- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- I-545-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01916-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), jam priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 2-4) nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 30 d. įvairiais laikotarpiais jis buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog 4 kameroje veikė tik viena lempa, dėl nepakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo pablogėjo jo regėjimas, pareiškėjas jautė stresą. Nurodo, jog kamerose neveikė ventiliacija, langai buvo iš blokelių, pro juos nepateko natūralus apšvietimas ir oras iš lauko, dėl to buvo drėgna ir tamsu. Teigia, jog dėl drėgmės čiužiniai buvo supuvę, juose veisėsi parazitai, metalinės lovos buvo surūdijusios. Pareiškėjo teigimu, jam padaryta neturtinė žala pasireiškė garbės ir orumo pažeminimu, stresu, diskomfortu, sveikatos sutrikimais, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, atsiliepime į skundą (b. l. 8-12) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas Areštinės kameroje Nr. 5 buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., kameroje Nr. 8 – nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 3 d., kameroje Nr. 4 – laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 4 iki 2018 m. birželio 5 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 7 d., nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 19 d., 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 17 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Pažymi, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sąlygos tiesiogiai lėmė neigiamas pasekmes, sveikatos sutrikimus. Nurodo, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015) nustatytus reikalavimus. Teigia, jog Areštinės kameros Nr. 6, 7 vėdinamos natūraliu būdu - per langus, o kitos – per orlaides, todėl toks Areštinės patalpų vėdinimo būdas nepažeidžia HN 134:2015 reikalavimų. Teigia, jog natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitinka HN 134:2015 reikalavimų. Tam, kad būtų įrengti papildomi šviestuvai, būtina pakeisti visą Areštinės elektros instaliaciją, būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl nustatytas dirbtinės apšvietos neatitikimas HN 37:2009 14 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas. Nurodo, kad skalbimo paslaugas nuo 2017 m. gegužės 12 d. teikia uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog patalynė keičiama po kiekvieno asmens išvykimo iš Areštinės, nedenzinfekuoti čiužiniai, pagalvės, patalynės, rankšluosčiai kitiems asmenims neperduodami. Teigia, jog ozonavimą, deratizaciją ir dezinfekciją atlieka uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kiekvieną mėnesį yra atliekami minėti darbai, pildomas graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo žurnalas. Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė garbės ir orumo pažeminimu, stresu, diskomfortu ir sveikatos sutrikimais.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Iš byloje esančio Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko tarnybinio pranešimo (b. l. 14) matyti, jog įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., t. y. 13 parų, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 4, 5, 8.
Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 134:2015.
Įvertinus tai, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde nurodytų pažeidimų neteikė, vertinant skundo pagrįstumą, vadovaujamasi byloje esančia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento patikrinimo aktais ir kita bylos rašytine medžiaga.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12) (b. l. 32-34) matyti, jog vykdant patikrinimą kamerose Nr. 4, 5 bendra dirbtinė apšvieta ir mikroklimato rodikliai nevertinti (HN 134:2015 14, 16 punktai), kadangi šių reikalavimų užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais. Pažymėta, jog HN 37:2009 39 punkto pažeidimas nenustatytas, kameroje Nr. 5 2017 m. birželio 2 d. atliktas ozonavimas. Nurodoma, jog Areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei jų naikinimas, todėl HN 37:2009 20 punkto pažeidimas nenustatytas. Teigiama, jog pagal 2017 m. gegužės 16 d. sudarytą sutartį (b. l. 35-38) uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dezinfekuoja čiužinius, pagalves, antklodes. Pažymima, jog nedezinfekuoti, neišskalbti, čiužiniai, patalynė, rankšluosčiai kitiems asmenims neperduodami, todėl HN 37:2009 41 punkto ir 42 punkto pažeidimų nenustatyta.
Nors aukščiau nurodyto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento atlikto patikrinimo laikotarpis neapima pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpio, vertintina, jog per laikotarpį nuo atlikto patikrinimo iki pareiškėjo atvykimo į Areštinę asmenų laikymo sąlygos Areštinėje negalėjo esmingai pasikeisti.
Į bylą pateikta 2017 m. gegužės 16 d. pagrindinė sutartis Nr. CPO88004/85-ST2-60 su vėlesniais susitarimais (b. l. 35-41) patvirtina, kad skalbimo paslaugas Areštinėje teikia uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
2018 m. gegužės 2 d. viešojo pirkimo sutartyje Nr. 85-ST2-39 (b. l. 42-46) nurodyta, jog graužikų ir kitų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 48-49) matyti, kad kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai Areštinėje buvo atlikti 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. rugsėjo 12 d..
Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą atmesti kai nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.