Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu V. A. paskirta 4 MGL (150 Eur) dydžio bauda ir 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtu 6 mėnesių laisvės atėmimu, ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. nedelsiant turi atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ją pasiunčiant atlikti į pataisos įstaigą, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Likusios – 6 mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant V. A.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su oficialiai dirbamu darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio/narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Į realiai atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2020 m. liepos 23 d. 06.00 val. iki 2020 m. liepos 24 d. 15.14 val. (2 dienos) ir ankstesnėje byloje nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. 19.46 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. 14.46 val. (1 diena).

Į baudos bausmę įskaitytos V. A. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo jau sumokėtos baudos sumos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Iš V. A. priteista V. R. 210,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 23.30 val. įsibrovė į saugomoje teritorijoje esantį angarą adresu: (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą – V. R. priklausantį 261,54 Eur bendros vertės turtą: 144,36 Eur vertės 6 vnt. grūdų sėjamosios diskų, iš traktoriaus CASE 140, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuro bako – 13,02 Eur vertės 30 l dyzelinio kuro, o iš traktoriaus CASE 335, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuro bako – 104,16 Eur vertės 240 l dyzelinio kuro.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl V. A. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą

7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios normos prasme teismo vidinis įsitikinimas susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu paminėti, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kolegija taip pat pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia (kaip ir neleidžia spręsti apie teismo šališkumą), jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištirtų bylos įrodymų visumos kontekste įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka, nei vienam jų nesuteikiant prioriteto. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė itin išsamius įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė V. A. pateiktą įvykių versiją. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atsakyta į esminius nuteistojo paskutinio žodžio bei jo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytus argumentus. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Apelianto veiksmų juridinis vertinimas taip pat teisingas. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė visų BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimą V. A. veiksmuose.

12. Teisme nuteistojo duotus parodymus apylinkės teismas įvertino kaip nelogiškus ir visiškai neįtikimus. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad tai, jog teisme V. A. duoti parodymai yra melagingi, įrodo byloje išnagrinėtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, kurie visumoje visiškai sutampa su nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais jo pirminiais parodymais kaltu prisipažįstant visiškai. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Nuteistojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jų laikyti patikimais, nekeliančiais abejonių ir jais vadovautis, nėra pagrindo. Jo parodymai, duoti teisme, vertintini kaip gynybinė versija, kuri paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo (nuteistojo) parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik jo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

16. Kaip jau minėta, apeliantas neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo įvykio vietoje. Šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, jog buvo atlikta V. A. naudojamojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių analizė nuo 2020 m. liepos 18 d. 19.00 val. iki 2020 m. liepos 20 d. 10.00 val., ir nustatyta kad 2020 m. liepos 18 d. 20:38:19 val. analizuojamas numeris buvo prisijungęs prie AB ,,Telia Lietuva“ telekomunikacijų bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o 2020 m. liepos 19 d. 00:03:41 val. šis numeris prijungęs prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 19 d. 01:20:26 val. numeris prisijungęs prie telekomunikacijų bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 19 d. 01:30:02 val. numeris prisijungęs prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 19 d. 02:56:56 val. šis numeris prisijungęs prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114). Nors V. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio vietoje buvo, nes, gavęs telefonu prašymą, atvežė degtinę asmenims, vakarojusiems netoliese įvykio vietos esančio tvenkinio, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas nenurodė jokių nei asmenį, kuris neva tai su juo bendravo telefonu dėl degtinės atvežimo, nei asmenį, kuriam buvo perduoda degtinė, leidžiančių tinkamai identifikuoti ir apklausti duomenų. Nors akivaizdu, jog asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turėtų būti suinteresuotas, kad byloje būtų surinkta kuo daugiau jį teisinančių duomenų.

17. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2021 m. liepos 18 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija nutarė tenkinti nuteistojo prašymą ir suteikti jam galimybę sekančio posėdžio metu pateikti duomenis apie prašomus apklausti asmenis. Į sekantį apygardos teisme vykusį teismo posėdį atvyko liudytojai M. S. bei D. A.. Nuteistasis teigė, kad būtent M. S. buvo tas asmuo, kuriam perdavė atvežtą degtinę viduryje laukų, tvirtino, kad per kitą draugą - G. P., kuris 2020 m. liepos 18 d. taip pat buvo kompanijoje, kuri vakarojo prie tvenkinio, sužinojo, jog degtinę paėmė būtent M. S.. Dar V. A. tikino, kad su G. P., siekdamas nustatyti, kas galėjo paimti degtinę, susirašinėjo programėlėje ,,messenger”, tačiau paprašius parodyti susirašinėjimą, nurodė, jog jis ištrintas. Liudytoju apklaustas M. S. nenurodė jokių konkrečių šiai bylai nagrinėti reikšmingų aplinkybių. Juo labiau, tokių aplinkybių, kurios pagrįstų nuteistojo teiginius, kad 2020 m. liepos 18 d. netoli saugomos teritorijos, iš kurioje esančio angaro buvo pavogti 6 vnt. grūdų sėjamosios diskų ir dyzelinis kuras, apeliantas atvežė degtinės ir ją perdavė M. S.. Nors liudytojas nurodė, jog galėjo vartoti alkoholinius gėrimus prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios upės, taip pat nurodė, kad degtinės kažkas jiems atvežė, tačiau paneigė, jog degtinę ėjo pasiimti būtent jis, taip pat nurodė, jog išgertuvės galėjo vykti prieš 2 metus, t. y. dar 2019 m., kai tuo tarpu šioje byloje analizuojamas įvykis vyko 2020 m. liepos mėn. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. A. parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. kartu su kitų asmenų kompanija buvo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat tvirtino, kad V. A. atvežė jiems degtinės butelį. Šie parodymai galėtų būti vertinami kaip patvirtinantys apelianto nurodomą įvykių versiją, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad jais vadovautis pagrindo nėra. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėtos liudytojos parodymai yra neatitinkantys objektyvios tikrovės, jais D. A. tik siekia padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada daroma įvertinus kelias aplinkybes. Visų pirma, D. A. duoti parodymai netgi nesutampa su jos vyro pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kadangi liudytoja nurodė, jog V. A. atvežęs jiems degtinės kurį laiką dar pabuvo su jais, būtent tuomet ir susipažino su apeliantu, o vėliau tęsė bendravimą ir po šio vakaro, kai tuo tarpu V. A. teigė prie tvenkinio nebuvęs, tik laukuose pasišnekėjęs su asmeniu, kuriam perdavė degtinę (kodėl taip teigė apeliacinės instancijos teisme paaiškinti nuteistasis negalėjo), taip pat nurodė, jog su D. A. susipažino per socialinį tinklą ,,Facebook”. Be to, visiškai nesuprantama kodėl nuteistasis inicijavo savo žmonos apklausą tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jei ji iš tiesų buvo kompanijoje asmenų, kuriems, kaip teigia apeliantas, jis būtent 2020 m. liepos 18 d. vežė alkoholį, ir galėjo paliudyti jam naudingas aplinkybes ir anksčiau.

18. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo pateiktą versiją, kad įvykio metu įvykio vietoje jis buvo tik tikslu nuvežti girtaujantiems asmenims dar alkoholio, remdamasi ir liudytojo A. K. parodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis asmuo saugo teritoriją, iš kurios buvo įvykdyta vagystė. Būtent 2020 m. liepos 18 d. jis budėjo ir per langą pamatė, kaip keliu pravažiavo automobilis, kuris sustojo už kelio atitvaro, neapšviestoje vietoje. A. K. parodė, kad iš automobilio išlipę du arba vienas asmuo nuėjo ne į laukų pusę, kaip teigia V. A., o įėjo į jo saugomos teritorijos ribas. Tuomet jis nuėjęs už grūdų sandėlio paskambino inžinieriui D. K., kuriam pranešė ką pamatė, ir sėdęs į jam priklausantį automobilį važinėjo po teritoriją, buvo nuėjęs prie atvažiavusio automobilio, užsirašė jo valstybinį numerį, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Tai, jog būtent V. A. iš saugomoje aikštelėje esančio angaro neteisėtu būdu pasisavino kitam asmeniui priklausantį turtą - 6 vienetus grūdų sėjamosios diskų bei 270 litrų dyzelinio kuro - patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kuro bandinio paėmimo ir pirminės kuro patikros rezultatų protokolas, patikrinimo aktas bei Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas, kuriuose nurodyta, kad kratos metu V. A. automobilio kuro bake po įvykio rastas kuras, buvo nudažytas dažikliu ir pažymėtas kaip kuras, skirtas naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, o pas V. A. rastose kuro talpose yra dyzelinas su biodyzelinu, žymėtas medžiagomis, kuriomis žymimi gazoliai, skirti naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, tai yra toks pats kuras, koks buvo pavogtas iš nukentėjusiojo. Nuteistojo teiginiai, kad riboto naudojimo naftos produktą, kurį įsigyti ir naudoti gali tik teisės aktais apibrėžtas subjektų ratas ir kuriam įsigyti reikalingas leidimas, jis įsigijo iš kitų asmenų (žmogaus gyvenančio kaime, bei traktorininko, kurį susistabdė besibaigiant jo automobilio kuro atsargoms), o ne pavogė, taip pat atmetami tik kaip gynybinė V. A. versija, kadangi asmenų, kurie jam neva tai tokį naftos produktą perleido, kaip ir asmenų, kurie jam skambino dėl degtinės atvežimo bei paėmė degtinę, nuteistasis taip pat negalėjo įvardinti. Tai, kad 6 vnt. grūdų sėjamosios diskų, bei dalis kuro nebuvo surasti pas V. A. atliktos kratos metu, jo kaltės savaime nepaneigia. Vagystė buvo įvykdyta 2020 m. liepos 18 d., o krata atlikta tik 2020 m. liepos 23 d. Toks laikas yra pakankamas vagystės objektams parduoti ar kitaip juos realizuoti, ką V. A. ir nurodė padaręs jo pirminės apklausos metu.

