Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

ARTŪRAS LITVINIONOK, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „ENPR“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-01-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. – 18 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 3 d. , 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Juridinis asmuo Uždaroji akcinė bendrovė „ENPR“, įregistruotas 2003-12-23 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas LT264103716, reg. Rygos g. 17a, Vilniuje, teistas 2010-01-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. – 20 MGL dydžio bauda, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.L., veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „ENPR“ priklausantį turtą – 142 541,64 Lt, o būtent:

A. L. nuo 2005-12-12 d., būdamas UAB „ENPR“ (įregistruotos 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), generaliniu direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „ENPR“ turtą, 2006 m. birželio - 2007 m. sausio mėnesių laikotarpiais, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07 už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo netikrus UAB „Elkotonas“ dokumentus apie tai, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „ENPR“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt.: 2006-05-05 sutartį Nr. 06-05/ENPR, 2006-06-30 priėmimo-perdavimo aktą, 2006-07-31 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, 2006-09-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, 2006-11-10 sutartį Nr. ENP-026/06, 2007-01-05 papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006-10-10 sutarties Nr. ENP-026/06, 2006-12-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, 2007-01-31 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 ir PVM sąskaitas – faktūras: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 serija ELK Nr. 07013, pagal kurias UAB „Elkotonas“ neva atliko UAB „ENPR“ remonto bei montavimo darbus.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką A. L., žinodamas, kad UAB „Elkotonas“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

Ir taip, A. L., gautų netikrų dokumentų pagrindu laikotarpyje nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2007 m. sausio mėn. iš UAB “ENPR“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbankas“ mokėjimo nurodymais į UAB “Elkotonas“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbankas“ 2006-07-25 pervedė 34 300,24 Lt, 2006-08-22 pervedė 33 582, 80 Lt, 2006-10-17 pervedė 21 794,60 Lt, 2007-01-17 pervedė 23 788,80 Lt, 2007-02-21 pervedė 29 075,20 Lt , iš viso pervedus į UAB “Elkotonas“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbankas“ - 142 541,64 Lt, asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurį pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintus pinigus perdavė A. L., kuris minėtu būdu gautus UAB „ENPR“ priklausančius pinigus pasisavino.

A. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „ENPR“ priklausantį turtą - 142 541,64 Lt., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

Be to, jis, veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, pagamino netikrus dokumentus dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, o būtent:

A. L., būdamas UAB „ENPR“ generaliniu direktoriumi, 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07 UAB „ENPR“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „ENPR“ užsakymu. Po ko, asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, žinodami, kad UAB „Elkotonas“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „ENPR“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „Elkotonas“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „ENPR“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt.: 2006-05-05 sutarties Nr. 06-05/ENPR, 2006-06-30 priėmimo-perdavimo akto, 2006-07-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2, 2006-09-29 priėmimo-perdavimo akto Nr. 3, 2006-11-10 sutarties Nr. ENP-026/06, 2007-01-05 papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2006-10-10 sutarties Nr. . ENP-026/06, 2006-12-29 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1, 2007-01-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 ir PVM sąskaitų – faktūrų: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 serija ELK Nr. 07013, pagal kurias UAB “Elkotonas“ neva atliko UAB „ENPR“ remonto bei montavimo darbus, po ko minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „Elkotonas“ direktoriui šie dokumentai buvo perduoti A. L..

A. L., žinodamas, kad UAB „Elkotonas“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

A. L. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko UAB „ENPR“ buvo padaryta didelė 142 541,64 Lt žala.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Be to, veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta materialinė žala, o būtent:

A. L., būdamas UAB „ENPR“ generaliniu direktoriumi, 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniaus mieste, žinodamas, kad pagal UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitas – faktūras: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką juos įtraukti į UAB “ENPR“ buhalterinę apskaitą ir 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas.

UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. B., nežinodama, kad UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2006-07-26, 2006-08-23, 2006-12-18, 2007-01-23, 2007-02-22 užpildė UAB „ENPR“ 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „ENPR“ naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 21 743,64 Lt. mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir tuo buvo padaryta Lietuvos valstybei – 21 743,64 Lt. turtinė žala.

Tokiu būdu, A. L. suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta materialinė žala.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, A. L. veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, apgaule UAB „ENPR“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius sumokėjimo, o būtent:

Jis, nuo 2005-12-12 d. būdamas UAB „ENPR“ (įregistruotos 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), generaliniu direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB “ENPR“ naudai ir interesais, 2006 m. birželio mėnesį Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, kad šie už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateiks jo vadovaujamai UAB „ENPR“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „Elkotonas“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu bus sumažintas UAB „ENPR“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM.

A. L., 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07 UAB „ENPR“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „ENPR“ užsakymu.

Po ko, asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, žinodami, kad UAB „Elkotonas“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „ENPR“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „Elkotonas“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „ENPR“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt: 2006-05-05 sutarties Nr. 06-05/ENPR, 2006-06-30 priėmimo-perdavimo akto, 2006-07-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2, 2006-09-29 priėmimo-perdavimo akto Nr. 3, 2006-11-10 sutarties Nr. ENP-026/06, 2007-01-05 papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2006-10-10 sutarties Nr. . ENP-026/06, 2006-12-29 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1, 2007-01-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 ir PVM sąskaitų – faktūrų: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 serija ELK Nr. 07013, pagal kurias UAB “Elkotonas“ neva atliko UAB „ENPR“ remonto bei montavimo darbus, po ko minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „Elkotonas“ direktoriui šie dokumentai buvo perduoti A. L..

A. L., žinodamas, kad UAB „Elkotonas“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas.

UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą generalinio direktoriaus A. L. pateiktus netikrus UAB „Elkotonas“ minėtus dokumentus ir jų pagrindu UAB „ENPR“ PVM deklaracijose už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius padidinus paslaugų pirkimo PVM 21743,64 Lt sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2006-07-26, 2006-08-23, 2006-12-18, 2007-01-23, 2007-02-22 pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apgaule buvo panaikinta dalis UAB „ENPR“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 21743,64 Lt PVM.

Tokiu būdu, A. L., veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgių atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07 apgaule UAB „ENPR“ naudai panaikino dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo padarydamas valstybei 21 743,64 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 182 str. 1 d.

A. L., nuo 2005-12-12 d. būdamas UAB „ENPR“ (įregistruotos 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), generaliniu direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „ENPR“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „ENPR“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą, t.y. žinodamas, kad 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais UAB „ENPR“ realiai jokių paslaugų iš UAB „Elkotonas“ nepirko, pažeisdamas 2002 m. kovo mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui“, 64 str.1 d. (įsigaliojo nuo 2002-07-01) nuostatą – “pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir ( arba) paslaugų teikimui, bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus” bei 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio nuostatą – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, pateikė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus UAB „Elkotonas“ dokumentus: 2006-05-05 sutartį Nr. 06-05/ENPR, 2006-06-30 priėmimo-perdavimo aktą, 2006-07-31 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, 2006-09-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, 2006-11-10 sutartį Nr. ENP-026/06, 2007-01-05 papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006-10-10 sutarties Nr. ENP-026/06, 2006-12-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, 2007-01-31 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 ir PVM sąskaitas – faktūras: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 serija ELK Nr. 07013, pagal kurias UAB „Elkotonas“ neva atliko UAB „ENPR“ remonto bei montavimo darbus, ir nurodė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą. Minėtus UAB „Elkotonas“ išrašytus dokumentus įtraukus į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą, 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pirkimas iš UAB „Elkotonas“ už bendrą 142 541,64 Lt. sumą, tame tarpe 21 743,64 Lt PVM, ir tokiu būdu jis t.y. A. L., būdamas atsakingas už UAB „ENPR“ buhalterinės apskaitos organizavimą, iškreipė tikrąją UAB „ENPR“ ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2006-06-01 iki 2007-01-31 UAB „ENPR” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Juridinis asmuo Uždaroji akcinė bendrovė „ENPR“, (įregistruota 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), atstovaujama generalinio direktoriaus A. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „ENPR“ naudai ir interesais, apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius sumokėjimo, o būtent:

A. L., nuo 2005-12-12 d. būdamas UAB „ENPR“ (įregistruotos 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), generaliniu direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „ENPR“ naudai ir interesais, 2006 m. birželio mėnesį Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, kad šie už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateiks jo vadovaujamai UAB „ENPR“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „Elkotonas“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu bus sumažintas UAB „ENPR“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM.

A. L., 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07 UAB „ENPR“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „ENPR“ užsakymu.

Po ko, asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, žinodami, kad UAB „Elkotonas“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „ENPR“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „Elkotonas“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „ENPR“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt: 2006-05-05 sutarties Nr. 06-05/ENPR, 2006-06-30 priėmimo-perdavimo akto, 2006-07-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2, 2006-09-29 priėmimo-perdavimo akto Nr. 3, 2006-11-10 sutarties Nr. ENP-026/06, 2007-01-05 papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2006-10-10 sutarties Nr. . ENP-026/06, 2006-12-29 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1, 2007-01-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 ir PVM sąskaitų – faktūrų: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 serija ELK Nr. 07013, pagal kurias UAB „Elkotonas“ neva atliko UAB „ENPR“ remonto bei montavimo darbus, po ko minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „Elkotonas“ direktoriui šie dokumentai buvo perduoti A. L..

A. L., žinodamas, kad UAB „Elkotonas“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas.

UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą generalinio direktoriaus A. L. pateiktus netikrus UAB „Elkotonas“ minėtus dokumentus ir jų pagrindu UAB „ENPR“ PVM deklaracijose už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius padidinus paslaugų pirkimo PVM 21 743,64 Lt sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2006-07-26, 2006-08-23, 2006-12-18, 2007-01-23, 2007-02-22 pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apgaule buvo panaikinta dalis UAB „ENPR“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 21743,64 Lt. PVM.

Tokiu būdu, juridinis asmuo UAB „ENPR“ apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo padarydamas valstybei 21 743,64 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „ENPR“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 182 str. 1 d.

Jis gi, juridinis asmuo – UAB „ENPR“, (įregistruota 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), atstovaujama generalinio direktoriaus A. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „ENPR“ naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:

A. L., būdamas UAB „ENPR“ generaliniu direktoriumi, 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniaus mieste, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „ENPR“ naudai ir interesais, žinodamas, kad pagal UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitas – faktūras: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką juos įtraukti į UAB “ENPR“ buhalterinę apskaitą ir 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas.

UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. B., nežinodama, kad UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2006-07-26, 2006-08-23, 2006-12-18, 2007-01-23, 2007-02-22 užpildė UAB „ENPR“ 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „ENPR“ naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 21 743,64 Lt. mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir tuo buvo padaryta Lietuvos valstybei – 21743,64 Lt turtinė žala.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „ENPR“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Jis gi, juridinis asmuo – UAB „ENPR“, (įregistruota 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), atstovaujama generalinio direktoriaus A. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „ENPR“ naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

A. L., nuo 2005-12-12 d. būdamas UAB „ENPR“ (įregistruotos 2003-12-23 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126410370, PVM mokėtojo kodas Nr. LT264103716, adr. Rygos g. 17a, Vilnius), generaliniu direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „ENPR“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „ENPR“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą, t.y. žinodamas, kad 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais UAB „ENPR“ realiai jokių paslaugų iš UAB „Elkotonas“ nepirko, pažeisdamas

2002 m. kovo mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui“, 64 str.1 d. (įsigaliojo nuo 2002-07-01) nuostatą – “pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir ( arba) paslaugų teikimui, bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus” bei 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio nuostatą – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, pateikė UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus UAB „Elkotonas“ dokumentus: 2006-05-05 sutartį Nr. 06-05/ENPR, 2006-06-30 priėmimo-perdavimo aktą, 2006-07-31 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, 2006-09-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, 2006-11-10 sutartį Nr. ENP-026/06, 2007-01-05 papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006-10-10 sutarties Nr. ENP-026/06, 2006-12-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, 2007-01-31 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 ir PVM sąskaitas – faktūras: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 serija ELK Nr. 07013, pagal kurias UAB „Elkotonas“ neva atliko UAB „ENPR“ remonto bei montavimo darbus, ir nurodė UAB “ENPR“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą. Minėtus UAB „Elkotonas“ išrašytus dokumentus įtraukus į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą, 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pirkimas iš UAB „Elkotonas“ už bendrą 142 541,64 Lt. sumą, tame tarpe 21 743,64 Lt PVM.

Ir taip, juridinis asmuo UAB „ENPR“ iškreipė tikrąją bendrovės ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2006-06-01 iki 2007-01-31 UAB „ENPR” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „ENPR“ padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Tai, kad A. L. ir UAB „ENPR“ padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta kaltinamojo A. L. paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais byloje surinktais įrodymais.

Teisme A. L. parodė, kad pripažįsta kaltę, jog sukčiavo ir klastojo dokumentus, nenori sutikti su jam pareikštu kaltinimu dėl turto pasisavinimo. Tai darė dėl to, kad norėjo padėti įmonei sukaupti apyvartinių lėšų. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepraturėjo, o panaudojo UAB „ENPR“ reikmėms apmokant už darbą, pateikia dokumentus, kas patvirtina jo aiškinimus. Kitų nusikalstamos veikos aplinkybių smulkiai neprisimena, prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais ikiteisminiame tyrime.

2010-04-27, 2010-06-14 įtariamajam A. L. įteikti nauji pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 3 d., 222 str. 1 d. (.II, b.l. 91-92, 96-99).

Iš pagarsintų A. L. parodymų matyti, jis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad UAB „ENPR“ yra įsteigta 2003 metais. Kartu su I. S. – O. yra šios bendrovės steigėjai ir akcininkai, kiekvienas turi po 50 procentų akcijų. Bendrovės pagrindinė veikla – energetinės įrangos pardavimas, montavimas ir techninė priežiūra. Bendrovė registruota – Rygos g. 17A, Vilniuje, tuo pačiu adresu yra ir ofisas. Buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė L. B., kuri šias pareigas eina nuo įmonės įkūrimo. Nuo 2005 metų A. L. pareigos – direktorius.

2006 metų vasarą, vieno iš verslo susitikimo metu, A. L. susipažino su vyriškiu G. (taip šis asmuo prisistatė). Vieno iš pokalbių metu G. pasiūlė A. L. sudaryti sutartį tarp jo vadovaujamos bendrovės – UAB „ENPR“ ir jo bendrovės (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo UAB „Elkotonas“). Sutarties objektas būtų – remonto darbai. Šis pasiūlymas skyrėsi nuo įprastinių verslo pasiūlymų tuo, kad G. pasiūlė sudaryti formalias sutartis, neva tai UAB „ENPR“ įsigys iš UAB „Elkotonas“ paslaugą – remonto darbus, nors tų darbų UAB „Elkotonas“ realiai neatliks. UAB „Elkotonas“ išrašys PVM sąskaitą-faktūrą, kurią reikės apmokėti bankiniu pavedimu, o vėliau pinigai bus grąžinami A. L. asmeniškai. G. iš karto paminėjo, kad už šią paslaugą jis sau pasiliks apie 30 procentų nuo bendros sumos su PVM. Kai tuo metu UAB „ENPR“ reikėjo apyvartinių lėšų, neapskaitytų buhalterijoje tikslu pigiau nusipirkti prekių, kuro išlaidoms, smulkiems remonto darbams, A. L. sutiko su G. pasiūlymu ir apsikeitė bendrovių rekvizitais ir telefonais.

Po kurio laiko G. (ar kitas asmuo) paštu atsiuntė į UAB „ENPR“ patalpas UAB „Elkotonas“ sutartį dėl remonto darbų atlikimo, PVM sąskaitą-faktūrą ir darbų atlikimo aktą. Kiek pamena A. L., dokumentai jau buvo pasirašyti kitos šalies. Gautus UAB „Elkotonas“ dokumentus A. L. pats pasirašė ir davė nurodymą buhalterei įtraukti UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitą-faktūrą į UAB „ENPR“ apskaitą bei apmokėti ją bankiniu pavedimu. A. L. pamini, jog UAB „ENPR“ buhalterė nežinojo, kad UAB „Elkotonas“ PVM sąskaita-faktūra yra fiktyvi, todėl ją apmokėjo iš UAB „ENPR“ sąskaitos banke. Po UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo praėjus kelioms dienoms, į A. L. mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino G. (o gal ir kitas asmuo, tiksliai pasakyti negali) ir susitarė susitikti. Susitikimo metu prie A. L. priėjo vyriškis ir prisistatė E. bei pasakė, kad yra nuo G.. Jis A. L. grąžino pervestus pinigus, išskyrus 30 procentų nuo bendros sumos, kurią kaip pradiniame pokalbyje buvo sutarta su Genadijumi. Po šio įvykio, dar buvo pasirašyta viena sutartis dėl UAB „Elkotonas“ darbų atlikimo ir buvo išrašytos keturios fiktyvios PVM sąskaitos faktūros. Schema buvo ta pati: UAB „Elkotonas“ dokumentai būdavo atsiunčiami paštu, A. L. juos pasirašydavo ir nurodydavo buhalterei apmokėti, o po kurio laiko G. (ar kitas asmuo) paskambindavo A. L. ir sutardavo kur susitikti dėl pinigų grąžinimo. Susitikimo vietas nurodydavo pats skambindavęs asmuo ir visuomet susitikimai būdavo Vilniuje. Tiesa, kartą pinigai buvo įdėti į autobusą, nes A. L. tuo metu buvo Klaipėdoje. G. visada pasilikdavo apie 30 procentų nuo UAB „Elkotonas“ įmonei pervestos pinigų sumos, o likusius grynais pinigais grąžindavo A. L.. Iš viso A. L., kaip UAB „ENPR“ direktorius, gavo penkias UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitas-faktūras, kurias jis pasirašė ir įtraukė į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą o jų pagrindu buvo teikiamos mėnesinės PVM deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai. Darbai, kurie nurodyti UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitose-faktūrose, pasak A. L., yra atlikti realiai, tačiau juos atliko ne UAB „Elkotonas“, o bendrovės „ENPR“ darbuotojai. Visus tokiu būdu gautus pinigus A. L. panaudojo įmonės reikmėms: įsigyta ūkio dalies įranga. Taip pat A. L. pareiškė, kad kitas akcininkas I. S. – O. nieko nežinojo apie šią vykdomą nusikalstamą veiką.

Dėl savo padaryto nusikaltimo A. L. nuoširdžiai gailisi ir padarytą valstybei žalą jau yra atlyginęs (t. II, b.l. 84-86, 93-84, 100-101).

2007-05-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, A. L. atpažino G. R., kaip asmenį vardu G., apie kurį davė parodymus, ir kuris siųsdavo PVM sąskaitas-faktūras ir grąžindavo pinigus (t. II, b.l.87-89).

