Kauno apygardos teismo sprendimas, B2-490-413/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-03-14
Bylos Nr.: B2-490-413/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00585-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Atsakovas: L. K., UAB FMĮ „Orion securities“
Ieškovas: V. Č.

Civilinė byla Nr. B2-490-413/2013(Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00585-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 44.2.; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant atsakovui L. K.,

atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“ atstovui advokato pad. P. G.‚

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. teisių perėmėjos A. O. Š. ieškinį atsakovams L. K. ir UAB FMĮ „Orion securities“, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“, dėl nuostolių atlyginimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“ priešieškinį ieškovei V. Č. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė

Ieškovė (toliau ir Klientas) nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. sudarė su atsakovu UAB FMĮ „Orion securities“ (toliau ir FMĮ) Investicinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 11911 (toliau ir Investicinė sutartis) dėl tarpininkavimo prekyba atsakovui FMĮ perduotais vertybiniais popieriais (toliau ir VP) - 25 000 vnt. AB „Lifosa“ akcijų paketu (toliau ir LFO). 2007 m. spalio 31 d. su atsakovu L. K. ieškovė sudarė Pavedimo sutartį pagal jam išduotą 2007 m. spalio 23 d. įgaliojimą tvarkyti Klientui priklausančius VP. Pavedimo sutartyje nurodyta, jog sumažėjus VP vertei, L. K. įsipareigoja atlyginti buvusią VP vertę, o tai vertei padidėjus - L. K. gauna 20 procentų vertės nuo VP prieaugio. Tokiu būdu, atsakovas L. K., vykdydamas Pavedimo sutartį, galėjo veikti tik per atsakovą FMĮ laikantis Investicinės sutarties sąlygų, kas sudaro pagrindą abiejų atsakovų subsidiarinei atsakomybei atsirasti už netinkamą prievolių vykdymą pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį. LFO pervedimo metu jų kaina Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo 76,2 Lt, todėl FMĮ pervesto turto vertė sudaro 1 905 000 Lt. Kadangi pagal FMĮ vestą apskaitą ieškovė liko skolinga atsakovui 641 058,60 Lt, tai jos patirta žala dėl atsakovų veiklos arba neveikimo sudaro ne mažiau kaip 2 546 058,60 Lt. Remdamasi atsakovo L. K. pateikta ataskaita dėl sutarčių vykdymo, ieškovė jai padarytus nuostolius grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

1) Remiantis pagrindine Investicine sutartimi, ieškovės įgaliotas asmuo L. K. ir atsakovas FMĮ per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. sudarė šias LFO pavedimo sutartis (toliau ir Sutartis) - a) sutartį Nr. 20071105/3 dėl 12 500 vnt. LFO atpirkimo; b) sutartį Nr. 20071105/4 dėl 12 500 vnt. LFO atpirkimo; c) sutartį Nr. 20071116/1 dėl LFO 4908 vnt. atpirkimo; d) sutartį Nr. 20071219/2 dėl 1 900 vnt. LFO atpirkimo; e) sutartį Nr. 20080222/5 dėl 1 375 vnt. LFO atpirkimo; f) sutartį Nr. 20080401/2 dėl 670 vnt. atpirkimo. Sutarčių 4 punkte nustatyta, kad vertybinių popierių Paskutinio sandorio kainai nukritus žemiau (kiekvienoje sutartyje atskirai nustatytos) ribinės kainos, Klientas ne vėliau kaip sekančią darbo dieną turi pervesti į Kliento piniginių lėšų sąskaitą, atidarytą pagal Investicinių paslaugų teikimo sutartį, piniginių lėšų sumą, kaip Garantą, apskaičiuotą pagal šiose sutartyse nustatytą formulę. Krintant Vertybinių popierių Paskutinio sandorio uždarymo kainai, Klientas privalo nuolatos papildyti Garantą. Pagal Sutarčių 9 punktą, Klientui pilnai neįvykdžius savo prievolių Sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, Trečioji šalis, su kuria FMĮ, veikdama turto patikėjimo teise yra sudariusi Atvirkštinio atpirkimo sutartį, turi teisę parduoti VP savo nuožiūra ir gautomis lėšomis padengti visas Kliento prievoles, priklausančias vykdyti pagal šią Sutartį. Likusi suma, pardavus VP, grąžinama Klientui. Jei pardavus VP, gautos sumos nepakanka Kliento įsipareigojimams įvykdyti, Klientas privalo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas pervesti trūkstamą pinigų sumą.

2) Ieškovės nuomone, Sutarčių 4 ir 9 punktų nuostatos leidžia manyti, kad Kliento prievolė yra alternatyvi, t. y. Klientas (ieškovė) gali pervesti visą Garantinę įmoką ne vėliau, kaip sekančią darbo dieną; ji gali nepervesti pilnos Garantinės sumos iki sekančios darbo dienos; Klientas gali pilnai pervesti Garantinę sumą, tačiau vėliau nei sekančią darbo dieną; Klientas gali visiškai nepervesti Garantinės sumos. Taigi, net visos Garantinės sumos nepervedimas nelaikytinas Sutarties pažeidimu, nes tokia galimybė yra įtvirtinta Sutarties 9 punkte, o Sutartimi numatytas ir aptartas įvykis ar joje įteisinta sąlyga, negali būti laikoma Sutarties pažeidimu, jos nesilaikymu ar nevykdymu. Iš to seka, kad Sutarčių 4 punkte numatyta prievolė yra alternatyvi, nes Sutartys bus tinkamai vykdomos, kaip Klientui pervedant Garantinę įmoką, taip ir jos nepervedus. (CK 6.38 str. 1 d.). Klientui laiku nesumokėjus Garanto, trečioji šalis (kreditorius), o nagrinėjamu atveju FMĮ kaip patikėtinis, laikydamasis Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau ir FRPĮ) 22 straipsnio 1 dalies ir Vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų „Investincinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių“ (toliau ir Taisyklių) 125, 125 (1) punktų reikalavimų, turėjo teisę pagal Sutarčių 9 punktą parduoti VP savo nuožiūra ir gautomis lėšomis padengti visas Kliento prievoles, priklausančias vykdyti pagal Sutartį.

3) Ieškovė teigia, kad atsakovas FMĮ nesilaikė pareigos praneši apie įvykį (LFO akcijų kritimą žemiau ribinės sutarties kainos), kuris pagal paminėtas Sutartis atsirado 2008 m. balandžio 21-22 dienomis, o pagal Sutartis Nr. 20080612/2 ir Nr. 20080528/7 – 2008m. rugpjūčio 6 ir 13 dienomis, neteikė arba teikė klaidinančią informaciją apie mokėtino Garanto sumą, dėl ko nukritus rinkoje ieškovės turimų VP kainai ir jų nerealizavus taip, kaip tai numatyta Sutarčių 9 punkte, ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos, jos skaičiavimais, sudaro ir turi atlyginti atsakovas FMĮ: tiesioginiai nuostoliai – 2 596 519,93 Lt; delspinigiai – 575 426,64 Lt; baudos 316 168,34 Lt; palūkanos – 488 234,79 Lt. Iš viso: 3 976 349,70 Lt.

4) Ieškovė nurodo, kad ji negali galutinai spręsti dėl atsakovo L. K. veiksmais padarytos žalos, kadangi FMĮ nepateikė jai atskaitų apie patikėjimo teise valdytus VP. Tačiau pagal CK 6.760 straipsnio 6 dalį ir Pavedimo sutartį jis yra atsakingas už atsakovo FMĮ neteisėtais veiksmais (neveikimu) ieškovei padarytus nuostolius bei privalo juos atlyginti. Tokiais nuostoliais pripažintini atsakovui L. K. patikėtų valdyti VP, kurių vertė 1 905 000 Lt, praradimas ir nuo jų vertės paskaičiuotos 238 125 Lt dydžio palūkanos. Iš viso nuostoliai: 2 143 125 Lt.

Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ - 3 976 349,70 Lt, iš atsakovo L. K. - 2 143 125 Lt nuostolių atlyginimo; iš abiejų atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 91-106).

