Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.4.2; 1.2.14.7.2; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.3; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1

2021 m. birželio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1punktu, P. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimas dvejiems metams.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę P. P. įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

Nurodytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimo terminą P. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės, taip pat kitokios asmeninės naudos, dėl to fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė didelę neturtinę žalą, pagamino netikrus dokumentus ir juos kėsinosi panaudoti, tuo padarant didelę neturtinę žalą, taip pat pasikėsino iššvaistyti jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą:

1.1. P. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis aktualios, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio, redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, tyčia pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, o taip pat to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą, be kito imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, o būtent:

1.2. P. P. žinodamas, kad T. T., būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir vieninteliu akcininku, siekia atgauti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. K. paskolintas bendrovei savo asmenines – 13 011,41 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 38 494,54 Eur lėšas, suprasdamas, jog būdamas 3 eilės kreditoriumi atgauti šias lėšas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka T. T. neturi galimybių, kadangi bankroto byloje 1-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 24 562,26 Eur, 2-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 17 388,82 Eur, 3-ios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 244 421,15 Eur, o bankrutuojanti įmonė lėšų ar realizuotino turto neturi, taip pat žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje veikos rengimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas M. K. civilinis 60 733,86 Eur ieškinys bus patenkintas pilnai arba iš dalies, o kaltinamuoju ir atsakovu baudžiamojoje byloje esantis M. K. taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku, parengė nusikalstamą veiką gauti iš M. K. lėšas iki BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu įgis turtinę reikalavimo teisę į M. K., o šis taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku ir šias lėšas skirti T. T. ir jo kontroliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtiniams reikalavimams patenkinti bei savo asmeniniams turtiniams interesams patenkinti.

1.3. Vykdydamas parengtą veiką, P. P., veikdamas per T. T., siekė įtikinti M. K., kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi būnant M. K., su jo žinia, bendrovės lėšomis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nuosavybės teise priklausančių M. K. motinai J. K., remontas buvo atliktas neteisėtai, dėl ko patalpų savininkė nepagrįstai praturtėjo, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala, kurią atlyginti bankroto administratorius sieks teikdamas civilinį ieškinį.

1.4. T. T., veikdamas pagal P. P. patarimus, tačiau nesuprasdamas pastarojo parengtos veikos nusikalstamo pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio pradžios iki 2017 m. birželio 4 d. vykusių pokalbių metu įtikinėjo M. K., kad sumokėjus sutartą sumą pinigų, P. P., kaip įgaliotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ne tik nereikš jokių naujų reikalavimų, susijusių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe ir dėl žalos, padarytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės lėšomis remontuojant nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, priklausančias M. K. mamai J. K., atlyginimo, bet ir užtikrins, kad M. K. išvengtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo nukreipimo į jį, kaip į fizinį asmenį.

1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, susitikimo su M. K., veikusiu imituojant nusikalstamą veiką, vykusio 2017 m. balandžio 5 d. P. P. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyvaujant T. T. metu, P. P. pareikalavo M. K. sumokėti 45 000 Eur. Reikalaujant sumokėti šią sumą buvo sutarta, kad 30 000 Eur iš šios sumos atiteks T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 15 000 Eur – bus perduota P. P., kuris abiejų pinigų sumų gavimui įteisinti paruoš tikrąjį sandorių tikslą pridengiančias sutartis.

1.6. M. K., veikusiam imituojant nusikalstamą veiką, sutikus reikalaujamą sumą sumokėti grynais pinigais, P. P., siekdamas nuslėpti šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp vienų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K., pasinaudodamas turimais savo, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais ir kompetencija priešingais einamoms pareigoms interesais, parengė ir atspausdindamas pagamino:

1) 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), o faktiškai vadovauja pats T. T., perleidžia pastarajam kreditorinį 16 988,59 Eur reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“;

2) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. mama J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas T. T. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. birželio 5 d. sutartį ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“;

3) 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą sumoka 30 000 Eur;

4) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimą J. K..

1.7. Vykdant susitarimą, 2017 m. birželio 6 d., apie 19 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašius 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sutartis, T. T. per P. P. iš M. K., veikusio imituojant nusikalstamą veiką, gavo 30 000 Eur grynais pinigais.

1.8. P. P. neturėdamas įgaliojimo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasirašė sutartį, nurodytą 4 punkte, tokiu būdu šią sutartį suklastodamas ir gavo iš M. K. 15 000 Eur.

1.9. Tęsdamas parengtą nusikalstamą veiką, P. P. užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), patvirtinusį, kad iš M. K. gauti 10 000 Eur buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinusį, kad 5000 Eur buvo įnešti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą.

1.10. Atlikdamas šiuos veiksmus P. P. pažeidė aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimus, tame tarpe – imperatyvius, kadangi:

1.10.1. parengdamas ir atspausdindamas 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, tariamai sudaromus tarp T. T. ir J. K., o tikrovėje – tarp T. T. ir M. K., taip pat tarpininkaudamas šias sutartis pasirašant iki teismo sprendimu bus patenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, P. P. nuslėpė šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp 3-ios eilės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K.. Tokiais veiksmais P. P. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, reikalaujantį ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, kadangi atlikti veiksmai žinomai prieštaravo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisei ir interesui gauti M. K. veiksmais padarytos žalos atlyginimą, bei kitų nei T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesams, kad jų turimi turtiniai reikalavimai būtų patenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiais veiksmais taip pat buvo pažeista to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, be kito imperatyviai draudžianti bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių;

1.10.2. parengdamas ir atspausdindamas, o taip pat neturėdamas įgaliojimo pasirašydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, P. P. vykdė neteisėtą susitarimą su M. K. užtikrinti, kad šis išvengs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr.1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo ir tokiais veiksmais ne tik šią sutartį suklastojo, bet ir atstovavo jo kontroliuojamam tarpiniam įgijėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant sandorį dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje numatyto įgyti turto – 60 773,86 Eur reikalavimo teisės, perleidimo, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Šiais veiksmais P. P. siekė išvengti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatytos bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos reikalavimų vykdymo bei pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant.

1.11. Šiais veiksmais P. P. siekė ir asmeninės turtinės naudos, kadangi žinodamas, jog BUAB „(duomenys neskelbtini) kreditorių 2016 m. kovo 7 d. susirinkimo nustatytas jo, kaip bankroto administratoriaus atlyginimas – 10 000 Eur yra tenkinamas pirma eile, suprato, kad iš M. K. gauti 5000 Eur, priimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bus teisėtai panaudoti jo atlyginimo išmokėjimui.

1.12. P. P., priėmus iš M. K. 10000 Eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kėsinosi iššvaistyti M. K. jam patikėtą šią sumą, tačiau veikos šioje dalyje P. P. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas.

1.13. Atlikęs nurodytus veiksmus P. P. sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus vardą ir prestižą, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, tokiu būdu padarydamas atstovaujamai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę neturtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. P. išteisinti.

2.1. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jo padarytų veikų pripažinimo nusikalstamomis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėstomi argumentai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems įrodymams, išvados prieštaringos, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat nuteistojo nuomone teismas netinkamai vertino duomenis, surinktus atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir šių veiksmų teisėtumą.

2.2. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas išdėstęs ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus duomenis, bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus duomenis pripažino juos įrodymais ir nepagrįstai konstatavo, kad jam inkriminuoti nusikaltimai yra visiškai įrodyti. Nuteistojo nuomone, byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą daryti priešingas išvadas.

2.3. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jis darė spaudimą M. K.. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tokius pokalbius, jis tik vykdė savo, kaip bankroto administratoriaus pareigas, aiškinosi administruojamos įmonės sudarytos nuomos sutarties sąlygas. Nuteistasis teigia, jog M. K. apklausiamas teisme parodė, jog spaudimas pasireiškė tuo, kad jis nurodęs, jog „reikia susitikti pasikalbėti“. Nuteistojo teigimu, spaudimas yra vertinamojo pobūdžio, ne teisinė kategorija, nėra veiką kvalifikuojančiu požymiu.

