- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 1-11-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- A. A., N. B., A. V.
- Advokatai
- Linas Stanislovas Bagdonas
sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vilmai Marčiukaitytei, Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, Melisai Žvirblytei, Santai Golovkaitei,
kaltinamajam N. B., jo gynėjams advokatams Linui Stanislovui Bagdonui ir Gintui Gustaičiui,
A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba A. A. komercijos įmonėje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,
N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB "P.G." direktorius, neteistas, kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį,
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB "P.G." vyr. buhalterė, UAB "S." vyr. buhalterė, neteista, kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji A. A. tyčia organizavo apgaulingą UAB „P.G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)r., toliau - Bendrovė), buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „P.G.“ 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: būdama UAB „P.G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)r., toliau - Bendrovė) direktorė, žinodama, kad pagal 2001-11-03 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515, (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas, BAĮ)) 21 str. ji atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą,
2010 - 2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, neužtikrino ūkinės operacijos dėl gargždo įsigijimo (5 341,13 t + 1 316,80 t iš viso 6 657,93 t) už 515 108,25 Lt (149 186 EUR), įtraukimo į Bendrovės apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB “P.G.” 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis N. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „P.G.“ (toliau – Bendrovė, į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Bendrovės banko sąskaitose, tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės Bendrovės turtą, t.y. pinigines lėšas, o būtent:
laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-02-19, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės prisijungimu (ID(duomenys neskelbtini)), iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, neteisėtai atliko pavedimus į savo asmenines banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią Swedbank AB bei Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią AB Citadele banke, t.y.:
iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-11 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), 2011-02-14 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), 2011-02-17 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-02-18 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-02-19 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), iš viso 210‘000 Lt (60 820,20 EUR);
iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-15 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR); 2011-02-18 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), iš viso 90‘000 Lt (26.065,80 EUR), tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą UAB ,,P.G.“ priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas – 300.000 Lt (86.886 EUR).
Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „P.G.“ (toliau – Bendrovė, į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Bendrovės banko sąskaitose, veikdamas grupėje kartu su Bendrovės vyr. buhaltere A. V., tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės Bendrovės turtą, t.y. pinigines lėšas, o būtent:
nurodė vyr. buhalterei A. V., Bendrovės apskaitos registruose 2011-02-20 apskaityti 646‘111,35 Lt, 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt skolas N. B., kurios nebuvo pagristos jokiais Bendrovės pajamas ir sąnaudas patvirtinančiais dokumentais, po ko, jis (N. B.), laikotarpyje nuo 2011-03-25 iki 2014-09-15, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės prisijungimu (ID(duomenys neskelbtini)), iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke bei pavedimu banke iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Citadele banke, atliko pavedimus į savo asmenines banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią Swedbank AB bei Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią AB Citadele banke, t.y.:
iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-25 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-03-30 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-05-30 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2011-06-29 pervedė 80‘000 Lt (23169,60 EUR), 2011-08-05 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), 2011-09-16 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2011-10-07 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2011-10-26 pervedė 32‘000 Lt (9267,84 EUR), 2011-12-21 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2011-12-23 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2012-05-31 pervedė 35‘000 Lt (10136,70 EUR), 2012-09-13 pervedė 15‘000 Lt (4344,30 EUR), 2012-09-13 pervedė 1182 Lt (342,33 EUR), 2013-06-14 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), 2013-07-15 pervedė 800 Lt (231,70 EUR), 2013-08-13 pervedė 1200 Lt (347,54 EUR), 2013-09-13 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), 2013-10-02 pervedė 1500 Lt (434,43 EUR), 2013-10-21 pervedė 3000 Lt (868,86 EUR), 2013-11-08 pervedė 35‘000 Lt (10136,70 EUR), 2014-03-14 pervedė 1500 Lt (434,43 EUR), 2014-03-14 pervedė 1500 Lt (434,43 EUR), 2014-03-14 pervedė 1800 Lt (521,32 EUR), 2014-06-10 pervedė 1800 Lt (521,32 EUR), 2017-07-15 pervedė 2000 Lt (579,24 EUR), 2014-09-15 pervedė 2000 Lt (579,24 EUR), iš viso 467‘282 Lt (135334,22 EUR);
iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-30 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2011-12-30 pervedė 6000 Lt (1737,72 EUR), 2012-07-13 pervedė 14‘000 Lt (4054,68 EUR), 2012-08-14 pervedė 10‘000 Lt (2896,20 EUR), 2012-09-13 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2012-10-26 pervedė 10‘000 Lt (2896,20 EUR), 2013-08-26 pervedė 2000 Lt (579,24 EUR), 2013-10-02 pervedė 500 Lt (144,81 EUR) , 2013-10-18 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), 2013-11-08 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2013-11-13 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2013-11-15 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2013-12-27 pervedė 3000 Lt (868,86 EUR), 2013-12-17 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), iš viso 167‘500 Lt (48 511,35 EUR);
iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-10 pervedė 35‘000 Lt (10136,70 EUR), tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą UAB ,,P.G.“ priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas – 669.782,00 Lt (193.982,27 EUR).
Be to, kaltinamasis N. B. panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: jis, dirbdamas UAB „P.G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)r., toliau – Rangovas) direktoriaus pavaduotojo pareigose bei būdamas atsakingas už bendrovės pagal 2010-10-14 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta su VĮ V.V.K.D.(į. k. (duomenys neskelbtini), toliau - Užsakovu), pastarajai vykdant projektą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektą) vykdomus sutartyje numatytus darbus, žinodamas, kad Rangovas pagal Sutarties II dalies, konkrečių sąlygų 4 str. 4.26 punktą, „privalo atlikti darbus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Statybos techninius reglamentus, Lietuvos techninius standartus, Statybos taisykles ir techninius reikalavimus, kaip nurodyta sąlygose“ bei Rangovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. „statybinės medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę patvirtinančius sertifikatus“ ir vykdant statybos darbus naudoti sertifikuotas ir kokybes reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas, laikotarpiu nuo 2012-03-26 iki 2014-11-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgauti Užsakovą apie tai, kad vykdant Sutartį UAB ,,P.G.“ naudojo tik sertifikuotos ir įstatymuose keliamus reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas, žinodamas, kad vykdant statybos darbus Rangovas panaudojo nemažiau kaip 6320 (5000 t + 1320 t = 6320 t) tonų nesertifikuotos statybinės medžiagos – gargždo, tačiau turėdamas tikslą tai nuslėpti nuo Užsakovo, Rangovo statybos darbų vadovui K. G., nežinojusiam apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, perdavė žinomai netikrus dokumentus - 2012-09-03 atitikties deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014.09.03 atitikties deklaraciją (duomenys neskelbtini), kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenis apie tai, kad IĮ „K.K.“ ir UAB „K.K.“ deklaruoja, kad gargždas fr. 40/200 mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus, po ko K. G., nežinodamas, kad jam pateikti žinomai netikri dokumentai, šias deklaracijas kartu su Sutarties sąlygose numatyta dokumentacija, tyrime metu, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-11-19 perdavė Užsakovo atsakingiems darbuotojams, tokiu būdu panaudojo netikrą dokumentą.
Kaltinamoji A. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
ji, laikotarpiu nuo 2010-10-01- iki 2014-12-31, būdama UAB „P.G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)r., toliau - Bendrovė) vyr. buhalterė, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 11 str. 1 d. nuostatą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus, įtvirtinančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Bendrovės apskaitos registrų 4 klasėje 2011-02-20 neteisėtai apskaitė 1.290.688,02 Lt ir 63 200,63 Lt skolą N. B., bei 6 klasėje sąnaudų sąskaitoje neteisėtai apskaitė 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt sąnaudas, iš viso 1 353 888,65 Lt (382 113 EUR) sumą, neturėdama apskaitos dokumentų, pagrindžiančių sąnaudų patyrimą, taip pat, neteisėtai UAB „P.G.“ atskaitingam asmeniui N. B. (kuriam buvo sumokėta 646.111,35 Lt + 63 200,63 Lt iš viso 709 311,98 Lt (205 431 EUR) apskaitė nurodyto dydžio Bendrovės skolą, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Įrodymai
Kaltinamoji A. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji yra UAB „P.G.“ direktorė nuo pat sukūrimo, tai yra nuo 2005 metų. Pagrindinė įmonės veikla būdavo prekyba statybinėmis medžiagomis. Paaiškino, jog yra nedidelė akcininkė, turi 4 procentus įmonės akcijų. Pagrindinis akcininkas N. B. nuo tada, kai bendrovė laimėjo konkursą su (duomenys neskelbtini), už tą projektą buvo atsakingas N. B.. Nuo 2006 metų yra pareigybinė instrukcija pasirašyta, kad jis visus tuos dalykus gali daryti. Kaltinamojo tiksliai projekto su vandenimis neprisimena, bet sutarties vertė buvo 12 mln. Tiksliai nieko nesupranta, bet parodė, kad direktoriaus įsakymu už viską - pirkimus, atsiskaitymus, medžiagų ieškojimą buvo atsakingas N. B.. Prie objekto A. A. nė karto nebuvo, nes dirbo savo darbą. Tuo, kuo ją kaltina negalėjo žinoti, nes ji su buhaltere kartą į metus, kartais dažniau susėsdavo prie buhalterinių popierių, sužiūrėdavo, kam įmonė moka pinigus, kas jai sumoka. Šiuo atveju sąskaitos negavo, neišrašė, pinigų nemokėjo ir jiems niekas nemokėjo. Nežinojo, kad toks sandoris įvyko, tik tyrimo metu sužinojo. Iki tyrimo apie tai nieko nežinojo, nieko negali paaiškinti. Dėl kaltinimo N. B. nieko negali pasakyti. Trišalė sutartis yra įtraukta į buhalteriją, apskaityta. Neprisimena tokio sudarymo galimybės, daug laiko praėjo. Kaltinamoji turi savo generatorių, N. B. turi savo generatorių. Jis turėjo galimybę vykdyti atsiskaitymus. Buvo įsakymas, kad jis pilnai atsakingas už objektą. A. A. net išsilavinimo atitinkamo neturi. kiek žino, trišalė sutartis yra apskaitoma. Į objektus nevykdavo, nei karto nėra buvusi. Dokumentų nepasirašinėjo. N. B. pagrindinis akcininkas, jis iniciatorius, atsakingas. UAB „P.G.“ įsakyme parašyta, kad už visus dokumentus, susijusius su tuo objektu buhalterijai pateikia N. B.. Ji su buhaltere negalėjo pamatyti tokių dalykų, kuo yra kaltinama. Sąskaitos nebuvo, jie pinigų už tai nemokėjo ir jiems niekas nemokėjo. Kad būtų viskas švaru, buvo nuspręsta kuriant įmonę, kad pas juos visi atsikaitymai vyks per banką, kad būtų tikrai švaru. Jei atitikdavo pirminiai dokumentai, sueidavo galai. Už viską atsakingas buvo N. B., kas liečia projektą. A. A. parodė, kad ji nieko nesupranta apie tuos dalykus, arba ji išeina iš direktoriaus pareigų, arba jis atsakingas ir viską daro. Jis turėjo ir pareigybinę instrukciją, ir buvo įgaliojimas, jog jis viską daro, visur jo parašai. Kas liečia dokumentus, kuo ją kaltina, ji tik iš tyrėjų sužinojo apie tokį dalyką, nes ji su buhaltere visada metų gale susižiūrėdavo keturis pagrindinius dalykus - kas jiems mokėjo, kam jie mokėjom, kas jiems skolingi ir kam jie skolingi. Jokių dokumentų nebuvo joms pateikta - nei jos už tuos akmenis, kuriais kaltina kažką mokėjo, nei žino, kas išrašė sąskaitą, nei jos išrašė sąskaitą. Sąskaitų fiziškai ji negalėjo matyt. Iš specialisto išvados mato, kad nulis ir negali būti apskaitos. Ją kaltina, jog nulio neapskaitė, kas buhalteriškai yra neįmanoma, bet ji fiziškai negalėjo pamatyti. Parodė, kad buvo direktore, bet jeigu jai nėra pateikta dokumento, tai ji ir nežino, kad toks dokumentas yra pateiktas. Įgaliojimas buvo surašytas N. B., nes jis pagrindinis akcininkas. Faktiškai viską valdė N. B.. Paaiškino, kad ji buvo direktore, bet dirbo su savo medžiagomis. Buvo atsakinga už plytas, trinkeles. Apie projektus nieko nesupranta, ji apie kitus dalykus ir buhalteriją suprantą, bet buhalterijai šitie dokumentai nebuvo net reikalingi, pateikti, ji jų nematė, nežino ir negalėjo žinoti. Įgaliojimas arba pareigybinė instrukcija buvo pateikti tyrėjams, ji dabar jau neatsimena, nes tai buvo 2011 metais. Jos nuomone, ji išrašė įgaliojimą ir pareigybinę instrukciją. Įgaliojimas su jos parašu, bet notaro nepatvirtintas. Pareigybinei instrukcijoje viskas parašyta. Net ir (duomenys neskelbtini) būtų nepriėmę tų dokumentų be jos, jeigu nebūtų buvę tos pareigybinės instrukcijos, būtų reikalavę jos ten visur vaikščioti, o kadangi jiems buvo pateikta, jie irgi turėjo pristatyti.
Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dėl kaltinimo, kuris susijęs su pinigų pasisavinimu, nesutinka, kadangi šiai dienai UAB „P.G.“ jam yra skolinga virš 200 000 eurų. Skola atsiradusi nuo 2011 metų. Parodė, kad jis yra UAB „P.G.“ pagrindinis akcininkas. 2005 metais įkurta UAB „P.G.“, nuo tada dirba direktoriaus pavaduotoju ir yra direktorės paskirtas dirbti direktoriaus pavaduotoju bei atlikti ūkines operacijas pagal pareigybinę instrukciją, kuria remiantis jis pasirašė pirkimą, pasirašė sutartį, pagal kurią buvo vykdomas minimas kaltinamajame akte projektas. Jis buvo paskirtas direktorės įsakymu pilnai kontroliuoti visą tą projektą. Kaltinamajame akte yra minima tik viena sutartis 2010 m. spalio 14 d. Kaltinimas dėl pirmojo epizodo, jog atlikti tam tikri pavedimai į jam priklausiančias sąskaitas, iš viso pervesta 210 000 litų, tai visi tie duomenys, kas yra pateikti, jie pateikti teisingai, jie yra išimti iš buhalterinės apskaitos. Pats tuos pavedimus darė, turėjo elektroninį prisijungimą. Šie pavedimai atlikti remiantis skolos perkėlimo sutartimi. Jei nebūtų atlikti N. B., jie turėtų būti atlikti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. T.. Sutartis sudaryta 2011 metų vasario mėnesį skolos perkėlimo tarp UAB „P.G.“, V. T. ir N. B., pagal kurią įsipareigojimas apmokėti avansinį mokėjimą V. T. buvo perkeltas N. B., o V. T. liko įsipareigojimas atlikti darbus t.y. organizuoti skaldytų akmenų iš (duomenys neskelbtini) atvežimą. Tą įsipareigojimą UAB „P.G.“ turėjo įvykdyti dėl to, kad UAB „P.G.“ buvo reikalingi akmenys. Medžiagų užsakymas turėjo būti iš anksto. Pagal pirminius N. B. skaičiavimus jų turėjo būti apie 1000 vagonų. Iš pradžių su „S.“ buvo sutartis sudaryta, akmenų negalėjo gauti. Kaltinamasis žinodamas tą žmogų klausė, ar gali suorganizuoti, kad tie akmenys atvažiuotų. Įmonė pasirašė su juo sutartį 2011 metų sausio mėnesį. Pagal tą sutartį jis paprašė sumokėti avansą apie 2 mlrd. (duomenys neskelbtini). Tuos pinigus turėjo, jie buvo gavę, kaip avansinį mokėjimą, pagal projektą. N. B. pamatė didžiulę riziką mokėti tuos pinigus kaip avansą, nes jei būtų atsitikę taip, kad akmenys neatvažiuotų, ar pinigai dingtų, tai biudžetiniai pinigai, Europos Sąjungos pinigai, kurie būtų išleisti neaišku kam ir nebūtų kaip pasiteisinti ir paaiškinti. Todėl jie su juo sutarė, kad N. B. įsipareigoju asmeniškai jam sumokėti, o jis tuos akmenis atveš. Sutarė laiką iki kada turi būti apmokėta ir dėl to padarė skolos perkėlimo sutartį tam, kad įmonė mokėtų N. B., o tada jis su juo atsiskaitytų. Tuo metu N. B. turėjo įmonės akcijas. Kaip fizinis asmuo jis gali ir kitais būdais atsiskaityti, jis gali atidirbti. Čia buvo vienintelė galimybė. Tuo metu tokio dydžio turto neturėjo. Rizika mažėja, nes iki tol, kol akmenys atvažiuoja į objektą, turėjo praeiti pusė metų ir sumokėti avansą ir laukti rizikinga. Jis pamatė, kad taip yra geriau. Pagal sutartį, kurią pasirašė bendrovė ir (duomenys neskelbtini) , jie turėjo sumokėti apie pusė sumos avanso. Tos sumos nenorėjo į (duomenys neskelbtini) paleisti. Tuos pinigus būtų gavęs iš bendrovės. Paslaugos bendrovei nebūtų teikiamos, jei nebūtų skolos perkėlimo sutarties, nes bendrovė nemokėtų (duomenys neskelbtini) , nes tai yra didžiulė rizika ir laukti pusę metų ar daugiau. Jis net nepradėtų vykdyti įsipareigojimų, jei nebūtų garantuotas, kad jam sumokės arba sumokės įmonė avansą arba kažkas už tą įmonės avansą garantuos. Dėl skolos perkėlimo sutarties jie taip susitarė, nes jis kitaip negalėjo pasielgti. Pirminiame variante turėjo būti apie 1000 vagonų tos skaldos, nes tai didžiuliai pinigai. Pinigai nebuvo prašomi avansu į (duomenys neskelbtini) , jie buvo mokami į N. B. sąskaitą. Pasirašė aktą po pusės metų, kad jis atvežė nustatytą kiekį skaldos, tokiu būdu galėjo įgyvendinti tą sutartį. Skolos perkėlimo sutartį, kada jis atvežė tuos akmenis, UAB „P.G.“ neturėjo pretenzijų, kadangi skolą įsipareigojo sumokėti N. B.. Jis aktą pridavimo darbų atidavė. UAB „P.G.“ jam neturi ir jis UAB „P.G.“ neturi pretenzijų. N. B. su juo susitarė, kad iki 2016 metų jis jam dalimis apmokės, bet jis po šiai dienai negali apmokėti, dėl to kada yra įvilktas ne į šitą teisminį tyrimą, yra daugiau įvairių aplinkybių. Įmonė tuos pinigus tiesiog pravalgė. Tie pinigai, kurie buvo perves, kurie minimi kaltinime, iš dalies sumokėti (duomenys neskelbtini) . Šiai dienai patvirtinimų įrodančių tai pateikti negali, pirmas dalykas yra valiutų skirtumai, jie sandorį turi uždaryti pilnai, iki galo. Jie dabar yra derybų procese, jie dabar turi dukterinę įmonę (duomenys neskelbtini) , kur jis direktoriumi paskirtas. Įmonę atidarė 2012 metais. Tie pinigai yra pervesti N. B.. Pinigai pervesti į jo sąskaitą, kad galėtų toliau įvykdyti įsipareigojimą pagal skolos perkėlimo sutartį V. T.. 300 000 litų kol kas nėra, V. T. šiuo atveju pretenzijų jam nereiškia. Pinigai išleisti šiai dienai. N. B. pagal skolos perkėlimo sutartį lėšas gavo, kas yra jo santykis su (duomenys neskelbtini) . Jo sąskaitoje pinigų nėra už tai, kad jie panaudoti iš dalies skaldos vežimui. Įrodymų pateikti negali, kadangi (duomenys neskelbtini) vežė skaldą. Galės pateikti įrodymą, kada bendrovė su N. B. iki galo atsikaitys ir jis galės pilnai atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) UAB „P.G.“ nepasitikėjo, jis su (duomenys neskelbtini) susitarė, kad atsiskaitys. Tie pinigai yra sumokėti už vežtą skaldą, tik nėra dokumentiškai sutvarkyti. Geriau yra su fiziniu asmeniu tartis, tada būtų kaltinama UAB „P.G.“, kad atidavė pinigus (duomenys neskelbtini) ir neturi jokių patvirtinančių dokumentų. Jeigu tą sumą būtų gavęs kaip atskaitingas asmuo, jei ta suma N. B. nebūtų sumokėta, tada privalomai būtų (duomenys neskelbtini) sumokėta. Tiesiog būtų neįvykęs sandoris. Pinigai yra paduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui organizuoti tą veiklą. Rašytinių įrodymų neturi, N. B. grynais pinigais sumokėjo. Atsiskaitymas įvairiai būdavo, prašydavo V. T., kad jo žmonėms atvažiavus, paduotų pinigus. Jam buvo svarbu, kad akmenys atvažiuotų. Jiems du metus užvilkino projektą, per tą laiką pravalgė nemažai pinigų, reikėjo techniką laikyti, reikėjo žmones laikyti. (duomenys neskelbtini) šiaip sau niekas nevyksta, Lietuvoje gali sudaryti sutartį, ją galbūt kažkas įgyvendins ir vykdys, o (duomenys neskelbtini) jei sudarai sutartį, gali kažko nebūti, atsiranda prastovos, muitinėje gali patikrinimai iškilti. Daug rizikos, kurios N. B., kaip įmonės akcininkui, suvaldyti nerealu. Įmonei apskaityti tokių dalykų neišeina. Svarbiausias dalykas yra ne jis, kaip fizinis asmuo, o jis, kaip įmonės akcininkas, atsakingas už pinigus, esančius įmonėje. Šiuo atveju turėjo įmonę apsaugoti, jam reikėjo apsaugoti įmonę, neišleisti pinigų, kol neturės atliktos paslaugos, tuos akmenis gauti. (duomenys neskelbtini) siekis apsisaugoti buvo tame, kad jis norėjo avansą gauti. Apie 2 mln. litų avansas turėjo būti sumokėtas. Kiek mažiau buvo pervesta į N. B. sąskaitą, apie 1 mln. litų. Kad buvo atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) , rašytinių įrodymų neturi, pateiks įrodymus tada, kada su N. B. iki galo bus atsiskaityta ir jis galėsi su (duomenys neskelbtini) atsiskaityti. Yra deklaravimų, valiutų skirtumų klausimai. Po viso šito, kada jie taip susitarė, atsirado galimybė tuos akmenis gauti, tada galėjo objektą pabaigti. Dėl pajamavimo akmenų - iš muitinės dokumentai atvažiuodavo, tuos dokumentus pristatydavom buhalterijai, juos užpajamuodavo buhalterijoje, yra deklaracijos, važtaraščiai. Akmenų pristatyta skaldytų, projekte buvo naudojamos 4 medžiagos viso. Iš (duomenys neskelbtini) pristatyta skaldytų akmenų už nedidelę sumą, maždaug už 100 000 eurų, pagrinde transporto išlaidos. (duomenys neskelbtini) , kaip fiziniam asmeniui N. B. turi sumokėti be to, kiek sumokėjo, apie 200 000 eurų. Apie 300 000 eurų sumokėta. N. B. iš asmeninių lėšų sumokėjo, kadangi turėjo skolos perkėlimo sutartį, jam iš bendrovės pervesdavo pinigus, jis juos nuimdavo ir atiduodavo. Dalimis buvo pervedama todėl, kad iš karto tokios sumos negali pervesti, nes jie nedisponuojame tokiomis lėšomis. N. B. reikia matyti ne tik, kad lėšas perveda, bet ir kad procesas vyksta. 2011 m. vasario 11 – 19 d., per 8 dienas į asmeninę sąskaitą pervesta 300 000 litų. Neatsimena kodėl ne visi iš karto pinigai buvo pervesti. Reikia paruošti krovimo aikštelę, tam tiek ir tiek reikia, kol procesas užsisuka. Pasako (duomenys neskelbtini) paduok tiek, N. B. tuos pinigus persiveda, paduoda V. T. žmogui. N. B. to dokumento į buhalteriją nereikia, kadangi gavo pinigus iš UAB „P.G.“ pagal skolos perkėlimo sutartį. Rizika tame, kai sako, reikia pinigų paruošti aikštelę, jei sandoris įvyksta, viskas gerai, yra aktas, sąskaita, o jei sandoris neįvyksta, reiškia įmonė sumokėjo kažkam pinigus į (duomenys neskelbtini) , už neaišku ką. Jei sandoris būtų neįvykęs, N. B., kaip akcininkas, galėjo pasirašyti įmonei vekselį, galėjo atsiskaityti per tam tikrą laiką. Dėl kito epizodo - yra apskaityta trišalė sutartis, kuri yra su parašais, antspaudais, su realiai vykdomų operacijų dokumentais. Sutartis, yra pateikta buhalterei A. V., ir ji apskaitė ir pagal tą sutartį N. B. buvo mokami pinigai. Čia yra tie patys pinigai, ta pati sutartis, ją pateikė. UAB „P.G.“ pervedė pinigus N. B., tai čia yra dokumentas, pagrindžiantis pinigų mokėjimo faktą. Jei nebūtų pagal tą sutartį mokėta N. B., būtų privalu mokėti V. T.. Įrodymų patvirtinančių, kad tos sumos sumokėtos V. T., negali pateikti, neatėjo dar laikas, jie pasirašę sutarties pratęsimą. Tie pinigai yra pas N. B., o jis tuos pinigus yra davęs V. T.. Pinigai bus suforminti, kada su N. B. bendrovė atsiskaitys iki galo. Rašytinių patvirtinimų neturi. V. T. pažįsta apie 20 metų, pasitiki juo, jie yra ne viename darbe dirbę. Perdavė pinigus jam, neturėdamas jokio rašytinio patvirtinimo. Europos Sąjungos lėšų negavo, tiesiog rangovai buvo. Europos Sąjungos lėšas gavo V.V.K.D.. UAB „P.G.“ dalyvavo viešajame pirkime, jie pasirašė sutartį, pagal tą sutartį gavo avansinį mokėjimą. 2010 m. spalio 14 d. pasirašyta rangos darbų sutartis tarp V.V.K.D. ir UAB „P.G.“ už 12 mln. litų pastatyti 121 ūną, sureguliuoti 20 km ruožą. Buvo nurodyti preliminarūs medžiagų kiekiai, kurie buvo nustatyti matavimų metu, prie sutarties pridėti. Avansinis mokėjimas iš V.V.K.D. UAB „P.G.“ yra pavedimas mokėjimo. UAB „P.G.“ būtų likusi be apyvartinių lėšų. Jei būtų likusi be apyvartinių lėšų, jie būtų negalėję projektą įvykdyti. Ne vien akmenis reikėjo vežti. Iš kur (duomenys neskelbtini) piliečiui žinoti, ar bendrovė turi pinigų, o gal dar ji turi skolų. Tuo metu N. B. atlyginimas bendrovėje buvo nuo 1000 iki 2000 litų, įvairiai. N. B. buvo akcininku. Prieš pasirašant sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu, kadangi su žaliavomis Lietuvoje nebuvo paprasta, nebuvo tiek skaldytų akmenų. Bandė kalbėti su „R.“ karjeru, rado apie 2000 tonų. Buvo su „S.“ pasirašę sutartį gruodžio mėnesį, kad jie UAB „P.G.“ atveš ir pristatys. Praėjo mėnuo, N. B. matė, kad sutartis nebus įgyvendinta, įmonė turės nuostolių. Reikėjo imtis iniciatyvos ir čia buvo rizika, kuri pasiteisino. Trišalė sutartis iš karto nebuvo pasirašyta. Iš pradžių tarp UAB „P.G.“ ir V. T. pasirašyta, kur įmonė buvo įsipareigojusi sumokėti avansą ir V. T. per tam tikrą suorganizuoja akmenų atvežimą į Lietuvą. Praėjus mėnesiui laiko, sakė reikia avansinio mokėjimo. UAB „P.G.“ savo sutartinius įsipareigojimus su V.V.K.D. įvykdė. 2014 metais UAB „P.G.“ pasirašė dar vieną sutartį, kuri neminima kaltinamajame akte ir ten buvo fiksuotos kainos sutartis, pagal kurią UAB „P.G.“ užbaigė iki galo projektą, pasirašyti darbų užbaigimo aktai. V. T. reikiamą kiekį akmenų pristatė, vagonų prastovų ir šalutinių nuostolių nebuvo. UAB „P.G.“ ir V. T. jokių pretenzijų vienas kitam neturi. Jie 2012 metų pabaigoje yra įsteigę dukterinę įmonę (duomenys neskelbtini) , V. T. ten dirba direktoriumi, gauna atlyginimą. Tarp N. B. ir V. T. yra susitarimas, kad vėliau pilnai atsiskaitys, surašys atsiskaitymo aktą, kai pilnai atsiskaitys su juo UAB „P.G.“. Tarpinį atsikaitymo aktą su V. T. jei reikėtų, galėtų tik kaip tą sutvarkyti per deklaracijas ir visas buhalterijas, reikėtų daug pasėdėti, nes yra konvertuojama (duomenys neskelbtini) , sandorio datos. V. T. su įmone buvo pasirašęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje pervedimai atlikti litais. Galima, bet tai yra sudėtinga procedūra. Pervedimus darė iš UAB „P.G.“ į N. B. sąskaitą, o V. T. atliko paslaugas už (duomenys neskelbtini) rublius. (duomenys neskelbtini) rublis priklauso nuo dolerio kurso, kada doleris kyla, (duomenys neskelbtini) rublis krenta ir atvirkščiai. Kiek sumokėjęs asmeniškai V. T., tarpusavyje yra apsitarę, vedė apskaitą, tik dabar N. B. neturi su savimi, yra susirašęs lapukus. Ne jam buvo mokėti pinigai, pasakydavo sumokėk tam ir tam. N. B. turi tą lapuką kiek, kada ir kam mokėjo, 1 ar 2 yra tie lapukai. N. B. kaip fiziniam asmeniui jam mokėjo. V. T. kaip individualaus verslininko paslaugos atsirado tada, kai buvo aiški tiksli darbų apimtis ir kiekis. Kada ji atsirado, tada jis ir sako, kadangi čia yra aišku ir suprantama, tai galime rašytis aktus ir pagal tuos aktus jūs galite man mokėti, nes jam taip yra geriau mokestine prasme. (duomenys neskelbtini) jei individualus verslininkas padaro paslaugą į užsienį, tai per 60 dienų privalo visi pinigai būti sumokėti, jei per 60 dienų pinigai nesumokami, jis sumoka tokio dydžio baudą. UAB „P.G.