Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. P., jo įgaliotajam atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022 (ROIK 22183641483).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022 (ROIK 22183641483) (toliau – ir nutarimas) G. P. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. MDAS priemonėmis buvo pateiktos importo deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose buvo deklaruotos prekės – medinės lovų dalys, prekės kodas 94039100, siuntėjas (duomenys neskelbtini), šalis – Baltarusija, o gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, šalis – Lietuva. Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, atlikus prekių mėginio tyrimą, buvo nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai suklasifikuotos. Pagal gautus prekių klasifikavimo aktus Nr. 22V0587, 22V0859, 22V0594 deklaruotas prekės kodas 94039100 pakeistas į Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodą 4421999999, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Pagal minėto Reglamento l o straipsnį X priede išvardintas prekes draudžiama įvežti į Europos Sąjungą. Konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius G. P., atgabendamas ir importuodamas prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos ir draudimai, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 o straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 515 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam skirta 200 Eur bauda, už ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – prekių (62 144 kg medienos) konfiskavimas. Subendrinus nuobaudas ANK 38 straipsnio pagrindu, nustatyta galutinė nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – prekių (62 144 kg medienos) konfiskavimas (b. l. 2-3).

G. P., atstovaujamas įgaliotojo atstovo advokato Gedimino Valantiejaus, pateikė skundą dėl minėto nutarimo, prašydamas jį pakeisti panaikinant administracinio poveikio priemonę – daikto (turto) konfiskavimą, kaip pritaikytą neteisėtai ir nepagrįstai, bei sumažinant paskirtos administracinės nuobaudos dydį ir skiriant 600 Eur dydžio baudą. Atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuota ANK 213 straipsnio 3 dalis bei su ja neatsiejamai susijusi 4 dalis jokio privalomo prekių, kurių gabenimo tvarka buvo pažeista, konfiskavimo nenumato. Konfiskavimas yra tik papildoma ir alternatyvi nuobauda, kuri gali būti (arba nebūti taikoma) administracinę nuobaudą skiriančios institucijos diskrecija. Pagal teismų praktiką privalomas turto konfiskavimas pagal ANK 213 straipsnį yra taikomas tik tuomet, kai konfiskuojamo turto (prekių) apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, t. y. kai įvežta prekė negali būti teisėtos apyvartos, ekonominės veiklos, sandorių objektas Lietuvoje, jos negalima laisvai pardavinėti rinkoje, nes prekė yra pavojinga visuomenei arba ji turi dvejopą paskirtį (galima panaudoti kariniais tikslais). Nagrinėjamu atveju į ES muitų teritoriją įvežtos ginčo prekės – mediena (medinės baldų dalys/lovų skersiniai latoflex) – nėra ir nebuvo dvigubos paskirties prekės, tinkamos karinei paskirčiai ar naudojimui kariniais tikslais, nei prekės, kurių apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta. Lietuvos Respublikoje nėra draudžiama rinkoje bei civilinėje apyvartoje prekiauti medinėmis baldų dalimis/lovų skersiniais, juos tik draudžiama įvežti iš Baltarusijos Respublikos kaip šios valstybės muitinės kilmės prekę (pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą). Toks ginčo prekėms nustatytas teisinis režimas niekaip nereiškia, kad būtent tokios rūšies prekių civilinė apyvarta Lietuvos Respublikoje yra negalima ar uždrausta (bendruoju aspektu), kadangi visi minėti reikalavimai yra susiję tik su šios rūšies prekių įsigijimu, importavimu bei vežimu, jei jos yra Baltarusijos Respublikos muitinės kilmės. Pagal savo teisinę ir faktinę prigimtį ginčo prekės tėra visuomenei (valstybei) savaime niekaip nepavojingos ir civilinėje apyvartoje nedraudžiamos baldų detalės ir šiuo aspektu nėra tos prekės (daiktai), kurių konfiskavimas pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį ir su ja sietiną teismų praktiką būtų buvęs privalomas. Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamame nutarime visiškai nepagrindė, dėl kokių papildomų priežasčių ginčo prekių konfiskavimas, įstatymų leidėjo nagrinėjamu atveju nustatytas tik kaip alternatyviai skirtina nuobauda, buvo privalomas esamoje situacijoje. Pareiškėjo manymu, egzistuoja akivaizdus teisinis pagrindas ginčijamo nutarimo dalį, susijusią su ginčo prekių konfiskavimo skyrimu, panaikinti kaip prieštaraujančią aktualiai teismų praktikai šios kategorijos bylose. Aktualioje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinėms institucijoms priskirtos diskrecijos teisės įgyvendinimas sprendžiant jų kompetencijai priskirtus klausimus, tame tarpe taikant administracines sankcijas, turi būti siejamas su konkrečiais objektyviais veiksmų kriterijais, kurie institucijos turi būti motyvuoti bei pagrįsti ir atitikti teisės norminių aktų reikalavimus. Vilniaus teritorinė muitinė priešingai šiai praktikai nemotyvavo savo diskrecijos teisės skirti ginčo prekių konfiskavimą, remdamasi aktualia teismų praktika, kurioje išaiškintas turto konfiskavimo nuobaudos, skiriamos pagal ANK 213 straipsnį, privalomumas/privalomo turto konfiskavimo atvejai. Be to, ginčijamame nutarime yra padaryta kitų aiškių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidų konstatuojant, jog ginčo prekių konfiskavimas būtinas, kadangi „asmens prašymas suteikti galimybę grąžinti prekes siuntėjui negali būti tenkinamas, nes šioms prekėms jau buvo pateiktos importo deklaracijos, siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą. Grąžinus šias prekes, kurios priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “, atsirastų tikimybė, jog prekėms vėl būtų pateikiamos importo deklaracijos siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą. Užtikrinti, kad šios prekės tikrai bus išvežtos siuntėjui, nėra galimybės. Sulaikytos prekės turi trečiųjų šalių statusą ir priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur jas įgijo ir gabeno“. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad ginčo prekėms jau buvo pateiktos importo deklaracijos siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą, savaime nėra joks juridinis faktas, pagrindžiantis, kad tokių prekių konfiskavimas tampa privalomu, kadangi jį lemia ne tai, ar prekės buvo importuotos ar įvežtos kitu būdu (jų atgabenimo į ES muitų teritoriją būdas/procedūra), o pats prekių pobūdis, jų prigimtis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją jis ir nebesiekia šių prekių importuoti į Lietuvą, tik prašo suteikti galimybę jas grąžinti siuntėjui. Institucijos argumentas, jog yra tikimybė, kad prekėms vėl būtų pateikiamos importo deklaracijos, siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą, tėra tik abstraktaus pobūdžio hipotetinis (tikimybinis) argumentas, nesusijęs su jokiomis tiksliomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias reikalaujama tokiais atvejais nurodyti. Šiuo metu ginčo prekės nėra išleistos į laisvą apyvartą ir necirkuliuoja civilinėje apyvartoje, jos yra muitinės prižiūrimos, kas, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio reikalavimais, reiškia, jog šios prekės, kaip Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčios prekės, negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Jos yra saugomos vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1B-8 patvirtintų Prekių sulaikymo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 16 punktu. Šiai dienai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovaujamo ginčo prekių savininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo prekėmis yra apribotos ir jų statusas priklauso nuo pačios muitinės priimamų sprendimų, todėl nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo atstovaujama įmonė be pačios Vilniaus teritorinės muitinės žinios/leidimo paimti jų iš muitinės priežiūros ir/ar pakeisti prekių muitinį statusą negali. Argumentas, kad ginčo prekės paties jų savininko ar atstovo valia gali būti netrukdomai ar be priežiūros išleistos į laisvą apyvartą, yra visiškai nepagrįstas, nes tokios nei faktinės, nei teisinės galimybės, ginčo prekėms šiuo metu esant muitinės priežiūroje ir sulaikytų prekių laikinojo saugojimo vietoje, apskritai nėra. Nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė ginčo prekes, gavus atitinkamą muitinės leidimą, iš muitinės prižiūrimos laikinojo saugojimo vietos išgabenti atgal iš ES muitų teritorijos į trečiąją valstybę, įforminus joms ne importo (išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą, žr. Sąjungos muitinės kodekso 201 str.), tačiau bet kurią kitą muitinės procedūrą, kurios teisinė pasekmė yra nesusijusi su galutiniu ginčo prekių patekimu į ES vidaus rinką (pvz. tranzitą (Sąjungos muitinės kodekso 226-227 str.) ar reeksportą (Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnis), kas objektyviai, įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 765/2006 l o straipsnio tikslus, leistų užtikrinti, kad ginčo prekės nebūtų importuotos į ES muitų teritoriją. Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir pats ES Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 nenustato jokių draudimų grąžinti laikinai saugojamas ir muitinės prižiūrimas Baltarusijos kilmės prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, atgal į Baltarusijos Respubliką (Reglamentu tik draudžiama šias prekes importuoti į ES). Taip pat minėtas Reglamentas nenustato jokios prievolės ES valstybių narių muitinėms visas į ES muitų teritoriją patekusias Baltarusijos Respublikos kilmės prekes, kurios nebuvo išleistos į laisvą apyvartą bei importuotos, privaloma tvarka konfiskuoti.

