- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2-2503/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- L. K., UAB FMĮ „Orion securities“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Č. ir atsakovo L. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2428-264/2011 pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams L. K. ir UAB FMĮ „Orion securities“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su investicinių paslaugų sutarties vykdymo bei pavedimo sutarties pažeidimais.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami ieškinio priėmimo bei atsisakymo priimti ieškinį klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovė V. Č. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų L. K. ir FMĮ „Orion securities“ jai padarytą žalą – 7 243 409,47 Lt (iš atsakovo L. K. – 2 143 125 L žalą, iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ – 5 100 284,47 Lt žalą). Nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. ieškovė su UAB FMĮ „Orion securities“ sudarė investicinių paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį visus veiksmus atliko L. K., veikdamas pagal 2007 m. spalio 31 d. pavedimo sutartį. Pažymėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, nesilaikant Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau FPRĮ) 13 ir 22 straipsnio reikalavimų, ieškovei buvo padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-2428-264/2011 pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams L. K. ir UAB FMĮ „Orion securities“ dėl žalos atlyginimo sustabdė ir perdavė ją prijungti prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-463-413/2010. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ iškėlė bankroto bylą, minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė atsakovui L. K. turtinius reikalavimus, kylančius iš sutartinių teisinių santykių, kurie turėtų būti spręstini Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje, todėl civilinę bylą Nr. 2-2428-264/2011 privalomai sustabdė ir perdavė prijungti prie L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB FMĮ „Orion securities“ prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškiniu pareikšti subsidiarūs turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, tarp kurių nėra privalomo procesinio bendrininkavimo gali būti išskirti ir nagrinėjami atskirai. Pažymėjo, kad atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ buveinė yra registruota Vilniuje, todėl jo atžvilgiu byla turi būti išskirta ir yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Be to, nurodė, kad teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi sustabdė bylą neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ reikalavimo ribose (5 100 284, 47 Lt), nes ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, todėl šioje dalyje ieškinys yra atsisakytinas priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį – patikslintą ieškinį atsakovo L. K. atžvilgiu, kuriuo prašoma iš L. K. priteisti 2 143 125 Lt žalos atlyginimą, priėmė; civilinę bylą Nr. 2-2428-264/2011 pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo sustabdė ir perdavė ją prijungimui prie civilinės bylos Nr. B2-463-413/2011; ieškovės V. Č. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ dėl 5 100 284,47 Lt žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Teismas sutiko su atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ argumentais, jog byla sustabdyta neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo, bei ieškinio reikalavimai atsakovui L. K. dėl 2 143 125 Lt ir atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ dėl 5 100 284,47 Lt žalos atlyginimo yra pareikšti nesant privalomojo bendrininkavimo, nes tarp reikalavimų nėra glaudaus ryšio. Teismas nustatė, kad atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ ieškinio reikalavimus ieškovė kildina iš 2007 m. spalio 25 d. investicinių paslaugų teikimo sutarties, o atsakovui L. K. iš 2007 m. spalio 31 d. pavedimo sutarties netinkamo vykdymo. Teismas konstatavo, kad reikalavimai kildinami iš skirtingų sandorių, subsidiarūs ir vienas nuo kito nepriklausomi, atsakovui L. K. reikalavimai susiję su šio atsakovo IĮ „Talka“ bankroto byla Nr. B2-463-413/2011, todėl juos tikslingiau nagrinėti atskirose bylose. Nurodė, kad atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ atžvilgiu ieškinys teismingas pagal atsakovo buveinę – Vilniaus apygardos teismui.
Pasisakydamas dėl ieškinio priėmimo klausimo atsakovui L. K. pareikšto reikalavimo ribose, teismas priėmė patikslintą ieškinį dalyje dėl atsakovui L. K. pareikšto reikalavimo, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti 2 143 125 Lt žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė atsakovui L. K. turtinius reikalavimus, kylančius iš sutartinių teisinių santykių, kurie turėtų būti spręstini ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-2428-264/2011.
