Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Wood Trans ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos, tretieji asmenys UAB “Šventosios pakrantė”, UAB Woodimpex

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4344,30 Eur skolą ir penkių procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei sumokėjo 4344,30 Eur (15 000 Lt) avansą. Atsakovė įsipareigojimo parduoti medieną neįvykdė, avanso negrąžino. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis jokių prievolių nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims neturėjo, šalys neturėjo jokių priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų, kuriuos atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „Šventosios pakrantė“ būtų galėję įskaityti, todėl atsakovės prievolė grąžinti avansą nėra pasibaigusi.Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Šventosios pakrantė“ surašė užskaitos aktą, kurio šalys, atsižvelgdamos į tuo metu buvusias tarpusavio skolas, be pinigų perdavimo užskaitė 2896,30 Eur ieškovo apmokėjimą trečiajam asmeniui, kaip atsakovės apmokėjimą ieškovui, t. y. po užskaitos ieškovas sumažino atsakovės skolą už 2896,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Woodimpex“ skolingas UAB „Šventosios pakrantė“ 5502,78 Eur, UAB „Šventosios pakrantė“ skolingas ieškovui 2606,58 Eur, šalys be pinigų perdavimo 2014 m. lapkričio 17 d. aktu užskaitė 2606,58 Eur kaip UAB „Woodimpex“ apmokėjimą UAB „Šventosios pakrantė“, ieškovo apmokėjimą UAB „Woodimpex“ ir kaip UAB „Šventosios pakrantė“ apmokėjimą ieškovui. Po užskaitos UAB „Woodimpex“ sumažino ieškovo skolą už 5502,78 Eur sumą, UAB „Woodimpex“ nebeliko skolingas UAB „Šventosios pakrantė“, ieškovas liko skolingas UAB „Šventosios pakrantė“ 2896,20 Eur. Atsakovės teigimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovė užskaitymo būdu sumažino skolą ieškovui ir liko skolinga iš viso 1448,10 Eur, o ne ieškovo prašomą priteisti sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovės 4344,30 Eur skolą ir penkių procentų metines palūkanas.2017 m. gegužės 4 d., t. y. paskirto parengiamojo posėdžio dieną, teisme gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės komandiruotės, taip pat suteikti atsakovei galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir išreikalauti iš ieškovo bei trečiojo asmens išplėstinio balanso duomenis ir duomenis apie kreditorius bei skolininkus už 2014 metus. Kadangi šis prašymas į bylą pateiktas jau po įvykusio teismo posėdžio (baigus nagrinėjimą iš esmės) ir kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 162² straipsnio 1 dalį šalies ar jos atstovo atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės ir neskyrė kito teismo posėdžio (neatideda bylos nagrinėjimo). Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovei komandiruotė nebuvo netikėta, iš anksto neplanuota ir kad dėl to atsakovė nebūtų turėjusi galimybių anksčiau (pavyzdžiui, kartu su 2016 m. lapkričio 17 d. pateiktais prieštaravimais ir (arba) su 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį) pateikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir pasirūpinti advokato pagalba. Remdamasis šiais motyvais, teismas prašymą atmetė ir jį vertino kaip bylos vilkinimą (CPK 226 straipsnis).Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. kovo 6 d. sudarė nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti visus miško kirtimo ir su šiuo pavedimu susijusius darbus, o atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui visą padarinę medieną-produkciją. Ieškovas 2013 m. balandžio 16 d. sumokėjo atsakovei 15 000 Lt avansą, tačiau, nors šalys sutarties nevykdė, atsakovė ieškovui šios sumos negrąžino.Vertinant atsakovės atsikirtimus, teismas pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 17 d. užskaitos aktai nepasirašyti ieškovo. Ieškovo teigimu, byloje dalyvaujantys asmenys tik derėjosi dėl užskaitymo, tačiau tokio susitarimo nepasiekta. Šiuos ieškovo argumentus patvirtina ir tai, kad dėl trečiųjų asmenų prievolių, nurodytų aktuose, yra priimti teismų sprendimai, t. y. tretieji asmenys šių užskaitų taip pat nepripažino. Dėl to teismas atsakovės argumentus atmetė kaip neįrodytus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą it bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant apeliantei, iš esmės pažeidė civilinio proceso įstatymą – CPK 246 straipsnio antros dalies nuostatas, apribojo CPK numatytas apeliantės procesines teises ( CPK 42str.), tarp jų teisę būti išklausytai, pateikti savo paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, naudotis atstovo pagalba ir (CPK 250 straipsnis), kartu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) bei rungimosi principai (CPK 12 str.). Atsakovė teismui pateiktame prašyme nurodė objektyvias aplinkybes dėl ko ji negali dalyvauti teismo posėdyje bei prašė bylos nagrinėjimą atidėti siekiant užtikrinti jos teises turėti atstovą. Tokie atsakovės reikalavimai, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją- byla iš esmės nagrinėti nebuvo pradėta, byloje esančias aplinkybes susijusias su ginčo dalyku, būtinumu objektyviai ir visapusiškai jas išnagrinėti, laikytini pagrįstais. Neatidėjus teismo posėdžio, vien dėl to byla išnagrinėta neteisingai nepatikrinus atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes neužtikrinus šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų, ką atsakovė laiko CPK 21str. teismo nešališkumo principo pažeidimu.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl trečiųjų asmenų prievolių, nurodytų aktuose, yra priimti teismų sprendimai. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-104-913/2017 yra neįsiteisėjęs. Ši byla tiesiogiai susijusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama byla kurioje, taip pat vyksta ginčas dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarčių teisėtumo. Ieškovas neginčijo reikalavimo perleidimo sutarčių, kitos dvi sutarties šalys L. M. ir UAB „Šventosios pakrantė“ sutartį pripažino, ją įvykdė ir toks faktas objektyviai atvaizduotas UAB ‚Šventosios pakrantė“ buhalterinėje apskaitoje. Byloje yra pateiktas atsakovo gautas iš ieškovo buhalterio elektroninis laiškas patvirtinantis užskaitos buvimo faktą, todėl toks dokumentas kartu su sutartimi rodo tarp šalių buvus susitarimą dėl užskaitymo. Tai, kad ieškovas ilgą laiką nuo 2013 metų nereiškė ieškininių reikalavimų patvirtina minėto susitarimo buvimo faktą, kuris neabejotinai turėjo būti atvaizduotas ieškovo buhalterinėje apskaitoje ir ši aplinkybė teismo, bylą nagrinėjant atsakovei nedalyvaujant, nebuvo patikrinta.Kreditoriaus UAB „Šventosios pakrantė“ turimus skolinius reikalavimas UAB „Wood trans“ 10000 Lt ( 2896, 20 Eur) perleido L. M. apie ką pranešta skolininkui- ieškovui. Toks reikalavimo perleidimas neprieštaravo įstatymų reikalavimams.Teismas neįvertino minėtų įstatymų reikalavimų ir tai, kad ieškovas praėjus trims metams nuo pareiškimo apie įskaitymą pateikimo, šalims neginčijant užskaitymo fakto, su atliktu įskaitymu nesutinka. Tai savaime nereiškia, kad atliktas įskaitymas negalioja. Kadangi UAB „Wood trans“ buvo skolinga kreditoriui UAB „Šventosios pakrantė“ 10 000Lt. ( 2896, 20 Eur), L. M. skolinga UAB „Wood trans“ 15 000 Lt. ( 4344,30 Eur), pagal 2013-03-06 sutartį Nr. 2013/04-06, todėl manytina, kad 2014 m. lapkričio 17 d. Užskaitymo aktu