Taip pat prašoma pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą, nei numato ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcija, atsižvelgiant, jog nusižengimas buvo netyčinis, atsitiktinis ir susijęs ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekiais ar tikslais pažeisti Baltarusijos Respublikai taikomą ES nustatytų tarptautinių sankcijų režimą, bet su atitinkamų ES muitų (muitinės) teisės aktų pokyčiais ir jų neaiškumais/neapibrėžtumais. Taip pat pačios muitinės pareigūnų veiksmais (neveikimu). ES Kombinuotoje Nomenklatūroje (2022 m. taikomoje versijoje, patvirtintoje 2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1832), kuri apibrėžia ginčo prekių tarifinį klasifikavimą, įvežtos ginčo prekės – medinės baldų dalys – yra priskiriamos tarifinio klasifikavimo kodui 9403 9100, aprašomam kaip „Kiti baldai ir jų dalys: Dalys: — Medinės“, kuris objektyviai atitiko ginčo prekių pobūdį ir kuris TARIC informacinėje muitinės sistemoje nėra susietas su Baltarusijos Respublikai nustatytų ES sankcijų taikymu. Būtent ši teisinė aplinkybė objektyviai sudarė prielaidas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui manyti, jog ginčo prekes klasifikuojant tarifinio klasifikavimo kodu 9403 91 00 (pagal Kombinuotąją nomenklatūrą), jos nelaikytinos ES nustatytų sankcijų objektu ir jų įvežti iš Baltarusijos Respublikos nedraudžiama. Kaip konstatuota ginčijamame nutarime, tik Muitinės laboratorijai papildomai ištyrus ginčo prekes ir surašius jų klasifikavimo aktus Nr. 22V0587, 22V0859, 22V0594 paaiškėjo, jog jų klasifikavimo kodas yra netikslus, ir buvo pakeistas specialiuoju (papildomu) ES teisės aktu, t. y. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1290 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo, nors apie tai iš anksto muitinės pareigūnai nebuvo pranešę ar suteikę konsultacijų. Atitinkamai nagrinėjamas pažeidimas buvo padaryti ne bandant apgauti muitinės įstaigas ar siekiant sąmoningai neteisėtai įvežti į ES muitų teritoriją prekes, esančias tarptautinių sankcijų objektu. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo 11 priedėlio 3.39 standarte numatyta, jog muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo (b. l. 41-51).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su skunde išdėstytais teiginiais ir palaiko nutarime pateiktus argumentus dėl sulaikytų daiktų konfiskavimo. Medinės lentjuostės neabejotinai yra pripažįstamos administracinio nusižengimo dalyku. Pažymi, jog prekes, kurios klasifikuojamos prekės kodu 4421, vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams l o straipsnio 1 dalimi, draudžiama importuoti, jei jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos eksportuojamos iš Baltarusijos, įsigyti, vežti į bet kurią kitą šalį. Prekės, kurioms pateiktos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negali būti išleistos į laisvą apyvartą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsigijo prekes, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas 4421999999. Asmens prašymas suteikti galimybę grąžinti prekes siuntėjui negali būti tenkinamas, nes šioms prekėms jau buvo pateiktos importo deklaracijos siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą. Grąžinus šias prekes, kurios priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsirastų tikimybė, jog prekėms vėl būtų pateikiamos importo deklaracijos siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą. Užtikrinti, kad šios prekės tikrai bus išvežtos siuntėjui, nėra galimybės. Sulaikytos prekės turi trečiųjų šalių statusą ir priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jas įsigijo bei gabeno. Pagal Reglamento l o straipsnio 2 dalį medienos gaminius, nurodytus Reglamento X priede, buvo galima vežti iki 2022 birželio 4 d. Pažymi, jog Reglamento l o straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, jog draudžiama vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį, todėl grąžinus prekes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad jis grąžintų jas atgal į Baltarusiją, asmuo toliau darytų nusižengimą. Grąžinus prekes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, susidarytų situacija, leidžianti asmeniui ir toliau daryti nusižengimą, t. y. vežti Baltarusijos kilmės medienos gaminius, nors tokių gaminių vežimas yra draudžiamas. Taip pat pažymi, jog Europos komisija, pasisakydama dėl Reglamento l o straipsnio taikymo po 2022 m. birželio 4 d., išaiškino, jog prekėms, kurios nebuvo išleistos į laisvą apyvartą iki 2022 m. birželio 4 d., taikomos sankcijos, t. y. jos negali būti išleistos nei į laisvą apyvartą, nei grąžintos Baltarusijos eksportuotojui (Doc 201 - Question from DK - Question on interpretation of Regulation (EU) 2022/255 when goods are placed under a special procedure). Atsižvelgus į tai, kas buvo išdėstyta, prekės, kurios yra administracinio nusižengimo dalykas bei kurioms pateiktos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negali būti grąžinamos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tokias prekes draudžiama įsigyti, importuoti bei vežti. Priešingu atveju susidarytų ydinga praktika, prieštaraujanti Reglamentu įtvirtintiems draudimams, bei sudarytų galimybę asmeniui toliau daryti nusižengimus. Pažymi, jog prašoma pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Šios teisės normos taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju, Institucijos nuomone, nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas. G. P. ANK 213 straipsnio 3 dalyje bei 515 straipsnio sankcijų ribose paskirta minimali 1200 Eur bauda bei administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimas turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį ir bus efektyvia prevencine ir proporcinga priemone nuobaudoms keliamiems tikslams pasiekti. Administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl nusižengimo dalyko konfiskavimo. Priešingu atveju teisinės atsakomybės poveikis bus formalus, o ateityje gali susidaryti galimybė asmeniui daryti analogišką nusižengimą. Remdamiesi išdėstytu, prašo skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. P. parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jauna, veiklą pradėjo tik 2022 m. rugpjūčio pradžioje. Planavo veiklą pradėti pavasario pradžioje, tačiau dėl karo Ukrainoje veiklos pradžia buvo atidėta. Pats jis yra patyręs ekspeditorius, kuris, įgijęs daug praktikos, verslo kontaktų, nutarė užsiimti sava veikla. Sutartį dėl prekių (medinių lovų dalių – lovų skersinių (latoflex)) įgijimo sudarė 2022 m. rugpjūtį. Visi eksportuotojai šiai prekei taiko kodą 9403. Šiai prekei nėra taikoma jokių sertifikatų, ribojimų ar panašiai. Įvežant šias prekes ir bandant jas išleisti į apyvartą, paduodant deklaracijas, buvo keleto dienų skirtumas. Jei jis būtų turėjęs piktų kėslų, nebūtų teikęs dar vienos deklaracijos. Dėl prekių grąžinimo siuntėjui procedūros nesutinka su muitine, kad ji negali kontroliuoti prekių grąžinimo. Paraleliai sulaikytosioms prekėms važiavo dar viena transporto prekė su prekėmis, jų taip pat nebuvo leista įvežti dėl pasikeitusio kodo, tuomet jis pateikė muitinei prašymą leisti prekes grąžinti į Baltarusiją, muitinė išleido tranzitinę deklaraciją, su kuria buvo leista grąžinti prekes. Sulaikytoms prekėms kodas buvo parinktas vadovaujantis Kombinuotąja nomenklatūra. Jis negalėjo žinoti, kad paprastoms lentjuostėms, kurias buityje gali rasti visi, pakėlę savo lovų čiužinius, bus taikomas kodas 4421, nes technologiniai procesai gaminant šį gaminį yra pakankami sudėtingi. Prekių aprašymai pagal 4421 ir 9403 kodus yra labai panašūs. Klasifikavimo niuansus suprato tik po atlikto muitinės laboratorijos tyrimo ir išaiškinimo. Neginčija oficialaus šios įstaigos sprendimo. Bet jam pačiam net nekilo jokių abejonių dėl prekės klasifikavimo pagal 9403 kodą. Visi šios prekės gamintojai iki šios dienos naudoja savo dokumentuose kodą 94039100, eskportuodami savo gaminius. Tokią pat prekę dabar pirko iš Turkijos ir eksportuotojas tebenaudoja kodą 94039100. Labai gailisi, kad dėl žinių trūkumo padarė pažeidimą. Prašo atsižvelgti, jog muitinės sistemoje informacija dėl bylai aktualių prekių kodų nebuvo pakeista, joje iki šiol nėra įvesti pakeitimai, o jis vadovavosi viešai skelbiama nomenklatūra. Pagal ANK 213 straipsnį prekių konfiskavimas nėra privalomas. Prekių konfiskavimas sužlugdys įmonę.

Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Gediminas Valantiejus palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas apskritai neturėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal abu ANK straipsnius, o tik pagal vieną specialųjį – ANK 515 straipsnį, numatantį atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus, kuris apskritai nenumato jokios prekių konfiskacijos. Remdamiesi ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo teismo tikslinti pareiškėjo veikos klasifikaciją ir nuobaudą skirti tik ANK 515 straipsnio ribose. ANK 213 straipsnio 3 dalies dispozicija numato atsakomybę už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Baldų detalių gabenimui jokio specialaus leidimo nereikia, tad šis straipsnis apskritai nėra aktualus. ANK 213 straipsnis teismų praktikoje taikomas, kai gabenamos dvejopos paskirties prekės, kurių transportas, eksportas, importas ribojamas. Tai pavojingos valstybei, visuomenei prekės (karinė įranga, cheminės medžiagos ir pan.). Šiai dienai nėra jokio teisės akto (Reglamento, direktyvos), kuriame būtų nustatyta, kad valstybė narė privalo konfiskuoti prekes, kurias gaunamos iš šalies, kuriai taikomos sankcijos. Nei reglamente (EB) Nr. 765/2006, nei jokiame kitame akte nenumatytas privalomas prekių konfiskavimas. Dar tik vyksta diskusijos, kad reikia suvienodinti nuobaudas valstybėse narėse, bet kol kas jos pačios sprendžia, kaip taikyti administracinę atsakomybę. O Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas privalomo prekių konfiskavimo nagrinėjamu atveju nenumato, net ir veiką kvalifikuojant pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį. Kalbant apie sankcijas ES muitų srityje, tai visose valstybėse narėse reglamentuotas Muitinės kodeksas (42 straipsnis „Sankcijos“) taip pat nenumato prekių konfiskavimo. Šiai bylai aktualios prekės saugomos muitinėje, jos dar nėra išleistos į apyvartą ir gali būti grąžintos siuntėjui. Pareiškėjas net neprašo leidimo leisti šioms prekėms patekti į ES muitų teritoriją, tik siekia leidimo grąžinti jas į trečiąją šalį. Jos niekaip nepateks į ES rinką. Juolab, kad tokia praktika jau buvo taikoma, sykį muitinė nurodžiusi, kad norimos įvežti prekės yra sankcionuojamos, pati leido jas grąžinti siuntėjui (kaip įrodymą pateikė teismui tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol nei Lietuvos informacinėje sistemoje LITAR, nei Europos Sąjungos sistemoje TARIC nėra rodoma jokių apribojimų įvežti šią prekę į Europos Sąjungą.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė parodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Prekės buvo vežamos jau po to, kai buvo jas uždrausta įvežti į Europos Sąjungą. Europos Komisijos nuomone, neleistinai įvežamos prekės turi būti konfiskuojamos (b. l. 89), šis išaiškinimas nėra viešai prieinama informacija, ji skirta tik ES valstybių narių muitinių administracijoms ir yra platinama per sistemą RMS2. Danija buvo uždavusi klausimą, ar medienos gaminiai gali būti išleisti į laisvą apyvartą, jai buvo atsakyta, jog jei prekės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą iki 2022 m. birželio 4 d. ir joms yra taikomos sankcijos, jos nei gali būti išleistos į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, nei grąžintos Baltarusijos eksportuotojui. Institucijos nuomone, šioje byloje taip pat yra analogiška situacija. Prekės turi būti konfiskuotos, nes pagal Europos Komisijos išaiškinimą, jų negalima nei įvežti, nei grąžinti siuntėjui. Pareiškėjui ir taip buvo paskirta minimali bauda. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių ją mažinti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nėra.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 213 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 515 straipsnis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą.

Nagrinėjamai bylai aktualus Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (iš dalies pakeistas 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2022/355) 1o straipsnis, kuris numato, jog draudžiama į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jie eksportuoti iš Baltarusijos (1 dalies a) punktas), tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija (1 dalies b) punktas); vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį (1 dalies c) punktas). Minėtas X priedas numato, jog į 1o straipsnyje nurodytų medienos gaminių sąrašą patenka mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys, klasifikuojamos Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodu 44.

Byloje nėra ginčo dėl administraciniame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. MDAS priemonėmis Lietuvos muitinei pateikė importo deklaracijas MRN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose buvo deklaruotos importuojamos prekės – medinės lovų dalys (latoflex), Kombinuotosios nomenklatūros prekės kodas 94039100, bendra prekių vertė 67556,14 Eur. Pareiškėjas taip pat neginčija Vilniaus teritorinės muitinės nustatyto fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ importuotos prekės buvo klasifikuotos neteisingai, nes atlikus šių prekių mėginio tyrimus, deklaruotas prekės kodas 94039100 pakeistas į KN kodą 4421999999.

Byloje taip pat nėra ginčo, jog šiai prekių rūšiai yra taikomi apribojimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Šioje byloje tik kilęs ginčas dėl G. P. veikos kvalifikavimo bei nuobaudos individualizavimo.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pareiškėjo ir jo įgaliotojo atstovo nuomone, jo padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal specialiąją normą – ANK 515 straipsnį, numatantį atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą, o ne pagal bendrąją normą – be kita ko numatančią atsakomybę už prekių, kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Tuo tarpu Institucijos manymu, pareiškėjo neteisėta veika sudaro idealiąją abiejų nusižengimų sutaptį.

Teismas tiek su pareiškėjo, tiek su Institucijos pozicija sutinka tik iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį Tarptautinė sankcija – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. Pagal šio įstatymo 4 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 3 dalį Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos. Ekonominės sankcijos – civilinės, dvigubos paskirties prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, įskaitant tarpininkavimą, apribojimai; prekybos su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai, ir pan.

Tokiu būdu, abi teisės normos (ANK 213 straipsnio 3 dalis ir 515 straipsnis) yra tiesiogiai susijusios su apribojimų prekių gabenimui (importui, eksportui) nesilaikymu. Tačiau abejotina pareiškėjo pozicija, kad ANK 515 straipsnis yra specialioji norma ANK 213 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Bendroji teisės norma – tai norma, kuri formuluoja bendrą elgesio taisyklę ir yra taikoma neribotam subjektų ratui ir nustato specialiųjų normų reguliavimo kryptį ir metodą, tačiau jos turinio plėtojimui gali būti kuriamos specialiosios teisės normos. Tuo tarpu ANK 515 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reguliuoja žymiai platesnį visuomeninių santykių spektrą nei prekių, kurių importas/eksportas ribojamas, gabenimo tvarka. Nagrinėjamu atveju žymiai siauresnė ir konkretesnė norma yra ANK 213 straipsnio 3 dalis, bet ji neturi tarptautiškumo požymio.

Teismo vertinimu, pareiškėjo veika galėtų sudaryti abiejų nusižengimų sutaptį, jei ji būtų buvusi padaryta tyčine kaltės forma. Baudžiamojoje teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog tarptautinis sankcijų pažeidimas (kaip BK 123¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika) gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog pažeidžia tarptautines sankcijas, ir to nori, sąmoningai kėsindamasis į jomis saugomus interesus. Analogiškai turėtų būti vertinamas ir šios rūšies administracinis nusižengimas.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nusižengimas importuojant bylai aktualias prekes buvo padarytas neatsargia, o ne tyčine kaltės forma.

Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir skelbiama viešai. 2022 m. Kombinuotosios nomenklatūros versija patvirtinta 2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1832. Pagal viešai skelbiamą Kombinuotąją nomenklatūrą kodu 4421999999 yra klasifikuojami „Kiti medienos gaminiai“, niekaip jų tiksliau neapibūdinant, o kodu 9403 9100 – „Kiti baldai ir jų dalys - Medinės dalys“. Iš pirmo žvilgsnio abiejų kodų aprašymai tinka medinėms lovų dalims, tačiau kodas 9403 9100 atrodo konkretesnis ir tikslesnis importuojamoms prekėms – medinėms lovų dalims.

Tačiau 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1290 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje buvo patikslinta, kad prekių rūšis, apibūdinama kaip „Medinės lentjuostės, kurias sudaro keli buko arba beržo faneros sluoksniai ir kurių ilgis 480–1 960 mm, plotis 25–105 mm, o storis maždaug 10 mm. Lentjuostės yra lukštintos, sluoksniuotos, sudarytos iš klijuotos medienos ir padengtos. Jos yra tiesios arba lenktos, suapvalintais šonais, galinčios atlaikyti didelę apkrovą ir lenkimo stiprį. Lentjuostės suprojektuotos taip, kad jas būtų galima papildomai neapdorojus montuoti į lovų, fotelių ar sofų rėmus“, turi būti klasifikuojamos KN kodu 4421 9999. Šio sprendimo motyvuose išaiškinta, kad gaminys nelaikytinas baldų dalimis ir nepriskirtinas 9401 arba 9403 pozicijai, nes visų pirma neįmanoma nustatyti, ar lentjuostės turi būti montuojamos vien tik (išimtinai) į produktų, priskiriamų 9401 pozicijai, rėmus, ar į produktų, priskiriamų 9403 pozicijai, rėmus. 94 skirsniui priskiriamos prekių, priskiriamų 9401 ir 9403 pozicijoms, dalys, jeigu jos dėl savo pavidalo ar kitų konkrečių savybių atpažįstamos kaip dalys, skirtos vien tik arba daugiausiai gaminiui, priskiriamam toms pozicijoms. Be to, lentjuostės nelaikytinos lovų, fotelių ar sofų dalimis, nes jos skirtos montuoti į šių baldų rėmus, todėl jos laikytinos čiužinių karkasų, priskiriamų 9404 pozicijai, dalimis. Vadovaujantis 94 skirsnio 3 pastabos B punktu, atskirai pateikiami čiužinių karkasai nelaikytini prekių dalimis ir nepriskirtini, inter alia, 9401 arba 9403 pozicijai. Kadangi 9404 pozicijai priskiriami tik sukomplektuoti produktai, o ne jų dalys, gaminys nepriskirtinas ir tai pozicijai. Lentjuostės pagal objektyvias charakteristikas (porinius matmenis, suapvalintus kraštus, paviršiaus apdorojimą, pajėgumą atlaikyti didelę apkrovą ir lenkimo stiprį) atpažįstamos kaip rėmų dalys. Jos buvo apdorotos tokiu būdu, kad joms suteiktas esminis kitai pozicijai priskiriamų gaminių (sluoksniuotosios medienos gaminių) požymis (taip pat žr. SS paaiškinimų 4412 pozicijos paaiškinimų antrą pastraipą). Todėl jos nelaikytinos sluoksniuotąja mediena ir nepriskirtinos 4412 pozicijai. Taigi lentjuostės klasifikuotinos pagal medžiagą, iš kurios jos yra pagamintos, laikytinos kitais medienos gaminiais ir joms priskirtinas KN kodas 4421 99 99. Šis įgyvendinimo reglamentas įsigaliojo dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Reglamentas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2020 m. rugsėjo 16 d. Pagal jo 2 straipsnio nuostatas, šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalimi, buvo galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Tokiu būdu pareiškėjo gabenamų prekių rūšį vėliausiai nuo 2021 m. sausio 6 d. buvo privaloma deklaruoti kodu 4421 9999.

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1290 turinys nepalieka jokių abejonių, kad G. P. vadovaujamos firmos 2022 m. rugsėjį importuojamos prekės (lovų lentjuostės) turėjo būti klasifikuotos ne pagal KN kodą 94039100, tačiau pagal Vilniaus teritorinės muitinės nurodytą kodą – 4421999999, patenkantį į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 veikimo sferą.

Iš G. P. paaiškinimų išeina, kad apie šiuos jo veiklai aktualius Kombinuotosios nomenklatūros pokyčius jam žinoma nebuvo. Pareiškėjas tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog iki šiol gabenant medines lovų dalis lentjuostes – šių prekių importo deklaracijose nuo seno būdavo naudojamas kodas 94039100 ir jokių pretenzijų iš Muitinės pusės nebuvo. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nebuvo paneigtos ir teismui nėra pagrindo jomis netikėti, nes iš Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1290 motyvų, dėl ko yra tikslinamas kodas, matyti, jog šias prekes (lentjuostes) buvo linkstama įvardinti kodu 9403.

Pažymėtina, kad Lietuvos muitinės tinklapyje skelbiamame Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) naršyklėje (LITAR yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. Integruotą tarifą sudaro nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikoje galiojantys Europos Bendrijos integruoto tarifo TARIC duomenys), kuri siūloma naudoti konkrečiam prekių nomenklatūros kodui taikomų muitų ir mokesčių tarifų, kai kurių draudimų ir apribojimų, kitos susijusios informacijos paieškai, skelbiami Kombinuotosios nomenklatūros duomenys, niekaip neatspindi 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1290 padarytų pakeitimų. Šia baze ir joje skelbiamais prekių kodais vadovavosi ir pareiškėjas, importuodamas prekes. Analogišką paiešką galima atlikti tiesiogiai ir Europos Sąjungos siūlomoje internetinėje integruotojo muitų tarifo (TARIC) duomenų bazėje, tačiau ir joje kodu 4421999999 iki šiol klasifikuojami „Kiti medžio gaminiai“, jų niekaip nekonkretinant.

Kadangi nei LITAR, nei TARIC duomenų bazėse Kombinuotosios nomenklatūros kodų pokyčiai, aktualūs šiai bylai, neatsispindi, prie kodo 44219999(99) nėra padaryta jokių prekės aprašymo pakeitimų, prekių importuotojai/eksportuotojai apie juos galimybės sužinoti neturi, tiesiogiai nestudijuodami atitinkamų ES reglamentų.

Remiantis išdėstytu, teismui nėra pagrindo abejoti, kad prekių gabenimo tvarkos pažeidimą lėmė tik Europos Sąjungos teisės aktų ir jais padarytų Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimų nežinojimas, o ne sąmoningas siekis įvežti į Europos Sąjungos muitų teritoriją prekes, esančias tarptautiniu sankcijų objektu. Prekių kodu 94039100 klasifikuojamos prekės nepatenka į sąrašus prekių, kurių importui iš Baltarusijos yra taikomi ribojimai ir draudimai (ekonominė sankcija). Tai buitinė, civilinėje apyvartoje paprastai visiškai laisvai cirkuliuojanti prekė, neturinti nei tiesioginės karinės, nei dvigubos, nei kitais aspektais pavojingos visuomenei paskirties. Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra Baltarusijos Respublikos ūkio subjektas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog bendrovė (jos vadovas) turėjo žinoti apie tarptautinėmis sankcijomis taikomus apribojimus, ir galimai siekė juos apeiti. Atitinkamai G. P. neturėjo pagrindo manyti, kad importuodamas iš Baltarusijos medines baldų dalis, deklaruojamas nors ir neteisingu, bet iki tol nuosekliai ir sėkmingai taikytu kodu, jis pažeidžia tarptautines sankcijas. Nesant jo veikoje tyčios pažeisti Europos Sąjungos taikomas ekonomines sankcijas Baltarusijai, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas.

Teismo vertinimu, neatsargia kaltės forma padaryta G. P. veika gali būti kvalifikuota tik kaip ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Todėl teismas neanalizuoja teisės normų, numatytų ANK 413 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje, konkurencijos klausimo. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, konstatuojant, jog G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 3 dalyje (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl administracinio poveikio priemonės

Pareiškėjo teigimu, Institucija visiškai nepagrįstai ir nesilaikydama teismų formuluojamos praktikos šios rūšies bylose jam pritaikė administracinio poveikio priemonę – turto (prekių) konfiskavimą. Teismas sutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Skunde pagrįstai akcentuojama, jog ANK 213 straipsnio 4 dalis numato tik galimybę, o ne pareigą taikyti prekių konfiskavimą. Nėra ginčo, jog muitinės sulaikytos prekės yra padaryto nusižengimo dalykas ir pagal ANK 29 straipsnio 2 dalies nuostatas yra tinkamas konfiskavimo objektas, tačiau tai savaime nereiškia, kad konfiskavimas turi būti taikomas automatiškai, kai specialiosios dalies norma to nereikalauja. ANK 29 straipsnis, kurio nuostatomis rėmėsi Institucija savo atsiliepime ir teisminio nagrinėjimo metu, numato tik pagrindus ir sąlygas turto konfiskavimui, tačiau šios administracinio poveikio priemonės taikymo privalomumą nustato administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies teisės normų sankcijos. Pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį nagrinėjamo nusižengimo atveju ginčijamą nutarimą priėmusi institucija turėjo diskreciją taikyti sankciją – administracinio poveikio priemonę prekių konfiskavimą, tačiau pareiškėjas teisingai akcentuoja, jog realizuodama šią diskrecijos teisę ji turėjo ją pagrįsti įtikinamais ir svariais argumentais, pirmiausiai susijusiais su šios priemonės taikymo proporcingumu.

Nors Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 nenumato prekių konfiskavimo galimybės, ją vis tik numato Sąjungos muitinės kodeksas, kurio 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl kurios nors iš šių priežasčių, tarp jų – prekėms taikomi draudimai ar apribojimai (98 straipsnio 1 dalies b) punkto iv) papunktis). Tačiau tuo pačiu Muitinės kodekso 42 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekviena valstybė narė pati nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Teismas pažymi, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokių pačių principų laikytasi ir svarstant administracinio poveikio priemonės skyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-648/2022.

Kaip minėta, nagrinėjamas nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma, tikslo pažeisti tarptautinių sankcijų pagrindų taikomų importo apribojimų pažeidėjas neturėjo. Jo mėgintos importuoti prekės nėra nei uždraustos civilinėje apyvartoje, nei pavojingos, nei tinkamos karinėms reikmėms ir pan., taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios teismų praktikoje lemia pagrįstu laikomą šių prekių konfiskavimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-14-312/2020, AN2-105-574/2022, AN2-343-929/2022).

Sprendimą taikyti prekių konfiskavimą ginčijamame nutarime Institucija grindė tik tuo, kad muitinė negali užtikrinti, jog sulaikytos prekės savininko bus grąžintos eksportuotojui, o ne realizuotos trečiosiose šalyse arba kitose ES valstybėse narėse. Atsiliepime nurodė papildomą argumentą – Europos komisijos konsultaciją Valstybių narių muitinėms, nurodančią, jog iki 2022 m. birželio 4 d. prekės, kurioms taikomos sankcijos ir kurios nebuvo išleistos į laisvą apyvartą, negali nei būti muitinės nei išleistos į laisvą apyvartą nei grąžintos Baltarusijos eksportuotojams (b. l. 89). Tačiau iš šio trumpo atsakymo nėra aišku, nei apie kokio pobūdžio prekes eina kalba, nei kokia kaltės forma buvo padarytas importo sankcijos pažeidimas (galimai kalba eina apie tyčinį tarptautinių sankcijų pažeidimą), nei galiausiai iš kokios konkrečios teisės normos kildinamas Komisijos manymas, jog sulaikyta prekė negali būti grąžinta eksportuotojui. Atkreiptinas dėmesys, jog prie minimos konsultacijos yra pastaba „Atsakomybės apribojimas“, kur, be kita ko, pažymima, kad tai tik bendro pobūdžio informacija, kuri nėra skirta jokio konkretaus fizinio ar juridinio asmens konkrečioms aplinkybėms. Pati Institucija atsisakymą grąžinti prekes, kad jos galėtų būti perduotos atgal jų eksportuotojui, motyvavo Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio nuostata, jog baltarusiškos kilmės X priede išvardintus medienos gaminius draudžiama ne tik importuoti į ES, bet ir tokius gaminius vežti į bet kurią kitą šalį (1 o straipsnio 1 dalies c) punktas), tačiau iš straipsnio formuluotės abejotina, jog šis draudimas taikytinas ir sulaikomų prekių grąžinimui į kilmės šalį. Be to byloje negauta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog G. P. anksčiau būtų bandęs grąžintas prekes vėl importuoti, taip siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą, todėl laikytini nepagrįstais nutarimo argumentai, kad jis ir toliau darys nusižengimą, t. y. prekes bandys įvežti iš naujo į Lietuvą ar kitą šalį. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad G. P. atžvilgiu taikyta administracinio poveikio priemonė – turto (prekių) konfiskavimas nėra proporcinga padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui, jos taikymas perteklinis. Bauda nagrinėjamu atveju yra pakankama atgrasymo nuo galimų šios rūšies pažeidimų ateityje priemonė. Todėl nutarimas keistinas, naikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę – prekių konfiskavimą. Teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju prekės dėl taikomų ribojimų jų importui negali būti iškeistos į laisvą apyvartą, todėl turi būti grąžintos siuntėjui Vilniaus teritorinės muitinės pasirinkta forma. Pareiškėjo teigimu, jo bendrovei jau buvo leista grąžinti į šalį neįleistas prekes siuntėjui/eksportuotojui, taikant tranzito procedūrą, ir tai nėra nežinoma muitinei praktika.

Dėl baudos dydžio

ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų. Pareiškėjas prašo mažinti jam skirtą baudą iki šešių šimtų eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

G. P. teisme išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis pripažįsta nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, nors G. P. veika atitinka ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, tačiau veika padaryta neatsargiai, esminių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams ji nesukėlė. Nors savaime šios aplinkybės nėra ypatingai išskirtinės, o paskirta bauda yra minimali, vis tik įvertinus tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas iki aptariamo nusižengimų nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, o valstybės institucijos skelbiami viešai duomenys (LITAR) yra painūs ir net klaidinantys, aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia svarstyti švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą.

Apibendrinant konstatuotina, kad nors Vilniaus teritorinė muitinė pagal tuo metu nustatytas aplinkybes priėmė pagrįstą nutarimą ir paskyrė pagrįstą nuobaudą, vis tik nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1200 Eur) paskyrimas neatitiktų padarytos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti G. P. paskyrus dvigubai mažesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022 (ROIK 22183641483).

Konstatuoti, kad nustatyta G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

G. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, G. P. skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą.

Administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.