Pasisakydamas dėl ieškinio priėmimo klausimo atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ pareikšto reikalavimo ribose, teismas konstatavo, kad ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui. Teismas nurodė, kad ieškinys šiam atsakovui pareikštas nesant privalomojo bendrininkavimo, fakultatyvaus pobūdžio, reikalavimai tarpusavyje nesusiję, atsakovo buveinė bei su ieškiniu susiję įrodymai yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys ir patikslintas ieškinys paduoti pažeidžiant bendrąsias teismingumo taisykles.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškovės ieškinį UAB FMĮ „Orion securities“ atžvilgiu Kauno apygardos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimai pareikšti nesant privalomojo bendrininkavimo, nes tarp reikalavimų nėra glaudaus ryšio, reikalavimai kildinami iš skirtingų sandorių. Teismas nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas L. K., ieškovei būnant Airijoje, veikė jos vardu ir, vykdant 2007 m. spalio 25 d. ieškovės investicinių paslaugų teikimo sutartį su atsakovu UAB FMĮ „Orion securities“, davė atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ pavedimus atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Būtent atsakovo L. K. atstovavimas ieškovei pagal 2007 m. spalio 23 d. įgaliojimą ir daro atsakovų bendrininkavimą privalomu. Teismui nustačius, kad L. K. keliami reikalavimai turi būti nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, Kauno apygardos teisme turi būti nagrinėjama ir byla dėl tinkamo ar netinkamo L. K. atstovavimo ieškovės interesams pagal su UAB FMĮ „Orion securities“ sudarytą investicinių paslaugų teikimo sutartį, nes būtent L. K. vykdė tarp ieškovės ir UAB FMĮ „Orion securities“ sudarytą investicinių paslaugų teikimo sutartį. Remiantis šia sutartimi yra keliami reikalavimai UAB FMĮ „Orion securities“.
2) Kauno apygardos teismas, pakeisdamas 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriomis atskirajame skunde rėmėsi atsakovas UAB FMĮ „Orion securities“. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 33 straipsnio 2 dalis reikalauja atsižvelgti tik į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinį sprendimų priėmimo būdą, t.y. buvo vadovautasi ne reikiamais bylų nagrinėjimo šaltiniais.
3) Teismas nepagrįstai laikė, kad žala kilo tik remiantis skirtingais sandoriais (investicinių paslaugų teikimo sutartimi ir pavedimo sutartimi), nes ieškinyje nurodyti tiek sutarčių, tiek ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo pažeidimai.
4) Ieškinyje nurodyti neteisėti sandoriai kilo iš investicinių paslaugų teikimo sutarties, todėl netikslinga tų pačių sandorių teisėtumą aiškintis skirtingose bylose, nes vienoje byloje šie klausimai bus išnagrinėti anksčiau. Be to, nagrinėjant bylas skirtinguose teismuose yra galimybė, kad tie patys sandoriai bus skirtingai įvertinti.
5) Nagrinėjant bylą dėl atsakovo L. K. padarytos žalos, kito atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ dalyvavimas yra neišvengiamas, nes atsakovas L. K. teigia, kad žala atsirado ne dėl jo, o dėl UAB FMĮ „Orion securities“ kaltės.
6) Tiek L. K., tiek ir UAB FMĮ „Orion securities“ vykdė investicinių paslaugų teikimo sutartį atstovaudami ieškovę, todėl nėra pagrindo ieškinį dėl žalos atlyginimo vykdant šią sutartį nagrinėti skirtingose bylose arba teismuose.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas L. K. prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškovės ieškinį UAB FMĮ „Orion securities“ atžvilgiu Kauno apygardos teisme. Atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsakovė V. Č., išskyrus tai, kad atsakovas L. K. atskirajame skunde nenurodo, jog jis ir UAB FMĮ „Orion securities“ vykdė investicinių paslaugų teikimo sutartį atstovaudami ieškovę, todėl nėra pagrindo ieškinį dėl žalos atlyginimo vykdant šią sutartį nagrinėti skirtingose bylose arba teismuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės V. Č. atskirąjį skundą atsakovas UAB FMĮ „Orion securities“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovės reikalavimai atsakovui L. K. yra išimtinai susiję su atstovaujamojo ir atstovo teisiniais santykiais ir juo keliamas L. K. sutartinės atsakomybės klausimas netinkamai vykdant pavedimo sutartį. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas UAB FMĮ „Orion securities“ yra kildinamas iš netinkamo investicinių paslaugų teikimo sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai atsakovams yra kildinami iš skirtingų teisinių santykių ir yra susiję su skirtingų sutarčių netinkamu vykdymu, šių reikalavimų teisinis pagrindas yra skirtingas, atsakovų nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Ieškovė privalės pagrįsti savo reikalavimus kiekvienam iš atsakovų įrodinėdama iš esmės skirtingas aplinkybes.
