Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2-1701/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2-1701/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Ieškovas
A. O. Š., V. Č.
Atsakovas
L. K.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Creditum Vilnius“, L. K.
Kategorijos
  • 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1701/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.; 122.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-490-413/2013 pagal ieškovės A. O. Š., kuri perėmė pradinės ieškovės V. Č. teises ir pareigas, ieškinį atsakovams L. K. ir uždarajai akcinei bendrovei finansų maklerio įmonei „Orion securities“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Creditum Vilnius“, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Creditum Vilnius“ reikalavimą V. Č. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo L. K.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė iš atsakovo L. K. priteisti 2 143 125 Lt, iš atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities“ priteisti 3 976 349,70 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat ieškovei iš atsakovų priteisti procesines palūkanas.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Creditum Vilnius“, veikdamas 2009 m. lapkričio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos su UAB FMĮ „Orion Securities“ pagrindu, pareiškė ieškovei V. Č. savarankiškus reikalavimus, prašė priteisti iš pradinės ieškovės byloje V. Č. 487 703,04 Lt skolos ir 43 893,27 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2012 m. spalio 12 d. protokoline nutartimi teismas pakeitė pradinę ieškovę pagal ieškinį V. Č. jos teisių perėmėja A. O. Š. (t. 3, 103 b. l.).

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ iš V. Č. teisių perėmėjos A. O. Š. 5 480 Lt atstovavimo išlaidų, trečiojo asmens UAB „Creditum Vilnius“ reikalavimą tenkino, priteisė trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, UAB „Creditum Vilnius“ iš V. Č. 487 703,04 Lt skolos, 43 893,27 Lt delspinigių ir 9 498 Lt žyminio mokesčio bei 5 200 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei iš A. O. Š. ir V. Č. priteisė po 35,28 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Dėl šio teismo sprendimo A. O. Š. padavė apeliacinį skundą. Skunde nurodomų argumentų pagrindu A. O. Š. nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino patikslinto V. Č., kurios procesines teises ir pareigas perėmė A. O. Š., reikalavimo dėl 6 119 474,70 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovų L. K. ir UAB FMĮ „Orion securities“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė ieškovei A. O. Š. dešimties dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ? sumokėti 42 590 Lt žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad A. O. Š. pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi jis nėra apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu ir nėra išreikštas prašymas A. O. Š. atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismas priims galutinį sprendimą byloje, taip pat nėra pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad A. O. Š. nesutinka su 6 119 474,70 Lt vertės sprendimo dalimi, todėl mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 42 990 Lt, A. O. Š. sumokėjo 400 Lt dydžio žyminį mokestį, manydama, kad jos, kaip V. Č. teisių perėmėjos, atžvilgiu taikytina 2012 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartis atleisti pradinę ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio lengvatos yra asmeninio pobūdžio ir negali būti perleidžiamos kitiems asmenims, todėl byloje įvykus teisių perėmimui, į procesą įstojusiam asmeniui yra privalomi tik veiksmai, kuriuos iki perėmimo atliko ankstesnė proceso šalis, o ne procesiniame įstatyme numatytos asmeninio pobūdžio lengvatos. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1334/2013; 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-406/2009, 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-532/2013).

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė (ieškovė) A. O. Š. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir grąžinti ieškovei be pagrindo sumokėtą žyminį mokestį, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo; jei teismas netenkintų šių prašymų, tuomet ieškovė prašo nutartį pakeisti, nustatant 3 savaičių terminą pateikti CPK 83 straipsnio 3 dalyje bei CPK 84 straipsnyje reikalaujamus įrodymus apie turtinę padėtį, tokiam pačiam laikui pratęsti terminą pateikti teismui prašymus dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atleidimo, sumažinimo bei atidėjimo, leisti apeliacinį skundą pateikti pagal CPK 80 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neatkreipė dėmesio į CPK 80 straipsnio l dalies l punktą, numatantį, kad bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų ir skundžiama nutartimi nustatė beveik pusantro karto didesnį žyminį mokestį.Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1334/2013, tačiau neatkreipė dėmesio, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal kurį procesinių teisių perėmėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1334/2013 (bei atitinkamai nutartimis: 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-200/2006, 2011 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-559/2011, priėmė prieštaraujantį Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai praktikai sprendimą. V. Č. (iš kurios A. O. Š. perėmė procesines teises) 2011 m. liepos 24 d. patikslintas ieškinys yra nagrinėjamas L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje Nr. B2-490-413/2013, nes taip konstatavo Lietuvos apeliacinio teismas nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-2503/2011. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad „Jeigu ieškovas įrodinėja atsakovų dalinę ar subsidiariąją prievolę ir reikalavimus atsakovams kildina iš esmės iš to paties teisinio santykio arba iš skirtingų, bet itin glaudžiai susijusių teisinių santykių, ieškinys visų atsakovų atžvilgiu taip pat turi būti nagrinėjimas vieno iš atsakovo bankroto byloje“. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju būtina vadovautis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, numatančia jog bankroto ar restruktūrizavimo bylose ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Teismas neatkreipė dėmesio, kad apeliaciniu skundu skundžiamoje byloje atsakovu yra patrauktas bankrutuojančios individualios įmonės savininkas L. K., kuris yra bendraatsakovis L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje, todėl ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę A. O. Š., kuri yra perėmusi pradinės ieškovės V. Č. teises ir pareigas, įpareigojo pašalinti apeliacinio skundo trūkumą, tai yra sumokėti 42 590 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teikdama apeliacinį skundą A. O. Š. skunde nurodė, kad įgijo visas buvusias ieškovės teises, todėl apeliacinį skundą teikia, sumokėdama už jį žyminį mokestį pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Iš šios nutarties matyti, kad nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo šioje byloje buvo atleista pradinė ieškovė V. Č. dėl savo turtinės padėties (3 t., 11-12 b. l.). Nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, kad žyminio mokesčio lengvatos yra asmeninio pobūdžio ir negali būti perleidžiamos kitiems asmenims. Tą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-406/2009). CPK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. A. O. Š. į procesą įstojo 2012 m. spalio 12 d., kai teismas priėmė protokolinę nutartį ir pakeitė pradinę ieškovę pagal ieškinį V. Č. jos teisių perėmėja A. O. Š. (t. 3, 103 b. l.), apeliacinis skundas paduotas 2013 m. balandžio 11 d., tai yra skundą A. O. Š. padavė po to, kai jau buvo įvykęs procesinių teisių perėmimas. Todėl ieškovė A. O. Š. neperėmė iš buvusios ieškovės V. Č. žyminio mokesčio lengvatų dėl apeliacinio skundo padavimo. Tai yra A. O. Š. nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo vien dėl tos priežasties, kad pradinė ieškovė, pateikusi ieškinį, buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį dėl sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1334/2013, susiklostė iš esmės skirtinga situacija, nes buvo sprendžiamas klausimas, ar pradinio ieškovo (bankrutuojančios įmonės) teisių perėmėjas turi mokėti žyminį mokestį už ieškinį, nuo kurio pradinis ieškovas jo padavimo metu buvo atleistas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinys, kuriuo buvo prašoma ieškovei iš atsakovo L. K. priteisti 2 143 125 Lt, o iš atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities“ 3 976 349,70 Lt nuostolių atlyginimo, buvo nagrinėjamas L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi ieškinį atsakovo L. K. atžvilgiu priėmė, civilinę bylą sustabdė ir perdavė nagrinėti L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o ieškinio dalį atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ atžvilgiu atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės V. Č. ir atsakovo L. K. atskiruosius skundus dėl minėtos nutarties, nustatė, kad sprendžiant dėl abiem atsakovams pareikštų reikalavimų pagrįstumo, turi būti nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, kad atsakovams pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai yra susiję tokiu būdu, kad jų (ne)tenkinimas vieno atsakovo atžvilgiu gali lemti šių reikalavimų (ne)tenkinimą kito atsakovo atžvilgiu. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas ieškinyje pareikštus reikalavimus išskyrė ir neteisėtai nutarė ieškinio priėmimo atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ atžvilgiu klausimą nagrinėti pagal bendrąsias teismingumo taisykles bei atsisakė priimti ieškinį ir teismo nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“, panaikino ir šio ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Teismas taip pat pažymėjo, kad L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ priėmimo klausimą, turi išspręsti ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimą, ar yra pagrindas ieškovę pagal įstatymą atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikšto reikalavimo šio atsakovo atžvilgiu nagrinėjimą, nes CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas šiuo atveju netaikytinas (1 t., 166-172 b. l.). Tai reiškia, jog jau Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi konstatuota, kad nepaisant to, kad ieškinio reikalavimai tiek L. K., tiek UAB FMĮ „Orion securities“ buvo nagrinėjami vienoje byloje L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje, tačiau ieškovė už reikalavimus atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“, nesant kitų nei CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, pagrindų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, privalo sumokėti žyminį mokestį. Tai reiškia, kad nors A. O. Š. apeliaciniu skundu ginčija 6 119 474,70 Lt sumą, tačiau žyminis mokestis mokėtinas už 3 976 349,70 Lt sumą, nes už reikalavimus atsakovui L. K. ieškovė yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Taigi A. Š. apeliaciniu skundu ginčijama suma, už kurią mokėtinas žyminis mokestis, sudaro 3 976 349,70 Lt (dėl UAB FMĮ „Orion Securities“ reikalavimo). Tačiau ši nustatyta aplinkybė neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nustatytam už apeliacinį skundą mokėtinam žyminio mokesčio dydžiui, nes už ginčijamą 3 976 349,70 Lt sumą mokėtina maksimali žyminio mokesčio suma, kuri indeksuojama CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tai yra 42 590 Lt.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nors nustatydamas žyminio mokesčio dydį teismas neatkreipė dėmesio į CPK 80 straipsnio l dalies l punktą, nurodantį, jog bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Dėl šio apeliantės argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti minimalus 50 Lt bei maksimalus 30 000 Lt žyminio mokesčio dydžiai turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei A. O. Š. nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paliktina nepakeista, patikslinant terminą, iki kurio apeliacinio skundo trūkumas turi būti pašalintas, tai yra ieškovė nustatyto dydžio žyminio mokestį įpareigotina sumokėti per 30 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos. Apeliantė atskiruoju skundu prašo leisti jai apeliacinį skundą pateikti pagal CPK 80 straipsnio 7 dalies reikalavimus, tačiau atskiras leidimas tam, kad procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui būtų pateikti tik elektroninių ryšių priemonėmis nėra reikalingas, nes tokią teisę numato įstatymas. Apeliantė, teikdama teismui apeliacinį skundą, pati pasirinko jo pateikimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantei nėra apribota galimybė per laikotarpį, per kurį nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu kartu pridedant įrodymus, įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, atleisti ar atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti, kad ieškovė A. O. Š. sumokėti 42 590 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą turi per 30 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Teisėjas Danutė Milašienė