Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. įgalioto asmens L. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūno 2015 m. sausio 22 d. nutarimu A. K. 115 Eur dydžio bauda nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2014 m. lapkričio 9 d. 14.37 val. A. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo lakstė palaidas ir tuo A. K. pažeidė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013-07-31 sprendimo Nr. A-919(3.1) įsakymo „Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių 47 punkto reikalavimą.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. K. įgaliotas atstovas L. G. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2015-05-29 nutartimi skundo netenkino.

Skunde teigiama, kad byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. K. padare administracinį teises pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 7 dalyje. Nurodo, kad pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teises pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl iš byloje esančių nuotraukų negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada fotonuotraukos buvo padarytos ir kada tiksliai buvo užfiksuotas galimai A. K. įvykdytas pažeidimas, dėl to šios fotonuotraukos neįrodo A. K. kaltės. Teigia, kad nei Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėja, A. K. surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos atstovas ar kiti pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teises pažeidimo protokolą, betarpiškai įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo, o rėmėsi tik pranešėjo V. M. pateikta informacija, nuotraukomis ir jo skunde išdėstytais faktiniais duomenimis. Teismas šių aplinkybių nutartyje neaptarė, jų neanalizavo, neatmetė ar nepatvirtino kaip pagrįstų ir nesivadovavo precedentais (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-796-628/2013, byloje Nr. ATP-50-562/2015; Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP 223-594/2014). Teigia, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti grįstas tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu, todėl mano, kad asmens padaryta nuotrauka, autentiškumas nepatikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios, kadangi sudaromos prielaidos piktnaudžiauti, kai panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais. Teigia, kad iš nuotraukas padariusio asmens parodymų negalima daryli kategoriškos išvados, kad nuotraukose užfiksuotas šuo priklauso A. K.. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai išvadą, jog fotonuotraukose esantis šuo priklauso A. K., rėmėsi liudytojų N. L. ir M. S. parodymais, kurie nurodė matę šunį realybėje. Teigia, kad liudytojos N. L. parodymai abstraktūs, nes jos pateiktas šuns identifikavimo požymis – vidutinio įmitimo, nei plonas, nei storas, negali būti įrodymu. Nors liudytojas M. S. nurodė, kad fotonuotraukose esantis šuo priklauso A. K., tačiau teisme M. S. nurodė, jog jis nėra kinologas, kad šuo panašus į A. K. šunį. Teismas nenustatė, kokiu būdu A. K. priklausantis šuo 2014-11-09 galėjo pabėgti iš aptvertos teritorijos, o rėmėsi tik prielaidomis, jog šuo galėjo išlysti per tvorą ar peršokti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, remdamasis fotonuotrauka, konstatavo, kad pažeidimo metu tvoros nebuvo, nes neįvertino liudytojo E. V. parodymų, jog A. K. gyvenamojoje teritorijoje tvora buvo užtverta jau 2014 metų vasarą, bei į paties pranešėjo V. M. duotus parodymus, jog L. G. buvo nufotografuotas ne A. K. gyvenamojoje teritorijoje, o šalia V. M. esančioje teritorijoje. Nurodo, kad fotonuotraukoje užfiksuota teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. M. kaimynui S. Z., o A. K. nėra V. M. kaimynė. Be to, teismas neturėjo pagrindo remtis šia fotonuotrauka vien dėl to, kad privatus asmuo, be jokio teisinio pagrindo, ne savo privačioje teritorijoje fotografavo kitą privatų asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismo nuomone, A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 110 straipsnio 7 dalyje, įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Apeliantas skunde abejoja A. K. galimybe suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nes ji yra 89 metų, jai nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas (dėl amžiaus). Toks apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto A. K. paaiškinimo, surašyto iš jos žodžių, matyti, kad ji suprato dėl kokio pažeidimo ji duoda paaiškinimą (12 b. l.). Administracinio teisės pažeidimą surašiusi policijos pareigūnė N. L. nurodė, kad protokole paaiškinimą surašė pagal A. K. žodžius, nes A. K. jai sakė blogai matanti. Policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad A. K. sunkiai paėjo, tačiau „pilnai mąstė“ (57–58 b. l.). Tokius liudytojos N. L. parodymus patvirtino kartu su ja pas A. K. atvažiavęs policijos pareigūnas M. S. (62 b. l.). Taip pat teisme kaip liudytojas apklaustas paštininkas E. V. nurodė, kad atėjęs pas A. K. kartą per mėnesį, su ja pabendrauja, o apibūdindamas A. K. psichinę būklę, nurodė, kad A. K. yra labai guvi, kadangi yra pažįstami jau seniai, tai prisimena senus laikus. Liudytojas nurodė, kad jam bendraujant su A. K., nekyla abejonių, kad ji turi kokių nors psichinių problemų (75 b. l.). Nors apelianto pateiktame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. K. nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas, tačiau jis nustatytas dėl jos amžiaus (šiuo metu jai 89 metai), o pagal medicininius tyrimus (internetinė prieiga www.emedicina.lt) šis sutrikimas pasireiškia lengvais atminties sutrikimais, kurie nesutrikdo kasdienės veiklos, tačiau neatitinka šių pacientų amžiaus ir išsilavinimo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad A. K. nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas neturėjo įtakos jos psichinei būklei ir ji suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių apie A. K. neveiksnumą, dėl kurio ji negalėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje apie A. K. sveikatos būklę yra pasisakyta, įvertintas ir apelianto pateiktas medicininis pažymėjimas apie A. K. nustatytą lengvą pažinimo sutrikimą dėl amžiaus. Dėl to nepagrįstas skundo argumentas, kad dėl nurodytos patologinės būsenos A. K. galimai negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn ir kad pateikto medicininio pažymėjimo, kaip įrodymo, atmetimo teismas nutartyje nepasisakė.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, jau baustam už ATPK 110 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus pažeidimus.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 47 punkte nurodyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs.