2.4. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kaip spaudimo priemonę jis panaudojo pažadą, jog M. K. nereikės atlyginti ieškinio, iš jo priteisto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje. Nuteistojo nuomone teismas padarė prielaidą, nes jis tokio pažado nedavė, o esant kreditorių nutarimui reikalavimo teises į M. K. parduoti, nesant realių galimybių iš jo išieškoti, ieškojo kompromiso – tarėsi dėl reikalavimo teisės pardavimo už abiem šalims priimtiną sumą, o tai yra įprastas civilinis sandoris, dažnai pasitaikantis bankroto teisėje. Nuteistasis P. P. nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškinys, kuris tuomet dar nebuvo patenkintas, ateityje galėjo būti įvykdytas, todėl teismo išvada, kad jis, P. P., veikė priešingai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesams, neatitinka tikrovės. Nuteistojo teigimu, nenustačius objektyvių galimybių išieškoti galimai būsiantį įsiskolinimą buvo priimtas racionalus sprendimas reikalavimo teisę realizuoti sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo nebuvo nukrypta nuo kreditorių valios, buvo atsižvelgta į nustatytą pardavimo kainos mažėjimo etapiškumą, sudarytas galimas ateities sandoris.

2.5. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog P. P. parodymai, kad iniciatyva sumokėti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas kilo iš M. K., kuris neva geranoriškai norėjo sumokėti 15 000 Eur, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nurodė, jog tai, kad P. P. nurodė M. K. sumokėti 45 000 Eur patvirtino liudytojai T. T. ir M. K., tą patvirtina tos dienos pokalbio įrašas. Nuteistojo nuomone teismas įrodymus vertino netinkamai. Nuteistasis nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad T. T. su M. K. buvo sutaręs dėl 30 000 Eur, kuriuos M. K. pažadėjo sumokėti T. T., įvertinęs reikalavimų dydį, jų išieškojimo galimybes, nurodė bendrą sumą. Nuteistasis nurodo supratęs, jog T. T. ir M. K. pageidavo būtent kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties. Nuteistojo manymu, tai patvirtina paties T. T. parodymai, advokato E. D. pateiktas susirašinėjimas su T. T. ir po to sekę nuteistojo veiksmai.

2.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog nuosprendyje kaip jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė nurodyta tai, kad jis paruošė, pagamino ir atspausdino 2016 m. birželio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kitoje nuosprendžio vietoje šis dokumentas nurodomas kaip tikras, taigi nuteistojo nuomone teismo išvados prieštaringos, nuosprendis abejotinas ir neteisėtas.

2.7. Teismas nuosprendyje taip pat konstatavo, kad 2017 m. birželio 6 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarimą prie šios sutarties buvo „teisiškai realizuojami T. T. turtiniai reikalavimai, teisiškai pateisinamas M. K. 30 000 Eur sumokėjimas T. T. 2017 m. birželio 6 d., tuo užkertant ateityje T. T. reikšti pretenzijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrįstai tikintis, kad M. K. mama, nežinanti apie šiuos sandorius, nesikreips į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl perpirkto reikalavimo patenkinimo“. Anot nuteistojo, tokia teismo formuluote kriminalizuojami civiliniai teisiniai santykiai ir Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintos kreditorių teisės, suteikiančios galimybę kreditoriui tiek atsisakyti kreditorinio reikalavimo, tiek realizuoti jį sudarant pirkimo – pardavimo sandorį ar atidėti jo apmokėjimo terminą, darant nuolaidas bankrutuojančiai įmonei ir t.t.

2.8. Nuteistojo P. P. teigimu, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės įsigijimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš baudžiamojoje byloje M. K. pareikšto civilinio ieškinio ir šį reikalavimą perleisti J. K., paruošimo, pagaminimo, atspausdinimo tikslo ir pasekmių prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jis, P. P., sudarydamas sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. K. neužkirto kelio išieškoti pinigus iš M. K., nes atitinkama suma nebuvo priteista, o antra – nebuvo jokių galimybių šį reikalavimą išieškoti, juo labiau per 24 mėnesių terminą, nustatytą likvidavimo procedūroms atlikti. Trečia, nuteistasis nurodo, kad šia sutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės neatsisakė ir jos nerealizavo, sutartis buvo sudaryta tarp kitų subjektų. Ketvirta – M. K. nereiškė jokio pageidavimo atsiskaityti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnoje apimtyje, o nuteistojo teigimu, dabar jau aišku, kad tiesiogLietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) lėšomis ir pagalba sprendė savo problemas. Penkta – kreditoriai buvo išreiškę savo valią reikalavimus parduoti tam tikra nustatyta tvarka. Šešta – atitinkama sutartis sudaryta ne siekiant išvengti kreditorių nustatytos reikalavimų pardavimo tvarkos, o siekiant ją įgyvendinti ir užtikrinti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų bent jau 10 000 Eur sumą, septinta – iš liudytojo M. D. parodymų seka, kad buvo tartasi, jog visa pinigų suma – 10 000 Eur patektų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jei nebūtų parduota brangiau, atitinkama išvada nuteistojo nuomone darytina ir iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų jo žodžių, kad visa suma atėjus laikui pateks į BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot nuteistojo, jokių objektyvių įrodymų, kad jis ketino šias lėšas pasisavinti ar panaudoti kitu būdu nėra ir negali būti. Tyčios iššvaistyti lėšas neturėjo, jo valia pasireiškė tuo, kad šios lėšos, nepažeidžiant kreditorių nustatytos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patektų į bankrutavusios įmonės sąskaitą.

2.9. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunkčio, 7 punkto 1 ir 2 papunkčių pažeidimus nevertino bylos duomenų apie tai, kad jį nušalinus nuo bankroto bylos administravimo, kiti bankroto administratoriai minėtas reikalavimo teises, įgyvendindami kreditorių komiteto nustatytą tvarką, realizavo už 100 Eur, o tai rodo, kad jis veikė įmonės kreditorių interesais ir jų labui.

2.10. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. birželio 6 d. buvo pervedusi 7 074,51 Eur administravimo išlaidų, tačiau ši suma nebuvo vien P. P. atlyginimas, į ją įėjo ir kitos išlaidos, susijusios su bendrovės administravimu ir tai rodo, kad P. P. 10 000 Eur atlyginimo nebuvo gavęs, juolab, kad bankroto procedūra dar nebuvo pasibaigusi ir gautas iš M. K. 5000 Eur įnašas būtų sudaręs galimybę gauti visą jam nustatytą atlyginimą. Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai interpretavo byloje surinktus įrodymus. Remdamasis 2018 m. vasario 6 d. bankroto administratoriaus A. P. ataskaita nuteistasis įvardija po pirmojo kreditorių susirinkimo patirtas išlaidas, kurios jo teigimu sudarė 9 878,30 Eur sumą, be to, nurodo, kad administravimo išlaidų sąmatoje neišskyrus kitų administravimo išlaidų, jos apmokamos iš tos pačios eilutės (10 000 Eur sumos) kaip ir bankroto administratoriaus atlyginimas. Todėl nuteistasis apeliaciniame skunde daro išvadą, kad patyrus administravimo išlaidų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, atitinkamai mažėja paties bankroto administratoriaus atlyginimas. Nuteistojo nuomone, byloje nenustatyta kiek lėšų buvo gauta iš kitų pajamų šaltinių iki 2017 m. birželio 6 d. ir po šios datos, todėl neteisinga teigti, kad jis pretendavo gauti skirtumą tarp 10 000 Eur ir 7 074,51 Eur, kurie buvo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. birželio 6 d. Anot nuteistojo P. P., iki 2017 m. birželio 6 d. faktiškai visa sąmata buvo padengta, o jis įmonėje gaudavo fiksuotą atlyginimą, nepriklausantį nuo bankrutuojančios įmonės administravimo. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai laikė nereikšminga aplinkybe tai, kad atlyginimą jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydamas, jog įmonės atlyginimų fondas formuojamas iš bankrutuojančių bendrovių pervedamų lėšų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir daugiau asmenų, kuriems buvo mokamas atlyginimas.