“ yra pervedusi pinigus į jo, kaip individualaus verslininko sąskaitą. Tie pinigai, kurie pervesti jam, kaip individualiam asmeniui, buvo pervesti už kitas paslaugas. Kiek sumokėta neatsimina, už baigtinius, smulkius darbus. Nedidelės sumos, neatsimena už ką UAB „P.G.“ mokėjo. 2011 metų vasario mėnesį sudarius skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią buvo perkelta skola, jau buvo įvykdyta. V. T. buvo įvykdęs UAB „P.G.“ visus savo įsipareigojimus, čia jau buvo už akmenų vežimo sutarties ribų, pagal kitą sutartį. Jis buvo pateikęs ir aktą, kad jau viską padaręs, už 2 mlrd. rublių. Po to sekančius, kaip individuali įmonė, ten jau buvo smulkios sumos, kurias atskirai UAB „P.G.“ atsiskaitinėjo, kai jau buvo pagrindinė sutartis įvykdyta. Pagal skolos perkėlimo sutartį jie yra susitarę ir galvojo kaip iki galo tą atsiskaitymą įvykdyti. UAB „P.G.“ pagal perkėlimo sutartį nėra su N. B. iki galo atsiskaičiusi, apie 200 000 eurų. Pradėjo sutartį įgyvendinti 2011 metais. Iki 2012 metų fizine prasme įgyvendinome 95 procentus darbų. Jiems užlaikė 2 mln. litų atsiskaitymą 2 metams. Prasidėjo tyrimai, įvairūs patikrinimai. Po 2 metų, kada reikėjo priduoti objektą Europos Sąjungai, darbai buvo priimti. Dar po metų jiems grįžo pagrindiniai pinigai. Visą tą laiką įmonė turėjo iš kažko gyventi, dėl to atsirado skola. D. paskelbė dar vieną viešąjį pirkimą, UAB „P.G.“ laimėjo fiksuota kaina, gavo tam tikrą fiksuotą sumą pinigų. Įmonė tiesiog tuos pinigus pravalgė. Papildomai sutartys sudarinėjamos neatsiskaičius su V. T. nebuvo, išskyrus kaip individuali įmonė. Jo nurodytus atsiskaitymus galės patikslinti, ten buvo smulkios sumos. 2011 m. lapkričio 17 d. 2011 m. gruodžio 27 d. ir kiti aktai, kur buvo atsiskaitoma už paslaugas, kurios buvo susijusios su jų gamybinio padalinio atsidarymu (duomenys neskelbtini) , reikėjo surasti vietą, išsiaiškinti kokiu būdu sertifikuos produkciją, jam už tai reikėjo sumokėti. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus juridiniai asmenys, kurie vykdo veiklą su užsieniu, atlikę paslaugas per 60 dienų privalo gauti lėšas į savo sąskaitą, jei lėšos neatkeliauja, privalo sumokėti tokio pačio dydžio baudą. V. T. pajamos gautos pagal trišalį susitarimą tai nėra individualaus verslininko susitarimas, tai yra kaip rangos sutartis, tai yra fizinio asmens kaip darbo užmokestis. Kada jis visą sumą gaus, tada uždeklaruos. Sandoris turi būti įvykdytas iki galo. Tų pajamų dar nėra uždeklaravęs, kai visą sumą gaus, uždeklaruos. N. B. sau asmeniškai buhalterės nesamdė. Bendrovės lėšos būtų tada, jei lėšas būtų gavęs kaip atskaitingas asmuo. Jei ne N. B., tada (duomenys neskelbtini) turėtų būti pervestos lėšos. Jei (duomenys neskelbtini) pareikš jam pretenzijas, tada turės aiškintis. Dėl trečio epizodo, kad buvo pateikta netikra atitikties deklaracija, gali paaiškinti tiek, kad N. statant ūnas buvo naudojami 4 medžiagų tipai. Upinis gruntas žemėje supūdavo, nebuvo jokios atitikties deklaracijos. Atitikties deklaracijos išrašomos ir tikrinamos tik žaliavoms arba gaminiams. Yra produktų sertifikavimo sritys atitikčiai vertinti ir apie tai, kad lauko akmenys turi turėti deklaracijas atitikties, nėra numatyta. Kaltinime minimą deklaraciją atitikties savo rankose N. B. nelaikė. Atvažiuodavo vairuotojai, veždavo krovinį, iki buhalterijos deklaracijos neateina. Jas paėmė, pateikė turbūt darbų vadovai, gal vairuotojai pateikė. N. B. darbų žurnalo neturėjo. Per dieną koks 100 mašinų atvažiuoja. Tuos akmenis, kurie buvo deklaracijoje surašyti, jie patys juos surinko, išvalė teritoriją. Tokioms medžiagoms nereikia deklaracijos, kaip ir upiniam gruntui nereikia. Užsakovas žino, kad upiniam gruntui nereikia, tai ir lauko akmenims nereikia. Karjeras išrašydavo atitikties deklaraciją, bet jau duodavo jau išvalytus akmenis, susandėliuoti, įvertintas jų švarumas, kaip pusgaminį pirkdavome iš UAB „R.“. Iki N. B. neatėjo tos deklaracijos, nesuvokė kokiu būdu ten atsirado. Įmonės direktorė A. A. kad neapskaitė 6657,23 tonų akmenų kaltinama, tas kiekis akmenų kodėl skiriasi kaltinime, negali niekaip paaiškinti. A. A. apskaityti krovinio važtaraščiais akmenys. Savo technika, savo jėgomis išvalė teritoriją, tuos akmenis patys susirinko. Vežėjas, kada turėdavo galimybę, užvažiuodavo, pakraudavo tuos akmenis, išrašydavo krovinio važtaraštį, nurodydami apytiksliai kiekį, akmenys nuvykdavo į laivus. Šita operacija, kad ją apskaityti, reikalingos svarstyklės, suvežti į vieną vietą. Nebuvo aiškus kiekis. Pigiau buvo iš karjero nusipirkti, todėl tos veiklos atsisakė. Krovinio važtaraščius turi, vairuotojai į aikštelę atveždavo akmenis. Bendrovės apskaitoje akmenys neužpajamuoti, nebuvo pirkti, nes neturi savininko. Savo kuru, darbuotojų atlyginimu juos išvalė, surinko. Įsigijimo dokumentų neturi, nes nėra savininko. Kad 515 000 litų suma akmenų nurodyta N. B. pačiam mistika. Pirko akmenis iš „R.“, kur nurodyta 1 tonos kaina 25 litai, o čia, kur minima kaltinime, 90 litų už toną nurodyta, kuriuos dar reikia patiems susirinkti ir pakrauti, jų kaina nurodyta 4 kartus didesnė. N. B. juos tiesiog susirinko laukuose, patyrė sąnaudas darbo, transporto. Pamatė, kad nėra naudos, daugiau to nedarė. Kaltinamojo nuomone, ši byla yra, nes kaltinimuose painiojamas atskaitingas asmuo ir sutarties šalis. Visi kaltinimai yra surašyti kaip atskaitingam asmeniui, tuo tarpu visi pinigai, kurie pervedami, minimos sumos, yra kaip sutarties šalis. Kitaip tariant, šitas sumas, jeigu nemokėtų N. B., tai privalėtų sumokėti (duomenys neskelbtini) piliečiui. Kur minima 2011 m. vasario 10 d. sutartis, skolos perkėlimo sutartis, ji būtent ir yra, kad pinigai nemokami (duomenys neskelbtini) piliečiui, o mokami N. B., o jie su juo tarpusavyje susitvarko, nes turi bendrus verslus (duomenys neskelbtini), ten intelektinės nuosavybės, labai sudėtingi dalykai, jie jau seniai turi verslo santykius tarpusavyje ir čia tiesiog nėra jokio nusikaltimo. Vienintelis epizodas, kad 10 dienų buvo N. B. mokėta kaip atskaitingam asmeniui, kol jie tarpusavyje derino sutarties projektą, sutarties perkėlimo, jam buvo iš įmonės mokama avansiniai pinigai 10 ar 40 tūkstančių litų ir po to, kai buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, jis ją pateikė buhalterei ir tuos pinigus, kurie jam buvo pervesti kaip atskaitingam asmeniui, 40 tūkstančių litų, jie buvo užskaityti tos sutarties pagrindu ir dėl to niekas neprieštaravo. (duomenys neskelbtini) neturi jokių pretenzijų, jam iš dalies irgi buvo mokami tie pinigai, bet, kai atsirado skolos perkėlimo sutartis, tai nebebuvo prasmės viso šito apskaitinėti, daryti, kas, kiek, kam ten skolingas. Čia lygiai tokia pati ūkinė operacija, kaip pavyzdžiui, N. B. nueina į banką ir sako, perveskite kokiam žmogui pinigus. N. B. gi nemato fiziškai, ar tam žmogui bankas pervedė pinigus ar ne, jis tik žino, kad, jeigu žmogus jam nesako, kad jis negavo pinigų ar jis tau turi pretenzijų, tai reiškia viskas yra tvarkoje. Šiuo atveju yra lygiai toks pat pavedimas, kad N. B. sumokėtų už įmonę kitam žmogui ir tai yra dokumentais suforminta ir ten buvo tas dalykas padarytas tam, kad jie darė didžiulį projektą ir konkurse pateikę kainą, jie ją pateikė dvigubai mažesnę, nei buvo pateikę antros vietos nugalėtojai. N. B. kai tą pamatė pagalvojo, jog jis apsiskaičiavo ir todėl buvo neįsitikinęs, kad jam užteks pinigų tą sutartį užbaigti normaliai. Todėl jis iškart su savo kolega (duomenys neskelbtini) sutarė, kad galbūt jam ar pinigai strigs, ar jis jų neturės pakankamai, tai ar jis galėtų atlikti jam tokią paslaugą, jis jam sakė galėtų, bet jam reikės avanso ir jo dydis bus toks. Pasakė, kad avanso mokėti jis negali, o gali tik pats užgarantuoti, nes įmonė šiandien yra, rytoj nėra ir su ja visokių gali būti dalykų, tai N. B. jam tokiu būdu užtikrino, kad būtų tie pinigai jam apmokėti. Po to, kai aiškino tyrimo eigoje, kad jis yra tiesiog sutarties šalis, nėra atskaitingas asmuo, tai jo neišgirdo. Ir jis pats buvo atvykęs, parodymus kaip ir davė, jam buvo nusiųstas teisinės pagalbos prašymas apie tai, kad jis paslaugą įmonei įvykdė, tai ten reikėjo apie 1000 vagonų suvežti. Tuo metu 2011 m. prieš pasirašant su T. sutartį buvo pasirašęs su įmone „S.“ sutartį, kuri jam iš (duomenys neskelbtini) žadėjo atvežti akmenų, bet jie neatvežė jų, tada jau N. B. reikėjo imtis kažkokių priemonių, tai ir padarė. Jie dar turi buhalterinę pažymą, kad šiai dienai N. B. yra skola, įmonė jam skolinga, kuri nieko bendro neturi, nes jeigu pasisavini, tai turi likti kažkokia skylė. Kaip jas dabar išsireikalauti, kaip gražinti, truputėlį painiava, nesuprantamas dalykas. Dėl padirbtos pažymos ūkiškai vyksta taip - bet kokia prekė važiuoja su kroviniu važtaraščiu ir su atitikties deklaracija. Ji nuvažiuoja į statybvietę, ten pasiima darbų vadovai, jie ten deda jas į darbų žurnalus ir tuos darbų žurnalus fiziškai darbų vadovai su pridavimo dokumentais atiduoda užsakovui. Jeigu iki N. B. toks dokumentas būtų atėjęs, tai jis jį būtų suplėšęs, dėl to, kad deklaracija gargždui – apvalūs lauko akmenys, jiems nėra jokios institucijos, kuri reglamentuotų gamtiniams dalykams išduoti atitikties deklaracijas. Jie lygiai taip pat šiame projekte naudojo gamtinį smėlį, kurį jiems tiekė V.V.K.D. valydama upės vagą, ten irgi nebuvo jokios atitikties deklaracijos, nors smėlis, kaip statybinė medžiaga, turi turėti atitikties deklaraciją tada, kada tu ją imi gaminti betono gaminius. Čia šiuo atveju lygiai tie patys lauko akmenys tik, kuriuos paimami iš upės, nes jau ten jų, tokių, irgi turėjo, nes yra dambos supiltos upėse ir ten jos statomos iš smėlio, akmenų įvairių - tų technologijų yra. Jeigu jas paima iš upės ir suformuoja tą dambą, tai atitikties deklaracijos nereikia, jeigu jas paima iš lauko ir atveža, sudeda, tai atitikties deklaracijos reikia. Jeigu iki N. B. tas dokumentas būtų atėjęs, jis tikrai jį būtų suplėšęs, išmetęs ir sakytų, kad pasireguliuokit. Nėra net pagal 2011 m. direktyvą ES, kuri reglamentuoja statybinių medžiagų atitikties deklaravimą, nėra institucijos, kuri galėtų tokią atitikties deklaraciją išduoti, tai N. B. visiškai nesuprantama, o kaip jis galėjo paduoti vairuotojams. Jis fiziškai neišrašinėjo tų dokumentų, jis prie jo net prisilietęs teoriškai nebuvo, o jeigu būtų prisilietęs, jis jį būtų suplėšęs, nes tai yra nesąmonė, o nesąmonės negali būti apskaitomos, o tuo labiau pagal jas teisiama. Jie su T. tarpusavyje yra susitarę ir dabar baiginėja (duomenys neskelbtini) vieną projektą ir tas dalykas bus uždarytas. N. B. T. turėjo atsiskaityti iki gruodžio 31 d., jie tarpusavyje apsitarė. Dabar terminas yra pratęstas.
Kaltinamoji A. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad UAB „P.G.“ nuo 2008 metų dirba vyriausiąja buhaltere. Buvo pateiktos sutartys, pagal tas sutartis pasirašytas į buhalterinę apskaitą buvo įvestos sumos. Kuri buvo sutartis su UAB „P.G.“, tiksliai neatsimena. Be dokumentų į buhalterinę apskaitą niekas nevedama. Vėliau buvo pateikta trišalė sutartis paskolos perkėlimo tarp UAB „P.G.“, N. B. ir V. T.. Tuo pagrindu viskas ir suvesta buhalteriškai, buvo valiutų skirtumai. Sutartis buvo (duomenys neskelbtini) rubliais, automatiškai vedant į apskaitą verčiama litais pagal tos dienos kursą, kada yra vykdomi sandoriai. Ką A. V. pateikė, kokius dokumentus, pagal juos buvo ir suvesta. Buvo 2 sutartys. Pagal tas sutartis viskas buvo ir tvarkoma. Kadangi pavedimus ne ji darė ir ji jų nekontroliuodavo, tai jai buvo paduota sutartis, ji į apskaitą įvedama. Kai gaudavo bankinius išrašus, vesdavo juos į buhalterinę programą. Pinigai pagal sutartį apmokėti pavedimu. Jei pasirašyta įsiskolinimo sutartis, kad UAB „P.G.“ skolinga N. B., tai automatiškai UAB „P.G.“ perveda jam pagal trišalę sutartį. Su visais kitais apmokėjimai vyksta taip, kad arba sąskaitos gaunamos, arba pagal sutartis pasirašytos, arba pagal aktus. Jeigu yra pasirašyta sutartis galiojanti, su parašais, direktorius pravesdavo pinigus pagal ją. A. V. negali patikrinti, ar gavo prekes, ar buvo atliktos paslaugas. Be PVM sąskaitos-faktūros galima vykdyti apmokėjimą jei yra avansiniai įsipareigojimai, jei jų nėra, pagal sutartį vykdoma. Sumokėjus avansinius mokėjimus, gaunamas aktas su sąskaita-faktūra, avansiniai pinigai dengiasi su gauta sąskaita-faktūra. Prekių pristatymas į bendrovę gali būti su krovinio važtaraščius, sutartis, pagal ją yra vykdoma. A. V. nevedė į apskaitą jokių pirkimų, buvo administratorė-apskaitininkė, kuri vedė tuos dalykus, plytas pajamuodavo A. A., pati direktorė. A. V. įvesta į apskaitą skolos perkėlimo sutartis, nes ji jai buvo pateikta. Su V. T. ir UAB „P.G.“ sutartis A. V. suvesta į buhalterinę apskaitą. Atlikti darbai kokie, pajamuodavo arba direktorė, pagal šitą sutartį, neatsimena. Dėl skaldytų akmenų pirkimo, juos pajamavo ne ji, buvo tam tikri darbuotojai - N. B. atsakingas būdavo, duodavo dokumentus, A. A. ir administratorė dirbo, lyg A. K., dabar ji nedirba įmonėje. Pavardės dabar tiksliai neatsimenu. Tarp V. T. ir UAB „P.G.“ sutartis dėl ko sudaryta neatsimena. Jei būdavo sąskaitos-faktūros, jas pajamuodavo atsakingi asmenys. Krovinių važtaraščių nepajamuodavo. Neatsimena, kur buvo saugomi važtaraščiai, už visus dokumentus atsakingi direktoriai. Sutartys įtraukiamos į buhalterinę apskaitą. Sutartis buvo tokia, kokia jai duota, pakeitimo akto galutinio varianto nėra mačiusi. Ar sutartis įvykdyta, tikrina N. B.. Įsiskolinimą N. B. įvykdė pagal pateiktą trišalę sutartį. Sumos, kiek buvo sumokėta, negali pasakyti. Šiai dienai UAB „P.G.“ nėra atsiskaičiusi su N. B.. Yra dokumentai padarytų pavedimų ir sutarties suma. UAB „P.G.“ su N. B. pilnai kad atsiskaičiusi, turėtų būti pasirašytas galutinis aktas ir sąskaita, jei tokia išrašoma. Nežino, ar fizinis asmuo išrašo sąskaitą. N. B. neatlieka UAB „P.G.“ numatytų paslaugų, atlieka trečias asmuo. Nepamena kada galutinis atsikaitymas turėjo įvykti, nepasakys, čia sutartiniai dalykai. Buvo numatytas avansinis, galutinis atsiskaitymas. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo momentu UAB „P.G.“ skola V. T. tokio dydžio, kokia pasirašyta pagal sutartį, kokia nurodyta pirminėje sutartyje sudarytoje. Sutartyje nurodyto avansinio mokėjimo sumos ji neatsimena. Turėjo būti įvykdytas avansinis mokėjimas. Pagal pirminę sutartį su V. T. ir „P.G.“ nežino kaip sutartyje išdėstyti mokėjimai. Fizinis asmuo neišrašo sąskaitos, gali būti aktai arba pagal sutartį yra moka. Atsikaitymas vykdomas pagal sutartį, aktą. Pagrindas yra sutartis su fiziniu asmeniu. Nepamena, ar su V. T. buvo pasirašytas galutinis aktas. Jei buvo pasirašytas aktas, V. T. neturėjo išrašyti kokį kitą dokumentą, kad atliko darbus, nes jis fizinis asmuo. Viską tvarkė pagal pateiktus dokumentus ir pagal pateiktas sutartis. Dėl kaltinimų parodo, kad kadangi jai buvo pateiktos sutartys, jas apskaitė buhalteriškai, dokumentų, kurių nematė, negalėjo apskaityti, o pagal tuos piniginius, kur čia sako, kad ne taip sudengta, pervesta ir visa kita, tai buvo sutartis pateikta ir pagal ją buhalteriškai buvo daromos užskaitos ir visi suvedimai. Nebuvo taip, kaip specialistė sako, kad ne į tą langelį suvedė, tiesiog įmonėje N. B. buvo vienas asmuo kaip atskaitingas asmuo, o kitas N. B. buvo įvestas kaip partneris, kaip fizinis asmuo, kur tose sutartyse, kur su T. buvo įskaitos daromos – ta prasme, kad buhalteriškai buvo įvesti du žmonės. Ta sutartis su T. yra ir ji apskaityta. A. V. niekas nenurodė, kur ką įtraukti, tiesiog yra paduota sutartis ir buhalteriškai ji ją turi įtraukti. Sutartį jai pateikė N. B.. Ji netvarko jokių įgaliojimų ir įsakymų. Įmonėje klausydavo abiejų - ir direktoriaus, ir N. B., nurodymų.
Liudytojas Z. Š. parodė, kad dirba UAB ,,R.“ nuo 1997 m. techninės kontrolės skyriaus viršininko pareigose, pačioje įmonėje dirba nuo 1983 m. Apie UAB "R." pasirašytą sutartį su UAB "P.G." nieko nežino. Jo pareiga yra gaminamai produkcijai nustatyti visus parametrus, kokie jie yra pagal standartų reikalavimus, išrašyti atitinkamus dokumentus, pasirašyti ir pateikti svėrėjams, kuriuos išduoda kartu su krovinio dokumentais. Ši produkcija į jų gaminamos produkcijos sąrašą neįeina, ji yra kaip papildoma antrinė žaliava. Liudytojas kalba apie gargždą 40/200 mm. Iki 2013 m. pagal seną Europos tarybos direktyvą įėjo atitikties deklaracijos, dabar eina kitokie dokumentai. Kadangi jų įmonė yra sertifikuota produkcijos sertifikavimo centre, tai jų faktiškai visai gaminamai produkcijai yra išduodami sertifikatai. Kad gauti sertifikatą jų gamyba ir kontrolė turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jų gaminama produkcija yra nuo 0 iki 45, o čia buvo produkcija 40/200 mm, ji yra kaip tarpinė produkcija gaunama išsijojus karjerinę žaliavą rūšiuotuvais ir tai kas jiems nereikalinga gaminamai produkcijai, tai akmenys ir gargždas yra kaupiama sandėliuose ir būna vežama į skaldos linijas, kur akmenys malami, sijojami ir plaunami. Tai šie akmenys buvo tarpinė produkcija. Kadangi ši produkcija nebuvo sertifikuota, tai jie ją deklaravo pagal 4 priežiūros sistemą, bandymai buvo tik jų. Jie savo laboratorijoje gali nustatyti granuliometrija, užterštumą, piltinį tankį, plokščios ir pailgos dalelės, skaldytos dalelės. Išeinant iš šių duomenų jie parašė atitikties deklaraciją ir ją davė prie krovinio. Kiek žino, tai ta atitikties deklaracija buvo 2011 metų.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojo Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus 2017 m. kovo 14 d. parodymai, iš kurių matyti, jog nuo 1983 m. liepos 24 d. dirba UAB "R.". Techninės kontrolės skyriaus viršininko pareigas pradėjo eiti 1997 m. Pagrindinė šios pareigybės funkcija yra gaminamos produkcijos kokybės nustatymas, sertifikavimo klausimai bei kokybės dokumentų gaminamos produkcijai ruošimas. Jo išsilavinimas yra inžinerinis-statybinis, kurį jis įgijo Vilniaus inžinerinės statybos institute. Kiek jam žinoma, 2011 m. UAB "R." pasirašė sutartį su UAB "P.G." dėl nerūdinės produkcijos pardavimo. Pačios sutarties pasirašymo aplinkybių neatsimena, kadangi visos sutartys yra pasirašinėjamos su V. M., kuris šiuo metu eina UAB "R." generalinio direktoriaus pareigas. Kas buvo UAB "P.G." direktorius ar atsakingas asmuo, jis nežino. Kokia produkcija bus pardavinėjama UAB "P.G." pagal pasirašytą sutartį, jis neatsimena, tačiau atsimena, kad UAB "P.G." pageidavo įsigyti gargždą, kurios frakcija buvo 40/200 mm. Šis užsakymas buvo vienetinis, daugiau tokios produkcijos niekam negamino, arba bent jau jis neprisimena, kad būtų kam nors tokią produkciją gaminę. Tokios frakcijos gargždas yra tarpinė produkcija skaldai gaminti. Visoms savo gaminamoms produkcijos išduodami kokybės dokumentai. Tokie dokumentai visada būna registruojami išdavimo žurnaluose. Kiekvienai produkcijai yra daromi pradinio tipo bandymai, akredituotose nepriklausomose laboratorijose. Pagal bandymų rezultatus, VĮ S.P.S.C., išduota vidaus gamybos kontrolės sertifikatą ir atlieka kasmetinę licenzinę priežiūrą. Vadovaujantis Europos Sąjungos standartų reikalavimais, UAB "R." laboratorijose atliekami produkcijos kokybės bandymai: užterštumas, granuliometrija, plokščios ir pailgos dalelės, skaldytos dalelės ir piltinis tankis. Vadovaujantis LST EN 1097-3 "Piltinio tankio nustatymas" reikalavimais (toliau - Standarto) būna nustatomas piltinis svoris (tankis). Iš pradžių nustatomas tikslus taros tūris litrais, turint omenyje, kad vienas litras vandens, prie 20 laipsnių cecilijaus sveria vieną kilogramą. Tuomet žinant indo tūrį supilama ir pasveriama produkcija. Pagal Standarte nurodytas formules paskaičiuojamas produkcijos piltinis svoris, t.y. kg/m3. Tokiu būdu ir buvo apskaičiuotas gargždo frakcijos 40/200 mm piltinis svoris (tankis). Atlikus visus reikalingus kokybės nustatymo bandymus, t. y. ištyrus užterštumą, granuliometriją ir piltinį svorį, 2011-06-01 UAB "P.G." buvo išduota atitikties deklaracija (duomenys neskelbtini)564, kurioje nurodyta, kad gargždas, frakcijos 40/200 mm, atitinka 1700 kg/m3 piltinį svorį (tankį). Kiek jam yra žinoma, UAB "P.G." minėtą produkciją įsigijo 2011-2012 metais. Jis pats asmeniškai neatsimena, kad 2013-2014 metais UAB "P.G." būtų įsigijusi kokios nors produkcijos, gal į šį klausimą geriau atsakytų UAB „R.“ generalinis direktorius.
Liudytojas Z. Š. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino šiuos parodymus. Tie dokumentai registruojami į žurnalą, jį vesdavo svėrėjas. 2011 m. svėrėjos buvo J. K. arba L. J. (R.C.). Piltinį tankį deklaruojame visuomet didesnį, nei jie gauna, kad būtų gavėjo naudai. Jeigu jie deklaruoja mažiau, o svoris būtų didesnis, tai gavėjas gautų mažiau kubų negu pagal paskaičiavimą. Deklaruojame didesnį svorį ir tada gavėjui kubų išeina mažiau. Gavėjas gauna daugiau kubų, bet mažiau tonų. 40/200 mm yra nestandartinė produkcija, pagal standartą 1097-3 reikėtų 50 litrų indo, kadangi jie tokio indo neturime, turi tik 20 litrų didžiausią. Tai tą 20 litrų indą išbando su vandeniu, kiek telpa vandens, tada žino jo tikslią kubatūra, pagal tą standartą teoriškai bandant, nustatant vidutinį tankį, būtų reikėję pilti produkciją, kadangi indas yra mažesnis, tai laborantės dėjo rankomis, kiek įmanoma glausčiau, tada sveria, taip daro 3 kartus, gauna kažkokią reikšmę, ta reikšmė būna mažesnė nei jie deklaruoja, būna maždaug 10 procentų paklaida. Piltinis tankis nustatomas tik sausai produkcijai, jokio vandens nebūna. Jeigu produktas turi drėgmės, tai jis automatiškai yra sunkesnis. Liudytojas nežino ar jų produkcijos piltinis tūris vandenyje pasikeičia. Nežino ar rieduliams privalomas sertifikatas. K.K. jiems nepriklauso.
Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta N. B. nuo tada, kai jis sudarė su jo įmonę sutartį. N. B. atstovavo UAB „P.G.“. Jis dirba UAB ,,R.“ generaliniu direktoriumi. UAB „R.“ ir UAB „P.G.“ 2009 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini)31/2009. UAB „P.G.“ 2011 m. pirko gargždą, kuris buvo reikalingas (duomenys neskelbtini) dambos statybai, dideli akmenys buvo pilami į vandenį. Tuo metu buvo pasirašoma su UAB „P.G.“ sutartis dėl 38 502 tonų produkcijos tiekimo, šią sutartį pamena. 2009 m. sutarties nepamena, ji galėjo būti pasirašyta elektroniniu būdu. 2009 m. sutartis yra užregistruota UAB „R.“, jai suteiktas (duomenys neskelbtini)31/2009. Taip, pagal šios sutarties priedą (duomenys neskelbtini) prekių specifikaciją jo atstovaujama bendrovė UAB „P.G.“ teikė: smėlį žvirgždą, žvirgždo skaldą 4/16 ir 16/56 mm frakcijų, atsijas ir smėlio – žvirgždo mišinį. Pagal šią sutartį jokios kitokios produkcijos UAB „P.G.“ nebuvo tiekta.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus 2017 m. kovo 14 d. parodymai, iš kurių matyti, jog jam sunkoka prisiminti aplinkybes, susijusias su UAB „R.“ ir UAB „P.G.“ 2009 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini)31/2009, kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su N. B., būtent šis asmuo visada atstovavo UAB „P.G.“, jis yra UAB „P.G.“ direktoriaus pavaduotojas, o kas šios įmonės direktorius, jis net nežino. UAB „P.G.“ yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), jis yra buvęs šios bendrovės biure, ten taip pat bendravo su N. B., bet jei gerai pamena, tai buvo 2011 metais. Tuo metu buvo pasirašoma dar viena sutartis su UAB „P.G.“ dėl 38502 tonų produkcijos tiekimo, šią tą sutartį pamena. Tačiau 2009 metų sutarties sudarymo aplinkybių jis nepamena. Įprasta tvarka UAB „R.“ gauna klientų paklausimus, užsakymus ir pagal juos pateikia pasiūlymą ar gali teikti parašomą produkciją ir kokia jos kaina. Jei klientui sąlygos tinkamos, pasirašomos sutartys, jos gali būti pasirašytos nesusitinkant su klientu, bendraujant tik elektroninio ryšio priemonių pagalba. Po ko sutarties originalas išsiunčiamas klientui. Mano, kad tai ir įvyko 2009 metais pasirašant sutartį su UAB „P.G.“. 2009 m. sutartis yra užregistruota UAB „R.“, jai suteiktas (duomenys neskelbtini)31/2009. Pagal šios sutarties PRIEDĄ (duomenys neskelbtini) prekių specifikaciją jo atstovaujama bendrovė UAB „P.G.“ teikė: smėlį žvirgždą, žvirgždo skaldą 4/16 ir 16/56 mm frakcijų, atsijas ir smėlio – žvirgždo mišinį. Pagal šią sutartį jokios kitokios produkcijos UAB „P.G.“ nebuvo tiekta. Jo turimais UAB „R.“ buhalterinės apskaitos duomenimis pagal 2009-09-23 sutartį (duomenys neskelbtini)31/2009 UAB „P.G.“ buvo pateikta smėlio-žvirgždo mišinys 508,7 t, smėlis 0/4 mm 9,2 t ir skalda nuo 16/56 mm – 130,5 t, viso 648,4 t. Šis kiekis jų bendrovei yra labai mažas, todėl produkcijos transportavimas tik dalinai buvo vykdomas UAB „R.“ transportu, 163,7 t smėlio – žvirgždo mišinio buvo vežta UAB „R.“ transportu į (duomenys neskelbtini), ir dar kažkokia produkcija buvo nugabenta į (duomenys neskelbtini), bet tai reikia patikslinti. 2011-02-15 tarp UAB „R.“ ir UAB „P.G.“ pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 37/2011 jis pamena geriau, nes jis buvo didesnės apimties. 2011 metų pradžioje (žiemą) datos tiksliai nepamena, į UAB „R.“ kreipėsi N. B. dėl gargždo 40/200 mm frakcijos tiekimo. N. B. prašė, kad būtų teikiamos ir transportavimo paslaugos, todėl vyko derybos. Kaip tik tuo metu jis ir buvo nuvykęs į UAB „P.G.“ biurą, jis yra pakeliui važiuojant į vieną iš UAB „R.“ karjerų. Galiausiai buvo sutartos sąlygos ir pateiktas pasiūlymas, po ko pasirašyta 2011-02-15 sutartis Nr. 37/2011. Šios sutarties priede (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti tiekiamos produkcijos pavadinimai ir kiekiai. Viso buvo nurodyti 7 produkcijos pavadinimai : smėlis 0/4 mm, žvirgždas 4/16 mm, žvirgždas 20/200 mm, žvirgždo skalda 4/16 mm, žvirgždo skalda 16/45 mm, atsijos 0/5 mm, smėlio – žvirgždo mišinys. Patikslina, kad žvirgždas nuo žvirgždo skaldos skiriasi tuo, kad žvirgždą sudaro apvalūs akmenys, o žvirgždo skaldą – skaldyti. 3 punkte nurodytas žvirgždas, kurio frakcija 20/200 mm, buvo pervadintas į gargždą, kurio frakcija 40/200 mm. Pervadinimas buvo susijęs su tuo, kad UAB „R.“ buvo koreguojami prekių ir produkcijos techniniai pavadinimai, taip iš žvirgždo 20/200 mm, atsirado gargždas 40/200 mm. Gamybos technologija nesikeičia, gargždą sudaro apvalūs akmenys, jis nėra skaldytas, jei būtų skaldyti akmenys, šios produkcijos pavadinimas būtų žvirgždo skalda. Kainos taip pat nesikeitė. Būtent dėl tos priežasties, kad kainos ir gamybos technologija, bei specifikacijos nesikeitė, sutarties priedas (duomenys neskelbtini) nebuvo perrašytas, tiesiog buvo tiekiama produkcija kitu pavadinimu, bet atitinkanti kainos ir technologijos reikalavimus. Tai atsispindi ir UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje. UAB „P.G.“ pagal 2011-02-15 sutartį Nr. 37/2011 buvo pateikta 37.912,3 t gargždo už 871.982,9 litus (kaina be transportavimo išlaidų, po 23 litus už toną be PVM). Viso 2011 metais UAB „P.G.“ iš dviejų karjerų buvo pateikta 40.301,7 t įvairios produkcijos, už 976.736,59 litus (kaina be transportavimo išlaidų ir be PVM). Transportavimo išlaidos yra paskaičiuotos atskirai, bet dabar jis turi tik bendrą sumą, kuri sudarė 522.957,88 lito (be PVM). Viso jų įmonės transportu buvo išvežta 40.140,2 t produkcijos, kurios pristatymo objektas buvo (duomenys neskelbtini), ten buvo speciali aikštelė, kur buvo pristatoma produkcija. Nedidelis skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad nedidelę dalį UAB „P.G.“ išsivežė savo transportu. Sutartis Nr. 37/2011 buvo su papildymais, sutarties priedas Nr. 2 buvo susijęs su produkcijos saugojimu, o priedas Nr. 3 dėl papildomo gargždo 40/200 mm tiekimo, t.y. 2885,4 t, kurio vertė po 24,50 Lt/t, viso už 70664,55 litus (be transportavimo išlaidų ir be PVM). Šį kiekį transportavo pati UAB „P.G.“. Pagal abi sutartis UAB „P.G.“ yra pilnai atsiskaičiusi, bet atsiskaitymas užtruko. 2013-2014 metais nepamena, kad su UAB „P.G.“ būtų vykdomi kokie nors susitarimai bei pardavimai. Jo turimais duomenimis, paskutinis atkrovimas UAB „P.G.“ buvo 2012-09-24. Daugiau nieko paaiškinti negali, visi duomenys apie sutartis yra saugomi UAB „R.“ ir juos gali pateikti.
