Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Š. žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir R. V. prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-972-638/2022 pagal ieškovės Š. žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės į priklausinius pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

16. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. vykusio posėdžio metu pasiūlė ieškovei bei pareiškėjams iki 2023 m. sausio 31 d. pateikti visus bylos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus. Iki teismo nustatyto termino ieškovė jokių papildomų dokumentų nepateikė. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 13 d., likus vos dienai iki paskirto teismo posėdžio (posėdis paskirtas 2023 m. vasario 14 d. 9 val.) ieškovė pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme buvo įregistruoti tik 2023 m. vasario 14 d. ryte. Įvertinęs tai, kad ieškovė prašomus pateikti papildomus rašytinius įrodymus pateikė pavėluotai, nesilaikydama teismo nustatyto ilgesnio nei mėnesio termino jiems pateikti, pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti.

17. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikoma ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pirma, apeliantės teikiami nauji įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl ne tik galėjo, bet ir turėjo būti pateikti teismui laiku, per nustatytą terminą. Antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrinant, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Taigi CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta būtent pirmosios instancijos teisme ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-271-330/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-905-467/2022). Ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, laiku atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme.

21. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, į tai, kad apeliantė nepagrindė, kokios priežastys jai sutrukdė laiku, t. y. per nustatytą terminą pateikti pirmosios instancijos teismui visus, ieškovės manymu, bylos nagrinėjimui reikšmingus įrodymus, taip pat nenustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, todėl atsisako priimti ir vertinti apeliantės teikiamus rašytinius įrodymus.

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

22. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-1397-920/2018, buvo patvirtinta P. ŽŪB ir Š. ŽŪB taikos sutartis, pagal kurią Š. ŽŪB įgijo nuosavybės teise 710,06 kv. m ploto mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Be to, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022, ieškovei Š. ŽŪB buvo pripažinta nuosavybės teisė į 35 kv. m dyzelinio kuro saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir statybos betoninę aikštelę, žymėjimas plane b1 ir b2, plotas 3 690,15 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini).

23. Nustatyta, kad pareiškėjams R. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2021 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktą. Pareiškėjo R. V. vardu registruoti žemės sklype esantys kiti inžineriniai statiniai: aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu b1, bendras plotas 331,77 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s1, bendras plotas 316,08 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s2, bendras plotas 239,20 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s3, bendras plotas 198,12 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s4, bendras plotas 251,13 kv. m. Pareiškėjams nuosavybės teise taip pat priklauso 515,06 kv. m arkinis garažas (užstatytas plotas 556 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2017 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

24. Pareiškėjams R. V. ir R. V. priklausantis žemės sklypas ribojasi su valstybinės žemės sklypu, kuriame yra ieškovei Š. ŽŪB nuosavybės teise priklausantys pastatai.

25. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl dalies betoninės aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių.

26. Apeliantė (ieškovė) Š. ŽŪB, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo, atnaujinus civilinę bylą Nr. e2-972-638/2022, buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas, pripažįstant ieškovės Š. ŽŪB nuosavybės teises į aikštelės (žymėjimas plane b1 ir b2), esančios (duomenys neskelbtini), dalį – 3 443,15 kv. m, teigia, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę į visą 3 690,15 kv. m betono aikštelę. Nurodė, kad tiek aikštelė, tiek dyzelinio kuro saugykla yra mechaninių dirbtuvių priklausiniai. Mechaninių dirbtuvių ir dyzelinio kuro saugyklai eksploatuoti reikalinga aikštelė, kuri ir buvo pastatyta dėl būtinybės užtikrinti minėtų pastatų eksploatavimo poreikius. Be to, apeliantės teigimu, pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas neteisėtai ir nepagrįstai.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

27. Ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirmą kilo dėl to, ar prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai pateikė nepraleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Apeliantės Š. ŽŪB teigimu, ji dar prieš įgydama nuosavybės teises nuo pat 2004 metų vienintelė teisėtai ir sąžiningai valdė aikštelę kaip savininkė, todėl pareiškėjai neturėjo teisės pasisavinti ieškovės valdomos aikštelės dalies. Be to, pareiškėjai apie tariamai pažeistas savo teises turėjo sužinoti ne nuo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo priėmimo, o dar 2016 m., kuomet buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie matininkams prieinami per oficialią Nekilnojamojo turto registro sistemą.

28. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjai turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą.