Atsakovas L. K. prašė tenkinti ieškovės ieškinio dalį prieš atsakovą UAB FMĮ „Orion securities“, o jo atžvilgiu ieškinį atmesti. Iš esmės palaikydamas ieškovės patikslinto ieškinio argumentus prieš atsakovą UAB FMĮ „Orion securities“, atsakovas nurodė, jog teismui nustačius šio atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir konstatavus, kad nuostoliai ieškovei atsirado tik dėl vieno iš atsakovų kaltės, jo atžvilgiu ieškinys turėtų būti atmestas.

Atsakovas UAB FMĮ „Orion securities“ ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas (jo atstovas) prašė ieškinį atmesti remiantis tokiais argumentais:

1) Dėl subsidiarios atsakovų civilinės atsakomybės. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai subsidiarią atsakovo atsakomybę grindžia teiginiu, jog pagrindas kilti atsakovo subsidiariai atsakomybei yra aplinkybė, kad L. K. vykdydamas Pavedimo sutartį galėjo veikti tik: 1) per UAB FMĮ Orion securities; 2) tik laikantis Investicinės sutarties. Atsakovui L. K. 2007 m. spalio 31 d. Pavedimo sutarties pagrindu buvo suteiktas neribotas (generalinis) įgaliojimas disponuoti ieškovei priklausiusiais vertybiniais popieriais. L. K. santykiuose su atsakovu FMĮ veikė ieškovės vardu ir interesais, todėl tarp L. K. ir FMĮ jokių teisinių santykių neatsirado. L. K. buvo visiškai laisvas savo nuožiūra pasirinkti bet kokį finansų maklerį ir sudaryti bet kokius sandorius su ieškovės vertybiniais popieriais savarankiškai, todėl ieškovės teiginys, kad L. K. galėjo veikti tik per FMĮ yra nepagrįstas. FMĮ nėra Pavedimo sutarties šalis, apie ieškovės ir L. K. tarpusavio susitarimus atsakovas nebuvo informuotas, todėl už netinkamą Pavedimo sutarties vykdymą šiuo atveju yra atsakingas tik L. K. ir jo civilinė atsakomybė negali būti laikoma subsidiaria su atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities" securities atsakomybe - atsakovas L. K. atsakomybė pagal Pavedimo sutartį apima tiek jo asmeninę atsakomybę už netinkamą Pavedimo sutarties vykdymą, tiek civilinę atsakomybę už bet kokius trečiųjų asmenų veiksmus (CK 6.257 str.).

2) Dėl ieškinio dydžio. Ieškovė ieškinyje teigia, kad jos ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovės patirti nuostoliai dėl 25 000 vnt. AB „Lifosa“ akcijų praradimo ir nurodo, kad istoriškai didžiausia ieškovės turėtų vertybinių popierių vertė buvo 2008 m. liepos 10 d., kai siekė 92,89 Lt už vieną akciją, arba 2 322 250 Lt už visą ieškovės turėtą akcijų paketą. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais manytina, kad didžiausia ieškovės nuostolių suma, kurią ji galėjo patirti dėl turėtų vertybinių popierių praradimo, jeigu ieškovė šiuos vertybinius popierius būtų praradusi tuo metu, kada jų kaina buvo istoriškai didžiausia, galėtų siekti maksimaliai 2 322 250 Lt. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities" nuostolių ir netesybų 3 976 349,70 Lt yra akivaizdžiai nepagrįstas, prieštarauja protingumo principui, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, už ką jai turėtų būti taikoma CPK numatyta sankcija, dėl ko atsakovas šioje byloje prašo paskirti ieškovei baudą.

3) Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovo nuomone, ieškovė iš esmės klysta aiškindama ieškovės ir atsakovo sudarytas sutartis, neteisingai pažodžiui interpretuodama įvairias įstatymų ir sutarčių nuostatas ieškinyje pateikia iškreiptą šalių sutartinių santykių vaizdą, todėl jos teiginiai dėl atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities“ padarytų sutartinių pažeidimų yra per se klaidingi. Ieškovė su atsakovu UAB FMĮ „Orion Securities" 2007 m. lapkričio 3 d. sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovas UAB FMĮ „Orion Securities“ įsipareigojo ieškovei teikti investicines paslaugas - vykdyti ieškovės pavedimus, susijusius su vertybinių popierių operacijomis, administruoti Kliento investicines pinigų ir vertybinių popierių sąskaitas, saugoti jos finansines priemones, tam tikrais atvejais skolinti ieškovei lėšas su tikslu suteikti jai galimybę vykdyti investicines operacijas, konsultuoti ieškovę (Investicinių paslaugų sutarties 1.4 punktas). Ieškovė Investicinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu per atsakovą FMĮ (finansų maklerio įmonę) investavo sudarydama įvairius investicinius sandorius, susijusius su vertybinių popierių operacijomis atvirojoje rinkoje - pirkdavo, parduodavo, įkeisdavo vertybinius popierius. Atsakovas FMĮ vykdydavo ieškovės pavedimus jos nurodytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildina iš sutarčių (2007 m. lapkričio 5 d. Sutartis Nr. 20071105/3; 2007 m. lapkričio 5 d. Sutartis Nr. 20071105/4; 2007 m. lapkričio 16 d. Sutartis Nr. 20071116/1; 2007 m. gruodžio 4 d. Sutartis Nr. 20071204/1; 2007 m. gruodžio 19 d. Sutartis Nr. 20071219/2; 2008 m. vasario 22 d. Sutartis Nr. 20080222/5; 2008 m. balandžio 1 d. Sutartis Nr. 20080401/2; 2008 m. balandžio 29 d. Sutartis Nr. 20080429/3; 2008 m. gegužės 28 d. Sutartis Nr. 20080528/7; 2008 m. birželio 12 d. Sutartis Nr. 20080612/2 ir kt), kurių pagrindu ji davė pavedimus atsakovui UAB FMĮ „Orion Securities“ Kliento sąskaita ir jo naudai sudaryti vertybinių popierių atpirkimo (REPO) sandorius su jo (ieškovės) vertybiniais popieriais ir jos lėšomis. Savo esme, šios Sutartys yra pavedimų atsakovui FMĮ pagal Investicinių paslaugų sutartį įforminimas, visas Kliento pavedimo finansų maklerio įmonei sąlygas apibrėžiant Sutartyse. Sutarčių pagrindu atsakovas savo vardu (bet ieškovės sąskaita) sudarė REPO (Atvirkštinio atpirkimo) sutartis su trečiosiomis šalimis, joms parduodamas ieškovės ginčo vertybinius popierius (AB „Lifosa" akcijas) ieškovės nurodytam terminui, ieškovės nurodyta kaina, už jos nurodytas palūkanas ir įsipareigodamas juos atpirkti ieškovės nurodyta atpirkimo kaina (Sutarčių 1 ir 3 punktai). Atsižvelgiant į tai, Sutartys teisiškai kvalifikuotinos kaip ieškovės (kliento) pavedimai atsakovui sudaryti REPO sandorį, kliento (ieškovės) nurodytomis sąlygomis. Sutarčių 1 punkte yra pateiktas ieškovės pavedimas atsakovui, pavedimo vykdymo sąlygos detalizuotos Sutarčių 3 punkte. Ieškovei pareiga atlyginti visas atsakovo (finansų maklerio įmonės) išlaidas kyla vadovaujantis Investicinių paslaugų teikimo sutarties 6.1 punkto pagrindu. Vertybinių popierių atpirkimo sandorių (REPO) esmė yra ta, jog viena šalis (pardavėjas) laikinai (šalių sutartam laikui) perduoda savo turimus vertybinius popierius - nuosavybės teise kitai šaliai (pirkėjui) ir įsipareigoja suėjus sutartyje nustatytam terminui tuos vertybinius popierius atpirkti už iš anksto šalių sutartą kainą. Už parduotus vertybinius popierius jų pirkėjas sumoka pardavėjui sutartyje nustatyto dydžio pinigų sumą (atlyginimą), kuria vertybinius popierius pardavusi šalis įgyja teisę naudotis savo nuožiūra. Suėjus REPO sutartyse nustatytam vertybinių popierių atpirkimo terminui, juos pardavusi šalis turi pareigą atpirkti varduotus vertybinius popierius už iš anksto šalių sutartą kainą, kartu sumokėdama palūkanas, už naudojimąsi jam vertybinių popierių pirkėjo sumokėta pinigų suma. Taigi REPO sandoriai yra laikytini viena iš paskolos formų, kada asmeniui, už jo įkeistus (laikinai perleistus) vertybinius popierius yra suteikiama nustatyto dydžio paskola (Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 2K-182 pateikti paaiškinimai). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal REPO sutartį banko nuosavybėn perėję vertybiniai popieriai naudojami kaip užstatas, užtikrinantis pinigų grąžinimą. Atpirkimo sandoriai priskirtini finansinio užtikrinimo susitarimams su nuosavybės teisės perdavimu (Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tuo atveju, kai klientas neatperka vertybinių popierių, bankas kaip užstatą perėjusį jo nuosavybėn, turi vertybinius popierius, kuriuos pardavęs turi galimybę susigrąžinti pinigus ir palūkanas. Taigi, pagal REPO sutartį bankas klientą aprūpina pinigais, tačiau sutartyje numatytu laiku tuos pinigus ir palūkanas susigrąžina atgal, klientui vertybinius popierius iš banko atperkant (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2011). Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, jog Sutarčių 4 punkte įtvirtinta nuostata sukuria ieškovei sąlyginę prievolę savo investicinėje sąskaitoje kaupti Garantą. Jos nuomone, prievolė mokėti garantą yra alternatyvioji prievolė (CK 6.26 str. 1 dalis) ir ji turi teisę rinktis (CK 6.27 str. 1 dalis) - mokėti garantą, ar jo nemokėti ir toliau apskritai nebevykdyti Sutarties. Jeigu ieškovė pasirenka nemokėti garanto ir toliau nebevykdyti Sutarties, atsakovui atsiranda pareiga veikti geriausiomis ieškovei sąlygomis ir laukti, kol ieškovės įkeisti vertybiniai popieriai pasieks istoriškai maksimalią rinkos vertę, tada juos realizuoti, įvykdyti Sutarčių pagrindu atsakovui atsiradusias prievoles trečiosioms šalims, padengti visus ieškovės įsiskolinimus, o sumą, likusią po vertybinių popierių realizavimo, grąžinti ieškovei. Tokiu būdu, ieškovė mano, jog Sutartis galioja tik atsakovui FMĮ, o ieškovė, kaip neprofesionalus investuotojas, turi teisę bet kada apsispręsti dėl Sutarties tolimesnio vykdymo ar nevykdymo. Atsakovas tokią ieškovės poziciją laiko aiškiai nepagrįsta, kadangi tai prieštarauja pagrindiniams teisės principams - sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Ieškovė Sutartis aiškina neatsižvelgdama nei į jų reikšmę, nei į šalių tikruosius ketinimus, nei į teisės aktų nuostatas, nei į Sutarčių tekstą, ignoruodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką. CK 6.189 str. 1 dalis nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Priešingai nei teigia ieškovė, Sutarčių 4 punkto nuostata nustatė pareigą ieškovei savo vertybinių popierių sąskaitoje, atidarytoje pas atsakovą, kaupti garanto (margin call) sumą, padengiančią ieškovės perleistų vertybinių popierių vertės sumažėjimą. Sutarčių 4 punkte yra detaliai apibrėžtas metodas, kaip turi būti skaičiuojamas garantas, kada ir kokiu būdu mokamas, bei kas privalo mokėti garantą. Šis Sutarčių punktas nustato prievolę būtent ieškovei nuolat pildyti savo investicinę sąskaitą, jog sąskaitoje esanti pinigų suma atitiktų Sutarčių 4 punkte nustatyto garanto dydį. Atsižvelgiant į Sutarties esmę ir reikšmę šalims, taip pat į tai, jog Sutartis nesuteikia pasirinkimo ieškovei mokėti ar nemokėti garantą, Sutarties pagrindu kylanti kliento prievolė mokėti garantą negali būti aiškinama kaip alternatyvioji - įvykus Sutarties 4 punkte apibrėžtoms aplinkybėms, klientas privalo sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio garantą, tokiu būdu užtikrindamas savo būsimų prievolių atsakovui įvykdymą. Sutartys nenumato teisės Klientui rinktis dėl garanto mokėjimo - priešingai, Sutarčių 9 punkte, 12 punkte, 13 punkte ir 14 punkte yra nustatytos sankcijos už sutartinių prievolių (įskaitant prievolę mokėti garantą) nevykdymą. Garanto nemokėjimas laikytinas sutarties pažeidimu (CK 6.205 str., CK 6.256 str. 2 dalis), sukeliančiu sutartinę atsakomybę - papildomą turtinę prievolę sutartį pažeidusiai šaliai atlyginti kitos šalies dėl tokio sutarties pažeidimo patirtus nuostolius (CK 6.256 str.). Atsižvelgiant į tai, jog prievolė mokėti Garantą yra šalutinė ir yra susijusi su atsakovo (kreditoriaus pagal Sutartis) galimų nuostolių užtikrinimu, laikytina, jog Garanto nesumokėjimas laiku automatiškai (per se) nebus laikomas esminiu Sutarties pažeidimu (CK 6.217 str.) ir nesukels Sutarčių negaliojimo pasekmių, kadangi vien ta aplinkybė, jog klientas laiku nesumokėjo Garanto, dar nereiškia, jog ateityje jis nebus pajėgus įvykdyti savo prievolių, nebus pajėgus ištaisyti padaryto sutartinio pažeidimo (CK 6.208 str., 6.209 str. ir t.t). Garanto nesumokėjimas pats savaime nebus ir sutartinės atsakomybės sąlyga, jeigu dėl garanto nesumokėjimo kreditorius (šiuo atveju atsakovas FMĮ) nepatirs nuostolių. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė laiku nesumokėjo Garanto, dar nereiškia, jog Sutartis pasibaigia, o Garanto nesumokėjusiai šaliai automatiškai turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Vadovaujantis sutarčių vykdymo principais, taip pat Sutarčių 9 punkto ir 16 punkto nuostatomis, atsakovas FMĮ, taip pat trečioji šalis pagal Sutartis, turi teisę imtis vienašalių veiksmų tik tada, kai garanto nesumokėjimas sukelia tiesioginę grėsmę kreditoriui (atsakovui) ateityje patirti nuostolių (CK 6.217 str. 2 dalies 5 punktas) ar garanto nesumokėjimas duoda rimtą pagrindą kreditoriui manyti, kad Sutartis nebus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 dalies 5 punktas). To reikalauja sąžiningumo ir proporcingumo principai, taip pat CK 6.200 str. 4 dalyje įtvirtintas favor contractus principas. Dėl ieškovės prievolės mokėti garantą nesumokėjimo nukentėjusi šalis pagal Sutartis yra ne ieškovė, bet atsakovas (tai suponuoja garanto apibrėžimas pagal Sutartį ir garanto paskirtis), todėl ieškovei netinkamai įvykdžius prievolę mokėti garantą pagal Sutartis, tačiau atsakovui FMĮ dėl tokio pažeidimo nesiėmus jokių aktyvių veiksmų tariamam pažeidimui ištaisyti, nereiškus jokių pretenzijų ieškovei, netaikius jokių sankcijų, nenutraukus Sutarčių, tolesniam Sutarčių galiojimui garanto nesumokėjimo laiku aplinkybė neturi jokios įtakos ir nesukuria atsakovui pareigos nutraukti Sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad po 2008 m. balandžio mėnesio 22-24 d. ieškovė toliau vykdė Sutartis, naudojosi Sutarčių pagrindu skolintomis lėšomis, toliau už skolintas lėšas pirko vertybinius popierius ir jais disponavo, taip pat į tai, kad Ieškovė su atsakovu FMĮ sudarė naujas Sutartis (2008 m. balandžio 29 d. Sutartis Nr. 20080429/3, kurios pagrindu apjungtos 2008 m. balandžio 29 d. suėjus terminui pasibaigusios 2008 m. sausio 19 d. sutartys Nr. 20071105/3_Prt, 20071105/4, 20071116/l_Prt, 20071204/l_Prt; 2008 m. gegužės 28 d. Sutartis Nr. 20080528/7 ir 2008 m. birželio 12 d. Sutartis Nr. 20080612/2), darytina išvada, kad ieškovės teiginiai, jog Sutartys Nr. 20071105/3, 20071105/4, 20071219/2, 20080222/5, 20080401/2 2008 m. balandžio 23 d. tapo negaliojančiomis ir jų vykdymo teisė neatšaukiamai perėjo trečiosioms šalims, yra visiškai nepagrįsti. Be to, 2008 m. liepos 29 d. ieškovė su atsakovu UAB FMĮ „Orion Securities“ pasirašė Atvirkštinio atpirkimo paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo papildyta prieš tai galiojusi Investicinių paslaugų teikimo sutartis. Jokių pretenzijų dėl investicinių paslaugų teikimo ieškovė nepateikė, pasirašė naują sutartį, kurios pagrindu jai papildomai buvo suteikta informacija apie specifinę ieškovės sudaromų REPO sandorių riziką, gresiančius įsipareigojimus, jos pareigas ir kt. Ši aplinkybė pagrindžia ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir neatitikimą įprastinei logikai, būdingai rūpestingam ir protingam asmeniui - ieškovė (kaip teigiama ieškinyje) buvo nepatenkinta atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities“ teikiamomis investicinėmis paslaugomis, matė nuolatinius Sutarčių pažeidimus, jai buvo nuolat teikiama neteisinga informacija, tačiau ir toliau naudojosi atsakovo paslaugomis, sudarinėjo naujas sutartis ir nereiškė jokių pretenzijų atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais dėl Sutarčių 9 punkto aiškinimo, jog ieškovei bent vieną dieną pavėlavus vykdyti savo pinigines prievoles kreditoriui (atsakovui), automatiškai turi būti taikoma Sutarčių 9 punkte įtvirtinta akceleracijos sąlyga ir kreditorius (atsakovas) arba trečioji šalis pagal Sutartis privalo parduoti atsakovo FMĮ perleistus vertybinius popierius nesilaikydama Sutartyse nustatytų terminų. Akceleracijos sąlyga, ieškovės nuomone, privalo būti taikoma net tuo atveju, jeigu ir apie tariamai padarytą Sutarčių pažeidimą nežino nei viena iš Sutarties šalių. Atsižvelgiant į Sutarčių 9 punkte įtvirtintos akceleracijos sąlygos reikšmę ir tikslą, Sutarčių 9 punkte nustatyta sąlyga negali būti taikoma automatiškai. Kadangi akceleracijos sąlygos taikymas gali sukelti ieškovei neigiamų ekonominių padarinių, taip pat ieškovė dėl šios sąlygos taikymo rizikuoja prarasti atpirkimo teisę į perleistus vertybinius popierius, Sutarčių 9 punkte įtvirtinta akceleracijos sąlyga gali būti taikoma tik tada, kai tai yra neišvengiamai būtina, jog būtų apsaugoti kreditoriaus interesai ir išvengta neprotingai ir neproporcingai didelių nuostolių, galinčių kilti kreditoriui dėl ieškovės nemokumo. Šios sąlygos taikymui nepakanka vien formalaus ar nežymaus Sutarties pažeidimo - Sutarties pažeidimas privalo būti pakankamai rimtas ir esminis, jog kreditorius įgytų teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas šalių susitartų terminų, realizuoti įkeistus vertybinius popierius ir padengti susidariusį įsiskolinimą. Be to, priešingai nei ieškinyje teigia ieškovė, Sutarties 9 punkte įtvirtinta sąlyga jokiu būdu negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę ieškovės vertybinius popierius realizuoti atsakovui UAB FMĮ „Orion Securities“. Ieškovės pavedimu atsakovas ieškovės vertybinius popierius perleidžia trečiajai šaliai, todėl vertybinių popierių realizacijos teisė priklauso trečiajai šaliai pagal Sutartį, o ne atsakovui, kadangi atsakovas, nebūdamas vertybinių popierių savininku, objektyviai negali jų realizuoti. Vertybinių popierių priešlaikinio realizavimo teisė trečiajai šaliai atsiranda tik tada, jeigu netinkamai vykdomas REPO sandoris, o ne Sutartis, kadangi Sutartis yra tik ieškovės pavedimas atsakovui, kurio pagrindu sudaroma REPO sutartis. Ieškovei nevykdant Sutarties (laiku nevykdant piniginių prievolių atsakovui), trečioji šalis įgis teisę į priešlaikinį jai perleistų vertybinių popierių realizavimą tik tada, jeigu dėl ieškovės piniginių prievolių atsakovui UAB FMĮ „Orion Securities“ nevykdymo, atsakovas FMĮ nesugebės toliau tinkamai vykdyti REPO sutarties. Atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, su ieškove yra siejama pavedimo teisnių santykių, todėl, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 24, 25 ir 26 straipsniais, atsakovas neturi teisės be Kliento pavedimo, nesant tam sutartinių pagrindų, nutraukti Sutarties. Norėdamas nutraukti Sutartį ir parduoti Kliento vertybinius popierius, apie tokį sprendimą atsakovas privalėtų iš anksto įspėti ir informuoti ieškovą, taip pat pateikti informaciją Vertybinių popierių komisijai. Be to, atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, vykdydamas Kliento pavedimus, turi pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis bei jo interesais (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 1 dalis), todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovas mato, jog ieškovė nespėja laiku įvykdyti visų piniginių prievolių ir dėl to gali patirti neigiamų padarinių, susijusių su priešlaikiniu vertybinių popierių realizavimu (kaip tai būtų Sutarties 9 p. įtvirtintos sąlygos taikymo atveju), privalo savo iniciatyva (kiek tai įmanoma), imtis veiksmų, jog REPO sutartis, sudaryta kliento pavedimu, būtų išsaugota. Be to, atsakovas nesutinmka su ieškovės argumentais, jog pagal Sutarčių 9 punktą FMĮ ar trečioji šalis privalo parduoti ieškovės VP tada, kai istoriškai žiūrint jų rinkos vertė yra didžiausia, kadangi objektyviai neįmanoma numatyti, kada vertybiniai popieriai pasieks rinkoje maksimalią vertę, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