Teisme juridinio asmens UAB „ENPR“ įgaliotas atstovas – advokatas A. Juonys parodė, kad jo atstovaujamas juridinis asmuo UAB „ENPR“ pilnai pripažįsta kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., o dėl faktinių aplinkybių nieko negali paaiškinti, apie tai parodymus yra davęs UAB „ENPR“ direktorius A. L.. Taip pat pareiškė, jog juridinis asmuo - UAB „ENPR” laiko, jog dėl UAB „ENPR“ direktoriaus A. L. veiksmų bendrovei nėra padaryta materialinė ar kitokio pobūdžio žala, todėl šiai dienai juridinis asmuo civilinio ieškinio nereikš. Paminėjo, kad padaryta žala valstybės biudžetui jau yra atlyginta. Juridinis asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Iš pagarsinto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-00026-07 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto G. R. matyti, kaip jis parodė, jog viskas prasidėjo nuo to, kad jis susipažino su N. P., kuris faktiškai ir įtraukė jį į nusikalstamą veiką. 2005 m. vasarą N. P. užsiminė, kad jis gali padėti realiai veikiančiom įmonėm gauti laisvų, niekur neapskaitytų grynų pinigų, pateikdamas joms kažkokių įmonių vardų surašytus dokumentus dėl tariamų darbų atlikimo ar tariamų prekių pardavimo toms realiai veikiančioms įmonėms. N. P. paaiškino tų grynųjų pinigų gavimo būdą, t.y. anot jo kažkokios jo atstovaujamos įmonės vardu bus surašyti dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos-faktūros ir kt.) apie tai, kad neva tai šios įmonės atliks kažkokius darbus ar parduos kažkokias prekes realiai veikiančioms įmonėms, kurias galima pavadinti tariamų paslaugų ar prekių pirkėjais, po ko minėtoms realiai veikiančioms įmonėms įtraukus šiuos dokumentus į savo apskaitą ir pagal juos pervedus pinigus už tariamas paslaugas N. P. kažkokioms įmonėms, kurių vardu buvo surašomi netikri dokumentai, tie pinigai bus išgryninti ir didžioji jų dalis bus grąžinta toms pačioms pervedimus atlikusioms realiai veikiančioms įmonėms. Pasak N. P. jis už savo darbą paliks sau 8 procentus nuo visų pervestų už tariamus sandorius pinigų be PVM. Jokio susitarimo su N. P., koks bus jo uždarbis, jeigu jis dalyvaus kartu su juo nusikalstamoje veikoje, nebuvo. Iš N. P. kalbos suprato, kad tai bus jo paties susitarimo su realiai veikiančios įmonės atstovais, kuriems bus grąžinama likusi pervestų ir išgrynintų pinigų dalis, reikalas. Jo sprendimui dalyvauti su N. P. pasiūlytoje neteisėtoje veikloje buvo nulemtas viena jo verslo idėja, kurios esmė buvo tokia. Tuo metu veikė ir realiai dirbo tokios įmonės, kaip UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Trabansa“, UAB „Briseida“, UAB „Diglat“, kurių veikla buvo jo kontroliuojama, nors oficialiai nei šių įmonių akcininku, nei vadovu nebuvo. Jų akcininkais ir direktoriais buvo paskirti jo surasti asmenys, kurie be savo tiesioginės veiklos papildomai vykdydavo ir jo nurodymus. Šių įmonių apvaryta tuomet buvo gana nedidelė, dėl ko negalėjo, pvz., negalėjo gauti normalaus kredito iš banko ar kitų bankinių paslaugų veiklai vystyti. Reikėjo kažkaip didinti jų apyvarta, tuo pačiu ir pelną. Ieškodamas įvairių būdų padidinti šių įmonių apyvartą, nusprendė įtraukti jas į N. P. pasiūlytą neteisėtą veiklą. Būtent, nutarė padaryti jas „tarpinėmis“ įmonėmis tarp tariamų paslaugų ir prekių tiekėjų (kažkokių N. P. įmonių), kurių vardu bus surašomi dokumentai dėl tariamų darbų pardavimo, ir tariamų paslaugų ir prekių pirkėjų, pervedant per tas „tarpines“ įmones tiekėjams iš pirkėjų pervedamas pinigus sumas už tariamus sandorius su „tarpinių“ įmonių realiu uždarbiu už tokį tarpininkavimą. Su N. P. susitarė, kad dokumentus, o tiksliau, PVM sąskaitų-faktūrų ruošinius, tariamų paslaugų ir prekių tiekėjų vardu spausdins jis pats, nes pats bendraus su tariamų paslaugų ir prekių pirkėjais. Įmonių, kurių vardu bus išrašyti dokumentai dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo, visus duomenis (pavadinimus, kodus, registracijos vietas, banko sąskaitas, direktorių vardus) jam iškart nurodė N. P.. Kiek prisimena, iš pradžių nuo 2005 m. vidurio tai buvo UAB „Verslo krašto sistemos“. Vėliau naujai atsirandančių tariamų paslaugų ir prekių tiekėjų duomenis jam pateikdavo iki tol jam nepažįstamas N. B., su kuriuo 2005 m. antroje pusėje, jį supažindino N. P.. Kitais tariamų paslaugų ir prekių tiekėjais buvo UAB „Prolangus“, UAB „Infotrasa“, UAB „Reklamos darbai“, UAB „Vip Capital“, UAB „Forseta“ ir UAB „Alevta“. Visų minėtų įmonių PVM sąskaitų-faktūrų ruošinių pavyzdžius kompiuteriniame diskelyje jam iš pradžių pateikdavo N. P., po to N. B.. Būtent, pagal tuos pavyzdžius ji su nuosavu kompiuteriu, stovėjusiu patalpose, Vytenio g. 50-807, Vilniuje, jis ir spausdindavo PVM sąskaitų-faktūrų ruošinius. Kokios „orinės“ įmonės vardu surašyti PVM sąskaitas-faktūras tam tikriems darbams spręsdavo jis pats, nes iš N. P. ir N. B. žinojo, kokia veikla gali užsiimta kiekviena iš šių įmonių ir prie kokių darbų ją galima surašyti. PVM sąskaitų-faktūrų numerius bei datų laikotarpius, kuriuos reikia įrašyti į minėtų „orinių“ įmonių, t.y. tariamų paslaugų ir prekių tiekėjų, PVM sąskaitas-faktūras jam nuolat nurodydavo arba N. P., arba N. B.. Su N. P. beveik nebendravo, tačiau savo procentą nuo pervestų ir išgrynintų pinigų už tariamus sandorius pastarasis ir toliau reguliariai gaudavo. Jeigu iš pradžių jam skirtą išgrynintų pinigų dalį jis gaudavo tiesiai iš jo, tai atsiradus N. B., tuos pinigus perduodavo N. P. per minėtą asmenį. Kartais N. B. jo akivaizdoje pasirašydavo savo vadovaujamos UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu išrašytus netikrus dokumentus dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo, taip po gi, kelis sykius matė, kaip jis pasirašydavo UAB „Prolangus“ ir UAB „Infotrasa“ vadu išrašytus netikrus dokumentus dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo vietoje šių įmonių direktorių, akivaizdžiai klastodamas jų parašus. Jam pasidomėjus, dėl kokių priežasčių pastarasis klastojo UAB „Prolangus“ ir UAB „Infotrasa“ vadovų parašus, N. B. atsakydavo, kad tie vadovai yra tokiam stovyje, kad nelabai sugebės pasirašyti. Tų pačių netikrų dokumentų dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo pasirašymas iš realiai veikiančių įmonių (t.y. tariamų paslaugų ir prekių pirkėjų) pusės kartais vykdavo jo akivaizdoje, kartais be jo jam nežinomomis aplinkybėmis. Jo akivaizdoje tuos dokumentus pasirašydavo realiai veikiančių įmonių direktoriai tuomet, kai jis pats tiesiogiai be jokių tarpininkų bendravo ir visus klausimus, susijusius su tariamais sandoriais, derino su tais direktoriais. Tais atvejais, kai su realiai veikiančiomis įmonėmis (tariamų paslaugų ir prekių pirkėjais) bendravo per tarpininkus, visus dokumentus pasirašymui perduodavo per juos, tiesiogiai nebendraudamas su pačių įmonių vadovais. Panašiai, tačiau su tam tikrais ypatumais vyko netikrų dokumentų dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo pasirašymas, kai „orinės“ įmonės (tariamų paslaugų ir prekių tiekėjai) turėjo tariamus sandorius su realiai veikiančiomis įmonėmis (tariamų paslaugų ir prekių pirkėjais) ne tiesiogiai, bet per jo kontroliuojamas „tarpines“ įmones. Šiuo atveju, dokumentų surašymas ir jų pasirašymas prasidėdavo nuo tos tariamo sandorio dalies, kur pagal dokumentus „tarpinės“ įmonės tariamai parduodavo realiai veikiančioms įmonėms kokias nors paslaugas ar prekes. Kaip „tarpinių“, taip ir „orinių“ įmonių netikrus dokumentus dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo, tiksliau, jų ruošinius, spausdindavo jis, po ko pateikdavo juos pasirašymui. Taigi, šiuo atveju, netikrus dokumentus pasirašydavo iš vienos pusės realiai veikiančių įmonių vadovai, iš kitos jo kontroliuojamų „tarpinių“ įmonių vadovai. Jo kontroliuojamų „tarpinių“ įmonių vadovai netikrus dokumentus dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo pasirašydavo dažniausia jo akivaizdoje, nes pats tiesiogiai jiems perduodavo tuos dokumentus. Tik po to buvo apiforminami ir pasirašomi netikri dokumentai dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo tarp minėtų „tarpinių“ ir „orinių“ įmonių, pagal kuriuos tas pačias neva tai realiai veikiančių įmonių iš „tarpinių“ įmonių įgytas tariamas paslaugas ar prekes, savo ruožtu, „tarpinės“ įmonės neva tai įsigijo iš „orinių“ įmonių. Šiuo atveju, šių dokumentų pasirašymas iš „orinių“ įmonių pusės vyko per tuos pačius N. P. bei N. B.. Apie tariamų paslaugų ir prekių pirkėją – UAB „ENPR“ ir jos turėtą tariamą sandorį paaiškino, kad pastaroji bendrovė turėjo tik vieną tariamą sandorį su viena „orine“ įmone – UAB „Verslo krašto sistemos“ per vieną „tarpinę“ įmonę – UAB „Elkotonas“. Pranešime apie įtarimą nurodytame epizode dėl UAB „ENPR“ tariamo sandorio nurodyti asmenys N. P., N. B., V. K. jam pažįstami. V. K. pažinojo, nes jis buvo jo kontroliuojamos „tarpinės“ įmonės UAB „Elkotonas“ direktoriumi, kurį pats į tas pareigas ir paskyrė. Tačiau ar būtent jis buvo direktoriumi tuo laikotarpiu, kuomet per UAB „Elkotonas“ buvo įgyvendinamas UAB „ENPR“ tariamas sandoris, nepamena. J. Š. pavardė žinoma, nes jo vardu, kaip direktoriaus, buvo pasirašomi UAB „Verslo krašto sistemos“ netikri dokumentai dėl tariamų paslaugų ir prekių pardavimo. J. L. pavardė iš viso negirdėta ir su tokiu asmeniu nėra bendravęs. Tarpininku tarp jo ir UAB „ENPR“, kaip ir IĮ „Plovėjas“ atveju, buvo I. V.. Būtent ji kreipėsi su prašymu netikrų dokumentų pagalba išgryninti pinigus minėtai UAB „ENPR“. Su kokiais šios įmonės atsakingais asmenimis pastaroji bendravo nežino. Duomenis apie UAB „ENPR“ reikalingų tariamų darbų pavadinimus, apimtis ir kainas jam nurodė I. V.. Tiksliai tų darbų dabar nepamena, tai buvo kažkokios paslaugos. Kokiu būdu ji tai padarė, nepamena. Šiuo atveju, jis nusprendė padaryti ne tiesioginį tariamą sandorį tarp UAB „ENPR“ ir „orinės“ įmonės UAB „Verslo krašto sistemos“, o sandorį per jo kontroliuojamą „tarpinę“ įmonę UAB „Elkotonas“, kad duoti jai uždirbti šiek tiek pinigų bei tuo pačiu padidinti jos apyvartą. Todėl iš pradžių buvo forminami netikri dokumentai UAB „Elkotonas“ vardu dėl tariamų darbų atlikimo UAB „ENPR“. Prisimena, kad buvo sudaryta iš pradžių sutartis bei atliktų darbų aktai tarp šių įmonių, tačiau kas juos paruošė, ar jis, ar I. V., nepamena. Vėliau, remiantis šiais dokumentais jis asmeniškai paruošė netikras PVM sąskaitas-faktūras UAB „Elkotonas“ vardu, kurias iš pradžių jo nurodymu pasirašė jos direktorius, tačiau ar V. K. ar kitas, nepamena. Paskui tuos dokumentus jam perdavus tiesiogiai I. V., juos po kurio laiko pasirašė kažkas iš UAB „ENPR“ atsakingų asmenų, tačiau pavardės ant dokumentų nepamena. Kaip sakė, nieko iš UAB „ENPR“ vadovų ar kitų darbuotojų jis nepažinojo ir su jais nebendravo. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyti netikri dokumentai iš UAB „ENPR“ pusės, nežino, nematė. Pasirašytus netikrus dokumentus I. V. jam grąžindavo tik po to, kai buvo atlikti pinigų pervedimai ir grąžinti jai išgryninti pinigai. Jam grąžintus netikrus pasirašytus dokumentus jis perduodavo UAB „Elkotonas“ vadovui, kad jie būtų įtraukti į įmonės apskaitą. Pinigai buvo pervedami iš UAB „ENPR“ sąskaitos į UAB „Elkotonas“ banko sąskaitą, iš kur jis pats elektroniniu būdu per Internetą pervesdavo juos į UAB „Verslo krašto sistemos“ banko sąskaitą. Apie pinigų pervedimus jį iš pradžių informuodavo telefonu I. V., o jis paskui, savo ruožtu, tokiu pat būdu, - N. B.. Pinigų išgryninimu pasirūpindavo N. B., kuris jam ir atveždavo tuos išgrynintus pinigus, nuo kurių atskaičiavus jam ir N. P. skirtus procentus, likusius pinigus grąžindavo I. V., o kokiu būdu, per ką ir kam būtent iš UAB „ENPR“ atstovų ji perduodavo tuos pinigus, nežino, kaip ir nežino, kiek ji uždirbdavo už tarpininkavimą. Po pinigų pervedimo buvo apiforminami netikri dokumentai UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu, pagal kuriuos tas pačias paslaugas UAB „Elkotonui“ buvo neva tai pardavusi UAB „Verslo krašto sistemos“, tik už mažesnę kainą, tokiu būdu, paliekant UAB „Elkotonui“ kelių procentų realų antkainį, kuris po pinigų pervedimų likdavo UAB „Elkotonas“ banko sąskaitoje. UAB „Elkotonas“ vadovui tuos dokumentus davė pasirašyti jis pats, tačiau ar jis pasirašinėjo jo akivaizdoje, ar ne, nepamena. Jo ir N. P. uždarbis šiame sandoryje buvo, kaip įprasta, pagal papasakotą bendrą schemą, t.y. N. P. gaudavo 8 procentus nuo netikruose dokumentuose nurodytų tariamų paslaugų vertės ir tuo pačiu iš jos banko sąskaitos išgrynintų pinigų be PVM, o jis atitinkamai 10 procentų. Kiek pinigų ir per kiek kartų buvo pervesta iš UAB „ENPR“ ir paskui išgryninta, tiksliai nepamena, kažkur kelis kartus, o pinigų suma maždaug ta pati, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t.y. apie 142 539 Lt. ( t. I, b.l. 147-167)