2.11. Anot nuteistojo P. P., teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog M. K. baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio neišsprendimas nebuvo kliūtis jo sumokėtus pinigus įnešti į bendrovės sąskaitą. Nuteistojo teigimu, paskelbus reikalavimo teisės pardavimus pagal numatytą tvarką, atsiradus pirkėjui, jos būtų realizuotos už didžiausią pasiūlytą kainą, nesant pirkėjo, kuris pasiūlytų daugiau kaip 10 000 Eur, šios reikalavimo teisės būtų perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur, ką nuteistojo teigimu, patvirtina visetas byloje surinktų duomenų – jo paties, liudytojo M. D. parodymai, garso įrašai, o kai lėšos įneštos į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jos turėtų būti skirstomos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

2.12. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio teisėtumo. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal 2017 m. vasario 20 d. M. K. pareiškimą, pastarasis pateikė ir mobiliuoju telefonu padarytą garso įrašą. Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. vasario 20 d., tačiau M. K. pateiktas pokalbis buvo išklausytas ir jo stenograma surašyta nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 6 d., tai yra, praėjus daugiau kaip savaitei. Nuteistojo teigimu, pokalbyje užfiksuota paties pareiškėjo provokacija, ką patvirtina ir įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti tyrimą T. T. atžvilgiu nurodant, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, konstatuotas tik skolininko nekorektiškumas. Nuteistojo nuomone, konstatavus T. T. nekaltumą kyla klausimas kodėl kaltu buvo pripažintas jis, P. P., nes iki minėto pokalbio jis nebuvo susitikęs su M. K., dėl pokalbių su juo teisėsaugos institucijos nebuvo gavusios pranešimų apie daromas nusikalstamas veikas. Taigi, nuteistasis daro išvadą, kad jei STT pareigūnai būtų laiku išklausę M. K. pateiktus įrašus, jie nebūtų pradėję ikiteisminio tyrimo dėl paties M. K. veiksmų – provokacijos.

2.13. Nuteistojo teigimu byloje yra duomenų apie pačių STT pareigūnų provokacijas – iš 2017 m. birželio 5 d. T. T. ir M. K. pokalbio turinio galima suprasti, jog buvo prašoma sumokėti pinigus į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, STT pareigūnams tai buvo žinoma, tačiau jie toliau tęsė nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Nuteistasis atkreipė dėmesį, jog taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali būti kurstoma padaryti naują nusikaltimą, nusikaltimą, kurį asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.

2.14. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde nurodo pateikęs teismui duomenis apie drausminės atsakomybės poveikio priemones, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė kodėl jam taikoma baudžiamoji, o ne drausminė atsakomybė. Nuteistojo nuomone byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo tyčią padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nenustačius tyčios negalima išvada, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo sudėties požymiai. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė grindžiama prielaidomis, o nusikalstamos veikos imitavimo modelis taikytas pažeidžiant BPK reikalavimus.

3. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. P. išteisinti tuo pagrindu, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Nuteistojo P. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, netinkamai, nepagrįstai pripažino nusikalstamos veikos imitavimo metu surinktus duomenis leistinais ir tinkamais įrodymais, padarė netinkamas išvadas dėl nusikaltimo sudėties požymių buvimo P. P. veiksmuose. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių prieštaringi ir neatitinkantys faktinių bylos duomenų.

3.2. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde cituoja su įrodymų vertinimu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumu ir provokacija susijusias įstatymų nuostatas. Nurodo, kad tyrimas šioje byloje buvo pradėtas po M. K. kreipimosi į STT Klaipėdos valdybą su pareiškimu ir užfiksuoto pokalbio su T. T. pateikimo. Apeliantas skunde cituoja M. K. pareiškimo bei 2017 m. vasario 27 d. apžiūros protokole užfiksuoto pokalbio tarp M. K. ir T. T. turinį ir nurodo, kad gynybos manymu, pasiūlymą dėl pinigų išsakė pats M. K., jis pats pranešė apie tai STT, o jokių kitokių duomenų apie galimą kyšininkavimą ar P. P. neteisėtus veiksmus nebuvo. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju iš aptarto pokalbio turinio galima daryti išvadą, kad sumokėti pinigus (kyšį) išsakė pats M. K., o tai turėtų būti vertinama kaip siūlymas duoti kyšį ir provokacija, o ne kyšio reikalavimas.

3.3. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog bylos dokumentai rodo ir tai, kad anksčiau nurodytas pokalbis, įrašytas mobiliuoju telefonu, buvo apžiūrėtas nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 6 d. laikotarpiu, kai tuo tarpu pareiškimas baigtas priimti 15 val. 50 min., 2017 m. vasario 20 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. vasario 21 d., taigi, be garso įrašo apžiūros ar jo perklausymo, o tai rodo, kad pateiktas įrašas nebuvo analizuojamas. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir telefoninio pokalbio esmė nesutampa, o tai, nuteistojo gynėjo vertinimu taip pat patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šio pokalbio neperklausė ir nevertino.

3.4. Nuteistojo P. P. gynėjas atkreipė dėmesį į tai, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nuotoliniu būdu, M. K. nurodė, kad P. P. asmeniškai jokių pinigų nereikalavo, pokalbiai vyko tik su T. T..

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo perklausytas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų (toliau – NVIV) atlikimo metu užfiksuotas garso įrašas iš pirmojo susitikimo, vykusio tarp M. K., T. T. ir P. P.. Apelianto teigimu, kaip matyti iš šio ikiteisminio tyrimo veiksmo 2017 m. birželio 5 d. protokolo ir teisme išklausyto garso įrašo, pokalbio stenograma buvo padaryta atmestinai, pakeičiant pokalbio esmę. Apeliantas skunde cituoja šiuos nesutapimus, teigia, kad tai rodo protokolą surašiusio pareigūno tendencingumą.

3.6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituoja 2017 m. birželio 5 d. NVIV atlikimo protokolo turinį, nurodo, kad iš M. K. pokalbio su neįvardintu pareigūnu galima suprasti, jog taip vadinamas kyšis turėjo būti mokamas į įmonės sąskaitą, o tai, gynėjo nuomone, turėjo sukelti abejones dėl tiriamos nusikalstamos veikos, be to, tai parodo, kad M. K. pranešė pareigūnams apie dar vieną galimai nusikalstamai veikiantį asmenį – BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog kaip matyti iš tolesnių veiksmų ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, M. K. leista atlikti veiksmus prieš P. P. ir T. T., tačiau nebuvo nurodoma, kad veiksmai bus atliekami ir prieš bankrutuojančią įmonę, tai yra, juridinį asmenį, kuris taip pat atsako už kyšininkavimą ir kuriuo pasinaudojant tariamai turėjo būti veikiama. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas savo nutartimis šioje byloje leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: siūlyti kyšį, tartis dėl jo, taip pat nuo 2017 m. birželio 1 d. pasirašyti įvairius dokumentus. Toks leidimas pasirašyti įvairius dokumentus, anot nuteistojo gynėjo, yra visiškai nekonkretus ir neaiškus, tuo labiau, kad dalyvauti civiliniuose santykiuose nedraudžia jokie teisės aktai.

3.7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką yra numatytas BPK 159 straipsnio 3 dalyje. Gynėjas cituoja provokacijos apibrėžimą bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika tvirtina, jog provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tos veikos nebūtų padaręs. Tokie veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio tikėtiną nusikalstamą veiką jau turima duomenų, nes tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Nuteistojo gynėjo nuomone, šioje byloje nebuvo jokių duomenų apie P. P. nusikalstamus veiksmus, tyrimas pradėtas net neįvertinus M. K. pateikto įrašo, todėl nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais, įrodančiais provokavimo ir neteisėtų veiksmų atlikimo faktus, surinkti duomenys jokiais būdais negali būti pripažinti teisėtai surinktais įrodymais, kuriais galėtų būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

3.8. Nuteistojo P. P. gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje P. P. kaltė grindžiama ir liudytojų advokato A. J., advokato E. D. parodymais, pastarojo ir T. T. tarpusavio pokalbiu bei susirašinėjimu elektroniniais laiškais. Gynėjo teigimu, kaip galima suprasti iš T. T., E. D. parodymų turinio, byloje užfiksuoti advokato, konsultuojančio savo giminaitį teisiniais klausimais duomenys, kas savo esme sudaro atstovavimo santykius, o tuo pačiu ir advokato bei kliento paslaptį. Anot nuteistojo gynėjo, tokių duomenų naudojimas prieštarauja Advokatūros įstatymo, taip pat BPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, be to, sulaikymo metu užfiksuotas T. T. ir E. D. pokalbis, savo esme sudarantis kreipimosi į advokatą faktą, juolab, kad byloje pateiktas advokatų kontoros, kurioje dirba E. D. orderis ginti T. T., ir jo panaudojimas apskritai yra neteisėtas.

