- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- e2-3288-907/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00781-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- Ž. P.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui Ž. P., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4457-772/2007 iš atsakovo Ž. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo Ž. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-02-01 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo Ž. P. 5201,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2018-01-31 ir bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).
Ieškovė I. Š. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4457-772/2007 buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys numatė, kad atsakovas Ž. P. kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo 2007-08-01 iki vaikų pilnametystės mokės po 150 Lt (43 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas nėnesį. Ieškinio padavimo teismui dienai nepilnametis sūnus yra tik K. P., kiti du vaikai V. P. ir R. J. jau yra pilnamečiai. Atsakovas vaikui išlaikymą mokėjo iki 2014-12-31 po 150 Lt kas mėnesį, nuo 2015-01-01 po 43,00 Eur kas mėnesį, o nuo 2017-01-01 ieškovės prašymu - po 50,00 Eur kas mėnesį. Po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo priėmimo dėl vaiko augimo ir vystymosi padidėjo vaiko poreikiai ir pablogėjo jos turtinė padėtis, todėl prašo padidinti priteistiną išlaikymą iš atsakovo iki 190,00 Eur. Vaikas mokosi Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos 1 klasėje, jam 15 metų. Vaikui maistui reikia 100 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 40 Eur, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 50 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 40 Eur, mokymo, lavinimo priemonėms – 10 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 20 Eur, transporto išlaidoms – 6 Eur, būna kitų išlaidų – 3 Eur dienpinigiams, 25 Eur kas mėnesį mokami už mobilųjį telefoną (kartu ir telefono sąskaitos papildymas), pagal galimybes eina sportuoti į sporto salę. Vaikas sveikas, tačiau reikia lankytis pas odontologą dėl nesveikų dantų bei nešioti akinius. Vaiko kambaryje neseniai buvo padarytas remontas, pirkti nauji baldai. Būrelio jokio nelanko, nes nėra tam piniginių lėšų. Būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai – 380 Eur per mėnesį, pusė – 190 Eur turėtų skirti atsakovas. Ieškovė dirba UAB “Maxima LT” pamainos viršininko pavaduotoja, darbo užmokestis sudaro apie 440-500 Eur per mėnesį. Turi nekilnojamojo turto – gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šeima. Name visi patogumai, vaikui sąlygos gyventi tinkamos. Turi transporto priemonę Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Swedbank, AB yra paėmusi kreditą gamybiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, kurį moka - apie 380 Eur per mėnesį, minėto kredito įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas gyvenamasis namas. Kreditui mokėti pinigų neturi, jį moka pilnamečiai vaikai. Iš jo pelno jokio neturi, anksčiau gamybinį pastatą nuomojosi atsakovo įmonė UAB “Vitramėja”, bet 391 Eur nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, reikėjo nuolat priminti, nuo 2017-08-07 nuomos sutartis nutraukta, nuo 2017-10-01 jie išsikraustė, dabar niekas jo nenuomoja ir pirkti nenori, nors įdėtas skelbimas, kad turtas parduodamas. Gamybines patalpas įgijo, kad atsakovas galėtų vykdyti veiklą, o ateityje – gal būtų vaikams likę. 2014-11-15 sudarė santuoką su L. Š., (duomenys neskelbtini)jiems gimė duktė U. Š.. Sutuoktinis dirba UAB “Gilija” baldų surinkėju, per mėnesį gauna apie 360 Eur darbo užmokesčio. Vaiką išlaikyti padeda jos pilnamečiai vaikai. Atsakovas vaikui išlaikymą mokėjo nereguliariai, tačiau skolos nėra, gale metų viską padengdavo. Atsakovas su vaiku jau daug metų nebendrauja, nieko neperka, yra nupirkęs gal prieš 6-7 metus. Į teismą anksčiau dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesikreipė, nes atsakovas žadėjo mokėti daugiau, kai jo finansinė padėtis pasitaisys, grasino, kad išsikels iš nuomojamų patalpų, ką jau dabar ir padarė, neturėjo ji pinigų advokatui, dabar advokatės paslaugas apmokėjo pilnametis sūnus. Jos turtinė pasdėtis pablogėjo: ji sudarė santuoką, gimė dar vienas vaikas, jos gamybinių patalpų niekas nenuomoja, jų neperka, turi mokėti kreditą. Jos darbo užmokestis per visą tą laiką iš esmės išliko nepakitęs, tačiau vaiko poreikiai išaugo. Atsakovas turi didelę skolą valstybei, todėl savo vardu turėti turto jis negali, mano, kad slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, kaip kad numato įstatymas, nes vaiko poreikiai išaugę jau seniai.
