Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. S. kaltę iš dalies pripažino, nurodė plėšimo nepadaręs. Kaltinamasis parodė, kad važiavo autobusu, buvo išgėręs, sutiko N. L. Pradžioje jo net nematė, priėjo prie jo N. L. draugai, juos pažįsta, pasisveikino, pasikalbėjo, pamatė jį, ištraukė iš N. rankų telefoną. Prieš ištraukiant iš rankų telefoną su N. nebendravo. Kažką jis (nukentėjusysis) jam sakė, jis nukentėjusiajam kažką griežtai atsakė, nepamena ką. Su telefonu nuvažiavo pas draugę, visą laiką jį turėjo su savimi. Telefoną išplėšė, nes norėjo, kad N. išliptų iš autobuso. Jis neišlipo, tik jo draugai išlipo. Su telefonu nieko nedarė, tiesiog buvo išjungęs, SIM kortelė buvo. Telefoną paėmė policija gal po pusvalandžio ar valandos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Įtarime nurodytą dieną ir laiku, nurodytame autobuse ir iš autobuse buvusio N., be jo sutikimo ir neturėdamas jo leidimo jam iš rankų išplėšė telefoną, tokį, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Telefoną pavogė turėdamas tikslą, kad N. išliptų iš autobuso, norėjo su juo pasikalbėti. Telefoną pavogė norėdamas pajuokauti. Net nežino, ar norėjo jį pagąsdinti. Dėl ko pasikalbėti, nepasakos. Atimdamas telefoną N. pagrasino, kad „išneš į orą“, grasino panaudoti dujas ir peilį, nors su savimi neturėjo nei peilio, nei dujų. Dujas pasiėmė tik po įvykio, pas draugę K. namuose. K. nematė, kada ir kaip paėmė dujas. K. nebuvo sakęs, kad pas ją namuose buvo palikęs dujas. Nes jei būtų turėjęs dujas, tai būtų tikrai jas parodęs N., kad išsigąstų. Telefono parduoti neketino. P. G. sms žinutes po įvykio rašė, norėdamas parduoti kitą telefoną, o ne tą, kurį pavogė iš N. Ką būtų daręs su N. telefonu dar nebuvo nusprendęs. Kai policijos pareigūnai atvyko pas K. į namus, iššoko per balkoną, nes nemėgsta policijos, ketino pasišalinti. Pripažįsta ir sutinka su N. apklausos metu duotais parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Viskas buvo taip, kaip nurodė N. Žalos nėra, telefonas N. buvo grąžintas, pilnai pripažįsta viską, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, nori, kad būtų sutrumpintas įrodymų tyrimas ir bausmė mažinama vienu trečdaliu (4 t., b. l. 17-19). Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad teisingai nurodė aplinkybes. Kodėl nuėjo pas vaiko mamą nežino, gal norėjo pamatyti vaiką. Kas atidarė duris policijai nežino, jau buvo iššokęs pro langą. Dujų balionėlį buvo seniai nusipirkęs, turėjo su savimi. Dujų balionėlis buvo pas K., būna, kad kartais ir pas ją lieka, ji tik sako, kad nelabai būna pas ją. Iki įvykio N. žinojo iš matymo, draugai nebuvo.

Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, suėmimą pratęsdavo, nebandė jo atsiprašyti. Neketino telefono parduoti, išplėšė, kad jis išliptų iš autobuso, norėjo pasikalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes galvojo, kad prisipažins, viena trečiąja sumažės bausmė. Visą laiką pamato, kad teistas, tai ir kaltas. Tikrai negrasino N., jeigu būtų grasinęs, tikrai turėtų peilį, pas jį rado pareigūnai tik dujas. Niekada gyvenime peilio neturėjo. Buvo parašyta, kad grasino, ir todėl taip pasakė, tačiau negrasino. Tiesiog paprašė N., kad išliptų iš autobuso, norėjo su juo pasikalbėti ir tuo tikslu paėmė jo telefoną, galvojo, kad išlips ir atiduos, bet jis neišlipo. Jeigu būtų norėjęs pavogti telefoną, tai SIM kortelę visada išmeta, o čia buvo telefonas su SIM kortele. Kiek yra plėšimų padaręs, visą laiką telefonas arba dingdavo, būdavo parduotas, arba SIM kortelė būna išmesta, o čia su juo buvo. Nukentėjusiojo draugai lipo kartu su juo, visi išlipo, o jis neišlipo. Net jo draugai pasimetė, kodėl jis neišlipo, o su drauge liko autobuse. Telefoną paėmė, kai nukentėjusysis norėjo kažkam skambinti.

Įvykio metu buvo išgėręs, 1,13 promiles įpūtė. Jis beveik viską buvo atsiminęs, kai pamatė, kad tyrėja atvažiavo be advokato, davė melagingus parodymus, visokių nesąmonių prikalbėjo. Nukentėjęs meluoja, kad jo bijojo, ateidavo į jo (kaltinamojo) kiemą, žaisdavo krepšinį. Tėvai ir pareigūnai primokino. Pradžioje tėvas nenorėjo rašyti pareiškimo, išlipo pareigūnai su tėvu pakalbėti ir parašė pareiškimą. Jis buvęs įkalinimo įstaigoje, nukentėjusysis išvadino jį tokiais žodžiais, kur nebuvęs tokioje vietoje. Jis jį pamatydavo, jo draugai ateidavo pasisveikinti, o jis visada bėgdavo nuo jo, pats nesupranta, kodėl. Gal bijojo, kad kalėjime buvo ar tatuiruočių prisidaręs.