Iš pagarsintų mirusio N. P. parodymų matyti, kad R. T. nurodymu 2005 m. organizavo UAB „Verslo krašto sistemos“ įsteigimą. R. T. jam nurodė organizuoti naujos bendrovės įsteigimą, nes tuo metu reikėjo naujos bendrovės PVM grobstymui. R. T. jis pasakė, jog bendrovę įsteigs jo pažįstamas N. B.. Jis pasiūlė N. B. tapti naujos bendrovės steigėju bei jos direktoriumi, ir N. B. sutiko. Dar prieš steigiant UAB „Verslo krašto sistemos“, jis papasakojo N. B., kokios bus jo realios pareigos ir kuo užsiims ši bendrovė. N. B. buvo papasakota, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ iš esmės užsiims netikrų PVM sąskaitų faktūrų išrašymu bei pagal jas pervestų pinigų išgryninimu iš banko sąskaitų. UAB „Verslo krašto sistemos“ niekada neturėjo savo patalpų ir faktiškai egzistavo tik popieriuje, o taip pat nemokėjo valstybei PVM. UAB „Verslo krašto sistemos“ dėl vaizdo buvo formaliai įdarbinti nuo 3 iki 5 žmonių, tačiau jie jokio realaus darbo niekada nedirbo. Vėliau N. B. nuo 2006 m. pabaigos save atleido iš direktoriaus pareigų ir paskyrė naują direktorių J. Š.. J. Š. darė tą patį, ką ir N. B., eidavo į banką išimti pinigų iš sąskaitos, o taip pat pasirašydavo ant netikrų PVM sąskaitų faktūrų. Taip pat jis parodė, kad UAB „Prolangus“ ir UAB „Infotrasa“ buvo reikalingos tam pačiam tikslui kaip ir UAB „Verslo krašto sistemos“. UAB „Prolangus“ buvo įsteigta, nes to norėjo R. T.. R. T. jam nurodė įsteigti naują fiktyvią įmonę, kuri veiktų kartu su UAB „Verslo krašto sistemos“. 2005m. R. T. nurodymu jis surado savo draugą J. K., kuriam pasiūlė būti UAB „Prolangus“ steigėju ir direktoriumi. J. K. nelabai suprato apie įmonių steigimą ir vadovavimą joms, tačiau sutiko. Jis paaiškino J. K., ko reikia naujos įmonės įsteigimui, parūpino visus reikiamų dokumentų projektus, nurodė valstybines įstaigas kur reikia registruoti įmonę ir paaiškino visus kitus įmonės steigimo formalumus. Po UAB „Prolangus“ įsteigimo 2005m. šiai bendrovei buvo suteiktas PVM mokėtojo kodas. Po UAB „Prolangus“ įsteigimo visus bendrovės dokumentus: steigimo dokumentus, registracijos pažymėjimą, kasos knygą, antspaudą, banko čekių knygelę, prisijungimo prie UAB „Prolangus“ sąskaitos internetu slaptažodžius J. K. perdavė jam, o jis juos perdavė N. B., kuris tuo metu jau buvo UAB „Verslo krašto sistemos“ direktorius. UAB „Prolangus“ niekada neturėjo realių patalpų ir egzistavo tik popieriuje. UAB „Prolangus“ buvo įsteigta tuo pat metu kaip ir UAB „Verslo krašto sistemos“, todėl, kad netikrų UAB „Prolangus“ PVM sąskaitų faktūrų reikėjo toms pačioms R. T., G. R. arba R. Č. surastoms realioms įmonėms. R. T. arba R. Č. nurodydavo N. B. atspausdinti netikrą UAB „Prolangus“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje būdavo nurodoma, jog kažkokiai realiai įmonei parduodamos prekės arba suteikiamos paslaugas už tam tikrą sumą. N. B. atspausdindavo reikiamą UAB „Prolangus“ PVM sąskaitą faktūrą ir duodavo ją pasirašyti J. K., po ko paduodavo R. T. arba R. Č.. Po pinigų pervedimo jis liepdavo J. K. nueiti banką ir išimti visus pinigus iš sąskaitos. Kokią sumą pinigų reikia išimti iš sąskaitos banke pasakydavo jis, o vėliau tai darydavo N. B.. J. K. jo nurodymu arba N. B. nurodymu nuvykdavo į AB „Šiaulių banką“ ir išimdavo visus pinigus. Iš banko išimtus pinigus J. K. paduodavo jam, vos tik išėjus iš banko pastato. Gautus pinigus jis arba N. B. perduodavo G. R., arba R. T., arba R. Č., priklausomai nuo to, kieno iš jų buvo rasta reali įmonė. UAB „Infotrasa“ buvo reikalinga tam pačiam tikslui kaip ir UAB „Prolangus“ bei UAB „Verslo krašto sistemos“, tačiau UAB „Infotrasa“ buvo įsigyta vėliau – 2006 m. Jis pasiūlė R. M. nusipirkti UAB „Infotrasa“ ir tapti jos direktoriumi. R. M. jis pasakė, kad ši bendrovė bus fiktyvi, nes išrašinės netikras PVM sąskaitas faktūras ir išėminės pinigus iš banko. R. M. jis paaiškino, kad iš jo reikalaujama tik pasirašyti ant PVM sąskaitų faktūrų ir nuvažiavus į banką išimti pinigus. Po UAB „Infotrasa“ įsigijimo R. M. tapo vieninteliu akcininku ir paskyrė save šios bendrovės direktoriumi. Visi UAB „Infotrasa“ dokumentai: registracijos pažymėjimas, steigimosi įstatai, kasos knygos, čekių knygelė ir antspaudas buvo perduoti N. B.. Kaip ir ankstesniais atvejais jo nurodymu R. M. atidarė UAB „Infotrasa“ sąskaitą AB „Šiaulių banke“ ir išėmė banko sąskaitos valdymo internetu slaptažodžius, kurie taip pat buvo perduoti N. B.. UAB „Infotrasa“ po jos įsigijimo neturėjo jokių realių patalpų. Apie naujai įsigytą UAB „Infotrasa“ žinojo R. T., G. R. ir R. Č., kurie surado realių įmonių, kurioms reikėjo netikrų UAB „Infotrasa“ PVM sąskaitų faktūrų. UAB „Infotrasa“ veikė lygiai taip pat kaip ir UAB „Verslo krašto sistemos“ arba UAB „Prolangus“: pagal užsakymą N. B. išrašydavo netikrą UAB „Infotrasa“ PVM sąskaitą faktūrą, kuri jau su R. M. parašu buvo perduodama R. Č. arba R. T.. G. R. pats išrašydavo reikiamą netikrą UAB „Infotrasa“ PVM sąskaitą faktūrą ir paduodavo N. B., kad šis gautų R. M. parašą. Už tai, kad UAB „Infotrasa“ išrašydavo netikras PVM sąskaitas faktūras ir pasinaudojant šia įmone buvo išgryninami bei grąžinami pinigai jis gaudavo savo užmokestį, kuris buvo analogiškas kaip ir UAB „Verslo krašto sistemos“ arba UAB „Prolangus“ atveju. Iš G. R. jis gaudavo 7 procentus nuo PVM apmokestinamos sumos, o iš R. T. nuo 0 iki 3 procentų.

