Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui G. D., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teismas savo iniciatyva patikrino valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Nagrinėjant bylą buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), turi teisę gauti iš atsakovo, savo tėvo J. P. išlaikymą tuo pagrindu, kad jis yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris ieškovui nepilnamečiui nustatytas.

Remiantis bylos dokumentais, nustatyta, kad ieškovas, nuo gimimo turi sveikatos problemų, nuo 1997 m. jam nustatytas invalidumas. 2017 m. gegužės 5 d. VšĮ Vilniaus raj. centrinės poliklinikos siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodyta, kad pagrindinė diagnozė yra (duomenys neskelbtini), nurodyti kiti sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) (b. T. I, 195 l.). 2018 m. lapkričio 18 d. VšĮ Vilniaus raj. centrinės poliklinikos išraše yra nurodytos tokios diagnozės: (duomenys neskelbtini), kt. (b. T. I, 85 l.). Nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 15 d., vėlesniais sprendimais – iki 2061 m. balandžio 14 d. ieškovui nustatytas 10 proc. darbingumo lygis ir specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. T. I, 65, 85, 195 l.).

Taigi, iš bylos duomenų nustatyta ir tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad neįgalumas ieškovui nustatytas jam esant nepilnamečiui. Ginčo dalykas yra ieškovo (ne)darbingumas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, yra pažymėjęs kad taikant šią teisės normą, svarbu nustatyti, koks asmuo yra laikomas nedarbingu (LAT 2016 m. vasario 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016). Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rėmėsi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, konkrečiai tuo metu (2016 m. vasario 16 d.) galiojusio įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamu darbingumo lygio nustatymu, nurodė, kad pagal įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formulavo tokią CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino, kad nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis nesuteikia asmeniui teisės gauti paramą/išlaikymą.

Šiuo metu galiojanti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcija nenustato, kiek procentų darbingumo turintis asmuo laikomas nedarbingu. Įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintos vertinamojo pobūdžio nuostatos: „Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės“ (20 straipsnio 4 dalis), „Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais“ (20 straipsnio 5 dalis). Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (įstatymo 20 straipsnio 9 punktas). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintame apraše (2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179, su vėlesniais pakeitimais), išskiriami asmenys, kurių darbingumas yra 0-55 procentai, ir asmenys, kurių darbingumas yra 60 ir daugiau procentų (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 17.1, 17.4 punktai).

Todėl kasacinio teismo suformuluota taisykle šioje byloje vadovautinasi atsižvelgiant taip pat ir į pasikeitusį teisinį reguliavimą, šios konkrečios bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, jų visumą.

Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad Kazimiero Simonavičiaus universitete studijuoja ir siekia įgyti teisės magistro laipsnį pagal tą pačią programą ir tvarką kaip ir kiti studentai, jam speciali palengvinta tvarka netaikoma. Nurodė, kad paskaitose greitai pavargsta, sėdint pradeda skaudėti nugarą. Skaityti iš principo gali, tačiau rengiant rašto darbus, kai reikalinga daug skaityti, jam padeda tretysis suinteresuotas asmuo (motina). Vykstant į studijas viešuoju transportu ieškovui, turinčiam regėjimo negalią, autobuso numerius padeda pamatyti kartu vykstanti bendramokslė. Į egzaminus, kai reikia skubėti, ieškovas kartais vyksta taksi. Periodiškai vyksta reabilitacijai į gydymo įstaigas, tuomet jį lydi motina (2019 m. birželio 26 d. posėdžio garso įrašas).

2017 m. gegužės 5 d. VšĮ Vilniaus raj. centrinės poliklinikos siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodyta, kad ieškovo Bartelio (BARTHEL) skalės indeksas – 95 (šiek tiek priklausomas) (b. T. I, 195 l.). Pažymėtina, kad Bartelio indeksas yra sukurtas ir pritaikytas įvertinti pagalbos poreikį asmenims su judėjimo negale. Indeksas sudarytas iš 10 veiksnių, kurie įvertina asmens kasdienį funkcionavimą, kasdienines veiklas, sugebėjimą judėti. Kuo didesnis balų skaičius tuo asmuo savarankiškesnis (vertinamos šios veiklos: maitinimasis, persikėlimas nuo vežimėlio į lovą ir atgal, asmens higienos, sugebėjimas nueiti į tualetą ir iš jo, maudymosi, vaikščiojimo lygiais paviršiais, lipimo/leidimosi laiptais, rengimosi, tuštinimosi bei šlapinimosi kontrolės. Kiekviena veikla įvertinama atskirai priklausomai nuo to kiek asmuo yra reikalingas pagalbos, veiklų balai sumuojami). Taigi, ieškovo kasdienis funkcionavimas įvertintas pakankamai aukštu balu.

Į bylą ieškovas neteikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos patvirtintos formos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei pažymos dėl darbingumo lygio, kurios išduodamos asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, remiantis Aprašo 17.1 punktu. Šiuose dokumentuose yra pasisakoma dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuriomis gali dirbti dalinį darbingumą turintis asmuo. Byloje yra Teismo medicinos gydytojo/eksperto dr. P. P. išvada, kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė kad ieškovas, atsižvelgiant į nustatytą faktinį neįgalumą ir darbingumą, galės dirbti pagal įsigytą išsilavinimą (b. t. II, 22-25 l.).

