buvo sudėta visa įranga, GPS leido matyti, kur juda automobilis. Pats pareiškėjas stebėdavo kiekvieną vakarą, koks maršrutas nuvažiuotas. Po to įvykio jis tikrino GPS duomenis, bet tiksliai negali pasakyti kada. Jis davė užklausą tiekėjams, tačiau daug laiko praėjo ir jie jokių duomenų nepateikė. GPS duomenis yra galimybė pažiūrėti tik savaitės bėgyje. Jis neatsispausdino to įvykio informacijos. Tą dieną bendravo telefonu su A. S., nes tai buvo paskutinė jo darbo diena, prieš tai jis buvo parašęs pareiškimą išeiti iš darbo, nes susirado kitą dar prieš tą įvykį. Tą dieną A. S. jam skambino 3 ar 4 kartus. Pirmiausia A. S. jo paklausė, kur po darbo palikti mašiną, kitą kartą skambino dėl dokumentų. Pasakė A. S., kad varytų automobilį į servisą, esantį (duomenys neskelbtini). Su mašina tuo metu problemų nebuvo. Vakare A. S. jam paskambino ir pasakė, kad nuvažiavo palikti siuntos ir rado užkabintą automobilį. A. S. jį informavo apie sugadintą automobilį vakare, tikslios valandos negali pasakyti, gal kokią 17 ar 18 val. vakaro. Tuo metu vairuotojas dar dirbo, nes pas juos būna, kad vairuotojai darbą baigia ir 20 val. vakare. A. S. teigė, kad įvykis atsitiko tuo metu, jis iš įvykio vietos skambino. Jis liepė A. S. skambinti į policiją. Pareigūnai, sakė kad gali atvykti po 3 val., liepė parašyti pareiškimą apie įvykį. A. S. paskambinęs policijai, atskambino jam, pasakė, kad vakare važiuos į policiją. Už transporto stovį atsakingas yra pats vairuotojas. Apie įvykį vairuotojas turi pranešti tuoj pat. Tada jis pats paskambino į policiją po valandos. Skambino į policiją, nes situacija jam pasirodė keista. S. K. skambino į policiją, po to, kai jis pranešė. Nurodė, kad skaitė A. S. parodymus ir teigė, kad neliepė išvažiuoti iš įvykio vietos ir toliau vežioti krovinius. Kai užregistravo įvykį internetu (per epolicija.lt), atrodo, buvo šeštadienis (2018-09-15). Praėjo 10-15 min. sulaukė skambučio iš pareigūnų, kurie jo klausė, kodėl vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Jiems atsakė, kad reikia skambinti vairuotojui ir jo klausti. Tą dieną automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini), servise, kuriuo darbuotojai matė, kaip A. S. paliko automobilį. Automobilio žala servise buvo įvertinta A. S. akivaizdoje, šis buvo informuotas apie žalą. Viskas vyko tą pačią dieną. Kai automobilį A. S. nuvarė į servisą, ten buvo S. K.. Su vairuotoju dar bendravo apie savaitę, aiškinosi dėl žalos atlyginimo. Jis pasakė, kad 200 Eur gali sumokėti, siūlė išskaičiuoti iš atlyginimo. Žala servise buvo įvertinta apie 2000 Eur. Krovinio platformos šone yra būda, buvo užkabintas vairuotojo pusėje atsikišęs užkabinimas. Su taip apgadintu automobiliu nebuvo galima važiuoti, nes buvo rizikinga kitiems eismo dalyviams. Automobilį pirma apžiūrėjo S. K.. Nežino, ar buvo krovinių automobilyje. Automobilis draustas, draudimas žalos neatlygino, nes nebuvo įvykio ir kaltininko. Nebuvo ir sutarties, kad A. S. patikėta mašina. Tik vėliau ėmė sudaryti patikėjimo sutartis su vairuotojais. Automobiliai apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, nes kitas draudimas brangus, „Kasko“ draudimu automobilis nebuvo draustas. Nurodė, kad kol jo nėra Lietuvoje, už įmonę atsakinga S. K.. Jis yra transporto vadybininkas įmonėje, organizacinius klausimus irgi sprendžia jis, dar vykdo transporto kontrolę (b. l. 102-106).