4) Dėl atsakovo FMĮ neveikimo ir neteisingos informacijos pateikimo. Atsakovas prašo atmesti kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog FMĮ, pažeisdama FPRĮ 22 str. 3 dalį, Taisyklių 125 ir 125-1 punktus, nesilaikė profesionaliai Sutarčių šaliai įstatymais keliamų reikalavimų, kadangi atsakovas neinformavo ieškovės apie tai, jog 2008 m. balandžio 21-23 d. ieškovės perleistų vertybinių popierių vertei nukritus, ieškovei kilo prievolė sumokėti Sutarčių 4 punkte apibrėžto dydžio garantines įmokas atsakovui. Ieškovės nuomone, dėl to, jog atsakovas jos neinformavo apie mokėtinus garantinių įmokų dydžius (pateikė neteisingą, klaidinančią informaciją), ieškovė nevisiškai sumokėjo garantines įmokas, o atsakovui atsirado pagrindas taikyti Sutarčių 9 punkto nuostatas. Vadovaujantis Taisyklių 125 punkto nuostatomis, UAB FMĮ „Orion Securities” savo ruožtu privalo pranešti klientui apie visus nuostolius, viršijančius iš anksto nustatytą ribą, dėl kurios finansų maklerio įmonė ir klientas yra susitarę. Finansų maklerio įmonė apie tokius nuostolius privalo pranešti neprofesionaliajam klientui ne vėliau kaip iki darbo dienos, kurią nustatyta riba buvo viršyta, pabaigos arba - jei nustatyta riba viršijama ne darbo dieną - ne vėliau kaip iki po jos einančios darbo dienos pabaigos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Sutarčių 10 punktą, finansų maklerio įmonė, vykdydama Sutartį (kliento pavedimą), gali sudaryti REPO sutartis, kurių sąlygos skiriasi nuo Sutartyje (pavedime) nustatytų sąlygų, tačiau joms neprieštarauja. Todėl REPO sutartyse gali būti nustatyta kur kas palankesnė klientui garanto skaičiavimo tvarka ir terminai, negu Sutartimi (pavedimu) yra susitaręs atsakovas (finansų maklerio įmonė) ir klientas (ieškovė). Atsakovas nurodo, kad Sutarčių pagrindu sudarytuose REPO sandoriuose buvo nustatyta kitokia, klientui palankesnė garantinių įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka - garantinės įmokos pagal REPO sandorių sąlygas ir atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities“ bei trečiųjų šalių susitarimus buvo skaičiuojamos remiantis ne vienos dienos vertybinių popierių kaina, bet vienos savaitės vertybinių popierių kainos vidurkiu. Ieškovė apie tokias sąlygas buvo informuota (tą patvirtina pridedami elektoriniai laiškai, kuriais ieškovė (jos atstovas) yra informuojama apie vėlesnį tokios tvarkos pasikeitimą konkrečioms sutartims). Ieškovė nepagrįstai teigia, jog nebuvo informuota apie pareigą mokėti Garantą 2008 m. balandžio 21 ir 23 dienomis, kadangi ši pareiga ieškovei atsirado tik 2008 m. balandžio 23 d., apie tai jos atstovas L. K. buvo informuotas telefonu, visa informacija buvo pateikta ieškovei per jos internetinę prieigą prie jos investicinių ir pinigų sąskaitų (išrašas pridedamas). Ieškovė savo prievolę įvykdė laiku ir 2008 m. balandžio 23 d. sumokėjo 87 276,12 Lt dydžio garantinę įmoką. Ieškovės argumentai, jog jai 2008 m. balandžio 21-23 dienomis kilo pareiga sumokėti didesnes garanto sumas, negu nurodė atsakovas FMĮ, yra nepagrįsti, kadangi garantinė įmoka buvo paskaičiuota remiantis REPO sandoriais, atsakovo sudarytais su trečiosiomis šalimis, kurioms buvo perleisti ieškovės vertybiniai popieriai, ir trečiosios šalys reikalavo mažesnių garanto sumų, nei priklausytų jas mokėti pagal sutartis. Taigi atsakovas nereikalavo iš ieškovės daugiau, nei pagal REPO sandorius buvo reikalaujama iš atsakovo. Be to, apie VP svyravimus nurodytu laikotarpiu Klienas buvo informuotas telefonu, elektroniniais laiškais, ieškovės įgaliotas atstovas aktyvai dalyvavo tiek savo asmeniniais, tiek ieškovės interesais duodamas naujus pavedimus atsakovui ir pirkdamas VP. Ieškovės 2008 m. balandžio 21-23 d. perleistų vertybinių popierių vertės praradimas buvo itin trumpalaikis ir truko tik vieną darbo dieną (laikas per kurį turi būti sumokėtas garantas), todėl aplinkybė, jog ieškovė nevykdė savo prievolių pagal Sutartis ir neįnešė dalies garanto, nesukėlė jokių neigiamų padarinių nei atsakovui FMĮ, nei prievolės neįvykdžiusiai ieškovei, šalys dėl to nuostolių nepatyrė. Dėl šios priežasties, ieškovės teiginiai apie atsakovo FMĮ daug kartų padarytus Sutarčių ir įstatymų pažeidimus yra nepagrįsti ir neatitinka realios faktinės situacijos. Be to, ieškovei 2008 m. balandžio 21-23 d. nesumokėjus viso garanto į savo investicinę sąskaitą, nėra jokio pagrindo teigti, kad Sutartys tapo automatiškai negaliojančiomis, ar priešingai nei teigia ieškovė, „objektyviai ir neatšaukiamai“ turėjo būti taikoma Sutarčių 9 punkte įtvirtinta akceleracijos sąlyga.