2) Teisinis ryšys tarp ieškovės reikalavimo UAB FMĮ „Orion securities“ ir tarp ieškovės reikalavimo L. K. egzistuoja, tačiau šiuo atveju teisinis ryšys tarp ieškovės reikalavimų negali būti vertinamas kaip ieškovės reikalavimų sujungimo į vieną bylą sąlyga. Ieškovės reikalavimai L. K. yra susiję su vidine atstovavimo teisinių santykių puse, reikalavimai UAB FMĮ „Orion securities“ – su išorine. Atsakovų tarpusavyje jokie teisiniai santykiai nesieja, atsakovas L. K. nėra investicinių paslaugų teikimo sutarties šalis. Aplinkybė, kad atsakovas L. K. netinkamai atstovavo ieškovę, nėra svarbi sprendžiant kito atsakovo civilinės atsakomybės klausimą.
3) Atsakovas L. K. yra tiesiogiai suinteresuotas, jog būtų įrodyta atsakovo UAB FMĮ „Securities“ kaltė vykdant investicinių paslaugų teikimo sutartį, nes įrodžius, kad ieškovės nuostoliai atsirado ne dėl jo kaltės, L. K. būtų atleistas nuo sutartinės civilinės atsakomybės dėl netinkamo pavedimo sutarties vykdymo. Taigi šioje byloje atsakovų interesai yra iš esmės priešingi, dėl ko savo atskiruoju skundu atsakovas L. K. sutinka su ieškovės atskiruoju skundu. Tuo tarpu atsakovas UAB FMĮ „Orion securities“ neturi jokio teisinio suinteresuotumo ieškovės reikalavimo atsakovui L. K. atžvilgiu – įgaliotinio ir įgaliotojo tarpusavio santykiai neliečia atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“. Taigi atsakovų teisiniai interesai yra skirtingi ir jie neturėtų būti procesiniais bendrininkais.
4) Nagrinėjant ieškovės reikalavimus vienoje byloje, bylos nagrinėjimas bus iš esmės apsunkintas, nes iš skirtingų teisinių santykių kildinamų reikalavimų priešingus interesus turintiems atsakovams nagrinėjimas viename procese trukdys teismui operatyviai tirti faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškovės reikalavimą UAB FMĮ „Orion securities“, L. K. procese gali dalyvauti kaip tretysis asmuo, palaikantis ieškovės poziciją. Taip būtų geriausiai užtikrinti proceso operatyvumo, ekonomiškumo principai. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad atsakovai yra subsidiarūs, todėl ieškovės reikalavimai be jokių kliūčių gali būti nagrinėjami atskirai.
5) Ieškovės reikalavimas atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ nėra susijęs su L. K. IĮ „Talka“ bankroto procesu, todėl turi būti nagrinėjamas laikantis šalių lygiateisiškumo principo, teismas neturi pareigos būti aktyvus, atsižvelgti į kitų IĮ „Talka“ kreditorių interesus. Prijungus ieškovės reikalavimus UAB FMĮ „Orion securities“ prie IĮ „Talka“ bankroto bylos, būtų apsunkintas tiek IĮ „Talka“ bankroto procesas, tiek ir ginčo tarp ieškovės ir UAB FMĮ „Orion securities“ nagrinėjimas.
6) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinio tikrumo ir stabilumo principai įpareigoja teismus atsižvelgti į aukštesnių teismų formuojamą bylų nagrinėjimo praktiką, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką.