Ieškovės atstovė advokatė V. B. palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovė advokatė E. D. – J. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog atsakovas sutiko mokėti po 120 Eur kas mėnesį išlaikymą, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (65-68 b. l.). Paaiškino, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4457-772/2007 buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys numatė, kad atsakovas Ž. P. nepilnamečiui vaikui K. P. nuo 2007-08-01 iki vaiko pilnametystės mokės po 150 Lt (43 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas nėnesį. Atsakovas gera valia mokėjo ir daugiau – po 50 Eur kas mėnesį. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą iki 190 Eur, tačiau atsakovas mano, jog sūnaus išlaidos yra padidintos, todėl sutinka mokėti tik po 120 Eur per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, tai teismo posėdyje patvirtino pati ieškovė, todėl prašė šioje dalyje ieškinį atmesti. Jeigu ieškovė manė, kad vaikui 50,00 Eur išlaikymui per mėnesį yra per mažai, galėjo kreiptis į teismą anksčiau dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tokios teisės iš jos niekas neatėmė. Ieškovė nurodė, jog ji nesikreipė, nes atsakovas jai grasino, tačiau byloje tokių įrodymų pateikta nėra, tik ieškovės paaiškinimai. Tai ieškovės pozicija siekiant apginti savo pačios neveiklumą. Net ir nutraukus santuoką, ieškovę su atsakovu siejo tam tikri turtiniai interesai, kurie galbūt ir neleido kreiptis į teismą su ieškiniu. Tik nuomos sutarčiai nutrūkus ir atsakovui išsikrausčius iš ieškovei priklausančių gamybinių patalpų, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vaikui skirta 50 Eur suma neatitinka jo poreikių, tačiau atsakovas mano, jog ieškovės prašoma suma yra padidinta. Ji byloje pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, kuriame vaiko būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro apie 360 Eur, o teismo posėdyje nurodė, jog jie sudaro apie 380 Eur. Komunaliniai mokesčiai vaiko daliai visiškai nepagrįsti, atostogoms yra per daug išleidžiama, telefonui kas mėnesį po 25 Eur yra aiškiai per daug. Atsakovas dirba UAB “Vitramėja” direktoriaus pareigose, dirba nepilną darbo dieną, todėl darbo užmokestis nedidelis, sudaro apie 200 Eur. Dirbti pilną darbo dieną negali dėl neįgalumo, yra netekęs 45 procentus darbingumo. Kas mėnesį antstoliai išskaičiuoja priteistą žalą valstybei, moka įmokas kreditoriui AB Citadele bankui. Turto neturi, kas mėnesį privalo vartoti kraujo spaudimą normalizuojančius vaistus. Ieškovės turtinė padėtis geresnė, nei atsakovo, ji turi turto, pajamos didesnės, ji sveika.
Atsakovas Ž. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų negauta, pateikė atsiliepimą (65-68 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (58-60 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko savo išvadą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4457-772/2007 buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatytas mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymas, kuris neatitinka vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas, su tuo sutinka ir pačios šalys. Prašoma priteisti suma protinga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys patvirtina, kad K. P. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jo motina įrašyta ieškovė I. Š. (buvusi – P.), jo tėvu įrašytas atsakovas Ž. P. (6 b. l.). Nepilnamečio vaiko tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4457-772/2007 (4-5 b. l.). Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2 punkte numatyta, jog Ž. P. kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo 2007-08-01 iki pilnametystės mokės po 43,00 Eur (150 Lt) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, jog vaiko poreikiai išaugo, o jos turtinė padėtis pablogėjo, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. P. dydį padidinti iki 190,00 Eur per mėnesį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už trijų metų laikotarpį. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad vaiko poreikiai vaikui paaugus padidėjo, tačiau ne tiek, kiek nurodo ieškovė, todėl sutinka mokėti po 120 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis vaiko išlaikymui, o išlaikymo įsiskolinimo šiai dienai nėra, todėl šį reikalavimą prašo atmesti. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio ir skolos.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaiko amžiaus išaugo jo preikiai ir pasikeitė jos turtinė padėtis – ji pablogėjo, nes ji sudarė santuoką, gimė dar vienas vaikas, jos gamybinių patalpų niekas nenuomoja, jų neperka, turi mokėti kreditą, todėl prašo padidinti vaikui priteistiną sumą iki 190,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo priėmimo 2014-11-15 ji įregistravo santuoką su L. Š., (duomenys neskelbtini)jiems gimė duktė U. Š. (7, 37, 38 b. l.). Ieškovė dirba UAB “Maxima LT” pamainos viršininko pavaduotoja, darbo užmokestis sudaro apie 440-500 Eur per mėnesį (36, 46-48 b. l.). Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas – gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0573 ha ploto žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šeima (16-28 b. l.). Jai asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso transporto priemonė Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (39 b. l.). Ji turi kreditorių Swedbank, AB, kuriam kas mėnesį turi mokėti po 380 Eur įmoką, nes yra paėmusi kreditą gamybiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, minėto kredito įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas gyvenamasis namas, kuriame ji su šeima gyvena. Kreditui mokėti pinigų neturi, jį moka pilnamečiai vaikai. Anksčiau pgamybinį pastatą nuomojosi atsakovo įmonė UAB “Vitramėja”, bet 391 Eur nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, reikėjo nuolat priminti, nuo 2017-08-07 nuomos sutartis nutraukta, nuo 2017-10-01 jie išsikraustė, dabar niekas pastato nenuomoja ir pirkti nenori, iš jo jokios naudos ieškovė neturi. Jos sutuoktinis dirba UAB “Gilija” baldų surinkėju, per mėnesį gauna apie 360 Eur darbo užmokesčio (121, 159-160 b. l.). Vaiką išlaikyti padeda jos pilnamečiai vaikai V. P. ir R. J.. Ji sveika, darbinga.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šalių sūnus mokosi Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos 1 klasėje (8-9 b. l.), jam 15 metų. Vaikui maistui reikia 100 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 40 Eur, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 50 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 40 Eur, mokymo, lavinimo priemonėms – 10 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 20 Eur, transporto išlaidoms – 6 Eur, būna kitų išlaidų – 3 Eur dienpinigiams, 25 Eur kas mėnesį moka už mobilųjį telefoną (kartu ir telefono sąskaitos papildymus), pagal galimybes vaikas eina sportuoti į sporto salę. Vaikas sveikas, tačiau dažnai reikia lankytis pas odontologą bei nešioti akinius. Vaiko kambaryje neseniai buvo padarytas remontas, nupirkti nauji baldai. Būrelio jokio nelanko, nes nėra tam piniginių lėšų. Būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai – 380 Eur per mėnesį, pusė – 190 Eur turėtų skirti atsakovas. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus (15, 103-119, 122-158 b. l.).
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad šalys 2007 m. nutraukiant santuoką susitarė, jog atsakovas Ž. P. nepilnamečiui vaikui K. P. nuo 2007-08-01 iki vaiko pilnametystės mokės po 150 Lt (43 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas nėnesį. Atsakovas gera valia mokėjo ir daugiau – po 50 Eur kas mėnesį. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą iki 190 Eur. Mano, kad vaikas paaugo ir jo poreikiai padidėjo, tačiau ne iki ieškovės prašomo priteisti dydžio. Mano, jog sūnaus išlaidos yra padidintos, todėl atsakovas sutinka mokėti tik po 120 Eur per mėnesį. Ieškovė pati nežino, kokie yra vaiko poreikiai, nes byloje pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, kuriame vaiko būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro 360 Eur, o teismo posėdyje nurodė, jog jie sudaro 380 Eur. Komunaliniai mokesčiai vaiko daliai niekuo nepagrįsti, atostogoms yra per daug išleidžiama, už telefoną mokėti kas mėnesį po 25 Eur yra aiškiai per daug. Atsakovas dirba UAB “Vitramėja” direktoriaus pareigose, nuo 