- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2448-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35345-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- G. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. P. (P.) ir atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo priteisimo nedarbingam dėl neįgalumo pilnamečiam vaikui, trečiasis asmuo byloje – G. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti jam išlaikymą iš atsakovo po 320 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., o dėl išlaikymo po 2021 m. birželio 30 d. teismo prašė spręsti savo nuožiūra. Nurodė, jog atsakovas yra jo tėvas. Ieškovas stokoja lėšų sumokėti už studijas (duomenys neskelbtini), pragyvenimui, paskolos, paimtos studijoms apmokėti, grąžinimui. Ieškovas pajamų, turto neturi, dirbti dėl sveikatos būklės negali. Ieškovui esant nepilnamečiui iki 2061 m. balandžio 14 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat nustatytas 10 proc. darbingumo lygis. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalį atsakovas privalo teikti ieškovui išlaikymą.
2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog neturi turto, gauna palyginti nedidelį darbo užmokestį. Atsakovas po 3,5 metų bus senatvės pensinio amžiaus, šiuo metu turi išlaidų sveikatos poreikių tenkinimui. Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas išvadoje nurodė, jog neatmetama galimybė, kad ieškovas, atsižvelgiant į nustatytą faktinį neįgalumą ir darbingumą, galės dirbti pagal įsigytą išsilavinimą. Todėl ieškovas turi įrodyti, kad išnaudojo visas galimybes pats save išlaikyti. Ieškovo faktinis darbingumas yra didesnis nei 10 procentų. Atsakovas teikė pilnamečiui ieškovui teismo nustatyto dydžio išlaikymą, kol šis įgijo pirmą aukštąjį išsilavinimą, studijuodamas (duomenys neskelbtini). Atsakovas daugiau remti ieškovo neturi galimybių.
3. Trečiasis asmuo, G. D. (ieškovo motina), su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. P. iš atsakovo V. P. kas mėnesį 80 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Panaikino teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai. Išaiškino šalims, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, abi ar viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Priteisė ieškovui J. P. iš atsakovo V. P. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo J. P. 5,9 Eur, o iš atsakovo V. P. 9,84 Eur į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, jog ieškovas, nuo gimimo turi sveikatos problemų, nuo 1997 m. jam nustatytas invalidumas. Nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 15 d., vėlesniais sprendimais – iki 2061 m. balandžio 14 d. ieškovui nustatytas 10 proc. darbingumo lygis ir specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, yra pažymėjęs kad taikant šią teisės normą, svarbu nustatyti, koks asmuo yra laikomas nedarbingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).
6. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rėmėsi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, konkrečiai tuo metu (2016 m. vasario 16 d.) galiojusio įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamu darbingumo lygio nustatymu, nurodė, kad pagal įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formulavo tokią CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino, kad nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis nesuteikia asmeniui teisės gauti paramą (išlaikymą).
7. Šiuo metu galiojanti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija nenustato, kiek procentų darbingumo turintis asmuo laikomas nedarbingu. Įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintos vertinamojo pobūdžio nuostatos: darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (20 straipsnio 4 dalis). Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais (20 straipsnio 5 dalis). Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su Sveikatos apsaugos ministru (Įstatymo 20 straipsnio 9 punktas). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintame apraše (2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179, su vėlesniais pakeitimais) išskiriami asmenys, kurių darbingumas yra 0-55 procentai, ir asmenys, kurių darbingumas yra 60 ir daugiau procentų (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 17.1, 17.4 punktai).
8. Teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuluota taisykle, atsižvelgdamas taip pat ir į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) studijuoja ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) magistro laipsnį pagal tą pačią programą ir tvarką kaip ir kiti studentai, jam speciali palengvinta tvarka netaikoma. Paskaitose greitai pavargsta, sėdint pradeda skaudėti nugarą. Skaityti gali, tačiau rengiant rašto darbus, jam padeda motina. Vykstančiam į studijas viešuoju transportu ieškovui, turinčiam regėjimo negalią, autobuso numerius padeda pamatyti kartu vykstanti bendramokslė. 2017 m. gegužės 5 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodyta, kad ieškovo (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovo kasdienis funkcionavimas įvertintas pakankamai aukštu balu.