Taip pat N. P. parodė, jog G. R. turi daug nuosavų įmonių: UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Trabansa“ ir UAB „Trafikanta“, kurioms reikėjo netikrų PVM sąskaitų faktūrų dėl tariamo prekių ar paslaugų įsigijimo. 2005 m. jis buvo susitikęs su G. R.. Pokalbio metu G. R. klausė ar galima gauti UAB „Verslo krašto sistemos“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų. Jis pasakė G. R., kad gali gauti UAB „Verslo krašto sistemos“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų ir gali organizuoti pinigų išėmimą iš šios bendrovės sąskaitų. G. R. jam iš karto pasiūlė 7 procentus nuo PVM apmokestinamos sumos už tai, kad jis gautų netikrų PVM sąskaitų faktūrų ir grąžintų pervestus pinigus. Iš tų 7 procentų jis sau pasilikdavo 3 procentus, 2-3 procentus duodavo N. B., o likusią dalį atiduodavau R. T.. Tačiau R. T. pinigus davinėjo tik apie 2-3 mėnesius, kadangi R. T. pats nenoriai dalinosi su jo pinigais, kurie buvo pervedami iš jo surastų realių įmonių. Po 2-3 mėnesių jis R. T. pinigų nebeduodavo ir iš G. R. gautus 7 procentus faktiškai dalindavosi su N. B.. Taip pat parodė, jog su G. R. buvo sutarta, kad G. R. pats atspausdins jam reikiamą UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM sąskaitą faktūrą, o jis tik organizuos direktoriaus parašo padėjimą ir pinigų grąžinimą. Tokiu būdu jų bendradarbiavimas pasireikšdavo taip: G. R. pats atspausdina netikrą UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodoma, jog ši bendrovė pardavė kokias nors prekes ar suteikė kokias nors paslaugas vienai iš G. R. kontroliuojamų bendrovių UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Trabansa“ arba UAB „Trafikanta“. Po to netikrą PVM sąskaitą faktūrą G. R. paduodavo jam, kad ji ją nuvežtų pasirašyti N. B. ir vėliau jau su parašu grąžintų G. R.. Kas buvo UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Trabansa“ ir UAB „Trafikanta“ direktoriai jis nežino, bet žino, kad visos G. R. kontroliuojamos bendrovės UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Briseida“, UAB „Screen“, UAB „Elkotonas“, UAB „Trabansa“ ir UAB „Trafikanta“ realiai buvo tose pačiose patalpose, Vytenio g.50, Vilniuje. Taip pat pagal susitarimą jis atveždavo G. R. iš jo įmonių pervestus pinigus. Kiek pamena G. R. atspausdintas netikras UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM sąskaitas faktūras ir pinigus jis vežiojo vieną ar du mėnesius, o po to šį darbą pavedė atlikti N. B.. Jis pats supažindino N. B. su G. R. ir pasakė, kad N. B. yra UAB „Verslo krašto sistemos“ direktorius, jis išgrynina pinigus ir nuo šiol pinigus atvežinės N. B.. Kiek jam žinoma N. B. su G. R. tokiu būdu dirbo iki pat jų sulaikymo (t.1, b.l.106-118).

Iš pagarsintų N. B. parodymų matyti, kad UAB „Infotrasa“, UAB Prolangus“, UAB Verslo krašto sistemos“, UAB „Vip Capital“, UAB „Reklamos darbai“, UAB „Techimport“ yra visiškai „orinės“, t.y. niekada nevykdžiusios jokios realios veiklos, o tik išrašančios suklastotus dokumentus dėl tariamų darbų ir paslaugų pardavimo ir buvo naudojamos PVM grobstymui. N. B. parodė, kad jo dalyvavimas PVM grobstyme prasidėjo nuo jo bendravimo su jaunystės draugu N. P., kurį jis pažįsta apie 15 metų ir su kuriuo buvo labai geri abipusio pasitikėjimo paremti draugiški santykiai. 2005 m. vasaros pradžioje N. P. pasiūlė jam dirbti kažkokioje įmonėje, jos nenurodydamas. N. P. jam pasiūlė apie kelis tūkstančius atlyginimą, todėl jis sutiko su N. P. pasiūlymu. Apie naujo darbo pobūdį N. P. neklausė, nes jam tai nebuvo įdomu, be to, juo pilnai pasitikėjo, kaip draugu, o pats N. P. nieko jam konkrečiai neaiškino, tik pasakė, kad jam reikės daug kur važinėti, nuiminėti pinigus ir dar kažką tai. Po kelių dienų jie susitiko su N. P. apiforminti kažkokius dokumentus, kokius dokumentus, tada jis nesidomėjo. N. P. tuomet buvo su iki tol jam nepažįstamu J. K., su kuriuo tada jis ir susipažino. Visi kartu jie nuvažiavo pas notarą, esantį Žirmūnų g., Vilniuje, virš IKI parduotuvės (buvusi parduotuvė „Minsk“), kur jis ir J. K. pasirašė kažkokius jau paruoštus dokumentus. Kaip vėliau suprato, jis pasirašė „orinės“ UAB „Verslo krašto sistemos“, o J. K. – taip pat „orinės“ UAB „Prolangus“ registravimo dokumentus, kuriais remiantis jie tapo šių įmonių direktoriais. Apie tai, kad jis tapo UAB „Verslo krašto sistemos“ direktorius jis sužinojo tik po kurio laiko (kažkur 2005 m. rudenį), kuomet pasirašydamas suklastotus N. P. jam pateiktus šios įmonės dokumentus pamatė, kad juose jis nurodytas kaip direktorius arba vadovas. Po dokumentų pasirašymo pas notarą visi trise nuvažiavo į „Šiaulių“ banko būstinę Vilniuje, kur jis ir J. K. pasirašė dar kažkokius banko dokumentus, po kurių pasirašymo N. P. įmokėjo bankui kažkokius pinigus. Kažkur 2005 m. rugpjūčio pradžioje jam paskambino N. P. ir pasakė, kad reikia padirbėti. Tuomet jis pasiėmė jį iš darbo „Vilniaus“ banke ir jie kartu su juo bei tuo pačiu J. K. nuvažiavo vėl į tą patį „Šiaulių“ banką, Vilniuje, kur jiems su J. K. pasirašius čekius dėl grynųjų pinigų nuėmimo iš banko, N. P. pats įrašė ten kažkokias pinigų sumas ir tuos pinigus išgrynino. Kokią pinigų sumą jis tada paėmė grynais iš banko, nežino, tiksliai nematė. Visus tuos išgrynintus pinigus pasiėmė N. P.. Jam tada N. P. davė apie 100 Lt, o kiek davė J. K., nepastebėjo. Kas tai buvo per pinigai ir už ką bei kur juos paskui panaudojo N. P., tuomet jis nežinojo. Apie tai, kad tai buvo pradėta realizuotis PVM grobstymo schema, pasinaudojant UAB „Verslo krašto sistemos“ ir UAB „Prolangus“, jis tada tikrai nežinojo. Nei UAB „Verslo krašto sistemos“ čekių knygelės, nei antspaudo tuo metu jis neturėjo. Toliau jo ir N. P. susitikimai tapo gan reguliarūs. N. P. jam skambindavo telefonu, jis su juo susitikdavo ir jam pateiktus įvairius UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu paruoštus ir atspausdintus su visais rekvizitais buhalterinius dokumentus, t.y. PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis, atliktų darbų aktus, N. P. nurodžius, jis juos visus pasirašydavo kaip UAB „Verslo krašto sistemos“ vadovas. Kad tai buvo suklastoti dokumentai, t.y. kad jose nurodytos paslaugos bei prekės nebuvo realiai parduodamos iš UAB „Verslo krašto sistemos“ pusės, tuomet jis nežinojo ir to nesuprato. UAB „Verslo krašto sistemos“ tariamų paslaugų pirkėjais minėtuose dokumentuose buvo nurodytos įvairios įmonės, tarp kurių buvo ir jam pažįstamos ir girdėtos įmonės, išvardintos pranešime apie įtarimą. Kiek prisimena, vienais atvejais, minėti suklastoti dokumentai N. P. pateikiant juos pasirašyti ir jam juos pasirašant, buvo jau pasirašyti pirkėjų atstovų, kitais atvejais, jis pirmas pasirašydavo. Jam pasirašius N. P. pateikiamus dokumentus N. P. juos palikdavo sau ir kur paskui panaudodavo ar perduodavo, tuomet jis nežinojo, tik laikui bėgant suprato bei sužinojo, kad vieni šių dokumentų egzemplioriai buvo atiduodami tariamų paslaugų ir prekių pirkėjams, kiti likdavo pas N. P.. Kas ruošdavo tuos suklastotus dokumentus, tuomet jis nežinojo. Jam N. P. jokių dokumentų neduodavo. Tik 2006 m. pavasarį N. P. jo vardu gavo banke internetinius sąskaitos kodus ir perdavė juos jam. Nuo to laiko jis jau pats per internetą kontroliuodavo pinigų judėjimą UAB „Verslo krašto sistemos“ banko sąskaitoje. Beje, tuo pačiu laiku N. P. atidavė jam įmonės antspaudą. Kažkokio konkretaus procento nuo išgrynintų pinigų sumos N. P. jam nemokėdavo. Jis mokėdavo tiek, kiek pats nuspręsdavo. Nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio vidutiniškai iš N. P. jis gaudavo po kelis tūkstančius litų per mėnesį, nors kiekvieną mėnesį sumos skirdavosi. 2005 m. rudenį N. P. organizuodavo susitikimus taip, kad su juo kartu susitikdavo jis ir minėtas J. K.. Pastarasis atlikdavo tuos pačius veiksmus, kaip ir jis, t. y. pasirašydavo N. P. jo atneštus paruoštus UAB „Prolangus“ buhalterinius dokumentus dėl tariamų darbų ir paslaugų atlikimo įvairioms įmonėms bei kartu su juo grynindavo pinigus tame pačiame Šiaulių banko skyriuje, Vilniuje. Kiek N. P. mokėdavo pinigų J. K., jis tiksliai nežino, kiek pastebėdavo, panašiai kaip ir jam. N. B. sužinojęs, kad yra UAB „Verslo krašto sistemos“ direktorius, tam neprieštaravo, nes jam nebuvo svarbu kokiose pareigose dirba. Svarbu buvo tai, kad iš esmės nieko nedarydamas jis uždirbdavo neblogus pinigus. 2005-10-24 jis pirmą kartą pamatė iki tol nepažįstamus R. T. ir R. Č. ir faktiškai su jais tada susipažino. Tai įvyko kažkokios įmonės ofise, Jakšto g., Vilniuje, kur jį pakvietė kartu užeiti N. P.. Kiek jis suprato, N. P., R. T. ir R. Č. nuolat sėdėjo šioje patalpose. Faktiškai tai buvo jų bendra darbo vieta. Nuo to susitikimo ši patalpa tapo ir jo darbo vieta, nes tuo metu, kaip tik jis išėjo iš darbo „Vilniaus“ banke, ir kad su N. P. nereikėtų kiekvieną kartą susitikinėti kur nors mieste, pastarasis pasiūlė jam sėdėti minėtame ofise. Būdamas ofiso patalpose jis pastebėjo kaip suklastotus UAB „Verslo krašto sistemos“ ir UAB „Prolangus“ dokumentus dėl tariamų darbų su savo kompiuterine technika spausdindavo patys R. T. ir R. Č., po ko arba tiesiogiai paduodavo jam tuos dokumentus pasirašyti, arba palikdavo ofise ir jis juos pasirašydavo vienas, kai jų nebūdavo. Pinigų gryninimas iš UAB „Verslo krašto sistemos“ vyko toliau ta pačia tvarka, tik be sąskaitos „Šiaulių“ banke, kažkur 2006 m. lapkričio mėnesį N. P. liepimu buvo atidaryta minėtos įmonės sąskaita dar ir „Sampo“ banke, todėl nuo to laiko pinigai buvo gryninami ir iš šio banko sąskaitos. Pinigų judėjimą šio banko sąskaitoje vykdė tas pats N. P. ir tai jis darė internetu. Pinigų nuėmimas iš „Sampo“ banke esančios UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitos vyko taip pat, kaip ir iš „Šiaulių“ banko, t.y. pagal čekių knygelę, kurioje jis uždėdavo savo parašą, o N. P. jį užpildydavo ir pasiimdavo išgrynintus pinigus sau, jam sumokėdamas vidutiniškai apie porą šimtų litų nuo vieno išgryninimo. Kartu su UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitos atidarymu „Sampo“ banke, dalyvaujant J. K. buvo atidaryta ir UAB „Prolangus“ sąskaita, per kurią N. P. kartu su J. K. taip pat grynindavo pinigus. Nuo 2005 m. lapkričio mėnesio, kartu su N. P. ir J. K., nuėmus grynuosius pinigus iš UAB „Verslo krašto sistemos“ ir UAB Prolangus“ sąskaitų, N. P. jį paimdavo kartu į susitikimus su iki tol jam nepažįstamu G. R., kuriam per tuos susitikimus perduodavo išgrynintus pinigus. Kažkur nuo 2005 m. lapkričio pabaigos į tokius susitikimus su G. R. jis važiuodavo vienas, be N. P.. Per minėtus susitikimus N. P. jam perduotus pinigus jis atiduodavo G. R., šis juos perskaičiuodavo jo akivaizdoje, atskaičiuodavo nuo jų N. P. skirtą sumą (kaip laikui bėgant sužinojau, tai buvo 8 procentai nuo išgrynintos sumos be PVM) ir atiduodavo jam, o jis pinigus perduodavo N. P.. Šis gi jam sumokėdavo nuo tos operacijos vėl gi apie porą šimtų litų. G. R. sau palikdavo 10 procentų nuo išgrynintos sumos be PVM. Likusieji pinigai, kaip paskui sužinojo, buvo grąžinami įmonei, kuri pirko tariamus darbus ar paslaugas ir už juos pervedinėjo pinigus per banko sąskaitas. N. P. perduodavo pinigus ne tik G. R., bet ir R. T. bei R. Č.. Tai jis darydavo ne kartą jo akivaizdoje ofise, Jakšto g., Vilniuje. 2006 m. bėgyje iš minėtų asmenų tarpusavio pokalbių sužinojo, kad pastarieji pasidalindavo išgrynintus pinigus taip: 12 procentų nuo išgrynintos sumos be PVM gaudavo R. T., 3 procentus – N. P. ir dar 3 procentus gaudavo tas, kas surasdavo įmonę – tariamų darbų ar paslaugų pirkėją. Apie 2006 m. vasarą UAB „Prolangus“ direktorius J. K. ilgam pradėjo išvažiuoti į užsienį, nebūdamas Lietuvoje po mėnesį ar du. Iškilo problema dėl į šių įmonių sąskaitas pervestų pinigų išgryninimo ir N. P. liepė veikti kitaip, būtent, iš tariamų darbų pirkėjų pervestus pinigus ne gryninti iš UAB „Prolangus“ banko sąskaitų, bet pervesti juos elektroniniu būdu į jo vadovaujamą UAB „Verslo krašto sistemos“, iš kur jis galės išgryninti reikiamą pinigų sumą. Kadangi jis turėjo minėtų įmonių banko sąskaitų internetinio valdymo kodus, jis galėjo pats pervesti pinigus per šių įmonių sąskaitas. Visus suklastotus dokumentus UAB „Prolangus“ dėl tariamų darbų atlikimo ruošdavo patys G. R., R. T. arba R. Č., priklausomai nuo to, kas iš jų surasdavo tariamų darbų pirkėjus. Kadangi J. K. Lietuvoje nebuvo, G. R. siūlymu jis pats pasirašydavo už juos, klastodamas parašus. Tuo pačiu, jokie dokumentai UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu dėl tų pačių tariamų darbų pardavimo UAB „Prolangus“ rašoma nebuvo. N. P. pasakė, kad tokių dokumentų nereikia. Jam išėjus iš UAB „Verslo krašto sistemos“, jos direktoriumi N. P. paskyrė jų bendrą jaunystės draugą J. Š., kuris prabuvo direktoriumi kažkur iki 2007 m. balandžio pradžios. (I t., 119-141 l.).

