Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. gruodžio 11 d. vagystė iš UAB „IKI Lietuva“) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. gruodžio 30 d. vagystė iš UAB „IKI Lietuva“) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Priteista iš M. M. civilinei ieškovei UAB „IKI Lietuva“ 585,54 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje M. M. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1. M. M. 2023-12-11, apie 19.11 val., Gedimino g. 21A, Tauragės m., UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje IKI-452 iš prekybos salės pagrobė 31 pakuotę 500 g svorio džiovintų mangų, vienos pakuotės kaina 6,99 Eur, iš viso už 216,69 Eur, pakuotes susidėjęs į rankinę ir kuprinę išėjo nesumokėjęs iš prekybos salės pro įėjimo duris, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, UAB „IKI Lietuva“ padarydamas 216,69 Eur turtinę žalą;

1.2. M. M. 2023-12-30, apie 18.49 val., Gedimino g. 21A, Tauragės m., UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje IKI-452 iš prekybos salės pagrobė „Nowaco“ krevečių 400 g svorio 4 pakuotes, iš viso už 39,96 Eur, „Bionaturalis“ alyvuogių aliejaus 1 butelį už 16,99 Eur, vaivorykštinio upėtakio ikrų 1 pakuotę už 6,49 Eur, „Billa bio“ alyvuogių aliejaus 1 butelį už 10,99 Eur, šaldytų krevečių 4 pakuotes, iš viso už 43,96 Eur, lašišinių žuvų ikrų 9 pakuotes, iš viso už 107,91 Eur, vaivorykštinių žuvų ikrų 1 pakuotę už 5,69 Eur, prekes susidėjęs į kuprinę išėjo nesumokėjęs iš prekybos salės pro įėjimo į prekybos salę duris. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. M. 2023-12-30, apie 19.15 val., Gedimino g. 21A, Tauragės m., UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje IKI-452 iš prekybos salės pagrobė atlantinių žuvų pjausnių 1,8 kg už 26,98 Eur, „L casolare“ nefiltruoto aliejaus 2 butelius, iš viso už 39,98 Eur, romo „Bumbu the original rum“ 0,7 l talpos 2 butelius, iš viso už 69,90 Eur, prekes susidėjęs į kuprinę išėjo nesumokėjęs iš prekybos salės pro įėjimo į prekybos salę duris, taip pagrobė nedidelės vertės turtą, UAB „IKI Lietuva“ padarydamas 368,85 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog M. M. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

6. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

7. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

8. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Apylinkės teismas už šias nusikalstamas veikas (analizuojamu atveju padarytos dvi nusikalstamos veikos) M. M. paskyrė griežčiausios rūšies – arešto bausmę, nurodydamas, kad skirtinos bausmės dydis, kiek didesnes nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaip matyti apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų po 30 parų arešto, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad M. M. padarė du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus – pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, juo padarė būdamas praeityje net 20 kartų teistas tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turėdamas neišnykusį teistumą, be to, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, o paskirtų baudų nesumoka. Taip pat atsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad M. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias nuteistąjį apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 30 parų arešto (apeliacinės instancijos teismas pažymi kad nors apylinkės teismas ir nurodė, kad skiria artimą maksimumui areštą, tačiau BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (vidurkis – 27,5 parų arešto), taigi 30 parų arešto tik nežymiai viršija šios bausmės vidurkį).

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų M. M. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

11. Pažymėtina, kad nuteistojo M. M. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, nukreiptos į vieną labiausiai teisės saugomų gėrių – nuosavybę. Inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas praeityje daug kartų teistas už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (ne)turint tikslą(-o) jas platinti (259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis), turėdamas neišnykusį teistumą. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. M. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas. Anksčiau apeliantui skirtos bausmės (baudos, areštas, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas) jo nepataisė ir nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus nuosavybei (smulkias vagystes), turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 142–151). Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šiuo metu teismuose nagrinėjamos ir kitos M. M. baudžiamosios bylos, kuriose jam kaltinimai pareikšti taip pat dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų – vagysčių (BK 178 straipsnis), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jam buvo priimti dar keli nuosprendžiai, kuriais jis taip pat nuteistas už vagystes, dalis jų, pažymėtina, padarytos šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-09-06 nuosprendžiu (įsiteisėjo – 2024-11-06) M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 64¹ straipsniu, galutine 30 parų arešto bausme už vagystes, kurias įvykdė atitinkamai 2024-04-28 ir 2024-06-27; Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024-10-17 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2024-11-06) jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu, 30 parų areštu už vagystę, kurią įvykdė 2024-06-22) (ši byla kartu su kaltinamuoju aktu Tauragės apylinkės teismui perduota 2024-03-18 (t. 1, b. l. 164) ir šio teismo 2024-03-25 nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2024-04-08 (t. 1, b. l. 178). Šie duomenys rodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo M. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles ir daugiau nebenusikalsti, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei arešto bausmės paskyrimas už padarytas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam M. M. paskirta arešto bausmė už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos), negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes akivaizdu, kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, jis nesistengia pakeisti, pasekmė.

12. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. M. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

13. Nors šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-1348-725/2024, kuriuo M. M. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024-02-23 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-02-29 nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-03-07 nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-03-12 nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-03-18 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-03-19 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-03-28 nuosprendžiu, paskiriant jam galutinę subendrintą 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, jau yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2024-10-10) (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo nuspręsti dėl šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės bendrinimo su skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme), be to, šiuo metu yra įsiteisėję ir kiti M. M. priimti nuosprendžiai: Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024-08-29 nuosprendis (įsiteisėjo 2024-09-19), Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-09-06 nuosprendis (įsiteisėjo 2024-11-06), Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-09-23 nuosprendis (įsiteisėjo 2024-10-15), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-09-26 nuosprendis (įsiteisėjo 2024-10-22), Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024-10-17 nuosprendis (įsiteisėjo 2024-11-06), tačiau šiuo atveju M. M. paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, esant įsiteisėjusiems nuosprendžiams, turės išspręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali bendrinti nuteistajam M. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su kitais minėtais M. M. priimtais jau įsiteisėjusiais nuosprendžiais, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai apribota jo teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo.

14. Dėl išvardytų motyvų skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2024-09-05 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.