Skundą pateikusio MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokatas Mindaugas Skruibis teisme palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad įvykis nėra ištirtas. Jo klientas vežioja „Venipak“ krovinius klientams. Yra išklotinės, kur buvo vežami kroviniai. Apklausti asmenys: A. S., S. K.. Automobilis buvo apgadintas, nes A. S. padarė autoįvykį. Kai A. S. bendravo su direktoriumi, jis vengė atsakomybės, todėl direktorius ir kreipėsi į policiją. Nurodė, kad policija A. S. parodymų nevertino, jokių veiksmų neatliko, nors parodymai priešingi. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje teismas nurodė, kad yra neatlikti veiksmai ir nurodė, kokius tyrimo veiksmus atlikti. Po teismo nutarties formaliai buvo užklaustas mobiliojo ryšio operatorius, kuris atsakė, kad informacijos pateikti negali, nes baigėsi saugojimo terminas. Informacijos nepavykus gauti, buvo skirta ekspertizė. Laikytina laimėjimu, kad skirtaė ekspertizė, tačiau daugiau jokių veiksmų nebuvo atlikta. Manytina, kad reikia kritiškai vertinti parodymus asmens, padariusio nusižengimą, patikrinant A. S. versiją, ar tokią valandą įvyko įvykis. Jis paliko automobilį maršrute valandai laiko, o jo parodymų niekas netikrino. Galima būtų tai ir dabar patikrinti – gal yra likę vaizdo įrašų. Šis įvykis netiriamas antri metai. A. S. yra susijęs darbiniais santykiais su MB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis yra juridinio asmens. Jei vairuotojas kaltas, jis pasišalino iš įvykio vietos, padarė nusižengimą ir turi atlyginti žalą. A. S. yra taikoma nekaltumo prezumpcija, o nustatyti įvykio aplinkybes yra policijos pareiga. Klientui padaryta žala – sugadintas automobilis. Nutarimas nepagrįstas, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės, neatlikti visi būtinieji tyrimo veiksmai, net ir priėmus teismo nutartį, kurioje teismas nurodė, ką atlikti. A. S. ne teisininkas, jis užsiima kita veikla, jis apie įvykį pranešė nepavėluotai, taigi reikėjo patikrinti, ar A. S. liepė A. S. pasišalinti iš įvykio vietos. Netoleruotina ir pozicija dėl nepripažinimo nukentėjusiuoju asmens, patyrusio žalos. Prašė pripažinti nukentėjusiuoju, teikė įrodymus, rašė pakartotinius prašymus. Gi patenkintas prašymas buvo tik nutraukus teiseną (b. l. 47).
Liudytoja R. L. teisme nurodė, kad jai buvo pavesta tirti įvykį. Ji tyrė bylą ir po Vilniaus miesto apylinkės teismo grąžinimo. Visi įrodymai yra byloje. Viskas, kas reikalinga, byloje buvo padaryta, o teisena nutraukta motyvuotu nutarimu. Viskas, kas surinkta, yra byloje, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti, dabar negali pasakyti. Papildomi veiksmai buvo atlikti po teismo nutarties. Ji išsamiai viską atliko, tiesiog nebuvo galimybės nustatyti įvykio vietos, buvo apklaustas pats A. S., jis jos nenurodė. Kiek laiko po įvykio iki A. S. apklausos praėjo, negali tiksliai pasakyti. Kada buvo įvykis taip pat negali detaliai pasakyti. Pagrindinis asmuo buvo apklaustas, praėjus trims mėnesiams po įvykio, nes jis šaukiamas neatvykdavo. A. S. buvo pristatytas policijos pareigūnų ir apklaustas lapkričio 1 d. Aplinkybės buvo žinomos po siųsto rašto Policijos departamentui. Su „Venipak“ pateikta išklotine susipažino, pagal išklotinę nebandė nustatyti, kur automobilis buvo, nes A. S. negalėjo nurodyti kokioje miesto dalyje jis buvo, kai įvyko įvykis. A. S. parodymus tikrino su bylos medžiaga. Vertinant visus parodymus buvo priimtas sprendimas. (duomenys neskelbtini) esančiame servise, kur buvo remontuojamas automobilis, liudytojų neapklausė, nes tyrė eismo įvykį. Ji bylą gavo, praėjus mėnesiui po įvykio (b. l. 48-49).
