- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1476-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09986-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18476-1160/2023 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. T. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo R. T. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. T. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui – po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise priskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo 2 525 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 5) padalyti santuokos metu įgytą turtą; 6) nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui BIGBANK AS filialui po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę, atsakovui – jo prigimtinę pavardę; 8) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės atžvilgiu antstolės A. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš ieškovės išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EDS INVEST“ naudai, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad iki kreipimosi į teismą dienos nurodytam kreditoriui buvo tinkamai raštu pranešta apie būsimą bylos iškėlimą teisme bei ieškovės reiškiamo ieškinio dalyką, ir nenurodė, kam lieka prievolė minėtam kreditoriui, šalims nutraukus santuoką.
4. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija.
5. Teismas, padaręs išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, atsisakė priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė V. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pranešimo atsakovui išsiuntimas tik elektroniniu paštu, nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas tuo elektroniniu paštu naudojasi ir pranešimą tikrai gavo, yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo, tačiau ieškovė dėjo visas pastangas, kad atsakovui prašymas dėl privalomosios mediacijos vykdymo būtų įteiktas, todėl ji įgyvendino įstatymo nuostatą ir tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
6.2. Teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovė negalės pašalinti priežasčių, dėl kurių buvo atsisakyta priimti jos ieškinį, kadangi ieškovei nėra žinoma faktinė atsakovo gyvenamoji vieta ir atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos kitu adresu. Taigi, ieškovė ir toliau negalės kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir tokiu būdu negalės pasinaudoti savo konstitucine teise kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis).
6.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį nepagrįstai grindė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2676-560/2022. Iš nurodytoje nutartyje dėstomų aplinkybių matyti, kad gavusi teismo procesinius dokumentus, kita proceso šalis išreiškė norą pasinaudoti mediacija, nes pranešimo apie mediaciją ji negavo. Be to, iš šios nutarties matyti, kad ieškovas žinojo faktinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovei nėra žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, o pats atsakovas neišreiškė realaus pageidavimo pasinaudoti ikiteismine mediacija.
6.4. Ieškovė nežinojo apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą išieškotojos UAB „EDS INVEST” naudai, todėl pripažįsta, kad neįgyvendino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 5 punkte nurodytos pareigos informuoti šį kreditorių apie keliamą bylą dėl santuokos nutraukimo ir neaptarė prievolių šiam kreditoriui vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo. Tačiau, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties formulavimo, šis trūkumas nebuvo savarankišku pagrindu atsisakant priimti ieškovės ieškinį, kadangi pagrindinė ieškinio priėmimo kliūtis buvo neva formalus privalomosios mediacijos (ne)pasinaudojimas. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinio, klausimas dėl kreditoriaus neinformavimo bei prievolių kreditoriui vykdymo aptarimo spręstinas ieškinio trūkumų šalinimo instituto pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 2023 m. liepos 18 d. ginčo šalies prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, 2023 m. rugsėjo 22 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-8510 apie asmens duomenis.
9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
10. Atsižvelgiant į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir vertinti juos ta apimtimi, kiek tai yra reikalinga teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui.
Dėl ginčo esmės
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
16. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
17. Skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį, nurodant, jog mediacijos procedūra nebuvo pasinaudota tinkamai, nes ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama vykdyti mediaciją šeimos ginče dėl V. T. ir R. T. santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, tame tarpe susijusių ir su nepilnamečiu šalių sūnumi (2023 m. liepos 18 d. ginčo šalies prašymas vykdyti privalomąją mediaciją; 2023 m. rugsėjo 12 d. atskirojo skundo Nr. DOK-109136 priedas). Ieškovė prašyme nurodė atsakovą ir jo elektroninio pašto adresą, telefono numerį, Facebook paskyros duomenis, taip pat nurodė, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas jai nėra žinomas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2023 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. (11.7Mr)(M-P-4701)MPA-09650 dėl privalomosios mediacijos (2023 m. rugsėjo 15 d. ieškinio Nr. CBP-14711 priedas) matyti, kad Tarnyba 2023 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą, pranešimą išsiųsdama elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), pranešime nurodydama, kad atsakovas per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateiktų Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies atsakymas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog R. T. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, t y. kreipėsi į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, prašyme nurodė atsakovą, jo telefono numerį ir el. paštą, o tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsakovui pranešimą apie gautą prašymą dėl privalomosios mediacijos taikymo išsiuntė tik el. paštu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui vertinti, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes, kaip minėta, ne ieškovė informuoja kitą ginčo šalį apie privalomąją mediaciją, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavęs Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įstatyme įtvirtinta pareiga pasinaudoti privalomąja mediacija yra įvykdyta.
20. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovas nežinojo apie jam siūlomą galimybę pasinaudoti mediacijos procesu arba dabar jau nori ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.
21. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Šeimos bylų, tarp jų ir dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyrius. Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka (CK 3.62 straipsnio 1 dalis). CPK 382 straipsnio 5 punktas numato, kad be bendrų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad iki kreipimosi į teismą dienos kreditorei UAB „EDS INVEST“ buvo tinkamai raštu pranešta apie būsimą bylos iškėlimą teisme bei ieškovės reiškiamo ieškinio dalyką, taip pat teismui nepateikė ir ieškinyje nenurodė, kam lieka prievolė šiai kreditorei šalims nutraukus santuoką, ieškinį atsisakė priimti ir dėl šios priežasties.
23. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad nežinojo apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą šios kreditorės naudai, todėl sutinka, jog kreditorei nepranešė apie keliamą bylą dėl santuokos nutraukimo, tačiau, apeliantės nuomone, klausimas dėl kreditoriaus neinformavimo bei prievolių kreditoriui vykdymo aptarimo turėjo būti sprendžiamas per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakant priimti ieškinį.
24. Kaip jau nurodyta, CPK 382 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Taigi, tiek pagal CK, tiek pagal CPK reglamentavimą, ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turi nurodyti tik jam žinomus kreditorius.
25. Kaip jau apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs šioje nutartyje, ieškiniams dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, be bendrųjų CPK numatytų turinio reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 382 straipsnio reikalavimų, nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o ne atsisakyti priimti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog ieškinį nepagrįstai atsisakyta priimti ir šiuo pagrindu.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas – Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.