3.9. Nuteistojo P. P. gynėjas nurodo, jog nepaisant gynybos argumentų dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo neteisėtumo (nors visai neaišku kokią nusikalstamą veiką imitavo M. K., kadangi paskutinėje veiksmų stadijoje buvo sudarytos civilinės sutartys), bet kokiu atveju baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro nusikaltimo sudėties požymių buvimas asmens veikoje, taip pat baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių nebuvimas. Nuteistojo gynėjo nuomone, didelės neturtinės žalos padarymo požymis nuosprendyje nurodytas deklaratyviai. Nuteistojo gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atkreipia dėmesį, kad didelės žalos požymis turi būti pagrįstas byloje surinktų duomenų visumos vertinimu, tuo tarpu gynėjo teigimu, ištirti duomenys patvirtina, jog įmonės kreditoriai buvo apklausiami tik dėl turtinės žalos, kai tuo tarpu neturtinės žalos požymis, jos dydis, nebuvo įrodinėjami.

3.10. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad M. K. šioje byloje yra įvardinamas kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas arba būsimasis skolininkas jei būtų patenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Bankroto administratorius, atlikdamas įstatymo nustatytas procedūras, patikrina įmonės sandorius už 3 metus. Gynėjas nurodo, kad M. K. paaiškinimais nustatyta, jis yra buvęs šios įmonės direktorius. Įstatymais nustatyta, kad nuostolingų bendrovei sandorių sudarymas, sandorių sudarymas žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, akivaizdžiai blogas įmonės darbo organizavimas ar apskritai neorganizavimas, įmonės turto perleidimas ar iššvaistymas yra tyčinio bankroto požymiai. Tokiu atveju už padarytą žalą civilinė atsakomybė kyla ir įmonės vadovui, vadovas atsako savo asmeniniu turtu. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad P. P. „spaudė“ M. K. atsiskaityti, kalbėjo apie jo vadovavimo laikotarpiu įmonėje sudarytus sandorius, visiškai neįvertindamas fakto, kad šis asmuo taip pat atsako prieš kreditorius kaip įmonės vadovas. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog BK nenumato nusikalstamos veikos, kuri būtų padaroma „spaudimu“, fizinės ar psichinės prievartos panaudojimas byloje nebuvo nustatytas, o išsakytas ketinimas kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, negali būti vertinamas kaip neteisėtas.

3.11. Nuteistojo gynėjo nuomone, aplinkybė, kad P. P. siekė asmeninės naudos – bankroto administratoriaus atlyginimo, yra deklaratyvi ir nelogiška, kadangi teismas nenagrinėjo P. P. paaiškinimų, bylos dokumentų, iš kurių galima nustatyti, jog jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirto administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, jam buvo mokamas atlyginimas nepriklausomai nuo išieškotų sumų. Gynėjo nuomone, argumentai dėl dalinio ar pilno bankroto administratoriaus atlyginimo gavimo taip pat yra prielaidos, kuriomis nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

3.12. Nuteistojo gynėjo nuomone, apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai nuteistojo P. P. kaltei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra nepakankami. Anot gynėjo, iš teismo argumentų galima daryti išvadą, jog didelė neturtinė žala kreditoriams yra tik numanoma, tačiau ji nebuvo konkretizuota, nors tai padaryti įpareigoja teismų formuojama praktika, taigi, šiuo aspektu didelės žalos požymis konstatuotas nepagrįstai. Kita vertus, teismas nurodė, kad dokumentuose buvo nurodyti realiai neįvykę sandoriai arba jų įvykdymo aplinkybės yra ne tos, tačiau gynėjo nuomone, nėra atskleista koks gi sandoris įvyko realiai, arba kokios tikros sandorių aplinkybės. Teismas išskyrė vieną sutartį tarp M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad ją P. P. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau teismas turėtų įvertinti apklausto M. D. parodymus byloje apie tai, kad jam buvo žinoma ši situacija (depozitas), vėlesni jo veiksmai – kreipimasis į M. K. prašant informuoti ar šį sandorį patvirtina, rodo šios sutarties akceptavimą, o kartu paneigia argumentus dėl suklastojimo fakto. Gynėjo nuomone, kvalifikuojant nuteistojo veiką būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2018 pateiktus išaiškinimus, susijusius su veikos mažareikšmiškumu.

3.13. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimo teisės perleidimas, taikos sutarties sudarymas, įsipareigojimas atlikti civiliniame kodekse reglamentuotus veiksmus yra reguliuojami civilinės teisės normomis. Bankroto administravimo procedūroje kreditorių pasikeitimas įvyksta perleidus turimą reikalavimo teisę, apie tai pranešant bankroto administratoriui. Anot nuteistojo gynėjo, visiškai akivaizdu, kad net ir pasikeitus kreditoriui, tai visiškai neturi jokios įtakos bankroto eigai ar kitų kreditorių interesams, nebent pasikeistų turimų kreditorinių reikalavimų dydis. Todėl, gynėjo vertinimu, tuo, kad T. T. perdavė savo reikalavimo teises, jokiais būdais negalėjo būti padaryta didelės turtinės ar neturtinės žalos kreditoriams, taip pat įmonei, nes bet kuris kreditorius gali atlikti analogiškus veiksmus.

3.14. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad remiantis teismų praktika, dokumentas gali būti suklastotas materialiai ir intelektualiai, netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų. Be to, civilinėje teisėje skiriami tariamieji ir apsimestiniai sandoriai. Gynėjo vertinimu, teismas apsiribojo deklaratyvia išvada, tačiau nesigilino, kad T. T. dar bendraudamas su E. D. svarstė apie skolos pardavimą, kas rodo, kad ir sandoris vyko realiai ir jo aplinkybės tikros. Nuteistojo P. P. gynėjas atkreipia dėmesį, jog jokiais įstatymais nėra ribojama asmens teisė parduoti reikalavimo teises. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ta aplinkybė, jog dokumente įtvirtintas apsimestinis sandoris dar nesudaro pakankamo pagrindo veiką pripažinti dokumento klastojimu, numatytu BK 300 straipsnyje, baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar jiems atsiranda žala ar jos grėsmė.

3.15. Gynėjo teigimu teismas nevertino aplinkybės, kad visos pasirašytos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K. ir T. T. buvo sudarytos keliais egzemplioriais juos atiduodant kiekvienai iš šalių ir pastarosios galėjo jais disponuoti savo nuožiūra. Taigi, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad kreditoriaus pasikeitimas bankroto byloje neturi jokios įtakos įmonės bankroto procedūrai, kreditorinių reikalavimų patenkinimo tvarka nebuvo pažeista, nes T. T. perleistas kreditorinis reikalavimas nebuvo apmokėtas, o išliko tokio pat dydžio. Taip pat, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tik vieną taikos susitarimą dėl kurio galima visiška restitucija, o tai patvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog aptartų dokumentų teisinės pasekmės yra neatitaisomos.

3.16. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nuteistasis buvo kaltinamas 4 sutarčių pagaminimu ir vienos suklastojimu, apie orderių suklastojimą kaltinime nebuvo nurodyta, tačiau teismas laikė, kad visi tądien užpildyti dokumentai buvo suklastoti. Toliau nurodoma, kad P. P. suprato, kad šios lėšos bus teisėtai panaudotos jo atlyginimui išmokėti, taigi tai reiškia, kad šis dokumentas (orderis) negali būti suklastotas ar, kad patvirtina realiai neįvykusį sandorį. Gynėjo nuomone aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismo nuosprendyje kvalifikuojantys požymiai ir aplinkybės išdėstyti nenuosekliai, motyvai prieštaringi.