7) Išskyrus ieškovės reikalavimus atsakovams į atskirus civilinius procesus, nėra jokio pavojaus, kad skirtingi teismai skirtingai vertintų tų pačių sandorių teisėtumą ar dėl to paties ginčo priimtų skirtingus sprendimus, nes reikalavimai atsakovams yra susiję su skirtingais teisiniais santykiais, šių reikalavimų pagrįstumas priklauso nuo skirtingų faktinių aplinkybių egzistavimo.
8) Ieškovė ir atsakovas L. K. ieškovės reikalavimą atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ siekia prijungti prie IĮ „Talka“ bankroto bylos ne dėl operatyvaus ir ekonomiško ginčo išsprendimo, bet siekdami apsunkinti UAB FMĮ „Orion securities“ galimybes gintis nuo jam reiškiamų reikalavimų. Kartu su ieškovės ieškiniu pateiktoje 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovo L. K. ataskaitoje nurodyta, kad atsakovas sutinka atlyginti ieškovės nuostolius, susijusius su savo veiksmais. Tačiau ataskaitoje nurodo, kad dėl dalies ieškovės nuostolių yra atsakingas UAB FMĮ „Orion securities“. Todėl darytina išvada, kad ieškovė atsakovą L. K. įtraukė tik formaliai, nesant jokio realaus tarp jų ginčo. Be to, visi šioje byloje ieškovės vardu parengti procesiniai dokumentai yra parengti L. K.. Taigi L. K. pats pareiškė reikalavimą sau, formaliai prisidengdamas ieškovės vardu. Be to, ieškovė ir atsakovas L. K. siekia kiek galima daugiau trikdyti finansų maklerio įmonės darbą, nes nuolat reiškia teismui logikai prieštaraujančio dydžio reikalavimus, nuolat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų priežasčių ieškovei ir atsakovui L. K. yra būtina taikyti teisinę atsakomybę už piktnaudžiavimą procesu ir skirti maksimalias sankcijas – po 20 000 Lt dydžio baudą.
Atsiliepimu į atsakovo L. K. atskirąjį skundą, atsakovas UAB FMĮ „Orion securities“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo skirti atsakovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Atsakovo L. K. atskirojo skundo turinys ir argumentai yra iš esmės identiški ieškovės atskirojo skundo turiniui ir argumentams.
2) Atsakovas L. K. pateikė atskirąjį skundą ne siekdamas apginti savo pažeistas teises ar interesus, bet siekdamas trukdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, vilkinti procesą ir daryti žalą atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“. Atsakovas neturi jokio procesinio suinteresuotumo ginčyti skundžiamą nutartį, skundžiama nutartis nėra susijusi su ieškovės reikalavimu atsakovui L. K.. Atsakovas piktnaudžiauja procesu, todėl jam turi būti paskirta maksimali sankcija už piktnaudžiavimą procesu – 20 000 Lt bauda.
3) Iš atsakovo L. K. deklaruojamų tikslų manytina, kad jis veikia kartu su ieškove, jo tikslas yra ne apsiginti nuo jam pareikštų reikalavimų, bet kuo labiau trukdyti atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ gintis nuo ieškovės reikalavimų. Todėl atsakovai negali dalyvauti viename procese kaip procesiniai bendrininkai, nes jų interesai yra iš esmės skirtingi.
4) Nagrinėjant ieškovės reikalavimą UAB FMĮ „Orion securities“, L. K. procese gali dalyvauti kaip tretysis asmuo, palaikantis ieškovės poziciją. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui teise ir nesąžiningam procesui. Dabar procesas nėra sąžiningas, nes atsakovas L. K., naudodamasis atsakovo teisėmis, veikia ieškovės pusėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinio dalį vienam atsakovui ir sustabdęs šią bylos dalį bei ją perdavęs į šiuo atsakovu patraukto asmens individualios įmonės bankroto bylą, pagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį kito atsakovo atžvilgiu, kaip neteismingą teismui.
CPK 136 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau tuo pačiu įtvirtina sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Kai ieškovas siekia pareikšti kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, jis gali laisvai pasirinkti procesinį gynybos būdą. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti kur kas operatyviau ir ekonomiškiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-132/2009).