atlikti užskaitymai atitiko įstatymų reikalavimus, ir Ieškovo reikalaujama suma visoje ieškinio apimtyje, neminusavus atliktų užskaitymų sumų, yra nepagrįsta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo UAB Woodimpex prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susitarimo dėl įskaitymo nebuvo. Pateiktą Užskaitos aktą yra pasirašiusi skolininkė apeliantė, kitą aktą – UAB „Šventosios pakrantė“. Nėra išreikštos šalių valios dėl užskaitos. Nei Apeliantė, nei Trečiasis asmuo UAB „Šventosios pakrantė“ neturėjo teisės užskaitos akto sudaryti vienašališkai be Ieškovo valios. Apeliantė turi skolinį įsipareigojimą Ieškovui UAB „Wood trans“, bet neturi Ieškovui reikalavimo teisės, todėl jokio įskaitymo negalėjo atlikti. Trečiasis asmuo UAB „Šventosios pakrantė“ taip pat neturėjo Ieškovui jokių reikalavimo teisių, todėl negalėjo atlikti jokių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų. Būtent Ieškovas turi reikalavimą į UAB „Šventosios pakrantė“ 2606,58 Eur sumai, kuris yra priteistas Anykščių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1622-913/2016.Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp šalių nevyksta jokių kitų bylų dėl „kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarčių teisėtumo“.Trečiųjų asmenų UAB „Woodimpex“ ir UAB „Šventosios pakrantė“ sutartiniai santykiai nėra šios bylos dalykas. UAB „Woodimpex“ ir UAB „Šventosios pakrantė“ tarpusavio santykiai yra išspręsti įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1410-266/2016, pagal kurį būtent UAB „Šventosios pakrantė“ liko skolinga UAB „Woodimpex“ 886,86 Eur sumą, kuri buvo priteista. Šis teismo įsakymas yra vykdomas priverstine tvarka. UAB „Šventosios pakrantė“ skolos nemoka, turto neturi, lėšų sąskaitoje nėra. Savo prievoles UAB „Šventosios pakrantė“ naudai UAB „Woodimpex“ įvykdė pats - gautą 55200 Lt avansą visiškai grąžino, padarydamas pavedimus 58200 Lt sumai. UAB „Šventosios pakrantė“ šias lėšas bankiniais pavedimais gavo. Todėl faktinis vykdymas rodo, kad jokio įskaitymo šalys nebuvo sudarę ir nelaikė įskaitymo sudarytu, o UAB „Wood trans“ už UAB „Woodimpex“ jokių skolos mokėjimų neatliko ir jokių UAB „Woodimpex“ prievolių neprisiėmė.2017 m. kovo 3 d. byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Į 2017 m. kovo 3 d. parengiamąjį teismo posėdį Atsakovė neatvyko, apie atvykimo priežastis neinformavo. Jokių prašymų raštu neteikė. Įtraukus trečiąjį asmenį UAB „Šventosios pakrantė“, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikiami tuo pačiu adresu kaip ir Atsakovei, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2017 m. gegužės 4 d. Apie šį posėdį Atsakovė buvo tinkamai informuota 2017 m. balandžio 1 d. ir asmeniškai, ir kaip Trečiojo asmens UAB „Šventosios pakrantė“ atstovė. Į paskirtą 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdį, nei Atsakovė, nei Trečiasis asmuo UAB „Šventosios pakrantė“ neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Atsakovė (Apeliantė) buvo išklausyta tiek, kiek pageidavo išdėstyti savo poziciją ir pateikti įrodymus ir dalyvauti procese. Apeliantė turėjo 7 mėnesius savo teisėms procese įgyvendinti, įrodymams teikti, pasirūpinti atstovavimu. Apeliantės apeliacinis skundas buvo priimtas, net jį ir pateikus, suėjus apeliacinio apskundimo terminui. Taigi galimybės išklausyti Apeliantę, pateikti įrodymus ir argumentus dėl sprendimo Apeliantei buvo sudarytos netgi didesnės nei numato CPK.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant ar tarp šalių buvo atsakovės skola užskaityta užskaitymo aktu. Dėl skolos fakto ir dydžio, dėl šalių sutartinių santykių, dėl kurių susidarė atsakovės skola ieškovui, ginčo byloje nėra, todėl šios faktinės aplinkybės pripažintinos nustatytoms ir iš naujo nekartojamos. Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir tuo apribojo apeliantės teisę būti išklausytai, naudotis atstovo pagalba, pažeidė civilinio proceso principus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės prašyme dėl bylos atidėjimo nurodytas priežastis dėl kurių ieškovė neatvyko į teismo posėdį ir motyvuotai nepripažino nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, taip pat įvertino atsakovės procesinį elgesį kaip vilkinantį bylos nagrinėjimą. Apelinatė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas, o tai, kad prašymas buvo pateiktas bylą paskirus nagrinėti parengiamajame posėdyje neturi teisinės reikšmės neatvykimo priežasčių vertinimui, šalies procesinei pareigai sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpintis operatyviu ginčo išnagrinėjimu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog pagal CPK 230 str. 4 d. parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles, o pagal CPK 231 str. 5 d. teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista atsakovės procesinė teisė laiku nevilkinant proceso teikti įrodymus, nurodyti visus nesutikimo argumentus, tuo labiau, kad buvo paskirtas jau antras parengiamasis posėdis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo išvykusi į komandiruotę, dėl kurios neturėjo galimybės pati ar per atstovą dalyvauti teismo posėdyje, nėra duomenų, jog apie būtinybę išvykti į komandiruotę atsakovė nežinojo anksčiau. Byla pradėta pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo išduotu teismo įsakymu (el. b.l. 6), kuris apeliantei buvo įteiktas 2016-10-25 (e.l. b.l. 10), o skundžiamas sprendimas priimtas 2017-05-17, todėl laikytina, jog apeliantė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu, išsireikalauti reikiamus įrodymus.

Apeliantė neginčija, kad 2014 m. lapkričio 17 d. užskaitos aktai nepasirašyti ieškovo. Iš apeliantės nurodyto 2015 m. ieškovo buhalterės elektroninio laiško matyti, kad buvo tik persiųsti nepasirašyti aktai, kas patvirtina teismo išvadą, jog šalys derėjosi dėl užskaitymo, tačiau tokio susitarimo nebuvo pasiekta. Pažymėtina ir tai, kad 2017-04-10 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendime, kuris įsiteisėjo 2017-09-29, civilinėje byloje Nr. e2-104-913/2017 pagal ieškovo UAB Wood Trans ieškinį atsakovui UAB „Šventosios pakrantė“ dėl skolos priteisimo (ieškinys buvo patenkintas visiškai) teismas taip pat vertino aplinkybes dėl 2014-11-17 užskaitos akto ir darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių toks sandoris įvyko. Taip pat teismas konstatavo, jog 2014 m. lapkričio 17 dieną ieškovė atliko atsakovei 9000 Lt pervedimą, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog susitarimai dėl užskaitų nebuvo pasiekti. Apeliantė nenurodė kokia konkrečiai kita byla yra iškelta dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarčių teisėtumo, todėl šis apeliantės nurodytas faktas laikomas neįrodytu. Tai, kad ieškovas tris metus nuo tariamo įskaitymo nereiškė ieškinio reikalavimo, nepatvirtina, jog jis sudarė ginčijamą skolų užskaitymo akto.

Tai, kad ieškovo buhalterė 2015-12-11 siuntė nepasirašytus aktus ir aiškinosi užskaitos aplinkybes patvirtina, jog 2014 m. ieškovo buhalterinėje apskaitoje 2014 m. lapkričio 17 d. užskaitos aktai negalėjo būti apskaityti. Kita vertus, buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra šios bylos dalykas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės argumentus apie skolos užskaitymą atmetė kaip neįrodytus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 d. sprendimą palikti nepakeistą.