Institucijos atstovas R. I. teisme nurodė, kad dėl telekomunikacijų bendrovių bendradarbiavimo su policija iš praktikos žino, kad „Tele2“ bendrauja administracinėse bylose su policija, o kitos telekomunikacijos bendrovės nebendradarbiauja. Į teismą su prašymu gauti išklotinę, nesikreipė. Kelių policijos valdybos skyrius tokių prašymų neteikia. Yra atvejų, kai kreipiasi į tesimą, pavyzdžiui, dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, bet dėl informacijos pateikimo nebandė. Kalbėjosi ir su telekomunikacijų bendrovių teisininkais, kurie sakė, kad reikia pateikti baudžiamosios bylos numerį, o administracinės bylos jų nedomina. Jis nesutinka, kad tiriant įvykį nieko nebuvo daroma. Tyrimą apsunkino tai, kad informacija apie įvykį iš paties pareiškėjo gauta pavėluotai. S. K. sužinojo 2018 m. rugsėjo 14 d., vakare vairuotojas jai paskambino, kad apgadino automobilį. Vėliau pranešimas buvo duotas ir Bendrajam pagalbos centrui ir Kelių policijai. Praėjo gal savaitė, kol buvo pradėtas tyrimas Kelių policijoje. Buvo apklausti su tyrimu susiję asmenys A. S., S. K., T. S., asmuo, įtarimas vairavęs automobilį, A. S.. Šis negalėjo nurodyti įvykio vietos. Buvo tie taškai, kur turėjo pristatyti prekes. Kur tas įvykis buvo galėjo pasakyti tik A. S., bet jis to nenurodė. Policija bandė atlikti konkrečius veiksmus. Kadangi A. S. nenurodė įvykio vietos, tada buvo apklausti kiti asmenys. Reikia žinoti įvykio vietą, ar ji filmuojama, kad gauti visas aplinkybes. Reikėjo išsiaiškinti, ar įvykis įvyko stovint ar važiuojant automobiliui. Ekspertas į tai atsakyti negalėjo. Iš A. S. paaiškinimų matyti, kad jis akcentavo, jog buvo atsitrenkta į stovintį automobilį. Turėjo būti atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. A. S. buvo apklaustas kaip liudininkas, visi veiksmai buvo atlikti. Abejotina, ar ką nors dar galima padaryti, praėjus metams po įvykio \, nes tai didelis laiko tarpas. Pretenzijų nebuvo gauta iš klientų, kad nepristatytos prekės, kad įvyko kokie nesklandumai. Patikrino BPC, visus registrus bendrai nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 15 d., 23 val., ar tose vietose kažkas buvo, atsitrenkė ir pasišalino. Tokios informacijos nerado. A. S. nurodė, kad apie 11 val. buvo įvykis. Jis 11.40 val. skambino viršininkui. Toks skambutis yra. Vadovas sako, kad skambutis buvo tik vakare. Nežinant laiko, negalima reikšti kaltinimo, žinant tik tai, kad buvo 2018 m. rugsėjo 14 d. Policijai pranešė įmonės atstovas, o ne pats A. S.. Ekspertizei buvo pateikta visa medžiaga. Ekspertas nurodė, kuria medžiaga rėmėsi, t. y. CD laikmena, teismo nutartimi, ir kompaktine laikmena. Ši byla 2018 m. spalio 10 d. buvo skirta tirti tyrėjai R. L. (b. l. 49-51).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nukentėjusiojo juridinio asmens atstovas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nurodydamas, kad policija aktyviai ir tinkamai netyrė galimai padaryto nusižengimo, anot jo, „beveik jokie tyrimo veiksmai byloje tiesiog nebuvo atliekami“. Vis dėlto, bylos medžiagos, esančios skundo byloje Nr. II-136-859/2019, matyti, kad buvo tirtos bylai reikšmingos aplinkybės, tyrimo ir papildomo tyrimo metu buvo atlikti būtini tyrimo veiksmai, tačiau išnaudojus jų teikiamas galimybes, nustatyti, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis, nepavyko.
Byloje buvo apklaustas apgadinto automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S., kuris paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 11 val. pastatė neapgadintą įmonės automobilį senamiestyje, prie statybų (adreso neatsimena), tam, kad nuneštų prekes klientams. Grįžęs maždaug po valandos pastebėjo, kad buvo apgadintas automobilio visas kairės pusės šonas (būda). Jis nedelsiant paskambino mažosios bendrijos vadovui A. S. ir pranešė apie apgadintą automobilį. Policijai apie įvykį jis nepranešė, nes A. S. nurodė važiuoti (dirbti) toliau, kad po to parašys pareiškimą policijai. Po to jam skambino S. K., kuri sakė važiuoti prie serviso, esančio (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į servisą, jo laukė S. K. ir serviso darbuotojai, kurie įvertino žalą (b. l. 24).