19. Taigi, nors A. K. dėl tamsaus paros meto ir neįsidėmėjo iš automobilio išlipusių asmenų veidų, o jokie kiti byloje apklausti asmenys tiesiogiai įvykio nematė, vaizdo kameromis, kurios filmuoja saugomą teritoriją, asmenys, įvykdę vagystę taip pat nebuvo užfiksuoti, nerasta biologinių pėdsakų, kurie sutaptų su V. A. biologiniais pėdsakais, o įvykio vietoje aptiktas, išryškintas ir paimtas pėdsakas nebuvo lyginamas su V. A. turimos ir dėvimos avalynės pėdsakais, tačiau aukščiau aptartų, į vientisą loginę grandinę sujungtų patikimų įrodymų, pakanka konstatuoti apelianto kaltę įvykdžius vagystę. Nustatyta, kad įvykio metu V. A. vairuojamas taksi automobilis buvo visiškai šalimais įvykio vietos, būtent iš jo išlipęs asmuo/asmenys įėjo į saugomą teritoriją iš kurioje esančio angaro buvo pavogtas nukentėjusiajam priklausantis turtas, kurio dalis buvo surasta būtent pas V. A. atliktos kratos metu. Be to, nuteistasis ir pats, niekieno neverčiamas, ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios jo apklausos metu, pripažino savo kaltę. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo parodymai ir nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jų vertinimas bendrame bylos duomenų kontekste šiuo atveju sustiprina teismo vidinį įsitikimą, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį apeliantas buvo pagrįstai.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo bei liudytojų A. K. ir D. K. parodymus, rašytinius bylos duomenis, taip pat neabejoja, kad kaltinime nurodyto turto vagystė buvo įvykdyta būtent tą patį vakarą, kuomet V. A. vairuojamas automobilis buvo užfiksuotas įvykio vietoje. A. K. bei D. K. parodymai patvirtina, kad po to, kai iš karto po įvykio į jo vietą atvyko D. K., abu šie asmenys apžiūrėjo angaro patalpas. D. K. parodė, jog prie traktoriaus buvo rastos plastikinės talpos, žarnos kurui pumpuoti, viena iš žarnų dar buvo įkišta į traktorių, ant grindinio buvo matomos ką tik pritaškyto kuro dėmės. A. K. taip pat nurodė, kad angare buvo rastos plastikinės talpos, kurių kaltininkas/kaltininkai nespėjo išsinešti. Šiuos liudytojų parodymus pavirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad: angare rastas traktorius „CASE 140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio prikabintas purkštuvas; traktoriaus kuro bakas atsuktas, jame likę 33 cm kuro; kiek toliau stovi traktorius „CASE 355“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jo stovi du mėlynos spalvos plastikiniai 20 litrų talpos kanistrai; vienas kanistras tuščias, o kitame 7 litrai skysčio, turinčio dyzelinio kuro kvapą; iš traktoriaus kuro bako į minėtą kanistrą nuleista žalios spalvos žarna (1 t., b. l. 24).

21. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismui, kad šiuo atveju nėra pagrindo netikėti, kad V. R. priklausantis turtas, ir būtent toks turtas ir jo kiekis, koks nurodytas kaltinime, buvo pavogtas kaltinime nurodytu laiku, dar ir dėl to, kad nukentėjusysis iš esmės neturi jokio pagrindo apkalbėti V. A.. Nors šie asmenys anksčiau buvo susiję darbo santykiais (V. A. dirbo pas V. R., būtent toje teritorijoje, kurioje įvykdyta vagystė), tačiau tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis nurodė, kad jie niekuomet nekonfliktavo. Akivaizdu, jog ir nukentėjusiojo prašytas priteisti turtinės žalos dydis – 261,54 Eur, nėra toks, dėl kurio asmuo, sėkmingai ūkininkaujantis, būtų suinteresuotas kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, vėliau gaišti laiką vykstant į kitame mieste vykstančias apklausas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, ir t. t. Apeliantas taip pat teigia, kad šioje byloje yra suinteresuoti ir A. K. bei D. K., tačiau šio skundo argumento niekaip nepagrindžia, todėl jis atmestinas ne tik kaip nepagrįstas, bet ir kaip deklaratyvus. Nors liudytojai A. K. bei D. K. teisme nurodė, kad tai nėra pirmasis atvejis, kai iš traktorių buvo pavogtas kuras, tačiau tai taip pat niekaip nepaneigia analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo fakto, ar nustatyto pavogto kuro kiekio. Atmestinas ir skundo argumentas, kad V. A. nebūtų suspėjęs išleisti iš dviejų traktorių 270 litrų dyzelino, ir dar sunešioti talpas į automobilį, kadangi A. K. parodymais nustatyta, kad įvykio vietoje nuteistasis išbuvo apie 30 minučių, be to, galimai šią veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su dar vienu asmeniu, kadangi liudytoju apklaustas sargas girdėjo kaip prie automobilio yra kalbamasi.