Liudytojas V. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo metu buvo pasiėmęs buhalterinius dokumentus. UAB „P.G.“ atstovaujama N. B. kreipėsi dėl norimo įsigyti produkto, su juo susitarė kiekį, kainą, po to gimė sutartis. Po sutarties pasirašymo vyko medžiagų tiekimas. Buvo tiekiama 40/200 mm gargždas. Pradžioje jis buvo vadinamas 20/200 mm. Po to buvo pakeitimas iš 20/200 į 40/200, tas pakeitimas buvo įformintas priedu, sutarties sąlygos nesikeitė. Pervadinimas buvo susijęs su tuo, kad UAB „R.“ buvo koreguojami prekių ir produkcijos techniniai pavadinimai, taip iš žvirgždo 20/200 mm, atsirado gargždas 40/200 mm. Jeigu buvo kaina ta pati, tai priedu nebuvo įformintas, nepamena. Liudytojas parodė, kad produkcijos be sutarčių neteikia. Lauko akmenų krūva ir jų akmenų krūva vizualiai nesiskirtų. Sertifikatas išduodamas, jei yra nustatyta, kad akmenys yra 40/200 mm. Šiems akmenims nustatoma granuliometrija ir matavimas. Jie duoda piltinį tankį. Šis produktas nesijojamas, jis tik matuojamas, atrenkamas pagal dydį. Nežino ar šiai produkcijai reikalinga atitikties deklaracija, jų paprašė, tai jie ir išdavė. Darė bandymą, jog nustatyti kiek kilogramų telpa į kubinį metrą, tai nėra kokybės sertifikatas. Atitikties deklaraciją jie išduoti gali. Išmatavę jie gali pasakyti kiek į vieną kubą įeina tonų. Tas dokumentas reikalingas tiems, kurie užsiima statybom. Jis visą produktą sveria ant svarstyklių, o statybininkai skaičiuoja kubais. Kad pereiti iš tonos į kubus reikia žinoti piltinį svorį.
Liudytojas D. P. parodė, kad N. B. su juo susisiekė dėl akmenų. Liudytojas turi savo įmonę IĮ ,,K.K.“. 2008 m. įkūrė šią įmonę, įmonė užsiima smėlio žvyro pardavimu, kasimu. Jo įmonė buvo sudariusi dovanojimo sutartį su UAB "P.G." dėl akmenų atliekų. Susitarė draugiškai, kad N. B. pasiims liudytojui nereikalingus akmenis, esančius įmonės teritorijoje ir išvalys jo teritoriją. Vėliau sudarė dovanojimo sutartį su UAB "P.G.". Jis paaiškino, kad jis dalyvauja konkurse, kur bus reikalingi tie akmenys. Aplinkybes geriau prisiminė duodamas parodymus. Įmonės teritorijoje yra stambių gabaritų akmenų, tačiau jis jais disponuoti negali, nes jo įmonės veikloje yra numatyta tik žvyro išgavimas, o minėti akmenys yra likę kaip atliekos nuo ankščiau, šalia įmonės tvarkyto šiukšlyno. Negali nurodyti kokio išmatavimo ir koks kiekis buvo tų akmenų. Pradžioje sutarė žodžiu, po to sudarė dovanojimo sutartį. N. B. pažadėjo iš jų įmonės pirkti žvyrą. Daugiau jokių sandorių su šią įmonę neturėjo. Iki sutarties pasirašymo dalis akmenų buvo išvežta. 2012 m. kovo 26 d. sutartyje buvo nurodyta, kad jie dovanojo tuos akmenis UAB "P.G.".
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus 2017 m. kovo 15 d. parodymai, iš kurių matyti, jog apie 2008 m. tapo IĮ "K.K." (toliau - Įmonė) savininku. Šią įmonę įkūrė jis pats bei sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Kurdamas įmonę galvojo apie žvyro ir kitokių gamtinių iškasenų gavybą ir pardavimą. Įmonės teritoriją sudaro apie 5-6 ha žemės plotas. Šiuo metu pagrindinė iškasena yra žvyras. Tiksliai nepamena, tačiau apie 2011 m. pabaigą su juo susisiekė UAB "P.G." atstovas N., kurio pavardės neatsimena. Kaip jis surado jo kontaktus, jis nežino, gali būti, kad jo kontaktus surado internete. Po skambučio, (duomenys neskelbtini) įvyko susitikimas su N., kuris klausinėjo apie jo Įmonės parduodamą produkciją. Jis jam minėjo, kad UAB "P.G." vykdo (duomenys neskelbtini) valymo darbus ir jiems reikalingi stambūs akmenys. Jis jam pasakė, kad jo Įmonės teritorijoje yra stambių gabaritų akmenų, tačiau jis jais disponuoti negali, nes jo Įmonės veikloje yra numatyta tik žvyro išgavimas, o minėti akmenys yra likę kaip atliekos nuo ankščiau, šalia Įmonės tvarkyto šiukšlyno. Kokios frakcijos ir kiek tonų sudarė minėti stambūs akmenys, jis nežino, nes jų buvo įvairių dydžių, o techninių priemonių, jų svoriui ir frakcijos nustatymui, jis neturėjo ir neturi. Jis su N. susitarė žodžiu, kad jeigu jiems tinka tokie stambūs akmenys, jie juos gali nemokamai pasiimti ir išsivežti, tačiau savo transportu, kadangi jo Įmonė transporto neturi. Už neatlygintinai atiduotus stambius akmenis, jis jam pažadėjo, kad pradės pirkti iš jo Įmonės žvyrą, kurį naudos minėtame (duomenys neskelbtini) projekte, tačiau taip ir liko tiks žodinis susitarimas, kadangi daugiau su UAB "P.G." jokių sandorių ar pardavimų neturėjo. Vėliau, 2012-03-26 buvo pasirašyta sutartis Nr. 2012-03-26_1 (toliau - Sutartis) tarp UAB "P.G." ir IĮ "K.K." dėl minėtų stambių akmenų išvežimo bei teritorijos sutvarkymo. Minėta sutartis buvo pateikta pagal 2017-02-15 reikalavimą Nr. 25/9-1-8-2635. Sutarties priede yra nurodyta, kad UAB "P.G." neatlygintinai parduodamas gargždas, kurio buvo 5000 t. Ar iš tikrųjų buvo toks kiekis minėtų stambių akmenų, jis pasakyti negali, kadangi, kuomet vyko sutarties derinimas, jis iš N. gavo sutarties priedą, kuriame jau buvo nurodyta, kad gargždas sudaro 5000 t. Iš kur jis gavo tokį svorį nežino. Kodėl minėti stambūs akmenys buvo pavadinti gargždu, jis nežino, tačiau tai buvo padaryta pagal N. pasiūlymą. Kodėl jam reikėjo, kad stambūs akmenys būtų nurodyti kaip gargždas, jis nežino. Pati sutartis buvo sudaryta jo paties, tačiau su N. pageidavimu, kad atiduodami akmenys būtų pavadinti gargždu. Sutarties priede buvo numatytas ir teritorijos sutvarkymas, kad po akmenų išvežimo būtų tvarkingai palikta teritorija. Sutartis, kiek prisimena, galėjo būti išsiųsta elektroniniu arba paprastu paštu, o vėliau su UAB "P.G." antspaudu ir parašu buvo grąžinta jam atgal. Maždaug kada iš Įmonės teritorijos buvo išvežti visi stambūs akmenys ir sutvarkyta teritorija, jis nežino, kadangi, jis pats nedalyvavo akmenų krovimo ir išvežimo metu. Po Sutarties pasirašymo su juo toliau bendravo kažkoks UAB "P.G." statybos darbų vadovas, kurio vardo neprisimena. Jis su juo buvo kelis kartus susitikęs (duomenys neskelbtini), kuris pats atvažiuodavo pas jį, nes jam reikėdavo, kad jis pasirašytų ant krovinių važtaraščių. Kiek tiksliai buvo išrašyta važtaraščių, jis neatsimena. Kaip ir minėjo ankščiau, daugiau jokių sandorių su UAB "P.G." nebuvo. Taip pat jokių atitikties deklaracijų, susijusių su neatlygintinai atiduotų stambių akmenų ar gargždu, neišrašinėjo. Vienintelę atitikties deklaraciją, kurią galėjo ir šiuo metu gali išrašyti yra tik dėl žvyro kokybės, kadangi tai vienintelė jo Įmonės parduodama išgaunama produkcija.
Liudytojas D. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Koks buvo paimtas kiekis iš jo teritorijos jam nurodė UAB "P.G." vadybininkas. Liudytojas norėjo viską sutvarkyti, kad būtų oficialu, kad nekiltų klausimų. Gal UAB "P.G." pasisvėrė tuos akmenis. Sutartį jam atsiuntė elektroniniu paštu. Nežino kada galutinai buvo išvežti tie akmenys iš teritorijos. Nežino kodėl tie akmenys buvo pavadinti gargždu, tai jam nurodė taip pat UAB "P.G.". Krovinių važtaraščius pasirašė šiek tiek į priekį. Visus duomenis važtaraščiuose pildė UAB "P.G." darbuotojai. Važtaraščiuose kiekiai buvo nurodyti. Realiai netikrino koks buvo nurodytas kiekis važtaraščiuose. Deklaraciją gali išrašyti tik dėl žvyro, ką jų įmonė parduoda.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti 2017 m. gegužės 25 d. parodymai (apklaustas kaip specialusis liudytojas), iš kurių matyti, jog apie 2008 m. tapo IĮ "K.K." (toliau - Įmonė) savininku. Šią įmonę įkūrė jis pats bei sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Kurdamas įmonę galvojo apie žvyro ir kitokių gamtinių iškasenų gavybą ir pardavimą. Įmonės teritoriją sudaro apie 5-6 ha žemės plotas. Šiuo metu pagrindinė iškasena yra žvyras. Pagal jų karjero eksploatacijos rekultivacijos projektą yra tiksliai nurodyta, kokią žaliavą turi teisę išgauti ir parduoti. Ši žaliava išimtinai yra žvyras. Daugiau nieko negali karjere kasinėti ir parduoti. Tiksliai nepamena, tačiau apie 2011 m. pabaigą su juo susisiekė UAB "P.G." atstovas N., kaip vėliau, ikiteisminio tyrimo eigoje sužinojo, jo pavardė B.. Anksčiau šio asmens nepažinojo. Kaip jis surado jo kontaktus, jis nežino, gali būti, kad kontaktus surado internete, ar per kokius nors pažįstamus. Po skambučio, (duomenys neskelbtini) įvyko susitikimas su N. B., kuris klausinėjo apie Įmonės parduodamą produkciją. Jis jam minėjo, kad UAB "P.G." vykdo (duomenys neskelbtini) valymo darbus ir jiems reikalingi stambūs akmenys. Jis jam pasakė, kad jo Įmonės teritorijoje yra stambių gabaritų akmenų, tačiau jis jais disponuoti negali, nes jo Įmonės veikloje yra numatyta tik žvyro išgavimas, o minėti akmenys yra likę kaip atliekos nuo šalia Įmonės ankščiau tvarkyto šiukšlyno. Kokios frakcijos ir kiek tonų buvo minėti stambūs akmenys, jis nežino, nes jų buvo įvairių dydžių, o techninių priemonių, jų svoriui ir frakcijos nustatymui, jis neturėjo ir neturi. Jis su N. B. susitarė žodžiu, kad jeigu jiems tinka tokie stambūs akmenys, jis juos gali nemokamai pasiimti ir išsivežti, tačiau tik savo transportu, kadangi jo Įmonė transporto neturi. Už neatlygintinai atiduotus stambius akmenis jis jam pažadėjo, kad pradės pirkti žvyrą, kurį naudos minėtame Neries projekte, tačiau tai liko tik žodinis susitarimas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl leido neatlygintinai išsivežti akmenis, nes tikėjosi turėti klientą ateityje. Tačiau daugiau su UAB "P.G." jokių sandorių ar pardavimų neturėjo. Vėliau, t.y. 2012-03-26 buvo pasirašyta sutartis Nr. 2012-03-26_l (toliau - Sutartis) tarp rangovo UAB "P.G." ir užsakovo IĮ "K.K.", pagal kurią UAB "P.G." įsipareigojo neatlygintinai sutvarkyti IĮ "K.K." gamybinės bazės – karjero teritoriją, išvežti akmenis, gargždą, išlyginti teritoriją. Minėtos sutarties priede buvo nurodyta, kad UAB "P.G." neatlygintinai parduodamas gargždas, viso 5000 tonų. Ar iš tikrųjų buvo toks kiekis minėtų stambių akmenų, jis pasakyti negali, kadangi, kuomet vyko sutarties derinimas, jis iš N. gavo sutarties priedą, kuriame jau buvo nurodyta, kad gargždas sudaro 5000 tonų. Iš kur N. B. gavo tokį svorį, jis nežino. Kodėl minėti stambūs akmenys buvo pavadinti gargždu, nežino, tačiau tai buvo padaryta pagal N. B. pasiūlymą. Kodėl jam reikėjo, kad stambūs akmenys būtų nurodyti kaip gargždas, jis nežino ir jam nebuvo skirtumo, kadangi tie akmenys ir gargždas buvo kaip šiukšlės, jis jų negalėjo pardavinėti. Sutartį parengė jis pats, tačiau atsižvelgė į N. B. prašymą, kad atiduodami akmenys būtų pavadinti gargždu. Sutarties priede buvo numatytas ir teritorijos sutvarkymas, kad po akmenų išvežimo būtų tvarkingai palikta teritorija. Sutartis, kiek prisimena, galėjo būti išsiųsta elektroniniu arba paprastu paštu, o vėliau su UAB "P.G." antspaudu ir parašu buvo grąžinta jam atgal. Per kiek laiko ir kokiais etapais iš Įmonės teritorijos buvo išvežti visi stambūs akmenys ir sutvarkyta teritorija, jis nežino, kadangi, pats nedalyvavo akmenų krovimo ir išvežimo metu. Pažymi, kad kol UAB "P.G." rinko žvirgždą ir akmenis, niekas iš įmonės darbuotojų jų karjere nekontroliavo. Teritorija nėra fiziškai saugoma, nėra aptvarų, nėra sargybos, nėra stebėjimo įrangos, yra tik sudėti skiriamieji ženklai, parašyta, kad yra karjeras ir kieno jis yra. UAB "P.G." pradėjo išvežinėti akmenis apytiksliai gal mėnesį iki sutarties pasirašymo ir vežė gal tris keturis mėnesius po sutarties pasirašymo, kaip dažnai ir kokiais etapais, nežino. Po Sutarties pasirašymo su juo toliau bendravo kažkoks UAB "P.G." darbuotojas, gali būti kad statybos darbų vadovas, kurio vardo neprisimena. Jis su juo buvo kelis kartus susitikęs (duomenys neskelbtini). Šis asmuo pats atvažiuodavo pas jį, nes jam reikėdavo, kad jis pasirašytų ant krovinių važtaraščių. Kada ir kiek tiksliai buvo išrašyta važtaraščių, jis neatsimena, gal apie dešimt. Kaip ir minėjo ankščiau, daugiau jokių sandorių su UAB "P.G." nebuvo. Jokių atitikties deklaracijų, susijusių su neatlygintinai atiduotų stambių akmenų ar gargždu, neišrašinėjo. Vienintelę atitikties deklaraciją, kurią galėjo ir šiuo metu gali išrašyti yra tik dėl žvyro kokybės, kadangi tai vienintelė jo Įmonės teisėtai parduodama išgaunama produkcija. Dėl jam apklausos metu parodyto dokumento – 2014-09-03 UAB „K. K.“ vardu išrašytos atitikties deklaracijos Nr. -1, kurioje konstatuojama, kad produktas gargždas fr. 40/200mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus. Kiekis 1320 t, pirkėjas UAB "P.G.". D. P. parodė, kad jis tokio dokumento negalėjo išrašyti ir neišrašė. Jis neatitinka jo įmonėje naudojamos formos, neatitinka standarto pavadinimas - jo įmonė naudoja standartus LST-EN-1331;2002 ir LST-EN-13242. UAB „K.K.“ jam nėra žinoma, tokioje bendrovėje niekada nedirbo. Jo įmonė yra Individuali įmonė „K.K.“. Parašas, pagal visus požymius yra jo, tačiau kaip galėjo pasirašyti tokį dokumentą, kuris neatitinka tikrovės, jis nežino. Jeigu parašas originalus, jis gal ir galėjo pasirašyti kartu su jam pateiktais pasirašyti važtaraščiais, neįsigilinus į jo turinį. Dėl dokumento numeracijos „-1“ negali nieko paaiškinti, jis tokios nenaudoja. Dėl jam apklausos metu parodyto dokumento – 2012-09-03 IĮ „K. K.“ vardu išrašyta atitikties deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuojama, kad produktas gargždas fr. 40/200mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 reikalavimus. Piltinis svoris 1700 kg/m3. Kiekis 5000 tonų, pirkėjas UAB "P.G.". D. P. parodė, kad ši atitikties deklaracija taip pat neatitinka jo naudojamos atitikties deklaracijos formos. Deklaracijoje neatitinka jo naudojami LST standartai, kurios paminėjo aukščiau. Dėl dokumento numeracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įrašyta jam pateiktoje deklaracijoje – gali paaiškinti, kad tokio formato jis nenaudoja. Yra susikūręs deklaracijos formą, kurią pastoviai naudoja, pavyzdį pateiks prie šio protokolo. Kaip dokumento numerį rašo skaičių, reiškiantį mėnesio eilės numerį ir skaičių, reiškiantį dienos eilės numerį, kaip jo pateikiamame pavyzdyje „01/25“, kas reiškia sausio 25 d. Jis neveda jokio žurnalo ar kitokios atitikties deklaracijų apskaitos, kur būtų nurodomi deklaracijų numeriai. Antspaudas iš pažiūros atitinka jo įmonės antspaudą. Parašas iš pažiūros yra jo. Kaip galėjo būti gautas jo parašas ant šio dokumento, nežino. Galėjo jį pasirašyti ir užantspauduoti tarp jam teikiamų pasirašyti važtaraščių. Neatsimena, ar galėjo pasirašyti ir užantspauduoti tuščius lapus, nebent jam kas nors davė pasirašyti tarp važtaraščių, pilnai neatveriant dokumento, nerodant turinio. Nei vieno iš jam pateiktų dokumentų nebūtų pats surašęs ir pasirašęs, nes jų turinys neatitinka tikrovės, jo įmonė tokios veiklos nevykdo, juose nurodytų LST standartų nenaudoja. Kaip jie galėjo būti surašyti ir pasirašyti, jis nežino. Ar jie galėjo būti kokiu nors būdu nukopijuoti ir iš kokio dokumento, nežino. Ar jose įrašyti kiekiai atitinka tikrovę, nežino. Iš UAB "P.G." bendrauti pasirašant dokumentus – važtaraščius, teko tik su paminėtu asmeniu, kuris galimai yra darbų vadovas.
Liudytojas D. P. patvirtino šiuos parodymus ir papildomai parodė, kad tuo metu tokios įmonės - UAB ,,K.K.“ nebuvo. Tokios deklaracijos nebuvo išrašęs. Liudytojas galėjo pasirašyti šį dokumentą netyčia, dėdamas parašus ant važtaraščių. Sąmoningai tokios sutarties tikrai nebūtų pasirašęs. 2012 m. rugsėjo 3 d. deklaracijos nežino. Antspaudas ir parašas gal būti perkeltas elektroniniu būdu. Važtaraščius jam pateikdavo darbuotojas iš UAB "P.G.", to žmogaus neįsidėmėjo, pavardės ir vardo nežino. N. B. jam dokumentų nepateikinėjo. Atitikties deklaraciją galėjo pasirašyti pasirašinėjant važtaraščius, gal pasirašė ant tuščio lapo. Už tai negavo pajamų, tai kam jam reikėjo deklaruoti. Nežinau ar tokiems akmenims reikia deklaracijos. Rangovas žinos koks yra kiekis. Kas atlieka tyrimą, tai nevažiuoja į vietą tikrinti kiekių. Jo įmonėje kubų apskaita vykdoma. Vizualiai buvo didelis kiekis akmenų, kuris galėjo sverti ir 1000 tonų. Tačiau nematavo ir nevertino kiek gali būti tonų, todėl tiksliai atsakyti negaliu. Akmenys buvo įvairaus dydžio.
Liudytojas I. A. parodė, kad dirba UAB "P.G." nuo 2011 metų, pradžioje buvau hidrotechniko ir ekskavatoriaus operatoriaus pareigose. Į šią įmonę jį priėmė jo mama A. A.. Tuo metu įmonė vykdė projektą dėl VĮ V.V.K.D. užsakymu įgyvendinamo "H." projekto. Šiame projekte dirbo nuo pradžios iki pabaigos. Jo pagrindinis darbas buvo įrenginių valdymas. Kraudavo akmenis į baržas, po to tuos akmenis formuodavo mažais ekskavatoriais. Nežino iš kur buvo įsigyjami akmenys. Pamena tik UAB ,,R.“ automobilius, tačiau buvo ir kitų automobilių. Statybos darbų žurnalo Nr. 5, 21, 22, 23 puslapiuose yra rankraštiniai įrašai, kurie gali būti daryti jo, panašus raštas į jo, o gal nepanašus. Negali pasakyti 100 procentų, kad tuos įrašus darė jis. Atitikties deklaracijas kažkokias matė, tačiau tikrai nepamena. Šis žurnalas buvo laikomas statybos darbo vietoje, K. G. jam duodavo šį žurnalą, kai prižiūrėdavo darbų eigą. Į šį žurnalą rašydavo kokius darbus atlikdavo. Darbų eigą matydavo pagal projektą. Atitikties deklaracija galėjo būti pateikta kartu su žurnalu. Nežino kodėl skiriasi rašiklio spalva. Jis važtaraščius gaudavo iš vairuotojų, prie važtaraščių būdavo pridėti įvairūs dokumentai. Deklaracijas matė, tačiau jau jų nebepamenu. Apie deklaracijas nieko nepamena. Apie atitikties deklaracijos (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 3 d. ir (duomenys neskelbtini)4-33, 2014 m. rugsėjo 3 d. nieko nežino. UAB „K.K.“ ir UAB „J.K.“ jam yra girdėtos, iš jų veždavo jiems akmenis. K. G. sakė, kad akmenis atvežė iš (duomenys neskelbtini). Kiekius rašėsi, tik nepamena ar į užrašus rašėsi, ar į darbų žurnalą. Kiekių apskaičiavimas, greičiausiai vyko pagal mini krautuvo kaušo tūrį, t. y. jeigu pavyzdžiui mini krautuvo kaušas yra 0,5 kubinio metro, tuomet supylus ant bunos 10 kaušų galima pasakyti, kad supilta 5 kubiniai metrai gargždo. Liudytojas yra baigęs Techninės statybos inžinerijos magistrą. Apytiksliai galima paskaičiuoti kiekius pagal kaušų skaičių. Kaušo tūris atitinka akmenų tūrį apytiksliai. Jis dirbo su ekskavatoriumi tuo metu statybvietėje. Visą darbo laikotarpį darbus apskaičiuodavo kaušo tūriais. Į važtaraščius pasirašydavo jis, apie atvežtą kiekį spręsdavo pagal automobilį. Niekas automobilio nesverdavo, kai važiuodavo į statybvietę. 1 kubas yra 1,7 tonos akmenų, tačiau reikia žinoti tankį. Gal žurnale buvo dokumentų, nepamena. Jam dokumentus pateikinėdavo tik K. G.. Liudytojas net deklaracijų nepamena. Deklaracijas galėjo pateikti vairuotojai kartu su važtaraščiais, arba jos buvo žurnale. Liudytojas yra kvalifikuotas specialistas. Hidrotechninėje statyboje medžiagų sunaudojimo apskaičiavimo paklaida yra 18-20 procentų. Jei finale nori susiskaičiuoti, tai reikia paskaičiuoti, tačiau po vandeniu neįmanoma. Darbas vykdavo tokia tvarka, kad į statybvietę dideliais sunkvežimiais atvežami akmenys, jie išpilami į krūvas, po to su dideliu ekskavatoriumi juos nusistumi arčiau kranto, nuo Kranto pakrauni juos ant baržos, barža su pakrautais akmenimis ar gargždu nuplaukdavo iki tam tikros bunos, kuri prieš tai dar būdavo suformuojamo iš upės grunto, kuris būdavo išgaunamas žemsiurbės pagalba, tuomet rankiniu būdu buvo dedama geotekstilė, o vėliau jau pilamas gargždas bei ant viršaus pilami skaldyti akmenys bei formuojamos, mini krautuvų pagalba, bunos. Galima tik pagal važtaraštį nustatyti kiekius. Vairuotojai liudytojui pateikdavo važtaraščius, prie jų kažkokios deklaracijos buvo. Važtaraščius pasirašinėjo ne jis vienas, dienos gale visi važtaraščiai būdavo pateikiami buhalterijai. Į didelius sunkvežimius tilpdavo 25-30 kubų. Pagal projektą buvo paskaičiuota kiek akmenų reikia bunai, jeigu būdavo įsipilama daugiau, tai informuodavau darbų vadovą. Jo tiesioginis darbų vadovas buvo K. G.. Ikiteisminio tyrimo metu rašysenos ekspertizė nebuvo daroma.
Liudytojas K. G. parodė, kad jis dirba UAB "P.G." statybos vadovu. Jis į tą bendrovę atėjo dirbti pakviestas N. B.. Įgijo atestatus ir galėjo dirbti statybos darbų vadovu. Vėliau įsigijo atestatą dėl hidrotechninių statinių statybos ir priežiūros. „S.R.V." projekte buvo statybos vadovu. Šis projektas buvo vykdomas pačiame (duomenys neskelbtini), esančioje D. buveinės teritorijoje. Projektas buvo užbaigtas pilnai. Apie 2010 m. prasidėjo pasiruošimas dalyvauti naujame D. skelbtame projekto konkurse. Konkursas buvo skelbiamas dėl "(duomenys neskelbtini)" projekto įgyvendinimo. Šiame projekte buvo kaip statybos vadovas, kaip projekto vadovas, buvo tarpinis žmogus. Tą konkursą bendrovė laimėjo lyg 2010 metais. Buvau atsakingas už dokumentų ruošimą, atliktų darbų aktų sudarymą, jo dalyvavimas buvo ne pačiame statybos objekte, bet buvo tarpininkas tarp statybos objekto ir užsakovo. Rengė dokumentus, derino su užsakovu. Darbai prasidėjo 2011 m. buvo rekonstruojami hidrotechniniai statiniai bunos, jos buvo dviejų tipų, vienokio pagrindo ir kitokio pagrindo. Buvo 20 km ruožas, kurį jie rekonstravo. Visų pirma vykdavo bunų formavimas iš upinio grunto panaudojant žemsiurbę, taip pat su laivais prie bunų buvo priplukdoma technika, t.y. mini krautuvai arba mini ekskavatoriai, kurie iš baržų buvo perkeliami ant bunų. Viskas vyko pagal darbo projektą. Akmenys buvo sandėliuojami (duomenys neskelbtini), ten kraudavome į laivus ir viską transportuodavome į vietą. Akmenys buvo vežami iš R. karjero ir iš (duomenys neskelbtini) karjero, iš (duomenys neskelbtini) akmenys buvo atvežami traukiniu iki (duomenys neskelbtini), o po to juos veždavo į (duomenys neskelbtini). Akmenų pirkimu rūpinosi N. B., liudytojas nesidomėjo kas liečia tiekimą. Jam buvo svarbu, kad akmenys būtų vietoje. Iš (duomenys neskelbtini) karjero ir R. karjero veždavo gargždą. Kadangi procesas vykdavo keliuose vietose, tai ant visų važtaraščių negalėjo pasirašinėti, todėl ant jų pasirašinėjo darbuotojai. Ant važtaraščių pasirašinėdavo I. A., L., visų nepamena. Kiek jam yra žinoma, kad išvažiuojantis automobilis iš karjero būdavo pasveriamas, tačiau tiksliai nežino. Matavimo vienetas buvo tonos. (duomenys neskelbtini) aikštelėje svarstyklių nebuvo. Su tiekimu liudytojas nesusijęs ir nėra matęs sutarčių. Nežino ar yra metodika nustatyti kiekį esantį automobilyje, viskas buvo parašyta važtaraščiuose. Liudytojas vizualiai matydavo ar atvežta 30 tonų ar 15 tonų. 2011 atliktų darbų aktą matė, jį suruošė. Parašas ant jų buvo liudytojo. Žino, kad tie akmenys buvo R..