5) Dėl vertybinių popierių pardavimo be kliento pavedimo ir savavališko vertybinių popierių iš kliento pinigų sąskaitos nurašymo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas FMĮ, neturėdamas jos ar jos atstovo pavedimų, sudarė neteisėtus sandorius su ieškovės vertybiniais popieriais, t. y. be ieškovės nurodymo neteisėtai pardavė 4350 vnt. AB „Ūkio bankas“ akcijų ir 250 vnt. AB „Lifosa" akcijų. Kartu su atsiliepimu atsakovas teikia ieškovės pavedimų nuorašus, išrašus iš ieškovės vertybinių popierių sąskaitos, pinigų sąskaitos, kurie paneigia niekuo nepagrįstus ieškovės teiginius apie tai, jog atsakovas sudarinėjo kokius nors neteisėtus sandorius su ieškovės vertybiniais popieriais. Visi ieškovei priklausę vertybiniai popieriai buvo realizuoti rinkoje ieškovės pavedimais, kiekvienas vertybinių popierių sandoris buvo registruojamas, informacija apie įvykdytus sandorius nuolat buvo teikiama ieškovei. Pardavusi vertybinius popierius ieškovė pati sprendė dėl už sandorius gautų pinigų panaudojimo, už gautus pinigus toliau pirko vertybinius popierius, investavo.

6) Dėl žalos (nuostolių) dydžio ir istoriškai didžiausios vertybinių popierių kainos. Ieškovė dėl 2008 m. rugsėjį prasidėjusios pasaulinės finansų krizės („Didžiosios recesijos“) patyrė nuostolių dėl vertybinių popierių vertės praradimo, todėl, FMĮ nuomone, siekia juos kompensuoti atsakovo sąskaita, pažodžiui aiškindama Sutarčių ir įstatymų nuostatas, ieškodama neegzistuojančių Sutarčių vykdymo pažeidimų ir nesąžiningai reikalaudama jai pinigais išmokėti didžiausią kada nors istorijoje (2008 m. liepos 16 d.) buvusią ieškovės turėtų vertybinių popierių vertę, nors ieškovė ir po 2008 m. liepos 16 d., kada jai būtų buvę pelningiausia perleisti visus vertybinius popierius, toliau tikėjosi vertybinių popierių vertės kilimo, neklausė atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities“ raginimų mažinti investicinę riziką, toliau investavo už skolintas lėšas.

Trečiasis asmuo UAB „Creditum Vilnius“, pritardamas atsakovo FMĮ atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, prašo ieškinį atmesti (t. 3, b.l. 5-6).

II. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“ reikalavimų esmė

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“, veikdamas 2009 m. lapkričio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos su UAB FMĮ „Orion Securities“, pagrindu, pareiškė ieškovei savarankiškus reikalavimus (priešieškinį), prašydamas priteisti iš ieškovės 487 703,04 Lt skolą ir 43 893,27 Lt delspinigius.