22. Vien tai, kad teritorijoje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nebuvo užfiksuotas įsibrovimas į angarą, nereiškia, jog nusikalstama veika apskritai nebuvo padaryta. Teritorija, kurioje buvo įvykdyta vagystė, yra pakankamai didelė, todėl natūralu, kad kamerų stebėjimo laukas gali apimti ne visą ją. Pažymėtina ir tai, kad V. A., kaip buvusiam V. R. darbuotojui, dirbusiam būtent toje teritorijoje, kurioje ir buvo įvykdyta vagystė, buvo gerai žinoma, kur yra įrengtos vaizdo kameros. Taigi, jis galėjo sąmoningai eiti tik tomis teritorijos vietomis bei patekti į angarą tik per tą vietą, kuri nepatenka į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, taip pat pažymima, jog į bylą turi būti pateikti tik tie duomenys, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Taigi, šiuo atveju ir nebuvo jokio būtinumo į bylą pateikti filmuotą medžiagą, kurioje būtų užfiksuota kaip A. K., pamatęs įtartinus asmenis, ėjo link savo automobilio. Akivaizdu, jog ir daryti trasologinį avalynės pėdsako tyrimą šiuo atveju nebūtų buvę tikslinga, kadangi V. A. nebuvo sulaikytas įvykio vietoje ar netoliese jos, iki pirmojo jo kontakto su nusikalstamą veiką tiriančiais pareigūnais buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas dėvimą avalynę pasikeisti, o atlikti tyrimą su bet kokia V. A. pateikta avalyne yra beprasmiška, kadangi tokio tyrimo metu gauti rezultatai nebūtų objektyvūs.

23. Atmestini ir skundo argumentai, kuriais bandoma nuginčyti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų patikimumą, teigiant, jog jie prieštaringi. Skunde akcentuojamos aplinkybės niekaip nepaneigia šių asmenų parodymų prieštaringumo. Kodėl reikėtų kritiškai vertinti policijos pareigūnų D. N. ir S. U. parodymus V. A. apskritai nedetalizuoja. Tuo tarpu vertindamas nukentėjusiųjų bei kitų liudytojų parodymus, jis tiesiog paima atskiras jų išsakytas frazes ir lygina jas tarpusavyje, visiškai neatsižvelgdamas į bendrą jų išsakymo kontekstą. Teisėjų kolegijos nuomone, viso proceso metu tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai buvo detalūs ir nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nėra. O tam tikri mažareikšmiai neatitikimai nesudaro pakankamo pagrindo juos atmesti kaip nepatikimus ir nesiremti jais sprendžiant V. A. kaltės klausimą. Juo labiau, kad tie neatitikimai pastebimi daugiausiai tose parodymų dalyse, kuriose asmenys tik svarstė kokiu būdu nusikaltimą įvykdęs asmuo/asmenys galėjo patekti į angarą, dėl ko natūralu, jog jų parodymai galėjo išsiskirti, o ne kategoriškai tvirtino, jog į jį buvo įsilaužta būtent tokiu būdu.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau nurodytų bei apylinkės teismo nuosprendyje aptartų faktinių duomenų pakanka V. A. gynybinei versijai paneigti ir pagrįstai konstatuoti, jog būtent jis 2020 m. liepos 18 d. apie 23.30 val. įsibrovė į saugomoje teritorijoje esantį angarą adresu: (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą – V. R. priklausantį 261,54 Eur bendros vertės turtą: 144,36 Eur vertės 6 vnt. grūdų sėjamosios diskų, iš traktoriaus CASE 140, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuro bako – 13,02 Eur vertės 30 l dyzelinio kuro, o iš traktoriaus CASE 335, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuro bako – 104,16 Eur vertės 240 l dyzelinio kuro. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir jo nekaltumą patvirtinančių argumentų, kurių pagrindų byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto padaryta veika visiškai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, angarą, jį fiziškai užvaldė ir juo naudojosi pagal savo valią. Neabejotina ir tuo, kad šią veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Būdamas subrendęs ir turintis nemažai gyvenimiškos patirties, V. A. neabejotinai suvokė, kad iš svetimos teritorijos pasisavindamas dyzelinį kurą bei grūdų sėjamosios diskus, neteisėtai šį turtą užvaldo ir paverčia jį savu, suvokė gresiančius padarinius ir dėjo pastangas juos pasiekti. Tai, kad jis suvokė, jog pasisavina svetimus daiktus, kurių tikrasis savininkas neteks, ir norėjo taip veikti, patvirtina tas faktas, kad vagystė buvo įvykdyta tamsiu paros metu, o supratęs, kad buvo pastebėtas, nuteistasis staigiai pasišalino iš įvykio vietos, netgi palikdamas nusikaltimo padarymui reikalingas priemones (plastikines talpas, žarną).