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti 2017 m. gegužės 25 d. parodymai (apklaustas kaip specialusis liudytojas), iš kurių matyti, jog maždaug nuo 2009 m., tiksliai datos nepamena, pradėjo dirbti UAB "P.G." (toliau - Bendrovė) statybos vadovo pareigose. Į šią įmonę jį pasikvietė ir priėmė dirbti N. B.. Jis tuo metu, kiek prisimena buvo Bendrovės direktoriaus pavaduotojas. Jie su N. buvo nuo ankščiau pažįstami ir jis kartais kreipdavosi pas jį konsultacijų. Vėliau pats N. jam pasiūlė darbą Bendrovėje, nes jam reikėjo žmogaus, kuris turi atitinkamus atestatus ir gali dirbti statybos darbų vadovu. Jam jau dirbant Bendrovėje, jis įsigijo atestatą dėl hidrotechninių statinių statybos ir priežiūros. Kuomet buvo priimtas į darbą, pirmas projektas kurį jis padėjo įgyvendinti buvo VĮ V.V.K.D. užsakymu vykdomas "S.R.D." projektas. Šis projektas buvo vykdomas pačiame (duomenys neskelbtini), esančioje D. buveinės teritorijoje. Kiek prisimena, tais pačiais metais minėtas projektas ir buvo užbaigtas. Apie 2010 m. prasidėjo pasiruošimas dalyvauti naujame D. skelbtame projekto konkurse. Konkursas buvo skelbiamas dėl "(duomenys neskelbtini)" (toliau - Projektas) projekto įgyvendinimo. Tuomet prasidėjo įvairių dokumentų rinkimas, tvarkymas ir pateikimas konkursui. Minėtus dokumentus ruošė jis pats bei N.. Kiek pamena, turbūt 2010 m. Bendrovė buvo pripažinta konkurso nugalėtoja ir jie pradėjo dirbti prie Projekto. Dirbdamas Bendrovėje jis buvo atsakingas už dokumentų ruošimą, atliktų darbų aktų sudarymą. Dažniausiai jam teko rūpintis popieriniais reikalais, kadangi įgyvendinant minėtą Projektą buvo daromi pakeitimai, todėl jam asmeniškai teko daug važinėti tarp Jurbarko, kur vyko pagrindiniai darbai ir (duomenys neskelbtini). Daugumą dokumentų paruošti tekdavo jam, vėliau dokumentus peržiūrėdavo N. ir jie buvo pateikiami D.. Dirbdamas Bendrovėje, jis niekada nėra išrašęs jokių sąskaitų faktūrų, nes tai nebuvo jo funkcija. Projekto įgyvendinimo darbai prasidėjo jau 2011 metais. Iš pradžių darbai vyko tiesiai nuo baržų, viskas buvo atplukdoma laivais. Visų pirma vykdavo bunų formavimas iš upinio grunto panaudojant žemsiurbę, taip pat su laivais prie bunų buvo priplukdoma technika, t.y. mini krautuvai arba mini ekskavatoriai, kurie iš baržų buvo perkeliami ant būnų. Visa tai buvo daroma, nes nebuvo galimybės kitaip privažiuoti prie pačių esamų bunų, todėl visi pagrindiniai darbai buvo vykdomi tiesiai iš laivų. Vėliau, neprisimena kada tiksliai, (duomenys neskelbtini) buvo paruošta statybos aikštelė į kurią buvo vežami skaldyti akmenys bei gargždas. Kiek pamena, skaldyti akmenys buvo vežami iš (duomenys neskelbtini) , vėliau buvo vežama iš UAB "J.K.", daugiau nepamena ar buvo iš dar kur nors vežami skaldyti akmenys. Pagrindinis gargždo tiekėjas buvo UAB "R.", o vėliau, kiek pamena, gargždas buvo vežamas iš K.K.. Nepamena, ar K.K. buvo uždara akcinė bendrovė ar kitokia bendrovė. Visais medžiagų užsakymais rūpinosi N., jis tokiais dalykais neužsiiminėjo. Liudytojas patvirtino, kad 2011-05-31 atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp Rangovo – UAB „P.G.“ ir Užsakovo – VĮ V.V.K.D., rekvizitai bei nurodytas objektas – „(duomenys neskelbtini), parengė jis. Akto eilutėje ties atspausdintu žodžiu „Rangovas“ esantys rankraštiniai įrašai, t. y. parašytas vardas, pavardė, pareigos ir parašas yra daryti jo ranka.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2011-05-31 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės ir gargždo sluoksnio pirkimas (pagal pakeitimą (duomenys neskelbtini))“ bei lygiagrečiai su ja esančiame stulpelyje „Kiekis“ jis nurodė 36.000 t kiekį?
Liudytojas atsakė: N. B. jį informavo, kad jis su D. suderino, kad galima į atliktų darbų aktą įrašyti tokį kiekį medžiagų, kadangi jis su UAB "R." yra sudaręs gargždo pirkimo sutartį, pagal kurią UAB "P.G." yra rezervuotas gargždas būtent šiam Projektui.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2011-05-31 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės ir gargždo transportavimas (pagal pakeitimą (duomenys neskelbtini))“ bei lygiagrečiai su ja esančiame stulpelyje „Kiekis“ jis nurodė 8.519 t kiekį?
Liudytojas atsakė: Jokių dokumentų nebuvo, tiesiog pasitikėjo N. ir tokią sumą įrašė be jokių dokumentų.
Liudytojas patvirtino, kad jam parodyta 2011-08-31 atliktų darbų aktą Nr. 2 parengė jis. Šiame akte eilutėje ties atspausdintu žodžiu „Rangovas“ esantys rankraštiniai įrašai, t. y. parašytas vardas, pavardė, pareigos ir parašas yra padaryti jo ranka.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2011-08-31 atliktų darbų akte Nr. 2, darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės ir gargždo sluoksnio pirkimas pakeitimas Nr. 2, I etapo pakoreguoto DP (A)“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 21.760 t kiekį?
Liudytojas atsakė: Tiksliai nepamena, tačiau turėjo būti taip, kad vadovavosi krovinio važtaraščiais.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2011-08-31 atliktų darbų akte Nr. 2, darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės ir gargždo sluoksnio pirkimas pakeitimas Nr. 2, II etapo DP“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 34.300 t kiekį?
Liudytojas atsakė: Čia turbūt taip pat kaip ir prieš tai, vadovavosi krovinio važtaraščiais. Liudytojas patvirtino, kad 2011-11-15 atliktų darbų aktą Nr. 3 sudarė jis. Nurodyto akto eilutėje ties atspausdintu žodžiu „Rangovas“ esantys rankraštiniai įrašai, t. y. parašytas vardas, pavardė, pareigos, yra parašyto jo ranka. Mano, kad užpildydamas 2011-11-15 atliktų darbų akto Nr. 3, darbų aprašymo eilutę, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės ir gargždo sluoksnio pirkimas pakeitimas Nr. 2, II etapo DP“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ įrašydamas 4.180 t kiekį, jis vadovavosi krovinių važtaraščiais. Liudytojas patvirtino, kad 2012-11-15 Apibendrintą atliktų darbų aktą nuo 2011 gegužės iki 2012 lapkričio mėn., paruošė jis. Akto eilutėje ties atspausdintu žodžiu „Rangovas“ esantys rankraštiniai įrašai yra padaryti jo ranka. 2011-11-15 Apibendrinto atliktų darbų akto, stulpelyje „Kiekis“, kuris yra lygiagrečiai su darbų aprašymo eilutėje esančiu užrašu „Gargždas fr. 40/200“, nurodytas 40864 t kiekis buvo įrašytas remiantis krovinio važtaraščiais ir statybos darbų žurnalais. Liudytojas patvirtino, kad 2012-09-17 atliktų darbų aktą Nr. 6 paruošė jis. Akto eilutėje ties atspausdintu žodžiu „Rangovas“ esantys rankraštiniai įrašai, t. y. parašytas vardas, pavardė, pareigos yra padaryti jo ranka, šalia yra jo parašas. Jis neprisimena kokiais dokumentais vadovavosi, 2012-09-17 atliktų darbų akto Nr. 6, darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Gargždo fr. 40/200 sluoksnio pirkimas pakeitimas Nr. 3, III etapo DP“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ įrašydamas 4840,73 t kiekį, tačiau kažkuo tai turėjo vadovautis, nes nurodytas skaičius nebuvo parašytas iš galvos, tai galėjo būti pagal krovinio važtaraštį. Liudytojas dėl jam apklausos metu parodytos UAB „P.G.“ 2012-09-17 išrašytos VĮ V.V.K.D. PVM sąskaitos faktūros serija PGR Nr. 00828 už rangos darbus pagal sutartį 7s-22, 828 561,06 Lt sumai, liudytojas parodė, šioje sąskaitoje jo ranka pasirašyti rekvizitai bei yra parašas, todėl jis mano, kad šią sąskaitą matė. Jis tiksliai neprisimena, kodėl jis išrašė šią sąskaitą, galėjo būti, kad tuo metu nebuvo kam išrašyti minėtos sąskaitos, tačiau iš tikrųjų jis neišrašinėdavo sąskaitų, tai darydavo N. arba Bendrovės direktorė A. Apie šią jo paties išrašytą sąskaitą jis buvo pamiršęs, todėl ir pačioje apklausos pradžioje pasakė, kad sąskaitų faktūrų neišrašinėjo. Tačiau įsakymo arba įgaliojimo išrašyti sąskaitą faktūrą nebuvo. Ši sąskaita buvo išrašytas už rangos darbus pagal sutartį 7s-22 bei pateiktą 2012-09-17 atliktų darbų aktą Nr. 6. Jis patvirtino, kad jam apklausos metu parodytą 2014-11-03 atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), paruošė jis. Šiame akte eilutėje ties atspausdintu žodžiu „Rangovas“ esantys rankraštiniai įrašai t. y. parašytas vardas, pavardė, pareigos parašyti jo ranka, šalia yra jo parašas.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2014-11-03 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Gargždo (fr. 40/200) pirkimas“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 823 m3 kiekį?
Liudytojas atsakė: Nežino, neturi ką pasakyti. Kadangi tai paskutinis statybos darbų etapas, tai galėjo būti sąskaita faktūra, tačiau jis pats sąskaitos nematė, o kiekis turbūt buvo pagal krovinio važtaraščius.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2014-11-03 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Gargždo (fr. 40/200) sl. įrengimas“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 823 m3 kiekį?
Liudytojas atsakė: Nurodė šį kiekį, todėl, kad kas buvo atvežta į statybų aikštelę tas ir buvo supilta įrengiant bunas, todėl ir atliktų darbų akte nurodė tokį patį kiekį.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2014-11-03 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės (fr. 90/250) pirkimas“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 383,33333 m3 kiekį?
Liudytojas atsakė: Tas kiekis turėjo būti nurodytas krovinio važtaraščiuose. Paskutiniame etape skaldytus akmenis vežė UAB "J.K.".
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2014-11-03 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės (fr. 90/250) sl. įrengimas“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 383,33333 m3 kiekį?
Liudytojas atsakė: Nurodė tokį kiekį, kadangi toks buvo atvežtas ir toks pats buvo sunaudotas.
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2014-11-03 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės (fr. 90/250) pirkimas“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 186,66667 m3 kiekį?
Liudytojas atsakė: Kadangi buvo paskutinio etapo sutartyje numatyta fiksuota kaina, o ją jau pasiekėme su prieš tai atliktais darbais, todėl šie kiekiai buvo išskirti iš bendro kiekio, bet vis tiek toks kiekis buvo įsigytas ir panaudotas, o sutartį reikėjo įvykdyti iki pabaigos bei atlikti visus įsipareigojimus. Šis gargždas kiek pamena, taip pat buvo įsigytas iš UAB "J.K.".
Į klausimą: Kokiais dokumentais vadovaujantis, 2014-11-03 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini), darbų aprašymo eilutėje, kurioje nurodytas „Skaldos granitinės (fr. 90/250) sl. įrengimas“ bei lygiagrečiai esančiame stulpelyje „Kiekis“ nurodė 186,66667 m3 kiekį?
Liudytojas atsakė: Šį kiekį nurodė, todėl, jog toks kiekis buvo atvežtas ir toks pats kiekis buvo panaudotas.
Į klausimą: Ar jam žinomas apklausos metu pateiktas statybos darbų žurnalas Nr. 5, kurio pirmame puslapyje nurodytas statinio pavadinimas – Hidrotechninių statinių (bunų) statyba. (duomenys neskelbtini) r., užsakovas - VĮ V.V.K.D., rangovas – UAB „P.G.“? Ar jam žinomi žurnalo Nr. 21, 22 ir 23 puslapiuose atlikti rankraštiniai įrašai Ar Jis atliko minėtus rankraštinius įrašus?
Liudytojas atsakė: Taip, jis jam yra žinomas, visas statybos darbų žurnalas yra surašytas jo paties. Visuose minėtuose puslapiuose esantys ranka padaryti įrašai yra padaryti jo. Jis pats asmeniškai sulipdė visą statybos darbų žurnalą.
Į klausimą: Ar Jam yra žinomi, statybos darbų žurnale Nr. 5, ties 2014-08-20, 2014-08-21, 2014-08-22, 2014-08-25, 2014-08-26, 2014-08-27, 2014-08-28, 2014-08-29, 2014-09-01, 2014-09-02, 2014-09-03 datomis, padaryti rankraštiniai įrašai apie atliktus darbus? Ar minėti rankraštiniai įrašai yra padaryti Jo paties?
Liudytojas atsakė: Taip, kaip ir minėjo, visus įrašus padarė jis.
Į klausimą: Ar Jam yra žinoma UAB „K.K.“ atitikties deklaracija (duomenys neskelbtini) 2014-09-03 bei UAB „J.K.“ atitikties deklaracija (duomenys neskelbtini)4-33, 2014-09-03, kurios yra nurodytos po atliktais rankraštiniais įrašais apie atliktus statybos darbus? Ar Jam asmeniškai buvo pateiktos tokios atitikties deklaracijos?
Liudytojas atsakė: Taip, šiuos įrašus padarė jis. Taip, abi minėtos deklaracijos buvo jam pateiktos ir jos turi būti pridėtos prie statybos darbų žurnalo. Jis tokias deklaracijas asmeniškai pats matė, nes tokių įrašų padaryti negalėtų, jeigu nebūtų pateiktos atitinkamos deklaracijos.
Liudytojas atsakydamas į klausimą, ar jis statybos darbų žurnale Nr. 5, puslapiuose 21, 22, 23, lygiagrečiai su kiekvienu aprašytu statybos darbu, esančiose stulpeliuose „Kiekis“ ir „Priimtų darbų kiekis“ surašė sunaudotų medžiagų kiekius, jei taip, tai kokiais dokumentais jis surašant minėtus kiekius, parodė, kad visus kiekius surašė jis pats. Surašant kiekius, jis pats skaičiavo kiek ir ant kokios buvo pilamas tai gargždas, tai skaldyti akmenys. Kiekius jis nustatydavo, pagal sunkvežimių atvežtus kiekius, kiek sunkvežimių išpildavo ant bunos, tokius preliminarius kiekius ir surašydavo. Kiek prisimena, skaldytus akmenis atveždavo UAB "J.K." transportas, o gargždas buvo atplukdomas laivais, o kas atveždavo gargždą iki krantinės tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Tačiau visi nurodyti kiekiai buvo aktuojami pagal krovinio važtaraščius, kadangi jis neturėjo daugiau jokių dokumentų, kuriais bučiau galėjęs vadovautis ir nustatyti atvežtos produkcijos kiekius.
Liudytojas K. G. patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad N. B. jį informavo, kad jis su D. suderino, kad galima į atliktų darbų aktą įrašyti tokį kiekį medžiagų, kadangi jis su UAB "R." yra sudaręs gargždo pirkimo sutartį, pagal kurią UAB "P.G." yra rezervuotas gargždas būtent šiam projektui, tačiau tiksliai nepamenu. 2011 m. rugsėjo 31 d. atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini) parengtas ir pasirašytas liudytojo. Nepamena kodėl nurodytas 21,760t kiekis. Jis kitokios apskaičiavimo metodikos neturi, jam tiksliausias variantas yra važtaraštis. 2011 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 parengtas ir pasirašytas jo. Jame kiekiai nurodyti pagal važtaraščius. 2012 m. lapkričio 15 d. Apibendrintą atliktų darbų aktą nuo 2011 gegužės iki 2012 lapkričio mėn. paruošiau liudytojas. Kiekiai nurodyti remiantis krovinio važtaraščiais ir statybos darbų žurnalais. 2012 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 6 paruošė jis. Gargždo 4840,73 t kiekis galėjo būti nurodytas pagal važtaraščius. UAB „P.G.“ 2012 m. rugsėjo 17 d. išrašytos VĮ V.V.K.D. PVM sąskaitos faktūros serija PGR Nr. 00828 už rangos darbus pagal sutartį 7s-22, 828 561,06 Lt sumai, nepamena šios sąskaitos, nes jis jų nepasirašinėja, gal tuo metu nebuvo N.. Ant šios sąskaitos parašas liudytojo. Nežino kodėl jis pasirašė tą sąskaitą. Nežinau kas dar galėjo išrašinėti sąskaitas. 2014 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) parengė jis ir yra jo parašai. Teisėjas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. G. duotus parodymus, tomas 1, 113-119 bylos lapai. Statybos darbų žurnalo Nr. 5, 21, 22, 23 puslapiuose yra liudytojo K. G. raštas ir jo parašas. I. A. negalėjo pildyti Statybos darbų žurnalo. Jis yra įsitikinęs, kad tai jo raštas.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti 2018 m. sausio 15 d. parodymai (apklaustas kaip specialusis liudytojas), iš kurių matyti, jog laikosi 2017 m. balandžio 13 d. duotų parodymų ir sutinka papildomai duoti parodymus. Liudytojui parodomas 2012 m. rugsėjo 3 d. IĮ „K.K.“ atitikties deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad IĮ „K.K. deklaruoja, kad produktas gargždas fr. 40/200 mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 reikalavimus. Deklaraciją pasirašo Direktorius D. P..
Užduotas klausimas: Ar parodyta 2012-09-03 IĮ „K.K.“ atitikties deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) yra Jums matyta? Jeigu taip, kur ji Jums matyta, ar Jūs parengėte minėtą atitikties deklaraciją? Jeigu ne, tuomet kas minėtą deklaraciją Jums pateikė bei kam šią deklaraciją perdavėte?
Spec. liudytojas atsakė: ši deklaracija jam yra matyta, tokią deklaraciją jam pateikė UAB „P.G.“ direktoriaus pavaduotojas N. B.. Deklaraciją jis galėjo matyti, kuomet pildė bei tikrino statybos darbų žurnalus, kadangi tai buvo vienas iš jo darbų, sutikrinti ir prižiūrėti, kad visi darbai būtų tvarkingai surašyti į statybų darbų žurnalus bei taisyklingai sutvarkyta visa kita reikalinga dokumentacija. Jokių deklaracijų jis asmeniškai niekada nesudarinėjo ir nepildė.
Liudytojui parodomas 2014-09-03 UAB „K.K.“ atitikties deklaracija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „K.K. (į. k. (duomenys neskelbtini)) deklaruoja, kad produktas gargždas fr. 40/200 mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 reikalavimus. Deklaraciją pasirašo Direktorius D. P..
Spec. liudytojas atsakė: ir ši deklaracija jam yra matyta. Apie šią deklaraciją, jis yra padaręs įrašus į statybos darbų žurnalą Nr. 5, kuris vėliau buvo perduoti VĮ V.V.K.D. (toliau - VVKD). Apie šią deklaracija taip pat gali pasakyti, kad jam ją pateikti galėjo tik N. B., kuris asmeniškai ieškodavo tiekėjų bei sudarinėdavo su jais sutartis. Jis asmeniškai su tiekėjais bendraudavo tik einamaisiais klausimais, tačiau niekada nesudarinėdavo jokių sandorių ar sutarčių. Taip pat gali pakartoti, kad jokių deklaracijų nesudarinėjo ir nepildė. Nori pasakyti, kad visi dokumentai reikalingi projekto užbaigimui VVKD buvo perduoti jo paties, vienu kartu. Perdavė statybos darbų žurnalus, deklaracijas, darbo projektus ir kt., tiksliai visko nepamena. Perdavimą vykdė jis pats, kadangi tai buvo viena iš jo pareigybės aprašyme nustatytų pareigų. Jis dirbdamas UAB „P.G.“ Statybos vadovo pareigose ir būdamas atsakingas už įgyvendinamą projektą, privalėjo tinkamai sutvarkyti visą perduodamą dokumentaciją ir tvarkingą perduoti ją užsakovui. Tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, tačiau perduodami dokumentai turėjo būti perduoti su lydraščiu.
Liudytojas patvirtina šiuos parodymus ir papildomai nurodo, kad negali garantuoti, kad deklaraciją jam pateikė N. B., nes tikrai nepamena, gal tos deklaracijos su važtaraščiais atvažiavo. Nebuvo tokio atvejo, kad akmenys būtų atvežti be deklaracijos. Gali būti, kad jis prašė, kad būtų pateikta deklaracija. Kai dar būna neaišku, koks bus paimtas kiekis akmenų, nes darbo projekte nurodyta tikslinti vietoje, tai veža, mato, kad baigia pastatyti objektą, tada yra išrašoma deklaracija bendram kiekiui, kiek yra paimta akmenų. Todėl ta deklaraciją į žurnalą įrašyta vėliau. Jam nėra žinoma, kad buvo padovanoti akmenys. Deklaracijas išrašo tas, kas tiekia medžiagas. Tiksliai nežino ar visais atvejais buvo reikalingos deklaracijos. Jeigu jis matytų, jog atvežė mažesnius akmenis negu 40 mm, tai tada sakytų tiekėjui, nes turėtų problemų, nes srovė juos nuneš. Tokių akmenų gali pririnkti ir lauke, tačiau tam turi atitikti dydį. Skaldytiems akmenims buvo pasamdę įmonę, kuri nustatė jų granuliometrinę sudėtį, buvo išrašytas dokumentas, kad tie akmenys atitinka. Įtakos jokios kokybei nedarys, jei tas akmuo bus iš lauko, svarbiausia, kad būtų tinkamas dydis. Gargždas, tai yra apvalūs akmenys. Jeigu nebūtų atitikties deklaracijos, tai nebūtų, mano, kad nebūtų nieko blogo, nes nežino ar ji reikalinga. Deklaracijos gali būti naudojamos ir priduodant darbus užsakovui. UAB „P.G.“ samdė nepriklausomą kompaniją, kurie tyrė skaldytus akmenis, o gargždui lyg ne. Sąskaita-faktūra ir deklaracija būna pridėta prie važtaraščio, yra paprasčiausiai tokia praktika. Užsakovas samdė techninę priežiūrą, kad kontroliuotų jų darbus, jie matė kokius akmenis jiems vežė, jie yra pasirašę ant aktų. Pradžioje vykdomi darbai, paskui pasirašoma už atliktus darbus, priimtus darbus galima kelti į aktą. Techninis prižiūrėtojas deklaracijas tikrina. Kiek žino, kad jokių pastabų ar pretenzijų dėl medžiagų neatitikimo nėra gauta. Kai buvo vykdomas bunų projektas, jie vadovavosi darbo projektu. Darbo projekto tikslas buvo sureguliuoti 20 km ruožą, nurodyti bunų ilgiai ir nurodyti medžiagų kiekiai, kurie turėjo būti tikslinami vietoje. Antra sutartis buvo lyg dėl fiksuotų kainų. Objektas buvo vienas, buvo dvi sutartys, kadangi trūko medžiagų, kad užbaigti projektą. Buvo pasirašyti du atliktų darbų pridavimo aktai. Neprisimena, ar tarpiniuose aktuose buvo nurodomi medžiagų kiekiai. Nežinau apie medžiagų paklaidą.