Byloje taip pat yra pažymėjimo, liudijančio, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 11 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kopija (b. T. I, 200 l.). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikystėje ieškovas buvo pakankamai guvus ir besiorientuojantis aplinkoje vaikas.

Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas negali dirbti visiškai jokio darbo. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

Kita vertus, ieškovas teismui pateikė 2014 m. balandžio 14 d. darbingumo lygio pažymą (b. T. I, 205 l.), 2015 m. balandžio 15 d. pažymėjimą (b, t. I, 187 l.), 2017 m. gegužės 16 d. pažymėjimą (b, t. I, 65, 188 l.), kuriuose nurodyta, kad ieškovo darbingumo lygis yra 10 procentų, šiuose dokumentuose yra įrašas „nedarbingas“. Eksperto 2019 m. balandžio 8-10 d. atlikto tyrimo, remiantis civilinės bylos medžiaga, teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 0136/19 konstatuota, kad faktinis ieško J. P. darbingumo lygis ir jo trukmė atitinka ieškovo medicininiuose dokumentuose nurodytą darbingumą ir jo trukmę, (duomenys neskelbtini) (remiantis 2015 m. kovo 26 d. išrašu) ir pagal nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus bazinio darbingumo procentus tai atitinka nuo 20 iki 0 procentų darbingumą (b. t. II, 22-25 l.). Teismas sprendžia, kad remiantis šiais dokumentais, ieškovas de jure (formaliai teisiškai) gali būti laikomas nedarbingu. Todėl ieškovui gali būti priteistas išlaikymas iš atsakovo, vadovaujantis CPK 3.194 straipsnio 3 dalimi.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, mokama 2,08 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos neįgalumo pensija. Šalpos pensijų bazės dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 132 eurai (Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1334). Ieškovas 2019 m. birželio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad per mėnesį gauna apie 380 Eur dydžio neįgalumo pašalpą (posėdžio garso įrašas, nuo 41 min.). Ieškovas nurodė, kad gaunamų lėšų nepakanka save išlaikyti, o šiuo metu sergant motinai, su kuria gyvena, turi prisidėti ir prie motinos išlaikymo. Šeimoje nepakanka lėšų būtiniausiems poreikiams, būsto paskolai mokėti, ryšio tiekėjas nutraukė paslaugų tiekimą ir pan.

Teismų praktika taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį nėra gausi. Paminėta, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-742-480/2019, kurioje teismas, nurodė, kad pilnamečiui asmeniui nustačius 20 procentų darbingumą išlaikymo priteisimas yra galimas, tačiau šiuo atveju svarstytinas klausimas, ar neįgalus asmuo negauna pakankamai pajamų jo būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio ir trukmės, šioje byloje svarbu įvertinti tai, kad 1) ieškovas be savo tėvų, nurodė turintis jį finansiškai remiančią senelę, 2) ieškovas gauna neįgalumo pašalpą (šalpos neįgalumo pensiją), 3) ieškovas nurodo, kad baigęs teisės studijas ketina dirbti teisinį darbą, taigi neatmeta galimybės dirbti, o į teismą dėl išlaikymo kreipiasi, nes ypač stokoja lėšų pragyvenimui ir mokesčiui už studijas iki kol baigs universitetą 2021 m. birželio 30 d.; pradiniu ieškiniu ieškovas išlaikymo prašė taip pat tik studijų laikotarpiui, taigi savo subjektyviu vertinimu ieškovas mano baigęs studijas galintis dirbti, 4) atsakovas, iš kurio prašoma išlaikymo, turi sveikatos problemų, gauna apie 700 Eur darbo užmokesčio per mėnesį, neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, patiria išlaidų būsto nuomai, 5) atsakovas yra priešpensijinio amžiaus; senatvės pensijos amžiaus, remiantis galiojančiais įstatymais, sulauks 2022 m. lapkričio 6 d., nuo šio momento de jure (formaliai teisiškai) bus laikomas nedarbingu dėl senatvės.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad proporcingumo ir teisingumo principus atitinka iš atsakovo ieškovui priteistinas kas mėnesį 80 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2022 m. lapkričio 6 d. Pažymėtina, kad tokiu būdu atsakovas iš viso ieškovui suteiks 2400 Eur dydžio išlaikymą, kuris iš esmės atitinka ieškovo studijų kainą. Ieškovas įgijęs išsilavinimą galimai galės dirbti pagal specialybę ir taip pats turės galimybę užsidirbti pragyvenimui, tenkinti savo poreikius.

Šalims išaiškintina, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, abi ar viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas priteisti išlaikymą jam esant nedarbingam tenkintas, ir į tai, kad priteista 1/4 prašytos išmokos dydžio, iš atsakovo, remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, priteistina 1/2 + 1/2 * 1/4 = 5/8 ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 187,5 Eur (300 * 5/8).

Iš ieškovo atsakovo naudai atitinkamai priteistina 3/8 atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų arba 112,5 Eur (300 * 3/8).

Atlikus priešpriešinį užskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 75 Eur suma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 15,74 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo priteistina 9,84 Eur, iš ieškovo – 5,9 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį 80 (aštuoniasdešimt) Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki 2022 m. lapkričio 6 d., išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Panaikinti teismo šioje byloje 2019 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nustatyti, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai. Išaiškinti šalims, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, abi ar viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Priteisti ieškovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penki eurai) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,9 Eur (penki eurai 90 cnt), o iš atsakovo V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 9,84 Eur (devyni eurai 84 cnt) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.