Dėl civilinio ieškinio

25. Teisėjų kolega taip pat sprendžia, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl iš dalies tenkinto nukentėjusiojo civilinio ieškinio.

26. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent V. A. yra atsakingas už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

27. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. R. dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 261,54 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57), kuriame nurodė, kad dėl vagystės, kurios metu iš angare stovėjusio traktoriaus „CASE 140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako buvo pavogta 117,18 Eur vertės 270 litrų žymėto dyzelinio kuro ir nuo angare stovėjusios grūdų sėjamosios „(duomenys neskelbtini)“ pavogta 144,36 Eur vertės šeši diskai. Ieškinio pagrįstumui ir dydžiui patvirtinti jis taip pat pateikė PVM sąskaitas-faktūras dėl pirkto kuro ir kuro litro kainos (1 t., b. l. 63) bei dėl pirktų sėjimo diskų ir jų kainos (1 t., b. l. 64).

28. Remdamasis PVM sąskaita-faktūra dėl pirkto kuro, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad dyzelinį kurą V. R. pirko po 0,434 Eur/l. Šią sumą pirmosios instancijos teismas padaugino iš pavogto kuro kiekio – 270 litrų, ir teisingai nustatė, kad visa pavogto kuro vertė sudaro 117,18 Eur. Įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus duomenis, iš kurios matyti, kad vieno sėjimo disko vertė yra 24,06 Eur, apylinkės teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad šešių sėjimo diskų vertė yra 144,36 Eur. Taigi viso vagystės metu buvo pasisavinta turto, kurio bendra vertė sudarė 261,54 Eur. Nors į bylą iš tiesų nebuvo pateikti traktorių gamintojų dokumentai, kiek kiekvienas traktorius sunaudoja kuro, bei traktoriais atliktų darbų pobūdį, laiką patvirtinantys dokumentai, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi ir jau aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad netikėti, jog buvo pavogtas būtent toks kuro kiekis, kuris yra nurodytas kaltinime, nėra pagrindo. Nukentėjusysis aiškiai nurodė kuo vadovaudamasis apskaičiavo tikslų kuro trūkumą, teigdamas, jog pavogtą kiekį paskaičiavo pagal tai, kiek buvo palikta kuro, kiek užpylė, kiek išdirbo ir kiek liko, kuro kiekis matuojamas kiekvieną dieną prieš užpilant, operatorius pasirašo kiek jisai užpylė. Duomenų, kad V. A. norėtų nepagrįstai pasipelnyti, byloje nėra.

29. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, priešingai nei teigia nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino ir tą aplinkybę, kad kratos metu iš apelianto išimtas žymėtas kuras (110 litrų) buvo gražintas nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 143–153), jam grąžintini ir 7,6 litrai kuro, saugomo Kėdainių rajono policijos komisariate. Atsižvelgęs į nukentėjusiajam grąžinto kuro kiekį, teismas nustatė, kad viso nukentėjusiajam jau yra atlyginta 51,04 Eur žala, ir šią sumą išskaičiavo iš 261,54 Eur, dėl ko priteisė nukentėjusiajam ne visą civiliniame ieškinyje nurodytą žalos dydį, o 210,50 Eur.

30. Taigi, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino ne tik byloje surinktus įrodymus dėl V. A. kaltės, bet ir byloje esančius įrodymus dėl V. R. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

31. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kokiais nors kitais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.