Taigi, ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Kai ieškovas sujungia reikalavimus ir juos pareiškia keliems atsakovams, teismas, bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 3 d.). Ši proceso teisės norma reiškia, jog tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra autonomiški, ar tarpusavyje susiję, ar juos tikslinga nagrinėti vienoje byloje, ar reikia išskirti į atskiras bylas. Proceso įstatymas nenustato kriterijų, kuriais remiantis teismas išsprendžia šį procesinį klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kuriuo atveju - nagrinėjant sujungtus reikalavimus vienoje byloje ar juos išskyrus į atskiras bylas bus labiau užtikrintas proceso operatyvumas, ekonomiškumas, teisingas ginčo išsprendimas. Tik bylos konkrečių faktinių aplinkybių analizė leidžia teisingai atsakyti į šį klausimą.
Esant privalomam pasyviam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, teismas, nenustatęs procesinių kliūčių, privalo tokį ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą. Tuo tarpu esant fakultatyviam pasyvaus (atsakovų pusėje) bendrininkavimo atvejui, teismas ieškinio priėmimo stadijoje, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes turi teisę spręsti, ar priimti nagrinėti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus, ar vis dėlto, remiantis CPK 136 straipsnio antrąja dalimi, tikslinga vieną ar kelis reikalavimus išskirti į atskirą bylą ar atskiras bylas (CPK 43 str. 1 d. 2 p., 136 str. 2 d., 137 str. 1 d.). Teismas, dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo nutaręs, jog dalį reikalavimų tikslinga išskirti, turi atsisakyti priimti šiuos reikalavimus, jeigu jie atskirai turėtų būti reiškiami kitame teisme, bei išaiškinti ieškovui, į kurį teismą kreiptis (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir 3 d.). Taigi, atsakovų procesinio bendrininkavimo forma (privalomasis ar fakultatyvusis bendrininkavimas) lemia pareikštų reikalavimų nagrinėjimą kartu (jei pasyvusis bendrininkavimas yra privalomasis) ar skyrium, jei teismas nenutartų jų nagrinėti kartu (jei pasyvusis bendrininkavimas yra fakultatyvusis).
Kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas tam tikrų kategorijų byloms nustato jų nagrinėjimo ypatumus (bankroto, restruktūrizavimo). Įmonių bankroto įstatyme pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių – tiek įmonės, tiek ir jos savininko, reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-160/2011). Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusias 2002 m. CPK 163 straipsnio 5 punkto nuostatas, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, teismas turi bylą sustabdyti ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Taigi turtinio pobūdžio reikalavimai atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla, turi būti perduoti nagrinėti į bankroto bylą. Kaip minėta, į individualios įmonės bankroto bylą perduodami ir kreditoriniai reikalavimai, pareikšti įmonės savininkui. Jeigu ieškovas įrodinėja atsakovų solidariąją prievolę, pavyzdžiui, reikalavimus kildina iš laidavimo sutarties, jei ko kita nenustato sutartis (CK 6.81 str. 1 d.), ieškinys visų atsakovų atžvilgiu turi būti nagrinėjamas vieno iš atsakovų bankroto byloje, nes tik nagrinėjant šiuos vienas nuo kito neatsiejamus reikalavimus kartu visų atsakovų atžvilgiu, galima teisingai ir operatyviai išspręsti bylą. Tuomet teismas, paaiškėjus, jog vienam iš solidariąją prievolę turinčių bendraskolių iškelta bankroto byla, turi bylą sustabdyti ir perduoti į bankroto bylą. Jeigu ieškovas įrodinėja atsakovų dalinę ar subsidiariąją prievolę ir reikalavimus atsakovams kildina iš esmės iš to paties teisinio santykio arba iš skirtingų, bet itin glaudžiai susijusių teisinių santykių, ieškinys visų atsakovų atžvilgiu taip pat turi būti nagrinėjamas vieno iš atsakovų bankroto byloje, jeigu tokiu būdu bus greičiau išspręstas pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovams pagrįstumo klausimas. Tokiu procesiniu sprendimu išvengiama bylų sustabdymo bei skirtingų procesinių sprendimų bylose priėmimo. Tik tuomet, jeigu atsakovams pareikšti reikalavimai yra autonomiški ir kildinami iš skirtingų tarpusavyje glaudžiai nesusijusių teisinių santykių, o vienam iš atsakovų teismas iškėlė bankroto bylą, turtinio pobūdžio reikalavimus šiam atsakovui reikia perduoti į bankroto bylą, o kitiems