Nukentėjusysis N. L., apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, parodė, kad įvyko 2022 m. gruodžio 2 d. autobuse. Įlipo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, 18.31 val., su juo buvo L. B., A., N. P., L. K. ir draugė D.. Jis išlipo ir buvo vienas D. Jis galvojo, kad jis prisikabins, nes prieš dvi savaites jo šaukėsi. Jis sėdėjo su kapišonu. Priėjo prie L. ir A., jis paskambino jiems, kad išliptų kitoje stotelėje, nes jis jo bijojo. D. pamatė, kad jis skambina ir paklausė L., ar čia jis yra. Tada pamatė N. ir pasakė, kad dabar niekur nuo jo nepabėgs, nes vėl susitiko. D. buvo išgėręs, jautėsi kvapas. Sakė, kad N. „išneš į orą, nesvarbu ar skambins policijai ar tėčiui“ ir kad turi dujas ir peilį. Tada D. paklausė D., ką N. jam padarė, o D. nieko neatsakė. Paskui D. sakė, kad jei N. nelips su juo kartu stotelėje, jis jį išsitemps. N. pasiėmė telefoną ir ketino skambinti tėčiui pagalbos, bet D. iš karto atėmė telefoną. Po to N. paprašė pagalbos šalia sėdėjusios moters. D. išgirdęs pasakė, kad negražu skųsti kaimynus. Moteris išlipusi iš autobuso paprašė D., kad atiduotų telefoną. Tačiau jis neatidavė, moteris pabeldė į priekines autobuso duris ir pasakė, kad sustotų, nes iš šito autobuso yra atimtas telefonas. Tuomet su moterimi ir D. išlipo „(duomenys neskelbtini)“ parko stotelėje ir paprašė moters paskambinti mamai. Paskambino policijai, jis, jo tėtis ir policija išvažiavo jo ieškoti. Nuvažiavo pas K., pas D. moterį, galvojo, kad ten jis bus. Du pareigūnai išėjo belsti į duris, bet niekas neatidarė. Tada apėjo aplink namą ir matė, kad jis iššoko pro langą. Paskui jį pagavo, paklausė kieno telefonas, o D. atsakė, kad jo brolio, nors ant telefono buvo jo nuotrauka. D. jis nepažįsta, tik iš matymo žino. Būdavo, kad žaisdavo krepšinį ir jis ateidavo kaip draugas, su visais sveikindavosi, jis su juo nesisveikino, nes bijojo jo. Dar jį žino iš K., nes jie nuo vaikystės pažįstami. Jis bijojo jo, nes matė, kaip yra sumušęs žmogų. Jis prieš dvi savaites jį buvo kvietęs, jis ėjo su N., jis pradėjo jį šaukti, jie su draugu užėjo už namo ir pradėjo bėgti, po to grįžo namo. Jis jam sakė autobuse, kad turi peilį ir dujas. Kai jis paklausė, kodėl taip elgiasi, jis nieko neatsakė. D. tada autobuse svyravo, dėl to sako, kad buvo išgėręs. Buvo daug žmonių autobuse, galėjo girdėjo jo draugai, ką jis kalbėjo, kiti pašaliniai nelabai. Jautėsi išsigandęs, bijojo jis jo. Galvojo, kad jį išsitemps ir sumuš arba liks negyvas. Šiandien jis jaučiasi geriau, į mokyklą jį tėvai lydi, iš mokyklos irgi vienas neina, nes bijo, kad kokių draugų turi. K. yra pasakojusi apie D.. D. žinojo, kad jie pažįstami, nes kai eidavo su juo ir vaiku, jie pasisveikindavo. N. pravardė (duomenys neskelbtini). Nebuvo jokių ginčų su D., jis jo tiesiog bijojo. Jei jis ateidavo, būdavo, kad net išeidavo namo. K. vasarą sakė, kad jis turi išeiti iš kalėjimo, jis nežinojo kas jis toks, vėliau sužinojo. D., kol nepaėmė jo telefono, buvo pasisveikinęs su keliais draugais. Ir paskui dar kalbėjo su kitais, kurie už jo sėdėjo. Jo draugai irgi bijojo D. Po viso šio incidento jis bijojo eiti į lauką, mama leisdavo, kad geriau draugai ateitų į namus, kai atėjo pas jį, sakė, kad bijo jo. D. buvo išsigandusi. Ji buvo prie lango. N. sėdėjo prie lango. Draugai bijojo D., todėl nieko ir nedarė. Draugai S. bijojo ir iki įvykio. Policijos pareigūnas sakė, kad S. iššoko pro langą, taip jį ir sulaikė. Po to, kai išlipo iš autobuso jo draugai, nežino, ar jie bendravo su S., bet šiaip jie 5-iese stovėjo vienoje pusėje, o D. kitoje. Jo draugė išėjo jo ieškoti, o S. atbėgo pas draugus ir norėjo trenkti telefoną į žemę, tačiau jam sakė netrenk, jam atrodo visi sakė, gal A. Kai A. atėjo jam ir jo mamai pasakojo, kad D. norėjo trenkti telefoną į žemę. Kažkuris draugas, L. jam rodo sakė S., kad grąžintų telefoną, kaip reagavo D., nežino. Šiaip visus veiksmus atsimena, bijojo aišku, buvo išsigandęs, bet atsimena. Kai žinojo, kad šiandien reiks duoti parodymus, buvo išsigandęs, bijo jo ir nenori sutikti. Bijo, kad jis jam kažko nepadarytų. Kodėl būtent jam vienam iš draugų buvusių autobuse grasino, nežino gal jis jam nepatiko. Pokalbio metu D. rankomis laikėsi už šoninių stulpų. D. buvo su treningais, mėlynu treningu. D. jam įvardino daiktus, bet nerodė jų. Aplinkui jį ir D. buvo pašalinių žmonių, kurių nepažinojo, tai buvo svetimi žmonės. Jo draugai nuėjo prie D. pasisveikinti, mano, kad jie jo bijojo, dėl to nuėjo pasisveikinti. Po įvykio lankėsi pas psichologą, iki įvykio ir lankydavosi. Apsilankymai prieš įvykį pas psichologą nesusiję su D. Kai D. sumušė žmogų, tai įvyko prie krepšinio aikštelės, kada neatsimena. Pats matė ir D. matė (1 t., b. l. 58-62).

Liudytojas L. B. parodė, kad jie (duomenys neskelbtini) stotelėje įlipo į autobusą, atsisėdo nusipirkę bilietus. Jo draugas, kuris nepamena, pasakė, kad sėdi gale pažįstamas iš matymo D., pasisveikino ir nuėjo atsisėsti. Jis (liudytojas) sėdėjo su A. R., klausėsi muzikos per ausines. Jie sėdėjo, o visas veiksmas vyko maždaug autobuso viduryje. Ten buvo N. L., L. K., D. G., gal dar kažkas buvo, nepamena. Priėjo D. prie N. ir pradėjo kažką kalbėti, jie buvo su ausinėmis ir negirdėjo. Paskui nusiėmė ausines ir girdėjo, kaip D. sakė su N. pakalbėti. N. išsigando jo, sakė neužilgo lipti. Jie sakė, kad toje stotelėje nelips. Likus paskutinei stotelei, D. ištraukė N. telefoną ir sakė lipti kartu arba neatiduos telefono. D. ramiai su juo kalbėjo. N. išsigando, matėsi, jis kai atsistojo beveik buvo apsiverkęs, matė, kaip prašė moters pagalbos. D. greitai ištraukė iš rankos telefoną. N. neišlipo paskui, toliau nuvažiavo. Išlipus, išlipo ir ta moteris, o su N. liko D. G., jie nuvažiavo toliau. Kai jie išlipo, D. pabėgo, nes moteris liepė atiduoti telefoną. D. apibėgo aplink namą, sutiko jį, norėjo mesti į žemę telefoną, sakė jam nemesti, daug kainuoja. D. nuėjo namo ir sakė susiras juos vėliau. Jų paklausė, ar nežino telefono kodo, apie N. nieko nesakė. Kaip suprato, D. sakė, kad jis norėjo su N. pakalbėti. Nemano, kad jeigu tik norėtų pakalbėti, N. būtų tiek įbaugintas. Nežino, ar anksčiau buvo koks konfliktas. Nežino kaip apibūdinti D. Jei būdavo kieme su jais, kartais būdavo draugiškas, būdavo, kad persimesdavo negražiais žodžiais, bet konfliktų nebūdavo. Visi jo bendraamžiai D. bijo.

Liudytojas A. R. parodė, kad nepamena, kada įvyko įvykis. Autobuse sėdėjo su L. prie galo, pačiame gale sėdėjo D., kuris atėjo prie jų, kažką pakalbėjo su L., ėjo į priekį, pamatė N. Nepamena, ar priėjęs D. jiems ką sakė apie N. Nelabai girdėjo, ką kalbėjo. Matė, kaip rankoje N. turėjo telefoną, D. paėmė telefoną. Jie (liudytojas su draugu) atsistojo, D. su telefonu nuėjo prie durų. N. nuėjo prie moteriškės, prašė padėti, kad atėmė telefoną. Durys atsidarė, ta moteriškė nepilnai išgirdo, ji buvo su ausinėmis. Ji nusiėmė ausines, atsidarė durys ir jie visi išlipo – jis su L. per galines duris, o D. - per vidurines.

N. su D. neišlipo. Moteriškė su jais kartu išlipo, sakė atiduoti telefoną, o D. sakė „tegul ateina pats ir pasiima“. Tiksliai nepamena, ką kalbėjo. Autobusas nuvažinėti pradėjo, moteris pabeldė į langą, autobusas sustojo, moteris pasakė vairuotojui, o D. pabėgo į kiemą, autobusas nuvažiavo. Moteris įlipo į autobusą, matė, kad N. verkė, autobusas su N. ir ta moteriške nuvažiavo. Jie vėl sutiko D., jis turėjo tą telefoną, klausė L. kainos telefono. Jis (liudytojas) nuėjo į priekį, prie ,,(duomenys neskelbtini)“ jie išsiskyrė. Kai antrą kartą susitiko, prašė atiduoti telefoną, tačiau jis nedavė. Bandė skambinti D., tačiau ji neatsiliepė. Ėjo link (duomenys neskelbtini), susitiko N. tėtį, atrodo, klausė, kur N. Patikslino, kad negirdėjo, kad D. sakė, kai paėmė telefoną, galvojo, kad juokauja. Nepamena, ką N. pasakojo. Apie D. nelabai ką gali pasakyti.

Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad D. jis žino iš matymo, bet su juo nebendrauja. Jis ateina pas juos prie (duomenys neskelbtini), ten būna, kai jie būna. Būnant autobuse jis N. pasakė, kad pažiūrėtų, kas sėdi gale, bet jis sakė, kad nežiūrės. N. bijo D. Jis nežino kodėl N. bijo D. Kai jie N. kviesdavo ateiti pasisveikinti su D., jis sakydavo, kad nenori. Niekada nėra matęs, kad D. N. skriaustų. N. niekada nėra pasakojęs, kodėl jis bijo D. Jis kai praėjo mokykloje išeiti į lauką, stadione prie mokyklos, girdėjo kaip pasakojo, kad D. ateina girtas prie jų mokyklos, jis grasindavo tokiam T.. D. jau buvo atėmęs telefoną iš T., tai buvo labai seniai (1 t., b. l. 87-89). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat paaiškino, kad autobuse jam matėsi, kad D. išgėręs. Kai atėjo prie jų, jis nenustovėjo vietoje, sunkiai stovėjo. Iš būsenos atrodė kaip pavartojęs. Nepamena, ar D. minėjo, ką darys su telefonu.