Liudytojas V. T. parodė, kad pažįsta N. B. ir jo žmoną A., jos pavardės nežino. Trečią kaltinamąją prisimena, ji dirbo UAB „P.G.“ pirmiausiai direktore, paskui - nežinau kuo. N. B. pažįstami daugiau kaip 20 metų, susipažino (duomenys neskelbtini) , tiksliai nepamena kaip. Liudytojas dirba RAB „V.“ direktoriumi. Šiuo metu su N. B. ir jo įmone UAB „P.G.“ nėra susijęs. (duomenys neskelbtini) yra įmonė, kurią įsteigė UAB „P.G.“- ji vadinasi „Gaminiai iš natūralaus granito“. 2011 metais buvo sutartinai santykiai su „P.G.“ ir asmeninė sutartis su N. B. – tai buvo sutartis dėl skolos perkėlimo, liudytojas pasirašė šią sutartį. Su UAB „P.G.“ buvo sudaryta sutartis dėl skolos, trišalė sutartis tarp liudytojo, UAB „P.G.“ ir N. B., ir kaip individualus asmuo liudytojas buvo sudaręs paslaugų sutartį. Visos pagrindinės sutartys buvo sudarytos 2011 metais, papildymai buvo 2016, 2017 metais termino pratęsimui. Liudytojas patvirtina 2016 m. gegužės 2 d. duotus parodymuose nurodytas sutartis (12 t. b.l. 86). Patvirtino, jog buvo 2011 m. sausio 15 d. pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „P.G.“. Sudarant pirmą sutartį kaip fizinis asmuo, liudytojas turėjo gauti tam tikrą sumą - 3 440 000 000 (duomenys neskelbtini) rublių, bet po to jis užsiregistravo, kaip individualus verslininkas, nes reikėjo atskirti - už tarpininkavimo paslaugas turėjo gauti vienas sumas, o papildomas paslaugas liudytojas jau atlikinėjo pagal sutartį kaip individualus verslininkas. Buvo papildoma sutartis. Liudytojas nori atskirti sutartis kaip fizinio asmens ir kaip individualią veiklą vykdančio asmens. Iš UAB „P.G.“ 2 295 000 000 (duomenys neskelbtini) rublių turėjo gauti kaip fizinis asmuo. Vėlesnės sumos turėjo būti gautos jau kaip individualią veiklą vykdančio asmens, kadangi tai buvo papildomas darbas, susijęs su pakrovimu. Liudytojo darbas buvo rasti produkciją, už kurį jam turėjo sumokėti. Buvo pratęstas sutarties apmokėjimo terminas. Kaip individualus verslininkas 100 800 000 rublių liudytojas gavo pagal 2011 m. lapkričio 17 d. aktą. Tokią sumą liudytojas gavo. Individualus verslininkas pagal (duomenys neskelbtini) teisę yra irgi fizinis asmuo. Liudytojas turėjo rasti organizaciją, kuri gamina konkretų produktą, t.y. 300-700 mm frakcijos skaldytą akmenį, susitarti su jais, kad pagamintų ir pakrautų ir tai buvo jo pirminis darbas. Už šią paslaugą turėjo gauti 2 295 000 000 (duomenys neskelbtini) rublių. Pinigai buvo mokami, bet konkrečiai sumos, kiek pagal šią sutartį buvo atsiskaityta, tiksliai negali pasakyti. Vėliau buvo sudaryta nauja sutartis kaip individualaus verslininko, kad liudytojas jau atkrovinės produkciją, užsiims vagonais, geležinkeliu ir t.t., t.y. atsirado papildomi darbai. Produkcija buvo ta pati, bet darbai buvo kiti. Už tai turėjo gauti 685 241 379 rublius. Suteikęs paslaugas, atlikęs pagal pirmą susitarimą išrašė darbų atlikimo aktą. Jo manymu, kad pagal pirmą sutartį kaip fizinio asmens buvo rašomas vienas aktas ir sutartis dėl skolos. Aktas buvo išrašytas tai pačiai 2 milijardų sumai, tiksliai negali pasakyti, nes neturi savo dokumentų. Pagal antrą susitarimą už atlikus darbus buvo išrašyti darbų atlikimo aktai kiekvienai sumai, t.y. atliktų darbų aktai, kurie nurodyti liudytojo apklausos protokole. Pagal šituos aktus atsikaitymas buvo atliktas ir šie pinigai buvo pervedami per banką individualiam verslininkui, pervedinėjo UAB „P.G.“, nes su ja buvo sudaryta sutartis. Skolos perkėlimo aktas buvo pasirašytas 2011 m. vasario 20 d., kaip ir nurodyta jo apklausoje. Yra dvi sutartys, viena sutartis - paslaugoms kaip fiziniam asmeniui, antra sutartis su UAB „P.G.“ – papildomoms paslaugoms, t.y. viena sutartis, kad liudytojas rado ir suteikė paslaugą. Atsiskaitymai, kurie nurodyti apklausoje pagal aktus, buvo atliekami pagal 2011 m. spalio 27 d. sutartį. Pagal skolos perkėlimo sutartį pinigai nesumokėti, nes jie pratęsėme iki 2016 m. gruodžio 31 d., o 2017 m. sausio mėnesį dar kartą pratęsė iki 2018 m. gruodžio 31 d. skolos grąžinimo terminą. Sumos dabar negali nurodyti, nes dalimis pinigai jam buvo perduodami paslaugų atlikimui, nes reikėjo jam spręsti klausimus su vagonais, su pakrovimu, muitine, o paskui jie susitarė apie tai, kad iki metų galo jie išspręs klausimą, ar tai bus piniginis atsiskaitymas, ar kitas, nes jie planavo Rusijoje atidaryti verslą ir N. B. žadėjo apmokėti dalį verslo šių pinigų sąskaita, todėl jis finansinių pretenzijų neturi iki 2018 metų pabaigos. Pažymi, jog šiai dienai nei UAB „P.G.“, nei N. B. pretenzijų neturi. Dėl 2011 m. vasario 20 d. skolos perkėlimo sutarties su UAB „P.G.“ pasirašymo aplinkybių paaiškino, jog N. B. pasakė, kad yra sunkumai dėl savalaikio apmokėjimo, todėl pasiūlė variantą pagal kurį jis yra liudytojo skolininkas. Liudytojui tai nekėlė jokių įtarimų, jis sutiko, nes žinojo, kad firma šiandien gali egzistuoti, gali ir neegzistuoti, o fizinis asmuo visada yra ir paima ant savęs įsipareigojimus, tuo labiau liudytojas asmeniškai jį seniai pažinojo, todėl jokių prieštaravimų tam nebuvo. Aš galiu pasakyti, kad tai buvo abipusis mūsų su N. B. sprendimas. Liudytojas pažymi, jog turi juridinį išsilavinimą ir žino, kad trišalė sutartis nesudaroma, jeigu kas nors nesutinka, t.y. tokia kalba buvo, kas pasiūlė tokį sprendimą, liudytojas neatsimena, o kodėl jie tai nusprendė, tai mato dokumentą, kur yra trijų šalių parašai. Liudytojo niekas nevertė. Liudytojui, kaip (duomenys neskelbtini) , suma, kuri egzistavo, buvo pakankamai didelė ir jis galėjo ir palaukti, t.y. jeigu yra kažkokie sunkumai dėl sutarties įvykdymo, jis gali ir palaukti. Neatsimena ar sudarant tarpininkavimo sutartį 2011 m. sausio 15 d. jam buvo žinoma apie UAB „P.G.“ finansinius sunkumus. Apie finansinius sunkumus sužinojo iš kalbų, kad valstybė laiku neatsiskaito už paslaugas. Liudytojas patvirtina, kad 2011 m. sausio 15 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „P.G.“ pasirašė. Kodėl ten yra klausimas ne 60 000, o 15 000, tai paprastai paaiškinama, nes viskas ėjo pagal užsakymą - yra užklausimas tokiam kiekiui – jie pakrauna. Jie pakrauna maždaug 15 000, nes daugiau jiems nereikėjo, todėl savaime suprantama, kad, jeigu planavo 60 000 tonų, o paėmė 15 000, tai tiek sumokėdavo, tiek ir pakraudavo. Pagal šį susitarimą buvo išrašyti geležinkelio važtaraščiai ir muitinės, todėl kad kiekvienas vagonas turi geležinkelio važtaraštį. Sertifikatai buvo pridedami prie frakcijos akmens kaip kokybės pažymėjimas, nes tai buvo natūralus akmuo, suskaldytas iki tam tikro dydžio. Pažymi, kad sunkumas buvo dėl tokio akmens, nes gali pasirodyti, kad tai nereikšminga paslauga, o iš tikro tam tikrą akmens dydį išleisdavo tik vienas karjeras, ir tai nenorėjo to daryti, ir už tai pagal sutartį liudytojas turėjo gauti pinigus – už tai, kad rado, kas gamina tokią produkciją. Dėl 2011 m. spalio 20 d. paslaugų atlikimo akto pagal 2011 m. sausio 15 d. tarpininkavimo sutartį pasirašymo aplinkybių pažymi, kad buvo pakrauta 15 000 t. Už skaldą buvo pervesti pinigai iš UAB „P.G.“, už paslaugas buvo viskas sumokėta. Liudytojas šias sutartis patvirtino, jas pasirašė. Sutartyje parašyta kad pinigu liudytojas gavo kaip individualus verslininkas, kaip firma „V.“, liudytojas dalinai pinigus gaudavo kaip fizinis asmuo, tačiau visiškai pilnai, kaip fizinis asmuo, pinigų negavo. Kiek gavo pinigų nepamena. Po to, kai liudytojas gavo individualaus verslininko statusą, jis papildomai teikė paslaugas įmonei UAB „P.G.“ dėl akmens atkrovimo, nes atsirado papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti pirminėje sutartyje ir prašo atskirti sutartis su fiziniu asmeniu ir individualiu verslininku, nes nežiūrint į tai, kad sutarties dalykas yra akmuo, darbai pagal tas sutartis buvo skirtingi, t.y. kaip fizinis asmuo - pagrindinis buvo rasti ir suteikti paslaugas UAB „P.G.“ dėl pirkimo ir už tai jie turėjo liudytojui mokėti 2 295 000 000. Toliau atsirado sunkumai su geležinkeliu ir t.t. Tam momentui liudytojas jau užsiregistravo kaip individualus verslininkas ir viskas, ką jis darė tai buvo papildomi darbai ir už tai jie jam mokėjo. Liudytojas pinigų iš jų nesiskolino. Kiek iš viso tonų buvo pristatyta skaldyto akmens, negali tiksliai pasakyti, apie 15 000 t., kiekis numatytas geležinkelio važtaraščiuose, už tai buvo pilnai atsiskaityta. Už akmenį buvo pilnai atsiskaityta, tik nebuvo atsiskaityta už tarpininkavimo paslaugas. Buvo trys sutartys - fizinio asmens, individualaus verslininko ir „V.“. „V.“ atlikinėjo techninį darbą pagal sutartį su UAB „P.G.“ – pakraudavo ir išsiųsdavo ir už tai gaudavo pinigus. O pirminė sutartis – pirma sutartis buvo su fiziniu asmeniu, kur liudytojas turėjo rasti reikalingą produktą, t.y. akmenį. Jis jį rado, pateikė informaciją, už kokią kainą galima nupirkti, susitarė, kad pagamins reikiamą kiekį, kadangi tai ne serijinė produkcija ir jo reikėjo pagaminti tam tikrą kiekį. (duomenys neskelbtini) tai buvo brangiau, terminai ilgesni ir natūralu, kad jiems tiko (duomenys neskelbtini) variantas. Kaip fizinis asmuo jis padarė savo darbą ir už tai turi gauti pinigus. Antra sutartis buvo individualaus verslininko, kaip papildoma dalis, nes vykdant pirmą sutartį, atsirado problemos su geležinkeliu ir su muitine, su pakrovimu-iškrovimu ir liudytojas atliko papildomus darbus, kiekviena sutartis turėjo savo esmę. Atsiskaityta buvo pagal dvi sutartis - su individualiu verslininku atsiskaitė ir už techninį darbą, t.y. pakrovimą- iškrovimą, atsiskaitė bei dalinai pagal pirmą sutartį. Finansinių pretenzijų liudytojas neturi, nes skolos dalį jis perveda į kitos įmonės pirkimą. Kokia pinigine išraiška buvo atsiskaityta, jis nepamena, nes pakrovimų pradžioje N. B. perdavinėjo jam pinigus kažkokių tai operacijų įgyvendinimui, susietų su muitine ir t.t., todėl tiksliai dabar nepamena, kokia skola likusi. Liudytojas atvažiavo, kad galutinai nustatyti terminus. Jeigu tai bus įmonės, nupirktos (duomenys neskelbtini), dalis, liudytoją tai tenkins ir tada jis šią dalį uždeklaruos pas save (duomenys neskelbtini) , sumokės mokesčius. Šiuo metu skola mažesnė negu pradžioje buvo nurodyta 2 295 000 000, tiksliai pasakyti negali. Kad „P.G.“ gavusi Europos Sąjungos lėšas projektui vykdyti, žinojo bendrais bruožais iš N. B. - kad dalimis apmoka ir kad jam ne visada laiku ir ne visas sumas apmokėjo, todėl nesu įsitikinęs, kad žinojo, jog jis gavo viską ir su liudytoju neatsikaitė ir tvirtinti to negaliu. UAB „P.G.“ ir įmonė „V.“ iki 2011 m. sausio mėnesio nėra turėjusi jokių sutarčių. Kaip fizinis asmuo su UAB „P.G.“ liudytojas pasirašėte tarpininkavimo sutartį, pagal kurią pirmoje eilėje turėjo įvykti avansinis apmokėjimas už po to atliekamas paslaugas. Pagal 2011 m. vasario 20 d. skolos perkėlimo sutartį dalinai atsiskaityta. Liudytojas nurodo, kad jis nėra PVM mokėtojas. Kaip fizinis asmuo jis negali išrašyti sąskaitų faktūrų, tik sutarties pagrindu. PVM mokėtoju pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus kaip fizinis asmuo netampa prie jokios sumos, o kaip individualus verslininkas - kažkur virš 100 000 eurų, kiekvienais metais ta suma auga ir tai yra labai didelė suma. N. B. pagal pirmą sutartį įsipareigojimus vykdė, pinigai liudytojui buvo perduodami, kadangi tai buvo susiję su išlaidomis, per draugus. Kai buvo pasirašyta 2011 m. vasario 20 d. skolos perkėlimo sutartis, tarpininkavimo paslaugas teikė UAB „P.G.“, nes krovinys ėjo šiai įmonei. Suteikus paskolą bendrovei, dokumentas apie paslaugos suteikimą buvo sutartis, tokiais atvejais (duomenys neskelbtini) užtenka sutarties su nurodyta suma. Liudytojas, kaip fizinis asmuo, išrašė atliktų darbų aktą UAB „P.G.“, o ne N. B.. Pagal sutartį, kuri pasirašyta tarp liudytojo ir UAB „P.G.“ visus įsipareigojimus liudytojas pilnai įvykdė. Dabar yra iškilęs tik klausimas tarp jų kaip tarp dviejų fizinių asmenų.
Specialistė D. I. parodė, kad sumai 1 290 688,02 litų ir 63 200,63 litų, viso 1 353 888,65 litų, pateikti apskaitos dokumentai, dėl kurių nepateikimo negalima nustatyti turto įsipareigojimų. Pagal apskaitos registrus būtų specialisto išvadoje pagrindinis atsakymas 9 ir 10 klausimuose dėl šių skirtumų, kodėl susidaro tie skirtumai. Pagal tarpininkavimo sutartį sausio mėnesio 15 dienos buvo įsipareigojimai, tada ta sutartis yra tęstinė 2011 m. liepos mėn. ji buvo pakeista dėl 15 000 įsipareigojimai lieka 2 milijardai, 295 000 000 rublių. Viskas tvarkoje, pasirašyta tarp bendrovės ir fizinio asmens ir fazinis asmuo šią sutartį įvykdė ir pateikė atliktų darbų aktą 2 295 000 000 sumai, kuris litine išraiška buvo 646.111, 35 Lt. Tai viskas tvarkoje, tai yra apskaityta buhalterinėje apskaitoje skola T. ir į sąnaudas įskaityta kaip (duomenys neskelbtini) vykdomo projekto sąnaudos. Tačiau apskaitoje yra įrašyti skaičiai, kuriems nepateikti dokumentai, t.y. 1 290 688 2011 m. vasario 20 d. įrašyta į įsipareigojimų sąskaitą ir į sąnaudas, ir įrašyta 63 263 irgi įsipareigojimų sąskaitą ir sąnaudas. Šioms sumoms nėra pateikta dokumentų. Kokiu pagrindu šios sumos buvo. Įsipareigojimai yra įrašyta N. B. išlaidos, avansas, komandiruotė 63 263 ir 2011 m. vasario 20 d. įsipareigojimas N. B. 1 290 688,02 į sąnaudas. Tyrimui buvo pateikti registrai, kuriuose nenurodytos detalios sąskaitos. Kad būtų galima įrašyti į sąnaudas tokias sumas, vadinasi tuo momentu turėtų būti apskaitos dokumentas pateiktas, kur numatyta ūkinė operacija. Ūkinių operacijų šitoms sumoms nėra pateikta. Todėl teigiama, kad šios sumos yra apskaitytos nepagrįstai ir tuo pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį. Gargždas buvo įsigytas iš UAB „R.“, buvo sudaryta sutartis. Didžioji dalis gargždo buvo įsigyta iš UAB „R.“ ir yra detalios lentelės, detalizuotai suskaičiuota kiek, kokių medžiagų buvo. Pačio gargždo buvo įsigyta 40 797,70 t už 942 647,45 Lt plius PVM ir iš viso 1 140 603,41 Lt. Su UAB „R.“ buvo atsiskaityta. Čia buvo vienas skirtumas, kur savikaina šiek tiek skiriasi nuo įsigijimo, nes į sąnaudas buvo nurašyta pagal palyginus įsigijimą ir nurašymą medžiagų aktus, ten buvo nesutapimai - viena nesutapo sąskaita 2011 metų, kuri buvo pateikta vėliau 2013 metais, dėl jos buvo nustatytas neatitikimas, tačiau specialistė ją įvertino, kad buvo ji apskaityta vis tiktai 2013 metais ir, įvertinus pateiktą likusį pinigų likutį gargždo buvo likutis apskaitytas apskaitoje, kuris sutapo su specialistės paskaičiavimais, tik nesutapo suma. Už gargždą visą buvo sumokėta, skirtumas labai nedidelis - 16, 94. Tarpusavyje yra suderinimo aktas ir pagal šį dokumentą jie liko skolingi 16,94, greičiausiai ta viena sąskaita neįvertinta. Bet buvo pateikti atliktų darbų aktai pagal vykdomus du projektus, kur buvo pateikti atliktų darbų aktai, vykdant (duomenys neskelbtini)projektą. Buvo pateikta aktai už visą laikotarpį tiriamąjį ir pagal aktus taip pat yra detali lentelė, buvo sunaudota gargždo 45 704,73 t. pagal rangos sutartį Nr. 7S-27 pateiktą atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) dar gargždo buvo sunaudota 1 316, 80 t., viso pagal tyrimui pateiktus atliktų darbų aktus buvo sunaudota 47 021,53 t. Palyginus įsigijimo dokumentus, medžiagų nurašymo aktus ir atliktų darbų aktus, nustatytas neatitikimas, todėl kad bendrovė gargždo įsigijo fr.40/200 40 797,70 t, į sąnaudas nurašė 40 328, nes likutis ten buvo likęs 434, o pagal atliktų darbų aktus į sąnaudas nurašė 45 704,73 t ir nustatytas neatitikimas 6 657,93 t medžiagų į sąnaudas nurašyta daugiau ir pagal atliktų darbų aktus ir pardavimo (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras gargždo buvo daugiau, todėl faktinių išlaidų buvo įrašyta daugiau, tuo buvo pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis. Specialistė paaiškina, kad ji raštu paprašė pateikti dokumentus, kas veda apskaitą, tai gavo raštą, kad buhalterinę apskaitą veda A. V. ir buvo pateikta darbo sutartis. Daugiau jokių papildomų raštų nėra gavusi, kad kažkas būtų konkrečiai priskirtas prie kažkokio tai konkretaus darbo. Už visą įmonės buhalterinę apskaitą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, atsakingas yra įmonės vadovas. Jeigu specialistė būtų turėjusi direktoriaus įsakymą, jog už konkretų projektą yra atsakingas asmuo, tai pagal buhalterinės apskaitos įstatymą direktoriaus atsakingumas nesikeičia. Tai yra bendrovės vidaus tvarka, kas viduje nusimato, kas už ką atsakingas, tačiau pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 11, 21 straipsnius, dėl buhalterės atsakomybės, taip kad čia šitas įtakos neturi, čia yra vidaus tvarkai nusistatyti, kas už ką laiku privalėtų pateikti, atsiskaityti, prižiūrėti, tačiau pagal įstatymą nesikeičia. UAB „P.G.“ pateikė trišalę sutartį, kuri buvo pasirašyta, joje numatytas senasis pirminis skolininkas, naujasis skolininkas ir skola, atsiradusi iš tarpininkavimo sutarties, skolos perkėlimo sutartyje numatyta 2 295 000 000 (duomenys neskelbtini) rublių. Oficiali lito ir užsienio valiuotos santykio tai dienai suma sudarytų 1 929 475 Lt. Bendrovė sutartyje šį santykį įvertino 2 milijonais ir tai sudarė 70 tūkst. 524,65 didesnę nei pagal valiutos kursą, tuo pažeisdama 22 verslo apskaitos standarto 3 dalį sandorių užsienio valiuta pripažinimas. Pagal šią sutartį papildomų apskaitos dokumentų jokių nepateikta, kad būtų apskaityta kažkoks įsipareigojimas ar skola, apskaitos dokumentų nepateikta. Apskaitos registruose visi įrašai atliekami pagal apskaitos dokumentus. 10 mėn. 20 d. buvo pateikta paslaugų atlikimo aktas, kuriuo buvo patvirtinta, kad pilnai įvykdyta tarpininkavimo 2011 m. sausio 15 d. sutartis ir už jos suteiktas tarpininkavimo paslaugas bus tinkamai atlyginta ir sumokėta visas sutartyje numatytas atlygis 2 milijardai ir šis aktas pasirašytas su UAB „P.G.“, tačiau, jeigu UAB „P.G.“ jau lyg tai nebeturėjo įsipareigojimo T., tačiau šis susitarimas pasirašytas su UAB „P.G.“ ir T.. Čia buvo tas padarytas pakeitimas liepos mėnesį tos pačios sutarties, nors jau vasario mėnesį bendrovė jau turėjo nebeturėti įsipareigojimų, tai dar tęstinai sausio mėnesio sutartis vėl sudaromas pakeitimas su UAB „P.G.“, nors sutarties pagal jų teigimą jau nebeturėtų būti, nes įsiskolinimas pereina fiziniam asmeniui, tačiau jie tęsia, padaro pakeitimą liepos mėnesį ir spalio mėnesį T. pateikia atliktų darbų aktą, kuriame nurodo, kad visus darbus atliko ir įvardina atliktų darbų akto sumą 2 295 000 000 (duomenys neskelbtini) rubliai. Pagal šį atliktų darbų aktą, kadangi tai pateikė fizinis asmuo, tai aktas, kuriame nurodyta ūkinė operacija, tai jis buvo prilygintas apskaitos dokumentui ir apskaityta skola T. ir šita suma buvo apskaityta sąnaudose, sąskaitose vykdomo projekto sąnaudos. Tačiau tą pačią dieną dar buvo atlikti du įrašai, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais, tai buvo atlikti vasario 20 dieną 1 290 688, 02 apskaitoje įrašyti į N. B. įsipareigojimą ir į sąnaudas ir 63. Šie skaičiai su atliktų darbų aktu ir su suteiktų paslaugų sutartimi nesusiję. Pagal tą atliktų darbų aktą apskaityta skola kažkodėl 646 111, aktas spalio 20 dienos, o N. B. perkeliama skola vasario 20 d. Taip pat ši skola 646 111 32 vasario mėnesio, nors aktas yra spalio 20 d., ir įrašoma kaip atskaitingam asmeniui pagal kurią, atlikdamas mokėjimus atskaitingas asmuo taip pat turi atsiskaityti bendrovei, pateikti, kur tuos pinigus išleidžia pagrįsti savo išlaidas, tačiau šių sumų išmokėjimo dokumentų nepateikė, kur ta suma buvo išleista. Pagal tą aktą buvo apskaitytas įsipareigojimas T. spalio 20 d., kažkodėl vasario 20 d. iškelta N. B. ir užskaityta vasario 20 dieną T. įsipareigojimo užskaitymas, tačiau buhalteriškai tai nepagrįsta apskaitos dokumentais perkėlimas vasario 20 dienos. Negalėjo to įsipareigojimo N. B. užskaitymas būti pagrįstas ta skolos perkėlimo sutartimi, kadangi skolos įsipareigojimo vasario 20 dienai apskaitoje neapskaityta ir jis negalėjo būti apskaityta, nes nebuvo atlikta apmokėjimo. Bendrovė skolos pagal vasario 20 dieną T. neturėjo, nes nebuvo pateiktas nei aktas, nei sumokėjimas. Jeigu būtų atliktas sumokėjimas, tai ta skola būtų. Tokio kaip avansinio sumokėjimo taip pat nebuvo atlikta ir apskaitos dokumento taip pat nebuvo pateikta. Pagal verslo apskaitos standartą 22, kuris reglamentuoja valiutų įforminimą ir sandorio sudarymo metu skambėtų taip, kad sandorio diena, tai diena, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas prekes ar paslaugas perduoda prekių ar paslaugų pirkėjui. Tačiau tai, tas faktas nebuvo užfiksuotas, jis nebuvo perduotas ir nepateiktas toms sumoms, įsivertintas valiutų santykis, spalio 20 dienos įvertintas vasario mėnesį, tai čia nėra tokio dokumento - kaip galėjo žinoti, kas bus spalio mėnesį ir įsivertinti vasarį, tai apskaitos dokumentais tai yra nepagrįsta ir to negalėjo būti. Specialistė vienareikšmiškai spręsti negali ar įrašai buvo daromi atbuline data, ji tik parodo, kokie įrašai buvo atlikti, kad pagal apskaitos registrą, kuriame aiškiai matosi, kad yra 646 111 36, kas sudaro spalio 20 dienos pagal atliktų darbų aktą sumą ir kažkodėl atsiranda registre įrašyta vasario 20 dieną N. B. perkeliama skola, tai tuo motyvuojant teismas priims sprendimą. Yra sudaryta sutartis su N. B. beprocentinė kredito linijos paslaugos sutartis, tačiau pagal pačius apskaitos dokumentus nustatyti, kada buvo skolinta ir už ką, ar jie grąžinti, buvo negalima nustatyti todėl, kad nei viename pavedime nebuvo įrašyta už ką, kas mokama, ar tai yra pagal sutartį, ar tai grąžinamas kreditas, ar kažkas ir nenurodyta data. Banko išrašuose nurodyta, kad pagal sutartį. Jeigu medžiagos įgytos nuline kaina, tai bendrovė ir gali įvertini su nuline kaina. Jeigu bendrovė įsigijo neatlygintinai, surašo laisvos formos dokumentą ir ji atitinka apskaitos dokumentą ir tuo apskaitos dokumentu įrašo kiekį ir gali užpajamuoti ir vieną centą. Atskaitingi asmenys, sąskaita 2435, didžioji knyga, 11 mėn. 1 d., 12 mėn. 31 d. N. B., kaip atskaitingas asmuo, nes atskaityta kaip atskaitingam asmeniui. T. paaiškinimas, kad jis neturi pretenzijų nei N. B., nei UAB „P.G.“ nesikeistų specialisto išvada. Išvados 21 lapo paskutinėje pastraipoje gargždą 57 litais, ši kaina nustatyta atliktų darbų aktą. Jeigu yra dokumentai apie parduotą prekę, tai turi būti pirminiai dokumentai apie prekės įsigijimą, tokių dokumentų šioms sumoms nėra. Buhalterinėje apskaitoje įrašytas į N. B., kaip atskaitingo asmens, sąskaitą ir įrašytas į sąnaudas. T. įsipareigojimas atsirado pagal atliktų darbų aktą, kurį jis pristatė. Tai ne apmokėjimas. Apmokėjimo T. pagal šią sutartį buvo neatlikta, jis užskaitytas N. B. perkeliant pagal atliktų darbų aktą. Skolos perkėlimo sutartis nėra apskaitos dokumentas, apskaitos dokumentas nepateiktas ir tuo momentu skolos bendrovė su T. nebuvo apskaičiusi, ji neturėjo, ji jokios skolos neperkėlė. Jeigu N. B., kaip atskaitingas asmuo, gavęs tuos pinigus, būtų pateikęs dokumentą, patvirtinantį tos sumos sumokėjimą T., tada šis dokumentas pagrįstų, pavyzdžiui, jeigu padarė pavedimą, kaip atskaitingas asmuo, jis tą turėtų pateikti. N. B. veikė kaip atskaitingas asmuo, tai nėra fizinis asmuo, o bendrovės atstovas ir jis turi bendrauti ne kaip fizinis asmuo, o kaip bendrovės atstovas, tai tada turi turėti dokumentą. Iš UAB „P.G.“ T. nebuvo sumokėta. Pagal atliktų darbų aktą 646 000 galėjo apskaityti kaip fiziniam asmeniui įsipareigojimams ir tada bendrovė N. B. būtų mokėjusi pagal skolos padengimą tiesiog pavedimus, nurodant pagal tokią tai sutartį, tačiau tada kyla klausimas, iš kur atsiranda apskaityta dar 1 290 000 N. B. perkeliama skola ir 63 000 kokiu pagrindu apskaitomi ir apskaičiuojami į sąnaudas. Šitoms sumoms nėra nei vieno apskaitos dokumento. Pagal skolos perkėlimo sutartį N. B. iš vis nebuvo apskaityta, o sumokėta pagal atliktų darbų aktą. Pagal atliktų darbų aktą spalio 20 dieną T. pateikė, kad atlikti darbai ir šie darbai apskaityti T. spalio 20 d. ir 606 sąskaitoje sąnaudose vykdomo projekto. Bet yra skola T.. Šią T. skolą uždengia, bet spalio 20 diena, kur aiškiai dirbama atbuline data, ir perkeliama N. B. kaip atskaitingam asmeniui, T. - nulis, viskas tvarkoje, o 1 300 000 yra nepagrįsti apskaitos dokumentais. Specialistė pažymi, kad su konsultacine išvada susipažino. Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta 2011 m. sausio 15 d., kurioje buvo numatyta už atliktas paslaugas (duomenys neskelbtini) piliečiui sumokėti 3 440 000 000 rublių. Ši sutartis buvo tęstinė, sutartyje litų nenumatyta, taip ir turi būti, nes yra sandoris užsienio valiuta. Šis tęstinis dokumentas tęsėsi ir 2011 m. liepos 10 d., kai buvo surašytas papildomas susitarimas prie šios tarpininkavimo sutarties. Jį pasirašo UAB „P. G.“ atstovas ir (duomenys neskelbtini) pilietis V. T., kurioje buvo pakeistos sąlygos, kad medžiagų tarpininkavimo įsigijimo kiekis buvo sumažintas nuo 60 tonų iki 15 tonų. Šiame pakeitime numatyta, kad už šios sutarties tinkamas ir laiko atliktas paslaugas užsakovas įsipareigoja sumokėti kreditoriui 2 295 000 000 BYR atlyginimą. Ši sutartis yra tęstinė, prie kurios yra pateikiamas 2011 m. spalio 20 d. paslaugų atlikimo aktas. Pagal šį atlikimo aktą šalys pasirašo, kad šalis įvykdė visus įsipareigojimus, užsakovas priekaištų neturi ir pasirašo šį paslaugų priėmimo aktą. Tai yra sandorio dieną, kada įvyko sandoris ir pagal šį sandorį yra apskaitoma (tai reglamentuoja Verslo apskaitos 22 standartas) skola tiekėjui. Šis visas paketas sutarčių, nuo pradžios iki galo, yra teisingai apskaityti UAB „P. G.“ buhalterinėje apskaitoje. 2011 m. spalio 20 d. apskaityta bedrovės skola V. T. 2 295 000 000 BYR. Tik tada, kai sandoris yra įvykęs užsienio valiuta yra įvertinama nacionaline valiuta. Šiai dienai jie ir pripažinti apskaitos registre 646 111,35 Lt. Šis sandoris nuo pradžios iki galo yra užbaigtas. Tačiau tame buvo atlikta apskaitos registre įrašų, kurie buvo nepagrįsti. Buvo sudaryta 2011 m. vasario 20 d. skolos perkėlimo sutartis, kurią konsultacinėje išvadoje specialistė įvardino finansiniais įsipareigojimais (Finansinius įsipareigojimus reglamentuoja Verslo apskaitos 18 standartas). Finansinis įsipareigojimas, tai gali būti suteikti pinigai, finansinis turtas, vertybiniai popieriai, taip pat gali būti finansiniai įsipareigojimai - už prekes ir paslaugas mokėtinos sumos. Tai yra - skolos tiekėjams, tada, kai ta skola jau yra pripažinta ir įvertinta apskaitoje kaip skola. Šiuo atveju, ta skola buvo pripažinta 2011 m. spalio 20d. ir akivaizdžiai apskaitoje apskaityta. Specialistė konsultacinėje išvadoje cituoja, kad planuojami sandoriai, suteiktos garantijos ir laidavimai finansiniais įsipareigojimais nepripažįstami. Ta tarpininkavimo sutartis, kuri buvo sudaryta, ji buvo įvykdytąjį tiesiog įsipareigojimų ir skolos perleidimų principu negalėjo būti perleista, nes ten skolos įsipareigojimų nebuvo pagal 2011 m. vasario 20 d. sutartį. Šita skola, kuri bendrovėje jau buvo apskaityta, čia jau yra skola, ją galima perleisti. Čia ne tik datų klausimas, čia yra suma, kuri įvertinta ir sumiškai sandorio dieną. Konsultacinėje išvadoje specialistė cituoja, kad sandorio diena, tai kai pardavėjas ar paslaugos tiekėjas paslaugomis susijusią riziką ir naudą perduotą prekių ar paslaugų pirkėjui. Tai yra pagrindinis dalykas, kuris lemią santorio datą. Vadinasi, kad ta prekė ar paslauga jau turi pereiti visa rizika užsakovui, tai tada atsiranda skola tiekėjui, kuris suteikė paslaugą arba prekę, perėjo riziką, vadinasi atsirado skola. Kol rizika nepereina ir prekė neperduota, tai jokio skolos įsipareigojimo nėra, jis net neapskaitomas. Kas liečia skolos perkėlimo sutartį, tai iškilo labai daug klausimų ir neaiškumų, tą skolos sutartis neturi visiško pagrindo tas kas joje įrašyta, nes tai nėra skolos perkėlimo sutartis, nes skolos nėra. Pati konsultacinės išvados specialistė cituoja, kad įsipareigojimai, planuojami sandoriai, laidavimai finansiniais įsipareigojimais nelaikomi. Yra skolinis įsipareigojimas, kurį galima pervesti. Pačioje skolos perleidimo sutartyje norima užakcentuoti litinę sumą, tačiau tarpininkavimo sutartyje niekur nekalbama apie litus, jų net nebuvo fiksuojama, ir negali būti, kai sandoris buvo užsienio valiuta. Nacionalinė valiuta atsiranda tik įvykdžius sandorį, sandorio dieną ir visa rizika su įsigyta paslauga pereina užsakovui ir tada atsiranda skolinis įsipareigojimas, taip gali būti įvardintas finansinis skolinis įsipareigojimas, kurį reikia sumokėti. Konsultacinėje išvadoje specialistė rašo, kad 2011 m. sausio 15 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis nebuvo apskaityta buhalterijoje. Pažymi, kad buhalterijoje niekas neapsiskaito pagal norą, poreikį ar galimybę. Buhalterijoje yra apskaitoma įvykusi operacija, kuri apskaityta apskaitos dokumente ir užregistruojama apskaitos registre. Konsultacinėje išvadoje rašoma, kad atsiradus 2011 m. vasario 20 d. skolos perkėlimo sutarčiai jau buvo poreikis ją apskaityti. Konsultacinėje išvadoje specialistė nurodė, kad 2011 m. vasario 20 d. skolos perleidimo sutartį sutapatinti, kad tai yra tęstinis dokumentas tarpininkavimo sutarties. Čia yra juridinis dalykas, visi turbūt žino, kad jeigu yra tęstinis dokumentas, tai visada sudarant sutartį nurodoma kokio tęstinio dokumento pagrindu šis dokumentas sudaromas. Šito dalyko nėra nurodyta. Be to jis ir negali būti tęstinis. Sutartis 2011 m. sausio 15 d., pakeitimas įvyko 2011 m. liepos 10 d. ir užbaigimas 2011 m. spalio 20 d., tai yra tęstiniai dokumentai. Jeigu norėtų traktuoti, kad skolos perleidimo sutartis yra tęstinis dokumentas, tai trys šalys susitarę perleidžia skolą trečiai šaliai, tai kaip tada galėjo atsirasti liepos mėnesio ir spalio mėnesio, jeigu jas sudaro UAB „P. G.“ ir V. T.. Vadinasi UAB „P. G.“ šiose sandoriuose jau nebegalėjo figūruoti, nes jau būtų perleista skola trečiai šaliai. Peršasi mintis, kad jis negali būti nei tęstinis, nei skolos perleidimo dokumentas. Pažymi, kad 2011 m. vasario 20 d. bendrovės apskaitos registruose buvo atlikti įrašai 63 200,63 Lt, turinyje parašyta: „išlaidos avansu komandiruotei“. Kitas įrašas, 1 290 688,02 Lt, operacijos turinyje parašyta „N. B.“. Atitinkamai šios sumos buvo apskaitytos ir 6 klasėje. Lyg šie įrašai tūrėtų atplaukti iš skolos perleidimo sutarties, tačiau skolos perleidimo sutartyje net nėra tokių sumų, yra 2 295 000 000 BYR, kurie galėtų gal būt būti įvertinti valiuta, tačiau šiuo atžvilgiu vėl negali, nes tai nėra skola. Tai kokiu pagrindu atsiranda šie įrašai, tokiomis dienomis, negali atsakyti, tačiau jie yra pridedami prie 2 milijonų. Taip pat bendrovė 2011 m. spalio 20 d. apskaitos registre skolos tiekėjams įrašė bendrovės skolą V. T., čia viskas yra tvarkoje pagal atliktų darbų aktą. Tačiau 2011 m. vasario 20 d. ši suma, 646 111,35 Lt, įrašo kaip skolą T.. Tada kyla klausimas, kaip buhalterė 2011 m. vasario 20 d. galėjo žinoti spalio mėnesio valiutų kursus. Peršasi mintis, kad gal tai buvo padaryta atbuline data. Taip, šis sandoris galėjo būti 2011 m. vasario 20 d. užregistruotas 2011 m. spalio 20 d. suma vasario 20 d. Valiutos kursas keitėsi ir labai stipriai. Šios specialistės išvadoje yra nurodyta visų trijų sandorių valiutų kursai. Kyla klausimas, kokiu pagrindu atlikti įrašai apskaitoje ir galima teigti, kad nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymų įrašas buvo atliktas ne ta data, arba tiesiog atliktas be dokumentų ir neatitinka jis tikrovės. Viską apibendrinat daroma išvada, kad 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt, iš viso 1 353 888,65 Lt sąnaudos ir skola N. B. apskaityta nepagrįstai, pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Akcentuoja, kad kažkodėl skolos perleidimo sutartyje nurodomi 2 milijonai, bet niekam nekyla klausimų, kodėl būtent 2 milijonai. Netgi pagal valiutų kursus jie neatitinka 2 milijonų. Sudarius trišalę skolos perleidimo sutartį, ji būtų teisinga ir tą skolą butų galima perleisti N. B., kurią po to galima ir uždengti perleidus skolą ir T. nebeliks skolos. Tačiau atbuline data padarius ir specialiai išauginus valiutų kursus, tai yra nepagrįstai. Susitarimas buvo 2 295 000 000 BYR, bet ne du milijonai litų. Susitarimo litais niekur nėra. Tai yra sandoris užsienio valiuta. 2 milijonų litų suma, pagal valiutų kursus, vasario 20 d. susidarė 70 tūkstančių mažesnė. Avansas nėra būtinybė, jeigu pagal tą sutartį nėra numatyta jokių sankcijų už avanso nesumokėjimą. Jeigu šalis nesumokėjo avanso ir toliau tiekėjas teikia paslaugas, vadinasi tai nedaro pasekmių sutarčiai. Avansą galėjo sumokėti, bet nemokėjo. Jeigu buvo sumokėtas avansas, tada jį galima perleisti. Jeigu UAB „P. G.“ sumokėjo avansą, tada nebėra ką perleisti N. B.. Jei nėra sumokėtas avansas, jo perleisti negalima. Buhalterijoje yra visada apskaitoma tik oficialiuoju valiutų kursų santykiu. Sutartyse nėra niekur numatytų litų. Konsultacinėje išvadoje nurodoma ir šios specialistės išvadoje yra nurodyta, kad N. B. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo sumokėta 969 782 Lt. Buvo pateikti atlikti įmokėjimai į bendrovės sąskaitą, kur pats N. B. atliko, tai buvo dar 41 000 Lt, iš jų pagal banko išrašus buvo nurodyta, kad 1500 Lt - paslaugos papildymas, ir 15 000 Lt - pagal sutartį, tai sudarytų 19 900 Lt, kuriuos konsultacinėje išvadoje specialistė įvardino, kaip grąžintą sumą į banką. Šie pinigai yra įvertinti specialistės išvados lentelėje, kaip N. B. įmokėti pinigai į banką. Pačiame išraše rašoma - sąskaitos papildymas. Konsultacinės išvados specialistė šią sumą įvertinusi, ji gavo šiek tiek kitokią sumą dėl paties sumokėjimo, bet visumoje ta suma nesikeičia ir pagal specialistės ir pagal D. I. yra nustatyta, kad N. B., kaip atskaitingam asmeniui, buvo sumokėta 646 111,35 Lt T. skola ir 63 200,63 Lt buvo įvardinti, kaip avansas už komandiruotę, tai iš viso 709 311,98 Lt. Šios apmokėjimus pagrindžiančius dokumentus tyrimui nepateikti. Nes tas apmokėjimas perkeltas pagal skolos perkėlimo sutartį, kuri yra nepagrįsta. Buvo nepateikti dokumentai įrodantys, kokiems ūkio subjektams pinigai buvo sumokėti. Pagal skolos perkėlimo sutartį buvo nepagrįstai apskaityta 1 290 688 02 Lt, 63 200,63 Lt, 646 1 1 1,35 Lt iš viso 2 milijonai. Per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. N. B. buvo sumokėta 969 782 Lt pagal registrus. Konsultacinėje išvadoje teigiama, kad tuos 19 900 Lt N. B. į bendrovės sąskaitą grąžino, o iš atskaitingo asmens turėjo likučio 18 474,69 Lt bendrovės reikmėms, tai sumokėjo tik 5 662,71 Lt, tai iš bendrovės gautų ir veikloje nepanaudotų pinigų likutis sudarė 692 693,89 Lt, tą patį rašo ir specialistė. Pagal skolos perkėlimo sutartį buvo nepagrįstai apskaityta UAB „P. G.“ įsipareigojimai N. B.. Jei iš 2 milijonų atimtume ką N. B. gavo, kaip jie įvardino skolą, ir jis gavo 692 693,89 Lt, tai juos išminusavus, 1 290 688,02 Lt, UAB „P. G.“ įsipareigojimą dar N. B. perkelia. Šio įsipareigojimo bendrovė N. B. neturėtų turėti. Jeigu įsigijo, tikrai tos medžiagos buvo panaudotos, buvo sertifikuotos, tačiau nepateikė dokumentų ir jų neapskaitė. Jei būtų tik nepateiktas dokumentas, arba atsiskaityta, tik nepateiktas dokumentas, tai tada galėtų būti sąlyginė išvada. Tačiau šiuo atveju nebuvo pateiktas dokumentas ir nepaskaitytas. Bet kokiu atveju turėjo būti kiekine išraiška apskaityta, nes kaip galima atliktų darbų akte įrašyti daugiau, negu yra likučiuose, o likučiuose tokių medžiagų nebuvo. toks turtas yra apskaitomas, galima apskaityti 0 vertę. Į buhalterinę apskaitą galima įvesti laisvos formos dokumentą. Dėl nulinės sąskaitos, pažymos, tai jie dirbo kiekiniu būdu, išvadoje yra suvesti visi kiekiai. Visuose darbų atlikimo aktuose yra apskaitomi kiekiai, tai ar tie akmenys buvo nepateikus dokumentų, ar nebuvo, ar buvo parduoti, o gal akmenų nebuvo ir buvo parduoti. Nepateikus dokumento pardavimas - negaliojantis. Tai taip ir susidarė, kad pagal tarpininkavimo sutartį negalėjo apskaityti skolos, kurios nebuvo, ją apskaitė skirtumu tarp dviejų milijonų litų ir jau apskaitytos skolos T. ir todėl gavosi, kad 1 300 000 apskaitė nepagrįstai. T. skola buvo užfiksuota, 646 011 nepagrįstai, dar neaišku, kokiomis sumomis išskaidyta ir kodėl įrašyta milijonas su trupučiu, vėliau šešiasdešimt du tūkstančiai be dokumentų ir vasario 20 dienai įvertinti spalio mėnesio 20 dienos valiutų kursą yra neįmanoma, bet ši suma įrašyta į vasario mėnesį, tai peršasi mintis, kad tai nepagrįsti apskaitymai, apskaityta neteisingai.