9. Ieškovas neteikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos patvirtintos formos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei pažymos dėl darbingumo lygio, kurios išduodamos asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, remiantis Aprašo 17.1 punktu. Šiuose dokumentuose yra pasisakoma dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuriomis gali dirbti dalinį darbingumą turintis asmuo. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad neatmetama galimybė kad ieškovas, atsižvelgiant į nustatytą faktinį neįgalumą ir darbingumą, galės dirbti pagal įsigytą išsilavinimą. Byloje taip pat yra pažymėjimo, liudijančio, kad ieškovui nuo 2007 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 11 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kopija. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikystėje ieškovas buvo pakankamai guvus ir besiorientuojantis aplinkoje vaikas.
10. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas negali dirbti visiškai jokio darbo. Darbingumo lygis nustatomas, įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Ieškovo pateiktos 2014 m. balandžio 14 d. darbingumo lygio pažyma, 2015 m. balandžio 15 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. pažymėjimai patvirtina, kad ieškovo darbingumo lygis yra 10 procentų, šiuose dokumentuose yra įrašas „nedarbingas“. Ekspertas konstatavo, kad faktinis ieškovo darbingumo lygis ir jo trukmė atitinka ieškovo medicininiuose dokumentuose nurodytą darbingumą ir jo trukmę, nes (duomenys neskelbtini) ir pagal nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus bazinio darbingumo procentus tai atitinka nuo 20 iki 0 procentų darbingumą. Teismas pripažino, kad pagal šiuos dokumentus ieškovas de jure gali būti laikomas nedarbingu. Todėl ieškovui pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį gali būti priteistas išlaikymas.
11. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, mokama 2,08 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos neįgalumo pensija. Šalpos pensijų bazės dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 132 Eur (Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1334). Ieškovas nurodė, kad per mėnesį gauna apie 380 Eur dydžio neįgalumo pašalpą. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad: 1) ieškovas be savo tėvų, nurodė turintis jį finansiškai remiančią senelę; 2) ieškovas gauna neįgalumo pašalpą (šalpos neįgalumo pensiją); 3) ieškovas nurodo, kad baigęs (studijas) studijas ketina dirbti (duomenys neskelbtini) darbą, taigi neatmeta galimybės dirbti, o į teismą dėl išlaikymo kreipiasi, nes ypač stokoja lėšų pragyvenimui ir mokesčiui už studijas iki tol, kol baigs universitetą 2021 m. birželio 30 d. Pradiniu ieškiniu ieškovas išlaikymo prašė taip pat tik studijų laikotarpiui, taigi savo subjektyviu vertinimu ieškovas mano baigęs studijas galintis dirbti; 4) atsakovas, iš kurio prašoma išlaikymo, turi sveikatos problemų, gauna apie 700 Eur darbo užmokesčio per mėnesį, neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, patiria išlaidų būsto nuomai; 5) atsakovas yra priešpensijinio amžiaus, senatvės pensijos amžiaus sulauks (duomenys neskelbtini), nuo šio momento de jure bus laikomas nedarbingu dėl senatvės.
12. Teismas vertino, kad proporcingumo ir teisingumo principus atitinka iš atsakovo ieškovui priteistinas kas mėnesį 80 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo sprendimo priėmimo dienos iki (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovas iš viso ieškovui suteiks 2 400 Eur dydžio išlaikymą, kuris iš esmės atitinka ieškovo studijų kainą. Ieškovas įgijęs išsilavinimą galimai galės dirbti pagal specialybę ir taip pats turės galimybę užsidirbti pragyvenimui, tenkinti savo poreikius. Šalims išaiškintina, jog atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, abi ar viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovas J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo paramą periodinėmis išmokomis po 320 Eur per mėnesį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. kai ieškovas baigs studijas. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, dėl paramos sumos dydžio po 2021 m. birželio 30 d. teismas gali spręsti savo nuožiūra. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priimdamas sprendimą, vadovavosi prielaidomis. Teismas nepagrindė, kodėl priteisė tik 80 Eur dydžio periodinį išlaikymą ieškovui, nors teismo 2019 m. sausio 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui buvo priteistas 150 Eur dydžio periodinis išlaikymas. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovui išlaikymą tik iki (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 d. išlaikymas yra priteisiamas iki tol, kol vaikui yra nustatytas nedarbingumas. Ieškovui nagrinėjamoje byloje nedarbingumas nustatytas iki 2061 m. balandžio 14 d.