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei šalių argumentus, nesutinka su apeliante Š. ŽŪB, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

31. Nepaisant to, kad ieškovė dar prieš įgydama nuosavybės teises į aikštelę, kaip teigiama skunde, nuo pat 2004 metų ją valdė ir naudojosi kaip savininkė, taip pat nepaisant to, kad dar 2016 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, tai niekaip neįrodo, kad pareiškėjai jau tuo metu turėjo ar galėjo sužinoti apie neva pažeistas jų teises. Visų pirma pažymėtina tai, kad pareiškėjai nuosavybės teises į arkinį garažą įgijo tik 2017 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o į žemės sklypą, kartu su inžineriniais statiniais, įskaitant ir aikštelę – 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovės Š. ŽŪB nuosavybės teisė į aikštelę buvo pripažinta tik Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pareiškėjai iki paminėto Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo net neturėjo galimybės sužinoti apie savo pažeistas teises. Pažymėtina tai, kad sprendžiant ar nebuvo praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, aktualu ne tai, kada asmuo galėjo (turėjo) sužinoti apie kokį nors savo teisių pažeidimą, o būtent tai, kada jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą. Akivaizdu, kad kol nėra priimtas teismo sprendimas, kuriuo pažeidžiamos asmens teisės, pagrindas atnaujinti procesą apskritai neegzistuoja, o tai reiškia, kad aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, nėra atsiradusios, todėl apie jas iki teismo sprendimo priėmimo apskritai negali būti žinoma. Todėl nagrinėjamos bylos atveju aktualu būtent tai, kada pareiškėjai sužinojo (turėjo ir galėjo sužinoti) apie priimtą Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą bei šio teismo sprendimo turinį, iš kurio ir galėjo tapti žinoma, kad dalis aikštelės, esančios pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pripažinta ieškovės nuosavybe.

32. Iš pareiškėjų pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjai, sužinoję iš Savivaldybės darbuotojo apie priimtą teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta ieškovės nuosavybės teisė į aikštelę, 2022 m. liepos 16 d. interneto tinklalapyje www.infolex.lt rado nuasmenintą Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir kreipėsi į teismą su prašymu leisti susipažinti su civiline byla Nr. e2-972-638/2022. Šias jų nurodytas aplinkybes patvirtina Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. teisme buvo gautas pareiškėjų atstovės prašymas leisti susipažinti su bylos medžiaga, kuris teisėjos rezoliucija buvo patenkintas 2022 m. rugpjūčio 29 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2022 m. spalio 7 d, t. y. nepraėjus trims mėnesiams nuo tada, kai pareiškėjai nurodo susipažinę su nuasmenintinu teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimo turinys pareiškėjams buvo žinomas (ar galėjo būti žinomas) anksčiau; susipažinę su sprendimu, pareiškėjai veikė operatyviai, ėmėsi teisinių veiksmų, siekdami įsitikinti, ar iš tiesų teismo sprendimu nuspręsta dėl aikštelės, kurios dalis yra jiems priklausančiame žemės sklype, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai turėjo objektyvią galimybę apie jų teises pažeidžiantį teismo sprendimą sužinoti anksčiau.

33. Įvertinusi paminėtus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 pareiškėjai R. V. ir R. V. pateikė nepraleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Dėl betoninės aikštelės nuosavybės teisų

34. Minėta, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl betoninės aikštelės nuosavybės teisių.

35. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis, nustatė, kad tiek ieškovės mechaninės dirbtuvės, tiek ir pareiškėjų arkinis garažas, taip pat ir betoninė aikštelė iki žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sudarė vieną turtinį kompleksą. Mechaninės dirbtuvės ir arkinis garažas buvo perleisti skirtingiems subjektams, tačiau nenurodant, kad kartu yra perleidžiamos ir atitinkamos dalys betoninės aikštelės. Remiantis byloje esančia UAB „Archimatas“ parengta kadastrinių matavimų byla, ginčo aikštelės plotas yra 3 691,15 kv. m ir ji susideda iš dviejų aikštelių b1 ir b2: aikštelės b1 plotas – 2 577,88 kv. m, aikštelės b2 plotas – 1 112,27 kv. m.

36. Ieškovės manymu, jai nuosavybės teise priklauso 3 690,15 kv. m ploto betoninė aikštelė, plane pažymėta b1 ir b2, ir ji yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių mechaninių dirbtuvių priklausinys. Tuo tarpu pareiškėjai įrodinėja, kad dalis betoninės aikštelės peržengia jiems nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalis ir persidengia su dalimi pareiškėjams priklausančios betoninės aikštelės dalimi, todėl prašė nustatyti, kad ieškovei priklauso mažesnio ploto aikštelė ir užtikrinti, kad ši aikštelė neperžengtų pareiškėjų žemės sklypo ribos bei nesutaptų su pareiškėjų aikštele.

37. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais.

38. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 23 punktas).

39. Kasacinis teismas, aiškindamas priklausinio sąvoką, yra nurodęs, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Nustatant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas).

40. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė Š. ŽŪB, teigdama, kad jai nuosavybės teise priklauso 3 690,15 kv. m aikštelė, kuri yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių mechaninių dirbtuvių priklausinys, turėjo įrodyti ne tik tai, kad aikštelė yra jai nuosavybės teise priklausančių mechaninių dirbtuvių priklausinys, bet ir tai, kad aikštelė yra būtent ieškovės nurodomo dydžio, t. y. 3 690,15 kv. m ploto priklausinys. Nagrinėjamu atveju ieškovė Š. ŽŪB ne tik nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių aikštelių b1 ir b2 įsigijimą nuosavybės teise, bet ir įrodymų, kad būtent 3 690,15 kv. m ploto aikštelė yra (ir visada buvo) būtent tik mechaninių dirbtuvių priklausinys. Tai, kad apeliantė, kaip ji nurodo skunde, nuo pat 2004 metų valdė aikštelę kaip savininkė, niekaip neįrodo ir nepagrindžia jos nuosavybės teisių į būtent tokio dydžio aikštelę, kokį nurodo ieškovė – 3 690,15 kv. m ploto. Akcentuotina ir tai, kad pačias mechanines dirbtuves ieškovė nuosavybės teise įgijo tik 2018 m., Kauno apylinkės teismui 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-1397-920/2018, patvirtinus P. ŽŪB ir Š. ŽŪB taikos sutartį. Akivaizdu, kad priklausinio ieškovė nuosavybės teise negalėjo įgyti anksčiau, negu įgijo pagrindinį daiktą, o tai reiškia, kad jos nurodomi argumentai, esą ji aikštelę kaip savininkė valdė nuo 2004 m., yra nepagrįsti.

41. Š. ŽŪB mechanines dirbtuves įsigijus taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, pagrindu, žemės sklypas prie pastato nebuvo suformuotas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantis UAB „Archimatas“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. statinių išdėstymo planas patvirtina, kad yra nurodyti aikštelės žymėjimai b1 ir b2, tačiau nėra aiškiai pažymėta aikštelės vieta, o VĮ Registrų centro Kauno filialo statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal 2016 m. balandžio 26 d. kadastrinių matavimų duomenis, aikštelė ir jos vieta iš viso nepažymėta. Tuo tarpu pagal UAB „Inventora“ parengtą kadastrinių matavimų bylą aikštelės b1, priklausančios pareiškėjams, plotas yra 331,77 kv. m ir, remiantis geodezininko M. S. 2022 m. lapkričio 25 d. parengto inžinerinių statinių (aikštelių) planu, dalis betoninės aikštelės, pažymėtos b1, patenka į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad dalis aikštelės b1, į kurią ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises, persidengia tiek su pareiškėjų nuosavybės teise įregistruotu žemės sklypu, tiek ir pareiškėjų vardu įregistruota aikštele b1. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendras persidengiantis plotas, remiantis bylos duomenimis, yra 247 kv. m.

42. Įvertinusi prieš tai aptartus byloje esančius duomenis teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad betoninės aikštelės dalis laikytina Š. ŽŪB priklausančių mechaninių dirbtuvių priklausiniu CK 4.12–4.19 straipsnių prasme, leidžiančiu naudingiau ir racionaliau panaudoti pagrindinį daiktą – mechanines dirbtuves – pagal paskirtį, prie jo privažiuojant ir pan. Kita vertus, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad, nesant byloje jokių įrodymų, jog ieškovė, įgijusi nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves, kartu kaip pagrindinio daikto priklausinį įgijo ir viso jos nurodomo dydžio betoninę aikštelę, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančios betoninės aikštelės plotas yra 3 690,15 kv. m. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklausančio pagrindinio daikto (mechaninių dirbtuvių) naudojimui ir eksploatavimui yra reikalinga būtent 3 690,15 kv. m ploto betoninė aikštelė, kaip pagrindinio daikto priklausinys (CPK 178 straipsnis).

43. Kaip minėta, remiantis bylos duomenimis, dalis ieškovės Š. ŽŪB prašomos pripažinti nuosavybės teise aikštelės patenka į pareiškėjams suformuotą žemės sklypą ir persidengia su pareiškėjams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jame esančios aikštelės dalimi. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į betoninę aikštelę, kurios plotas yra 3 443,15 kv. m (3 690,15 kv. m – 247 kv. m), t. y. į tą aikštelės dalį, kuri nuosavybės teise nepriklauso kitiems asmenims, šiuo atveju – pareiškėjams.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjų prašymą ir pakeitęs Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovės Š. ŽŪB nuosavybės teisių į betoninę aikštelę pripažinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

46. Apeliantės Š. ŽŪB apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

47. Pareiškėjai R. V. ir R. V., pateikę atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, remiantis byloje esančia 2023 m. balandžio 25 d. sąskaita faktūra ir 2023 m. balandžio 26 d. AB SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą, yra 1 020 Eur.

48. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

49. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. balandžio mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur). Pareiškėjų prašomos priteisti 1 020 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės Š. ŽŪB.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjams R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų), tai yra, kiekvienam po 510 Eur (penkis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės Š. žemės ūkio bendrovės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).