3.17. Nuteistojo P. P. gynėjo skunde nurodoma, jog teismas padarė išvadą, kad P. P. veiksmai dėl J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio – sutarties paruošimas, kasos orderio išrašymas patvirtina, kad tuo buvo siekiama, jog bendrovė ateityje neturėtų teisinės galimybės reikalauti priteisto ieškinio ir, kad 10 000 Eur bendrovė negaus bei, kad šį tikslą patvirtina pokalbio metu nurodytos aplinkybės, jog įmonė ateityje taps „civiliniu lavonu“. Nuteistojo gynėjo vertinimu tokie argumentai rodo teismo siekį patvirtinti kaltinime suformuluotas aplinkybes kaip nusikalstamas. Anot nuteistojo gynėjo, neteisėto nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo metu užfiksuotuose pokalbiuose P. P. nurodė M. K., kad „visi pinigai eis į (duomenys neskelbtini)“, „...kreditoriai gaus“, taigi tampa neaišku iš kokių bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad ateityje bendrovė pinigų negaus. Kita vertus, gynėjas nurodo, jog šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo nupirkti reikalavimo teises į M. K., tačiau joje nėra nurodoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo metu tokias teises parduoda. Taigi, gynėjo nuomone, išvada, jog bendrovė prarado reikalavimo teisę į M. K. ar P. P. pasikėsino ją iššvaistyti, yra nepagrįsta. Gynėjo teigimu, byloje apklaustų asmenų (M. K., T. T., P. P.) parodymai, garso įrašai patvirtina, kad lėšos turėjo pakliūti į bankrutuojančią įmonę, taigi patvirtina ne tyčią jas iššvaistyti, o ateityje gauti į įmonę.

3.18. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo sutartimi įmonė visas reikalavimo teises į skolininkus realizavo už 100 Eur, vadinasi pagal nustatytą kreditorinių reikalavimų pardavimo tvarką neatsirado asmens, mokančio didesnę sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje įsigijusi reikalavimo teises į M. K. būtų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedusi 10 000 Eur, o tai rodo, kad įmonė ir jos kreditoriai būtų bent iš dalies patenkinę savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, taigi ir teismo išvados dėl didelės žalos padarymo, iššvaistymo, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato P. Jablonsko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, įvertinusi skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir jo metu apklaususi liudytojus G. M., K. R., J. K., Ž. Ž., V. V., daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nuteisti P. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau nuteisdamas P. P. dėl pasikėsinimo iššvaistyti jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat nepagrįstai sprendė, jog pagaminus netikrus dokumentus bei kėsinantis juos panaudoti buvo padaryta didelės žalos.

7. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal minėto straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

8. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad P. P. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudodamas turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuteistasis P. P. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų neigė. P. P. parodė, kad kyšio iš M. K. nereikalavo, prieš jį spaudimo nenaudojo. Jo tikslas buvo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų ir jos būtų paskirstytos kreditoriams. M. K. išreiškė norą atsiskaityti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nes už bendrovės lėšas buvo atliktas M. K. motinai priklausančio pastato remontas. Jis (P. P.), įvertinęs su šio pastato remontu susijusius dokumentus, suprato, kad ieškinio pareiškimo M. K. motinai sėkmė būtų abejotina, todėl pasiūlė M. K. sudaryti taikos sutartį. Jis (P. P.) paruošė sutartis, tiek dėl T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“. M. K. sutiko sumokėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur. Be to, M. K. buvo skolingas 30 000 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui T. T.. 2017 m. birželio 6 d. susitikimo metu M. K. įmokėjo 5 000 Eur, J. K. vardu pasirašė kasos pajamų orderį. Šio susitikimo metu buvo pasirašyta ir būsimo reikalavimo perleidimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinkta kaip depozito turėtoja, o 10 000 Eur suma į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą būtų patekusi ateityje. Šios sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas negalėjo pasirašyti dėl laiko stokos, todėl šią bendrovę atstovavo jis (P. P.). Iš viso M. K. sumokėjo 15 000 Eur, šiuos pinigus ir dokumentus jis (P. P.) nunešė į kitą kabinetą ir paslėpė skirtingose vietose, o netrukus į kabinetą įėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Taip pat P. P. tvirtino, jog vykdydamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras veikė visų šios bendrovės kreditorių labui, o susidariusią situaciją vertina kaip M. K. provokaciją. P. P. parodė ir tai, kad visi 15 000 Eur, kurie būtų gauti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, būtų panaudoti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tuo metu, kai buvo pasirašomos sutartys, beveik visa administravimo sąnaudų sąmata buvo apmokėta, o tai patvirtina, kad jis (P. P.) neturėjo jokių savanaudiškų paskatų (t. 7, b. l. 97-99, 102-105, 147, t. 8, b. l. 167-172).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija P. P. parodymus, neigiant piktnaudžiavus tarnybine padėtimi bei pagaminus netikrus dokumentus, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Pirmiau aptarti nuteistojo parodymai prieštarauja bylos duomenims – liudytojų M. K. parodymams, taip pat ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones užfiksuotiems duomenims. Byloje pateiktų liudytojų M. K. ir T. T. pokalbių eiga bei turinys, P. P. išsakytos konkrečios frazės leidžia teigti, kad jis nurodė konkrečius veiksmus – sutarčių pasirašymą bei pinigų sumą, siedamas juos, ne su, kaip pats teigia, bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimu, o su jo neteisėtai atliekamais veiksmais, susijusiais su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir asmeninės naudos siekimu.

11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 20 d. pareiškėjas M. K. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyrių ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl reikalavimo duoti kyšį. M. K. parodė, kad buvęs verslo partneris ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas T. T., po to, kai šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, kreipėsi į jį (M. K.) dėl esą jam padarytos 40 000 Eur žalos. T. T. nurodė, jog pasitaręs su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi siūlo geruoju sumokėti pinigus, kitu atveju jie kreipsis į teismą su ieškiniu. M. K. nurodė, kad jis mano, jog T. T. veikė susitaręs su bankroto administratoriumi P. P. ir tokiu būdu iš jo reikalauja kyšio. M. K. nurodė ir tai, kad pokalbį su T. T. įrašė savo mobiliuoju telefonu ir įrašą pateiks atsiųsdamas pareigūno, vykdžiusio jo apklausą, elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 1-2). Taigi ikiteisminio tyrimo metu gavus informacijos apie galimai P. P. daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, o vėliau dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad M. K. pateiktas pokalbio su T. T. garso įrašas buvo perklausytas vėliau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas, anot nuteistojo gynėjo, rodo, kad šis garso įrašas nebuvo analizuojamas, neleidžia teigti apie pagrindo pradėti ikiteisminį nebuvimą. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.

12. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir prokurorui kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, pareigūnai disponavo tam tikra informacija apie P. P. galimai daromą nusikalstamą veiką. Prokuroras, gavęs informaciją apie P. P. galbūt daromą nusikalstamą veiką, turėjo faktinį pagrindą kreiptis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartis leisti atlikti prieš P. P. neviešo pobūdžio veiksmus, numatytus BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose (t. 2, b. l. 55, 56-57, 58, 59-60, 63-64, 66-67, 73, 74-75, 76, 77-78, 80-81, 83-84, 85, 86-87, 88, 89-90, 94-95, 97-98). Šioje baudžiamojoje byloje procesinės prievartos priemonės – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, slaptas sekimas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai.

13. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, gynyba akcentavo įrodymų, gautų atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, teisėtumo ir leistinumo klausimą, taip pat kėlė provokavimo padaryti nusikalstamą veiką klausimą.

14. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi teismas, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams ir nustatyti, ar jie patikrinti BPK numatyta tvarka.