Tyrimo metu taip pat buvo apklaustas kartu su A. S. įvykio dieną į servisą atvykęs jo brolis T. S., kuris paaiškino, kad brolis jam nieko nepasakojo, kaip buvo apgadintas automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 14 d. jis su broliu susitiko, kad jį paimtų, kai brolis paliks automobilį servise, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuvykęs pamatė S. K., brolį ir automobilį. Koks buvo įvykis tarp brolio ir S. K., jis nežino, stovėjo toliau ir pokalbyje nedalyvavo. Baigus pokalbį, jis su broliu išvažiavo namo. Automobilis buvo apgadintas ir po buvusio darbuotojo. A. S. jį nekartą taisė nenaujomis dalimis, savadarbiai virino, po to automobilis neužilgo vėl gesdavo (b. l. 14).
Bylos medžiagoje yra pareiškėjo A. S. ir jos sesers D. K. pateikti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Iš A. S., teikiančio pranešimą apie įvykį, 2018 m. rugsėjo 15 d. parodymų protokolo matyti, kad įvykis kilo 2018 m. rugsėjo 14 d., nuo 8 iki 18 val. 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo apgadintas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiuo automobiliu dirbo vairuotojas A. S., kuris policijos neiškvietė. Apie įvykį bendrijos direktoriui pranešta tik po darbo laiko. Automobilis nuvarytas į servisą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus direktorių atstovaujančiai S. K. buvo padarytos nuotraukos. Padaryta 2 500 EUR dydžio turtinė žala, dėl kurios atlyginimo jis pageidauja reikšti ieškinį. Nurodyta, kad prie protokolo pridėtas civilinis ieškinys ir nuotraukos (b. l. 17-18, 20-21).
Iš A. S. 2018 m. lapkričio 6 d. paaiškinimų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. po darbo, t. y. po 17 val., iš MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio telefono jam paskambino tuo metu mažojoje bendrijoje dirbęs A. S. ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo apgadintas bendrovei priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. paaiškino, kad „į jį įvažiavo kažkas ir policijai jis pranešė, policijos pareigūnai jam nurodė laukti tris valandas, kol atvyks patruliai arba nuvykti į policijos nuovadą, parašyti pranešimą apie įvykį“. Kaip tik tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo jo sesuo S. K., kuri atstovauja jį, kai jis yra išvykęs. Jis jos paprašė nuvykti pažiūrėti, kiek yra apgadintas mažosios bendrijos automobilis bei nufotografuoti jį ir atsiųsti jam nuotraukas. Ji nuvyko į servisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, jo nurodymu, turėjo atvykti ir vairuotojas su apgadintu automobiliu, kad būtų galima realiai įvertinti situaciją ir automobiliui padarytą žalą. Telefonu jis jai minėjo, kad vairuotojas jam pasiūlė iš jo atlyginimo atskaičiuoti 200 EUR žalos atlyginimo. Apžiūrėjusi apgadintą automobilį S. K. paskambino jam, nes automobilis buvo apgadintas stipriai. Jo žiniomis, servise su A. S. buvo ir jo brolis T. S.. Atvykus apgadintam automobiliui ir po apžiūros jam skambino serviso direktorius R. D., kuris iš karto įvertino, jog automobiliui padaryta žala mažiausiai sudaro 1 500 EUR. R. D. paminėjo, kad žala gali būti ir didesnė, pasakė, kad be policijos pagalbos jie neišsivers ir paminėjo, kad automobilį remontuos tik po to, kai jį apžiūrės policijos pareigūnai, nes visa situacija jam pasirodė įtartina. Jis minėjo, kad galimai vairuotojas galėjo pats įvažiuoti kažkur. Apgadinta automobilį jo sesuo nufotografavo ir nuotraukas atsiuntė jam. Vairuotojui jis pasakė, kad su juo neatsiskaitys, kol neišsiaiškins dėl žalos. Tada A. S. jiems pradėjo grasinti, kad praneš darbo inspekcijai, kad jie nieko nepadarys, nes jis turi draugų policijoje. 