atsakovams pareikštų reikalavimų priėmimo klausimą spręsti pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovais patraukė įmonę bei fizinį asmenį ir pareiškė jiems reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 7 243 409,47 Lt žalos atlyginimo, t. y. iš atsakovo L. K. priteisti 2 143 125 Lt, o iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ - 5 100 284,47 Lt. Nors ieškovė reikalavimus UAB FMĮ „Orion securities“ ir L. K. kildina iš skirtingų su šiais atsakovais sudarytų sutarčių (2007 m. spalio 25 d. investicinių paslaugų teikimo sutarties su UAB FMĮ „Orion securities“ bei 2007 m. spalio 31 d. pavedimo sutarties su L. K.), tačiau įrodinėdama L. K. subsidiariąją atsakomybę ieškovei, ji nurodo, kad L. K. pavedimo sutartines prievoles galėjo įgyvendinti tik per UAB FMĮ „Orion securities“ ir tik laikydamasis ieškovės su atsakovu UAB FMĮ „Orion securities“ sudarytos investicinių paslaugų teikimo sutarties nuostatų (b.l. 81), todėl yra atsakingas už kito atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“, per kurį turėjo būti parduodami ieškovės vertybiniai popieriai, veiksmus bei vertybinių popierių nuvertėjimą (b.l. 91). Sprendžiant dėl abiem atsakovams pareikštų reikalavimų pagrįstumo, turi būti nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės (sutartines prievoles ieškovei vykdančių atsakovų bendradarbiavimas su ieškove bei tarpusavyje, disponavimo ieškovės atsakovams patikėtais vertybiniais popieriais ypatumai ir pan.). Civilinės bylos iškėlimo stadijoje nevertinant atsakovų prievolės pobūdžio (solidarioji, subsidiarioji ar dalinė), ieškinyje išdėstytos aplinkybės (ieškinio faktinis pagrindas) leidžia manyti, kad atsakovams pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai yra susiję tokiu būdu, kad jų (ne)tenkinimas vieno atsakovo atžvilgiu gali lemti šių reikalavimų (ne)tenkinimą kito atsakovo atžvilgiu. Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovės ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu perduoti nagrinėti atsakovo L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje (CPK 7 str., 136 str. 4 d.).
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimai UAB FMĮ „Orion securities“ ir L. K. yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir greičiau bei operatyviau bus išnagrinėti, juos nagrinėjant neatsietai vienas nuo kito, L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje. Žemesnės instancijos teismas ieškinyje pareikštus reikalavimus atsakovams išskyrė ir neteisėtai nutarė ieškinio priėmimo atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ atžvilgiu klausimą nagrinėti pagal bendrąsias teismingumo taisykles bei atsisakė priimti ieškinį. Teismo nutarties dalis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimo ir šio ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“, kiti atskiruosiuse skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ priėmimo klausimą, turi išspręsti ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimą, ar yra pagrindas ieškovę pagal įstatymą atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikšto reikalavimo šio atsakovo atžvilgiu nagrinėjimą, nes CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas šiuo atveju netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas argumentas, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 4 dalį, nes yra socialiai remtina, nepagrįstas. Ieškovės nurodyta proceso teisės norma, pagal kurią fiziniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais, buvo atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus išlaidas, nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 5–7 punktuose, galiojo iki 2005m. balandžio 30 d., o nuo 2005 m. gegužės 1 d. neteko galios. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą fizinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio nagrinėjimą tuomet, jeigu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygų nuostatomis, išnagrinėjusi asmens prašymą, pagrįstą jo sunkią turtinę padėtį įrodančiais dokumentais, priima sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir asmens atleidimo (visiškai ar iš dalies) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-14, 19-20 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“ dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir šio ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.