Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-271-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-11-09Panevėžio apygardos teismas
  2. T-436-840/2017Nutartis · 2017-07-19Kauno apylinkės teismas
  3. T-455-749/2017Nutartis · 2017-11-13Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-76-319/2020Nutartis · 2020-02-25Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
1S-271-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19388-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
M. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-271-397/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19388-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A., nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių 4 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. sausio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 357-13, nutarta taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. vasario 25 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, jog M. A. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis M. A. prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

3.1. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas visiškai be pagrindo atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog M. A. Komisijai pristatomas jau ketvirtą kartą, jis yra įvykdęs visas Komisijos skirtas rekomendacijas, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis mokėsi, įgijo specialybę pagal kurią išėjęs į laisvę galėtų dirbti, yra pristatyta pažymą, kad į darbą jį priimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymima, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nė karto nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, skatintas tris kartus už gerą elgesį, lankęs visus jam skirtus užsiėmimus, jam yra suteikta teisė būti be sargybos, 5 kartus jis buvo išleistas trumpalaikių išvykų į namus, iš kurių grįžo be jokių pažeidimų. Be to, šiuo metu nuteistasis dirba, dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam turtinę žalą. Pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus dengia pagal galimybes.

3.2. Nuteistojo teigimu, jis per bausmės atlikimo laiką suprato, kad yra padaręs daug klaidų gyvenime, nenori jų kartoti, nori sukurti šeimą ir gyventi savarankišką gyvenimą. Namuose reikalinga pagalba mamai, kuri yra ligonis – 2 gr. invalidė, tėtis miręs.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. A. skundas atmetamas.

6. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

8. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (80 balų). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 40 vertintini kaip statiniai ir net 40 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas taip pat leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo pirminio vertinimo (89 balų) pakito 9 balais, tačiau nuo paskutinio vertinimo (80 balų) nė kiek nesumažėjo ir išliko vidutinė. Ir nors nuteistojo manymu, jo pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, nebaustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, pataisos namuose mokėsi ir įgijo apdailininko specialybę, dirbo ir dirba, lankė AA grupės susirinkimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

9. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo M. A. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai ankstesni teisės bei rėžimo pažeidimai (nusikaltimai, taip pat ir smurtiniai, pradėti daryti jauname amžiuje, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos), gyvenimo stilius ir draugai (gyvenimo būdas, laisvalaikio praleidimo būdai, draugų įtaka), piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinį nusikaltimą padarė išgėręs), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, veiksnių, lėmusių įtaką nusikalstamumui įžvalgos stoka) bei nuostatos (atlaidus požiūris į nusikaltimus, sunkumai prisiimant įsipareigojimus). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi abstrakčiu, paviršutinišku, nenuolaidžiu mąstymu. Susiduria su sunkumais planuodamas ir numatydamas galimas elgesio pasekmes, dažniausiai tiesiog tikisi, jog šį kartą viskas baigsis gerai. Kartais nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas, kadangi nesvarsto galimų pasekmių. Teigia, jog dažniausiai nusikalsta impulsyviai, neplanuotai, pirmenybę teikia veiksmui, ko paskui gailisi. Elgesyje pasireiškia agresyvumas, ypač išgėrus. Tai ne pirmas smurtinis nusikaltimas, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis yra panaudojęs smurtą siekdamas savų tikslų ar tiesiog elgdamasis impulsyviai. Susiduria su sunkumais priimdamas ir suprasdamas kito asmens požiūrį, situaciją vertina gan vienpusiškai neįžvelgdamas galimų elgesio alternatyvų. Stebimos susiformavusios neigiamos nuostatos teisėsaugos atžvilgiu. Nuteistasis teigia, kad supranta, jog buvimas visuomenės nariu reiškia pareigas ir atsakomybę, tačiau iki šiol nematė prasmės suvaržyti savo elgesį dėl naudos kitiems. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

10. Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki suėmimo registruodavosi Darbo biržoje bei gaudavo bedarbio pašalpas. Teigė, kad dirbo Islandijoje, tačiau Lietuvoje nedirbo, gyvendavo iš tėvo, kuris dirbo užsienyje, siunčiamų pinigų. Pataisos namuose, bausmės atlikimo metu, nuteistasis dirba. Ir nors nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių suma siekia 1357,35 eurų Eur, iš jų per maždaug 2 metus ir 5 mėnesius atlyginta (atskaičiuota iš darbo užmokesčio) vos 345,77 Eur, kas laikytina formaliu, simboliniu turimų įsipareigojimų dengimu. Atkreiptinas dėmesys, jog į nuteistojo asmeninę sąskaitą per paskutinius metus buvo pervesta 1918,51 Eur, tačiau nuteistasis per tą patį laikotarpį išleido 1754,27 Eur savo reikmėms, kas tik patvirtina, jog savo iniciatyva jis nesistengė mažinti turimų įsipareigojimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog M. A. anksčiau buvo teistas 5 kartus. Šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 10 mėnesių 4 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. ne už vieną nusikalstamą veiką. Nuo šios bausmės atlikimo buvo pasislėpęs užsienyje, parvežtas pagal Europos arešto orderį. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau ne pirmą kartą, jis buvo teistas už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikaltimus. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyta tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis pažeidė nustatytas sąlygas. Pastarąjį kartą 2014 m. liepos 2 d. teismo nutartimi nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau jau 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas, jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors minėtos aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir ankstesnių teistumų bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis M. A. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. A. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas