Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui K. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes. Ieškovo paaiškinimais, bylos bei baudžiamosios bylos Nr. 1-46-970/2015 medžiagomis nustatyta, kad ieškovui dėl atsakovo K. K. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairėje užausinėje srityje, kaktos dešinėje, kairės akies vokuose, krūtinės ląstos dešinėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kraujosruva odoje su odos nubrozdinimu sprande, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies srityje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairėje alkūnėje, paviršinis odos nubrozdinimas kaktos kairėje (b. l. 14-15, baudžiamosios bylos Nr. 1-46-970/2015 1 t., b. l. 36-37, 2 t., 44-50). Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas jautė fizinį skausmą, nepatogumus, nes savaitę laiko gydėsi nubrozdinimus, atsiradusias kraujosruvas bei galvos skausmus, negalėjo eiti į darbą. Po sužalojimų nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, įtampą, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dauguma sužalojimų padaryti labiausiai matomoje kūno vietoje – veide, ieškovas eidamas į darbą veide išryškėjusias kraujosruvas kurį laiką turėjo maskuoti, iki šiol ieškovui dar yra išlikusi baimė atsakovui, dėl ko siekdamas išvengti susitikimo su atsakovu, ieškovas stengiasi atvykęs pas tėvus nesirodyti viešose vietose. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad ieškovo patirti sužalojimai rimtų ilgalaikių padarinių nesukėlė, ypatingo gydymo nereikėjo, visus sužalojimus ieškovas išsigydė pats. Ieškovas nurodo, kad sužalojimų gydymui bei vykti į akistatas ir teismo posėdžius jis darbovietėje ėmė atostogas, dėl ko šį laiką praleido policijoje ar teisme, o ne savo laisvalaikiui ir poilsiui, ir prarastas atostogas įvertino kaip patirtą neturtinę žalą. Atsakovas nesutinka, kad ieškovas paimdamas atostogas patyrė neturtinę žalą, kadangi šių atostogų atsakovas neprivalėjo imti. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas buvo sužalotas 2014 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 7-13). Kitą dieną, t. y., 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškovas kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyti galvos ir veido sumušimai, dešinės ausies hematoma, abiejų akių trauminis konjuktivitas, krūtinės ląstos sumušimas, paskirtas gydymas, nurodyta, jog ieškovas yra nedarbingas bei pasiūlyta išliekant skausmui atvykti į polikliniką po septynių dienų, nedarbingumo pažymėjimas neišduotas (b. l. 14-15). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų gydėsi namuose, nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes tuomet būtų gavęs mažiau pajamų arba išvis jų būtų negavęs, kadangi įvykio metu buvo neblaivus. Norėjo gauti visą darbo užmokestį, todėl sužalojimams išsigydyti nusprendė paimti kasmetines atostogas nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. Vėliau vykstant ikiteisminiam tyrimui bei bylą nagrinėjant teisme, nenorėjo, kad darbdavys žinotų apie vykstantį procesą, todėl kuomet reikėjo vykti į policiją bei teismą, ėmė kasmetines atostogas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dalyvavo 2015 m. vasario 13 d. atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, 2015 m. birželio 30 d. vykusiame teismo posėdyje, tačiau šiomis dienomis kasmetinės atostogos jam suteiktos nebuvo (b. l. 29, 31). Ieškovas dalyvavo taip pat ir 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. rugsėjo 3 d., vykusiuose teismo posėdžiuose, tuo tarpu jam kasmetinės atostogos buvo suteiktos nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 15 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. bei 2015 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 30, 33). Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdis vyko prieš savaitgalį, todėl paimti dvi dienas atostogų jam buvo patogiau, o rugpjūčio mėnesį atostogos buvo suplanuotos iš anksto. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsnio 1 ir 2 dalis darbuotojai atleidžiami nuo darbo, kai yra pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą nukentėjusiuoju ir jiems yra mokamas ne mažesnis už vidutinį darbo užmokestis. Taigi, šiuo atveju ieškovas turėjo realią galimybę sužalojimams išsigydyti paimti nedarbingumo pažymėjimą bei šaukiamas atvykti į policiją ir teismą, neimdamas kasmetinių atostogų ir jų šiais tikslais nenaudoti. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas minėtomis dienomis kasmetines atostogas ėmė, nes taip jam buvo patogiau bei naudingiau. Taigi, teismas įvertinęs ieškovo paaiškinimus, ieškovui suteiktų kasmetinių atostogų laikotarpius, tai, kad teismo posėdžiai vyko tik po kelias valandas, o ne visą darbo dieną, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo nuožiūra tam tikromis dienomis paimdamas kasmetines atostogas, dėl šių atostogų išnaudojimo neturtinės žalos nepatyrė. Atsakovas K. K. dirba, turi nekilnojamojo turto (b. l. 53-58), turi pareigą teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams (b. l.59-62), jis nusikalstamą veiką ieškovo atžvilgiu padarė tyčia, be jokios priežasties. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovui padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, gydymą ir jo trukmę, ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovui jokių liekamųjų reiškinių nėra likę, į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-445/2013, Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-425/2015, Nr. 2K-30/2015, Nr. 2K-164/2015, Nr. 2K-467/2015) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant ieškovo bei žalą padariusio atsakovo interesų pusiausvyros, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistina 400,00 Eur neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis). Kita ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Prievolė atlyginti padarytą žalą savo esme yra piniginė prievolė, todėl priteisus žalos atlyginimą, gali būti priteisiamos CK 6.37 straipsnyje nustatytos palūkanos. Procesinių palūkanų dydis nustatomas pagal CPK 6.210 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo pagrindu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (64,56 proc. (409,60 Eur x 100 proc. / 634,40 Eur)), iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinas įstatyme nustatytas minimalus 20,00 Eur (409,60 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 12 d. mokėjimo kvito Nr. 154435 matyti, kad ieškovas už ieškinio parengimą sumokėjo 300,00 Eur (b. l. 35). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus už advokato teikiamą teisinę paslaugą priteistinus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, parengto procesinio dokumento apimtį, sprendžia, kad ieškovo faktiškai patirtos išlaidos (300,00 Eur) advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Vien atsakovo nurodyti argumentai, jog ieškovas galėjo naudotis Druskininkuose dirbančių advokatų pagalba, kurių įkainiai yra žymiai mažesni, nesudaro pagrindo mažinti ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą, nes šios išlaidos neviršija Rekomendacijose 8.2 punkte nurodytų dydžių, tuo pagrindu ieškovo naudai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 193,68 Eur (300,00 Eur x 64,56 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 3,15 Eur, atitinkamai iš atsakovo priteistina 2,03 Eur (3,15 Eur x 64,56 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai). Ieškovui mokėtina suma sudaro 1,12 Eur, tačiau ši suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovo nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Atsakovas teismo posėdyje pareiškė prašymą sprendimo vykdymą išdėstyti per vienerių metų laikotarpį, nes jo turtinė padėtis yra sunki, jis teikia išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, yra įvykdęs teismo paskirtus įpareigojimus bei atlyginęs žalą už ieškovo gydymą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas K. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur (b. l. 53), jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), šio turo vidutinė rinkos vertė sudaro 3 337,00 Eur (b. l. 54-58), jis turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kurių vienam turi teikti 144,81 Eur išlaikymą, kitam – 143,94 Eur išlaikymą (b. l. 59-62). Akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, dirba, gauna pastovias pajamas, be to, turi galimybę ieškotis papildomo darbo, gali realizuoti turimą turtą, t. y., aktyviais veiksmais stengtis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, gauna nedidelį atlyginimą, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei priteistinos sumos dydį, šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo šeimos finansinės gerovės bei interesų iškėlimas aukščiau ieškovo interesų, prieštarautų ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, nes šiuo atveju žala atsirado dėl nusikaltimo padarymo, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas ieškovo teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui. Patenkintus atsakovo prašymą, būtų pažeista ieškovo teisė gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, nes žalos atlyginimas užtruktų pernelyg ilgą laiką. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymą reiktų išdėstyti, todėl atsakovo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 9,60 Eur (devynių eurų 60 ct) turtinės žalos atlyginimą, 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 409,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 193,68 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 68 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 20,00 Eur žyminį mokestį ir 2,03 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 22,03 Eur (dvidešimt dviejų eurų 3 ct) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.