Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. bankroto administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo L. K. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, PlusPlius Capital AS, UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, UAB „Tele2“, EOS Credit Funding DAC, Lietuvoje atstovaujama UAB „Legal Balance“, antstolė L. P., antstolis A. S., antstolis G. J., antstolė R. V., UAB „Sergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.3. Teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad būtiniesiems poreikiams reikalingų piniginių lėšų sumos nurodomos gyvenant Norvegijoje, bet ne Lietuvoje. Bankroto administratorius teigia, kad bankrutuojantis asmuo jau dvejus metus gyvena Norvegijoje, tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai (banko sąskaitos išrašai, kvitai ar pan.) apie perkamą maistą, mokamas komunalines išlaidas, aktualių duomenų apie sveikatos apsaugos išlaidas, kad būtų galima vertinti, kiek išleidžiama maistui, drabužiams, elektrai ir kitiems būtiniems poreikiams.

8.4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditoriaus PlusPlus Capital AS pozicija, kad bankrutuojančio asmens būtinųjų išlaidų dydis įrodinėtinas konkrečioje byloje atsižvelgiant į konkretaus asmens poreikius, todėl turi būti pateikiami įrodymai apie šio asmens poreikius. Teismo vertinimu, pareiškėjos bankroto administratoriaus į bylą pateiktas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje publikuojamas straipsnis apie statistinio gyventojo išlaidas Norvegijoje, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, pagrindžiantis fizinio asmens poreikių būtinumą šioje byloje, o tik bendro pobūdžio viešai prieinama informacija.

8.5. Sutiko su kreditoriaus PlusPlus Capital AS pastaba, kad teismui nėra pridedami jokie įrodymai apie mobilaus ryšio paslaugų kainas Norvegijoje, kadangi, teismui nėra pateikti duomenys, įrodantys, jog bankrutuojantis asmuo pagrindė, kad tokias išlaidas patiria. Sutinka su bankroto administratoriaus pozicija, kad naudotis mobilaus ryšio paslaugomis yra būtina ir jos yra neišvengiamos, tačiau mano, tokios išlaidos gali būti mažinamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.2. Teismas kvestionuoja duomenis, pateikiamus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje, tačiau, kodėl tai nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas neatskleidė. Tuo tarpu kreditoriaus nuoroda į Norvegijoje veikiančios mobilaus ryšio bendrovės Telia svetainėje Mobilabonnement for aile - med mobilnett i verdensklasse I Telia pateikiamą informaciją, laikytina tinkamu ir pakankamu įrodymu. Apelianto nuomone, tai akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas, kuris lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

9.3. Apelianto tvirtinimu, teismas pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles, ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateiktais duomenis. Pažymi ir tai, kad jokių kitų tai paneigiančių duomenų byloje nebuvo.

9.4. Pažymi, kad bankrutuojantis asmuo nurodė, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad vaiko ugdymui patiria 309,03 Eur/mėn. išlaidų. Bankrutuojantis asmuo deda visas pastangas, kad vaikas svetimoje šalyje patirtų kuo mažesnį stresą. Dėl to ir buvo pasirinkta mokykla, kurioje taipogi yra mokytojai ir iš Lietuvos. Į šį mokestį įeina ir vaiko maitinimas, ko nebūna kitose mokyklose, nes bankrutuojančiam asmeniui nėra nei laiko, nei galimybių tuo pasirūpinti, nes tuo laiku ji dirba. Kreditoriaus noras, kad bankrutuojantis asmuo nepatirtų jokių vaiko ugdymo išlaidų, pagal esamas aplinkybes objektyviai negali būti įgyvendintas.

9.5. Bankrutuojantis asmuo patiria mobilaus ryšio – interneto išlaidas 76,62 Eur/mėn. sumai, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Kreditoriaus nurodytas pasiūlymas už 25 Eur/mėn., bankrutuojančiam asmeniui nėra žinomas. Jei toks yra, matomai itin prastos kokybės, ir galimai akcijinis pasiūlymas. Bankrutuojantis asmuo šias mobilaus ryšio - interneto paslaugas perėmė kartu su būsto nuoma, ir patikina, kad šios paslaugos atitinka realias tokių paslaugų rinkos kainas Norvegijoje.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS atstovas prašo atmesti atskirąjį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

10.1. Bankroto administratoriaus pateikta skelbiama informacija spaudoje galėtų būti vertinama, kai asmuo planuoja vykti gyventi į užsienį ir nežinoma, kokias išlaidas ten galėtų patirti. Visgi kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje bankrutuojantis asmuo jau dvejus metus gyvena Norvegijoje, tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai (banko sąskaitos išrašai, kvitai ar pan.) apie perkamą maistą, mokamas komunalines išlaidas, aktualių duomenų apie sveikatos apsaugos išlaidas, kad būtų galima vertinti, kiek išleidžiama maistui, drabužiams, elektrai ir kitiems būtiniems poreikiams. Taigi, kai asmuo pakankamai ilgai gyvena užsienio valstybėje, turi būti vertinami faktiniai duomenis apie jo faktiškai patiriamas išlaidas, o ne hipotetinė informacija.

