- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-429-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00556-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskio ir ko“
- Atsakovas
- Skuodo rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskio ir ko“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskio ir ko“ ieškinį atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 302 059,20 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. vasario 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą pirkimą „Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B / Turgaus g. 3, statyba“ (pirkimo Nr. 148196), kuriame dalyvavo ir ieškovė. Pirkimui pasiūlymus iš viso pateikė 7 (septyni) dalyviai, iš kurių 2 (dviejų) dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, o iš likusių pasiūlymų atsakovės 2014 m. kovo 28 d. sprendimu buvo sudaryta ši pirkimo pasiūlymų eilė: 1) UAB „SMD“, pasiūlymo kaina 4 885 607,10 Lt; 2) UAB „Telšių statyba“, pasiūlymo kaina 5 857 534,93 Lt; 3) UAB „Gora“, pasiūlymo kaina 6 195 804,98 Lt; 4) UAB „Litcon“, pasiūlymo kaina 6 487 854,55 Lt; 5) ieškovė, pasiūlymo kaina 7 874 317,00 Lt. Tiekėjai (pirkimo laimėtojai) UAB „SMD“ atsisakius pasirašyti pirkimo sutartį, atsakovė 2014 m. birželio 16 d. pirkimo sutartį sudarė su tiekėja UAB „Telšių statyba“. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtais sprendimais pirkime, iki pirkimo sutarties sudarymo atsakovei pareikštomis pretenzijomis ginčijo atsakovės sprendimus: dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo (dėl pirkime dalyvavusių tiekėjų kvalifikacijos neatitikties pirkimo konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams), dėl atsakovės sprendimo 2014 m. birželio 16 d. sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Telšių statyba“ pažeidžiant sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Atsakovė pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo reikalavo panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1407-513/2014 atmetė ieškovės ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-901-112/2015 atmetė ieškovės ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 661-469/2015 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir byloje priėmė naują sprendimą – skyrė atsakovei į valstybės biudžetą mokėtiną 33 928,99 Eur piniginę baudą, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 156,00 Eur žyminio mokesčio.
Dėl neteisėtais pripažintų atsakovės sprendimų su ieškove nebuvo sudaryta pirkimo sutartis dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B/Turgaus g. 3, statybos, kuri (sutartis) su ieškove būtų buvusi sudaryta, jeigu atsakovė būtų laikiusis VPĮ ir pirkimo konkurso sąlygose įtvirtintos tvarkos, t. y. jeigu atsakovė nebūtų padariusi (priėmusi) ieškovės įrodytų, kasacinės instancijos teismo neteisėtais pripažintų veiksmų (sprendimų). Dėl neteisėtų atsakovės sprendimų pirkime ieškovė prarado galimybę vykdyti pirkimo sutartį dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B/Turgaus g. 3, statybos ir gauti pagrįstai planuotų pajamų (pelno) iš tokios sutarties vykdymo. Taigi, laikytina, kad ieškovė įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus ir jų priežastinį ryšį su ieškovei padaryta žala – negautomis pajamomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė, prieš ruošdama ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, turėtų: pirma, įvertinti savo negautų pajamų realumą, t. y. koks pelnas būtų buvęs gautas, atsižvelgiant į pelno maržą, jei sutartis būtų buvusi sudaryta su ja; antra, surinkti įrodymus, kurie patvirtintų planuojamo gauti pelno realumą. Norėdama pagrįsti planuotą ir pagrįstai turėtą gauti pelną, turėtų surinkti įrodymus, kurie patvirtintų sutarties vykdymo kaštų dydį: nurodyti planuotų naudoti žaliavų, įrengimų kainas, išlaidas darbo užmokesčiui ir kitus kaštus, kuriuos tiekėjas būtų patyręs, vykdydamas sutartį. Ieškovė visiškai neįrodė negauto pelno dydžio, o kitos bendrovės pateiktas pasiūlymas įrodinėjant negautą pelną nėra tinkamas įrodymas, kad ieškovė būtų gavusi 302 059,20 Eur pelną. Ieškovės reikalavimas atlyginti 302 059,20 Eur nuostolių sumą, apskaičiuotą nuo jos pateiktos 6 507 700 Lt pasiūlymo kainos, yra visiškai nepagrįstas, ji negali reikalauti skaičiuoti nuostolius nuo visos pasiūlymo vertės, kadangi sutarties finansavimas yra daug mažesnis, priešingu atveju ieškovė, prisiteisdama nuostolius, nesąžiningai praturtėtų. Akivaizdu, kad UAB „Telšių statyba“ irgi negaus dalies planuoto pelno, nes iki numatyto sutarties pabaigos termino atliks tik dalį darbų ir bus sumokama tik už atliktus darbus. Jeigu ieškovė būtų laimėjusi statybos darbų konkursą ir su ja būtų buvusi sudaryta statybos rangos sutartis, sutarties finansavimas būtų buvęs lygiai toks pat, darbų būtų padaryta dar mažiau, kadangi ieškovės pasiūlymo kaina daug didesnė už UAB „Telšių statyba“ pasiūlymo kainą, ieškovė taip pat nebūtų gavusi didesnės dalies planuoto pelno.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė Skuodo rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „A. Žilinskio ir ko“ 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, nes tai konstatuota įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuri šalių ginčui turi prejudicinę galią. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš ginčo pirkimo, nes tiekėjos UAB „Telšių statyba“ ir UAB „LitCon“ turėjo kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad jai pateikus blogesnį pasiūlymą ginčo pirkime su ja bus sudaryta rangos sutartis. Nustatyta, kad perkančiosios organizacijos padaryti neteisėti veiksmai ginčo pirkime, kurie buvo konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, neturėjo įtakos tam, kad ieškovė prašomų priteisti pajamų negavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „A. Žilinskio ir Ko“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pažeidė draudimą pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius ir paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią.