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo paskutinė A. S. darbo diena, nes anksčiau jis buvo padavęs prašymą išeiti iš darbo. Jis su A. S. nutraukė darbo sutartį ir mažoji bendrija pilnai su juo atsiskaitė. Su vairuotojais telefonu jam tekdavo bendrauti nuolatos ir tai priklausydavo nuo daugelio aplinkybių. 2018 m. rugsėjo 14 d. su A. S. jie taip pat kelis kartus bendravo dienos metu dėl automobilio atidavimo, kitais klausimais, tačiau apie tai, kad buvo kažkoks eismo įvykis, A. S. jį informavo tik po darbo, t. y. 17.03.04 val. Po vairuotojo paaiškinimo, jam įtartinai pasirodė visas įvykis ir jis 2018 m. rugsėjo 14 d., 21.41 val., paskambino policijos telefonu, norėdamas pasitikslinti, ar įvykis, kurio metu buvo apgadintos mažajai bendrijai priklausantis automobilis, užregistruotas. Atsiliepus budinčiam pareigūnui buvo išsiaiškinta, jog pranešimas apie automobilio apgadinimą iš tą dieną jį vairavusio A. S. nebuvo gautas. Kadangi jis buvo užsienyje, jam buvo pasiūlyta parašyti pranešimą „ePolicija.lt“. Tą dieną jau buvo vėlu ir jis neturėjo galimybės prisijungti prie interneto, todėl tai padarė 2018 m. rugsėjo 15 d. ryte. Pateikus pranešimą maždaug po 15 min, t. y. tarp 14.14 ir 14.30 val., jam paskambino iš neregistruoto telefono numerio ir prisistatė budinčiu policijos pareigūnu. Šis pareigūnas iš karto pakeltu balso tonu paklausė, kas leido pasišalinti iš įvykio vietos. Jis paaiškino, kad yra išvykęs, sakė skambinti vairuotojui ir klausti, kodėl šis pasišalino niekam nepranešęs iš įvykio vietos, nes būtent dėl to jis ir kreipėsi į policiją tiek telefonu, tiek per elektroninių paslaugų puslapį. Pareigūnas paklausė, ar įmanoma atvykti šiandien, t. y. 2018 m. rugsėjo 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), kur A. S. paliko automobilį. Jis atsakė, kad, jeigu reikia, tai atvyks jo įgaliota S. K., tačiau vėlai. Tada pareigūnas jam liepė pasakyti įgaliotam asmeniui, kad pirmadienį ryte nuvažiuotų prie apgadintos transporto priemonės ir paskambintų bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 bei iškviestų pareigūnus įforminti įvykį. Jo duomenimis, įgaliotas asmuo taip ir padarė, tačiau atvykę pareigūnai nesureagavo į jos prašymą įforminti įvykį, prie apgadinto automobilio užtruko iki 10 min. ir išvyko. Į policiją jis kreipėsi dėl to, kad būtų ištirti ir teisiškai įvertinti A. S. veiksmai, nes dėl jų MB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 945,58 EUR žalą (automobilio remonto kaina). 2018 m. rugsėjo 17 d. S. K. jo prašymu atvyko vykdydama gautus policijos pareigūno nurodymus ir siekdama, kad šis įvykis būtų ištirtas. Tik po to, kai jis suprato, kad policija nieko nedaro, kreipėsi teisinės pagalbos. Jeigu būtų norėjęs, kad įvykis nebūtų tiriamas, tiesiog nebūtų kreipęsis (b. l. 45-46).