Liudytojas D. L. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Paskambino sūnus iš svetimo telefono žmonai ir pasakė, kad jį užpuolė, kad jis yra prie (duomenys neskelbtini). Sėdo į mašiną ir išvyko į parką ieškoti. Parke ieškojo, šaukė, nerado, paskui paskambino pareigūnė ir pasakė, kad rado jį prie stotelės. Nuvykęs rado sūnų su policijos pareigūnais. Sūnus pasakojo, kad važiavo autobusu su draugais namo ir minėtas asmuo užpuolė, atėmė telefoną. Važiavo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ namo, priėjo ir atėmė telefoną. Pasakojo, kad jis priėjo, pasakė „pagaliau susitikome“. Sūnus išsitraukė telefoną, norėjo skambinti jam (liudytojui) ir atėmė telefoną. Autobusui sustojus, jis išlipdamas pasakė ,,jeigu neišlipsi, išnešiu į orą“. Tuo metu kaltinamasis jau turėjo sūnaus telefoną. Sūnus D. pažįsta iš matymo. Konfliktinių situacijų nebuvo. Jie nėra draugai, sūnus vengdavo susitikimų su kaltinamuoju.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. apie 18.45 val. žmonai paskambino nepilnametis sūnus N. L. ne iš savo mobiliojo ryšio telefono ir pasakė, kad iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 13“, ir šiuo metu yra prie (duomenys neskelbtini). Skubiai nuvykęs prie (duomenys neskelbtini), surado išsigandusį ir verkiantį savo sūnų, stovintį stotelėje su iš matymo pažįstama mergaite. Stotelėje jau buvo policijos pareigūnai. Sūnus jam ir pareigūnams pasakojo, kad su keturiais draugais buvo PC „(duomenys neskelbtini)“, apie 18.31 val. visi „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje įlipo į maršruto Nr. (duomenys neskelbtini) autobusą ir turėjo išlipti stotelėje ties (duomenys neskelbtini). N. autobuse pastebėjo neadekvatų iš matymo pažįstamą vyrą (pasakė, kad vardas jo galimai D.). N. L. nurodė, kad pastarasis yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, dėvėjo pilkos spalvos kelnes, gyvena šalia esančiame name adresu (duomenys neskelbtini), kiek jis žino, yra kalėjęs įkalinimo įstaigoje. Apie 18.45 val. autobusu beveik pasiekus (duomenys neskelbtini), esančią autobusų sustojimo stotelę D. pradėjo žodžiu kabinėtis prie sūnaus, jam pradėjo grasinti sakydamas žodžius „aš tave išnešiu“, sakydamas, kad kišenėje turi peilį bei ašarinių dujų balionėlį, kurį panaudos prieš jį. Taip pat grasino sūnui, kad pastarąjį ištemps iš autobuso per prievartą bei panaudos fizinį smurtą. Kiek jam sakė N., pastarasis tik žodžiu grasino, tačiau realių veiksmų neatliko, iš kišenės minėtų daiktų neišsitraukė, nesužalojo. Sūnus dėl įvykio stipriai išsigando įtaigaus grasinimo, buvo vyresnis, bei galimai apsvaigęs. Bevažiuojant autobusu N. pasiėmė savo „Iphone 13“ telefoną ir bandė paskambinti, tačiau pasinaudojęs ta proga, minėtas vyras telefoną iš rankų išplėšė, taip jį pagrobė. N. L. pasakojo, kad jis prašė pagalbos tuo pačiu autobusu važiavusios moters. Moteriai paprašius D. grąžinti telefoną, pastarasis išlipo iš autobuso ir pasišalino kiemų link. Dėl įvykio N. L. labai išsigando, bijo, kad vyras jį ir toliau gali persekioti, nes netoli gyvena (1 t., b. l. 16-27). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad pirmieji parodymai buvo tikslesni. Paaiškino, kad pareiškimas buvo rašomas pareigūnų automobilyje, pareigūnas rašė iš jo žodžių, jis diktavo, perskaitė ir pasirašė. Po įvykio sūnus buvo psichologiškai palaužtas. Jis prieš tai vengdavo kaltinamojo. Sūnus neminėjo, kad D. kada būtų prieš jį pavartojęs fizinį smurtą.

Liudytoja L. L. parodė, kad su N. visada susiskambina sutartu laiku, kas valandą. Jis turėjo tą valandą važiuoti namo, buvo be penkiolikos septynios, paskambino, galvojo, turi būti šalia sustojimo. Gal 7 kartus skambino, buvo geras signalas arba atmeta. Vyras skambino N., irgi neprisiskambino. Jai paskambino nematytas numeris, vaikas verkdamas pasakė, kad iš jo paėmė telefoną, sakė ,,išneš jį į orą“, turi peilį ir dujas. Ji suriko, kad bėgtų. Vyras iššoko į mašiną ir išvažiavo ieškoti. Policija prašė vyro numerio, davė vyro numerį. Skambino greitoji, sakė neranda vaiko, klausė, gal žino kur. Policija paskambino ir pasakė, kad rado sveiką, gyvą vaiką. Vaikas parėjo namo. Sūnus grįžo drebėdamas, verkdamas, jis yra jautresnis. Dabar turi panikos priepuolius. Buvo diena, kai greitoji du kartus važiavo, išvežė jį ligoninę. Bando sūnų nuraminti, sūnus sako pagalvoja kas bus, kai jis išeis. Dabar priepuoliai retėja, būdavo, bijo vienas likti, vyras naktimis veždavosi jį į darbą. Ligoninėje pasakė vieno nepalikti. Dabar jis lieka vienas, kas pusvalandį skambina.

Liudytojas L. K. parodė, kad mėnesio ir dienos nepamena, buvo vakaras, važiavo iš ,,(duomenys neskelbtini)“, iš (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Su juo buvo D., N., L., A.. Atsisėdo autobuse ir draugas pasakė, kad gale sėdi D., kad einam su juo pasisveikinti. Pasakė, kam to reikia, ir visi nuėjo pasisveikinti, tik N. nenuėjo. Paklausė N., ko neina sveikintis, sakė nenori. Paklausė, kas yra, ko bijo, sakė nieko nėra ir atsisėdo. Atėjo D., kalbėjo su kitais, kalbėjo prie jų. Nelabai pameną, ką kalbėjo. Paskui pradėjo su N. L. kalbėti, nekreipė dėmesio, ką jis kalbėjo, nusisuko ir į telefoną žiūrėjo. N. išsitraukė telefoną ir kažką pradėjo rašyti. Paskui nelabai matė, nepamena, kas buvo. D. kažką jam pasakė, išgirdo, kad N. pradėjo rėkauti, kad atiduotų telefoną. Pamena, kad visi išlipo iš autobuso, D. su N. vaikščiojo. Kažkokia moteris bandė padėti N.. Jis (liudytojas) nuėjo namo, daugiau nieko nepamena. Nepamena, ar išlipęs iš autobuso matė D. Aptarė su draugais šį įvykį. Nežino, dėl ko buvo šis konfliktas, gal N. buvo kažką prisidirbęs. Kai D. kalbėjo su N., pokalbis buvo normalus. Prieš išlipant matė N., jis stovėjo autobuse prie pat išėjimo, verkė. Verkė tikriausiai dėl to, kad atėmė telefoną. Nepamena, ar matė tą momentą, kai atėmė iš N. telefoną. N. kreipėsi į kažkokią moterį pagalbos. D. jau buvo išlipęs iš autobuso. Jis (liudytojas) taip pat išlipo toje pačioje stotelėje, kur išlipo D., paskui išlipo dar trys draugai, kur nuėjo D. nematė. N. ir D. neišlipo. Išlipus iš autobuso D. buvo pribėgęs prie jų, sakė pasakyti N., kad nori telefoną grąžinti. Nepamena, ar siūlė atiduoti telefoną jiems.

Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad D. buvo girtas, jis pats taip sakė. D. elgėsi įprastai, kaip visą laiką, mėgsta lįsti prie žmonių. D. sakė N., kad jis turi išlipti su juo iš autobuso ir su juo pasikalbėti. N. D. sakė, kad „ne, aš niekur nelipsiu, nenoriu. Ką aš tau blogo padariau“. Po to jis atsisuko ir pradėjo kalbėti su D., sakė jam, kad nelįstų prie N.. D. jam nieko neatsakė. Tuo metu N. išsitraukė savo telefoną, jis kažkam pradėjo rašyti. D. paėmė N. iš rankų jo telefoną. N. D. telefono nedavė. D. iš karto, labai greitai iš rankų ištraukė telefoną, kai tik N. jį išsitraukė. Po to N. atsistojo ir padėjo verkti. D. sako N., viskas lipam, nes jau atvažiavom į stotelę. N. pasakė jiems, kad jie visi irgi tada lipam, nes ten buvo (duomenys neskelbtini) stotelė. Ir jie visi keturiese, jis, A., L., N. išlipo per vidurines autobuso duris. D. išlipo per galines autobuso duris. D. su N. liko autobuse, jie iš autobuso nelipo. Tada moteris išlipo iš autobuso. N. tos moters paprašė pagalbos, kai dar buvo autobuse. N. prašė, kad ji jam padėtų. Tai matydamas D. pasakė N. „tu savo kaimynui, taip darai, dabar tau bus blogai“. Daugiau jokių grasinimų jis negirdėjo. Čia D. taip N. pasakė, nes jis paprašė pagalbos tos moters. Moteris išlipo iš autobuso, kai jie išlipo ir pasakė D. „atiduok telefoną“. D. telefono nedavė, ką jis atsakė negirdėjo. Po to D. pabėgo. N. su D. išvažiavo iki sekančios stotelės ir ten išlipo, o jie ėjo iki jo namų pasiimti daiktus (1 t., b. l. 111-114). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas N. P. parodė, kad buvo gruodis, dienos nepamena, buvo tarp 18-19 val., važiavo autobusu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo D., jis, K., B., L. Jie prisėdo autobuso viduryje. Pamatė autobuso gale sėdintį D. Jie keturiese nuėjo pasisveikinti su juo ir vėl grįžo į savo vietas. Buvo atėjęs D. prie B. ir A. pasikalbėti, negirdėjo jų, nes sėdėjo toliau. Paskui atėjo prie jo (liudytojo), jis sėdėjo prie L., pradėjo su juo kalbėti. Sakė „pagaliau susitikome“, nepamena ką dar sakė. Žino, kad N. bijojo su D. kalbėti, sėdėjo prie telefono, jaudinosi. Kai D. pasakė, kad pagaliau susitiko, N. nieko nesakė, tylėjo. Atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, atsidarė durys, D. paėmė telefoną ir pabėgo. N. prašėsi moters pagalbos. Ji išlipo, sustabdė D., L. stovėjo autobuse su D., kalbėjo. Moteris sustabdė autobusą, D. pabėgo ir nuo to laiko nieko nepamena. D. kalbėjo piktai, jis ištraukė iš N. rankų telefoną. Nežino, kodėl paėmė jo telefoną. N. buvo susijaudinęs, sėdėjo prie jo ir matė. Nuo D. jautėsi alkoholio kvapas.

Vadovaujatis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad autobuso gale pamatė, kad sėdi D.. D. jis pažįsta, bet su juo nebendrauja. Jį pažįsta apie pusę metų laiko, nuo praeitos vasaros. Iš kur jis jį pažįsta nežino, kur susipažino neatsimena. Su D. konfliktavęs nėra, kaip pažįstami sutaria gerai. Kiek prisimena, D. prie jo niekada nėra kabinėjęsis, jo neerzinęs. Jis, L., A. ir L. nuėjo į autobuso galą pasisveikinti su D. Nieko su D. nekalbėjo, tik pasisveikino. Tada grįžo į autobuso vidurį ir atsisėdo. Jis sėdėjo prie N., per vidurį autobuso, priešais juos sėdėjo D. ir L. Už jų per dvi vietas sėdėjo A. ir L. Po kiek laiko, gal per 10 min. prie L. ir A. priėjo D. Jie kažką kalbėjo, bet jis negalėjo girdėti, nes buvo per toli. N. pamatęs D. pradėjo skambinti L., kad pasakyti, jog vieną stotele lips anksčiau. N. bijojo D., todėl norėjo lipti anksčiau viena stotele. O kodėl, negali pasakyti, šito jam N. nebuvo sakęs. Jis visiškai nieko nežino apie N. ir D. santykius, visiškai nesikiša. Tada D. pamatė N., jis priėjo prie jo ir N. Iš D. tuo metu labai smirdėjo alkoholiu. D. N pasakė „ar prisimeni jį?“. N. atsakė, kad prisimena. Jie dar kažką kalbėjo, bet jau nepamena ką. D. N. žodžiais vertė išlipti iš autobuso. D. sakė, kad nori su N. pasikalbėti. Neprisimena, ar girdėjo kažkokius grasinimus D. N. Vertimas išlipti iš autobuso tik žodžiais. D. su N. kalbėjo piktai. N. kalbėjo ramiai. N. sakė, kad nelips, nes nenori. O kai autobusas privažiavo (duomenys neskelbtini) stotelę, tada D. N. iš rankų ištraukė jo telefoną ir greitai išlipo iš autobuso. N. telefono D. nedavė, jis pats jam ištraukė iš rankų. N. pradėjo sakyti D., kad grąžintų telefoną. N. į tai reagavo jautriai, jis pradėjo verkti. Tada jie visi, išskyrus N. ir D. išlipo iš autobuso. Dar tokia moteris išlipo ir ji sakė D., kad jis grąžintų telefoną. D. nieko nesakė. Po to moteris bėgo prie autobuso, jį sustabdė, nes jis jau ketino važiuoti, tuo metu D. su N. telefonu pabėgo. Šios moters N. autobuse prašė, kad ji jam padėtų. Jie D. norėjo sakyti, kad jis grąžintų N. telefoną, bet nespėjo, nes jis pabėgo. Jie, tie kurie išlipo, ėjo iki „(duomenys neskelbtini)“, pakeliui sutiko D. Ir jie visi bandė D. įkalbinti, kad jiems atiduotų telefoną ir jie jį grąžins N.. D. sakė, kad neduos, pats ateis N. ir pasiims. Po to jie su D. visi ėjo iki „(duomenys neskelbtini)“. D. nesakė, ką ketina daryti su N. telefonu, tik bandė spėlioti telefono kodą. Jam tokia nuojauta, kad D. nebūtų grąžinęs N. telefono be policijos įsikišimo, pats N. nebūtų ėjęs pas D. Jiems einant į „(duomenys neskelbtini)“ D. nuo jų atsiskyrė ir išėjo, o kur nesakė (1 tomas, b. l. 136-139). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. N. moters pagalbos prašė po telefono paėmimo. Jis pats sakė D. grąžinti telefoną, nepamena, ką sakė D. Kokius tikslu paėmė telefoną, nežino. Tai buvo nedraugiškas veiksmas. Nei vienas iš draugų nebandė paimti telefono iš D., jis bijojo kaltinamojo.