Apeliantas skunde teigia, kad A. K. nepagrįstai nubausta pagal ATPK 110 straipsnio 7 dalį, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę.

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, byloje pareiškėjo V. M. pateiktos fotonuotraukos, kurios patvirtina V. M. paaiškinimą bei parodymus, yra vienas iš įrodymų šaltinių. V. M. teisme parodė, kad jis padavė skundą policijai dėl iš A. K. sodybos išbėgusio vokiečių aviganio veislės šuns, nes dėl jo kieme bėgiojusio šuns jo mažamečiai vaikai bijojo išeiti į kiemą. Liudytojas taip pat nurodė, kad ne kartą L. G. prašė prisirišti šunį. Tokias V. M. nurodytas aplinkybes patvirtina jo skunde policijai ir paaiškinime užfiksuoti duomenys (13, 19 b. l.) bei jo paties darytos fotonuotraukos (14–18 b. l.), kuriose užfiksuotas lakstantis palaidas vokiečių aviganio veislės šuo. Liudytojas nurodė, kad šias fotonuotraukas iš jo paėmė policijos pareigūnai. Nors fotonuotraukose nėra užfiksuotas laikas ir data, tačiau iš Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK pateikto CD disko su fotonuotraukomis matyti, kad nuotraukos darytos 10.14 nuo 11.00 val. iki 11.06 val., 11.07 nuo 16.00 val. iki 16.06, bei 11.09. Pastebėtina, kad nuotraukose, darytose 11.09, aiškiai matosi, kad stovi L. G. ir šalia jo yra šuo, kas taip pat patvirtina faktą, kad A. K. šuo 2014-11-09 buvo palaidas, be antsnukio ir be pavadėlio. Be to, nėra pagrindo netikėti liudytojo V. M. parodymais dėl fotonuotraukų padarymo datos ir laiko, kadangi jis po lapkričio 9 d. darytų fotonuotraukų iš karto kreipėsi į policiją. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad fotonuotraukas V. M. koregavo, todėl apylinkės teismas pagrįstai V. M. padarytas fotonuotraukas pripažino įrodymais.