Iš S. K. 2018 m. lapkričio 6 d. paaiškinimų matyti, kad jos brolis A. S. yra įsteigęs MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat yra mažosios bendrijos direktorius. Kadangi jis dažnai būna išvykęs į užsienį, ją įgaliojo, esant reikalui, atstovauti mažąją bendriją. A. S. jai paskambino 2018 m. rugsėjo 14 d. pavakare ir pasakė, kad, vairuotojo A. S. teigimu, į mažosios bendrijos automobilį kažkas įvažiavo. Vairuotojo teigimu, jis apie tai pranešė policijai bendruoju pagalbos telefonu, tačiau pareigūnai atsisakė atvykti į įvykio vietą ir liepė jam atvykti į policijos komisariatą parašyti skundą, tačiau jis to nepadarė. Tuo metu ji buvo Vilniuje ir brolio prašymu nuvyko į servisą, kuris paprastai aptarnauja mažąją bendriją, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu ji atvyko apie 18 val. vakaro, ten jos brolio nurodymu turėjo atvykti ir vairuotojas su apgadintu automobiliu, kad būtų galima realiai įvertinti situaciją ir automobiliui padarytą žalą. Brolis telefonu jai minėjo, kad vairuotojas pasiūlė iš jo atlyginimo atskaičiuoti 200 EUR žalos atlyginimo. Tačiau brolis nesutiko ir pirmiausia norėjo realiai įvertinti esamą padėtį. Atvykus A. S., ji, pamačiusi automobilį, išsigando, nes buvo stipriai apgadintas. Ji paklausė A. S., kas padengs nuostolius, o jis traukė pečiais, tylėjo ir tvirtino, kad „į jį įvažiavo“. Paklausus, ar jis pranešė policijai, jis patvirtino, kad taip, bet nelaukė jų atvykstant ir į komisariatą parašyti pranešimo taip pat nenuvyko. Servise jai kalbant su A. S., buvo ir jo brolis T. S.. Kol A. S. tylėjo, T. S. aiškino, kad A. S. yra nekaltas. Automobilį apžiūrėjo serviso direktorius R. D., kuris iš karto įvertino, kad automobiliui padaryta žala sudaro mažiausiai 1 500 EUR sumą, bet gali būti ir didesnė. R. D. pasakė, kad be policijos pagalbos jie neišsivers ir paminėjo, kad automobilį jis remontuos tik po to, kai jį apžiūrės policijos pareigūnai. Visa tai girdėjo ir šalimais buvęs R. D. tėvas, kurio vardo nežino. Apgadintą automobilį ji nufotografavo 18.54 val. ir nuotraukas nusiuntė broliui. A. S. A. S. pasakė, kad mažoji bendrija su juo neatsiskaitys, kol neišsiaiškins dėl žalos. Tada A. S. jiems pradėjo grasinti, kad praneš darbo inspekcijai ir, kad jie jam nieko neapdarys, nes jis turi draugų policijoje. Kiek ji žino, 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo paskutinė jo darbo diena, nes anksčiau jis buvo padavęs prašymą išeiti iš darbo. Kiek jai žinoma, brolis nutraukė su juo darbo sutartį ir pilnai atsiskaitė. A. S. pasitikslinus paaiškėjo, kad A. S. pagalbos telefonu neskambino ir apie įvykį su automobiliu 2018 m. rugsėjo 14 d. visai nepranešė pareigūnams. A. S. pats parašė pranešimą dėl įvykio puslapyje „ePolicija.lt“. Kaip jai paaiškino brolis, gavę skundą pareigūnai jam skambino ir apšaukė, kodėl pasišalino iš įvykio vietos bei liepė pirmadienį, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., nuvykus į servisą paskambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškviesti pareigūnus įforminti įvykį. 2018 m. rugsėjo 17 d. A. S. prašymu ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), į minėtą servisą. 9.12 val. iš mobiliojo ryšio telefono ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir paaiškino situaciją. 9.23 val. jai telefonu skambino policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad nesupranta, ko aš iš jų nori. Jai dar kartą paaiškinus situaciją, pažadėjo, kad patruliai atvyks. 9.40 val. Netrukus nurodytu adresu tarnybiniu automobiliu atvyko du policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ko iš jų norima. Į jos prašymą viską tinkamai įforminti jie nesureagavo, tik paminėjo, kad negerai vairuotojas padarė, nepranešęs, patarė pasidaryti daugiau nuotraukų ir saugoti vienerius metus, kaip įrodymą. Patys nieko nefiksavo (nematavo, nefotografavo, neaprašinėjo ir neapklausinėjo). Apgadintą automobilį leido remontuoti, nes įvykis yra užregistruotas per „ePolicija.lt“ (b. l. 43-44).