7.2. Apeliantė, ginčydama atsakovės sprendimą, ieškiniu prašė pripažinti, kad pirkimo dalyviai UAB „Telšių statyba“, UAB „Gora“ bei UAB „Litcon“ neatitinka pirkimo konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo. Tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami bylą dėl atsakovės sprendimų panaikinimo, nagrinėjo ieškovės reikalavimo pripažinti, kad konkurso dalyviai UAB „Telšių statyba“ bei UAB „Litcon“ neturi teisės atlikti ginčo darbų, pagrįstumą ir priėmė atitinkamus procesinius sprendimus.
7.3. Lietuvos Aukščiausiajam teismui panaikinus žemesnių instancijų sprendimus, buvo patenkintas ir ieškovės reikalavimas – pripažinti, kad konkurso dalyviai UAB „Telšių statyba“, UAB „Gora“ bei UAB „Litcon“ neatitinka pirkimo sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai, išskyrus ieškovę, pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus atitiko. Ši išvada yra prejudicinis faktas.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Dėl teismo argumento, kad išnagrinėtoje byloje dėl atsakovės sprendimų panaikinimo nedalyvavo UAB „Litcon“, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, nenurodė jokių ieškinio trūkumų, susijusių su kitų asmenų įtraukimu/neįtraukimu. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas savo iniciatyva neįtraukė UAB „Litcon“ trečiuoju asmeniu, darytina išvada, jog teismas sprendė, kad nėra pagrindo šio asmens įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, neįtraukimas UAB „Litcon“ į bylą trečiuoju asmeniu nereiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netikrino šio dalyvio kvalifikacijos.
7.5. UAB „Telšių statyba“ pateikti papildomi duomenys – kvalifikacijos atestatas ir išrašas iš geodezinio kvalifikacijos pažymėjimo registro, neįrodo, kad konkurso dalyvis UAB „Telšių statyba“ pasiūlymų pateikimo metu turėjo reikiamą kvalifikaciją atlikti ginčo darbus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad specialistus V. D. ir S. J., kuriems išduoti atestatas ir pažymėjimas, sieja, kokie nors teisiniai santykiai su UAB „Telšių statyba“. Analogiški argumentai ir dėl UAB „Litcon“ kvalifikacijos.
7.6. Teismas, konstatavęs faktą, kad konkurso dalyvis UAB „Litcon“ su pasiūlymų pateikė specialistų G. M. ir N. P. sutikimus dalyvauti rangos sutarties vykdyme su UAB „Litcon“ ir šių specialistų atestatus, nevertino, ar pateiktieji duomenys yra pakankamai tam, kad konkurso dalyvis UAB „Litcon“ būtų pripažintas turinčiu teisę atlikti ginčo darbus. Akcentuoja, kad UAB „Litcon“ su pasiūlymu pateiktieji duomenys buvo įvertinti kaip nepakankami.
7.7. Apeliantės nuomone, konkurso dalyvis UAB „Litcon“ su pasiūlymu pateikė melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su jo teise atlikti ginčo darbus, dėl ko UAB „Litcon“ pasiūlymas bet kuriuo atveju turėjo būti atmestas.
