Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. įgalioto asmens L. G. skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos 2015-01-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V2(26)-l(7.3), kuriuo administracine tvarka nubausta A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 7 dalį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos 2015 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą Nr. V2(26)-l(7.3) dėl administracinės nuobaudos 115 Eur baudos paskyrimo A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 110 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2014 m. lapkričio 9 d. 14.37 val., A. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, lakstė palaidas ir tuo pažeidė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. A-919(3.1) įsakymą, Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 47 p. reikalavimus. Nutarime nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad A. K. nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas (dėl amžiaus), ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad 2014-10-06 buvo bausta pagal LR ATPK 110 straipsnio 1 dalį (skirta nuobauda įspėjimas). A. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko ir neinformavo apie neatvykimo priežastis.

Teismo posėdyje A. K. įgaliotas atstovas palaikė savo skundą ir nurodė, kad yra vienintelis A. K. giminaitis, jau seniai ja rūpinasi savaitgaliais, tiek maisto tiekimo klausimais, tiek kitais klausimais. Penkių minučių pokalbio metu su ja jau akivaizdu, kad kalba šiek tiek „ir apie batus, ir apie ratus“. Policijos pareigūnė, kuri gyvai bendravo su A. K., turėjo suprasti, kad žmogus dėl amžiaus šiek tiek yra „savo pasaulyje“. Nėra jai pripažinto neveiksnumo, tik yra išduota pažyma, kai jis ją nuvežė patikrinti sveikatos. Ji atsisako, kad jai būtų nustatyti specialūs poreikiai, atsisako vykti pas gydytojus. A. K. laiko vokiečių aviganį, ji gyvena viena, teritorija yra aptverta. V. M. nurodo, jog pirmą skundą parašė gegužės 30 d., tai šiai dienai tvora ten jau buvo apie tris savaites. Tam šuniui yra 12 m., o kai tas šuo buvo įgytas, tai tame kaime be A. K. niekas negyveno, aplink buvo laukai. Šuo įprato būti palaidas, o senyvo amžiaus žmogus dėl to jaučiasi saugesnis. Tačiau didžiąją laiko dalį tas šuo praleidžia kambaryje, išbėgdamas tik atlikti „savo reikalus“. Nelabai toleruoja tai, kad šuo būtų kambaryje, todėl savaitgalį jis būdavo lauke. V. M. savo namą statė apie 3 m. laiko ir tą šunį jis pažinojo ir gal net papietavęs atiduodavo jam kaulus. V. M. pareiškė, jog mato problemą dėl šuns neuždarymo, todėl jis tuo pasirūpino ir aptvėrė visus gyvenamuosius pastatus, t. y. aptvėrė gal pusę hektaro, tvora yra 1.5-1.7 m aukščio, o jo šuo nešokinėja. Nenorėjo uždaryti šuns į mažą voljerą, nes jis niekada nebuvo rišamas, todėl ir aptvėrė teritoriją. Teritorija buvo aptverta 2014 m. gegužės mėnesio pirmomis dienomis, t. y. iki pirmojo V. M. skundo. Kai pirmą kartą policija baudė A. K., tai pareigūnai telefonu nurodė, jog rado tvoroje skylę. Jis grįžęs pas A. K. patikrino ir radęs skylę, ją užtaisė. Į teritoriją yra tik vienas įėjimas, t. y. platūs vartai, kai galima atsidaryti tik vartelius, arba vartus, kurie skirti įvažiuoti automobiliui. Vartai uždaryti dviem skląsčiais, tai šuo jų išversti negali. Visada, kai atvažiuoja pas A. K., vartai būna uždaryti, nes ir pati A. K. dėl savo sveikatos negalėtų atidaryti vartų iš lauko pusės, o ir tokią distanciją įveikti jai yra sudėtinga. Prie teritorijos vartų ant pašto dėžutės yra lipdukas, įspėjantis, jog teritorijoje yra šuo. Šį ženklą policijos pareigūnai tikrai turėjo matyti.