Byloje (skundo byla Nr. II-136-869/2019) taip pat yra šie duomenys: BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (registracijos laikas: 2018-09-15, 14 val. 51 min.), kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo apgadintas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo darbo metu naudojosi vairuotojas A. S.. Pastarasis policijos neiškvietė. Apie įvykį mažosios bendrijos direktoriui pranešta tik po darbo laiko. Automobilis nuvarytas į servisą. Atvykus direktorių atstovaujančiai S. K., buvo padarytos nuotraukos. Informacija apie patikrinimą papildyta tuo, kad buvo susiskambinta, pirmadienį į servisą atvyks įmonės atstovas, iškvies policiją bendrosios pagalbos telefonu Nr. 112 (b. l. 8); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. L. ir D. B., 2018-09-17 atvykusių į (duomenys neskelbtini), pagal tą dieną gautą pareiškėjos S. K. pranešimą 2018 m. spalio 9 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 6-7); vyriausiojo patrulis V. L. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 17 d., 9.23 val., sudaryta eismo įvykio vietos schema, kurioje pažymėta, kad automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas (b. l. 9). Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas krovininis „Mercedes-Benz Sprinter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, kurio savininkė MB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 304400742), išoriniai sugadinimo požymiai: krovininio automobilio kairės pusės metalinis kėbulas (b. l. 10). Iš kompaktinio disko matyti, kad jame įrašyti aptarti MB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo tyrimui pateikti duomenys (b. l. 11). Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, matyti, kad transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. L. 2018 m. spalio 9 d. pažymos dėl eismo įvykio matyti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 9.23 val., (duomenys neskelbtini), įvykyje dalyvavo transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 07-18-9482064) (b. l. 13). Iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. 11.35.05, 15.37.35, 17.03.04 val. buvo skambinta telefono abonentui (duomenys neskelbtini), taip pat 17.11.47, 17.13.39 val. buvo skambinta telefono abonentui (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-38). Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjos MB „Fast Truck Service“ pirkėjai MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių ir atliktų darbų vertė sudarė 1 945,58 EUR su PVM sumą (b. l. 40). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo H 961169 matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz Sprinter 318 CDI“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41). Iš 2018 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 384 matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo MB „Fast Truck Service“ 1 945,58 EUR sumą pagal PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato M. Skruibio 2018 m. lapkričio 12 d. elektroninio laiško matyti, kad minėtos transporto priemonės GPS duomenų jie neturi, nes paslaugų teikėjas juos saugo tik vieną mėnesį (b. l. 49). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado, atliekančio valdybos viršininko funkcijas, Ž. A. 2018 m. spalio 11 d. rašto „Dėl gauto skundo“ matyti, kad eismo įvykis, kilęs 2018 m. rugsėjo 17 d., (duomenys neskelbtini), įformintas eismo įvykių informacinėje sistemoje (ROIK: 017-18-9482064). Tolimesnį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. L.. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko D. Š. 2018 m. lapkričio 7 d. rašto matyti, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. L. ir D. B. veiksmų, reaguojant į S. K. iškvietimą, priimtas sprendimas juos už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-119 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų įforminant eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio nuostatų nesilaikymą griežtai įspėti. Iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d, nutarties matyti, kad teismas tenkino MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės-komisarės inspektorės R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bylą grąžino sprendimą priėmusiai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 94-98). Grąžinus bylą Institucijai, 2019-03-28 buvo kreiptasi į mobiliojo ryšio operatorių UAB „Bitė Lietuva“ su prašymu pateikti informaciją apie A. S. mobiliojo ryšio telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo pagal vietovę ir paslaugas teikiančias celes (b. l. 14), taip pat kreiptasi Į Lietuvos teismo ekspertizės centrą dėl ekspertizės skyrimo (b. l. 16), tačiau išnaudojus šias galimybes, duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų bylos aplinkybes, negauta.