2018-03-01 dirba nepilną darbo dieną (4 valandas) dėl sveikatos būklės (92-96 b. l.), todėl darbo užmokestis nedidelis, sudaro apie 200 Eur (10-12, 49-53, 72 b. l.). Jis yra iš dalies darbingas, asmens darbingumo lygis 55 procentai, nustatytas nuo 2015-08-14 iki 2036-02-05, negali dirbti darbo, susijusio su vibracijos poveikiu, su kėlimu rankomis, su nuolatiniu vaikščiojimu ir dirbti aukštyje (69-71 b. l.). VSDFV kas mėnesį jam išmoka 105,20 Eur netekto darbingumo pensiją (49-53 b. l.). Jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (13, 14 b. l.), kitų išlaikytinių neturi (56 b. l.). Kas mėnesį po 21,04 Eur antstoliai išskaičiuoja priteistą žalą valstybei (73-74 b. l.), moka įmokas kreditoriui AB Citadele bankui (75-81 b. l.). Kas mėnesį privalo vartoti kraujo spaudimą normalizuojančius vaistus. Mano, jog ieškovės turtinė padėtis geresnė, nei atsakovo, ji turi turto, pajamos didesnės, ji sveika, jos turtinė padėtis ne pablogėjusi, o atvirkščiai - pagerėjusi.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė reikalavimą padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki 190,00 Eur per mėnesį, nes vaiko poreikiai padidėjo (vaikas išaugo, pradėjo lankyti mokyklą), jos turtinė padėtis pablogėjo (ji sudarė santuoką, gimė dar vienas vaikas, jos gamybinių patalpų niekas nenuomoja, jų neperka, turi mokėti kreditą), todėl jam per mėnesį minimaliems (būtiniausiems) poreikiams reikia skirti bent 380 Eur, pusė – 190 Eur turėtų skirti atsakovas, todėl prašė ieškinį tenkinti, padidinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas laikėsi savo pozicijos, kad vaiko poreikiai padidėjo, nes vaikas išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, tačiau ne tiek, kiek nurodo ieškovė, o jos turtinė padėtis pagerėjo (ji įgijo turto), todėl vaikui per mėnesį minimaliems (būtiniausiems) poreikiams reikia skirti bent 240 Eur, pusė – 120 Eur jis galėtų mokėti, todėl prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.
Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).
Ieškovė, prašydama padidinti nepilnamečiui vaikui teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl to, kad vaikas auga ir jo poreikiai didėja, nurodydama, jog vaikas yra sveikas, privalėjo įrodyti esminį vaiko poreikių pasikeitimą (CPK 178 straipsnis). Ieškinį ji grindė tuo, kad vaikas paaugo, Lietuvoje buvo įvestas euras, todėl pakilo produktų ir paslaugų kainos, dėl ko vaiko išlaikymui reikia skirti didesnes pinigų sumas, nors tikslaus vaiko poreikių dydžio per mėnesį nenurodė (360 Eur ar 380 Eur) ir jį pagrindė tik iš dalies (15, 103-119, 122-158 b. l.). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Taigi, ieškovė vien vaiko poreikių padidėjimu dėl to, kad vaikas paaugo, remtis negali. Ji nurodė, kad vaikas nelanko būrelių, nes nėra tam pinigų, tačiau pati anksčiau nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, įsigijo gamybines patalpas, iš kurių jokio pelno negauna, tam ėmė didelės sumos kreditą ir įkeitė būstą, kuriame vaikas gyvena ir kurį gali prarasti, gamybinės patalpos buvo įgytas tik tam, kad atsakovas vykdytų veiklą, nors jis jau nebuvo jos sutuoktinis ir vaikams išlaikymo didesnio nemokėjo, gaudavo nuomos mokestį, kuris buvo vos vos didesnis už mokamą kredito dalį bankui, todėl visai nėra aišku, kam minėtas patalpas turėjo įsigyti ieškovė. Be to, pati būdama sveika ir darbinga, neieškojo papildomo ar geriau apmokamo darbo. Nurodė, jog vaikui reikia akinių ir odontologo pagalbos, tačiau minėtų aplinkybių nepagrindė, kaip ir daugelio kitų vaiko išlaidų. Vaiko poreikiai jau buvo įvertinti nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir gera valia sutariant dėl išlaikymo dydžio, tačiau vaikui paaugus ir Lietuvoje pakeitus valiutą ir įvedus eurą, jos galėjo padidėti, bet ne tiek, kiek nurodė ieškovė. K. P. yra sveikas, kad jis turėtų kokių nors specialių poreikių, tokių duomenų byloje nėra, todėl jo poreikiai ir išlaidos išlaikymui negali būti didesnės nei daugumos tokio amžiaus vaikų. Byloje taip pat nenustatyta, jog jis turėtų kažkokių tai ypatingų gabumų, kurių neturi kiti tokio amžiaus vaikai ir kuriuos reikėtų vystyti, dėl ko reikėtų jam teikti tiek padidintą išlaikymą.