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas J. O. teisme parodė, kad su skundu yra susipažinęs, su nurodytais motyvais nesutinka, kadangi tai nėra pirmas pažeidimas. Asmeniškai jis gavo iš žmonių skambučių dėl šio gyvūno ne vieną ir ne du. Į įvykio vietą buvo nuvykęs pavaduotojas, jis viską apžiūrėjo vizualiai, tačiau nieko nesurašė, o tik pakalbėjo su kaimynais, kad jei jie nusiskundimus parašys raštiškai, tai tuomet bus imtasi priemonių. Žmonių nusiskundimai buvo dėl šuns, kad šis palaidas gąsdina vaikus. Jis nebuvo nuvykęs į vietą, todėl nežino, ar A. K. teritorija yra aptverta, o su darbuotojais apie tai nediskutavo. Negali atsakyti į klausimą, kodėl policijos pareigūnai pirmą kartą nubaudžia A. K., o antrą kartą medžiagą persiuntė jiems, kadangi tam klausimui jis nėra kompetentingas - nežino, ką policija daro ir kokios yra jų pareigos. Nežino, ką pavaduotojas nuvykęs pas A. K. rado ir ką nustatė. Prašė netenkinti šio skundo.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad apie įvykį duomenis perdavė policijai. Padavė skundą, kad iš A. K. sodybos išbėga vilkinis šuo. Negali tiksliai pasakyti, kada tas šuo išbėgo, tačiau policijai perduotose duomenyse yra visa informacija. Paskutinį kartą palaidas šuo buvo pastebėtas 2015-02-22 11.10 val. Jis buvo apklaustas dėl įvykio 2014-11-26, buvo atvykusi policija, apžiūrėjo nuotraukas ir ar jos atitinka realybę. Nuotraukas pareigūnai patvirtino. Paaiškinime nurodė, kad A. K. šuo bėgioja po jo kiemą ir jo mažamečiai vaikai bijo išeiti į lauką. Tvirtina paaiškinimus. Įvardino vilkinio šuns savininkę, ji gyvena apie 70-100 m atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. Ne kartą L. G. prašė prisirišti šunį, tačiau jis nesuprato. Nuo jo namo iki A. K. namo yra plynas laukas. Nesimato, ar jos teritorija yra aptverta, kadangi teritorija apaugusi krūmais ir medžiais. Nuotraukose, kur yra nufotografuotas šuo, matosi jam priklausanti žemė. Taip pat nuotraukose matosi kito kaimyno namas, prie kurio yra ir L. G., atvažiavęs pas draugą. Iki pat kelio, kuris matomas nuotraukose, yra jam priklausanti žemė. A. K. teritorija yra už medžių. Nuotraukos darytos ne vienu metu, t. y. 3-4 mėnesių laikotarpyje. Dalis nuotraukų daryta spalio 14 d. nuo 11.06 val. iki 11.07 val., kita dalis nuotraukų daryta lapkričio 7 d. nuo 16.01 val. iki 16.02 val., dar kita dalis – lapkričio 9 d. nuo 13.07 val. iki 14.37 val. Kiekvienam skundui yra padaryti atskiri nuotraukų failai. Prie kiekvienos nuotraukos nurodė tikslią jos darymo datą bei laiką. Paskambinus telefono numeriu 112 yra nurodoma, jog reikia tokį įvykį nufotografuoti ir nuotraukas nuvežti į policiją, o ne iš karto kviesti pareigūnus. Jis tuo numeriu skambino ne vieną kartą, tačiau neprisimena konkrečių datų. Šunį fotografavo su skaitmeniniu fotoaparatu. Nežino, ar jame galima koreguoti datą ir laiką – to nebandė.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad yra Šiaulių kaimiškosios seniūnijos pavaduotojas. Iškvietimo į įvykio vietą nebuvo, o buvo tiesiog parašytas skundas, kad laksto palaidi šunys. Ir ne vien L. G., bet ir kitų kaimynų. Gavus skundą, jį turi per 20 darbo dienų ištirti. Maždaug po dviejų savaičių pravažiavo (duomenys neskelbtini) kaimu, tačiau palaidų šunų nepastebėjo. Su L. G. susitiko, nes jis kaip bendruomenės pirmininkas gana dažnai būna seniūnijoje įvairiais reikalais. Įspėjo L. G., kad yra gautas skundas dėl šunų laikymo. Parašė atsakymą pareiškėjui, jog L. G. yra įspėtas. Skundas buvo parašytas daugiau dėl L. G., nors buvo minimi ir kiti kaimynai. Buvo žodinis L. G. įspėjimas. Po to buvo ramu, pareiškėjas nesiskundė iki rudens. Po rudens buvo gautas skundas analogiškas kaip Kužių nuovadoje, tai tuomet jis susisiekė su Kužių nuovada ir jam pasakė, jog jau yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už šunų priežiūros taisyklių pažeidimą. Inspektorė L. pasakė, jog bus surašytas protokolas, nes yra gautas analogiškas skundas, todėl jie to skundo netyrė. Parašė atsakymą M., kurį pasirašė seniūnas, jog laukia policijos nutarimo ir imsis priemonių. Po to, skundų nebuvo nei žodžiu, nei raštu. Kai seniūnas priėmė sprendimą nubausti asmenį, apie 2014-11-09 į įvykio vietą aiškintis aplinkybių nevyko. Iki šio pavasario yra tik važiavęs pro A. K. gyvenamąją vietą, tačiau pačioje sodyboje nebuvo. Toje vietovėje yra vykdomos statybos. Prie naujų statybų tvoros nėra, o senas namas, kiek jam žinoma, šiuo metu yra aptvertas. Nežino, nuo kada atsirado ta tvora. Kai važinėjo po (duomenys neskelbtini) kaimą, tai iki A. K. sodybos privažiavęs nebuvo, t. y. į keliuką neįsuko, o važiavo tik pagrindiniu keliu. Iš žmonių kalbų žino, kad tas vokiečių aviganis yra L. G., tačiau jį prižiūri močiutė A. K.. To šuns nėra matęs. Prieš kelias dienas su seniūnu vyko pas A. K., šuns nematė, tik girdėjo lojant. A. K. teritorija yra aptverta tvora, yra prie vartelių ženklas, kad už tvoros yra palaidas šuo. Visą tai pastebėjo visai neseniai, t. y. savaitės bėgyje. Žino, kad kitoje kelio pusėje už A. K. sodybos yra namai. Nuo jos sodybos iki artimiausio namo yra ne 70 m atstumas, o didesnis – mano, iki artimiausio namo yra ne mažesnis nei 100 m atstumas.

Liudytoja N. L. teisme parodė, kad surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl šuns. Protokolą rašė jos namuose. A. K. teritorija yra aptverta virš metro aukščio tvora, kurios aukštis yra gal apie 1,2 m. Ta tvora yra kaip žalias tinklas. Patekti į teritoriją galima per vartus, ant jų įspėjamųjų ženklų nebuvo. Įėjus į teritoriją matėsi lauke šuo vokiečių aviganių veislės. Tą šunį įsidėmėjo ir pažiūrėjus į bylą pateiktas spalvotas nuotraukas, gali pasakyti, jog tai tas pats šuo, kuris buvo pas A. K.. Surašant A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, pas ją daugiau jokių asmenų nebuvo. Ši moteris sunkiai paėjo, ji „pilnai“ mąsto, tik sakė, jog blogai mato. Todėl protokole pažymėjo, kad protokolas jai yra perskaitytas. A. K. nurodė, kad šuo galėjo pabėgti. Kadangi A. K. nurodė, jog pasak M., šalia šuns stovi jos anūkas ir kad tai pastebėta savaitgalį, tai ji nurodė, kad jos anūkas dažniausiai atvažiuoja savaitgaliais ir galbūt tuo metu šuo galėjo pabėgti. Protokole sakinys „man priklausančio vokiečių aviganio veislės šuns iš aptvertos sodybos teritorijos neišleidau, tačiau galėjo pats pabėgti“. Dėl to nuoširdžiai gailiuosi“ surašytas pagal moters paaiškinimą. L. G. iki šiol nelabai pažinojo. Jai užteko įrodymų dėl palaido šuns, todėl nemanė, kad reikalinga apklausti L. G.. Be to, jau anksčiau buvo skirta nuobauda už tą patį pažeidimą. Pas A. K. šunį antkaklio nėra. Kad nuotraukose yra A. K. šuo, sprendžia iš to, kad nuotraukose matosi prie šuns