Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą po jo tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Pareiškime nurodė, kad jis užaugo tėvų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje ir yra vienintelis jų vaikas. Jo tėvai A. B. ir L. B. (duomenys neskelbtini) nutraukė jų santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. B. Po tėvo mirties liko palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį tėvas buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi. Pagal nustatytas veiklos teritorijas, jo pareiškimas dėl tėvo A. B. turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo turi būti pateikiamas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei A. A. (toliau – notarė).

Tuo laiku, kai mirė tėvas, jis jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, net į tėvo laidotuves buvo tik trumpam atvežtas kalėjimo pareigūnų. Būtent dėl šios priežasties jis neturėjo galimybės savarankiškai paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl tėvo palikimo priėmimo, todėl teko imtis aktyvių veiksmų, kad šiuos veiksmus galėtų atlikti per savo atstovą. Jo prašymu 2024-01-22 Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkas patvirtino jo pasirašytą įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo savo mamą L. B. (įgaliotinę) atstovauti jam nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Kalėjimo administracija šį jo 2024-01-22 įgaliojimą išsiuntė paštu jo mamai (įgaliotinei) L. B., kuri nuvyko pas notarę tam, kad jo vardu pateiktų pareiškimą dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau notarė paaiškino, kad Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo paruoštame jo įgaliojime nėra jo įgaliojimo mamai vesti jo vardu paveldėjimo bylą, priimti palikimą, gauti paveldėjimo teises, priregistruoti paveldėjimą, pateikti reikiamus duomenis, jį atstovauti sprendžiant visus šiuos paveldėjimo klausimus. Tuomet jis vėl kreipėsi į Lietuvos Kalėjimų (duomenys neskelbtini) kalėjimo administraciją, kuri parengė naują įgaliojimo tekstą ir kalėjimo viršininkas patvirtino jo kitą 2024-02-20 įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo savo mamą: pavesti/ įvesti paveldėjimo bylą pasirinktam notarų biurui po A. B., mirties (duomenys neskelbtini); paimti/ priimti palikimą, gauti paveldėjimo teises ir priregistruoti paveldėjimą, pateikti visus duomenis; taip pat valdyti jo paveldėjimą, pateikti visus duomenis, gauti pilnas teises, atstovauti valstybinėse institucijose, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su paveldėjimu bei jo perrašymu. Kalėjimo administracija vėl šį 2024-02-20 įgaliojimą išsiuntė paštu jo mamai, kuri šį dokumentą gavo tik (duomenys neskelbtini). Tuomet mama vėl nuėjo į notarės kontorą tuo tikslu, kad jo vardu pateiktų pareiškimą dėl tėvo A. B. palikimo priėmimo, tačiau ant notarės kontoros durų aptiko užrašą, kad notarė atostogauja. Jo mama į kitą notaro biurą nesikreipė, nes notarės atostogos turėjo pasibaigti vos už keleto dienų. 2024-03-06 mama dar kartą atvyko pas notarę, kuri pasakė, kad 2024-03-02, t. y. vos prieš keletą dienų, pasibaigė CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas jo pareiškimui dėl tėvo palikimo priėmimo pateikti. Ilgai užtrukusį procesą įtakojo realios gyvenimo aplinkybės, o jo veiksmai po palikėjo (tėvo) mirties negali būti vertinami kaip nerūpestingi, neatidūs ar neapdairūs. Nors turėjo valią priimti tėvo palikimą ir jam buvo suprantama bei žinoma, jog po tėvo mirties reikalinga įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau šiuo atveju esminė priežastis, lėmusi termino palikimui priimti praleidimą, kuri laikytina svarbia tokiam terminui atnaujinti, buvo tai, kad, nors turėjo valią priimti tėvo palikimą, tačiau jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis objektyviai neturėjo galimybės pats kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, todėl aktyviais veiksmais stengėsi tai padaryti per savo įgaliotą asmenį: dėl kalėjimo administracijos pirmąjį kartą parengto netinkamo jo įgaliojimo mamai, pastaroji negalėjo pateikti pareiškimo notarei, o kai kalėjimo administracija atsiuntė mamai antrą kartą išduotą jo įgaliojimą, mama jau nebespėjo per įstatymu nustatytą terminą patekti pas notarę. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atliko eilę aktyvių veiksmų, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad neišreiškė valios palikimui priimti po tėvo mirties. Nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki pat šio pareiškimo dėl termino atnaujinimo pateikimo, joks įpėdinis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus. Jo aktyvus siekimas įgyvendinti savo, kaip įstatyminio įpėdinio, teises, leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, o jo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių egzistavo laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame pareiškime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje pažymėjo, kad duomenų apie palikėjo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimą neturi ir dėl jo paveldėjimo procedūros valstybei nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo G. B. tėvai. Santuokos nutraukimo įrašas (Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvų santuoka buvo nutraukta.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties, pareiškėjo tėvas A. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš medicininio mirties liudijimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) nuorašo matyti, kad pareiškėjo tėvas A. B. (duomenys neskelbtini) mirė.

Iš byloje pateiktų Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko patvirtintų 2024-01-22 ir 2024-02-20 pareiškėjo įgaliojimų matyti, kad G. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, įgaliojo L. B. atstovauti pareiškėją nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Iš 2024-06-06 Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. B. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Pareiškėjas nurodė, kad esminė priežastis, lėmusi termino palikimui priimti praleidimą, buvo ta, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis objektyviai neturėjo galimybės pats kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl tėvo palikimo priėmimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kai mirė pareiškėjo tėvas, jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nepaisant to, jis aktyviais veiksmais stengėsi priimti palikimą per jo įgaliotą asmenį (savo mamą), tai yra Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkas 2024-01-22 ir 2024-02-20 patvirtino pareiškėjo įgaliojimus, kurių pagrindu G. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, įgaliojo L. B. atstovauti jį nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Tačiau dėl kalėjimo administracijos pirmąjį kartą (2024-01-22) parengto netinkamo pareiškėjo įgaliojimo jo mamai, ji negalėjo pateikti pareiškimo notarei, o kai kalėjimo administracija atsiuntė pareiškėjo mamai antrą kartą (2024-02-20) išduotą jo įgaliojimą, ji jau nebespėjo per įstatymu nustatytą terminą patekti notarei. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo pačio aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuotas asmuo dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis ir yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Pareiškėjui terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais, 582 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjui G. B., kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.