13.2. Teismas neteisingai įvertino ieškovo pasisakymus apie tai, kad ieškovas baigęs (duomenys neskelbtini) studijas ketina dirbti (duomenys neskelbtini) darbą. Ieškovas minėjo, kad baigęs studijas, norėtų dirbti (duomenys neskelbtini) darbą. Tačiau toks noras nereiškia, kad ieškovas galės dirbti, nes šiuo metu dėl sveikatos ieškovas negali dirbti jokio darbo. Ekspertas išvadoje taip pat nurodė tik galimybę, kad ieškovas galės dirbti pagal įgytą išsilavinimą. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų dokumentų apie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos patvirtintos formos išvadas, kuriose nurodyta, kad ieškovo darbingumas yra tik 10 proc., tai yra jis – nedarbingas. Tokį pat ieškovo darbingumo lygį patvirtino ir byloje paskirta ekspertizė. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė tokių dokumentų.
13.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turi finansiškai jį remiančią senelę. Ieškovas buvo nurodęs, jog jo finansinė padėtis tokia prasta, kad jo senelė turėjo paimti greitąjį kreditą, kad ieškovas su motina galėtų sumokėti skolas už būstui teikiamas komunalines paslaugas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo šalpos pensijos dydis yra didesnis, negu vidutinis. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jo išlaidos viršija pajamas ir kad šeimoje nepakanka lėšų būtiniausiems poreikiams.
13.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas bando įvairiais būdais iškreipti realius faktus, siekdamas sumažinti savo gaunamas pajamas ir dirbtinai padidinti išlaidas. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta buto nuomos sutartimi, kuri nėra tinkamai registruota. Atsakovas teigė, kad gyvena su sugyventine, kurią ir nurodo, kaip nuomotoją. Be to, nuomos sutartyje nurodyta kaina neatitinka rinkos kainų, nuomojamas butas yra toli nuo atsakovo darbovietės, todėl ji galimai yra fiktyvi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pajamas sudaro 700 Eur per mėnesį, nes VSDFV duomenis atsakovo darbo užmokestis sudaro 1 200 Eur.
13.5. Teismas įvertino, kad atsakovas turi sveikatos problemų, bet neatsižvelgė į tai, jog ieškovo išlaidos gydymui yra didesnės nei atsakovo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog priteistos 80 Eur dydžio periodinės išmokos sudarys iš viso 2 400 Eur, kurie iš esmės atitinka ieškovo studijų kainą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už mokslus per 3 metus jis turi sumokėti 3 300 Eur. Be to, kiekvienai mokslo metais ieškovas turi iki rugsėjo 1 d. sumokėti metinę 1 100 Eur kainą. Už studijas. Pagal studijų sutartį negalima mokėti dalimis ar atidėti mokėjimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, negalėdamas sumokėti metinės kainos, turėjo paimti paskolą. Todėl šiuo metu ieškovas turi dar mokėti palūkanas.
14. Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovas pradiniame ieškinyje savo reikalavimą grindė CK 3.192¹ straipsnio nuostatomis, prašydamas priteisti išlaikymą nuo 2018 m. liepos 1 d. iki studijų baigimo 2021 m. birželio 30 d. Vėliau ieškovas patikslino ieškinį ir reikalavimą grindė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Todėl teismas turėjo spręsti ginčą patikslinto ieškinio reikalavimo ribose. Tačiau teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, kuris neatitinka nei CK 3.192¹ straipsnio, nei 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatų.
14.2. Teismas nepagrįstai išlaikymo priteisimą grindžia ieškovo studijų aplinkybėmis ir išlaikymo dydį nustato, atsižvelgdamas į ieškovo išlaidas, skirtas studijų apmokėjimui ir jų laikotarpį. Į šias aplinkybes atsižvelgtina tik sprendžiant išlaikymo klausimą pagal CK 3.192¹ straipsnio nuostatas. Ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas ir byla nutraukta, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1952-558/2016 patvirtino ieškovo ir atsakovo taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo. Šią sutartį atsakovas visiškai įvykdė.
14.3. Ieškovas pateikė diplomo kopiją, patvirtinančią, kad 2018 m. jis baigė (duomenys neskelbtini) ir jam suteiktas (duomenys neskelbtini) kvalifikacinis laipsnis. Todėl ieškovas jau turi pirmąjį aukštąjį išsilavinimą. Pagal CK 3.192¹ straipsnį tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
14.4. Teismas pripažino aplinkybę, jog ieškovas galimai galės dirbti pagal specialybę ir turės galimybę užsidirbti pragyvenimui. Tačiau teismas, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovui. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo. Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus nepilnametystės. Tuo tarpu ieškovas siekia profesinio išsilavinimo ir po studijų baigimo planuoja dirbti. Tokia situacija prieštarauja CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Ekspertas išvadoje taip pat nurodė, kad ieškovas, atsižvelgiant į faktinį neįgalumą ir darbingumą, galės dirbti pagal įsigytą išsilavinimą. Ieškovas jau yra įgijęs pirmą aukštąjį išsilavinimą, pagal kurį gali dirbti.
14.5. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur, už ekspertizę – 650,22 Eur, iš viso – 1 250,22 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas prašė priteisti išlaikymą po 320 Eur per mėnesį, o teismas priteisė tik po 80 Eur, pripažintina, kad atsakovui priteistinos ¾ dalys bylinėjimosi išlaidų, tai yra 937,66 Eur. Taip pat teismas nepasisakė, kaip turi būti įskaitytos pagal teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį atsakovo ieškovui mokėtas išlaikymas po 150 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į ieškovo J. P. apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovo skundas yra prieštaringas ir pažeidžia teisę į išlaikymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus. Ieškovas pradiniame ieškinyje grindė savo reikalavimą CK 3.192¹ straipsnio nuostatomis, tuo tarpu patikslintu ieškiniu reikalavimą grindė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Ieškovo reikalavimas pagal CK 3.192¹ straipsnio nuostatas buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-1952-558/2016, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė 2016 m. kovo 22 d. nutartimi, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį.
15.2. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį išlaikymas pilnamečiam vaikui gali būti priteistas, jeigu jis yra nedarbingas ir jam reikalinga parama. Ieškovas siekia profesinio išsilavinimo ir po studijų planuoja dirbti. Taigi ieškovo reikalavimas prieštarauja CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Eksperto išvadoje nurodyta, jog ieškovas, atsižvelgiant į faktinį neįgalumą ir darbingumą, galės dirbti pagal įgytą išsilavinimą.
16. Atsiliepimu į atsakovo V. P. apeliacinį skundą ieškovas J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas reiškia tapatų ieškinį. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį išlaikymas priteisiamas nedarbingam pilnamečiui vaikui. Ieškovas aplinkybe, jog studijuoja, tik pagrindžia savo ieškinio sumą. Po studijų pabaigimo ieškovas prašo, kad teismas priteistų savo nuožiūra kitą sumą ieškovui, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas greitai bus senatvės pensinio amžiaus. Be to, ieškovas ir šiais mokslo metais turi vėl paimti kreditą, nes negali sumokėti už mokslus, kadangi bylos nagrinėjimas nebaigtas ir teismo sprendimas neįsiteisėjo.
16.2. Atsakovas nepagrįstai remiasi eksperto išvada, kad ieškovas galimai galės dirbti pagal įgytą išsilavinimą. Pats ekspertas nėra įsitikinęs, kad ieškovas galės dirbti pagal specialybę. Ieškovo sveikata kiekvienais metais tik blogėja. Ieškovas visiškai byloje įrodė aplinkybę, kad yra nedarbingas nuo gimimo, neįgalumo dokumentuose vienareikšmiškai parašyta – nedarbingas. Atsakovas nepagrįstai prašo kompensuoti jam 650,22 Eur, sumokėtus už ekspertizę. Atsakovas pats pareiškė reikalavimą dėl ekspertizės skyrimo ir įsipareigojo už ją sumokėti. Taip pat nėra jokio pagrindo kompensuoti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas periodinis 80 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas jo nedarbingam dėl neįgalumo pilnamečiui sūnui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas yra pilnametis, ieškinio padavimo dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovui, būnat nepilnamečiu, nuo 2007 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 11 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b.l. 200). Šiuo metu ieškovas yra nedarbingas, jam nustatytas tik 10 proc. darbingumas nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2061 m. balandžio 14 d. (1 t., b.l. 65). Ieškovas yra baigęs (duomenys neskelbtini), jam suteiktas (duomenys neskelbtini) laipsnis. Studijų metu atsakovas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1952-558/2016 patvirtintą taikos sutartį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. mokėjo ieškovui po 175 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovas nuo 2018 m. studijuoja (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 48-57).