ir L. G., tai nurodė ir pareiškėjas M.. Kad nuotraukose ir pas A. K. matytas šuo yra tas pats, sprendžia dar ir iš to, jog jis yra vidutinio įmitimo, nėra stambus ar liesas, rudos spalvos su juoda apykakle. Kai pirmą kartą dėl šuns nuvažiavo pas A. K. už rugsėjo 19 d. pažeidimą ir kai jie jau išeidinėjo, tai tas šuo išbėgo iš teritorijos. Su kolega matė kaip pro šiltnamio kampą jis išlindo. Apie tai buvo informuotas L. G.. Negali tiksliai pasakyti, bet jai atrodo, kad ir antrą kartą atvažiavus pas A. K. dėl šuns, jis ir tą kartą išbėgo iš teritorijos. Tvoros sandarumo netikrino. Antrą kartą nuvykusi pas A. K. nedarė nuotraukų nei šuns, nei tvoros, tačiau fiksavo pirmą kartą. Nematė prie vartų ar tvoros ant pašto dėžutės pritvirtinto ženklo „piktas šuo“. Kartu su ja pas A. K. abu kartus vyko ir kolega M. S.. Tarp M. ir A. K. gyvenamųjų vietų trumpiausias atstumas yra apie 200 m. Nemato A. K. tvoros aukščio, jo negali nustatyti pagal savo ūgį. Yra vartų užkabinimas iš lauko maždaug per vartų vidurį. A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra popierinis variantas, o tokį variantą rašo išimtinais atvejais, kai žmogus pas juos negali atvykti nubaudimui. Kiti protokolai yra vedami kompiuterinėse sistemose ir jų numeriai yra visai kitokie nei popierinių variantų protokolų, t. y. protokolams, kurie suvedami kompiuterinėse sistemose yra suteikiami ilgieji numeriai. Nuotraukose M. teritorija yra ten, kur užfiksuota daug šunų. Jo teritoriją atskiria iš teritorijoje esančių žibintų. Dėl kylančios grėsmės yra taikomas kitas straipsnis, o šiuo atveju pažeidimas nustatytas už palaidą šunį, kuris išbėgo iš teritorijos. Nemano, kad šiuo atveju reikėjo padaryti nuotraukų dėl įvykio vietos apžiūros.

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad lapkričio mėnesį dienos metu vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) gatvę, aiškintis kolegės medžiagą. Medžiagos turinio neprisimena, nes ji buvo vizuota ne jam, todėl į ją nesigilino. Kai atvyko į vietą, matė, kad namas aptvertas tvora, tačiau neatkreipė dėmesio, ar buvo ant tvoros ar vartelių kokie nors įspėjamieji ženklai. Asmuo, pas kurį vyko, turėjo vilkinį arba vilkinio veislės mišrūną šunį, t. y. šuo buvo panašus į vilkšunį. Pagal byloje esančias nuotraukas, tai pas tą asmenį buvo tas pats šuo. Buvo įėjęs į A. K. namus, tačiau dėl įvykio su ja bendravo jo kolegė N. L.. Jų pokalbį girdėjo, pokalbio fragmentus prisimena. A. K. sunkiai vaikštanti, bet mąstanti ir viską suvokianti moteris. Kai jo kolegė bendravo su A. K. dėl šuns, tai moteris paminėjo, kad kai šuo laksto po kiemą, tai kartais gali peršokti ar išlįsti per tvorą. Nebuvo abejonių, kad A. K. supranta savo veiksmus. Surašytą protokolą A. K. perskaitė kolegė, nes gal pati A. K. prasčiau matė. Neprisimena, ar paaiškinimą rašė pati A. K., ar jį fiksavo kolegė. Kai buvo surašytas pirmas protokolas A. K., dar nedirbo. Į teritoriją pastebėjo vieną patekimą. Tvora buvo už jį žemesnė, o jo ūgis yra 180 cm. Varteliai ir tvora žemesnė nei jis, kadangi kai jis prie tvoros priėjo, tai ji nebuvo jam virš galvos. Tvoros sandarumo netikrino ir nėjo apžiūrėti. Kai jie atvyko pas A. K., šuo iš pradžių buvo kambaryje, o kai A. K. pamatė juos atvažiavusius, tai šunį išleido į kiemą, tuomet jie įėjo į vidų. Kai jie bendravo su A. K., tai šuns patalpoje nebuvo, tačiau nežino, ar jis tuo metu buvo patalpoje, ar kieme, bet jis nebuvo tame pačiame kambaryje.

