Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-76-319/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-11-09Panevėžio apygardos teismas
  2. T-436-840/2017Nutartis · 2017-07-19Kauno apylinkės teismas
  3. T-455-749/2017Nutartis · 2017-11-13Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-76-319/2020Nutartis · 2020-02-25Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
T-76-319/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19388-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
M. A.
Kategorijos
Byla Nr. T-76-319/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19388-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių 4 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 5 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 29 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta lygtinai paleisti nuteistąjį M. A. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi labai nedidelė neatliktos bausmės dalis – 4 mėnesiai ir 6 dienos (nutarimo priėmimo metu). Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu numatytą bausmės dalį. Atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, dirbo nuteistųjų valgykloje. Šiuo metu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, taip pat dirba. Nuteistasis vertinamas teigiamai, kadangi drausmine tvarka nebaustas, skatintas 3 kartus už nepriekaištingą elgesį. Dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, siekė keisti elgesį bei mąstymą. Lankė Anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, siekiant spręsti problemas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, pastaruosius mėnesius visa tai darė aktyviai. Motyvuotas integruotis į visuomenę, palaikyti stiprius socialinius ryšius su šeima, jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini) Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama vidutine, nuo pirminio vertinimo sumažėjo 9 balais. Nagrinėjamu atveju komisija konstatuoja, kad nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra skundo dėl Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimo nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formaliųjų ir materialiųjų pagrindų visumai.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. A. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, taigi yra BVK nustatyti formalūs pagrindai M. A. lygtiniam paleidimui taikyti, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals (materialusis pagrindas).

Nuteistojo M. A. individualiame socialinės reabilitacijos plane, kaip viena iš priemonių buvo nurodyta „dalyvauti psichologinio konsultavimo programose“, kurioje jis nedalyvavo, todėl Komisijos teiginys, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kai iki bausmės pabaigos liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai, neatitinka tikrovės.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, jog M. A. anksčiau teistas 5 kartus, pirmą kartą – būdamas 15 metų amžiaus. Be to, byloje yra duomenų apie nuteistojo teistumą ir užsienio valstybėje. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 10 mėnesių 4 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. ne už vieną nusikalstamą veiką. Nuo šios bausmės atlikimo buvo pasislėpęs užsienyje, parvežtas pagal Europos arešto orderį. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau ne pirmą kartą. Nuteistojo teistumų sąraše nėra dominuojančių nusikalstamų veikų – jis buvo teistas už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikaltimus, jam nėra būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį paveiktų bei įtakotų laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyta tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis pažeidė nustatytas sąlygas. Pastarąjį kartą 2014 m. liepos 2 d. teismo nutartimi nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau jau 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas, jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir šiuo atveju neturi pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nenusižengs įstatymui, nes, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jis per pastaruosius mėnesius aktyviau sprendė turimas problemas elgesyje: dalyvavo elgesio korekcijos programoje, AA grupės susirinkimuose. Tačiau stebimas nuteistojo susitelkimas ne į pačių programų siekius ir į savo elgesio pokyčius, o į asmeninę naudą siekiant anksčiau išeiti į laisvę. Taip pat išvadoje teigiama, kad nuteistasis bendrauja noriai, kiek gynybiškas, atvirauti nelinkęs. Pasižymi abstrakčiu, paviršutinišku, nenuolaidžiu mąstymu. Susiduria su sunkumais planuodamas ir numatydamas galimas elgesio pasekmes, dažniausiai tiesiog tikisi, jog šį kartą viskas baigsis gerai. Kartais nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas, kadangi nesvarsto galimų pasekmių. Teigia, jog dažniausiai nusikalsta impulsyviai, neplanuotai, pirmenybę teikia veiksmui, ko paskui gailisi. Elgesyje pasireiškia agresyvumas, ypač išgėrus. Tai ne pirmas smurtinis nusikaltimas, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis yra panaudojęs smurtą siekdamas savų tikslų ar tiesiog elgdamasis impulsyviai. Susiduria su sunkumais priimdamas ir suprasdamas kito asmens požiūrį, situaciją vertina gan vienpusiškai neįžvelgdamas galimų elgesio alternatyvų. Stebimos susiformavusios neigiamos nuostatos teisėsaugos atžvilgiu. Nuteistasis teigia, kad supranta, jog buvimas visuomenės nariu reiškia pareigas ir atsakomybę, tačiau iki šiol nematė prasmės suvaržyti savo elgesį dėl naudos kitiems.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 80 balų, iš jų statinių, nekintančių balų yra 40 ir tiek pat sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali pakeisti. Tačiau nuo praeito vertinimo rizika nė kiek nesumažėjo, o ir per visą bausmės laiką sumažėjo tik 9 balais. Tokia elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau vis dar artimesnė aukštai. Be to, pakartotinio smurtinio nusikaltimo elgesio rizika – aukšta. Nors tai nėra vienintelis lemiamas veiksnys, tačiau ypatingai svarbus taikant lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šiuo atveju teismas šios sąlygos, įvertinus nuteistojo elgesį, neįžvelgia. Pažymėtina, kad Komisija spręsdama M. A. lygtinio paleidimo klausimą nevertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos, tik nurodė, kad ji nuo pirmo vertinimo sumažėjo 9 balais.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. A. mąstymas ir elgesys, ankstesni teisės bei režimo pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu bei nuostatos vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis atliko didžiąją dalį bausmės, nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirbo, yra skatintas už nepriekaištingą elgesį yra normalus nuteistojo elgesys, kurio iš jo ir tikimasi pataisos įstaigoje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi dar nemažą dalį neišmokėtų finansinių įsipareigojimų –1011,58 eurų. Iš jo darbo užmokesčio atskaičiuojama dalis finansiniams įsipareigojimams padengti, išmokėta 345,77 eurai. Į jo sąskaitą buvo pervesta 1918,51 eurų, tačiau išleido savo reikmėms, o savo iniciatyva nesistengė mažinti turimų įsipareigojimų. Nuteistasis nurodė, kad dirbęs Islandijoje, Lietuvoje nedirbo, pragyveno iš darbo biržos mokamos pašalpos, tačiau bylos duomenys rodo, kad ir užsienyje darė teisės pažeidimus.

Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pažymėtina tai, kad bausmės atlikimo metu M. A. nesielgė nepriekaištingai. Nors 3 kartus jis buvo skatintas, tačiau paskatintas už nepriekaištingą elgesį tik tuomet kai jau galėjo teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, tai patvirtina socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistasis susitelkęs ne į savo elgesio pokyčius, o į asmeninę naudą – anksčiau išeiti į laisvę.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. A. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2020 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-13 dėl nuteistojo M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. sausio 29 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. A..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Rimas Švirinas