Savo reikalavimą trečiasis asmuo kildina iš tų pačių Sutarčių, dėl kurių netinkamo vykdymo ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovo UAB FMĮ „Orion Securities“. Trečiasis asmuo nurodė, jog Investicinių paslaugų sutarties pagrindu kreditorius (UAB FMĮ „Orion Securities“) įsipareigojo ieškovei teikti investicines paslaugas, apibūdintas Investicinių paslaugų teikimo sutarties 1.4 punkte, vykdyti atsakovės pavedimus, susijusius su investicinių priemonių valdymu, o ieškovė įsipareigojo Investicinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti už suteiktas investicines paslaugas, bei padengti visas finansų maklerio įmonės patirtas išlaidas, susijusias su atsakovės pavedimų vykdymu ir investicinių paslaugų teikimu (Investicinių paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas, 6.1 punktas). Ieškovė Sutarčių pagrindu perdavė kreditoriui Sutartyse apibrėžtą vertybinių popierių kiekį ir pavedė FMĮ su trečiosiomis šalimis sudaryti ir vykdyti Atvirkštinio atpirkimo sandorį (REPO) kreditoriaus vardu, bet V. Č. sąskaita. Taigi ieškovė, Sutartimis pavedusi kreditoriui (atsakovui FMĮ) jos sąskaita vykdyti ieškovės pavedimus, privalėjo laikytis Investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų ir užtikrinti, jog jos investicinėje sąskaitoje būtų pakankamai lėšų tinkamai įvykdyti ieškovės pavedimus, sumokėti pakankamai lėšų, kad kreditorius galėtų atpirkti skolininkės pavedimu perleistus vertybinius popierius, sumokėti garantines įmokas (margin call) ir atlyginti kreditoriui (finansų maklerio įmonei) už jo suteiktas investicines paslaugas, taip pat padengti kreditoriaus išlaidas, patirtas vykdant atsakovės pavedimus (Sutartis) (Investicinių paslaugų teikimo sutarties 6.1 punktas, 5.1 punktas, Sąlygų 4.2 punktas, Sutarčių 9 punktas). Kadangi ieškovė nevykdė savo pareigų atlyginti kreditoriaus išlaidas, patirtas vykdant jos pavedimus, šalių aptartomis sąlygomis nepervedė kreditoriui šalių aptartos lėšų sumos, reikalingos išpirkti V. Č. pavedimu perleistus vertybinius popierius (Investicinių paslaugų sutarties 6.1 punktas, Sąlygų 4.2 punktas, CK 6.720 str. 6 dalis, CK 6.761 str. 3 dalis), Sutarčių pagrindu ji liko skolinga kreditoriui iš viso 487 703,04 Lt ir 43 893,27 Lt delspinigių.

Atsiliepimais į ieškinį atsakovė V. Č. ir trečiasis asmuo pagal priešieškinį L. K. prašo UAB „Creditum Vilnius“ reikalavimą atmesti iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamas ieškovės ieškinys atsakovui UAB FMĮ „Orion Securities“.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartims privalomas laisvės principas, tai yra šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.).

Pagal CK 6.148 straipsnio 6 dalį, vertybinių popierių pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties ypatumus nustato atskiri įstatymai. Nagrinėjamam ginčui be CK normų, reguliuojančių bendruosius sandorių sudarymo, keitimo, nutraukimo, užtikrinimo ir civilinės atsakomybės principus, aktualios yra Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ), Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo (FUSĮ) ir Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (Taisyklių) nuostatos.

Atpirkimo sandoris yra susitarimas, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą ir kartu susitaria, kad pardavėjas įsipareigoja atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už atpirkimo kainą nustatytu laiku ateityje (FUSĮ 2 str. 3 d.). Vertybiniai popieriai laikytini finansine priemone FPRĮ 3 straipsnio 4 dalies prasme. Taisyklių 125 punkte nustatyta, kad jei finansų maklerio įmonė sudaro sandorius valdydama neprofesionaliųjų klientų portfelius arba administruoja neprofesionaliųjų klientų sąskaitas, kuriose apskaitoma sandorio, kuriame numatyti tam tikromis aplinkybėmis galimi įsipareigojimai (contingent liability transaction), nepadengta atviroji pozicija sandoryje, apie visus nuostolius, viršijančius iš anksto nustatytą ribą, dėl kurios finansų maklerio įmonė ir klientas yra susitarę, ji privalo pranešti neprofesionaliajam klientui ne vėliau kaip iki darbo dienos, kurią nustatyta riba buvo viršyta, pabaigos arba – jei nustatyta riba viršijama ne darbo dieną – ne vėliau kaip iki po jos einančios darbo dienos pabaigos.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas būtent dėl to, ar atsakovas UAB FMĮ „Orion securities“, kaip finansų maklerio įmonė, vykdydama Sutarčių pagrindu ieškovės V. Č. ar jos įgalioto asmens atsakovo L. K. pavedimus dėl vertybinių popierių pardavimo ir atvirkštinio jų atpirkimo, nukritus ribinei vertybinių popierių vertei, apibrėžtai Sutartyse, ieškovės nurodomais konkrečiais laikotarpiais (2008 m. balandžio 21-22 dienomis; 2008 m. rugpjūčio 6 ir 13 dienomis), tinkamai apie tai informavo ieškovę, ar privalėjo vertybinius popierius parduoti Sutarčių 4 ir 9 punktuose numatyta tvarka. Taigi ginčo klausimas tiesiogiai susijęs su Sutarčių aiškinimu ir atskirų jų nuostatų taikymu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB FMĮ „Orion securities“ (Tarpininkas) ir V. Č. (Klientas) 2007 m. spalio 25 d. sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 11911 (t. 1, b. l. 3). Analogiška Investincinė paslaugų teikimo sutartis 2007 m. lapkričio 3 d. sudaryta ieškovės vardu ir su jos įgaliotu asmeniu atsakovu L. K. (c/b Nr. 2-1099-273/2012, b. l. 24-48). Šių sutarčių 6 priedas - Susitarimas dėl investicinių paslaugų teikimo patikėjimo teisės pagrindais - nustatė Tarpininko investicinių paslaugų teikimą Klientui patikėjimo teisės pagrindais atvejus bei kitas su tuo susijusias šalių tarpusavio teises ir pareigas (1.1 punktas). Šiuo susitarimu Tarpininkas (patikėtinis) įsipareigojo patikėjimo teisės pagrindais Kliento (patikėtojo) pavedimu sudaryti sandorį, nurodytą šio Susitarimo 1.5 straipsnyje (nagrinėjamu atveju finansinių priemonių (VP) pardavimo su būsimu atpirkimu (Repo) sandoriai), savo vardu, bet Kliento finansinėmis priemonėmis ir/ar piniginėmis lėšomis, nurodant, kad veikia turto patikėjimo teisės pagrindais, o Klientas (nagrinėjamu atveju ieškovė) įsipareigojo visas tokio sandorio pagrindu atsiradusias teises ir pareigas priimti (1.4 punktas). Šalys susitarė, kad pavedimai Tarpininkui sudaryti Repo sandorius su ieškovės turimais VP gali būti pateikiami telefonu ir (arba) elektroniniu paštu (Sutarties priedas Nr. 7 „Susitarimas dėl nerašytinės formos pavedimų teikimo“). Pagal Investicinių paslaugų sutarties 2 punktą, Tarpininkas gali atlikti operacijas su Kliento finansinėmis priemonėmis pagal atskirą Kliento pavedimą (2.1 p.), kurį pateikdamas Klientas turi laikytis šios sutarties 2.2 punkto reikalavimų. Už suteiktas finansinio tarpininkavimo paslaugas Klientas įsipareigojo mokėti Tarpininkui atlygį, numatytą sutarties 6 punkte. Įgyvendindamos Investicinių paslaugų sutartį, šalys 2007 – 2008 metų laikotarpiu sudarė eilę Sutarčių, kuriose numatė konkretų perduodamų Tarpininkui disponuoti vertybinių popierių skaičių, jų vertę ir vertybinių popierių atpirkimo (Sutarčių galiojimo) konkrečius terminus ( t. 4, b. .l. 11, c/b Nr. 2-1099-273/2012, b. l. 50-51, 57-58, 64-65, 84). Šiomis Sutartimis šalys susitarė, kad ieškovė perduoda FMĮ sutartyje nurodytus vertybinius popierius, lėšas ir paveda Įmonei su trečiąja šalimi sudaryti ir vykdyti Atvirkštinio atpirkimo sutartį įmonės vardu, bet kliento vertybiniais popieriais ir/ar lėšomis, nurodant, kad Įmonė veikia turto patikėjimo teise. Klientas įgaliojo Įmonę jos vardu su trečiąja šalimi sudaryti Atvirkštinio atpirkimo sutartį, atitinkamus Atvirkštinio atpirkimo sutarties patvirtinimus ir kitus su tuo susijusius sandorius (Sutarčių 1 punktas). Krintant Vertybinių popierių Paskutinio sandorio uždarymo kainai, Klientas privalo nuolatos papildyti Garantą (Sutarčių 4 punktas). Klientui pilnai neįvykdžius savo prievolių sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, trečioji šalis, su kuria Įmonė (atsakovas FMĮ), veikdama turto patikėjimo teise yra sudariusi Atvirkštinio atpirkimo sutartį, turi teisę parduoti Vertybinius popierius savo nuožiūra ir gautomis lėšomis padengti visas Kliento prievoles, priklausančias įvykdyti pagal šią Sutartį. Likusi suma, pardavus Vertybinius popierius, grąžinama Klientui. Jei pardavus Vertybinius popierius gautos pinigų sumos nepakanka Kliento įsipareigojimams įvykdyti, Klientas privalo ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas pervesti trūkstamą pinigų sumą (Sutarčių 9 punktas). Pažeidus šios Sutarties sąlygas, jas pažeidusi Šalis įsipareigoja sumokėti kitai Šaliai delspinigius ir baudas bei padengti nuostolius, nustatytus šios Sutarties 13 ir 14 punktuose (Sutarčių 12 punktas).