15. M. K. veiksmai, kuomet jis pranešė pareigūnams ir prašė ištirti P. P. ir T. T. (ikiteisminis tyrimas dėl T. T. pagal BK 24 straipsnio 3, 5, 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. 1, b. l. 59-69) veiklą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, o vėliau pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nepažeidė BPK nustatytų reikalavimų. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą liudytojas M. K. naudodamasis savo mobiliuoju telefonu padarė pokalbio su T. T. garso įrašą. Šiuo atveju pokalbių įrašą padarė privatus asmuo (M. K.) savo iniciatyva ir pateikė jį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, norėdamas pagrįsti savąją įvykio versiją (t. 1, b. l. 3, t. 5, b. l. 60-66). Todėl ikiteisminio tyrimo metu M. K. pateiktas garso įrašas, nors ir nebuvo gautas naudojant baudžiamojo proceso priemones, tačiau laikytinas įrodymu.

16. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas apeliantų argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo metu atliktais neviešo pobūdžio procesiniais veiksmais, apklausė pareigūnus V. V., Ž. Ž., G. M., K. R. bei J. K.. Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad iš M. K. priėmė pareiškimą, o pokalbio garso įrašą M. K. pateikė vėliau. Kuomet garso įrašas buvo pateiktas, liudytojas surašė tarnybinį pranešimą ir garso įrašą pridėjo prie bylos (t. 10, b. l. 150-154). Liudytoja K. R. parodė, kad M. K. supažindino su teismo nutartimi, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, davė garso įrašymo priemonę, tačiau nepastebėjo, kad nutartimi nebuvo leista naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones. Liudytoja negalėjo atsakyti į klausimą, ar buvo apžiūrėtas įrenginys, kuriuo pats M. K. įrašė savo pokalbį ir kurį pateikė pareigūnams, kai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Taip pat liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti kada buvo perklausytas šis M. K. pateiktas garso įrašas (t. 10, b. l. 112-118). Liudytojas G. M. nurodė, jog galimai jis 2017 m. balandžio 22 d. išdavė M. K. technines priemones. Įranga M. K. būdavo išduodama, kai būdavo aiškios susitikimų datos. 2017 m. balandžio 14 d. pokalbio įrašas buvo darytas paties M. K. mobiliuoju telefonu. Liudytojas nurodė ir tai, kad surašant 2017 m. spalio 26 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolą buvo padaryta techninio pobūdžio klaida, nes ankstesnėmis teismo nutartimis buvo leista daryti ir vaizdo bei garso įrašus (t. 10, b. l. 112-118). Liudytojas V. V. patvirtino, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą pareigūnai davė M. K. sertifikuotą garso įrašymo priemonę (t. 10, b. l. 150-154). Liudytoja J. K. parodė, kad ji atliko tik techninį darbą, susijusį su garso įrašų išklotinių darymu, o atitinkamus protokolus surašė bylą tiriantys pareigūnai (t. 10, b. l. 112-118).

17. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informaciją žodžiu (ar raštu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, Nr. 2K-241-693/2015 ir kt.). Iš baudžiamojoje byloje esančių prokuroro prašymų ir ikiteisminių tyrimo teisėjų nutarčių galima nustatyti kokiems asmenims, kokius veiksmus bei prieš kokius asmenis ir kokiose vietose leidžiama atlikti slaptus procesinius veiksmus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjams priimtomis nutartimis leidus atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti minėtų procesinių prievartos priemonių veiksmus. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, kuria nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 23 d. leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nebuvo leista taikyti vaizdo ir garso fiksavimo priemones (t. 2, b. l. 113). Iš prokuroro prašymo (t. 2, b. l. 112) matyti, kad kreipdamasis į teismą ir prašydamas leidimo taikyti BPK 159 straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras prašė leisti M. K. susitikti su P. P. ir T. T., tartis su jais dėl kyšio, jo dalyko ir dydžio, pažadėti ir (ar) duoti kyšį jiems ir (arba) kitiems jų nurodytiems asmenims, pasirašyti teikiamus dokumentus. Prašyme buvo nurodyta ir tai, kad numatomas garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimas. Vis tik minėta teismo nutartimi leidimas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu naudoti technines priemones, fiksuojančias garsą ir vaizdą nebuvo duotas. Todėl atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus techninėmis garso įrašymo priemonėmis užfiksuoti pokalbiai: 2017 m. birželio 4 d. tarp M. K., T. T. bei P. P., 2017 m. birželio 6 d. tarp M. K., T. T. ir P. P. (nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolai, t. 2, b. l. 155-164, 165-178) bei 2017 m. liepos 11 d. apžiūros protokole, peržiūrėjus 2017 m. birželio 6 d. vaizdo įrašą, užfiksuoti duomenys (t. 5, b. l. 87-88), pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, negali būti pripažinti įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiais duomenimis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Tačiau kratos, atliktos 2017 m. birželio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur 2017 m. birželio 6 d. vyko M. K., P. P. ir T. T. susitikimas, protokole (t. 2, b. l. 184-187) užfiksuota, kad kratos metu rasti ir paimti šie dokumentai: 2017 m. birželio 5 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2 egzemplioriai (šalys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T., sutartys nepasirašytos); 2017 m. birželio 6 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys – T. T. ir J. K., sutartis pasirašyta); susitarimas prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys – T. T. ir J. K., susitarimas pasirašytas); 2017 m. birželio 6 d. taikos sutartis (šalys - BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. P., ir J. K., sutartis pasirašyta); 2017 m. birželio 6 d. sutartis dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (šalys – J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo M. D., sutartis pasirašyta); 2017 m. birželio 6 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur priimti iš J. K. pagal 2017 m. birželio 6 d. taikos sutartį); 2017 m. birželio 6 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) - 10 000 Eur priimta iš J. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (t. 2, b. l. 188-195), o taip pat 30 000 Eur, 5 000 Eur ir 10 000 Eur sumos 100 Eur nominalo vertės banknotais. Krata buvo atliekama remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūno 2017 m. birželio 6 d. nutarimu, kurio teisėtumas patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi (t. 2, b. l. 179-180, 181-182). Minėtos kratos metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Tarnybiniame pranešime Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnas nurodė, jog 2017 m. birželio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sulaikytas P. P., kuris prieš sulaikymą slėpėsi trečiame pastato aukšte buvusiame kabinete, buvo užsirakinęs duris iš vidaus. Pareigūnams patekus į patalpą, P. P. rankose laikė tuo metu nenustatyto dydžio pinigų sumą, kupiūromis po 100 Eur ir dokumentą (t. 2, b. l. 198). Tarnybiniame pranešime, surašytame peržiūrėjus kratos metu darytą vaizdo įrašą, nurodyta, kad jame matoma kaip P. P. parodo kur jis paslėpė 10 000 Eur, sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kasos pajamų orderį (t. 2, b. l. 199).

18. Aplinkybė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje nebuvo nurodyti ir M. K. leidžiami pasirašyti dokumentai, neturi įtakos nutarties teisėtumui. Pokalbiuose tarp M. K., T. T. bei P. P., įrašytuose atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 2, b. l. 131-143, 144-154), buvo kalbama apie dokumentų pasirašymą, tačiau konkretūs dokumentai, kurie bus pasirašomi, šios nutarties priėmimo metu nebuvo žinomi.

19. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Vanyan prieš Rusiją ir kt.). Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos gavusios duomenų apie galimai daromus nusikalstamus veiksmus turi pareigą imtis įstatymuose nustatytų priemonių, patikrinti, atskleisti ir išaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Būtina pažymėti ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis (2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tuomet, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-338-511/2017 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija privataus asmens (M. K.) įrašus, kurių pagrindu surašyti apžiūros protokolai (t. 5, b. l. 22-25, 60-66) pripažįsta tinkamais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šie įrodymai būtų gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantų argumentams, kad M. K. provokavo P. P. padaryti nusikalstamus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio padarymo nuteistas P. P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, dar iki M. K. kreipiantis į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyrių. Nagrinėjamoje byloje atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo tik prisijungta prie galimai daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad P. P., priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tiek privačių pokalbių metu, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje numatytus neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Be to, prieš P. P. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, taip pat jis turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. M. K. mobiliuoju telefonu darytame garso įraše užfiksuota, jog T. T. M. K. nurodo, kad „<...> P., siūlo, <...>, sutariam kažkokią kompensaciją man, <...> P. siūlo ant tavo mamos kelt tuos A.“, šio pokalbio metu M. K. nurodo, kad T. T. kartu su bankroto administratoriumi „jį stumia į kampą“, kad tai panašu į šantažą, taip pat, kad jaučia spaudimą tiek iš T. T., tiek iš P. P. (t. 5, b. l. 60-66). Garso įrašymo įranga užfiksuotas pokalbis tarp T. T. ir M. K., kurio metu T. T. nurodo, kad P. P. pasakė, jog M. K. sutinka sumokėti, o P. P. nori sau „mažiausiai dvidešimt trisdešimt“, taip pat, kad pardavus pastatus A. „atmetus P. kąsnį“ bei T. T. skolą, likę pinigai būtų M. K.. Taip pat T. T. nurodo, jog „<...> aš atgaunu dalį skolos, <...> P. aš nusmaugiu iki dvidešimt, <...> daugių daugiausia, kad jis ten nesvaigtų apie trisdešimt, <...> žinai kaip galim padaryt, pas mane gali būt pinigai, jisai manimi pasitiki, nes yra ne kartą buvę tokių reikalų. Tu man paduodi jo dalį, aš va, matai P., kol nėra sutvarkyta, aš tau jų neatiduosiu, <...> P. jo kąsnis reikalingas“ (t. 2, b. l. 117-130). Nors iš pokalbių turimo galima spręsti, kad ir pats M. K. išsako norą susitvarkyti problemas dėl skolos T. T., tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai apie paties M. K. siūlymą duoti kyšį ar provokavimą padaryti nusikalstamą veiką. Taikant neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemones užfiksuoti duomenys paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis nespaudė ir neįtikinėjo M. K.. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad T. T. nurodo M. K. apie P. P. ketinimus reikšti ieškinį J. K. dėl esą nepagrįsto praturtėjimo, taip pat kalbama apie baudžiamojoje byloje M. K. pareikštą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 117-130). Pokalbio, vykusio P. P. darbovietėje, metu P. P. aiškinosi sumą, kurią M. K. gali sumokėti už „to dalyko sutvarkymą“, šio pokalbio metu P. P. nurodė ir tai, kad „bus taikos sutartis“ (t. 2, b. l. 131-143). Nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei šiuos veiksmus atlikusio asmens – liudytojo M. K. – elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad taikyti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nevaržė P. P. laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. K. atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, laikėsi BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš byloje esančio supažindinimo su nutartimi atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus protokolo, asmuo (M. K.), kuriam leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo įspėtas neperžengti nustatytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo ribų, taip pat informuotas apie draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 109). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir tai, jog iš byloje užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad būtent P. P. iniciatyva susitikimų su T. T. ir M. K. metu buvo laikomasi konspiracijos, reikalaujama palikti mobiliuosius telefonus kitoje patalpoje. Prieš susitikimą su P. P. T. T. nurodė M. K. „<...> žmogus bijosi“, „mes nueisim į tokį koridoriuką, kur jie šnekasi“ (t. 2, b. l. 131-143). Liudytojas T. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog prieš susitikimus su P. P. šis liepdavo palikti telefonus. Akivaizdu, jog veikdamas teisėtai ir nepažeidinėdamas įstatymų P. P. nesibaimintų, kad kažkas gali išgirsti ar pasiklausyti jo ir M. K. bei T. T. pokalbių. Toks P. P. elgesys neatitinka jo aiškinimo, jog buvo bendraujama tik dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų perleidimo sutarčių bei taikos sutarties sudarymo, o atskleidžia nusikalstamą piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmų procesą.

21. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. T. tvirtino, jog jis tik norėjo atgauti iš M. K. dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintus pinigus – 30 000 Eur. Sužinojęs apie bendrovei iškeltą bankroto bylą kreipėsi į bankroto administratorių P. P., kuris galėtų patarti kaip atgauti skolą. Skolos grąžinimo mechanizmą sugalvojo P. P., nurodė, jog skolą galima atgauti pasirašant reikalavimo perleidimo sutartis ir tokią informaciją jis (T. T.) perdavė M. K.. Pasirašant P. P. parengtas sutartis, jų tekstas nebuvo derintas su juo (T. T.), nes jis pasitikėjo P. P.. Be to, liudytojas parodė, kad nesuprato, jog susitarimai tarp M. K. ir P. P. neteisėti. 2017 m. birželio 6 d. susitikimo metu M. K. padavė 45 000 Eur, iš jų 30 000 Eur buvo skirta skolai jam (T. T.) grąžinti (t. 1, b. l. 179-182, 185-187, t. 2, b. l. 6-8, 11-14, t. 8, b. l. 82-91).

22. Liudytojas M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. T. T. norėjo atgauti skolą. Vieno iš susitikimų metu T. T. nurodė, kad jis (M. K.) turi ir dar turės problemų, tačiau jas gali lengvai išspręsti, nes P. P. yra sukalbamas žmogus. Telefoninio pokalbio su P. P. metu šis kalbėjo apie jo (M. K.) motinai priklausančių patalpų pagerinimą dėl kurio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, jis tai suprato kaip kyšio reikalavimą, kad bankroto administratorius nesikreiptų į teismą su ieškiniu dėl esą padarytos žalos bendrovei, o taip pat, kad nekeltų klausimo dėl galimo J. K. neteisėto praturtėjimo. Bendraujant su T. T. šis perduodavo P. P. reikalavimus, kalbėjo apie reikalaujamą pinigų sumą – 40 000 Eur. Pagal P. P. paruoštas sutartis jis (M. K.) suprato, jog pinigus sumokėjo tam, kad nebūtų reiškiami reikalavimai dėl jo mamos J. K. neteisėto praturtėjimo, buvo pasirašyta reikalavimo teisės pirkimo ir taikos sutartys (t. 1, b. l. 75-78, 80-82, 85-87, 94-97, t. 8, b. l. 156-160).

23. Iš byloje esančių M. K., T. T. ir P. P. pokalbių turinio analizės matyti, kad pokalbių turinys atitinka liudytojo M. K. parodymus. Įvertinus visą šių asmenų tarpusavio pokalbių kontekstą, akivaizdu, kad pokalbiuose minimos sumos bei reikalingos sudaryti sutartys neabejotinai siejamos su iš M. K. reikalaujama sumokėti pinigų suma už tai, kad ateityje jam nekiltų problemų, susijusių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto eiga.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekyla abejonių, jog P. P., siekdamas asmeninės naudos, o taip pat ketindamas padėti T. T. susigrąžinti skolą, tyčia panaudojo jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus priešingai tarnybos interesams ir padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. P. P., dirbdamas bankroto administratoriumi, išmanydamas bankroto procedūras, žinodamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos duomenis, turėdamas informaciją apie M. K. veiklą, įtikinėjo M. K., jog sumokėjus reikalaujamą sumą jam (P. P.) ir T. T. bei pasirašius reikalavimo perleidimo bei taikos sutartis, jam (M. K.) ateityje nebus reiškiami kiti reikalavimai, susiję su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu nepaisė kitų kreditorių interesų. Tokiu būdu P. P. sumenkino bankroto administratoriaus vardą ir padarė didelę neturtinę žala BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės kreditoriams.

25. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog P. P., eidamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareigas, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudodamas turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams ir taip veikdamas priešingai tarnybos interesams, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, reikalaujantį ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktus, reikalaujančius būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, 11 straipsnio 6 dalies nuostatą, imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams. Priešingai nei teigia apeliantai, nuteistojo P. P. padaryta nusikalstama veika siekiant gauti turtinės bei kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T., kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir jo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes šiais jo veiksmais padaryta didelė neturtinė žala. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Taikant BK 228 straipsnį žala pripažįstama ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-64-139/2016, 2K-189-1073/2019 ir kt.). Šiuo atveju akivaizdu, kad P. P. nepaisydamas kitų kreditorių interesų, kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės, išskirdamas tik vieną iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių, sumenkino pasitikėjimą bankroto administratoriumi. Tokiais veiksmais, kuriuos P. P. atliko būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeisdamas iš teisės aktų jam kylančias pareigas, iškraipė bankroto administratoriaus veiklos esmę ir turinį, diskreditavo bankroto administratoriaus vardą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, padarė didelę neturtinę žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės kreditoriams. `

26. Surinktų duomenų, kuruos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti išvadą, kad P. P. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra kad P. P. siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudodamas turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir jo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. P. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. P. P. veiksmuose yra nustatyti būtinieji šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Nustatyta, kad P. P. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti.

27. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019 ir kt.). Tuo atveju, kai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Tačiau didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės ar neturtinės žalos požymiui.

28. Pirmosios instancijos teismas P. P. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl netikrų dokumentų pagaminimo, t. y. P. P. parengė ir atspausdindamas pagamino: 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) perleidžia T. T. kreditorinį 16 988,59 Eur reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 189); 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. mama J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas T. T. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-05 sutartį ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 98); 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą sumoka 30 000 Eur (t. 1, b. l. 99); 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto 60 773,86 Eur civilinio ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimą J. K. (t. 1, b. l. 101).

29. Taigi T. T. iš M. K. gavo 30 000 Eur pasirašius 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia T. T. 16 988,59 Eur kreditorinį reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą sumoka 30 000 Eur. P. P. iš M. K. gavo 15 000 Eur, kai suklastojęs M. D. parašą pasirašė 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje bei perleisti šį reikalavimą J. K.. Dokumento - 2017 m. birželio 5 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia T. T. 16 988,59 Eur kreditorinį reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, be to šis dokumentas pasirašytas ne sutartyje nurodyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. T., o T. T.. Dokumentuose - 2017 m. birželio 6 d. sutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“; 2017 m. birželio 6 d. susitarime prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą sumoka 30 000 Eur, 2017 m. birželio 6 d. sutartyje dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio M. K. bei perleisti šį reikalavimą J. K. – pateikta informacija apie J. K. dalyvavimą šiuose sandoriuose, nors P. P. buvo žinoma, kad J. K. juose nedalyvauja. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. D. kreipėsi į J. K. ir informavo apie 2017 m. birželio 6 d. sudarytą sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei taikos sutarties sudarymą (t. 3, b. l. 101), priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį akceptavo. Liudytojo M. D. parodymai (t. 8, b. l. 114-120) patvirtina, kad P. P. sutarties sąlygų su juo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nederino. Kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 102) jis nepasirašė, kvitas su tokiu identifikaciniu numeriu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, be to jis nebuvo davęs įgaliojimo pasirašyti tokią sutartį. P. P. nėra tiesiogiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nėra buvęs akcininku, jo ryšiai su šia bendrove liudytojui nėra žinomi (t. 8, b. l. 114-120). Liudytoja J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog buvo gavusi laišką su prašymu patvirtinti dokumentus, susijusius su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į laišką neatsakė (t. 1, b. l. 126-127). Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad P. P. tyčia buvo nukreipta į piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis), o jo veiksmai pagaminant netikrus dokumentus buvo tik priemonė pirmiau minėtam tikslui pasiekti.

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais, jog sandoriai įvyko ir juose nurodytos aplinkybės yra tikros, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius T. T. tarėsi su advokatu dėl reikalavimo teisės perleidimo. Iš liudytojo E. D. parodymų matyti, kad T. T. jam sakė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo pirkimą ir vėlesnį šios bendrovės bei savo kreditorinių reikalavimų perleidimą (t. 8, b. l. 114-120), tačiau ši aplinkybė tik parodo, kad T. T. dėl skolos atgavimo buvo bendravęs su bankroto administratoriumi P. P. ir advokatui E. D. tik pateikė informaciją apie galimai ateityje įvyksiančius sandorius. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai tvirtina, jog T. T. ir advokato E. D. tarpusavio pokalbiai bei susirašinėjimas sudaro advokato ir kliento paslaptį, nes tarp T. T. ir advokato E. D. nebuvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis.

31. Nagrinėjamu atveju tik P. P. veiksmais buvo sudarytos galimybės pasirašyti sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei J. K. ir T. T.. Pagamindamas dokumentus, kuriuose nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, P. P. siekė savanaudiškų tikslų, sudarė galimybę piktnaudžiauti pareigomis, siekiant asmeninės turtinės ir kitokios asmeninės naudos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tokiais P. P. veiksmais buvo padaryta didelės neturtinės žalos. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai sprendė, jog P. P. nepadarė didelės turtinės žalos, nes pinigai (30 000 Eur), kurie buvo perduoti T. T. nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad P. P. nusikalstamais veiksmais nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių – didelės neturtinės žalos. Vien tai, kad P. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi padarė didelės neturtinės žalos bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą ir apie didelės neturtinės žalos požymio egzistavimą klastojant dokumentus. Šiuo atveju P. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pagamino netikrus dokumentus, kuriuos siekė panaudoti, tačiau pastarojo tikslo nepasiekė, todėl teigti apie nuteistojo veiksmais padarytą didelę neturtinę žalą nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu P. P. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtį, todėl nuteistojo P. P. įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.

32. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, pripažinus, jog P. P., priėmęs iš M. K. 10 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kėsinosi iššvaistyti šią sumą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

33. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

34. Nagrinėjamu atveju 10 000 Eur, kuriuos P. P. gavo iš M. K. pagal suklastotą 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto 60 773,86 Eur civilinio ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimą J. K., nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis P. P. parodė, jog pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį M. K. arba jo motina sumokėtų 10 000 Eur bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip depozito turėtojai (t. 8, b. l. 167-172). Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose (t. 2, b. l. 117-130, 131-143, 145-154) užfiksuoti M. K., T. T. bei P. P. pokalbiai leidžia daryti išvadą, kad 10 000 Eur, t. y. dalis M. K. sumokėtų pinigų skirti būtent P. P., kurių jis (P. P.) reikalavo, kad M. K. ateityje nebūtų reiškiamas ieškinys dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo bei nekeliami klausimai dėl kitų M. K. skolų. Taigi šių pokalbių turinys leidžia teigti, jog 10 000 Eur suma buvo skirta ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog P. P., elgdamasis teisėtai, turėjo iš M. K. gautus 10 000 Eur įnešti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina, kad ši pinigų suma priklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal suklastotą 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo M. K. duotus 10 000 Eur P. P. kasos pajamų orderiu įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats P. P. aiškino, jog buvo sudarytas ateities sandoris ir tik tuo atveju jei būtų sudarytas realus sandoris, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įsipareigojusi nupirkti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę dėl M. K. pareikšto 60 773,86 Eur civilinio ieškinio. Tai tik patvirtina, kad 2017 m. birželio 6 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo šio turto (piniginių lėšų) savininkė. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. P. nepadarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl jis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

35. Teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu P. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuoja į BK 300 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį P. P. išteisina, todėl spręstinas ir naujos bausmės paskyrimo klausimas.

36. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

37. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, nustatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato bausmę – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. P. už jo įvykdytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis). Pagal teismų praktiką, bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to išplaukia, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-1073/2017).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti neskiriant P. P. laisvės atėmimo bausmės. P. P. įvykdyti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, priskiriami sunkių bei nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), padaryti veikiant tiesiogine tyčia. P. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią P. P. charakterizuojančią medžiagą - anksčiau neteistas (t. 7, b. l. 89), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 7, b. l. 90-91), turi šeimą (augina tris mažamečius vaikus), darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas P. P. paskiriant už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą taip pat skirtina bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija). Įvertinus nuteistojo šeiminę padėtį, jo galimybes įsidarbinti, paskirta bauda privalo būti sumokėta per dvejus metus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria P. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

P. P. veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę ‑100 MGL dydžio 3 766 Eur baudą.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl P. P. paskirtos bausmės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

P. P. nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirti 400 MGL dydžio 15 064 Eur baudą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalis dėl P. P. skirtų bausmių bendrinimo, bausmės atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, P. P. paskirtą baudą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu su bauda, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL dydžio 15 064 Eur baudą

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti P. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d., kas atitinka 4 MGL ir galutinę bausmę skirti 396 MGL dydžio 14 913,36 Eur baudą, įpareigojant baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvejus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.