Liudytojas E. V. teisme parodė, kad L. G. truputį jam paaiškino, dėl ko yra čia kviečiamas, t. y. kad dėl jo močiutės šuns. Pas A. K. lankosi jau seniai. Negali sakyti, kad nėra pas A. K. kieme nematęs palaido šuns. Kieme yra voljeras ir šuo eilę metų jame buvo uždarytas, tačiau senutei senstant ir mažiau pavaikštant, šuo pradėjo atsirasti namuose. Šuo jam nieko nėra padaręs, nors jis prie jo negali būti pripratęs, kadangi ten lankosi tik kartą per mėnesį. A. K. teritorija yra aptverta 1,40-1,50 m aukščio tvora. Pas A. K. lankosi, nes dirba pensijų pristatymo agentu ir kartą per mėnesį pristato jai pensiją. Kiekvieną kartą su ja pabendrauja, šiuo metu ji sunkiai pavaikšto ir galbūt ji išeina į kiemą, tačiau jis nuvykęs nuo rudens visada ją randa kambaryje. Ji sakė, kad jai yra smagiau, kai šuo yra kambaryje. A. K. psichinę būklę gali apibūdinti taip, kad ji yra labai guvi, kadangi yra pažįstami jau seniai, tai prisimena senus laikus. Bendraujant su ja nekyla abejonių, kad turi kokių nors psichinių problemų. Nuotraukoje, kurią rodo L. G., yra nufotografuota A. K., matosi, jos vartai ir teritorija. Vartai yra pasikreipę, todėl juos atkabinti ir įeiti yra sunku, tai šuo negalėtų iš teritorijos išeiti. Ta tvora praeitais metais jau buvo, t. y. vasarą tvora jau tikrai buvo. Kas matosi L. G. pateiktoje nuotraukoje, taip viskas ir buvo iš pat pradžių, t. y. ir vartų užkabinimas ir ženklas „piktas šuo“. Jis juokėsi iš to ženklo, nes šuo tikrai nėra piktas. Su savo fizine galia A. K. būdama teritorijoje atkabinti vartus iš išorės negalėtų, kadangi įkišti pirštą yra nedidelis, o be to, vartai yra prasikreipę ir prispausta, todėl reikia truputį vartus pakelti, kad atsikabintų kabliukai. Kai reikia pasirašyti, A. K. sako, jog nemato, tačiau šiaip ne taip savo „krengeliuku“ pasirašo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad A. K. 2015 m. sausio 22 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos nutarimu nubausta pagal LR ATPK 110 straipsnio 7 dalį dėl to, kad pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 47 p. reikalavimus, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. A-919(3.1) įsakymu. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytos veikos, padarytos asmens bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, t.y., už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. A. K. inkriminuotas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. A-919(3.1) įsakymo, Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 47 punkto pažeidimas. Pastarasis numato, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., ,,Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad A. K. pažeidė „Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ 47 punkto reikalavimus, t.y. šuo buvo laikomas nepririštas ir nebuvo užtikrinta, kad jis negalėtų pabėgti. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti palaidas šuo, kurį liudytoja N. L. teismo posėdžio metu pateikus spalvotas nuotraukas atpažino, jog tai tas pats šuo, kuris buvo pas A. K.. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad apie tai, kad iš A. K. sodybos išbėga vilkinis šuo perdavė policijai, kadangi jo mažamečiai vaikai bijo išeiti į lauką. Taip pat nurodė, kad ne kartą L. G. prašė prisirišti šunį, tačiau jis nesuprato. Liudytojas S. V. teisme parodė, kad su seniūnu vyko pas A. K., šuns nematė, tik girdėjo lojant. Pažymėjo, kad įspėjo L. G., kad yra gautas skundas dėl šunų laikymo. Po to buvo ramu, pareiškėjas nesiskundė iki rudens. Kai seniūnas priėmė sprendimą nubausti asmenį, apie 2014-11-09 į įvykio vietą aiškintis aplinkybių nevyko. Nurodė, kad šiuo metu A. K. teritorija yra aptverta tvora, yra prie vartelių ženklas, kad už tvoros yra palaidas šuo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. K. nurodė, kad šuns neišleido, tačiau jis pats galėjo pabėgti ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad liudytoja N. L. teisme parodė, kad A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą rašė jos