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl 33 208 vnt. bendrojo vertybinių popierių paketo pagal Sutartis Nr. 20071105/3; 20071105/4; 20071116/1; 20071204/1; 20080222/5 ir 20080401/3 pardavimo anksčiau sutartyse nustatyto jų atvirkštinio atpirkimo termino. Ieškovė teigė, kad 2008 m. balandžio 21-23 dienomis atsirado Sutartyse numatytas įvykis, kai jose nustatyta paskutinio sandorio kaina nukrito žemiau ribinės kainos, nustatytos Sutarčių 4 punkte, dėl ko, ieškovės nuomone, atsakovui FMĮ atsirado pareiga informuoti Klientą (ieškovę arba jos įgaliotą asmenį) apie garantinę įmoką ir vadovaujantis FRPĮ 22 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 125 punkto ir Sutarčių 9 punkto nuostatomis parduoti ieškovės vertybinius popierius Klientui palankiausiomis sąlygomis. Teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus, kadangi ieškovės nuomonė grindžiama netinkamu CK normų ir Sutarčių nuostatų interpretavimu bei jų aiškinimu.

Visų pirma, ieškovės argumentai dėl netinkamo informavimo prieštarauja faktiniams bylos įrodymams, iš kurių matyti, kad nurodomu laikotarpiu ieškovei (jos atstovui pagal įgaliojimą ir pavedimo sutartį) buvo suteikta reikiama informacija apie pasikeitusią padėtį VP rinkoje, būtinybę mokėti garantines įmokas, pasiūlymas modifikuoti veikiančias Sutartis (t.2, b. l. 146-148, 155-156, 157-158; t.3, b. l. 65-69). Be to, nurodomą aplinkybę patvirtina pačios ieškovės pripažinimas, jog atsakovas pareikalavo sumokėti garantą, tačiau šio garanto suma buvo mažesnė už ieškovės (jo įgalioto asmens) skaičiavimais reikalingą mokėti garantinę įmoką. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nurodomu atveju ieškovė, sumokėdama mažesnę garantinę įmoką, nenukenčia, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji patiria ir kažkokius nuostolius.

Antra, kaip teisingai nurodo atsakovas FMĮ, ieškovė šioje situacijoje jokių praradimų nepatyrė, kadangi jau nuo 2008 m. balandžio 24 d. situacija VP rinkoje pasikeitė į gerąją pusę, jų vertė pradėjo augti, o atsakovas FMĮ, veikiantis ieškovės interesais ir suderėjęs su trečiosiomis šalimis (bankais) dėl palankesnių garantinių įmokų mokėjimo tvarkos (dėl privalomų mokėjimų ne kiekvieną dieną, bet vieną kartą per savaitę, atsižvelgiant į akcijų vertės kritimo vidurkį), negalėjo reikalauti iš ieškovės daugiau, nei buvo pats įsipareigojęs pagal Repo sandorius su trečiosiomis šalimis (pvz. t. 3, b. l. 34, p. 7.5; c/b Nr. 2-1099-273/2012, b.l. 60, p. 3.3).

Trečia, ieškovės įgalioto asmens sutikimas telefoninių pokalbių, kurie Investicinių paslaugų sutarties 3.2 punkto prasme laikytini byloje tinkamais įrodymais (CPK 177 str. 2 d.), metu modifikuoti galiojančias Sutartis ir sudaryti vieną Sutartį (dėl ginčo 33 208 vnt. VP), ieškovės ir jo įgalioto asmens pozicija po 2008 m. balandžio mėnesio 22-24 dienų, kai ieškovė (jos įgaliotas asmuo L. K.) toliau vykdė Sutartis, naudojosi Sutarčių pagrindu skolintomis lėšomis, toliau už skolintas lėšas pirko vertybinius popierius ir jais disponavo, taip pat byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė su atsakovu FMĮ sudarė naujas Sutartis (2008 m. balandžio 29 d. Sutartis Nr. 20080429/3, kurios pagrindu buvo apjungtos 2008 m. balandžio 29 d. suėjus terminui pasibaigusios 2008 m. sausio 19 d. sutartys Nr. 20071105/3_Prt, 20071105/4, 20071116/l_Prt, 20071204/l_Prt; 2008 m. gegužės 28 d. Sutartis Nr. 20080528/7 ir 2008 m. birželio 12 d. Sutartis Nr. 20080612/2) ir asmeniškai pasirašė 2008 m. liepos 29 d. sutartį Nr. 20080429/3 - Prt dėl minėto 33 208 vnt. LFO vertybinių popierių tvarkymo po aptarto ginčo laikotarpio, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės ieškinio argumentai šiuo klausimu prieštarauja jos tikrajai valiai, kurią patvirtina jau paminėti bylos rašytiniai įrodymai.

Ketvirta, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog pagal Sutarčių 4 ir 9 punkto nuostatas Kliento (ieškovės) prievolė mokėti garantines įmokas yra alternatyvi, dėl ko laiku ieškovei šios prievolės neįvykdžius, atsakovui FMĮ atsiranda neatšaukiama pareiga parduoti vertybinius popierius savo nuožiūra ir gautomis lėšomis padengti visas Kliento prievoles, priklausančias vykdyti pagal šias Sutartis. Nors atsakovas kartu su patikėjimo teise įgijo ir disponavimo akcijomis teisę, tokia atsakovo teisė pagal sutartis yra ribota ir apibrėžta sutarčių sąlygomis. Atsakovas turėjo pareigą veikti vykdydamas pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis, tačiau neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės veikti prieš aiškiai išreikštą kliento valią, privalėdamas tiksliai ir nenukrypdamas vykdyti konkretų kliento nurodymą (FPRĮ 24 str. 1 d.). Šalių tarpusavio teisių ir pareigų turinys ir apimtis nustatoma suderintos šalių valios pareiškimu jų sudaromose sutartyse, taip pat tiesiogiai kyla iš įstatymo, kai jame nurodomos sutarties šalių teisės ir pareigos sutartiniame santykyje, kurių šalys sutartimi negali pakeisti arba dėl kurių šalys sutartyje nekalba. Investicinių paslaugų teikimo sutartyje numatyta atsakovo FMĮ teisė atlikti operacijas pagal atskirą Kliento pavedimą negali būti aiškinama kaip atsakovo pareiga parduoti tokias priemones sau prisiimant dėl tokio pardavimo (ne)sėkmės kylančią riziką, nes tokią riziką priskyrus atsakovui, dėl jos aiškiai nesusitarus sutartyje ir už tokius veiksmus bei su jais susijusią riziką nenumačius atlyginimo atsakovui, būtų neteisingai ir nesąžiningai aiškinama šalių sudaryta sutartis (CK 6.193 str. 1, 2 dalys). FPRĮ 24 straipsnyje numatytos finansų maklerio įmonės pareigos siejamos su kliento pavedimo vykdymu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė (jos įgaliotas asmuo) aptariamu ginčo laikotarpiu (2008 m. balandžio 22-23 dienomis, 2008 m. rugpjūčio 6 ir 13 dienomis) tokį pavedimą būtų davusi atsakovui. Sutarčių 4 numatyta ieškovės prievolė mokėti garantinę įmoką kai paskutinio sandorio kaina nukrinta žemiau ribinės VP kainos reiškia Kliento privalomą (imperatyvų) sutartinės pareigos vykdymą ir negali būti aiškinama kaip Kliento alternatyvi pasirinkimo teisė mokėti garantinę įmoką (jos dalį), ar jos iš viso nemokėti. Priešingai nei teigia ieškovė, pagal Sutarčių 9 punktą, ne atsakovui FMĮ, bet trečiajai šaliai, su kuria atsakovas yra sudaręs Repo sandorį (sandorius) atsiranda teisė, bet ne pareiga parduoti vertybinius popierius savo nuožiūra. Remiantis nurodytu, teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovės prievolės mokėti garantą pažeidimas reiškia, jog nukentėjusi šalis pagal Sutartis yra ne ieškovė, bet atsakovas, todėl ieškovei netinkamai įvykdžius prievolę mokėti garantą, tačiau atsakovui UAB FMĮ „Orion Securities” dėl tokio pažeidimo nesiėmus jokių aktyvių veiksmų tariamam pažeidimui ištaisyti, nereiškus jokių pretenzijų ieškovei, netaikius jokių sankcijų, nenutraukus Sutarčių, tolesniam Sutarčių galiojimui garanto nesumokėjimo laiku aplinkybė neturi įtakos. Aplinkybė, jog ieškovė laiku neįvykdo šalutinės prievolės mokėti garantą automatiškai nesukelia Sutarčių negaliojimo pasekmių, taip pat nesukelia atsakovui UAB FMĮ „Orion Securities" (kreditoriui pagal Sutartis) pareigos nutraukti Sutartis.