Liudytojas D. G. parodė, kad įvykis buvo gruodžio mėnesį, apie 18-19 val. Įsėdo į (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą (duomenys neskelbtini) gatvėje šešiese. Buvo L., ji, N., L., A., N. ir dar kažkas. Ties (duomenys neskelbtini) atėjo D. prie jų, į autobuso vidurį, ir pradėjo kabinėtis prie N. Sakė „nuo manęs šį kartą nepabėgsi“, kad „lipame toje pačioje stotelėje“, tiksliai visko nepamena, ką kalbėjo. N. išsigandęs išsitraukė telefoną ir norėjo tėčiui skambinti. D. griebė telefoną iš jo rankų ir įsidėjo į savo kišenę, paminėjo, kad lipa vienoje stotelėje ir niekur nepabėgs. D. pradėjo klausinėti, ką N. padarė, ko kabinėjasi. Privažiavo iki stotelės, D. išlipo su N. telefonu. Kai D. klausinėjo, jis nieko neatsakė, net neatsisuko, išlipo iš autobuso. Išlipo ir visi draugai, liko ji viena su N.. N. paprašė moters autobuse pagalbos, sakė, kad jo telefoną paėmė. Moteris ėjo iki vairuotojo ir paprašė sustabdyti autobusą, priėjo prie D. ir paprašė grąžinti telefoną. Moteris įlipo į autobusą, ji (liudytoja) pasakė, kad jie nesusitvarkys, nes jis neprognozuojamas ir visko gali būti. Nuvažiavo iki kitos stotelės, kiek supranta, jie visi išsiskirstė, D. nuėjo savais keliais, draugai irgi kažkur nuėjo. Pasakė, kad D. neprognozuojamas, nes buvo už kažką ,,sėdėjęs“, iš jo veiksmų matėsi, agresyviai kalbėjo, kalbėjo lyg grasindamas, kad išlips iš autobuso ir kažkas bus. Todėl pasakė, kad geriau nesikabinėti prie jo, nesusitvarkys. N. visas drebėdamas kalbėjo, apsiverkė, paprašė moters pagalbos. Niekas iš draugų nebandė sustabdyti D., mano, kad patys bijojo. Mano, kad D. buvo neblaivus, buvo alkoholio kvapas. Lengva atskirti, ar žmogus blaivus, ar ne. Kai D. pasakė N., kad vis tiek kartu lips toje pačioje stotelėje, kiek pamena, dar kažkas buvo paminėta apie dujas. N. sakė kažką girdėjo apie peilį, bet ji to negirdėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinta dalis liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad iš pradžių D. elgėsi normaliai, bet po to pradėjo agresyvėti, kai pradėjo N. grasinti. Tada D. atsisuko į N. ir sako „ką tu, (duomenys neskelbtini)?“. „(duomenys neskelbtini)“ čia N. pravardė, jie visi jį taip vadina. N. jam atsakė, kad „nieko“. D. pasakė N. „dabar tu nuo manęs nepabėgsi“ ir tuomet D. pradėjo N. grasinti, kad ir kokioje stotelėje jis išlips, D. lips su juo kartu. N. išsigando, išsitraukė savo telefoną iš kišenės ir norėjo paskambinti tėčiui, tada labai greitai D. telefoną N. ištraukė iš rankų ir įsidėjo pas save į striukės kišenę. Tada D. vėl pradėjo N. grasinti „vistiek aš tave pagausiu, mes vienam rajone gyvenam“, dar sakė, kad jis turi ašarines ar pipirines dujas. Dujų ji nematė, D. jų nerodė. Po to dar po įvykio kažkas iš draugų jai sakė, kad D. įvykio metu turėjo ir peilį. Bet peilio ji nematė, negirdėjo iš paties D., kad jis grasintų peiliu N. Tik grasino N., kad jam kažką padarys. Nepamena, ar konkrečius grasinimus, veiksmus ką jis darys N. išsakė D. tuo metu, nes viskas vyko labai greitai. N. labai išsigando D., pradėjo drebėti (1 t., b. l. 124-128). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja taip pat parodė, kad jai kažkiek baisu buvo, nežinai ko tikėtis, jis neprognozuojamas. N. labai išsigando. N. labai greitai išsigąsta, šiaip normaliai bendrauja. N. pats nėra linkęs apkalbėti, kabinėtis.

Liudytoja J. K. parodė, kad dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu, veiksmas vyko į pavakarę. (duomenys neskelbtini) stotelėje įlipo grupelė jaunuolių. Važiuojant (duomenys neskelbtini), matė per veidrodį, kad vienas jaunuolis pasilenkęs prie kito ir kažką kalba, tirukšmo nebuvo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) stotelę, įvyko kaip susistumdymas, žiūrėjo per veidrodį ir nesuprato, lipa ar nelipa. Vienas vaikinas sakė važiuoti greičiau, kita atbėgusi panelė sakė nevažiuoti, nes iš jo telefoną atėmė. Ji pasimetė važiuoti ar ne, nuvažiavo, kitoje stotelėje išlipo nukentėjęs. Matė nukentėjusįjį, jis buvo stresinėje būsenoje. Nukentėjęs vaikinas sakė, kad paėmė jo telefoną, kad kaltinamasis turėjo dujas, parodė jam ar pagąsdino, jis buvo labai išsigandęs. Pati dujų nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, J. K. parodė, kad ji yra „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoja. Nepamena tikslios dienos ir tikslaus laiko. Buvo tamsu, antra dienos pusė, bet kai anksti temsta, sunku pasakyti ir laiką. Ji vairavo autobusą maršruto Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Autobuso kryptis buvo (duomenys neskelbtini). Pamena, kad „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje įlipo didelis būrys jaunimo ir kaip ten kas su kuo nesuprasi, jai atrodė, kad visi įlipo kartu, o sėdasi po to visi atskirai. Jie visi tvarkingai atsižymėjo bilietėlius. Visi įlipo per priekines autobuso duris, praėjo pro ją į autobuso vidų. Pamena, kad pakilus (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad į autobuso vidurį atėjo vaikinas, jis prieš tai sėdėjo autobuso gale, jis pasilenkė ant sėdynės, nugarą atsuko į jos pusę ir pradėjo kažką šnekėtis su priešais jį sėdinčiu vaikinuku. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Viskas buvo ramiai, niekas nesipyko, triukšmo ar sąmyšio nebuvo. Kadangi buvo ramu, todėl nesikišo. Po to, ties (duomenys neskelbtini) stotele būrys vaikų išlipo, tik vienas vaikinukas labai dvejojo lipti ar nelipti, į tai ji atkreipė dėmesį, nes nesuprato, ar jis lips ar ne, o jai reikėjo važiuoti, ji negalėjo ilgai laukti. Po to prie jos pribėgo kažkokia moteris, kaip suprato, ji buvo ne kartu su vaikinuku, o tiesiog paprasta autobuso keleivė. Ji pribėgusi prie jos pradėjo prašyti, kad nevažiuotų, nes iš vaikinuko pavogė telefoną. Ji šio fakto nematė, nes, kaip ir minėjo, vaikinas, kuris galimai tai padarė, buvo atsisukęs nugara į ją. Šis vaikinas išlipęs iš autobuso stovėjo lauke, prie autobuso pirmųjų durų. Ji jį gerai matė, jis stovėjo visiškai ramus ir nieko nesakė, laukė ką ji darys. Tuo metu autobuso viduje prie jos pribėgo vaikinukas, jis buvo gerai įbaugintas, jis visas drebėjo, prašė jos, kad ji greičiau uždarytų autobuso duris. Ji uždarė autobuso duris. Vaikinukas sakė, kad anas turi dujas ir turi peilį, matėsi, kad jis labai bijojo lauke stovinčio vaikino. Ji nematė nei dujų, nei peilio. Vaikinukas bijojo lipti iš autobuso. Jie nuvažiavo iki sekančios stotelės. Autobuse liko tik vaikinukas su ta moterimi ir, kaip suprato, savo drauge, visi kiti buvo išlipę (duomenys neskelbtini) stotelėje. Girdėjo, kaip autobuse buvusi moteris bandė įkalbinti vaikinuką ir jo draugę lipti sekančioje stotelėje, kalbėjo apie tai, kad reikia pranešti mamai. Jiems išlipus sekančioje stotelėje, ji nuvažiavo toliau. Nei vieno asmens atpažinti negalėtų, nes per dieną praeina pro akis labai daug veidų (1 t., b. l. 150-153). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. L. parodė, kad dirba Kauno apskrities Reagavimo valdyboje. Gavo pranešimą ,,A“ kategorijos, reiškia, kad reikia sureaguoti mieste iki 10 minučių. Privažiavo, prie kokio pastato rado vaikiną neprisimena, buvo nepilnametis su savo drauge. Per greitą laiko tarpą atvažiavo tėtis. Kiek pamena, buvo įtariamojo požymiai nurodyti, kryptis, kuria pasišalino, kur jis galėtų būti. Nuvyko ir rado jį. Pamena, pirmas aukštas buvo, užėjo į laiptinę. Buvo aišku, kad kažkuriame iš butų jis yra, nes ten gyvena jo draugė. Jie buvo trise, įvertinę, kad jis gali bėgti, beldė į trejas duris, o pareigūną nusiuntė iš kitos pusės. Po kurio laiko pareigūnas R., jeigu neklysta, atsivedė asmenį, pasakė, kad sulaikė. Padarė prie tarnybinio automobilio dalinę apžiūrą ir rado telefoną, kurį galimai atėmė iš vaiko. Vardų, pavardžių nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. L. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėju. Šį įvykį jis atsimena gerai, pats nuo pat pradžių reagavo į įvykį ir formino ikiteisminio tyrimo medžiagą. 2022 m. gruodžio 2 d. apie 18.56 val. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskrities VPK VTV OVS, kad (duomenys neskelbtini) sūnų užsipuolė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Aplinkybių tikslinimo metu buvo vykta link minėto parko, gauta papildoma informacija iš Kauno apskrities VPK VTV OVS budėtojo, kad nukentėjęs vaikas yra stotelėje ties adresu (duomenys neskelbtini) esančio pastato. Nuvykus minėtu adresu prie jų priėjo nepilnamečiai N. L. ir D. G.. Pastarieji jiems paaiškino, kad tuoj atvažiuos N. L. tėtis D. L.. Atvykus D. L., N. L. paaiškino, kad autobuse jam gerai žinomas D. pavogė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone 13“. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes N. L. ir D. G. nurodžius įtariamojo bruožus, bei galimą jo buvimo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta minėtu adresu. Nuvykus buvo bandoma bendrauti su visais pirmajame aukšte gyvenančiais asmenimis. Įvertinant, kad butas yra 1-ajame aukšte ir turi balkoną, Kauno apskrities VPK RV vyriausiajam patruliui R. J. davė nurodymą apeiti pastatą iš kitos pusės, siekiant sulaikyti įtariamąjį. Po kurio laiko minėtas pareigūnas nurodė jam, kad sulaikė kaip vėliau paaiškėjo įtariamąjį D. S.. Pastarasis vyras atitiko visus požymius, taip pat pas pastarąjį kišenėje rastas „Iphone 13“ mobilaus ryšio telefonas. D. S. atrodė neblaivus, iš pastarojo burnos sklido alkoholio kvapas, dėl to jam Alkotesteriu nustatytas 1,13 prom. neblaivumo laipsnis. D. S. taip pat nurodė, jog važiavo autobusu (maršrutinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pradžių neigė, grasinęs nepilnamečiui N. L. panaudoti smurtą ir pagrobęs telefoną „Iphone 13“. Pas pastarąjį buvo rastas „Iphone“ telefonas ant ekrano buvo matyti N. L. fotonuotrauka. Kiek vėliau pastarasis pats areštinėje jiems nurodė, kad N. L. pats atidavė jam minėtą telefoną, kadangi, anot jo, „jis susimokėjo už rajone apsaugą“ (1 t., b. l. 161-163). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotis parodymus.