namuose. Surašant A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, pas ją daugiau jokių asmenų nebuvo. Ši moteris sunkiai paėjo, ji „pilnai“ mąsto, tik sakė, jog blogai mato. Todėl protokole pažymėjo, kad protokolas jai yra perskaitytas. Liudytoja N. L. taip pat nurodė A. K. pasakius, kad pasak V. M., šalia šuns stovi jos anūkas ir, kad tai pastebėta savaitgalį, pastaroji nurodė, kad jos anūkas dažniausiai atvažiuoja savaitgaliais ir galbūt tuo metu šuo galėjo pabėgti. Kad nuotraukose yra A. K. šuo, sprendžia iš to, kad nuotraukose matosi prie šuns L. G., tai nurodė ir pareiškėjas V. M.. Pažymėjo ir tai, kad kai pirmą kartą dėl šuns nuvažiavo pas A. K. už rugsėjo 19 d. pažeidimą ir kai jie jau su kolega išeidinėjo, tai tas šuo išbėgo iš teritorijos. Su kolega matė, kaip pro šiltnamio kampą jis išlindo. Apie tai buvo informuotas L. G.. Negali tiksliai pasakyti, bet jai atrodo, kad ir antrą kartą atvažiavus pas A. K. dėl šuns, jis ir tą kartą išbėgo iš teritorijos. Aplinkybę, dėl palaido šuns kieme paliudijo ir liudytojas E. V., kuris nurodė, kad pas A. K. kieme yra matęs palaidą šunį, tačiau pastarasis jam nieko nedarė. Kaip nurodė liudytoja N. L., A. K. teritorija yra aptverta virš metro aukščio tvora, kurios aukštis yra gal apie 1,2 m. Ta tvora yra kaip žalias tinklas. Patekti į teritoriją galima per vartus, ant jų įspėjamųjų ženklų nebuvo. Įėjus į teritoriją matėsi lauke šuo vokiečių aviganių veislės. Liudytojas M. S. parodė, kad pagal byloje esančias nuotraukas, tai tas pats šuo. A. K. sunkiai vaikštanti, bet mąstanti ir viską suvokianti moteris. Kai jo kolegė bendravo su A. K. dėl šuns, tai moteris paminėjo, kad kai šuo laksto po kiemą, tai kartais gali peršokti ar išlįsti per tvorą. Nebuvo abejonių, kad A. K. supranta savo veiksmus. Kai jie atvyko pas A. K., šuo iš pradžių buvo kambaryje, o kai A. K. pamatė juos atvažiavusius, tai šunį išleido į kiemą, tuomet jie įėjo į vidų. Dėl A. K. geros psichinės būklės patvirtino ir liudytojas E. V., kuris kas mėnesį lankosi pas ją, ir kuris nurodė, kad ji yra labai guvi, kadangi yra pažįstami jau seniai, tai prisimena senus laikus, bendraujant su ja nekyla abejonių, kad turi kokių nors psichinių problemų, kas paneigia L. G. nurodomas aplinkybes, kad A. K. nesuvokia savo veiksmų. Be to, liudytojas E. V. patvirtino ir liudytojos N. L. parodymus, kad A. K. prastai mato, todėl N. L. jai perskaitė protokolą. Be to, iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje yra A. K. su šunimi ir iš fotolentelės Nr. 1 matyti, kad nuotraukose yra tas pats šuo, kadangi abiejuose nuotraukose matosi tas pats požymis - tamsus šuns snukis, einantis iki akių. Be to, iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK pateikto CD disko su fotonuotraukomis matyti, kad nuotraukos darytos 10.14 nuo 11.00 val. iki 11.06 val., 11.07 nuo 16.00 val. iki 16.06, bei 11.09. Pažymėtina aplinkybė, kad nuotraukose darytose 11.09, aiškiai matosi, kad stovi L. G. ir šalia jo yra šuo, kas taip pat patvirtina faktą, kad A. K. šuo 2014-11-09 buvo palaidas, be antsnukio ir be pavadėlio. Be to, aplink L. G. ir šalia jo stovintį šunį, nėra tvoros, matosi tik kuolai, t.y., A. K. priklausantis šuo buvo palaidas ir taip ji pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles. Be to, aplinkybę, kad aplink A. K. namus yra aptverta tvora paliudijo teisme liudytojais apklausti asmenys, tačiau kaip pažymėjo liudytojas S. V. prie naujų statybų tvoros nėra, o senas namas aptvertas. Be to, kaip matyti iš liudytojų N. L. ir M. S. parodymų, pati A. K. nurodė, kad šuo laksto po kiemą ir kartais gali peršokti ar išlysti per tvorą. Byloje nėra nustatyta konkretaus tvoros aukščio, tačiau iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad tvoros aukštis yra apie 1,5 m., o kaip matyti iš fotonuotraukos tvora yra tinklinė, kas patvirtina faktą, kad tokios veislės šuo gali peršokti ar išlysti pro ją. Visų šių aplinkybių analizė įrodo, kad būtent A. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo lakstė palaidas.