Dėl CK nustatytų pilnamečiam vaikui iš tėvų priteistino išlaikymo pagrindų
19. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
20. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi tokiu atveju, kai vaikas dar būdamas nepilnametis tapo nedarbingas dėl neįgalumo, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės. Kasacinis teismas yra suformavęs CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pradinį ieškinį pateikė dėl išlaikymo jam priteisimo pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas šio ieškinio nepriėmė, o 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškindamas, jog dėl jo išlaikymo iki jis baigs studijas (duomenys neskelbtini) jau buvo su atsakovu sudaryta ir teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1952-558/2016 patvirtinta taikos sutartis. Pašalinęs teismo nustatytus trūkumus, ieškovas prašė priteisti jam išlaikymą abiem CK 192¹ straipsnio 1 dalies ir 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindais, teigdamas, jog turi teisę į išlaikymą pagal abu straipsnius (1 t., b.l. 73-75). Patikslintu ieškiniu ieškovas jau reikalavo išlaikymo priteisimo tik pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2061 m. balandžio 14 d. (1 t., b.l. 151-152). Vėliau, 2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu prašė 320 Eur per mėnesį išlaikymą priteisti iki 2021 m. birželio 30 d., kol ieškovas baigs studijas, o po 2021 m. birželio 30 d. priteisti išlaikymą teismo nuožiūra.
22. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai apibrėžė, jog byloje yra sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi teisę gauti iš atsakovo, savo tėvo, išlaikymą pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, tai yra ieškovui esant nedarbingu dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, jog ginčo dalykas yra ieškovo (ne)darbingumas. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, kuris neatitinka nei CK 3.192¹ straipsnio, nei 3.194 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Priešingai, teismas vertino tik CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytus pagrindus ir tik pagal juos ir priteisė ieškovui išlaikymą.
23. Ieškovo studijų (duomenys neskelbtini) faktas nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas tik siekiant nustatyti, ar ieškovo nedarbingumo lygis yra ir ateityje išliks toks, dėl kurio jam turėtų būtų priteistas išlaikymas. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais medicininiais dokumentais ir teismo medicinos eksperto išvada, pripažino, jog ieškovas de jure gali būti laikomas nedarbingu. Aplinkybę, jog teismas išlaikymą ieškovui priteisė tik pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį patvirtina ir tai, kad išlaikymas buvo priteistas ne iki ieškovo studijų baigimo, o iki tada, kai pats atsakovas sulauks senatvės pensijos amžiaus ir dėl to de jure bus laikomas nedarbingu dėl senatvės.
24. Aplinkybė, jog ieškovas yra įgijęs profesiją ir šiuo metu dar papildomai studijuoja (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas pripažinti jį darbingu ir netaikyti CK 3.194 straipsnio 3 dalies. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog ieškovo darbingumo lygis yra 10 proc., nustatytas nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2061 m. balandžio 14 d. (1 t., b.l. 191). Teismo medicinos eksperto išvadoje nurodyta, jog faktinis ieškovo neįgalumas – tai nuo gimimo nustatyta (duomenys neskelbtini), faktinis ieškovo darbingumo lygis yra 10 proc. iki 2061 m. balandžio 14 d. (2 t., b.l. 22-25).
25. Eksperto teiginys, jog neatmetama galimybė, kad ieškovas, atsižvelgiant į nustatytą faktinį neįgalumą ir darbingumą, galės dirbti darbą pagal įgytą išsilavinimą, yra tik prielaida dėl galimo ieškovo darbingumo ateityje. Tačiau ši prielaida nereiškia, jog šiuo metu ieškovas yra darbingas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokio pobūdžio darbą pagal ieškovo jau įgytą išsilavinimą dirba ar gali dirbti asmenys su 10 proc. darbingumo lygiu, turintys tokius pat sveikatos sutrikimus, kaip ir ieškovas. Todėl pripažintina, kad atsakovas nepagrindė savo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog ieškovas gali dirbti pagal įgytą išsilavinimą (duomenys neskelbtini).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo
26. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu 80 Eur per mėnesį mokamo išlaikymo dydžiu, teigdamas, jog toks dydis yra nustatytas nemotyvuotai, neatsižvelgiant į ieškovo pateiktus duomenis apie jo išlaidas ir gaunamas pajamas, netinkamai įvertinus atsakovo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas ir išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.
27. Ieškovas teigia, jog pateikė visus įrodymus, kad jo išlaidos viršija pajamas, kad šeimoje nepakanka lėšų būtiniausiems poreikiams. Pagal byloje ieškovo pateiktą būtinųjų gyvenimo išlaidų analizę per mėnesį ieškovo pragyvenimo išlaidas sudaro 1 244 Eur (2 t., b.l. 61). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, jos viršija šiuo metu egzistuojantį vidutinį darbo užmokestį šalyje (neto – 817,80 Eur), taip pat ieškovas nėra nurodęs, kurios iš šių išlaidų jam yra visiškai ar iš dalies kompensuojamos. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovo pateikta būtinųjų gyvenimo išlaidų analize vadovautis negalima.