10.4. Pažymi, jog kreditoriaus pateikta informacija yra iš ryšio paslaugų teikėjo internetinės svetainės ir laikomas viešąja oferta – pasiūlymu sudaryti sutartį nurodytomis sąlygomis. Jei rinkoje atsiranda paslaugos mažesne kaina, tai bankrutuojantis asmuo, būdamas sąžiningas ir siekdamas kuo labiau patenkinti kreditorių reikalavimus, turi stengtis mažinti savo išlaidas ir kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus.

10.5. Atskirajame skunde nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo interneto paslaugas perėmė kartu su būsto nuoma. Visgi, teismui nepateikta nei pati interneto paslaugų sutartis, nei joks pagrindimas, kad bankrutuojantis asmuo negali nutraukti turimos sutarties ir sudaryti naują sutartį geresnėmis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015).

16. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas).

17. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1–2 dalys).

18. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir (arba) pritaria administratoriaus išvadai, kad nėra galimybių įgyvendinti planą ir (arba) administravimo išlaidų sumos pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą nepagrįstai didelės ar nepagrįstai mažos, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 ir šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Taip pat teismų praktikoje pasisakyta, jog spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

20. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl pritarimo patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorių susirinkime dalyvavo vienas kreditorius - PlusPlus Capital AS, kurio teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 11 917,35 Eur, t. y. 16,37 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (bendra kreditorių reikalavimų suma - 41253,65 Eur). Kreditorius nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, ir nurodė šias pastabas: 1) bankrutuojantis asmuo jau nuo 2021 metų gyvena Norvegijoje, kur gauna žymiai didesnes pajamas ir didžiąją dalį padidėjusių pajamų išleidžia savo poreikiams, o kreditorių susirinkime, kurio metu buvo sprendžiama dėl pritarimo patikslintam mokumo atkūrimo planui, buvo nurodoma, kad L. K. gyvena Lietuvoje ir gauna tik 670 Eur pajamas; 2) galiojančiame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta 350 Eur suma bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui ir 250 Eur suma vaiko išlaikymui, kas bendrai sudaro 600 Eur. Patikslintame plane prašoma šią sumą didinti daugiau nei trigubai - iki 1953,81 Eur. 3) nepateikiama jokio pagrindimo dėl 400 Eur išlaidų sumos maistui, rūbams ir pan. Tikėtina, kad Norvegijoje išlaidos pragyvenimui yra didesnės, tačiau labai abejotina, kad Norvegijoje maistas kainuoja kelis kartus brangiau nei Lietuvoje, kur bankrutuojantis asmuo planavo pragyventi už 350 Eur per mėnesį (įskaitant maistą, būsto išlaidas ir pan.); 4) nepateikiama jokio pagrindimo, dėl kokių priežasčių nuo 250 Eur iki 400 Eur didėja išlaidos vaiko išlaikymui, ir kas jas sudaro. Be to, dar prie 400 Eur vaiko išlaikymo išlaidų prašoma patvirtinti ir 309,03 Eur vaiko ugdymo išlaidas. Iš pateiktos informacijos matyti, jog vaikas lanko privačią mokamą mokyklą; 5) patikslintame plane prašoma patvirtinti 76,62 Eur išlaidas mobilaus ryšio paslaugoms, abejoja, ar Norvegijoje nėra pigesnių mobilaus ryšio paslaugų planų.

21. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi tenkintas bankrutuojančios L. K. bankroto administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų skiriama 350 Eur suma, kurią sudarytų 270 Eur maistui, 30 Eur sveikatos priežiūros išlaidos, 20 Eur higienos prekės, 30 Eur drabužiai, avalynė, numatyta 250 Eur suma nepilnamečio vaiko išlaikymui. Patikslintame mokumo atkūrimo plane būtiniesiems poreikiams tenkinti numatoma reikalingų lėšų suma – 1953,81 Eur, iš kurių maistas, rūbai, avalynė, sveikatos apsauga, higienos prekės - 400 Eur; būsto nuoma - 618,06 Eur; mokesčiai už elektrą – 150,10 Eur; mokesčiai už mobilaus ryšio paslaugas – 76,62 Eur; nepilnamečio sūnaus išlaikymas – 400 Eur; vaiko ugdymo paslaugos – 309,03 Eur. Bendra lėšų suma, reikalinga L. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti (įskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymą), patikslintame mokumo atkūrimo plane padidėjo nuo 600 Eur iki 1953,81 Eur.