A. K. įgalioto atstovo L. G. skunde nurodyta, kad neteisingai surašytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, t.y., prie lengvinančių aplinkybių nurodyta „Medicininis pažymėjimas, 2014-08-15 Nr. 1045“, nors turėjo būti nurodyta lengvinanti aplinkybė, numatyta LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė be pagrindo nurodyta tai, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą būdama 2014-10-06 bausta pagal LR ATPK 110 straipsnio 1 dalį - įspėjimu. Taip pat kaip sunkinanti aplinkybė nutarime nepagrįstai nurodyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kviečiamas atvykti į seniūniją neatvyko.

Teismas pažymi, kad nors protokole neteisingai įvardinta lengvinanti aplinkybė – medicininis pažymėjimas, tačiau tai nekeičia esmės pagal LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p., kuriame kaip lengvinanti aplinkybė nurodyta, kai pažeidimas padarytas 65 metų asmens arba neįgalaus. Teismas sutinka, kad neteisingai nurodyta sunkinanti aplinkybė, kad buvo bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., kadangi pagal ATPK 110 str. 7 d., tai yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, t.y., kai už pakartotinę veiką pritaikomas to paties straipsnio kitos dalies punktas, todėl negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe. Taip pat teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytu motyvu, kad A. K. neatvykimas negalėjo būti laikoma sunkinanti aplinkybė, kadangi LR ATPK 32 str. tokios sunkinančios aplinkybės nėra numatytos, be to, kaip patvirtino liudytoja N. L. A. K. sunkiai paėjo, todėl pirmą kartą surašė jai protokolą pas ją namuose. Tačiau pažymėtina, kad visos šios aplinkybės nekeičia pačios administracinio teisės pažeidimo sudėties ir paskirtos bausmės dydžio, kadangi A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – baudos minimumas.

Taip pat skunde nurodyta aplinkybė, kad A. K. yra lengvas pažinimo sutrikimas (dėl amžiaus), todėl ji dėl nurodytos patologinės būsenos negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. L., M. S. ir E. V., A. K. sunkiai paėjo, tačiau ji „pilnai“ mąsto, tik sakė, jog blogai mato. Taip pat byloje nėra duomenų, liudijančių apie A. K. neveiksnumą, dėl kurio ji negalėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Iš VšĮ centro poliklinikos pažymos matyti, kad A. K. nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas (dėl amžiaus), kuriame nenurodyta, kad A. K. nesuvokia ir negali valdyti savo veiksmų.

Pagal LR ATPK 301 str. 1 d. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad A. K. 2014-10-06 nutarimu Nr. H315967 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 110 straipsnio 1 dalį – įspėjimas, todėl teisingai paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 110 str. 7 d. Teismas išnagrinėjęs surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. atsakomybę pagal LR ATPK 110 straipsnio 7 dalį., t.y., kad 2014 m. lapkričio 9 d. 14.37 val., A. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, lakstė palaidas. Pati A. K. pripažino, kad nors ji ir neišleido šuns, tačiau jis galėjo pabėgti. Tokias bylos aplinkybes patvirtino ir byloje esančios fotonuotraukos, bei liudytojų N. L., M. S., V. M., E. V. ir S. V. parodymai. Todėl teismas sprendžia, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos 2015 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. V2(26)-l(7.3) dėl administracinės nuobaudos 115 Eur baudos paskyrimo A. K. pagal ATPK 110 straipsnio 7 dalį, yra pagrįstas, todėl A. K. įgalioto atstovo L. G. skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. K. įgalioto atstovo L. G. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.