Nors byloje liudytojų S. V., N. L., M. S. teisme duoti parodymai patvirtina, kad A. K. teritorija yra aptverta tvora virš metro aukščio, kad patekti į teritoriją galima per vartus, tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. K. šuo buvo pastebėtas palaidas už A. K. gyvenamosios teritorijos.

Teisme liudytoja N. L. parodė, kad, kai pirmą kartą dėl šuns ji nuvažiavo pas A. K. už rugsėjo 19 d. pažeidimą ir kai ji jau su kolega išeidinėjo, tai tas šuo išbėgo iš teritorijos, ji matė, kaip pro šiltnamio kampą šuo išlindo, apie tai buvo informuotas L. G.. Liudytoja taip pat nurodė, kad ir antrą kartą atvažiavusi pas A. K. dėl šuns, matė, kad šuo ir tą kartą išbėgo iš teritorijos. Liudytoja N. L. iš byloje esančių fotonuotraukų atpažino šunį kaip tą patį, kuris buvo pas A. K., jį atpažino ne tik iš šuns sudėjimo, bet ir iš jo spalvos – rudos spalvos su juoda apykakle, be to, kad nuotraukose yra A. K. šuo, ji sprendė iš to, kad nuotraukose matosi prie šuns L. G., tai nurodė ir pareiškėjas V. M.. Liudytojas M. S. teisme nurodė, kad fotonuotraukose užfiksuotas tas pats A. K. šuo (62-63 b. l.). Be to, iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje yra A. K. su šunimi ir iš fotolentelės Nr. 1 matyti, kad nuotraukose yra tas pats šuo, kadangi abiejuose nuotraukose matosi tas pats šuns požymis – tamsus šuns snukis, einantis iki akių. Be to, liudytojai N. L. ir M. S. teisme nurodė, kad kai jie bendravo su A. K., pastaroji jiems nurodė, kad kai šuo laksto po kiemą, kartais gali peršokti ar išlįsti per tvorą. A. K. pasiaiškindama dėl inkriminuoto pažeidimo nurodė, kad ji tyčia šuns neišleido, tačiau jis pats galėjo pabėgti ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad liudytojų parodymai apie tai, kad jie matė palaidą A. K. šunį už jos gyvenamosios teritorijos, ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys atitinka vieni kitus ir netikėti šiais įrodymais nėra pagrindo. Duomenų, kurie leistų manyti, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir gali apkalbėti A. K., byloje nėra. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojų parodymai, fotonuotraukose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. K. priklausantis šuo buvo palaidas 2014-11-09 ir taip A. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 47 punkto reikalavimą. Iš pažymos apie A. K. ankstesnius baustumus matyti, kad A. K. 2014-10-06 nutarimu jau buvo bausta pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, todėl A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 7 dalį.

Už ATPK 110 straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą asmeniui skiriama bauda nuo 115 iki 231 Eur su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisės pažeidimą padarė vyresnis kaip 65 metų asmuo, tai pripažintina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nors skundžiamame nutarime A. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau anksčiau padarytas teisės pažeidimas ir už jį paskirta nuobauda yra ATPK 110 straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo kvalifikuojantis požymis, todėl pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas nepagrįstai pripažintas A. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas, panaikinant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsakomybe sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, kad A. K. neatvyko į bylos svarstymą, nes iš pateiktos fotonuotraukos ir liudytojų N. L., M. S., E. V. parodymų matyti, kad A. K. sunkiai vaikšto, pasiremia ramentais. Be to, ATPK 32 straipsnyje tokia aplinkybė nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti ir šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių sąrašas negali būti plečiamas.

Įvertinus A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad A. K. buvo bausta už analogišką teisės pažeidimą, kad ji yra 89 metų amžiaus daroma išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus ATPK 110 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir A. K. skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda arba iš visos neskirti nuobaudos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino A. K. atstovo skundo, todėl skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau ji keičiama panaikinant nepagrįstai pripažintas A. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, teismas

nutaria:

A. K. įgalioto atstovo L. G. skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūno 2015 m. sausio 22 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinant A. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kad neatvyko ir neinformavo apie neatvykimo priežastis į bylos svarstymą.

Kitą nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.