Iš pagarsintų J. K. parodymų matyti, kad 2005 metų pavasarį jo pažįstamas N. P. jo paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų ir paaiškino, kad įkurs jo vardu įmonę, jis bus direktorius, tačiau jam nieko nereikės daryti, tik kartais pasirašyti dokumentus ir jis gaus po 300 litų į mėnesį. J. K. sutiko. Įmonės įkūrimo dokumentus tvarkė N. P.. Maždaug po dviejų savaičių jis paskambino ir pasakė, kad reikės nuvažiuoti į banką. J. K. su N. P. susitiko ir nuvažiavo į Šiaulių banką, Vilniuje. Šiame banke jie susitiko su anksčiau nepažįstamu N. B.. N. B. savo vardu atidarinėjo įmonę - UAB „Verslo krašto sistemos”. N. P. padavė banko kasininkei 20000 litų ir pasakė, kad tai už UAB „Prolangus” ir už UAB „Verslo krašto sistemos”, o jis ir N. B. pasirašė kažkokius dokumentus. Išėjus iš banko N. P. pasakė, kad po dviejų, trijų savaičių pradės dirbti. Po maždaug trijų savaičių paskambino N. P. ir pasakė, kad jam reikia pasirašyti dokumentus. Jie susitiko Šiaulių banke. Jis pasirašė, kad UAB „Prolangus” išduota ir gauta čekių knygelė, čekių knygelę pasiėmė N. P.. UAB „Prolangus” antspaudas ir dokumentai buvo irgi pas N. P.. Laikotarpiu nuo įmonės registracijos iki 2006 metų pavasario, tiksliau neprisimena, jis periodiškai, tiksliau nurodyti negali nes būdavo kelis kartus per savaitę, kartais porą kartų per dieną, važiuodavo į Šiaulių banką susitikti su N. P., o nuo 2005 metų pabaigos su N. B.. Banke jis pasirašydavo čekių knygelėje, čekį pateikdavo į kasą, gaudavo grynuosius pinigus. Pinigus atiduodavo arba N. P. arba N. B., tam, kuris būdavo su juo banke. J. K. pinigus nuimdavo įvairiomis sumomis, nuo 10000 iki 180000 litų. Jam jokio įtarimo niekas nekėlė, jis nesidomėjo kokia jo vardu įregistruotos įmonės veikla, koks pelnas. Realiai UAB „Prolangus” vadovavo N. P.. Jis buvo formalus direktorius, tik pasirašinėjo dokumentus, tai yra 2005 metų pabaigoje N. P. prašymu, o 2006 metų gegužės mėnesį N. B. prašymu, jis pasirašė neužpildytas, tuščias PVM sąskaitas faktūras ir pasirašė tuščiuose balto popieriaus lapuose. Kadangi pasirašinėjo ant neužpildytų blankų, tai negali pasakyti, su kokiomis įmonėmis UAB „Prolangus” vykdė veiklą. Kiek pasirašė tuščių PVM sąskaitų faktūrų, neatsimena, nuo kelių iki keliolikos. Laikotarpiu nuo 2005 metų vasaros iki 2006 pavasario už šias paslaugas jam buvo mokamas apie 1500 litų atlygis. Pinigus jam mokėjo arba N. P., arba N. B. ( t. I, 142-144 l.).

Iš pagarsintų J. Š. parodymų matyti, kad dirbo UAB „Reklamos darbai” vadybininku, prieš tai dirbo UAB „Verslo krašto sistemos” direktoriumi, kurioje jis įsidarbino pasiūlius N. B., prieš tai dirbusiu UAB „Verslo krašto sistemos” direktoriumi. N. B. tvarkė visus jo įdarbinimo UAB „Verslo krašto sistemos” direktoriumi dokumentus. Dirbant šioje įmonėje direktoriumi jam paskambindavo N. B. ir pasakydavo, kad į firmos sąskaitą yra pervesti pinigai ir jam juos reikėdavo pagal čekių knygelę išgryninti. Veiklos pradžioje jam čekių knygelę paduodavo N. B., į čekių knygelę jis įrašydavo sumą, kurią N. B. jam atsiųsdavo M. N. B. atsiųstoje žinutėje nurodydavo ne tik pinigų sumą, bet ir banko, kuriame turi būti atliekama operacija pavadinimą. Jis yra ėjęs į UAB „Sampo” ir UAB „Šiaulių” bankus. Iš sąskaitos nuimamos pinigų sumos buvo skirtingos, jos svyruodavo nuo 20 000 iki 50 000 Lt. N. B. jam yra aiškinęs, kad bendrovė gauna pinigus už atliktus darbus. Tarp darbų buvo minimi vertimai iš anglų į lietuvių kalbą, kažkas susiję su statybiniais darbais ir statybinėmis medžiagomis. Iš tikrųjų jis nežino, ar tie darbai buvo atliekami, kadangi jokios buhalterinės apskaitos ar kokių nors dokumentų jis netvarkė. N. B. jam atveždavo užpildytas kažkokias sąskaitas faktūras, kurias jam reikėdavo pasirašyti. Kai jo atvežtas sąskaitas faktūras pasirašydavo, N. B. jas pasiimdavo sau ir jis nežino kur jos buvo naudojamos. Taip pat N. B. atveždavo pasirašyti ir sutartis. Taip pat jis parodė, kad yra matęs UAB „Prolangus” direktorių J. K., su juo jį supažindino N. B.. UAB „Verslo krašto sistemos” jis dirbo iki 2007 metų vasario, kadangi N. B. jam pasakė, kad įmonė bankrutuoja. Darbą UAB „Reklamos darbai” vadybininku jam pasiūlė N. B., ši bendrovė užsiėmė reklamos bukletais, kitos reklamos paslaugomis. Ar iš tiesų tos reklamos paslaugas buvo teikiamos, jis nežino ( t. I, 145-146 l.).