Ekspertė L. B. parodė, kad susipažinus su inžinieriaus M. Š. išvadomis ji jų negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes nėra susijusi su statybomis. Tie paskaičiavimai parodo, kad mažesnis kiekis 7000 tonų galėjo būti sutalpinti dėl tekstilės panaudojimo. Tai yra teoriniai apskaičiavimai, bet ne faktas. Galėjo panaudoti tiek, kiek gavo, bet atliktų darbų aktuose parodytas toks kiekis. Tie faktai yra patikrinti ir pasirašyti užsakovų ir vykdytojų, ir ten turėjo būti atsižvelgta į visas paklaidas bei padaryti paskaičiavimai. Pažymi, kad ekspertizės akto 18 lape yra parašyta, kad vandens kelių direkcija buvo užsakiusi tokį patikrinimą atliktų darbų. Yra pateikta UAB „C.P.“ objekto „(duomenys neskelbtini)“ Rangos darbų kontrolinio patikrinimo 2013 m. ataskaita (tiksli ataskaitos parengimo data nenurodyta, paminėta, kad ataskaita parengta pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d., sutartis pasirašyta su V.V.K.D.), kurioje atliktų darbų aktų suvestinėje nurodytas 65 080,73 tonų granitinės skaldos ir gargždo, tai pilno pirmo etapo darbai už laikotarpį 2011 m. gegužės mėnesio – 2012 m. lapkričio mėnesio laikotarpį 65 080,73 tonų granitinės skaldos ir gargždo panaudojimas. Jie patvirtino, tai tiek pat apskaičiavo ir ekspertė, pagal pateiktus dokumentus. Galėjo būti, kad sunaudota mažiau. Tai galėjo būti ir dėl prirašymų darbų aktuose ir dėl gautų medžiagų neužpajamavimo, pavyzdžiui 912 000 tonų riedulių, kurie galimai buvo surinkti nemokamai laukuose, bet užpajamavimo nėra. Gali būti, kad UAB „R.“ daugiau pateikė negu nurodyta dokumentuose, galėjo būti žinoma ir dėl paklaidų, kad neatsižvelgta gal į visus paskaičiavimus ir dėl to tas kiekis didesnis nei atliktų darbų aktuose. Galėtų būti atlikta statybinė ekspertizė, kur nepriklausomi ekspertai vyksta į objektą, apskaičiuoja natūroje kiek ir kokių medžiagų panaudota, padaro skaičiavimus kubiniais metrais ir perskaičiuoja į tonas. Čia būtų tikslus kiekis, jei tai įmanoma po septynių metų. Pasirinktą medžiagų kiekio apskaičiavimą turi būti faktinis sunaudotų medžiagos kiekis nurodytas. Ekspertė negali nustatyti faktinio sunaudojimo, tik pagal dokumentus. Jei UAB „P.G.“ apskaičiuoja N. B. sumą kažkokią, kad skolinga, tai žinoma bendrovė turi gauti kažkokius patvirtinančius dokumentus, nesvarbu kaip ji parodė kaip atskaitingam asmeniui 709 000, tai būtinai turi būti avanso ataskaitos, ką ir nurodo devintas punktas tų taisyklių, ne rečiau kaip kas mėnesį pateikimas, išvardinti visi dokumentai turi būti, kur išleisti pinigai, pagal kokius dokumentus, už ką. Kiekvienai išleistai sumai turi būti pateisinantis dokumentas. Prie atliktų darbų aktų yra kažkokie paskaičiavimai, ten nurodytas kad 1 kubinis metras yra 1,6 tonos. Pagal tuos paskaičiavimus ir skaičiavo ekspertė, pati paskaičiavimų neišvedžiojo. O ar ten gerai, ar negerai paskaičiuota, reikia rodyti statybininkui. Koks yra nurodytas kiekis atliktų darbų akte tokį ir ekspertė skaičiavo. (duomenys neskelbtini) kokybės sertifikato ekspertė nevertino. Kadangi ji yra buhalterė, todėl negali vertinti tankio. Jeigu teismas nuspręs, kad reikia perskaičiuoti pagal kitą dokumentą, tai galima perskaičiuoti. Reikia dokumentus parodyti statybininkui, specialistui, inžinieriui, jie gali įvertins koks gali būti tankis tokio žvyro, tokios skaldos. Dokumentuose nurodyta, kad skaičiuoti 1,6 tankį. Reiktų pateikti konkretų dokumentą, pažymą, paaiškinimą, kad tuose dokumentuose 1,6 priimtas netikslus, neteisingas. Šitas sertifikatas kokybės yra pateiktas skaldytiems akmenims. Ten buvo dviejų rūšių akmenys, tai skaldyti akmenys ir gargždas. Dėl gargždo, kurio tankis imtas 1,6 kur pasisakė Š., jis pasakė, kad jie neturi standartizuoto metodo įvertinti tankio, dėl to jį įvertindami ir rašydami atitikties deklaraciją jie jį nurodo, kad dešimt procentų kubų yra daugiau tonoje, tai labai svarbu. Byloje yra kokybės sertifikatas. Jei fizinis asmuo susijęs su bendrove, tai viskas turi būti pagrįsta. Jei paėmė pinigus, tai turi pateikti pateisinamuosius dokumentus. Sutartis nėra apskaitos dokumentas, tai yra tiesiog susitarimas dėl kažkokių veiksmų. Bet ar veiksmas įvyko, reikia pateisinamųjų dokumentų, tai yra pinigų sumokėjimo ar prekių gavimo. Būtent sausio 15 d. tokių dokumentų nėra. Skolos perkėlimas nėra patvirtinantis apskaitos dokumentas. Susitaria žmonės ar sumokėjo N. B. du milijonus. Tokio dokumento apskaitoje nėra, tai koks pagrindas atvaizduoti tą operaciją. Buvo banko pavedimus, pagal kuriuos pinigai buvo sumokėti N. B.. Šitoje byloje reikia apsispręsti ar tos operacijos aplamai įvykusios, ar jos pagrįstos. Du milijonai už tarpininkavimą ar tai adekvatu, kokia tai logika (duomenys neskelbtini) piliečiui mokėti už akmenis, už skaldą. Reikia tai įvertinti. N. B. turi atsiskaityti už gautus pinigus su bendrove, tai yra pateikti įrodymus, kad jis tuos pinigus kažkam sumokėjo, kam panaudojo, ar tai bendrovės reikmėms, ar darbams vandens, ar gautos prekės, medžiagos. Tokie dokumentai turi būti pateikti, kad pasiaiškinti koks pinigų išmokėjimas, išėjimas iš bendrovės. Bendrovė neturėjo teisinio pagrindo mokėti pinigus N. B.. Pagal sutartį nesimato faktiškai įvykusių operacijų. Sutartis yra susitarimas, o apskaitos dokumentai yra visai kitokie, liudijantys pinigų išmokėjimą, gavimą. Ekspertė vertino ir UAB „P.G.“, ir N. B. mokėjimus. UAB „P.G.“ apskaitoje ir pateiktuose N. B. sąskaitų išrašuose mokėjimai pagal 2011 m. vasario 20 d. skolos perkėlimo sutartį neakivaizdūs. N. B. iš UAB „P.G.“ sumokėta 969 782 ir paskui jis dar grąžino 41 000. Nėra dokumentų, kad tie pinigai sumokėti T.. Buhalterinėje apskaitoje turi būti kiekvieną operaciją pagrindžiantys apskaitos dokumentai. Nėra kitokių jokių išvedžiojimų. Yra Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas 12 punktas 1 pastraipa, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagristi apskaitos dokumentais. Galima surašyti daugiau sutarčių ir imti po du tūkstančius, po dešimt tūkstančių. Bet reikia pagrįsti kur jie išleisti dokumentais. Sutarčių galima prirašyti įvairių, vieną pakeisti į kitą. Bet turi būti apskaitos dokumentai įrodantys pinigų sumokėjimą konkrečiais atvejais. Čia ne bet kokios išlaidos, o būtent su bendrovės veikla. T. kaip individualus verslininkas atsiuntė prekes, yra dokumentai, yra pavedimas jo, tada jokių problemų su ta suma ir tais pinigais nėra, o čia nėra ne vieno dokumento kur panaudoti pinigai. Iš pradžių 2011 m. sausio 15 d. 60 000 tonų skaldos reikėjo pateikti, o paskui perrašė liepos 1 d. ir liko tik 15 000 tonų skaldos. Suma liko ta pati. Kodėl nesumažino keturis kartus ir neliko pusė milijono. Yra sumos abejotinų operacijų. Jei įmonė perka iš fizinio asmens, tai surašo sutartį, kad ir laisvos formos, suformina, pinigų sumokėjimas yra, žmogus gavo, pasirašo, kad pinigus gavau. N. B. kaip ir kiti UAB „P.G.“ darbuotojai turėjo pateikti dokumentus kiekvienai operacijai atliktai, jei ji buvo atlikta. Ekspertizės akto 40 puslapyje ekspertė vertino kokį kiekį akmenų UAB „R.“ perdavė ir lygino jų kainas ir kokios išeina iš (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) pilietis T. nenurodo kiek jam sumokėta. Reikia nurodyti kiek jam buvo sumokėta ar jam buvo sumokėta tie du milijonai ar kiek. Pati UAB „P.G.“ apskaitoje 2011 m. N. B. apskaičiavo kaip atskaitingam asmeniui 709 000. Didžiojoje knygoje 2011 m. 2435 atskaitingų asmenų sąskaitoje nurodyti N. B. vardu tokie duomenys 700 016 iš jų 709, kurie susideda iš 646 000 ir 63 000 dėl valiutų kursų pasikeitimo. Pati bendrovė nurodo kaip atskaitingam asmeniui yra atskaičiuota 709 311,98, kurie 648 111 plius 63 dėl valiutų kurso pasikeitimo. Bankiniai pavedimai yra apskaitos dokumentai. Ten nurodyta pagrindas sumokėjimo pagal sutartį. Jeigu tai buvo mokėta avansu, bet vis tiek kažkur turi būti įformintas atsiskaitymas už tą avansą. Ekspertizė yra sąlyginė. Operacija yra įtartina, tiesiog ji be dokumentų, o prekės yra gautos oficialiai ir apmokėtos pavedimais. Ekspertė nagrinėjo, jog į tą sumą įeina ir transportavimo paslaugos, tai kokios ten už du milijonus turėjo išlaidų ir ką gali įrodyti tada jau teismo nuožiūra.
Specialistė E. T. parodė, kad FNTT specialistės išvados visai skirtingos nuo jos išvadų, nes specialistės išvadoje yra 80 lapų, o ji surašė 20 lapų išvadą. Toje pačioje išvadoje ji yra nekritikuodama parašiusi pastabas, kodėl anai specialistei nepavyko teisingai surašyti išvados. Pažymi, kad UAB „P.G.” tyrimui pradinius buhalterinius dokumentus teikė pati, bet juos iš buhalterinės programos atvyko pasiimti FNTT darbuotojai, kurie išsirinko tinkamus dokumentus. Dokumentai buvo patekę į ikiteisminio tyrimo bylą, bet nenaudoti rašant specialisto išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad rašant konsultacinės išvados priedų numeraciją jie pažymimi raide K, o čia nebuvo to, prieš K turi būti nurodomas vyriausiosios specialistės priedo numeris. Pastaba - tyrėjų prašyme pateikti finansinę atskaitomybę buvo nekonkretizuoti, todėl galimai informacija buvo kitaip interpretuota. Bendrovės „P.G.” buhalterinės apskaitos programos, tas pats registras gali būti atspausdintas keliais variantais. Specialistei D. I. nei karto neteko bendrauti su buhaltere A. V., tai didžiulis minusas, praktika naudoja, kad nesusitiktų, nebūtų korupcijos, nenaudoja praktikos susitikti ir kalbėti su įmonės darbuotojais, tai čia labai sudėtinga byla, apskaita ir specialistei įsigilinti nelengva buvo. Pastebi, kad specialistės išvadoje yra sumaišyta, kur UAB “P.G.” turėjo sandorius su (duomenys neskelbtini) piliečiu V. T., su kuriuo veiksmus, atsiskaitymus atliko fizinis asmuo N. B.. UAB „P.G.” turėjo 3 rūšių sandorius, kuriuose T. figūruoja. Vienas variantas buvo sudaryta su fiziniu asmeniu T., antroje vietoje buvo kitas sandoris, tai jis jau kaip tiekėjas nurodomas, ši sutarti 2011 m. pasirašyta ir trečia rūšis, kur jis minimas, tai prekyba su individualaus verslininko statusą turinčiu asmeniu V. T., registracijos numeris 2011 m. individualaus verslininko valstybės registracijos numeris ir UAB „P.G.” buhalterinėje apskaitoje buvo įrašomi IP individualaus verslininkas išversta pažodžiui iš baltarusių kalbos. Ta informacija buvo sunkiai suprantama. Specialistė maišė visas šias tris sutarčių rūšis. Specialistės išvadoje FNTT specialistė nenaudojo verslo apskaitos standartų, ji rašo apie daiktus, kurie gauti dovanai, tai liečia riedulinius akmenis, kuriuos įmonė pati susirinko, ir kitoje vietoje apima tą dalį, kur yra sudarytos sutartys su fiziniu asmeniu, o ne kaip su direktoriumi, tai čia tokie sudėtingumai, o situacija, kad direktorius atsiskaitymams, naudojo tą pačią asmeninę sąskaitą banke ir ta pati sąskaita tapo ir atsiskaitymų su fiziniu asmeniu sąskaita, tai atsirado daug sumaišties. Netiesa, kad negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio. Matytųsi, kur dingęs turtas, pinigai, tai viską galima nustatyti, tai matoma jos išvadoje, ir naudota apskaitoje būtent taip, kaip naudojama pagal verslo apskaitos standartus, kur nurodyta, kaip reikia elgtis, kai daiktai gauti, surinkti nemokai ir ten parašyta kaip jie turi būti apskaityti ir jeigu jie būtų kokia nors suma įvertinti, tai būtų neleistinai padidintos sąnaudos ir čia jau prasilenkia su pelno įstatymu, reikia užpajamuoti tik tas išlaidos, kurios realiai buvo padarytos - ūkinė operacija, kuri ir vyko. Dėl nulinės sąskaitos, tai galėjo būti į nulinę sąskaitą įtraukta, tai tada sudaromas balansas, visos sąskaitos įtraukiamos į balansą ir šiuo atveju buvo nereikalinga suma. Nulinę sąskaitą galima užpajamuoti, bet balanso esmės nekeičia. Yra nebalansinės sąskaitos, ten galima užpajamuoti kiekius, bet tai nieko nekeičia, nes šiuo atveju tik kiekius galima būtų užpajamuoti, suminėje negalima užpajamuoti, nes būtų Pelno mokesčio įstatymo pažeidimas. Ar išmokant fiziniam asmeniui avansą jis turi pateikti dokumentus juridiniam asmeniui, kad gautų avansinį mokėjimą, ar gali būti žodinis susitarimas, tai čia avansiniams mokėjimams nereikia rašytinių prašymų gali susiskambinti su tiekėju ir sakyti, kad tu man pamokėk dalį avanso, jokio norminio dokumento nereikia. T. buvo 3 rūšių susidūrimas su šita įmone, tai taip ir N. B., būdamas direktoriumi turėjo statyti finansinę apyskaitą dėl savo pinigų, kurie skirti UAB, o jis čia įmokėjo kaip fiziniam asmeniui, tai buvo perkelta ant fizinio asmens – N. B., ir fizinio asmens finansinė apyskaita nepildoma. Fizinis asmuo neprivalo įmonei teikti ataskaitos, jis veikia tokiose ribose, kiek numato sutartis ir rašyti ką sutartis sako, o šiuo atveju nėra numatyta, kad fizinis asmuo – N. B., kaip bet kuris kitas tiekėjas, neturi atsiskaityti, kur padėjo avansą, nėra dokumento, kuris lieptų atsiskaityti. Šiuo atveju yra kabinamasi prie fizinio asmens N. B. ir užmirštama, kad įmonė gavo tas paslaugas pagal sutartį su T., perkelta sutartis, tai tik perkelta apmokėjimo daliai, kad kaip susivesti skaičius, kad atsakomybė nukristų atsakomybė ir kaip N. B. ten atsiskaitinėjo, tai čia yra perdėtas įsigilinimas į situaciją. Svarbiausia yra UAB nauda, T. juk pateikė viską, kas priklauso, o Lietuvos Respublikos apskaita yra pastatyta, kad jeigu prekės pristatytos, tiekėjas pateikė prekes, tai niekam nerūpi ar atsiskaityta su tiekėju, nes čia jau įmonės problemos ir šiuo atveju sureikšminta ta dalis, kur jis tuos pinigus padėjo. Visa ten problema ir susidarė, jų apskaitos galimybės leido įvairiais rakursais parašyti tą patį registrą ir vienose yra nurodyti kontaktai registro, o kituose nėra ir jeigu pasiimi registrą, kur nėra debetai nurodyti, tai tada kyla daug sunkumų registrą nagrinėjant, taip klaidos ir įsivėlė. Pati specialistė nebendravo su įmonės buhaltere, čia FNTT didelis minusas. Tyrėjas turi sėdėti šalia buhalterės ir žiūrėti, kaip buhalterė su specialistu aiškinasi situaciją. Registrai matosi, kad buvo išimti, bet kai jų daug kyla keblumų, neaiškumų, čia sudėtinga apskaita, dar su tokia programa nesu susidūrusi, bet programa leidžia labai teisingai registrus susižiūrėti. Tas pats, kai buvo maišomas fizinis asmuo su direktoriumi, ten matosi, kur fizinis asmuo, o kur direktorius, bet buvo nagrinėjama nepasiaiškinus, todėl ir klaidos. Dėl programos UAB „P.G.” pateikti valstybės projektams skirti pinigai, naudotis verslo apskaitos standartus, tai verslo apsaugos standartus numato naudotis Buhalterinės apskaitos įstatymas, jis yra bendras visiems ir atitinkamai yra numatyta, kad reikia naudotis verslo apskaitos standartais ir jie irgi yra surūšiuoti. Vieni skirti biudžetinėms įstaigoms, o kiti verslui, įmonė čia pritaikė tinkamai 11,18 ir 22. Buhalterinės apskaitos įstatymas reglamentuoja skolos perkėlimą, tai visi Verslo apskaitos standartai, kurie įrašyti Buhalterinės apskaitos įstatyme.
Ikiteisminio tyrimo metu gauti ir ištirti įrodymai:
vykdant teisinės pagalbos prašymą (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnai, 2016-05-02 kaip liudytoją apklausė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį T. V. K., kuris apklausos metu parodė, kad jis yra RAB „V." bendrasteigėjas ir direktorius. Apklausos metu liudytojas parodė, kad N. B. jis pažįsta. Susipažino su juo Gardine maždaug prieš dvidešimt metų. Jų pažinties aplinkybių tiksliai neprisimena, galbūt jis kažką pirko pas jį sandėlyje kaip individualus verslininkas. Šiuo metu jie palaiko dalykinius santykius ryšium su įmonių „V." ir „P.G." veikla. A. A. irgi pažįsta, kiek žino, ji yra N. B. žmona. Jis matė ją tik keletą kartų, kai atvažiuodavo į Lietuvos Respubliką į (duomenys neskelbtini) darbo klausimais. Šiuo metu su ja jokių santykių nepalaiko. Įmonė UAB „P.G." jam žinoma. Su šia įmone jis palaiko verslo santykius nuo 2011 metų. Tarp jo, kaip fizinio asmens ir UAB „P.G." buvo sudarytos tokios sutartys: 2011-01-15 tarpininkavimo paslaugų sutartis, 2011-02-20 skolos perkėlimo sutartis, 2011-01-15 papildomas susitarimas (duomenys neskelbtini) prie 2011-01-15 tarpininkavimo paslaugų sutarties. 2011-10-27 po to, kai jis užsiregistravo kaip individualus verslininkas, jis sudarė su UAB „P.G." atlygintino paslaugų teikimo sutartį su papildymais (duomenys neskelbtini) (2011-10-27) ir Nr. 2 (2011-11-01). 2011-09-01 tarp RAB „V." ir UAB „P.G." buvo sudaryta sutartis Nr. 0109-2011 B Y/LT ir papildymai prie jos 2011-11-15 (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-01 Nr. 2. Liudytojas patvirtino, kad pasirašė 2011-01-15 tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „P.G.", kuri jam pateikta apklausos metu. Sutartį paruošė UAB „P.G." lietuvių ir rusų kalbomis. Vieną šios sutarties egzempliorių turiu jis. Parašas virš spausdinto teksto „V. T." jam apklausos metu pateiktoje sutartyje yra jo. Šiandien jam sunku prisiminti, kur būtent buvo pasirašyta ši sutartis: (duomenys neskelbtini). Jo darbas pagal šią sutartį buvo toks - surasti įmonę, gaminančią reikalingas medžiagas, galinčią pakrauti reikalingą 300-700 mm frakcijos skaldyto akmens kiekį, įvykdyti visus geležinkelio reikalavimus, susijusius su krovinio pervežimu. Vykdydamas šią sutartį jis užtikrino, kad UAB „P.G." įsigytų reikalingą skaldyto akmens (skaldos) kiekį, kurio pirkimo kaina būtų iki 100 000 (duomenys neskelbtini) rublių už vieną toną. Skalda buvo įsigyta iš (duomenys neskelbtini) įmonės KUĮ „K.", ir RAB „V." pakrovė ir išsiuntė ją įmonei UAB „P.G." laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2011-12-19. UAB „P.G." reikalavimu buvo pakrautas ir išsiųstas geležinkelio transportu iš (duomenys neskelbtini) stoties (prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, ten pat buvo atliktas krovinio muitinis įforminimas) toks kiekis, kokį jie apmokėjo. Iš viso jie įsigijo apie 15 000 tonų skaldos. Mano, kad jis įvykdė sutartį pilnai. Buvo planuota, kad ateityje skalda bus siunčiama pagal poreikį. Tačiau vėliau UAB „P.G." nereikalavo siuntimų. Pagal sutartį UAB „P.G." už atliktus darbus turėjo sumokėti jam 3 440 000 000 (duomenys neskelbtini) rublių per penkias darbo dienas po Paslaugų atlikimo akto pasirašymo. Taip pat ne vėliau kaip iki pirmos skaldos partijos išrovimo dienos UAB „P.G." įsipareigojo išmokėti 2 295 000 000 (duomenys neskelbtini) rublių (kas atitiko 2 mln. litų) avanso. Kaip fizinis asmuo (pagal 2011-01-15 sutartį) jis jokių pinigų už suteiktas paslaugas negavo. 2011-10-26 jis užsiregistravo kaip individualus verslininkas (duomenys neskelbtini) rajono administracijoje (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)). Pagal 2011-10-27 atlygintino paslaugų teikimo sutartį UAB „P.G." jam pradėjo dalimis mokėti už jo jau kaip individualaus verslininko paslaugas. Taigi, pagal atliktų darbų aktus buvo gautos šios sumos: pagal 2011-11-17 aktą - 100 800 000 rublių, 2011-12-27 aktą - 55 900 000 rublių, 2011-12-27 aktą - 66 700 000 rublių, 2012-04-10 aktą - 321 600 000 rublių, 2013-09-17 aktą - 15 000 000 rublių, 2013- 12-12 aktą - 62 241 379 rublių, 2014-07-07 aktą - 63 000 000 rublių. Iš viso buvo sumokėti 685 241 379 rubliai. Nurodytas sumas UAB „P.G." pervedė į jo (kaip individualaus verslininko) atsiskaitomąją sąskaitą AB „P.", pinigų gavimo datų nurodyti negali (jo dokumentacijoje neužfiksuotos). Taigi, šiai dienai UAB „P.G." nėra visiškai atsiskaičiusi. Pasak N. B., jis negalėjo galutinai su jo atsiskaityti dėl to, kad UAB „P.G." užsakovai pažeidė atsiskaitymų terminus. Pagal 2011-02-20 skolos perkėlimo sutartį (sutarties 2.2 punktas) skola jam turi būti sumokėta iki 2016-12-31.