Liudytojas K. Š. parodė, kad paskutinį kartą matė D., kai atėjo pas ją ir jį pagavo. Nepamena, kokia buvo diena. Jis norėjo atvykti pas vaiką, iš balso jautė, kad jis neblaivus ir sakė neatvykti. Mama galvojo, kad jis blaivus ir jam atidarė duris. Jie keliais žodžiai su D. susivaidijo ir policija į duris pabeldė. Ji buvo su vaiku ant rankų, jis pro ją prabėgo iki balkono, sakė eina parūkyti, o mama nuėjo durų atidaryti. Nematė, kad atėjęs D. turėtų telefoną. Nesuprato, kodėl atėjo pareigūnai. Pusantrų metų bendravo su D. Kaip vaiko tėvas jis nuoširdus, rūpinasi, padeda vaikui finansiškai, pabūna su vaiku, kai reikia. Nelabai D. elgesys skiriasi, kai jis būna išgėręs. Tą dieną, kai jis atėjo, pas ją buvo likę jo daiktų. Atėjęs neužsiminė, kad jo ieško policija.

Liudytojas R. J. parodė, kad buvo pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės, susitiko su įvykio dalyviais, kurie nukentėjo. Paaiškino situaciją, kad vyriškis, vėliau paaiškėjo, kad jis D., pavogė nukentėjusiojo telefoną autobuse. Nukentėjusysis žinojo, kur D. gyvena, nuvyko į gyvenamą vietą, adreso nežino, tik buvo pirmas aukštas. Su kolegomis nusprendė, kad jis apeis aplink daugiabutį, manė, kad gali iššokti pro balkoną. Jis (liudytojas) apibėgo aplink daugiabutį ir laukdamas už kampo pastebėjo, kaip vyriškis, tuo metu nežinojo kas jis, iššoko per balkoną. Jis pribėgo, garsiai ir aiškiai pasakė: ,,Stok, policija“. Jis sustojo, vykdė reikalavimus, prisistatė kaip D. Priėjo prie tarnybinio automobilio, atliko dalinę apžiūrą, rado telefoną. Pajungus telefoną, ant telefono ekrano matėsi, kad tai nukentėjusiojo daiktas. Kilo įtarimas, kad tai galimai pavogtas telefonas. Nepamena, ką sakė D. Įvykio vietoje bendravo su vaikais, kurie buvo įvykio vietoje. Buvo iškviestas tėvas, kai buvo autobusų stotelėje. Vaikas, iš kurio telefonas buvo pagrobtas, verkė, nervavosi, drebėjo, buvo susijaudinęs. Kiek buvo žmonių negali pasakyti – buvo jis, jo draugė, tėvas. Moteris buvo rami, viską ramiai paaiškino, tėvas taip pat buvo ramus.

Liudytojas D. L. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjas. Gavo pranešimą, kad pavogė telefoną autobuse. Tikslaus adreso nepamena, atvykus nurodytu adresu juos pasitiko nukentėjęs, paaiškino kaip kas buvo, pradėjo ieškoti galimo įtariamojo. Nurodė adresą, kuriuo jis galėjo būti, nuvažiavo tuo adresu, patikrino, ten nieko nebuvo. Kolega nuėjo už namo, kol jie skambino į duris, pastebėjo, kaip vienas šoka per langą, jį pagavo ir atsivedė prie automobilio. Patikrinus asmens daiktus, buvo rastas pavogtas telefonas. Pareigūnams paaiškino nukentėjęs, kas nutiko, bet šiuo metu nepamena, ką. Jis buvo labai susijaudinęs. Nukentėjusysis buvo ne vienas, buvo dviese su tuo berniuku. Bendravo su D., klausė, iš kur jis gavo telefoną. D. paaiškino, kad telefonas brolio. Pas D. rado du telefonus. Klausė dėl vieno, nes ant to telefono buvo uždėta nuotrauka berniuko, iš kurio telefoną pavogė. D. elgėsi ramiai, vykdė visus nurodymus. N. pasakojo, kad priėjo D., kai jis rankose laikė telefoną, D. jam iš rankų išplėšė telefoną ir pasisavino, minėjo, kad D. jam grasino susidorojimu, bet detaliau neatsimena. Kas yra tas susidorojimas nepasakė. Neatsimena, ką sakė dėl to, kada jam išplėšė telefoną.

Liudytoja R. K. parodė, kad yra D. S. mama. Sūnus, kai buvo sulaikytas, jai skambino, sakė atėmė iš nepilnamečio telefoną, bet sakė pavogti nenorėjo, tik pagąsdinti. Tą dieną, kai jis atėmė telefoną, ji dirbo, nebuvo namuose. Sūnus dabar gyvena pas ją, nieko jo neklausė. Sūnus dirbo, nors ir nelegaliai, dirba ir šiuo metu. Jis nėra piktybinis. Būtų alaus neišgėręs, gal būtų to telefono neatėmęs. D. elgesiui gal turėjo įtakos tėčio mirtis prieš 11 metų. Iki penktos klasės gerai mokėsi, dalyvavo matematikos olimpiadose. Su savo dukra jis bendrauja, palaiko ryšį.