Iš pagarsintų liudytojos L. B. parodymų matyti, kad ji yra UAB „ENPR“ buhalterė. UAB „ENPR“ direktorius yra A. L.. Dėl UAB „ENPR“ sandorių su UAB „Elkotonas“ nieko paaiškinti negali, nes nedalyvavo nei sutarties pasirašyme, nei darbų priėmimo-perdavimo metu. A. L. pateikdavo jai apskaityti UAB „ENPR“ buhalterinėje apskaitoje UAB „Elkotonas“ dokumentus, t.y. sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras. Ji šiuos dokumentus A. L. nurodymu įtraukė į UAB „ENPR“ buhalterinę apskaitą, apmokėdavo UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitas-faktūras, padarydama bankinius pavedimus iš UAB „ENPR“ bankinės sąskaitos. Apie tai, jog minėti dokumentai yra fiktyvus, ji nieko nežinojo ( t. I, 177-178 l.).

Iš pagarsintos 2009-03-06 FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-1/47, matyti, jog UAB „ENPR“ PVM sąskaitose faktūrose: 2006-06-30 serija ELK Nr. 06082, 2006-07-31 serija ELK Nr. 06091, 2006-09-29 serija ELK Nr. 06128, 2006-12-29 serija ELK Nr. 06190, 2007-01-31 serija ELK Nr. 07013, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys - neįvykusios ūkinės operacijos, kurių bendra vertė 142 541,64 Lt suma, tame tarpe 21 743,64 Lt PVM. Specialisto išvadoje nustatyta, jog UAB „ENPR“ minėtas netikras UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitas faktūras įtraukė į savo apskaitą ir 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais PVM deklaracijose, dėl ko neteisėtai sumažino 21 743,64 Lt sumai mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Specialisto išvadoje nustatyta, jog įtraukiant į UAB „ENPR“ apskaitą netikras UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitas faktūras buvo pažeisti: 2002 m. kovo mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui“, 64 str.1 d. (įsigaliojo nuo 2002-07-01) nuostatą – “pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir ( arba) paslaugų teikimui, bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus” bei 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio nuostatą – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „ENPR” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-06-01 – 2007-01-31 laikotarpį (t. II, b.l. 10-78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. L. ir UAB „ENPR“ padarė jiems inkriminuotas veikas, jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Teismas detaliau pasisako dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo bei turto pasisavinimo sekančiai:

Baudžiamosios teisės doktrinoje sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtu įgyti, turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti. Apgaulė gali pasireikšti įvairiai, taip pat ir suklastotų dokumentų panaudojimu.

Sukčiavimas pridėtinės vertės mokesčio srityje pasireiškia tuo, kad asmenys, kurie nėra susiję prievoliniais teisiniais santykiais su valstybe, t. y. neturi ir negali turėti pareigos mokėti PVM, panaudojant priedangos įmones, įkurtas tikslu nuslėpti neteisėtą veiklą – apgaulės būdu įgyti PVM, imituojant ūkinę veiklą, pagaminant netikras PVM sąskaitas-faktūras (įrašant tikrovės neatitinkančias žinias apie ūkinės operacijos turinį), įsiterpia į PVM surinkimo grandinę ir tokiu būdu įgyja priedangos įmonėms pervestą PVM. Taip pat realiai teisėtai veikiantis ūkio subjektas, kaip PVM mokėtojas, kuris vykdo veiklą ir turi pareigą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais mokėti į biudžetą apskaičiuotą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, įtraukia į buhalterinę apskaitą žinomai netikras priedangos įmonių PVM sąskaitas faktūras, apgaule padidina įmonės atskaitomą pirkimo PVM. Dėl to apskaičiuojant mokestinio laikotarpio mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš apskaičiuotos pardavimo PVM atimama neteisėtai padidinta pirkimo PVM suma. Tokiu būdu neteisėtai, apgaule išvengiamas mokėtinas į biudžetą PVM. Šiais veiksmais fiziniai asmenys apgaule įgyja PVM, o juridinis asmuo apgaule išvengia dalies turtinės prievolės – mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčio įgijimas apgaule baigtas, kai iš realiai veikiančios įmonės, remiantis netikrais dokumentais – PVM sąskaitomis-faktūromis, yra atsiskaitoma už tariamai suteiktas prekes ar paslaugas, pervedant pinigines lėšas į priedangos įmonę. (tariamos prekės ar paslaugos kaina ir pridėtinės vertės mokesčio suma). Pridėtinės vertės mokesčio išvengimas apgaule baigtas, kai realiai veikianti įmonė į valstybinę mokesčių inspekciją pateikią suklastotą deklaraciją, kurioje remiantis netikrais dokumentais ( PVM sąskaitomis-faktūromis) įtrauktas sumažintas valstybės biudžetui mokėtinas PVM.

Tai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2006, 2008-03-28 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91/2008, 2007-10-26 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-348/2007, 2007-05-25 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222/2007).

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad A. L. ir UAB „ENPR“ teisingai inkriminuotas dokumentų suklastojimas ir sukčiavimas.

Vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad dėl turto pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Nagrinėjant bylas dėl Lietuvos Respublikos BK 183 str. taikymo, kai piniginės lėšos užvaldomos naudojant suklastotus buhalterinius dokumentus, pervedant lėšas į fiktyvių įmonių sąskaitas, vėliau jas išgryninant, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje 2K – 368/2008, nagrinėjant analogišką bylą, nurodyta, kad tais atvejais, kai asmenys (nurodytoje nutartyje įmonės direktorius ir komercijos direktorius) jų žinioje buvusias įmonei priklausančias lėšas imdavo iš kasos ir naudojosi savo nuožiūra (anot nuteistųjų pirko įrengimus, remontavo patalpas), neturėdami tam norminiais aktais nustatytos teisės, veika kvalifikuojama kaip svetimo turo pasisavinimas. Nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai kaltininkai įgijo pinigines lėšas ir pagal savo valią su jomis galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartyje nurodyta, jog nuteistųjų tvirtinimas, kad svetimos, t. y. priklausančios bendrovei, piniginės lėšos buvo paimtos turint tikslą bendrovės reikmėms už jas pirkti įvairius įrenginius ir pan. (nesvarstant, ar tokie tvirtinimai yra pagrįsti ir teisingi), sprendžiant klausimą ar jų veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, šiuo atveju reikšmės neturi, nes nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis turto pasisavinimo sudėties požymis. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. sudėtį. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. 2K – 368/2008 pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo motyvas, tikslas, kurie yra priskiriami fakultatyviems nusikalstamos veikos sudėties požymiams yra įrodinėjami tik tais atvejais, kai jie aprašyti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, dispozicijoje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. dispoziciją nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis ir jis neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas galėjo būti nustatomi tik siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo priežastis ar kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatytos faktinės aplinkybės: UAB „ENPR“ suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu pervedė viso 142 541, 64 Lt už tariamas paslaugas, kurių realiai negavo. Minėti pinigai buvo nuimti iš fiktyvių bendrovių sąskaitų ir, kaip parodė A. L., didžiąją dalį lėšų jis panaudojo tos pačios UAB „ENPR“ interesais.

Tačiau, ta aplinkybė, kad didesnę dalį kartu su bendrininkais užvaldytų pinigų A. L. panaudojo UAB „ENPR“ interesais, neturi reikšmės kvalifikuojant A. L. veiką, nes svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas įgyja galimybę savo nuožiūra disponuoti svetimu turtu. Turto savininkas UAB „ENPR“ prarado realią galimybę disponuoti savo turtu – piniginėmis lėšomis – nuo to momento, kai šios lėšos suklastotų dokumentų pagrindu buvo pervestos į kitos bendrovės sąskaitą. Tai, kad A. L. su bendrininkais disponavo svetimu turtu savo nuožiūra, rodo ir ta aplinkybė, kad UAB „ENPR“ interesais buvo panaudotos ne visos pervestos ir paimtos grynais pinigais lėšos, o tik dalis jų, likusią pinigų dalį bendrininkams naudojant savo tikslais. A. L. nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas yra svarbus tik nustatant nusikaltimo padarymo priežastis ir kaltininko asmenybę, tuo pačiu ir parenkant bausmės rūšį ir dydį.

Nusikalstamų veikų padarymo metu A. L. buvo UAB „ENPR“ direktoriumi, t.y. pagal užimamas pareigas ir atliekamas jam patikėtas funkcijas, A. L. svetimas UAB „ENPR“ turtas buvo jo žinioje. A. L. yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. subjektas.

A. L., pripažindamas objektyviuosius nusikalstamos veikos padarymo požymius, neigia savo kaltę, t. y. neigia pasisavinęs svetimą turtą (nurodo jį panaudojęs bendrovės, t. y. teisėto turto savininko interesais). Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. L. suvokė savo veikos neteisėtumą, pasekmių kilimą ir norėjo taip veikti bei siekė pasekmių, t. y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. A. L. suvokė, kad naudojasi suklastotais dokumentais – UAB „Elkotonas“ PVM sąskaitomis faktūromis, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad šių dokumentų pagrindu UAB „ENPR“ perveda minėtai bendrovei pinigines lėšas, tokiu būdu šių lėšų netekdama, kad A. L. bendrininkai UAB „ENPR“ pervestus pinigus paima grynais ir disponavo šiais pinigais savo nuožiūra, t. y. dalį pinigų naudodavo A. L. bendrininkai savo tikslais, dalį pinigų A. L. panaudojo UAB „ENPR“ interesais.

