Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams A. R., E. R., K. K., tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo pareiškė reikalavimą iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovus A. R., E. R., K. K., su E. R. nepilnamečiais vaikais E. R., M. R., K. K., su visu atsakovams priklausančiu turtu. Nurodė aplinkybes, jog 2015-03-05 bankrutavusi A. R. IĮ, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavė ieškovei, atsakovui priklausantį nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teisę įregistravo viešame registre. Atsakovui žinoma apie šį daikto perleidimą, jis tinkamai informuotas. Ieškovė tiek žodžiu, tiek raštu ragino atsakovą išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto ir jį atlaisvinti, bet atsakovas savo prievolės neįvykdė.Atsakovai pateikė atsiliepimą, juo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovui A. R. nuosavybes teise priklausantis namas buvo pardavinėjamas A. R. IĮ bankroto byloje Nr. B2-159-253/2015, siekiant patenkinti A. R. IĮ kreditorių finansinius reikalavimus. Namas buvo parduotas 2015-03-05 turto pardavimo protokolu Nr. 1, kurio pagrindu buvo sudaryta 2015-03-05 pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras. Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1548-163/2015, pripažino 2015-03-05 turto pardavimo protokolą Nr. 1 negaliojančiu nuo sudarymo momento. Taikė dvišalę restituciją - grąžino bankrutuojančiai A. R. IĮ, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), L. L. – 67 389,60 Eur, sumokėtų A. R. IĮ pagal 2015-03-05 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį. Mano, kad L. L. teisės nėra pažeistos, nes ji nėra teisėta namo savininkė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-10 sprendimu ieškinio tenkino visiškai. Nusprendė iškeldinti atsakovus, su E. R. nepilnamečiais vaikais E. R., M. R., K. K., su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė solidariai iš A. R., E. R., K. K. 430,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. L..Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), teisėta nuosavybės savininkė yra L. L.. Teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, leidžiančio atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu turtu. Dėl to, teismas sprendė, kad atsakovai, neišsikeldami iš minėto namo, pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę, nes ieškovė negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti jai priklausančio turto. Teismas pažymėjo, kad atsakovai ieškovės reikalavimu per nustatytą terminą iš ieškovei priklausančio namo neišsikėlė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad yra visi pagrindai atsakovus ir jų vaikus iškeldinti iš ieškovei priklausančio namo. Be to, teismas pažymėjo, kad bylos išnagrinėjimas atsakovams ir jų atstovei nedalyvaujant atsakovų teisių nepažeidė. Atsakovai buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau buvo gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsakovų atstovės nedalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas pagrįstu, sudarančiu pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą pagal jos prašymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:ieškovė pateikė teismui ieškinį tuo metu, kai jos teisės nebuvo pažeistos ir ji nebuvo ginčo turto savininkė, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu turto pirkimo-pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento;Ieškovės raginimai išsikelti iš gyvenamojo būsto nebuvo teisėti, nes ieškovė nebuvo minėto būsto savininkė;pirmosios instancijos teismas gynė ieškovę, kurios materialinės subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo pažeisti. Ieškovė su ieškiniu dėl iškeldinimo galėjo kreiptis į teismą tik po to, jei po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties priėmimo, atsakovai gavę iš ieškovės pranešimą išsikelti iš patalpų, to nebūtų padarę. Aplinkybė, jog proceso metu ieškovė teisėtai tapo turto savininke, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo tuo metu, kai jos teisės nebuvo pažeistos.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:Ieškovė nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo nuo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo momento, nepriklausomai nuo to, kad vėliau minėtas sandoris buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-13 nutartimi ieškovės nuosavybės teisė, sandorį pripažinus negaliojančiu, į minėtą turtą išliko nepakitusi.Atsakovai žinojo apie ieškovei išlikusią nuosavybės teisę į būstą po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, žinojo ieškovės tolesnę poziciją dėl iškeldinimo iš minėto būsto, bet iš jo neišsikėlė. Savo prašymais atidėti bylos nagrinėjimą bei apeliaciniu skundu atsakovai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovus ir atsakovės vaikus su jiems priklausančiais daiktais.Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. L. 2015-03-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iš bankrutavusios A. R. IĮ, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, įsigijo žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, o apeliantas pripažino, kad ieškovė 2015-04-07 registruotu paštu išsiuntė raginimą apeliantui išsikelti iš patalpų ir jas atlaisvinti, tačiau apeliantas patalpų neatlaisvino. Savo nesutikimą atlaisvinti minėtas patalpas, apeliantas įrodinėja tuo, kad kreipėsi į teismą su skundu dėl sandorio, kuriuo pagrindu ieškovė įgijo minėtą turtą, pripažinimo negaliojančiu ir tuo, kad minėtas sandoris Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-27 nutartimi pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Apelianto teigimu, ieškovė ragino apeliantą išsikelti iš ginčo turto bei ieškinį teismui pateikė tuo metu, kai jos teisės nebuvo pažeistos ir ji nebuvo ginčo turto savininkė. Tokiu būdu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas gynė tik ieškovės interesus, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tokį ieškinį galėjo pateikti tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria (Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-27 nutartimi turto perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento) buvo išspręstas restitucijos taikymas, ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į ginčo turtą. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Apeliantas neteisingai nustato momentą, nuo kurio ieškovei perėjo nuosavybės teisė į ginčo turtą, todėl savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios neturi jokios teisinės reikšmės. Pasak apelianto, momentas, nuo kurio ieškovei perėjo nuosavybės teisė į ginčo turtą, sietinas su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria (Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-27 nutartimi turto perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento) buvo išspręstas restitucijos taikymas, įsiteisėjimu (t.y. jos priėmimo diena). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi pripažino negaliojančiais 2015 m. kovo 5 d. ginčo turto pardavimo protokolą, šio turto pirkimo–pardavimo sutartį, taikė dvišalę restituciją – turtą grąžino bankrutavusiai A. R. IĮ, o ieškovei – 67 389,60 Eur. Teismas minėtus sandorius pripažino negaliojančiais kaip pažeidžiančius imperatyviąsias teisės normas (CK 1.80 straipsnio ir ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto normų pagrindu). Minėta teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-04 nutartimi panaikinta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties dalis dėl dvišalės restitucijos taikymo, ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Toks sandoris nesukelia jokių teisinių pasekmių nuo jo sudarymo momento. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, įvykus (teismo sprendimu panaikintiems) sandoriams, įvyko ir daikto perėjimas ieškovei, kuriuos veiksmus Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtoje nutartyje kvalifikavo, kaip sąžiningus. Pagal bendrą restitucijos taisyklę, įtvirtintą CK 1.80 str. 2 d., turtas, sandorį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, vėl grįžta ankstesniam savininkui, t.y. atliekamas daikto disponavimo teisės grąžinimas ankstesniam savininkui, laikant, kad minėta teisė sandorio sudarymo metu iš ankstesnio savininko buvo atimta (perėjo kitam asmeniui) nepagrįstai. Tačiau nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi pakeisdamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį restitucijos taikymo dalyje, restituciją atliko tokiu būdu, kad negaliojančiu pripažinto sandorio dalyką – nekilnojamąjį turtą paliko trečiojo asmens L. L. nuosavybėje, priteisiant iš jos 6 376,62 Eur bankrutavusios A. R. IĮ naudai. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė palikti ginčo turtą ieškovės žinioje, tai sudaro pagrindą išvadai, kad minėtas turtas nuo pripažinto negaliojančio sandorio sudarymo momento, t.y. nuo 2015-03-05, buvo būtent ieškovės nuosavybėje.Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ginčo turtas ieškovei nuosavybės teise priklauso nuo minėto turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo momento, t.y. nuo 2015-03-05, darytina išvada, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai netrukdomai naudotis jai priklausančiu turtu tiek raginimų apeliantui siuntimo, tiek ieškinio pateikimo teismui metu buvo pažeisti ir ji turėjo teisę į pažeistų teisių gynimą (CK 4.98 str.). Atitinkamai atsakovams neturėjus jokio teisinio pagrindo ginčo būste gyventi (juo naudotis), kilo pareiga leisti ieškovei netrukdomai naudotis jai priklausančiu turtu, juolab, kad apie tokį reikalavimą apeliantui buvo pranešta tiek raginimu, tiek ieškiniu. Kadangi, apeliantas savo apeliaciniu skundu iš esmės sutinka su tuo, kad jis ir kiti atsakovai su vaikais ir jiems priklausančiu turtu privalo išsikelti iš ieškovei priklausančio būsto, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė minėtus asmenis iškeldinti, nes iki skundžiamo sprendimo priėmimo minėti asmenys savo noru to nepadarė. Tai patvirtina tiek apelianto apeliacinis skundas, tiek ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus apelianto apeliacinio skundo jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 50 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kadangi, apeliacinės instancijos teisme byla išspręsta ieškovės naudai, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės patirtos minėtos išlaidos jai priteistinos iš apelianto (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. R. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. L..