Liudytoja E. K. parodė, kad važiavo vakare (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu namo, buvo gruodžio mėnuo. Klausėsi per ausines audio knygos, sėdėjo arti vidurinių durų, buvo daug žmonių, važiavo grupė paauglių. Jie buvo ties autobuso viduriu ir vėliau veiksmas nusikėlė į autobuso galą. Nematė, kas ten vyko. Ruošėsi lipti, priėjo berniukas prie jos, buvo sumišęs, drebantis, kažką pasakė, bet neišgirdo. Nusiėmė ausinukus ir jis pasakė: „prašau, padėkite man“. Galvojo, kad jie visi yra draugai. Paklausė, kas jam atsitiko, sakė grasina jį nužudyti ir iš jo atėmė telefoną. Paklausė, kas grasina, jis parodė tą vaikiną. Tas vaikinas buvo žemesnio ūgio, stovėjo prie durų, juokėsi ir kažką įžūliai pasakė. Jis ragino vaikiną, iš kurio paėmė telefoną, lipti kartu su juo, nes jeigu nelips jam bus blogai. Pasakė niekur nelipti, priėjo prie to vaikino, kuris paėmė telefoną, ir pasakė, kad atiduotų telefoną. Autobuse buvo daug žmonių, bet visi buvo abejingi. Atsidarė autobuso durys, tas vaikinas išlipo. Ji pasakė vaikinui, iš kurio atėmė telefoną, niekur nelipti, pati išlipo ir pasakė griežčiau, kad atiduotų telefoną. Jis sakė nieko neturi, su juo išlipo ir kiti vaikinai. Nukentėjęs liko autobuse, jis buvo šoke, tarsi nori lipti ir nenori. Ji nubėgo iki vairuotojo, paprašė nevažiuoti, iškviesti policiją, bet vairuotoja nesuprato, kas vyksta. Kol bandė vairuotojai išaiškinti, tas vaikinas su telefonu pabėgo. Ji įlipo į autobusą ir pasakė nukentėjusiajam, kad neliptų šioje stotelėje, pasiūlė kartu pavažiuoti ir palydėti jį iki namų. Jis buvo su mergina. Jie išlipo kitoje stotelėje, bandė įtikinti, kad toliau važiuotų. Berniukas prasitarė, kad vaikinas, kuris paėmė iš jo telefoną, turėjo peilį ir ašarines dujas. Jie kitoje stotelėje išlipo, ji išlipo kartu su jais. Berniukas paprašė paskambinti jo mamai. Jo draugė turėjo telefoną, bet sakė negali paskambinti, nes neturi kortelės, kas jai buvo keista. Paskambino jo mamai per garsiakalbį, pasakė, kur jis yra, ir berniukas su mergaite pradėjo judėti kita kryptimi, pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini). Parašė jo mamai, kad jie nuėjo kita kryptimi, kad žinotų, kur jie. Matė, kad stovėjo prie ,,(duomenys neskelbtini)“ tie vaikinai, galvojo, kad jie kartu veikė su vaikinu, kuris paėmė telefoną. Bandė eiti link ,,(duomenys neskelbtini)“, bet išsigando, galvojo jie pradės sekti ir grįžo. Nukentėjęs berniukas buvo išsigandęs, drebėjo, verkė, buvo įbaugintas, girdėjo kaip patyčias. Kai paskambino įjungus mikrofoną nukentėjusiojo mamai, vaikas pradėjo verkti, sakė atėmė iš jo telefoną ir nori jį nužudyti ir jis labai bijo. Tiksliai neatsimena, ar pati girdėjo konkretų grasinimą nukentėjusiam. Vaikinas, kuris paėmė telefoną, buvo nusivedęs nukentėjusį į autobuso galą, matė, kaip jie buvo dviese ar trise, paėmė telefoną. Gal tada jam pagrasino. Nukentėjęs buvo šoke. Jis sakė jam buvo įremtas peilis.

2022 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Priešais matoma apšviesta maršrutinių autobusų stotelė, kurios danga išklota trinkelėmis, stotelė sudaryta iš 5 vnt. stiklo paketų. Už stotelės matoma veja ir 5 aukštų pastatas. Iš dešinės ir kairės pusės stotelės matomas šaligatvis, kurio danga yra asfaltuota. Ant stotelės viršaus užrašyta baltos spalvos raidėmis „(duomenys neskelbtini)”. Stotelėje yra medinis, rudos spalvos suoliukas, stendas su žemėlapiu. Stotelės kairėje pusėje matomas įmontuotas reklaminis stendas. Stotelės dešinėje pusėje matoma juodos spalvos šiukšliadėžė, kelių eismo taisyklių ženklas Nr. 548, kurio reikšmė yra maršrutinio transporto sustojimo vieta (1 t., b. l. 28-38).

Iš 2023 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_190845_001. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:08:27 val. Spalvotame vaizdo įraše, tamsiu paros metu matomas vaizdas iš tarnybinio automobilio, kuriame girdisi pareigūno balsas (toliau A).

Įraše matyti, kaip policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina autobusų stotelės link prie kurios jau stovi miesto autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), stotelėje stovi trys paaugliai - du jauni vaikinai, iš kurių vienas vilki tamsios spalvos striukę ir šviesiai pilkos spalvos kelnes (toliau B), kitas vaikinas vilki tamsios spalvos striukę ir šviesiai rudos spalvos kelnes (toliau C), ir mergina tamsiais plaukais, vilkinti juodos spalvos drabužiais ir užsidėjusi baltos spalvos striukę, bei rankose laiko popierinį galimai pirkinių maišelį (toliau D). Į klausimą, kas nutiko, mergina atsakė, kad jie buvo autobuse ir vienas vyras ar vaikinas, (duomenys neskelbtini) metų, visą laiką grasino vaikui, jis atėjo ir pasakė, kad jei nelips kartu su juo, tai jį išsitemps ar nužudys, ar papjaus, ar sudaužys. Jam pradėjo grasinti ir sakė, kad vis tiek jį pasigaus. Nurodė, kad šį vaikiną žino. Mergina taip pat nurodė, kad atėmė telefoną ir pabėgo, ištraukė iš rankų autobuse. Mergina paaiškina, kad viena moteris tuo pačiu metu dar paprašė, kad sustabdytų autobusą, kad telefoną grąžinti. Ji priėjo ir paprašė atiduoti telefoną, bet jis nedavė. Atidarė autobuso duris, bet moteris sako uždaryti, nes gali būti, kad jis turi peilį ir tuo pačiu dujas, nes jis taip sakė. Jis sakė, kad turi ir neadekvačiai elgėsi. Matyti, kad atvyko nukentėjusio vaikino tėtis, kalba apie galimybę surasti telefoną, naudojantis programėle.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_191345_002. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:13:43 val. Spalvotame vaizdo įraše, tamsiu paros metu matoma mergina D, kuri kalbasi su pareigūnu A. Matyti, kad yra užrašomi nukentėjusiojo duomenys. Vaikinas paaiškina, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) sakė jam lipti su juo, paėmė iš jo telefoną ir išlipo, jie nelipo, prašė moters pagalbos.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_192425_003. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:23:55 val. Nespalvotame vaizdo įraše, tamsiu paros metu matosi vaizdas iš tarnybinio automobilio vidaus, kai vairuoja pareigūnas A, kuris kalbasi su nukentėjusiu vaikinu C ir liudininke D. Paaškina, kad važiavo iki (duomenys neskelbtini) stotelės ir vaikinas pagriebė telefoną. Nukentėjęs vaikinas paaiškina, kad išsitraukė telefoną ir galvojo skambinti pareigūnams, tada jis pagriebė telefoną ir paprašė moters pagalbos, tuo metu vaikinas dar nebuvo išlipęs. Mergina paaiškino, kad peilio išsitraukęs nebuvo, tik tvirtino, kad jį turi. Sakė „man neįdomu, ką tu veiksi ir kam tu skambinsi, jei reikės aš besiu peilį ir sako tu man nieko dėl to nepadarysi“. Mergina nurodo, kad ji ir draugai visiškai nieko nesakė, o jis sakė „vis tiek aš tave pasigausiu ir tu niekur nedingsi, vis tiek aš lipsiu kartu su tavim ir važiuosiu kartu su tavim“.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_192925_004. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:29:24 val. Nespalvotame vaizdo įraše, tamsiu paros metu matosi vaizdas iš tarnybinio automobilio vidaus, kai vairuoja pareigūnas A ir kalbasi su nukentėjusiu vaikinu C ir liudininke D. Kalbama apie įvykį, ieško kaltinamojo buvimo vietos.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_193542_005. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:35:14 val. Spalvotame vaizdo įraše, tamsiu paros metu matoma, kai pareigūnas E kalbasi telefonu su kolegomis ir tikslina informaciją. Nuvykus į daugiabutį pareigūnai beldžia į duris, kalba su moterimi, kuri durų neatidaro.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_194043_006. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:40:42 val. filmuota tamsiu paros metu, kai pareigūnas A bando prieiti prie balkono, kuris yra pirmame namo aukšte. Matyti, kaip sulaikomas kaltinamasis. Atsakydamas į pareigūnų klausimą, nurodė, kad autobuse prie vaikų „nesikabinėjo“. Nurodė, kad su savimi turi dujų balionėlį, tačiau niekam juo negrasino. Užfiksuota, kaip pareigūnai atidavė telefoną jo savininkui.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_194542_007. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:45:41 val. Spalvotame vaizdo įraše, bet tamsiu paros metu matomas pareigūnas E toliau apieško įtariamąjį K. Nurodo, kad prie vaikų nelindo, negrasino. Patikrintas blaivumas, 19:48:33 val. matosi alkotesteryje skaičiai 1,13.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_194938_008. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:45:41 val. Nespalvotame vaizdo įraše, tamsiu paros metu matomi pareigūnai H ir E, bei nukentėjusio tėtis F.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1202_195439_009. Kairės pusės apačioje matomas bodycam numeris KNS_5F6F9E, data 2022 m. gruodžio 2 d. ir laikas 19:54:38 val. Spalvotame vaizdo įraše, tamsiu paros metu matoma, kai pareigūnas A pildo alkotesterio žurnalą (2 t., b. l. 8-18).

