Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei R. G.

R. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini) Molėtų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 323 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėn., remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu baigti tarnyba, po to pradėti dirbti arba mokytis; teistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 20 parų trukmės, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams 10 dienų, remiantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, uždrausta 2 metus naudotis specialia teise; teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-02-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, remiantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant rūpintis, aklėti ir išlaikyti nepilnametę dukrą G. M., gim. 2003 m., dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-31 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-02-27 nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: kad jis, po to, kai Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-23 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, jis vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu 2018 m. spalio 6 d. jis buvo nubaustas pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2018 m. spalio 6 d. 14.00 val. Žemutinės gatvėje, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, tokiu būdu pažeidė įpareigojimą – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, su pareikštu kaltinimu sutiko. Paaiškino, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad transporto priemonę vairavo neblaivus ir jam skirta bausmė bei atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejus metus. Su nuosprendžiu paskirta bausme jis supažindintas, apie jam skirtą įpareigojimą žino. 2018-10-06 jis, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, Švenčionėliuose vairavo pažįstamo Opel markės automobilį. Supranta, kad būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai jam yra skirtas įpareigojimas nevairuoti transporto priemonių, pažeidė skirtą įpareigojimą, dėl ko gailisi. Automobilį vairavo neblaivus, nes jo paprašė pažįstamas, kuris tądien taip pat buvo neblaivus, tik gal kiek mažiau. Už tai, kad 2018-10-06 Švenčionėliuose, jis neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, jis yra nubaustas administracine tvarka, t. y. jam surašytas nutarimas ir skirta bauda. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje jis gavo, nutarimo neskundė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir proceso dalyviams sutikus teismas nagrinėjo bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl liudytojai teismo posėdyje apklausiami nebuvo.

Iš 2018-10-25 Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo ( b. l. 5-6 ) matyti, kad ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį pradėtas 2018-10-23 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto Nr. ŠV5-1512 ( b. l. 11-12 ) pagrindu dėl to, kad R. M. 2018-10-06 14.00 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių m., Žemutinės gatvėje vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, nustatytas 1,21 promilės girtumas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tokiu būdu pažeidė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ( teise vairuoti kelių transporto priemones ) 2 metus.

Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas R. N. ( b. l. 27 ) paaiškino, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialistu. R. M. nuosprendžio vykdymą prižiūri nuo 2017-06-26. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu R. M. paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Kontrolės metu iš registrų duomenų nustatė, kad R. M. skirta administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad R. M. 2018-10-06 14.00 val. Žemutinės gatvėje, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, taip pat būdamas neblaivus, buvo nustatytas 1,21 promilės girtumas.

Iš 2018-11-12 Administracinių nusižengimų registro išrašo ( b. l. 77-80 ) matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1947-763/2018 R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir jam skirta bauda 1100 € dydžio dėl to, kad jis 2018-10-06 14.00 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių m., Žemutinės g. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis ( 1,21 promilės ), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu ( b. l. 13-21 ) R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, skiriant jam galutinę bausmę - laivės atėmimo bausmę 8 mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Kaip jau buvo minėta, R. M. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. po to, kai Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-23 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, jis vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu 2018 m. spalio 6 d. jis buvo nubaustas pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2018 m. spalio 6 d. 14.00 val. Žemutinės gatvėje, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, tokiu būdu pažeidė įpareigojimą – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę ( išskyrus turto konfiskavimą ). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai ( neveikimas ), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti ( ar apskritai, ar kurį laiką ) jų atlikimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis ( administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan. ) ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai ). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ).

R. M. žino apie jam nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pripažino 2018-10-06 vairavęs transporto priemonę, ir vairuodamas transporto priemonę, suprato, kad taip pažeidžia jam nuosprendžiu skirtą draudimą nevairuoti transporto priemonės, teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę pažeidė, nes buvo neblaivus, gailisi dėl padaryto. Baudžiamosios bylos duomenimis R. M., jam paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę pažeidė tik kartą, t. y. 2018-10-06 vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, todėl formaliai egzistuoja aplinkybės taikyti BK 243 straipsnio nuostatas. Tačiau, vienkartinis baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimas negali būti laikomas piktybišku ar sistemingu, neįrodo kaltinamojo veiksmų tęstinumo ir vengimo atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl teismas mano, kad nagrinėjamu atveju R. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties.

Be to, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas ( non bis in idem ), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.

Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ( toliau – ir EŽTT ) ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos ( administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos ) požymių. Šiuo aspektu aktualu tai, kad pagal EŽTT praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos bausmės pobūdis bei griežtumo laipsnis Konvencijos prasme ( 2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje J. Prieš Švediją ( peticijos Nr. 34619/97 ), 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje J. prieš Suomiją ( peticijos Nr. 73053/01 ), 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. Prieš Lietuvą ( peticijos Nr. 13102/04 ), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas S. prieš Austriją ( peticijos Nr. 21539/07 ).

Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia ( be kita ko ), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014, 2k-36-697/2019 ).

Nagrinėjamu atveju R. M. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktų ir 68 straipsniu, kartu su bausme už šio nusikaltimo padarymą R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendis įsiteisėjo 2017-06-23.

R. M. 2018-10-06 14.00 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių m., Žemutinės g. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis ( 1,21 promilės ), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1947-763/2018 pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir jam skirta bauda 1100 € dydžio. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2018-11-14.

2018-10-25 R. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ( b. l. 5-6 ) dėl to, kad 2018 m. spalio 6 d. 14.00 val. Žemutinės gatvėje, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir tokiu būdu pažeidė jam Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu skirtą įpareigojimą – draudimą dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, R. M. už teisei priešingą veiką – transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn – jam 2018-10-22 nutarimu skirta administracinė nuobauda – bauda 1100 € dydžio, todėl už tą pačią veiką jis negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn, kadangi priešingu atveju bus pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas ( non bis in idem ).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. M. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 243 straipsnyje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304, 305, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pagal BK 243 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.