Šalies argumentai
7.8. Ieškovės prašomos priteisti žalos dydį pagrindžia byloje esantys įrodymai – ieškovės ieškinyje išdėstyti paaiškinimai, jos atlikti skaičiavimai, faktinės vykdyto konkurso aplinkybės ir ekspertizės išvada.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. UAB „Litcon“ kartu su pasiūlymu dalyvauti atsakovės vykdytame viešajame pirkime pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji turi kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, todėl neigti šį akivaizdų faktą yra absurdiška ir nesuderinama su teismo funkcija vykdyti teisingumą.
8.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevertino UAB „Litcon“ dokumentų, patvirtinančių jos kvalifikacinius reikalavimus dėl geodezinių ir pastato energinio sertifikavimo darbų atlikimo, nes vertino apeliantės pateiktus dokumentu, patvirtinančius jos kvalifikacinę teisę atlikti geodezinių ir pastato energinio sertifikavimo darbus, todėl prejudicinius faktu laikytina ta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dalis, kurioje kalbama apie ieškovės atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams turėti teisę atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus.
8.3. Skundžiamame sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog šioje byloje yra įrodyta, kad ginčo pirkime pasiūlymų eilėje aukščiau patvirtintos tiekėjos UAB „Telšių statyba“ ir UAB „Litcon“ turėjo kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad jai pateikus blogesnį pasiūlymą ginčo pirkime su ja bus sudaryta rangos sutartis, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš ginčo pirkimo.
8.4. Atsakovė nebūtų sudariusi rangos sutarties su apeliante, nes UAB „Litcon“ pasiūlė už apeliantę mažesnę statybos rangos darbų kainą bei turėjo dokumentus, patvirtinančius, kad turi kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, be to, apeliantė atitinkamus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus pateikė, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui ir jau esant paskelbtam laimėtojui.
8.5. Į bylą pateiktame UAB „Telšių statyba“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. G/47 užfiksuota, kad yra teikiamos specialistų V. D. ir S. J. kvalifikacijos atestatų kopijos, patvirtinančios, kad konkurso paskelbimo metu geodeziniai ir pastato energetinio sertifikavimo darbai statybos objekte, esant reikalui, būtų buvę atlikti, o tai įrodo, kad UAB „Telšių statyba“ bei specialistus siejo teisiniai santykiai pasiūlymų teikimo metu. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog šiame rašte UAB „Telšių statyba“ nurodė melagingą informaciją.
8.6. Apeliantė skunde pateikė savo subjektyvius vertinimus dėl UAB „Litcon“ pasiūlyme nurodytos informacijos, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad specialistai N. P. ir G. M. pasiūlymo pateikimo metu nedirbo konkurso dalyvio UAB „Litcon“ įmonėje.
8.7. Nagrinėjamuoju atveju, kai konkursas buvo pripažintas neteisėtu, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektui negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis. Pirkimo sąlygų neteisėtumas per se neleidžia objektyviai numanomai nustatyti konkurso laimėtojo, nes pats konkursas per se buvo ydingas.
8.8. Neįmanoma, nesiremiant prielaidomis, pagal susidėjusias konkrečias aplinkybes objektyviai numatyti, su kuriuo iš tiekėjų perkančioji organizacija būtų pasirašiusi sutartį, jei konkursas būtų vykdomas skaidriai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
12. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog su ja bus sudaryta viešųjų pirkimų sutartis.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija 2014 m. vasario 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą pirkimą „Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B / Turgaus g. 3, statyba“ (pirkimo Nr. 148196), kuriame dalyvavo ir ieškovė A. Žilinskio ir ko, UAB. Atsakovė, sudariusi pasiūlymų eilę ir nustačiusi laimėtoją, pirkimo sutartį pasirašė su UAB „Telšių statyba“. Ieškovės pretenzijos dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo (dėl pirkime dalyvavusių tiekėjų kvalifikacijos neatitikties pirkimo konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams), dėl atsakovės sprendimo 2014 m. birželio 16 d. sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Telšių statyba“, pažeidžiant sutarties sudarymo atidėjimo terminą, buvo atmestos. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-901-112/2015 ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir byloje priėmė naują sprendimą – skyrė atsakovei į valstybės biudžetą mokėtiną 33 928,99 Eur piniginę baudą, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 156,00 Eur žyminio mokesčio.
16. Ieškovė ieškinį dėl negautų pajamų, nesudarius viešųjų pirkimo sutarties, priteisimo iš atsakovės grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės sprendimų, kurie buvo konstatuoti minėtoje kasacinio teismo nutartyje, ieškovė prarado galimybę vykdyti pirkimo sutartį dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode statybos ir gauti pagrįstai planuotų pajamų iš tokios sutarties vykdymo.