Iš 2022 m. gruodžio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas. Nustatyta, kad ant tamsios spalvos mobilaus ryšio telefono ekrano yra užklijuota apsauginė plėvelė ant kurios matosi (galimai dėvėjimo žymės). Mobilaus ryšio telefono (toliau - MRT) ilgis yra apie 150 mm, plotis apie 72 mm. Ant MRT kairiojo šono matomi 3 mygtukai bei vieta, į kurią yra įdedama SIM kortelė. MRT apačioje matomas įkrovimo lizdas. MRT dešiniajame šone matomas mygtukas, kuris užrakina MRT. Paspaudus minėtą mygtuką, matoma ant MRT ekrano esanti nuotrauka, kurioje yra keturi jauno amžiaus galimai nepilnamečiais vaikai. Taip pat ekrane matomas laikas, datas. Ekrano apačioje matomas atsirandantis užrašas „swipe up to unlock“. Braukiant pirštu per ekraną iš apačios į apačią atsiranda naujas langas, kuris reikalauja įvesti numeruotą slaptažodį. Apvertus minėtą MRT (aversą), viršutiniame kampe yra dvi kameros. Minėto MRT averso viduryje matomas logotipas, panašus į obuolį. Matoma, kad ant viso MRT yra (galimai nusidėvėjimo požymiai) (2 t., b. l. 71-77).

2022 m. gruodžio 8 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 13 128GB Midnight“. IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefono IMEI sutampa su 2022 m. gruodžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. L. pateiktuose dokumentuose nurodytu mobilaus ryšio telefono IMEI. Atliekant detalią mobilaus ryšio telefono apžiūrą, tyrimui reikšmingos informacijos negauta (2 t., b. l. 78-80)

Iš 2023 m. sausio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas 2022 m. gruodžio 2 d. D. S. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. IMEI1: (duomenys neskelbtini); IMEI2: (duomenys neskelbtini). Telefonas juodos spalvos, su įskilusiu ekranu kairės pusės viršutinėje ekrano dalyje. Mobilaus ryšio telefono galinėje dalyje, apačioje matyti užrašas „SAMSUNG“, kairės pusės viršutinėje dalyje matyti keturios kameros ir žibintuvėlis. Atlikus detalią mobilaus ryšio telefono apžiūrą, internetinėje programėlėje „Messenger“ matyti, jog 2022 m. gruodžio 2 d. 18:55 val. adresatui L. (L. B.) išsiųsta SMS žinutė „Reikies feverku?“ Daugiau jokio bendravimo su L. B. nėra. 2022 m. gruodžio 2 d. 19:57 val. adresatui P. išsiųsta sms žinutė „Yra iphone 13“, po to gauta žinutė „Kokia kaina“, išsiųsta žinutė „Ka siulai. Bet ant daliu tik“. Patikrinus mobilaus ryšio telefone esantį įeinančių ir išeinančių skambučių sąrašą, matyti, jog 2022 m. gruodžio 2 d. 19:28 val. buvo išeinantis skambutis 19 sekundžių adresatui P., tel. nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus detalią mobilaus ryšio telefono apžiūrą, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta. Patikrinus mobilaus ryšio telefono IMEI policijos centrinės duomenų bazės ieškomų numeruotų daiktų registre, telefonui paieška nepaskelbta (2 t., b. l. 89-100).

Iš 2022 m. gruodžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiojo nepilnamečio N. L. atstovė pagal įstatymą L. L. prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45584-22 medžiagos savanoriškai pateikė nepilnamečio sūnaus N. L. mobilaus ryšio telefono „iPhone“ įsigijimo dokumentų kopijas, 8 lapus (2 t., b. l. 17-26).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 1 dalyje suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad D. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, susitikęs nukentėjusįjį su būreliu draugų, pagrobė nepilnamečiui priklausantį turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną. Šias aplinkybes iš esmės pripažįsta pats kaltinamasis, jas taip pat patvirtino ir byloje apklausti nukentėjusysis bei liudytojai. Kaltinamasis nesutinka, kad svetimą turtą pagrobė plėšimo būdu, teigia nukentėjusiajam negrasinęs.

L. B., dalį įvykio buvęs su ausinukais, nurodė girdėjęs, kaip kaltinamasis sakė N. pakalbėti, nukentėjusysis išsigando, sakė, kad toje stotelėje nelips, o likus paskutinei stotelei D. ištraukė N. telefoną ir sakė lipti kartu, arba neatiduos. Liudytojas L. K. taip pat parodė, kad kaltinamasis sakė N. išlipti, nes reikia su juo pasikalbėti, o N. išsitraukus telefoną ir pradėjus kažkam rašyti, kaltinamasis labai greitai iš rankų tą telefoną ištraukė, D. pasakė lipti. Iš esmės taip pat įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja D. G.. Liudytojai A. R., parodė paties pokalbio tarp jų negirdėjęs, matė tik kaip D. paėmė N. telefoną. N. P. nurodė neprisimenantis, ar girdėjo kažkokius grasinimus, D. žodžiu vertė išlipti N. iš autobuso. Liudytoja J. K. nurodė mačiusi vaikinus autobuse, tačiau negirdėjo, ką jie kalbėjo, jokio sąmyšio nebuvo. Liudytojas E. K. paties įvykio nematė, prie jo priėjęs nukentėjusysis paprašė pagalbos, nurodydamas, pasak liudytojos, kad grasina jį nužudyti ir atėmė telefoną, parodė tą vaikiną, pastarasis ragino nukentėjusįjį lipti kartu su juo, priešingu atveju, bus blogai. Liudytojas D. L. iš sūnaus žodžių įvykio aplinkybes nurodė taip, kad sūnui pradėjo grasinti kaltinamasis, sakydamas žodžius „aš tave išnešiu“, sakydamas, kad kišenėje turi peilį bei ašarinių dujų balionėlį, kurį panaudos prieš jį, ištemps iš autobuso per prievartą bei panaudos fizinį smurtą, realių veiksmų neatliko, iš kišenės minėtų daiktų neišsitraukė, nesužalojo. Bevažiuojant autobusu N. pasiėmė savo „Iphone 13“ telefoną ir bandė paskambinti, tačiau pasinaudojęs ta proga, minėtas vyras telefoną iš rankų išplėšė, taip jį pagrobė.

Įvertinus tai, kad grasinimas panaudoti smurtą buvo naudojamas ne turint tikslą užvaldyti svetimą turtą, o esant kitiems motyvams, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo veiksmai, kuomet jis viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje ištraukė iš nukentėjusiojo rankų telefoną, taip neabejotinai suprasdamas, kad jo veiksmus mato ir kiti asmenys, vertintini kaip atviroji vagystės. Nors kaltinamasis teigia apskritai ketinęs pajuokauti, jei nukentėjusysis būtų išlipęs, telefoną jam būtų gražinęs, visgi tokia pozicija vertintina kritiškai. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad D. S. buvo prašoma telefoną grąžinti, kai jau buvo išlipęs iš autobuso, tačiau jis to daryti nesutiko bei pasišalino. Be to, telefono apžiūros protokole užfiksuotas susirašinėjimas su kitu asmeniu, iš kurio galima suprasti, kad yra siūloma įsigyti būtent tokio modelio telefoną, koks buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo. Iš policijos pareigūnų parodymų, rašytinių byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis bandė išvengti sulaikymo, sulaikytas neigė pagrobęs telefoną. Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą.

Nors kaltinamasis apie kitokį veikos kvalifikavimą įspėtas nebuvo, tokį prašymą baigiamųjų kalbų metu pateikė jo gynėją. Be to, nors ir BK 178 straipsnio 2 dalis priskiriama apysunkiems nusikaltimams, griežčiausios sankcijos – laisvės atėmimo bausmės maksimumas yra trumpesnis, nei nustatytas už plėšimo padarymą, taigi švelnina kaltinamojo padėtį.

Kaltinamasis, nors ir nesutikdamas su teisine jo veiksmų kvalifikacija, neigdamas tam tikras aplinkybes, pripažino, kad iš nepilnamečio nukentėjusiojo pagrobė telefoną, nuoširdžiai dėl to gailisi, dėl ko yra pagrindas šias aplinkybes pripažinti kaip lengvinančias jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).