Liudytojas patvirtino, kad pasirašė 2011-02-20 skolos perkėlimo sutartį su UAB „P.G." ir N. B., kuri jam parodyta apklausos metu. Sutartį parengė UAB „P.G." lietuvių ir rusų kalbomis. Vienas šios sutarties egzempliorius yra pas jį. Visuose sutarties lapuose parašai priklauso jam (pasirašė jis). Šiandien jam sunku prisiminti, kur būtent buvo pasirašyta ši sutartis: (duomenys neskelbtini). Šią sutartį inicijavo N. B., motyvavo jis tai tuo, kad galimo įmonės veiklos nutraukimo atveju (bankrotas, likvidavimas) jis įsipareigoja sumokėti jam skolą, tai jį visiškai tenkino, nors tokiu atveju buvo pratęstas galutinis atsiskaitymo terminas. Iki šiol atsiskaitymas pagal šią sutartį neatliktas, nes galutinis atsiskaitymo terminas yra 2016-12-31.
2011-07-10 papildomą susitarimą (duomenys neskelbtini) prie 2011-01-15 tarpininkavimo paslaugų sutarties su UAB „P.G.", kuris pateiktas jam apklausos metu, pasirašė jis asmeniškai (kada ir kur būtent - neprisimena). Vieną šios sutarties egzempliorių turi jis. Parašą, esantį virš spausdinto teksto „V. T." jam apklausos metu pateiktoje sutartyje, patvirtina (parašas priklauso jam). Papildomo susitarimo pasirašymas buvo sąlygotas UAB „P.G." reikalingo skaldos kiekio realiu sumažėjimu iki 15 000 tonų, tai tikriausiai įvyko dėl gamybinio būtinumo, todėl sumažėjo ir mokesčio už tarpininkavimą dydis. Kaip jau paaiškino anksčiau, 15 000 tonų skaldos, jam tarpininkaujant, įsigijo UAB „P.G." iš RAB „V.", 15 000 tonų skaldos buvo pakrauta ir išsiųsta laikotarpiu nuo 2011- 08-16 iki 2011-12-19. Iki šiol atsiskaitymas pagal šią sutartį neatliktas, nes galutinis atsiskaitymo terminas yra 2016-12-31.
2011-10-20 jis ir UAB „P.G." pasirašė jam apklausos metu pateiktą paslaugų atlikimo aktą pagal 2011-01-15 tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurį pasirašė jis asmeniškai (kada ir kur būtent neprisimena). Šį aktą parengė UAB „P.G.". Vieną šio akto egzempliorių turi jis. Parašą, esantį virš spausdinto teksto „V. T." jam apklausos metu pateiktame akte, patvirtina, parašas priklauso jam. Kaip jau aiškino, skalda buvo įsigyta iš KUĮ „G.", RAB „V." pakrovė ir išsiuntė ją UAB „P.G." laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2011-12-19. Skalda buvo siunčiama etapais (dalimis), atsižvelgiant į UAB „P.G." atlikto išankstinio apmokėjimo sumą. Taigi jo kaip tarpininko darbas buvo atliktas, todėl 2011-10-20 buvo surašytas paslaugų atlikimo aktas. Sąskaitą faktūrą išrašė jis ir ją išsiuntė UAB „P.G.". Pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos įstatymus sąskaita faktūra nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, todėl jos neišsaugojo, datos, kada buvo surašyta sąskaita faktūra, ir joje nurodytos sumos jis įvardinti negali. Akivaizdu, kad UAB „P.G." išsiųstos sąskaitos faktūros suma atitiko sumą, nurodytą paslaugų atlikimo akte.
Liudytojas patvirtino, pasirašė 2011-10-27 atlygintino paslaugų teikimo sutartį su UAB „P.G.", kuri jam pateikta apklausos metu. Kada ir kur būtent jis pasirašė šią sutartį, neprisimena. Šią sutartį parengė UAB „P.G.". Vieną šios sutarties egzempliorių jis turi. Parašą virš spausdinto teksto „V. T." jam apklausos metu pateiktoje sutartyje ir jos papildymuose (duomenys neskelbtini) ir 2 patvirtina, parašas priklauso jam.
Kadangi 2011-10-26 jis gavo individualaus verslininko statusą (2011-10-26 individualaus verslininko valstybinės registracijos liudijimo, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kopiją pridėjo prie šios apklausos protokolo), tai 2011-01-15 tarpininkavimo paslaugų sutartį ir 2011-10-27 atlygintino paslaugų teikimo sutartį reikia traktuoti kaip tarpusavyje susijusias, pagal šias sutartis jis turėjo atlikti vieną ir tą patį darbą, tai yra abiejų sutarčių dalykas yra tas pats, atlygio suma už paslaugą ta pati ir sudaro 2 295 000 000 (duomenys neskelbtini) rublių. Jis, kaip fizinis asmuo nei iki 2011-01-15 tarpininkavimo paslaugų sutarties pasirašymo, nei šiuo metu nebuvo ir nėra skolingas N. B., A. A., UAB „P.G.". 2011-2015 metais jis nesiskolino pinigų iš N. B. arba A. A..2011-2015 metais jis neskolino pinigų N. B., A. A., UAB „P.G.".
RAB „V." buvo registruota 2008-12-02. Nuo įkūrimo dienos iki dabar jis dirba šios įmonės direktoriumi. 2011-2014 m. (kaip ir dabar) įmonė vykdė veiklą, susijusią su didmenine prekyba, eksporto ir importo operacijomis. Įvardinti įmonės akcininkus jis atsisako, tačiau gali pasakyti, kad N. B., A. A., UAB „P.G." nėra RAB „V." akcininkai. 2011-09-01 jis, kaip įmonės „V." direktorius, pasirašė sutartį Nr. 0109-2011 BY/LT su UAB „P.G.". Sutarties dalykas - skaldyto akmens (70-300) mm frakcija) tiekimas. Sutartį surašė jis pats, pateikė pasirašyti N. B.. Laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio iki gruodžio buvo parduota skaldyto akmens (skaldos) (70-300 mm frakcija) už 1 676 974 000 (duomenys neskelbtini) rublių, skaldos kiekis nurodytas SMGS važtaraščiuose (geležinkelio važtaraščių (SMGS), vagonų žiniaraščių, prekių deklaracijų kopijas pridedu prie šio apklausos protokolo). Už pakrautą ir išsiųstą skaldą (akmenis) UAB „P.G." atsiskaitė su RAB „V." visiškai atlikdama banko pervedimus. Skalda buvo pristatyta į Lietuvos Respubliką geležinkelio transportu sąlygomis DAF - (duomenys neskelbtini) Respublikos, tai reiškia, kad visos išlaidos, susijusios su krovinio transportavimu iki sienos ((duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje), įtrauktos į prekių kainą. Nuo sienos išlaidas apmokėjo lietuvių pusė, t.y. UAB „P.G.". Jis negali atsakyti į klausimą, kodėl UAB „P.G." dėl skaldos įsigijimo kreipėsi į tarpininką, o ne tiesiai į įmonę „V.". Jis kaip fizinis asmuo (kaip tarpininkas) teikė UAB „P.G." paslaugą, susijusią su reikalingos skaldos paieškomis, o ne pardavimu. Dėl skaldos tiekimo 2011-09-01 buvo pasirašyta sutartis Nr. 0109-2011 BY/LT su „V.". Jis negali atsakyti į klausimą dėl įmonės „V." 2011-01-17 komercinio pasiūlymo, kuriame skaldos (70 - 300 mm frakcija) kaina už vieną toną sudaro 78,00 eurų užsakant ne mažiau 15 000 tonų, nes ieškodamas reikalingos medžiagos jis kaip tarpininkas ieškodavo ir surasdavo įvairius pasiūlymus (duomenys neskelbtini), gaudamas informaciją perduodavo pasiūlymus UAB „P.G.", ir buvo keli tokie pasiūlymai. Šiuos pasiūlymus patvirtinančių dokumentų jis neišsaugojo. Pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos teisės aktus veiklai tarpininkavimo paslaugų srityje nereikia gauti specialaus leidimo (licencijos). Kaip fizinis asmuo jis jokių atlygių iš UAB „P.G." negavo, kaip individualus verslininkas jis deklaravo pajamas, gautas pagal 2011-10-27 atlygintino paslaugų teikimo sutartį. Visą dokumentaciją, susijusią su RAB „V." sandoriais su UAB „P.G." 2011-2014 metais, jis išsaugojo, gali ją pateikti. Be to, jis turi dokumentus, susijusius su jo kaip fizinio asmens (taip pat kaip individualaus verslininko) sandoriais su UAB „P.G." 2011-2014 metais. Tačiau dokumentų originalų negali pateikti, nes gali prireikti pateikti juos teismui, jeigu UAB „P.G." pažeis jo teises ryšium su atliktų darbų apmokėjimu. Teikia nurodytų dokumentų kopijas (t. 12, b. l. 85-91).
2017-03-14 apklaustas liudytojas Z. Š. parodė, kad nuo 1983-07-24 dirba UAB "R.". Techninės kontrolės skyriaus viršininko pareigas pradėjo eiti 1997 m. Pagrindinė šios pareigybės funkcija yra gaminamos produkcijos kokybės nustatymas, sertifikavimo klausimai bei kokybės dokumentų gaminamos produkcijai ruošimas. Jo išsilavinimas yra inžinerinis-statybinis, kurį jis įgijo (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, 2011 m. UAB "R." pasirašė sutartį su UAB "P.G." dėl nerūdinės produkcijos pardavimo. Pačios sutarties pasirašymo aplinkybių neatsimena, kadangi visos sutartys yra pasirašinėjamos su V. M., kuris šiuo metu eina UAB "R." generalinio direktoriaus pareigas. Kas buvo UAB "P.G." direktorius ar atsakingas asmuo, jis nežino. Kokia produkcija bus pardavinėjama UAB "P.G." pagal pasirašytą sutartį, jis neatsimena, tačiau atsimena, kad UAB "P.G." pageidavo įsigyti gargždą, kurios frakcija buvo 40/200 mm. Šis užsakymas buvo vienetinis, daugiau tokios produkcijos niekam negamino, arba bent jau jis neprisimena, kad būtų kam nors tokią produkciją gaminę. Tokios frakcijos gargždas yra tarpinė produkcija skaldai gaminti. Visoms savo gaminamoms produkcijos išduodami kokybės dokumentai. Tokie dokumentai visada būna registruojami išdavimo žurnaluose. Kiekvienai produkcijai yra daromi pradinio tipo bandymai, akredituotose nepriklausomose laboratorijose. Pagal bandymų rezultatus, VĮ S.P.S.C., išduota vidaus gamybos kontrolės sertifikatą ir atlieka kasmetinę licenzinę priežiūrą. Vadovaujantis Europos Sąjungos standartų reikalavimais, UAB "R." laboratorijose atliekami produkcijos kokybės bandymai: užterštumas, granuliometrija, plokščios ir pailgos dalelės, skaldytos dalelės ir piltinis tankis. Vadovaujantis LST EN 1097-3 "Piltinio tankio nustatymas" reikalavimais (toliau - Standarto) būna nustatomas piltinis svoris (tankis). Iš pradžių nustatomas tikslus taros tūris litrais, turint omenyje, kad vienas litras vandens, prie 20 laipsnių cecilijaus sveria vieną kilogramą. Tuomet žinant indo tūrį supilama ir pasveriama produkcija. Pagal Standarte nurodytas formules paskaičiuojamas produkcijos piltinis svoris, t.y. kg/m3. Tokiu būdu ir buvo apskaičiuotas gargždo frakcijos 40/200 mm piltinis svoris (tankis). Atlikus visus reikalingus kokybės nustatymo bandymus, t. y. ištyrus užterštumą, granuliometriją ir piltinį svorį, 2011-06-01 UAB "P.G." buvo išduota atitikties deklaracija (duomenys neskelbtini)564, kurioje nurodyta, kad gargždas, frakcijos 40/200 mm, atitinka 1700 kg/m3 piltinį svorį (tankį). Kiek jam yra žinoma, UAB "P.G." minėtą produkciją įsigijo 2011-2012 metais. Jis pats asmeniškai neatsimena, kad 2013-2014 metais UAB "P.G." būtų įsigijusi kokios nors produkcijos, gal į šį klausimą geriau atsakytų UAB „R.“ generalinis direktorius (t. 1, b. l. 83-84).
2017-03-14 apklaustas liudytojas UAB „R.“ generalinis direktorius V. M., parodė, kad jam sunkoka prisiminti aplinkybes, susijusias su UAB „R.“ ir UAB „P.G.“ 2009-09-23 pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini)31/2009, kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su N. B., būtent šis asmuo visada atstovavo UAB „P.G.“, jis yra UAB „P.G.“ direktoriaus pavaduotojas, o kas šios įmonės direktorius, jis net nežino. UAB „P.G.“ yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), jis yra buvęs šios bendrovės biure, ten taip pat bendravo su N. B., bet jei gerai pamena, tai buvo 2011 metais. Tuo metu buvo pasirašoma dar viena sutartis su UAB „P.G.“ dėl 38502 tonų produkcijos tiekimo, šią tą sutartį pamena. Tačiau 2009 metų sutarties sudarymo aplinkybių jis nepamena. Įprasta tvarka UAB „R.“ gauna klientų paklausimus, užsakymus ir pagal juos pateikia pasiūlymą ar gali teikti parašomą produkciją ir kokia jos kaina. Jei klientui sąlygos tinkamos, pasirašomos sutartys, jos gali būti pasirašytos nesusitinkant su klientu, bendraujant tik elektroninio ryšio priemonių pagalba. Po ko sutarties originalas išsiunčiamas klientui. Mano, kad tai ir įvyko 2009 metais pasirašant sutartį su UAB „P.G.“. 2009 m. sutartis yra užregistruota UAB „R.“, jai suteiktas (duomenys neskelbtini)31/2009. Pagal šios sutarties PRIEDĄ (duomenys neskelbtini) prekių specifikaciją jo atstovaujama bendrovė UAB „P.G.“ teikė: smėlį žvirgždą, žvirgždo skaldą 4/16 ir 16/56 mm frakcijų, atsijas ir smėlio – žvirgždo mišinį. Pagal šią sutartį jokios kitokios produkcijos UAB „P.G.“ nebuvo tiekta. Jo turimais UAB „R.“ buhalterinės apskaitos duomenimis pagal 2009-09-23 sutartį (duomenys neskelbtini)31/2009 UAB „P.G.“ buvo pateikta smėlio-žvirgždo mišinys 508,7 t, smėlis 0/4 mm 9,2 t ir skalda nuo 16/56 mm – 130,5 t, viso 648,4 t. Šis kiekis jų bendrovei yra labai mažas, todėl produkcijos transportavimas tik dalinai buvo vykdomas UAB „R.“ transportu, 163,7 t smėlio – žvirgždo mišinio buvo vežta UAB „R.“ transportu į (duomenys neskelbtini), ir dar kažkokia produkcija buvo nugabenta į (duomenys neskelbtini), bet tai reikia patikslinti. 2011-02-15 tarp UAB „R.“ ir UAB „P.G.“ pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 37/2011 jis pamena geriau, nes jis buvo didesnės apimties. 2011 metų pradžioje (žiemą) datos tiksliai nepamena, į UAB „R.“ kreipėsi N. B. dėl gargždo 40/200 mm frakcijos tiekimo. N. B. prašė, kad būtų teikiamos ir transportavimo paslaugos, todėl vyko derybos. Kaip tik tuo metu jis ir buvo nuvykęs į UAB „P.G.“ biurą, jis yra pakeliui važiuojant į vieną iš UAB „R.“ karjerų. Galiausiai buvo sutartos sąlygos ir pateiktas pasiūlymas, po ko pasirašyta 2011-02-15 sutartis Nr. 37/2011. Šios sutarties priede (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti tiekiamos produkcijos pavadinimai ir kiekiai. Viso buvo nurodyti 7 produkcijos pavadinimai : smėlis 0/4 mm, žvirgždas 4/16 mm, žvirgždas 20/200 mm, žvirgždo skalda 4/16 mm, žvirgždo skalda 16/45 mm, atsijos 0/5 mm, smėlio – žvirgždo mišinys. Patikslina, kad žvirgždas nuo žvirgždo skaldos skiriasi tuo, kad žvirgždą sudaro apvalūs akmenys, o žvirgždo skaldą – skaldyti. 3 punkte nurodytas žvirgždas, kurio frakcija 20/200 mm, buvo pervadintas į gargždą, kurio frakcija 40/200 mm. Pervadinimas buvo susijęs su tuo, kad UAB „R.“ buvo koreguojami prekių ir produkcijos techniniai pavadinimai, taip iš žvirgždo 20/200 mm, atsirado gargždas 40/200 mm. Gamybos technologija nesikeičia, gargždą sudaro apvalūs akmenys, jis nėra skaldytas, jei būtų skaldyti akmenys, šios produkcijos pavadinimas būtų žvirgždo skalda. Kainos taip pat nesikeitė. Būtent dėl tos priežasties, kad kainos ir gamybos technologija, bei specifikacijos nesikeitė, sutarties priedas (duomenys neskelbtini) nebuvo perrašytas, tiesiog buvo tiekiama produkcija kitu pavadinimu, bet atitinkanti kainos ir technologijos reikalavimus. Tai atsispindi ir UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje. UAB „P.G.“ pagal 2011-02-15 sutartį Nr. 37/2011 buvo pateikta 37.912,3 t gargždo už 871.982,9 litus (kaina be transportavimo išlaidų, po 23 litus už toną be PVM). Viso 2011 metais UAB „P.G.“ iš dviejų karjerų buvo pateikta 40.301,7 t įvairios produkcijos, už 976.736,59 litus (kaina be transportavimo išlaidų ir be PVM). Transportavimo išlaidos yra paskaičiuotos atskirai, bet dabar jis turi tik bendrą sumą, kuri sudarė 522.957,88 lito (be PVM). Viso jų įmonės transportu buvo išvežta 40.140,2 t produkcijos, kurios pristatymo objektas buvo Jurbarko rajone, ten buvo speciali aikštelė, kur buvo pristatoma produkcija. Nedidelis skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad nedidelę dalį UAB „P.G.“ išsivežė savo transportu. Sutartis Nr. 37/2011 buvo su papildymais, sutarties priedas Nr. 2 buvo susijęs su produkcijos saugojimu, o priedas Nr. 3 dėl papildomo gargždo 40/200 mm tiekimo, t.y. 2885,4 t, kurio vertė po 24,50 Lt/t, viso už 70664,55 litus (be transportavimo išlaidų ir be PVM). Šį kiekį transportavo pati UAB „P.G.“. Pagal abi sutartis UAB „P.G.“ yra pilnai atsiskaičiusi, bet atsiskaitymas užtruko. 2013-2014 metais nepamena, kad su UAB „P.G.“ būtų vykdomi kokie nors susitarimai bei pardavimai. Jo turimais duomenimis, paskutinis atkrovimas UAB „P.G.“ buvo 2012-09-24. Daugiau nieko paaiškinti negali, visi duomenys apie sutartis yra saugomi UAB „R.“ ir juos gali pateikti (t. 1, b. l. 86-88).
2017-03-15 apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad apie 2008 m. tapo IĮ "K.K." (toliau - Įmonė) savininku. Šią įmonę įkūrė jis pats bei sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Kurdamas įmonę galvojo apie žvyro ir kitokių gamtinių iškasenų gavybą ir pardavimą. Įmonės teritoriją sudaro apie 5-6 ha žemės plotas. Šiuo metu pagrindinė iškasena yra žvyras. Tiksliai nepamena, tačiau apie 2011 m. pabaigą su juo susisiekė UAB "P.G." atstovas N., kurio pavardės neatsimena. Kaip jis surado jo kontaktus, jis nežino, gali būti, kad jo kontaktus surado internete. Po skambučio, (duomenys neskelbtini) įvyko susitikimas su N., kuris klausinėjo apie jo Įmonės parduodamą produkciją. Jis jam minėjo, kad UAB "P.G." vykdo (duomenys neskelbtini) valymo darbus ir jiems reikalingi stambūs akmenys. Jis jam pasakė, kad jo Įmonės teritorijoje yra stambių gabaritų akmenų, tačiau jis jais disponuoti negali, nes jo Įmonės veikloje yra numatyta tik žvyro išgavimas, o minėti akmenys yra likę kaip atliekos nuo ankščiau, šalia Įmonės tvarkyto šiukšlyno. Kokios frakcijos ir kiek tonų sudarė minėti stambūs akmenys, jis nežino, nes jų buvo įvairių dydžių, o techninių priemonių, jų svoriui ir frakcijos nustatymui, jis neturėjo ir neturi. Jis su N. susitarė žodžiu, kad jeigu jiems tinka tokie stambūs akmenys, jie juos gali nemokamai pasiimti ir išsivežti, tačiau savo transportu, kadangi jo Įmonė transporto neturi. Už neatlygintinai atiduotus stambius akmenis, jis jam pažadėjo, kad pradės pirkti iš jo Įmonės žvyrą, kurį naudos minėtame (duomenys neskelbtini) projekte, tačiau taip ir liko tiks žodinis susitarimas, kadangi daugiau su UAB "P.G." jokių sandorių ar pardavimų neturėjo. Vėliau, 2012-03-26 buvo pasirašyta sutartis Nr. 2012-03-26_1 (toliau - Sutartis) tarp UAB "P.G." ir IĮ "K.K." dėl minėtų stambių akmenų išvežimo bei teritorijos sutvarkymo. Minėta sutartis buvo pateikta pagal 2017-02-15 reikalavimą Nr. 25/9-1-8-2635. Sutarties priede yra nurodyta, kad UAB "P.G." neatlygintinai parduodamas gargždas, kurio buvo 5000 t. Ar iš tikrųjų buvo toks kiekis minėtų stambių akmenų, jis pasakyti negali, kadangi, kuomet vyko sutarties derinimas, jis iš N. gavo sutarties priedą, kuriame jau buvo nurodyta, kad gargždas sudaro 5000 t. Iš kur jis gavo tokį svorį nežino. Kodėl minėti stambūs akmenys buvo pavadinti gargždu, jis nežino, tačiau tai buvo padaryta pagal N. pasiūlymą. Kodėl jam reikėjo, kad stambūs akmenys būtų nurodyti kaip gargždas, jis nežino. Pati sutartis buvo sudaryta jo paties, tačiau su N. pageidavimu, kad atiduodami akmenys būtų pavadinti gargždu. Sutarties priede buvo numatytas ir teritorijos sutvarkymas, kad po akmenų išvežimo būtų tvarkingai palikta teritorija. Sutartis, kiek prisimena, galėjo būti išsiųsta elektroniniu arba paprastu paštu, o vėliau su UAB "P.G." antspaudu ir parašu buvo grąžinta jam atgal. Maždaug kada iš Įmonės teritorijos buvo išvežti visi stambūs akmenys ir sutvarkyta teritorija, jis nežino, kadangi, jis pats nedalyvavo akmenų krovimo ir išvežimo metu. Po Sutarties pasirašymo su juo toliau bendravo kažkoks UAB "P.G." statybos darbų vadovas, kurio vardo neprisimena. Jis su juo buvo kelis kartus susitikęs (duomenys neskelbtini), kuris pats atvažiuodavo pas jį, nes jam reikėdavo, kad jis pasirašytų ant krovinių važtaraščių. Kiek tiksliai buvo išrašyta važtaraščių, jis neatsimena. Kaip ir minėjo ankščiau, daugiau jokių sandorių su UAB "P.G." nebuvo. Taip pat jokių atitikties deklaracijų, susijusių su neatlygintinai atiduotų stambių akmenų ar gargždu, neišrašinėjo. Vienintelę atitikties deklaraciją, kurią galėjo ir šiuo metu gali išrašyti yra tik dėl žvyro kokybės, kadangi tai vienintelė jo Įmonės parduodama išgaunama produkcija (t. 1, b. l. 90-91).
2017-05-25 spec. liudytojas apklaustas D. P., parodė, kad apie 2008 m. tapo IĮ "K.K." (toliau - Įmonė) savininku. Šią įmonę įkūrė jis pats bei sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Kurdamas įmonę galvojo apie žvyro ir kitokių gamtinių iškasenų gavybą ir pardavimą. Įmonės teritoriją sudaro apie 5-6 ha žemės plotas. Šiuo metu pagrindinė iškasena yra žvyras. Pagal jų karjero eksploatacijos rekultivacijos projektą yra tiksliai nurodyta, kokią žaliavą turi teisę išgauti ir parduoti. Ši žaliava išimtinai yra žvyras. Daugiau nieko negali karjere kasinėti ir parduoti. Tiksliai nepamena, tačiau apie 2011 m. pabaigą su juo susisiekė UAB "P.G." atstovas N., kaip vėliau, ikiteisminio tyrimo eigoje sužinojo, jo pavardė B.. Anksčiau šio asmens nepažinojo. Kaip jis surado jo kontaktus, jis nežino, gali būti, kad kontaktus surado internete, ar per kokius nors pažįstamus. Po skambučio, Kėdainiuose įvyko susitikimas su N. B., kuris klausinėjo apie Įmonės parduodamą produkciją. Jis jam minėjo, kad UAB "P.G." vykdo (duomenys neskelbtini) valymo darbus ir jiems reikalingi stambūs akmenys. Jis jam pasakė, kad jo Įmonės teritorijoje yra stambių gabaritų akmenų, tačiau jis jais disponuoti negali, nes jo Įmonės veikloje yra numatyta tik žvyro išgavimas, o minėti akmenys yra likę kaip atliekos nuo šalia Įmonės ankščiau tvarkyto šiukšlyno. Kokios frakcijos ir kiek tonų buvo minėti stambūs akmenys, jis nežino, nes jų buvo įvairių dydžių, o techninių priemonių, jų svoriui ir frakcijos nustatymui, jis neturėjo ir neturi. Jis su N. B. susitarė žodžiu, kad jeigu jiems tinka tokie stambūs akmenys, jis juos gali nemokamai pasiimti ir išsivežti, tačiau tik savo transportu, kadangi jo Įmonė transporto neturi. Už neatlygintinai atiduotus stambius akmenis jis jam pažadėjo, kad pradės pirkti žvyrą, kurį naudos minėtame (duomenys neskelbtini) projekte, tačiau tai liko tik žodinis susitarimas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl leido neatlygintinai išsivežti akmenis, nes tikėjosi turėti klientą ateityje. Tačiau daugiau su UAB "P.G." jokių sandorių ar pardavimų neturėjo. Vėliau, t.y. 2012-03-26 buvo pasirašyta sutartis Nr. 2012-03-26_l (toliau - Sutartis) tarp rangovo UAB "P.G." ir užsakovo IĮ "K.K.", pagal kurią UAB "P.G." įsipareigojo neatlygintinai sutvarkyti IĮ "K.K." gamybinės bazės – karjero teritoriją, išvežti akmenis, gargždą, išlyginti teritoriją. Minėtos sutarties priede buvo nurodyta, kad UAB "P.G." neatlygintinai parduodamas gargždas, viso 5000 tonų. Ar iš tikrųjų buvo toks kiekis minėtų stambių akmenų, jis pasakyti negali, kadangi, kuomet vyko sutarties derinimas, jis iš N. gavo sutarties priedą, kuriame jau buvo nurodyta, kad gargždas sudaro 5000 tonų. Iš kur N. B. gavo tokį svorį, jis nežino. Kodėl minėti stambūs akmenys buvo pavadinti gargždu, nežino, tačiau tai buvo padaryta pagal N. B. pasiūlymą. Kodėl jam reikėjo, kad stambūs akmenys būtų nurodyti kaip gargždas, jis nežino ir jam nebuvo skirtumo, kadangi tie akmenys ir gargždas buvo kaip šiukšlės, jis jų negalėjo pardavinėti. Sutartį parengė jis pats, tačiau atsižvelgė į N. B. prašymą, kad atiduodami akmenys būtų pavadinti gargždu. Sutarties priede buvo numatytas ir teritorijos sutvarkymas, kad po akmenų išvežimo būtų tvarkingai palikta teritorija. Sutartis, kiek prisimena, galėjo būti išsiųsta elektroniniu arba paprastu paštu, o vėliau su UAB "P.G." antspaudu ir parašu buvo grąžinta jam atgal. Per kiek laiko ir kokiais etapais iš Įmonės teritorijos buvo išvežti visi stambūs akmenys ir sutvarkyta teritorija, jis nežino, kadangi, pats nedalyvavo akmenų krovimo ir išvežimo metu. Pažymi, kad kol UAB "P.G." rinko žvirgždą ir akmenis, niekas iš įmonės darbuotojų jų karjere nekontroliavo. Teritorija nėra fiziškai saugoma, nėra aptvarų, nėra sargybos, nėra stebėjimo įrangos, yra tik sudėti skiriamieji ženklai, parašyta, kad yra karjeras ir kieno jis yra. UAB "P.G." pradėjo išvežinėti akmenis apytiksliai gal mėnesį iki sutarties pasirašymo ir vežė gal tris keturis mėnesius po sutarties pasirašymo, kaip dažnai ir kokiais etapais, nežino. Po Sutarties pasirašymo su juo toliau bendravo kažkoks UAB "P.G." darbuotojas, gali būti kad statybos darbų vadovas, kurio vardo neprisimena. Jis su juo buvo kelis kartus susitikęs Kėdainiuose. Šis asmuo pats atvažiuodavo pas jį, nes jam reikėdavo, kad jis pasirašytų ant krovinių važtaraščių. Kada ir kiek tiksliai buvo išrašyta važtaraščių, jis neatsimena, gal apie dešimt. Kaip ir minėjo ankščiau, daugiau jokių sandorių su UAB "P.G." nebuvo. Jokių atitikties deklaracijų, susijusių su neatlygintinai atiduotų stambių akmenų ar gargždu, neišrašinėjo. Vienintelę atitikties deklaraciją, kurią galėjo ir šiuo metu gali išrašyti yra tik dėl žvyro kokybės, kadangi tai vienintelė jo Įmonės teisėtai parduodama išgaunama produkcija.
Dėl jam apklausos metu parodyto dokumento – 2014-09-03 UAB „K. K.“ vardu išrašytos atitikties deklaracijos Nr. -1, kurioje konstatuojama, kad produktas gargždas fr. 40/200mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus. Kiekis 1320 t, pirkėjas UAB "P.G.". D. P. parodė, kad jis tokio dokumento negalėjo išrašyti ir neišrašė. Jis neatitinka jo įmonėje naudojamos formos, neatitinka standarto pavadinimas - jo įmonė naudoja standartus LST-EN-1331;2002 ir LST-EN-13242. UAB „K.K.“ jam nėra žinoma, tokioje bendrovėje niekada nedirbo. Jo įmonė yra Individuali įmonė „K.K.“. Parašas, pagal visus požymius yra jo, tačiau kaip galėjo pasirašyti tokį dokumentą, kuris neatitinka tikrovės, jis nežino. Jeigu parašas originalus, jis gal ir galėjo pasirašyti kartu su jam pateiktais pasirašyti važtaraščiais, neįsigilinus į jo turinį. Dėl dokumento numeracijos „-1“ negali nieko paaiškinti, jis tokios nenaudoja.
Dėl jam apklausos metu parodyto dokumento – 2012-09-03 IĮ „K. K.“ vardu išrašyta atitikties deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuojama, kad produktas gargždas fr. 40/200mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 reikalavimus. Piltinis svoris 1700 kg/m3. Kiekis 5000 tonų, pirkėjas UAB "P.G.". D. P. parodė, kad ši atitikties deklaracija taip pat neatitinka jo naudojamos atitikties deklaracijos formos. Deklaracijoje neatitinka jo naudojami LST standartai, kurios paminėjo aukščiau. Dėl dokumento numeracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įrašyta jam pateiktoje deklaracijoje – gali paaiškinti, kad tokio formato jis nenaudoja. Yra susikūręs deklaracijos formą, kurią pastoviai naudoja, pavyzdį pateiks prie šio protokolo. Kaip dokumento numerį rašo skaičių, reiškiantį mėnesio eilės numerį ir skaičių, reiškiantį dienos eilės numerį, kaip jo pateikiamame pavyzdyje „01/25“, kas reiškia sausio 25 d. Jis neveda jokio žurnalo ar kitokios atitikties deklaracijų apskaitos, kur būtų nurodomi deklaracijų numeriai. Antspaudas iš pažiūros atitinka jo įmonės antspaudą. Parašas iš pažiūros yra jo. Kaip galėjo būti gautas jo parašas ant šio dokumento, nežino. Galėjo jį pasirašyti ir užantspauduoti tarp jam teikiamų pasirašyti važtaraščių. Neatsimena, ar galėjo pasirašyti ir užantspauduoti tuščius lapus, nebent jam kas nors davė pasirašyti tarp važtaraščių, pilnai neatveriant dokumento, nerodant turinio.
Nei vieno iš jam pateiktų dokumentų nebūtų pats surašęs ir pasirašęs, nes jų turinys neatitinka tikrovės, jo įmonė tokios veiklos nevykdo, juose nurodytų LST standartų nenaudoja. Kaip jie galėjo būti surašyti ir pasirašyti, jis nežino. Ar jie galėjo būti kokiu nors būdu nukopijuoti ir iš kokio dokumento, nežino. Ar jose įrašyti kiekiai atitinka tikrovę, nežino. Iš UAB "P.G." bendrauti pasirašant dokumentus – važtaraščius, teko tik su paminėtu asmeniu, kuris galimai yra darbų vadovas (t. 1, b. l. 96-98).
2017-07-07 iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gauta specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktoje 2014-09-03 UAB „K.K.“ atitikties deklaracijoje (duomenys neskelbtini) ir 2012-09-03 IĮ „K.K.“ atitikties deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys parašai D. P. vardu nėra nukopijuoti ir išspausdinti, o yra pasirašyti rašikliu; deklaracijose esantys parašai nėra techniškai padirbti. Taip pat, minėtose deklaracijose esantys antspaudai „Direktorius D. P.“ yra atspausti spaudu (ais), o 2012-09-03 IĮ „K.K.“ atitikties deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis antspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) RAJONAS Individuali įmonė „K.K.““ yra atspaustas antspaudu (t. 10, b. l. 65-68).
2017-08-23 spec. liudytoju papildomai apklaustas D. P. parodė, laikosi 2017-03-15 ir 2017-05-25 duotų parodymų ir papildomai nori parodyti, kad asmenį, kuris galėjo jam pakišti pasirašyti tuščius arba kitokius dokumentus, tarp kurių galėjo būti ir apklausose minėtos atitikties deklaracijos, t.y. 2012-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-03 (duomenys neskelbtini), galėtų atpažinti iš nuotraukos. Šis asmuo buvo apie 1.70 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Plaukų spalva buvo šviesi. Išskirtinų veido bruožų nepastebėjo (t. 1, b. l. 100-101).
2017-08-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, spec. liudytojui D. P. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų (UAB „P.G. darbuotojų) nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kuris parodė, kad neatpažįsta nei vieno asmens iš pateiktų nuotraukų, kadangi nei vieno asmens nuotraukos neatitiko pagal jo matyto ir apibūdinto asmens veido bruožus, plaukų kirpimą, todėl negali tiksliai ir garantuotai pasakyti, kuris iš šių asmenų galėtų būti jo matytas asmuo (t. 1, b. l. 102-104).
2017-05-02, VĮ V.V.K.D., vykdydama NPPTV reikalavimą dėl dokumentų pateikimo, tyrimui pateikė UAB „K.K.“ 2014-09-03 atitikties deklaracijos (duomenys neskelbtini), originalą bei IĮ „K.K.“ 2012-09-03 atitikties deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) originalą (t. 6, b. l. 50-55).
2017-08-28, UAB ,,P.G.“ buvo išsiųstas reikalavimas iki 2017-09-07 pateikti informaciją, iš kokių bendrovių buvo įsigyta 6.657,93 t gargždo pateikiant tai patvirtinančių dokumentų (sutarčių, sąskaitų, apmokėjimo dokumentų ir kt.) patvirtintas kopijas, tačiau iki dabar jokie dokumentai nebuvo pateikti (t. 6, b. l. 60-61).
Ikiteisminio tyrimo metu gauta 2017-01-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl dokumentinio tyrimo metu nepateiktų apskaitos registruose 2011-02-20 apskaitytų sumų 1.290.688,02 Lt ir 63.200,63 Lt iš viso 1.353.888,65 Lt (382.113 EUR) patvirtinančių apskaitos dokumentų ir nepateiktų UAB „P.G.“ atskaitingo asmens N. B. (kuriam buvo sumokėta 646.111,35 Lt + 63.200,63 Lt iš viso 709.311,98 Lt (205.431 EUR)) dokumentų, įrodančių kitiems ūkio subjektams pinigų sumokėjimą, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, bei įrašius į Atliktų darbų aktus ir pardavimo VĮ V.V.K.D. PVM sąskaitas faktūras 515.108,25 Lt (149.186 EUR) (gargždo buvo parduota 6.657,93 t daugiau (5.341,13 t + 1.316,80 t iš viso už 515.108,25 Lt)) daugiau nei Bendrovė patyrė faktinių išlaidų, pažeidžiant 6 str. 2 d. nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, negalima iš dalies nustatyti UAB “P.G.” 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 19-200, t. 9, b. l. 1-200, t. 10, b. l. 1-54).
2019-01-18 specialistės E. T. Konsultacinė išvada (t. 14, b.l. 28-111).
2020-07-31 Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (19) (t. 15, b.l. 44-100).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Dėl A. A.
Nors kaltinamoji A. A. nepripažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau ši veika pilnai įrodyta aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais, specialisto išvada bei specialistės paaiškinimais, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, taip pat eksperto išvada ir ekspertės paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji A. A. tyčia organizavo apgaulingą UAB „P.G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)r., toliau - Bendrovė), buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „P.G.“ 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: būdama UAB „P.G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)r., toliau - Bendrovė) direktorė, žinodama, kad pagal 2001-11-03 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515, (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas, BAĮ)) 21 str. ji atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2010 - 2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, neužtikrino ūkinės operacijos dėl gargždo įsigijimo (5 341,13 t + 1 316,80 t iš viso 6 657,93 t) už 515 108,25 Lt (149 186 EUR), įtraukimo į Bendrovės apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB “P.G.” 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas remiasi specialisto išvada ir eksperto išvada, kuriose nevienareikšmiškai konstatuota, kad kaltinamoji pažeidė aukščiau paminėtų įstatymų nuostatas ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB “P.G.” 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi kaltinamoji, būdama UAB „P.G.“ direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ją netinkamai organizavo ir dėl to atsirado pasekmės, negalima iš dalies nustatyti įmonės 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamoji A. A. veikė netiesioginės tyčios forma, tai yra žinodama buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima iš dalies nustatyti įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir nors padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesiremia 2019-01-18 specialistės E. T. Konsultacine išvada, kadangi ji prieštarauja specialistės išvadoje ir eksperto išvadoje nurodytiems faktams.
Dėl A. V.
Nors kaltinamoji A. V. nepripažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau ši veika pilnai įrodyta aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais, bakinių pavedimų išrašais, specialisto išvada bei specialistės paaiškinimais, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, taip pat eksperto išvada ir ekspertės paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2010-10-01- iki 2014-12-31, būdama UAB „P.G.“ (toliau - Bendrovė) vyr. buhaltere, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 11 str. 1 d. nuostatą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus, įtvirtinančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Bendrovės apskaitos registrų 4 klasėje 2011-02-20 neteisėtai apskaitė 1.290.688,02 Lt ir 63 200,63 Lt skolą N. B., bei 6 klasėje sąnaudų sąskaitoje neteisėtai apskaitė 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt sąnaudas, iš viso 1 353 888,65 Lt (382 113 EUR) sumą, neturėdama apskaitos dokumentų, pagrindžiančių sąnaudų patyrimą, taip pat, neteisėtai UAB „P.G.“ atskaitingam asmeniui N. B. (kuriam buvo sumokėta 646.111,35 Lt + 63 200,63 Lt iš viso 709 311,98 Lt (205 431 EUR) apskaitė nurodyto dydžio Bendrovės skolą, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Teismas remiasi specialisto išvada ir eksperto išvada, kuriose nevienareikšmiškai konstatuota, kad kaltinamoji pažeidė aukščiau paminėtų įstatymų nuostatas ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB “P.G.” 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi kaltinamoji, būdama UAB „P.G.“ buhaltere, būdama atsakinga už įmonės už buhalterinių įrašų teisingumą, neturėdama apskaitos dokumentų, pagrindžiančių sąnaudų patyrimą ir patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, neteisėtai apskaitė skolą N. B. ir UAB P.G.“, ir dėl to atsirado pasekmės, negalima iš dalies nustatyti UAB P.G.“ 2010-10-01 – 2014-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamoji A. V. veikė netiesioginės tyčios forma, tai yra žinodama buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima iš dalies nustatyti įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir nors padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.
Dėl N. B.
BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006 ir kt.).
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Priklausomai nuo pasisavinto turto vertės, kaltininko veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 1, 2 ar 3 dalis. Nagrinėjamu atveju N. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) dalyje padarymu.
Taigi turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei), minėta, kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad N. B., būdamas UAB „P.G.“ (toliau – Bendrovė, į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Bendrovės banko sąskaitose, tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės Bendrovės turtą, t.y. pinigines lėšas, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-02-19, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės prisijungimu (ID(duomenys neskelbtini)), iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, neteisėtai atliko pavedimus į savo asmenines banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią Swedbank AB bei Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią AB Citadele banke, t.y.: iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-11 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), 2011-02-14 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), 2011-02-17 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-02-18 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-02-19 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), iš viso 210‘000 Lt (60 820,20 EUR); iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-15 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR); 2011-02-18 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), iš viso 90‘000 Lt (26.065,80 EUR), tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą UAB ,,P.G.“ priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas – 300.000 Lt (86.886 EUR).
Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas Bendrovės direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Bendrovės banko sąskaitose, veikdamas grupėje kartu su Bendrovės vyr. buhaltere A. V., tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės Bendrovės turtą, t.y. pinigines lėšas, o būtent: nurodė vyr. buhalterei A. V., Bendrovės apskaitos registruose 2011-02-20 apskaityti 646‘111,35 Lt, 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt skolas N. B., kurios nebuvo pagristos jokiais Bendrovės pajamas ir sąnaudas patvirtinančiais dokumentais, po ko, jis (N. B.), laikotarpyje nuo 2011-03-25 iki 2014-09-15, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės prisijungimu (ID(duomenys neskelbtini)), iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke bei pavedimu banke iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Citadele banke, atliko pavedimus į savo asmenines banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią Swedbank AB bei Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią AB Citadele banke, t.y.: iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-25 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-03-30 pervedė 45‘000 Lt (13 032,90 EUR), 2011-05-30 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2011-06-29 pervedė 80‘000 Lt (23169,60 EUR), 2011-08-05 pervedė 40‘000 Lt (11 584,80 EUR), 2011-09-16 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2011-10-07 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2011-10-26 pervedė 32‘000 Lt (9267,84 EUR), 2011-12-21 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2011-12-23 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2012-05-31 pervedė 35‘000 Lt (10136,70 EUR), 2012-09-13 pervedė 15‘000 Lt (4344,30 EUR), 2012-09-13 pervedė 1182 Lt (342,33 EUR), 2013-06-14 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), 2013-07-15 pervedė 800 Lt (231,70 EUR), 2013-08-13 pervedė 1200 Lt (347,54 EUR), 2013-09-13 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), 2013-10-02 pervedė 1500 Lt (434,43 EUR), 2013-10-21 pervedė 3000 Lt (868,86 EUR), 2013-11-08 pervedė 35‘000 Lt (10136,70 EUR), 2014-03-14 pervedė 1500 Lt (434,43 EUR), 2014-03-14 pervedė 1500 Lt (434,43 EUR), 2014-03-14 pervedė 1800 Lt (521,32 EUR), 2014-06-10 pervedė 1800 Lt (521,32 EUR), 2017-07-15 pervedė 2000 Lt (579,24 EUR), 2014-09-15 pervedė 2000 Lt (579,24 EUR), iš viso 467‘282 Lt (135334,22 EUR); iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-30 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2011-12-30 pervedė 6000 Lt (1737,72 EUR), 2012-07-13 pervedė 14‘000 Lt (4054,68 EUR), 2012-08-14 pervedė 10‘000 Lt (2896,20 EUR), 2012-09-13 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2012-10-26 pervedė 10‘000 Lt (2896,20 EUR), 2013-08-26 pervedė 2000 Lt (579,24 EUR), 2013-10-02 pervedė 500 Lt (144,81 EUR) , 2013-10-18 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), 2013-11-08 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2013-11-13 pervedė 20‘000 Lt (5792,40 EUR), 2013-11-15 pervedė 30‘000 Lt (8688,60 EUR), 2013-12-27 pervedė 3000 Lt (868,86 EUR), 2013-12-17 pervedė 1000 Lt (289,62 EUR), iš viso 167‘500 Lt (48 511,35 EUR); iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-10 pervedė 35‘000 Lt (10136,70 EUR), tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą UAB ,,P.G.“ priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas – 669.782,00 Lt (193.982,27 EUR).
Nors kaltinamasis N. B. nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), tačiau šios veikos pilnai įrodytos liudytojo V. T. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad N. B. pilnai nėra su juo atsiskaitęs pagal sudarytas sutartis, nepateikė jokių įrodymų, kad iš N. B. gavo sutartyje nurodytus pinigus. Įrodymų apie atsiskaitymą su V. T. nepateikė ir N. B., motyvuodamas, kad tai jo asmeniniai civiliniai santykiai, niekaip nesusiję su UAB „P.G.“. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina banko išrašai, kuriuose užfiksuoti piniginių lėšų pervedimai į N. B. asmeninę banko sąskaitą. Teismas remiasi specialistės išvada ir ekspertės išvada, kuriose konstatuota, kad piniginės lėšos iš UAB „P.G.“ į N. B. banko sąskaitą buvo pervestos pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymą, nesant tam pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgtina ir į tai, kad sutartyse, sudarytose tarp N. B. ir V. T., numatytas tarpininkavimo už paslaugas mokestis, yra neadekvačiai didelis, ekonomiškai nepagrįstas ir nenaudingas UAB „P.G.“. N. B. nepateikus įrodymų, kur buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos iš UAB „P.G.“, nustatyta, kad kaltinime minėtas lėšas jis pasisavino ir nepanaudojo įmonės reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju kaltinamasis N. B., būdamas UAB „P.G.“ direktoriaus pavaduotoju, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „P.G.“ turtą – pinigines lėšas, per keliolika kartų iš įmonės banko sąskaitų tyčia pasisavino svetimą UAB ,,P.G.“ priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas – 300.000 Lt (86.886 EUR) ir 669.782,00 Lt (193.982,27 EUR), jų panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į UAB „P.G.“ kasą negrąžino ir taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „P.G.“ turtą. Taigi kaltinamajam inkriminuojami veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius. N. B. veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės (viršija 250 MGL dydžio suma) svetimą UAB „P.G.“ turtą.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. V. O. inkriminuotas alternatyvusis BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas objektyvus požymis – tikro dokumento suklastojimas. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-210/2014, 2K-385-942/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą (šiuo atveju), ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl dokumentų suklastojimo nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.
Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).
Nors kaltinamasis N. B. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuamtytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau ši veika pilnai įrodyta aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais, specialisto išvada, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, todėl neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis N. B. panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: jis, dirbdamas UAB „P.G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)r., toliau – Rangovas) direktoriaus pavaduotojo pareigose bei būdamas atsakingas už bendrovės pagal 2010-10-14 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta su VĮ V.V.K.D.(į. k. (duomenys neskelbtini), toliau - Užsakovu), pastarajai vykdant projektą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektą) vykdomus sutartyje numatytus darbus, žinodamas, kad Rangovas pagal Sutarties II dalies, konkrečių sąlygų 4 str. 4.26 punktą, „privalo atlikti darbus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Statybos techninius reglamentus, Lietuvos techninius standartus, Statybos taisykles ir techninius reikalavimus, kaip nurodyta sąlygose“ bei Rangovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. „statybinės medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę patvirtinančius sertifikatus“ ir vykdant statybos darbus naudoti sertifikuotas ir kokybes reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas, laikotarpiu nuo 2012-03-26 iki 2014-11-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgauti Užsakovą apie tai, kad vykdant Sutartį UAB ,,P.G.“ naudojo tik sertifikuotos ir įstatymuose keliamus reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas, žinodamas, kad vykdant statybos darbus Rangovas panaudojo nemažiau kaip 6320 (5000 t + 1320 t = 6320 t) tonų nesertifikuotos statybinės medžiagos – gargždo, tačiau turėdamas tikslą tai nuslėpti nuo Užsakovo, Rangovo statybos darbų vadovui K. G., nežinojusiam apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, perdavė žinomai netikrus dokumentus - 2012-09-03 atitikties deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014.09.03 atitikties deklaraciją (duomenys neskelbtini), kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenis apie tai, kad IĮ „K.K.“ ir UAB „K.K.“ deklaruoja, kad gargždas fr. 40/200 mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus, po ko K. G., nežinodamas, kad jam pateikti žinomai netikri dokumentai, šias deklaracijas kartu su Sutarties sąlygose numatyta dokumentacija, tyrime metu, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-11-19 perdavė Užsakovo atsakingiems darbuotojams, tokiu būdu panaudojo netikrą dokumentą.
Šias nustatytas aplinkybes patvirtina liudytojas K. G., kuris nurodė, kad kaltinime minėta deklaracija jam yra matyta, tokią deklaraciją jam pateikė UAB „P.G.“ direktoriaus pavaduotojas N. B.. Deklaraciją jis galėjo matyti, kuomet pildė bei tikrino statybos darbų žurnalus, kadangi tai buvo vienas iš jo darbų, sutikrinti ir prižiūrėti, kad visi darbai būtų tvarkingai surašyti į statybų darbų žurnalus bei taisyklingai sutvarkyta visa kita reikalinga dokumentacija. Jokių deklaracijų jis asmeniškai niekada nesudarinėjo ir nepildė. Taip pat liudytojas D. P., kuris nurodė, dėl jam apklausos metu parodyto dokumento – 2012-09-03 IĮ „K. K.“ vardu išrašyta atitikties deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuojama, kad produktas gargždas fr. 40/200mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 reikalavimus. Piltinis svoris 1700 kg/m3. Kiekis 5000 tonų, pirkėjas UAB "P.G.". D. P. parodė, kad ši atitikties deklaracija taip pat neatitinka jo naudojamos atitikties deklaracijos formos. Deklaracijoje neatitinka jo naudojami LST standartai, kurios paminėjo aukščiau. Dėl dokumento numeracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įrašyta jam pateiktoje deklaracijoje – gali paaiškinti, kad tokio formato jis nenaudoja. Yra susikūręs deklaracijos formą, kurią pastoviai naudoja, pavyzdį pateiks prie šio protokolo. Kaip dokumento numerį rašo skaičių, reiškiantį mėnesio eilės numerį ir skaičių, reiškiantį dienos eilės numerį, kaip jo pateikiamame pavyzdyje „01/25“, kas reiškia sausio 25 d. Jis neveda jokio žurnalo ar kitokios atitikties deklaracijų apskaitos, kur būtų nurodomi deklaracijų numeriai. Antspaudas iš pažiūros atitinka jo įmonės antspaudą. Parašas iš pažiūros yra jo. Kaip galėjo būti gautas jo parašas ant šio dokumento, nežino. Galėjo jį pasirašyti ir užantspauduoti tarp jam teikiamų pasirašyti važtaraščių. Neatsimena, ar galėjo pasirašyti ir užantspauduoti tuščius lapus, nebent jam kas nors davė pasirašyti tarp važtaraščių, pilnai neatveriant dokumento, nerodant turinio. Dėl jam apklausos metu parodyto dokumento – 2014-09-03 UAB „K. K.“ vardu išrašytos atitikties deklaracijos Nr. -1, kurioje konstatuojama, kad produktas gargždas fr. 40/200mm, atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus. Kiekis 1320 t, pirkėjas UAB "P.G.". D. P. parodė, kad jis tokio dokumento negalėjo išrašyti ir neišrašė. Jis neatitinka jo įmonėje naudojamos formos, neatitinka standarto pavadinimas - jo įmonė naudoja standartus LST-EN-1331;2002 ir LST-EN-13242. UAB „K.K.“ jam nėra žinoma, tokioje bendrovėje niekada nedirbo. Jo įmonė yra Individuali įmonė „K.K.“. Parašas, pagal visus požymius yra jo, tačiau kaip galėjo pasirašyti tokį dokumentą, kuris neatitinka tikrovės, jis nežino. Jeigu parašas originalus, jis gal ir galėjo pasirašyti kartu su jam pateiktais pasirašyti važtaraščiais, neįsigilinus į jo turinį. Dėl dokumento numeracijos „-1“ negali nieko paaiškinti, jis tokios nenaudoja. 2017-07-07 iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gauta specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktoje 2014-09-03 UAB „K.K.“ atitikties deklaracijoje (duomenys neskelbtini) ir 2012-09-03 IĮ „K.K.“ atitikties deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys parašai D. P. vardu nėra nukopijuoti ir išspausdinti, o yra pasirašyti rašikliu; deklaracijose esantys parašai nėra techniškai padirbti. Taip pat, minėtose deklaracijose esantys antspaudai „Direktorius D. P.“ yra atspausti spaudu (ais), o 2012-09-03 IĮ „K.K.“ atitikties deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis antspaudas „(duomenys neskelbtini) Individuali įmonė „K.K.““ yra atspaustas antspaudu. 2017-05-02, VĮ V.V.K.D., vykdydama NPPTV reikalavimą dėl dokumentų pateikimo, tyrimui pateikė UAB „K.K.“ 2014-09-03 atitikties deklaracijos (duomenys neskelbtini), originalą bei IĮ „K.K.“ 2012-09-03 atitikties deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) originalą.
Iš šių ištirtų įrodymų neabejotinai darytina išvada, kad N. B. panaudojo suklastotus dokumentus ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamoji A. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Ji neteista, nebausta, dirbanti, turi pastovią gyvenamąją vietą, priklausomybių ar psichiatro įskaitose neregistruota. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kaltinamajai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant arčiau minimumo.
Kaltinamoji A. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Ji neteista, nebausta, dirbanti, turi pastovią gyvenamąją vietą, priklausomybių ar psichiatro įskaitose neregistruota. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kaltinamajai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant arčiau minimumo.
Kaltinamasis N. B. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, priklausomybių ar psichiatro įskaitose neregistruotas. Skiriant bausmę kaltinamajam N. B., atsižvelgiama ir į veikų padarymo aplinkybes, bei pasekmes, laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl jam, BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 61 straipsnio pagrindais, už atskiras nusikastamas veikas skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau ženkliai švelnesnės, negu jų vidurkiai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. B. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, nors ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas sprendžia, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas (Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII – 1554 red.).
I. 2015-04-15, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., Transporto investicijų direkcijos pateikti reikalaujami dokumentai: 1. Juodos spalvos segtuvas su dokumentais, 491 lapai; 2. Juodos spalvos segtuvas su dokumentais, 348 lapai; 3. Juodos spalvos segtuvas su dokumentais, 315 lapų.
II. 2015-11-11 kratos metu UAB “P.G.” patalpose, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti dokumentai: 1. Segtuvas Nr. 5, 14 lapų; 2. Segtuvas Nr. 6, 122 lapai; 3. Segtuvas (duomenys neskelbtini)2, 36 lapai; 4. Segtuvas (duomenys neskelbtini)3, 309 lapai; 5. Segtuvas (duomenys neskelbtini)4, 315 lapų; 6. Segtuvas (duomenys neskelbtini)5, 349 lapai; 7. Segtuvas (duomenys neskelbtini)6, 565 lapai; 8. Segtuvas (duomenys neskelbtini)7, 607 lapai; 9. Segtuvas (duomenys neskelbtini)8, 45 lapai.
III. 2016-06-01, vadovaujantis LR BPK 97 str., UAB „P.G.“ direktoriaus N. B., pateikti reikalaujami dokumentai: 1. Segtuvas, 39 lapai.
IV. 2017-01-06, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB “P.G.” direktoriaus N. B. pateikti reikalaujami dokumentai: 1. Segtuvas (duomenys neskelbtini), 466 lapai; 2. Segtuvas Nr. 2, 153 lapai; 3. Kompaktinis diskas (CD), 1 vnt.
V. 2015-04-15, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., UAB “R.” pateikti reikalaujami dokumentai: 1. Žalios spalvos segtuvas, 80 lapų.
VI. 2015-05-11, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., UAB “P.G.” pateikti reikalaujami dokumentai: 1. Mėlynos spalvos segtuvas, 322 lapai; 2. Mėlynos spalvos segtuvas, 268 lapai.
VII. 2015-05-20, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., VĮ V.V.K.D. pateikti reikalaujami dokumentai: 1. Statybos darbų žurnalai, 5 vnt., visi daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkams ar juos pateikusiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 200 MGL (7532 eurų) baudą.
A. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 200 MGL (7532 eurų) baudą.
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (laikotarpis nuo 2011-02-11 iki 2011-02-19) ir paskirti bausmę 1 (vienerius metus) 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (laikotarpis nuo 2011-03-25 iki 2014-09-15) ir paskirti bausmę 1 (vienerius metus) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 5 (penkis mėnesius) laisvės atėmimo.
BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktinius įrodymus : 2015-04-15, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., Transporto investicijų direkcijos pateiktus reikalaujamus dokumentus: 1. Juodos spalvos segtuvą su dokumentais, 491 lapai; 2. Juodos spalvos segtuvą su dokumentais, 348 lapai; 3. Juodos spalvos segtuvą su dokumentais, 315 lapų.
II. 2015-11-11 kratos metu UAB “P.G.” patalpose, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimtus dokumentus: 1. Segtuvą Nr. 5, 14 lapų; 2. Segtuvą Nr. 6, 122 lapai; 3. Segtuvą (duomenys neskelbtini)2, 36 lapai; 4. Segtuvą (duomenys neskelbtini)3, 309 lapai; 5. Segtuvą (duomenys neskelbtini)4, 315 lapų; 6. Segtuvą (duomenys neskelbtini)5, 349 lapai; 7. Segtuvą (duomenys neskelbtini)6, 565 lapai; 8. Segtuvą (duomenys neskelbtini)7, 607 lapai; 9. Segtuvą (duomenys neskelbtini)8, 45 lapai.
III. 2016-06-01, vadovaujantis LR BPK 97 str., UAB „P.G.“ direktoriaus N. B., pateiktus reikalaujamus dokumentus: 1. Segtuvą, 39 lapai.
IV. 2017-01-06, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB “P.G.” direktoriaus N. B. pateiktus reikalaujamus dokumentus: 1. Segtuvą (duomenys neskelbtini), 466 lapai; 2. Segtuvą Nr. 2, 153 lapai; 3. Kompaktinį diską (CD), 1 vnt.
V. 2015-04-15, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., UAB “R.” pateiktus reikalaujamus dokumentus: 1. Žalios spalvos segtuvą, 80 lapų.
VI. 2015-05-11, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., UAB “P.G.” pateiktus reikalaujamus dokumentus: 1. Mėlynos spalvos segtuvą, 322 lapai; 2. Mėlynos spalvos segtuvą, 268 lapai.
VII. 2015-05-20, vadovaujantis FNTT įstatymo 11 str., VĮ V.V.K.D. pateiktus reikalaujamus dokumentus: 1. Statybos darbų žurnalą, 5 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkams ar juos pateikusiems asmenims.
A. A. ir N. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisinėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nedalyvaujant nuosprendžio paskelbime, šis terminas jam skaičiuojamas nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.