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos bankroto administratoriaus į bylą pateiktas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje publikuojamas straipsnis apie statistinio gyventojo išlaidas Norvegijoje, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, pagrindžiantis fizinio asmens poreikių būtinumą šioje byloje, o tik bendro pobūdžio viešai prieinama informacija. Be to, sutiko su kreditoriaus PlusPlus Capital AS pastaba, kad teismui nėra pridedami jokie įrodymai apie mobilaus ryšio paslaugų kainas Norvegijoje, kadangi, teismui nėra pateikti duomenys, įrodantys, jog bankrutuojantis asmuo pagrindė, kad tokias išlaidas patiria. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl mobilaus ryšio paslaugų kainų ir pažymi, kad teismas kvestionuoja duomenis, pateikiamus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje, tačiau, kreditoriaus nuoroda į Norvegijoje veikiančios mobilaus ryšio bendrovės Telia svetainėje Mobilabonnement for aile - med mobilnett i verdensklasse I Telia pateikiamą informaciją, laiko tinkamu ir pakankamu įrodymu. Apelianto nuomone, tai akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas, kuris lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šia apelianto pozicija pagrindo neturi. Pažymėtina, kad bankrutuojantis asmuo teikdamas patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nurodydamas, kad padidėjo išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti t. y. pasikeitusias išlaidas mobilaus ryšio paslaugoms teikė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje publikuojamą straipsnį, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad tai nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, pagrindžiantis fizinio asmens poreikių būtinumą šioje byloje, o tik bendro pobūdžio viešai prieinama informacija, bankroto administratorius patiriamų išlaidų nepagrindė, jų faktiškai nepateikė nei pirmosios instancijos teismui nei su atskiruoju skundu. Nors pareiškėjas nurodo, kad fizinis asmuo interneto paslaugas perėmė kartu su būsto nuoma, tačiau šių duomenų taip pat teismui nepateikta, taip pat nepateikta nei interneto paslaugų sutartis, ar duomenys pagrindžiantys šių paslaugų atsisakymo (ne)galimumą.

23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo nuo 250 Eur iki 400 Eur, bei prie šių išlaidų papildomai prisideda 309,03 Eur vaiko ugdymo paslaugos. Taigi bendrai vaiko išlaikymo išlaidos didėja nuo 250 Eur iki 709,03 Eur. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų suma nėra pagrįsta ir įrodyta, vertintina kaip per didelė ir pažeidžianti pareiškėjos kreditorių interesus, nepagrįstai sumažinanti pareiškėjos galimybes bent iš dalies patenkinti turimus kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad vaiko ugdymui patiria 309,03 Eur per mėnesį, o kreditoriaus noras, kad bankrutuojantis asmuo nepatirtų jokių vaiko ugdymo išlaidų, pagal esamas aplinkybes objektyviai negali būti įgyvendintas.

24. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-473-613/2015 teismas patenkino pareiškėjų L. K. ir E. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 7 punktu pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečio sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui E. K. teikia po 1000 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaiko poreikiai ir jų tenkinimas turi būti užtikrintas, tačiau šiuo atveju grindžiant išaugusias vaiko išlaikymo išlaidas nuo 250 Eur iki 709,03 Eur jos nėra pagrįstos faktiniais duomenimis. Tuo atveju jeigu vaiko poreikiai yra išaugę pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, kadangi išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų, o ne padidėjusį poreikį dengti tik savo lėšomis. Šiuo atveju pareiškėja nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų sumos nepagrindė, todėl tai vertintina kaip per didelė ir pažeidžianti pareiškėjos kreditorių interesus.

25. Apeliantas taip pat nurodo, kad vienuolika kreditorių neprieštaravo patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimui, tačiau prieštarauja tik vienas kreditorius. Atkreiptinas dėmesys, tai, kad svarstant patikslintą mokumo atkūrimo planą nei pirmajame, nei pakartotiniame kreditorių susirinkime nedalyvavo nei vienas iš minimų vienuolikos kreditorių, nesudaro pagrindo manyti, kad jų (ne)sutikimo pateikimas laikytinas pagrindu nesivadovauti, kreditoriaus išdėstytomis patikslinto nemokumo plano pastabomis.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia būtiniesiems poreikiams tenkinti galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

27. Pažymėtina, kad FABĮ tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet yra ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas. Visiškas skolų panaikinimas pažeistų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto procedūros tikslas, kad nauda būtų ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriams, kurie turi turėti realią galimybę patenkinti bent dalį reikalavimų. Ir, nors realiai pareiškėjos gaunamos pajamos didėja, ji siekia ypač ženkliai sumažinti kas mėnesį kreditoriams skirtiną sumą, kas, išties, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, teisingai kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrai bankroto procese.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bankrutuojančio asmens būtinųjų išlaidų dydis įrodinėtinas konkrečioje byloje atsižvelgiant į konkretaus asmens poreikius. Vien tai, kad bankroto administratorius į bylą pateikė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje publikuojamą straipsnį apie statistinio gyventojo išlaidas Norvegijoje, nelaikytina pakankamu įrodymu vertinant ir pagrindžiant fizinio asmens poreikių būtinumą, todėl šiuo atveju nesant duomenų apie pareiškėjos patiriamas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti jų padidėjimas nuo 600 Eur iki 1953,81 Eur vertinamas kaip per didelis ir pažeidžiantis pareiškėjos kreditorių interesus.

29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorės išsakytos pastabos dėl plano projekto trūkumų yra pagrįstos, pareiškėjos pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, taip pat skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netvirtinti patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.