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės lūkesčių gauti pajamų iš viešųjų pirkimų sutarties vykdymo pagrįstumo, esant normaliai veiklai, padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, jog ginčo pirkime pasiūlymų eilėje aukščiau patvirtintos tiekėjos turėjo kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad pateikusi blogesnį pasiūlymą ginčo pirkime įgis teisę sudaryti rangos sutartis, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš ginčo pirkimo. Teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos padaryti neteisėti veiksmai ginčo pirkime, kurie buvo konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, neturėjo įtakos tam, kad ieškovė prašomų priteisti pajamų negavo.
18. Apeliantė skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patenkinus apeliantės kasacinį skundą ir panaikinus žemesnių instancijų sprendimus ieškinio netenkinti, buvo patenkintas vienas iš ieškovės ieškinio savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų – pripažinti, kad konkurso dalyviai UAB „Telšių statyba“, UAB „Gora“ bei UAB „Litvon“ neatitinka pirkimo konkurso sąlygų 12.5 punkto (neturi teisės vykdyti geodezinių darbų bei atlikti pastato energetinio sertifikavimo darbų) kvalifikacinio reikalavimo. Apeliantės vertinimu, tokiu būdu yra nustatytas prejudicinis faktas, kad nė vienas konkurso dalyvis, išskyrus ieškovę, pasiūlymų pateikimo metu neatitiko Konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas šioje byloje, nagrinėdamas konkurso šalių kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimams, pažeidė draudimą pakartotinai nagrinėti jau išspręsta bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius ir tuo pačiu nepagrįstai bei neteisėtai paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią.
19. CPK 182 straipsnyje yra įtvirtintos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo teismo proceso dalyviai yra atleidžiami. Tarp šių aplinkybių yra aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 nustatė prejudicinį faktą, jog nė vienas Konkurso dalyvis, išskyrus ieškovę, pasiūlymų pateikimo metu neatitiko Konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo (neturėjo teisės atlikti ginčo darbų). Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apeliantė neteisingai vertina išnagrinėtoje byloje suformuluotas išvadas. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų taikymo, vertinant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, kai atitinkami reikalavimai pirkimo sąlygose expressis verbis neįtvirtinti, vertino, ar požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbams atlikti pagal galiojančius įstatymus buvo būtini specialiąją teisę patvirtinantys dokumentai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčo pirkime dalyvaujantys tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu turėjo (patys ar pasitelkdami pirkime dalyvauti trečiuosius asmenis) turėti įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir pastato energetinio sertifikavimo darbus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai, išskyrus kasatorę, pateikdami pasiūlymus pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus atitiko. Taigi, kasacinis teismas nevertino Konkurso dalyvių atitikties Konkurso sąlygų 12.5 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, tiesiog padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, atitiko ginčo kvalifikacijos reikalavimus. Akcentuotina, kad pati apeliantė papildomus kvalifikacijos dokumentus pateikė tik kartu su pretenzija dėl atsakovės sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, kurių pasiūlymo pateikimo metu nebuvo pateikusi. Todėl akivaizdu, kad apeliantė savo kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus pateikė jau po pasiūlymo teikimo termino pabaigos ir kaip kitos konkurso dalyvės jų nepateikė kartu su pasiūlymu.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-7-23-248/2017, suformavo tokias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles:
perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.
23. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nereikalavo tiekėjų su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir energetinio sertifikavimo darbus, ir jų būtinumas buvo konstatuotas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, tiekėjų pasiūlymų įvertinimas iš naujo būtų buvęs galimas tik po pasiūlymų trūkumų pašalinimo stadijos.
24. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiame sprendime vertino konkurso dalyvių kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 12.5 punktui, nes ji nebuvo įvertinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015.
25. Apeliantė skunde nurodo, kad UAB „Telšių statyba“ pateikti V. D. ir S. J. kvalifikacijos atestatai neįrodo, kad konkurso dalyvis UAB „Telšių statyba“ pasiūlymų pateikimo metu turėjo reikiamą kvalifikaciją atlikti ginčo darbus. Pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šiuos specialistus sieja, kokie nors teisiniai santykiai su konkurso dalyviu UAB „Telšių statyba“. Analogiškais argumentais apeliantė ginčija ir teismo išvadas dėl UAB „Litcon“ kvalifikacijos atitikties.
26. Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami.
27. Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) (VPĮ 32 straipsnio 3dalis) ir „subrangovas“ (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis) netapačios, tačiau tam tikrais atvejais viena kitą „padengiančios“: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai VPĮ 32 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių, priimtoje po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) atsakymo kasaciniam teismui – prejudicinio sprendimo byloje Borta, konstatuota, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo jų tarpusavio ryšio, o šis rėmimasis per se nesuponuoja tokių trečiųjų asmenų pareigos tiesiogiai prisidėti prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo, taigi būti partneriais ar subrangovais. Bet kokiu atveju tiekėjas privalo perkančiosioms organizacijoms įrodyti, kad jam trečiųjų asmenų (nepriklausomai nuo jų veiksmų perkančiųjų organizacijų naudai) pajėgumai bus realiai pasiekiami viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 48–53 punktus).
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 25-28 punktuose nurodytas teisės normas ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Konkurso dalyvius (UAB „Telšių statyba“, UAB „Litcon“) ir aptartus specialistus privalomai neturėjo sieti darbo teisiniai santykiai, o Konkurso dalyviai galėjo remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo jų tarpusavio ryšio su specialistais. Apeliantei, pirmosios instancijos teisme nekeliant neginčijamų ir pagrįstų abejonių dėl Konkurso dalyvių ir specialistų tarpusavio ryšių, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti Konkurso dalyvių galimybe pasitelkti specialistus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors byloje nėra įrodymų dėl UAB „Telšių statyba“ ir jos specialistų tarpusavio ryšio, tačiau UAB „Litcon“ į bylą pateikti 2014 m. kovo 4 d. N. P. ir G. M. sutikimai dalyvauti rangos sutarties vykdyme su UAB „Litcon“ leidžia pagrįstai spręsti apie tarpusavio ryšius egzistavusius tarp UAB „Litcon“ ir specialistų N. P. ir G. M..
30. Apeliantė, ginčydama teismo išvadas dėl UAB „Litcon“ kvalifikacijos atitikties, taip pat papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pateiktieji UAB „Litcon“ duomenys yra pakankami tam, kad Konkurso dalyvis UAB „Litcon“ būtų pripažintas turinčiu teisę atlikti ginčo darbus. Apeliantės nuomone ši aplinkybė nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje.
31. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje nėra nustatyta aplinkybė, jog UAB „Litcon“ pateikti duomenys būtų nepakankami UAB „Litcon“ pripažinti turinčiu teisę atlikti ginčo darbus, kadangi kasacinis teismas nenagrinėjo klausimo dėl Konkurso dalyvių kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 12.5 punktui. Antra, apeliantė nedetalizuoja savo argumentų, kodėl, jos manymu, UAB „Litcon“ pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadai, jog jie yra pakankami, kad Konkurso dalyvis UAB „Litcon“ būtų pripažintas turinčiu teisę atlikti ginčo darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, ar UAB „Litcon“ atitinka ginčo pirkimo kvalifikacinius reikalavimus atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus ir nustatė, kad byloje esantys įrodymai – 2014 m. kovo 4 d. N. P. ir G. M. sutikimai dalyvauti rangos sutarties vykdyme su UAB „Litcon“, 2011 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažyma Nr. 1SD-(10.13)-5339 apie geodezininko pažymėjimo išdavimą N. P., G. M. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 04396, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą, pagrindžia aplinkybes, jog šie asmenys turėjo kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus. Apeliantė šioms nustatytoms aplinkybėms paneigti nepateikė jokių neginčijamų, patikimų ir įrodymais pagrįstų argumentų.
32. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad Konkurso dalyvis UAB „Litcon“ su pasiūlymu pateikė melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su jo teise atlikti ginčo darbus, t.y. specialistų N. P. ir G. M. sutikimai dalyvauti rangos sutarties vykdyme yra sudaryti tą pačią dieną, dokumentams suteiktas vienas ir tas pats numeris, specialistai pasiūlymo pateikimo metu nedirbo UAB „Litcon“.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog specialistų N. P. ir G. M. sutikimai dalyvauti rangos sutarties vykdyme sudaryti tą pačią dieną, nepatvirtina fakto, kad UAB „Litcon“ su pasiūlymu pateikė melagingą informaciją. Jokių kitų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, apeliantė nepateikė. Dėl aplinkybės, jog specialistai pasiūlymo pateikimo metu nedirbo UAB „Litcon“, apeliacinės instancijos teismas pasisakė nutarties 25-28 punktuose, todėl atitinkami motyvai nebekartojami.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai iš apeliantės priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188751834) iš ieškovės UAB „A. Žilinskio ir ko“ (juridinio asmens kodas 158102142) 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.