Įvertinus skundžiamą nutarimą ir su juo pateiktą tyrimo medžiagą, nukentėjusiojo juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato M. Skruibio ir šios bendrijos direktoriaus A. S. bei Institucijos atstovo argumentus, konstatuotina, kad išnaudotos procesinės galimybės atskleisti ir ištirti galimai padarytą administracinį nusižengimą, atlikti būtini tyrimo veiksmai, sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Teismas sutinka su skundo teiginiu, kad kai kurie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti operatyviai ir dėl to nepavyko nustatyti kai kurių bylai reikšmingų aplinkybių, tokių, kaip įvykio vieta. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyrimą atlikę pareigūnai turėjo įtakos tikrai ne visų tyrimo veiksmų atlikimo operatyvumui. Iš A. S. ir S. K. paaiškinimų, duotų tyrimo metu, matyti, kad ir pats A. S., išgirdęs savo vadovaujamos bendrijos vairuotojo paaiškinimą, kad „į jį kažkas įvažiavo“, nurodė vairuotojui vykti iš įvykio vietos į servisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyta automobiliui padaryta žala. Teisme A. S. teigė, kad A. S. jam skambino iš įvykio vietos, o jis liepė A. S. skambinti į policiją. A. S. paskambinęs policijai, atskambino jam, pasakė, kad vakare važiuos į policiją. Tada jis pats (A. S.) paskambino į policiją (b. l. 103). Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad nuo A. S. skambučio 17 val. iki A. S. skambučio policijai 21.41 val. praėjo nemažai laiko, per kurį apgadintas automobilis buvo pristatytas į servisą, esantį (duomenys neskelbtini), ten dalyvaujanti A. S. ir brolio paprašytai S. K. buvo įvertinta automobiliui padaryta žala ir, tik A. S. atsisakius mokėti nurodytą sumą, nutarta kreiptis į policiją. A. S. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., 21.41 val., pats skambino į policiją telefonu, tačiau, anot jo, šis skambutis buvo ne pranešimas apie eismo įvykį, o tik pasitikslinimas, ar įvykis, kurio metu buvo apgadintos mažajai bendrijai priklausantis automobilis, yra užregistruotas. A. S. tvirtinimu, tą dieną jau buvo vėlu ir jis neturėjo galimybės prisijungti prie interneto, todėl tai padarė 2018 m. rugsėjo 15 d. ryte, kai jam pateikus pranešimą maždaug po 15 min., t. y. tarp 14.14 ir 14.30 val., paskambino iš neregistruoto telefono numerio ir prisistatė budinčiu policijos pareigūnu. Iš byloje esančios policijos ataskaitų žiūryklės matyti, kad iš A. S. informacija apie autoįvykį gauta ne 2018-09-15 ryte, o tik 14 val. 51 min. Pranešimo policijai įvykio dieną nepateikė ir S. K., kuri, anot A. S., atstovavo jo interesus, jam nesant Lietuvoje, ir 2018-09-14, apie 18 val., bendravo su A. S., matė apgadintą automobilį, aiškinosi su juo dėl žalos atlyginimo. Kaip tyrimo metu nurodė S. K., atvykus apgadintam automobiliui jį apžiūrėjo serviso direktorius R. D., kuris iš karto įvertino, kad automobiliui padaryta žala sudaro mažiausiai 1 500 EUR sumą, ir pasakė, kad be policijos pagalbos jie neišsivers ir paminėjo, kad automobilį jis remontuos tik po to, kai jį apžiūrės policijos pareigūnai. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. į policiją kreipėsi tik 2018-09-17. Darytina išvada, kad operatyvų įvykio vietos nustatymą lėmė ir nukentėjusiojo atstovų delsimas. Pažymėtina ir tai, kad kai kurių svarbių bylos aplinkybių nustatymui duomenų nepavyko gauti ir dėl objektyvių priežasčių, nes kai kurie duomenys saugomi tik tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, nebuvo išsaugoti tos dienos transporto priemonės judėjimą patvirtinantys GPS duomenys, nors pats A. S. nurodė, kad tokius duomenis įvykio dieną turėjo ir juos matė, tačiau neišsaugojo, į jais disponuojančią įmonę kreipėsi pavėluotai.
Nors nukentėjusiojo juridinio asmens atstovas mano, kad nebuvo įvykdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis ir neatlikti teisėjo nurodyti tyrimo veiksmai, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bylai grįžus iš teismo buvo pateiktas užklausimas mobiliojo ryšio operatoriui dėl informacijos gavimo (informacija apie telekomunikacinius sujungimus nėra išsaugota), taip pat kreiptais dėl ekspertizės išvados pateikimo ir gautas 2019-07-15 Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, kuriuo vienareikšmiškas atsakymas į ekspertui užduotą klausimą nepateiktas.
Skunde ir duodant paaiškinimus teisme akcentuota, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje turi būti tęsiamas, tačiau, pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo teisenos procesas nėra savitikslis. Įvertinus bylos įrodomąją medžiagą, surinktą atlikus tyrimą ir papildomus tyrimo veiksmus vykdant teismo nutartį, taip pat, turint omenyje ir nuo nagrinėjamo įvykio praėjusį laiko tarpą, darytina išvada, kad esant tokioms aplinkybėms tęsti procesą nėra tikslinga.
Kaip paminėta skundžiamame nutarime, kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinė teisena pagrįstai nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės procesinio sprendimo priėmimui, galimas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas. ANK 661 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių institutas, kuris suteikia galimybę atnaujinti bylą tiek nukentėjusiojo, jo atstovo prašymu, tiek pačios institucijos iniciatyva.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinio asmens, kurio turtui buvo padaryta žala, atstovas gali savo pažeistas teises ir teisėtus interesus įrodinėti ir ginti civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Nutaria:
Pareiškėjo skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės 2019 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 07-18-9482064(AV2-4380/1300), kuriuo nutraukta administracinė teisena, palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.