28. Ieškovas prašo priteisti jam 320 Eur dydžio išlaikymą iki 2021 m. birželio 30 d., tai yra iki tol, kol jis pabaigs studijas (duomenys neskelbtini), taip pat teigia, jog visos pirmos instancijos teismo priteistų išlaikymo išmokų sumos (2 400 Eur) nepakaks visai už studijas mokėtinai sumai (3 300 Eur) kompensuoti. Taigi reikalaujamos priteisti išlaikymo sumos dydį ieškovas visų pirma sieja su jo išlaidomis studijoms. Ieškovas jau yra įgijęs pirmąjį išsilavinimą, kurio metu atsakovas jam teikė išlaikymą. Sprendžiant dėl išlaikymo pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį dydžio, vertinamos yra tik išlaidos, būtinos pilnamečio neįgalaus ir dėl to nedarbingo asmens pragyvenimui, tai yra jo būtiniausiems jo poreikiams užtikrinti. Išlaidos studijoms nepriskirtinos prie būtinųjų poreikių pragyvenimui.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam tikrais atvejais, esant pakankamai duomenų, jog neįgalus asmuo, baigęs tam tikrus mokymus, galės dirbti ir bus įdarbintas jo negaliai pritaikytoje darbo vietoje, būtų galima priteisti tokį išlaikymą, kad jis apimtų ir mokestį už tokius mokymus. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas tokių duomenų nepateikė. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas pats nurodė, jog baigęs studijas tik norėtų dirbti, tačiau šiuo metu jo sveikata neleidžia dirbti jokio darbo, o jo būklė tik blogėja. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į ieškovo prašymą priteisti jam 320 Eur dydžio išlaikymą iki jo studijų baigimo, bet sprendė, kokio dydžio išlaikymo suma jam būtų reikalinga iki atsakovas sulauks senatvės pensijos.
30. Ieškovas 2019 m. birželio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu pats pripažino, jog gauna apie 380 Eur dydžio neįgalumo pašalpą per mėnesį. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1334 šalpos pensijų bazės dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 132 Eur. Taigi pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo gaunamos šalpos pensijos dydis viršija vidutinį. Pažymėtina, jog kartu su teismo sprendimu iš atsakovo priteistu 80 Eur išlaikymu ieškovo pajamas sudarys 460 Eur per mėnesį. Taigi ieškovo gaunamos pajamos viršys šiuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą (bruto – 555 Eur, neto – 395,78 Eur). Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismo priteistas išlaikymas iš atsakovo ieškovui yra pakankamas jo pagrindiniams ir būtiniausiems poreikiams patenkinti.
31. Po (duomenys neskelbtini) atsakovas sulauks pensinio amžiaus ir, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jis gauna apie 1 305,25 Eur dydžio darbo užmokestį, tikėtina jog jo pajamas sudarys galima 350 Eur pensija. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas gaus panašaus dydžio pajamas. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovui išlaikymą priteisė tik iki (duomenys neskelbtini), taip pat išaiškindamas šalims galimybę iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio priteisimo (CK 3.201 straipsnis).
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį yra taikomos tik preliminariai įvertinus pareikštame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones priteisto išlaikymo suma, nereiškia, jog galutiniu teismo sprendimu ji turės būti priteisiama ne mažesnė, taip pat, jog laikinųjų apsaugos priemonių metu mokėto išlaikymo suma vėliau turės būti grąžinta ar įskaityta į priteistą išlaikymą, jei bus priteista mažesnė išlaikymo suma.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties
33. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu dėl neteisingai apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra duomenys, jog atsakovas advokatui už teisines paslaugas iš viso sumokėjo 600 Eur (1 t., b.l. 107-108; 164). Tačiau pirmos instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo tik nuo 300 Eur sumos. Taigi atsižvelgiant į CPK 88 straipsnį, 93 straipsnio 1, 2 dalis iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 3/8 atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų arba 225 Eur (600 * 3/8), o pritaikius priešpriešinį užskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 37,50 Eur suma. Taigi pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslintina. Tačiau teismo ekspertizė, kurios rezultatai paneigė atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, buvo paskirta atsakovo prašymu, todėl atsakovo išlaidos už šios ekspertizės atlikimą neatlygintinos iš ieškovo.
36. Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai netenkinami, šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išdėstant ją taip:
Priteisti atsakovui V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. P. (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 euro centų) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,9 Eur (penki eurai 90 cnt), o iš atsakovo V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 9,84 Eur (devyni eurai 84 cnt) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).