Penkta, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės ieškinio argumentus, kad dalis AB Ūkio bankas ir Lifosa vertybinių popierių buvo realizuoti be jos žinios ir nenaudingomis ieškovei sąlygomis, o dalies vertinių popierių iš viso neliko apskaitoje, kadangi ši aplinkybė paneigiama bylos rašytiniais įrodymais (Kliento pavedimais, išrašu iš pinigų sąskaitos, išsamia atskovo analize apie sutarčių vykdymą, telefoninių pokalbių stenogramomis už 2008 m. spalio 1-8 d. laikotarpį; t.2, b. l. 185-195, t. 4, b.l. 11-21, 84-94, 95-99).

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė savo reikalavimams pagrįsti netinkamai ir prieštaringai aiškino šioje byloje paminėtų teisės aktų nuostatas. Tankinti ieškovės reikalavimus ieškinyje nurodytais įstatymų pagrindais ir motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors byloje ieškovė prašė taikyti atsakovams subsidiarią atsakomybę, tačiau iš ieškinio dalyko matyti, kad nuostolius iš atsakovų ieškovė prašė priteisti remiantis dalinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Iš ieškovės ir atsakovo L. K. 2007 m. spalio 31 d. sudarytos Pavedimo sutarties 6 punkto „b“ papunkčio matyti, kad atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovei sumažėjusią vertybinių popierių pardavimo vertę, jeigu tai atsitiko dėl įgaliotinio (atsakovo) veiksmų. Taigi atsakovo L. K. civilinei atsakomybei pagrįsti ieškovė turėjo nurodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingo dėl žalos atsiradimo atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas (ieškovo materialusis reikalavimas, reiškiamas atsakovui) ir ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas) (CPK 5 str. 3 d., 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinyje ieškovas turi pareigą nurodyti jo faktinį pagrindą (faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas), teisinį ieškinio pagrindą pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes nustato (kvalifikuoja) teismas, nagrinėjantis bylą. Teismas vertina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytą jo dalyką bei faktinį pagrindą (CPK 263 str. 2 d., 265 str. 1 d.). Teismas neturi teisės peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Iš procesinio dokumento turinio (patikslinto ieškinio) matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo L. K. nuostolius remdamasi formaliais teiginiais apie šio atsakovo atsakomybę, tačiau neįrodė ir neįrodinėjo atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio, nors pagal Pavedimo sutartį atsakovas atsako tik dėl savo kaltų veiksmų (neveikimo) padarytų nuostolių atlyginimo. Todėl tenkinti ieškinį šio atsakovo atžvilgiu, ieškovei jo tinkamai nepagrindus, nėra teisinio pagrindo (CPK 178 str.).

Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“ reikalavimų priteisti skolą.

Bylos duomenimis, ieškovė (Klientas) įsipareigojo pagal Investicinių paslaugų teikimo sutartį sumokėti Tarpininkui (atsakovui FMĮ) atlyginimą už suteiktas paslaugas bei padengti tarpininko patirtas išlaidas, susijusias su Kliento pavedimų vykdymu bei kitomis Klientui teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Be to, savo prievolę pažeidęs Klientas įsipareigojo mokėti Tarpininkui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos (žr., 2007-11-03 sutarties Nr. 11911 punktus 6.1 ir 6.5). UAB FMĮ „Orion securities“ ir trečiojo asmens UAB „Creditum Vilnius“ į bylą pateikti įrodymai liudija, jog ieškovė (jos įgaliotas asmuo) nesumokėjo atsakovui FMĮ už finansinio tarpininkavimo paslaugas ir liko skolinga 487 703,04 Lt ir 43 893,27 Lt delspinigių (t. 2, b. l. 191-195a; t. 4, b .l. 13-17, 21, 78-83, c/b Nr. 2-1099-273/2012, b. l. 114-115, 118-123). UAB FMĮ „Orion securities“ įspėjo ieškovę (teikė pretenziją) dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ieškovė į tai nieko neatsakė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo skolos dydžio neginčijo ir kaip jau minėta, įtraukė šios skolos dydį į ieškiniu prašomą priteisti nuostolių sumą. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai (CK 6.38 str. 1 d., 6.71 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., CPK 178 str.).

Byloje atsakovas FMĮ prašė nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Nagrinėjamos bylos atveju nei viena iš paminėtų piktnaudžiavimo procesu sąlygų nebuvo nustatyta, o atsakovo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti ieškovės veiksmus kaip akivaizdų piktnaudžiavimą savo teisėmis, todėl tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos, numatytos CPK 88 straipsnio 3, 6 punktuose, paskirstomos pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir priteistinos iš ieškovės. Atsakovas UAB FMĮ „Orion Securities“ patyrė 15 921,5 Lt atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 195-197, 197a-199, 200-202, 3 t. b. l. 149-151). Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos (toliau ir Rekomendacijų) 2.1, 2.2, 4, 5, 8.2, 8.15 ir 8.18 punktais, atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas (9 val.), prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 5 480 Lt.

UAB „Creditum Vilnius“ sumokėjo 9 498 Lt žyminio mokesčio (c. b. Nr. 2-116-470/2012 1 t. b. l. 10, c. b. Nr. 2-1099-273/2012 b. l. 14, 135) ir patyrė 7 623 Lt atstovavimo išlaidų (c. b. Nr. 2-116-470/2012 2 t. b. l. 10-15). Remiantis Rekomendacijų 2.1, 2.2, 4, 5, 8.2, 8.15 ir 8.18 punktais ir atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę, kuriuose dalyvavo atstovas (10 val.), prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 5 200 Lt.

Bylose buvo patirta 70,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės V. Č. ir jos teisių perėmėjos A. O. Š. (CPK 48 str., t. 1, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB FMĮ „Orion securities“, įm. k. 122033915, iš ieškovės V. Č. teisių perėmėjos A. O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 480 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

Priešieškinį tenkinti. Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Creditum Vilnius“, įm. k. 301001567, iš ieškovės V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) skolą 487 703,04 Lt ( keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus tris litus 4 ct), delspinigius 43 893,27 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus 27 ct) ir 9 498 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 5 200 Lt (penkis tūkstančius du šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) po 35,28 Lt (trisdešimt penkis litus 28 ct) tesimo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas