Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui L. D. dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024-06-14 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovui. Eismo įvykio kaltininkas vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininko transporto priemonė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas draudimo bendrovėje ADB GJENSIDIGE. Atsakovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas savanorišku Transporto priemonių draudimu (KASKO) Balcia Insurance SE, Lietuvoje veikiančioje per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, draudimo sutarties numeris (duomenys neskelbtini), sutarties galiojimas nuo 2023-07-28 iki 2024-07-27.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl patirtos žalos atlyginimo, užpildė prašymą ir pateikė prašomus dokumentus. Ieškovė atliko draudžiamojo įvykio administravimą, sudarė žalos sąmatą NR. (duomenys neskelbtini) ir 2024-06-25 išmokėjo atsakovui 205,94 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti remiantis Transporto priemonių draudimo sutartimi (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę ADB GJENSIDIGE, kaip atsakingą draudiką, su pretenzija dėl išmokėtos sumos susigrąžinimo subrogacijos pagrindu. Ieškovė gavo atsakymą, kad draudimo bendrovė ADB GJENSIDIGE dėl to paties įvykio (2024-06-14 18:36 val.) metu automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirtų sugadinimų atsakovui išmokėjo 280,33 Eur žalos atlyginimą pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Į bylą pateiktas 2024­-06-18 sprendimas dėl draudimo išmokos ir žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovės veiksmų, nes ieškovė išmokėjo draudimo išmoką už tą patį įvykį, tuo atsakovas dėl draudimo įvykio praturtėjo, ta pačia suma sumažėjo ieškovės turtas ir yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, atsakovo praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo, atsakovas nepagrįstai praturtėjo iki pareiškiant ieškinį ir nėra kito racionalaus gynybos būdo apginti pažeistas teises. Teismas nurodė, kad būtina įrodyti, jog atsakovas praturtėjo nesąžiningai. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės darbuotojas nepasidomėjo tuo, ar atsakovui dėl įvykio buvo pagrindas išmokėti draudimo išmoką, įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką. Teismo vertinimu, atsakovo praturtėjimas atsirado tik dėl to, kad ieškovė dėl savo kaltės nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų taip, kad išvengti nuostolių, todėl ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo sutikti.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kitais teisės aktais). Pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalį Draudimo įstatymo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Taigi, tiek pagal bendrąjį draudimo teisinius santykius nustatantį reguliavimą, tiek ir pagal TPVCAPDĮ civilinės atsakomybės draudimo tikslai sutampa.

16. TPVCAPD sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis). Kaip ir pagal bendrąjį draudimo teisinių santykių reguliavimą, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus, nukentėjęs asmuo (arba draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką pagal subrogacijos teisę) turi teisę, remdamasis tiesioginio reikalavimo teise, nukreipti savo reikalavimą į civilinės atsakomybės draudiką.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

18. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

19. TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu.

21. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, kad: „Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų)“ ir vertina, kad atsakovui žalą visiškai atlygino kaltininko draudimo bendrovė ADB GJENSIDIGE. Atsakovas apskaičiuotos žalos dydžio neginčijo, todėl ieškovės atsakovui išmokėtoji 205,94 Eur draudimo išmokos suma žalai atlyginti dėl to paties eismo įvykio metu patirtų automobilio sugadinimų, viršija Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnyje įtvirtintą draudžiamojo įvykio metu patirtų nuostolių sumą. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas gavo dvi išmokas, kurių bendra vertė viršija patirtą faktinę žalą.

23. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovės draudimo taisyklėse nebuvo jokio punkto, kuris iš viso draustų kreiptis dėl išmokos išmokėjimo tuo atveju, jeigu žalą padengė kaltininko draudimo bendrovė. Atsakovas, supratęs, kad galėtų gauti tik sumažinto dydžio išmoką, kreipėsi į ieškovę, užpildė ieškovės parengto turinio blanką, kuriame nebuvo jokios grafos, į kurią jis būtų galėjęs įrašyti duomenis apie tai, kad jam jau išmokėta draudimo išmoka. Vertina, kad jam išmokėta sumažinto dydžio išmoka, todėl pareikalavus ją grąžinti ir ieškovės atstovams nepaaiškinus priežasčių, nenurodžius teisės normų, kurias jis, atsakovas, būtų pažeidęs, išmokos negrąžino, nors niekada neatsisakė grąžinti.

24. Transporto priemonių draudimo (Kasko) visų rizikų draudimo taisyklių Nr. LT-002.04 (galioja nuo 2022-12-15) 7 punktas nustato, kad atsitikus įvykiui privalu pateikti išsamią informaciją apie įvykį ir su juo susijusias išlaidas. Draudimo Taisyklių 4 dalies 5 punkte numatyta, kad draudėjas turi pateikti visą informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad atsakovas nurodė, jog ieškovei pranešė visas aplinkybes, susijusias su įvykiu, tačiau nenurodė aplinkybių, susijusių su draudimo išmokos jam išmokėjimu iš ADB „Gjensidige“. Atsakovo argumentai, jog jo nebuvo pareikalauta nurodyti tokias aplinkybes, todėl jis ir nenurodė šių aplinkybių apie jam jau išmokėtą draudimo išmoką, atmestini kaip deklaratyvūs. Vertintina, jog atsakovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą, nutylėjo informaciją dėl kreipimosi į civilinės atsakomybės draudiką. Akcentuotina, kad civilinės atsakomybės draudiko taip pat neinformavo, kad kreipėsi į ieškovę dėl išmokos pagal KASKO sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas išreiškė poziciją, jog sutinka apmokėti gautą draudimo sumą. Tokios aplinkybės taip pat leidžia vertinti, jog atsakovas suprato, jog nesilaikė pareigos atskleisti informacijos apie kreipimąsi į civilinės atsakomybės draudiką. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog galioja abipusio pasitikėjimo prezumpcija, o ne atvirkščiai. Ieškovę ir atsakovą sieja savanoriškojo draudimo teisiniai santykiai, kurie vertinami kaip fiduciariniai teisiniai santykiai, kurie savo esme grindžiami maksimaliu abipusiu pasitikėjimu.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad nedraudžiamieji įvykiai yra nustatyti taisyklių 10 dalyje. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta jokių sąlygų įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, todėl ieškovė netaikė šių nuostatų ir įvykį pripažino draudžiamuoju. Taisyklių 9 dalies 5 punkte numatyta, kad pripažinus įvykį draudžiamuoju, draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką, jei žalą visiškai ar iš dalies atlygino asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba ji gali būti atlyginta pagal TPVCAPD.

26. Teismas iš esmės pritaria apeliantės argumentams, kad atsakovui pateikus duomenis, apie jam jau išmokėtą draudimo išmoką iš civilinės atsakomybės draudiko, prieš mokant ieškovės draudimo išmoką, būtų taikomas taisyklių 9 dalies 5 punktas, t. y. taisyklių sąlyga, kuri yra taikytina būtent dvigubo draudimo atveju. Ieškovės teigimu, civilinės atsakomybės draudikui visiškai neatlyginus žalos, draudėjui pagal taisyklių 9 dalies 5 punktą, būtų mokamas skirtumas tarp civilinės atsakomybės draudiko atlygintos žalos ir ieškovės apskaičiuotos žalos, t. y. draudimo išmoka mažinama suma, kuri yra išmokėta civilinės atsakomybės draudiko.

27. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką už tą patį įvykį, tuo atsakovas dėl draudimo įvykio praturtėjo, ta pačia suma sumažėjo ieškovės turtas ir yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, atsakovo praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto draudimo sutartis savo prigimtimi yra kompensacinio pobūdžio – už vieną draudimo įvykį draudėjas negali gauti didesnės draudimo išmokos negu faktiškai jo patirti nuostoliai. Draudimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato taisyklę, pagal kurią draudimo išmoką išmokėjusiam draudikui pereina draudėjo (naudos gavėjo) teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Ši teisė atsiranda, kai draudikas išmoka draudimo išmoką ir galioja iki to laiko, kol už žalą atsakingas asmuo jos neatlygina. Tuo atveju, jeigu draudėjas (naudos gavėjas) faktiškai gautų ir draudimo išmoką, ir žalos atlyginimą, atsirastų nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai, ir draudikas įgytų reikalavimo teisę grąžinti draudimo išmokos sumą, viršijančią žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2008).

29. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Tenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisimos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme dienos (2024 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus tenkinti pagrindinį ieškinio reikalavimą, atitinkamai perskaičiuojamos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

32. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

33. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į ieškovės atstovo paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, kad ieškovė neteikia didelio dėmesio mažo dydžio draudimo išmokų išmokėjimui, negaišta laiko užklausoms siųsti, todėl prieš išmokant neužklausia duomenų, ar, pvz., kaip šiuo atveju, galėjo būti jau išmokėta draudimo išmoka kitos draudimo bendrovės, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus, vertinant ir ieškovės elgesį susiklosčiusioje situacijoje kaip nepagrįstą neveikimą, egzistuoja pagrindas netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei neatlyginimo, įvertina jos procesinį elgesį bei vadovaujasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

34. Pirmosios instancijos teismas patyrė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Tenkinus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio.

36. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti 484,00 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl tenkinus apeliacinį skundą priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinant:

Priteisti ieškovei Balcia Insurance SE, įmonės kodas 4003159840, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 304498010, iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 205,95 Eur (du šimtus penkis eurus ir 95 ct) sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės Balcia Insurance SE, įmonės kodas 4003159840, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 304498010, valstybei 15,86 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Priteisti ieškovei Balcia Insurance SE, įmonės kodas 4003159840, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 304498010, iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 506,00 Eur (penkis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.