A. L. pasisavinta pinigų suma – 142 541, 64 Lt atitinka didelės vertės požymius, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Aukščiau nurodytas kaltinimo aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, užfiksuoti dokumentuose, turinčiuose reikšmės nusikalstamai veikai tirti: sutartis tarp UAB „ENPR“ ir UAB „Elkotonas“, PVM sąskaitos-faktūros, darbų priėmimo-perdavimo aktai, bendrovių banko sąskaitų išklotinės, kaip antai:

2006-07-25 UAB „ENPR“ pervedimo į UAB „Elkotonas“ sąskaitą 34 300,24 Lt išrašai, kuriuose užfiksuoti pinigų pervedimai iš UAB “ENPR“ bankinės sąskaitos ( t. I, b.l. 84).

2006-07-26 iš UAB „Elkotonas“ sąskaitos 34 050 Lt pervedami į UAB „Infotrasa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo bankas (t. I, b.l. 84).

2006-07-26 iš UAB „Infotrasa“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Sampo bankas, 33 850 Lt išimami grynais ( t. I, b.l. 92).

2006-08-22 UAB „ENPR“ pervedė į UAB „Elkotonas“ sąskaitą 33 582,80 Lt ( t. I, b.l. 84).

2006-08-22 iš UAB „Elkotonas“ sąskaitos 33 572 Lt pervedami į UAB „Prolangus“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo bankas (t.I, b.l. 84).

2006-08-22 iš UAB „Prolangus“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Sampo bankas, 36 520 Lt pervedami į UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo bankas ( t. I, b.l. 94).

2006-08-22 iš UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Sampo bankas, 36 340 Lt išimami grynais (t. I, b.l. 98).

2006-10-17 UAB „ENPR“ pervedė į UAB „Elkotonas“ sąskaitą 21 794,60 Lt ( t. I, b.l. 86).

2006-10-17 iš UAB „Elkotonas“ sąskaitos 20 200 Lt pervedami į UAB „Prolangus“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“ (t. I, b.l. 86).

2006-10-17 iš UAB „Prolangus“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, 50 145 Lt pervedami į UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“ ( t.I, b.l. 101).

2006-10-17 iš UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, 40 000 Lt išimami grynais ( t. I, b.l. 104).

2007-01-17 UAB „ENPR“ pervedė į UAB „Elkotonas“ sąskaitą 23 788,80 Lt ( t. I, b.l. 88).

2007-01-17 iš UAB „Elkotonas“ sąskaitos 22 700 Lt pervedami į UAB „Prolangus“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo bankas (t.I, b.l. 88).

2007-01-17 iš UAB „Prolangus“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Sampo bankas, 22 930 Lt pervedami į UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo bankas ( t. I, b.l. 96).

2007-01-17 iš UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Sampo bankas, 22 800 Lt išimami grynais (t. I, b.l. 99).

2007-02-21 UAB „ENPR“ pervedė į UAB „Elkotonas“ sąskaitą 29 075,20 Lt ( t. I, b.l. 90).

2007-02-22 iš UAB „Elkotonas“ sąskaitos 26 384,80 Lt pervedami į UAB „Prolangus“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 90).

2007-02-22 iš UAB „Prolangus“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, 26 380 Lt pervedami į UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“ ( t. I, b.l. 102).

2007-02-22 iš UAB „Verslo krašto sistemos“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, 26 250 Lt išimami grynais ( t. I, b.l. 105).

Atsižvelgiant į tai, kad remiantis byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, jog A. L., būdamas UAB „ENPR“ direktoriumi, o turėjo teisę atstovauti savo vadovaujamam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir nusikaltimus, susijusius su pridėtinės vertės mokesčių išvengimo, padarė įmonės naudai ir interesais, laikytina, jog yra visos LR BK 20 str. 2 d. nustatytos būtinos sąlygos kilti juridinio asmens „ENPR“ baudžiamajai atsakomybei.

Skiriant kaltinamajam A. L. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis), į tai, kad UAB „ENPR“ neturi jokių pretenzijų jam, taip pat į tai, kad kaltinamasis A. L. savanoriškai nutraukė nusikalstamus veiksmus, kai bendrovės finansinė būklė stabilizavosi, susitvarkė komerciniai ryšiai. Teismas mano, kad skiriant bausmes, kaltinamajam A. L. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos, paskiriant jam švelnesnes bausmes, nei sankcijose numatytos bausmės. Bausmių, numatytų įstatymų sankcijose, paskyrimas nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaltinamasis turi šeimą, darbą nusikaltimai padaryti 2006-2007 metais, duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo kaltinamasis būtų įvykdęs naujus teisės pažeidimus nėra. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padarę nusikalstamas veikas, padėjo tyrimui ir teismui, atlygino padarytą žalą. Dėl šių motyvų kaltinamajam A. L. už jam inkriminuotas veikas skirtinos baudos, nustatant jų dydį , atsižvelgtina į nusikaltimų sunkumą, jo pobūdį, bet nesivadovautina Lietuvos Respublikos BK 61 str. taisyklėmis, nes bauda kaip bausmė nėra numatyta įstatymų, reglamentuojančių jo baudžiamąją atsakomybę, sankcijose. Paskirtos bausmės bendrintinos, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. taisykles, tiek apėmimo būdu, tiek dalinio sudėjimo būdu.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad materialinė žala, kurią kaltinamasis A. L. ir kaltinamoji UAB“ ENPR“ padarė, padarydami veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., valstybės biudžetui yra atlyginta, todėl šiuo atveju jiems neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, nes, kaip jau buvo paminėta aukščiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisminę praktiką, kaltininkui atlyginus nukentėjusiajai pusei žalą, Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatos paprastai netaikomos ( kasacinės nutartys 2K-70/2005, 2K-486/2006).

Skiriant bausmę juridiniam asmeniui - kaltinamajai UAB „ ENPR“ atsižvelgtina į jos padarytų nusikaltimų pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad bendrovė iš esmės vykdė ir tebevykdo realią veiklą , nusikalstamos veikos periodas buvo trumpas, sąlygotas ekonominių sunkumų veiklos pradžioje . Į tai atsižvelgus, teismas mano, kad bendrovei skirtina švelniausia bausmė- bauda, numatyta Lietuvos Respublikos BK 43 str. , reglamentuojančiame bausmių rūšis juridiniam asmeniui. Nustatant baudų dydį, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį , į valstybei padarytos žalos dydį, į aukščiau nurodytas aplinkybes.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatomis, be bausmių už padarytas nusikalstamas veikas skyrimo, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltinamojo A. L. atžvilgiu, spręstinas klausimas ar šiuo atveju konfiskuoti pinigus, gautus iš jo nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatas, iš nusikalstamos veikos gauti pinigai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo ir sprendžiant pasisavinto turto konfiskavimo klausimą , esminė aplinkybė yra tai, ar kaltininkas yra atlyginęs padarytą žalą ( kasacinės nutartys 2K-573/2003,2K-270/2004, 2K-208/2008). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad kaltinamasis A. L., darydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. , pasisavino bendrovės UAB „ENPR”, pinigines lėšas l42102,67 Litų sumoje , tačiau nėra paneigta jo versija , jog be dalies, atiduotos asmeniui už netikrų dokumentų suklastojimą , už likusias pasisavintas lėšas jis bendrovės naudai pirko paslaugas, prekes. Aukščiau pateikti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. L. po pinigų pasisavinimo šiuos pinigus išleido bendrovės reikmėms, pirkdamas paslaugas, šios išlaidos atitinka jo pasisavintos piniginės sumos dydį. Tai, kad bendrovė „ENPR“ dėl kaltinamojo A. L. veiksmų nepatyrė materialinių nuostolių, patvirtino finansininkė.. Esant tokioms aplinkybėms , darytina išvada, kad kaltinamasis A. L., padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. , nepraturtėjo . Vienok, tiek iš paties kaltinamojo A. L. parodymų, tiek iš kitų byloje surinktų įrodymų yra nustatyta, kad kaltinamasis, apie 10 procentų iš 18 procentų PVM , mokėtino nuo jo pasisavintos 142,541,64 Lt, yra perdavęs asmeniui, kuris jam pateikdavo pagamintus netikrus dokumentus, duomenų, kad ši pasisavinta bendrovės turto dalis būtų grąžinta bendrovei, byloje nėra. Kaltinamasis A. L. yra kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. , bendrininkaujant su kitu asmeniu, todėl jis kaip veikos bendrininkas atsako už nusikaltimu padarytą žalą, tai vertinama kvalifikuojant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasisavinant 142,541,64 Lt, tačiau netaikomas šio turto konfiskavimas.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad materialinė žala, kurią padarė kaltinamasis A. L. ir UAB „ENPR, padarydami veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 180 str. 1 d., valstybės biudžetui yra atlyginta, todėl šiuo atveju jiems neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, nes, kaip jau buvo paminėta aukščiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisminę praktiką, kaltininkui atlyginus nukentėjusiajai pusei žalą, Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatos paprastai netaikomos (kasacinės nutartys 2K-70/2005, 2K-486/2006).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, UAB „ENPR“ atlygino valstybei padarytą žalą, sumokėjo 21 743,64 Lt kaip nesumokėtą PVM mokestį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytą sąskaitą ir patikslino PVM deklaracijas ( I t., 40-45 l., II t., 144).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d, 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 183 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti 200 MGL dydžio baudą (26 000 Lt),

pagal LR BK 300 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti 100 MGL dydžio baudą (13 000 Lt),

pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl PVM deklaracijų suklastojimo ) ir skirti 40 MGL dydžio baudą (5200 Lt),

pagal LR BK 222 str. 1 d. ir skirti jam 80 MGL dydžio baudą (10 400 Lt).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 250 MGL dydžio (32 500 Lt) baudą. Į bausmės dydį įskaityti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-06 baudžiamuoju įsakymu A. L. paskirtą 18 MGL dydžio baudą.

pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl PVM deklaracijų suklastojimo) ir skirti 100 MGL dydžio baudą (13 000 Lt),

pagal LR BK 222 str. 1 d. ir skirti 100 MGL dydžio baudą (13 000 Lt).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 150 MGL dydžio (19 500 Lt) baudą. Į bausmės dydį įskaityti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-06 baudžiamuoju įsakymu UAB „ENPR“ paskirtą 20 MGL dydžio baudą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.