Ieškovė taip pat neįrodė, jog per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir sutarta dėl išlaikymo dydžio, iki ieškinio teismui padavimo dienos (nuo 2007-08-17 iki 2018-02-06) reikšmingai pasikeitė jos turtinė padėtis – ji iš esmės pablogėjo, priešingai – byloje nustatyta, jog ji išliko beveik tokia pati, kaip ir santuokos nutraukimo dieną, gal net šiek tiek pagerėjo, nes šalių kiti du vaikai tapo pilnamečiais ir remia pačią ieškovę, ji įgijo turto (du nekilnojamojo turto objektus ir transporto priemonę), gamybinės patalpos buvo nuomojamos, iš jų ieškovė gaudavo naudą, jos darbo užmokestis faktiškai nepasikeitė, ji sudarė santuoką ir turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau santuokos sudarymas neblogina turtinės padėties, o vaikas gimė jai ir kitam vyrui, o ne atsakovui, kuris yra dirbantis, dirba ir prisideda prie šeimos išlaikymo. Aukščiau paminėtos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovės turtinės padėties esminio pablogėjimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo du nekilnojamojo turto objektus ir vieną registruotino kilnojamojo turto objektą, atsakovas turto neturi, nors ieškovė teigia, jog atsakovas dėl skolų savo vardu negali turėti jokio turto, tačiau minėtų aplinkybių nepagrindė ir neįrodė, todėl jos laikytinos prielaidomis, kuriomis teismas remtis negali. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur, atsakovo apie 400 Eur, ieškovė sveika ir darbinga, atsakovo darbingumas 55 procentai, abu turi kreditorių, ieškovė turi du išlaikytinius, atsakovas – vieną,- abiejų šalių turtinė padėtis panaši, galbūt ieškovės - šiek tiek geresnė.
Byloje nustatyta, kad augančio nepilnamečio vaiko poreikiai per dešimt metų laikotarpį nuo šalių santuokos nutraukimo pasikeitė, jie padidėjo, vaikui per mėnesį jo poreikiams atsakovo mokama 50,00 Eur suma yra per maža, dėl to sutaria abi šalys, tačiau ieškovė neįrodė, jog jie tiek pakito, kiek prašoma priteisti, nes minėtos sumos ji vaiko išlaikymui negalėjo skirti pati pagal gaunamą darbo užmokestį, jau atmetus jos pačios ir kito mažamečio vaiko poreikius. Nors ieškovė nurodė, kad jai vaiką išlaikyti padeda jos kiti du pilnamečiai vaikai, tačiau iš jos pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad minėti vaikai pinigus perveda ieškovei su užrašu „Skola“, todėl neaišku, kas kam skolina ar grąžina skolą. Be to, pati ieškovė negalėjo nurodyti tikslaus vaiko poreikių dydžio.
Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kas mėnesinių išlaidų suvestinių pagal atitinkamus mokėjimus, patvirtinančių vaiko poreikių užtikrinimui išlaidas mokesčiams už komunalinius patarnavimus, mokesčius už telefoną, nėra duomenų, jog vaikui reikia akinių, odontologo pagalbos, o vien teiktais žodiniais ieškovės paaiškinimais teismas taip pat negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl išaugusių vaiko poreikių iš esmės ginčija atsakovas, teikdamas savo įrodymus ir motyvuotus argumentus. Sutiktina su atsakovo atstovės argumentais ginče, kad ieškovės kredito mokėjimas ne pablogina jos turtinę padėtį, o kaip tik pagerina, nes ji įgyja nekilnojamąjį turtą, taip pat minėto turto įgijimas niekaip nesusijęs su gyvenamuoju būstu, tai nėra paskola būstui įsigyti, todėl taip pat niekaip nesusiję ir su vaiko poreikiais, dėl ko ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas visa apimtimi.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nenustatytas reikšmingas ieškovės turtinės padėties pasikeitimas (pablogėjimas), tačiau nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo ir dėl euro įvedimo pakilo prekių ir paslaugų kainos, tačiau ne tokio dydžio poreikių padidėjimas, kokį įrodinėjo ieškovė. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ir teikti sūnui didesnį išlaikymą, nei jis mano, kad sūnui užtenka po 120 Eur per mėnesį. Atsakovas turto neturi, tačiau dirba direktoriaus pareigose. Nors atsakovo darbingumo lygis nustatytas lsaikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2036-02-05, tačiau tik gavus ieškinį jo sveikata pablogėjo, ko jis net neįrodinėjo, tačiau jis pakeitė darbo sutarties sąlygas, pradėjo dirbti tik pusė darbo laiko, kas vertintina kritiškai. Jis nepateikė tokį staigų sveikatos pablogėjimą pagrindžiančių dokumentų. Iš jo pateiktos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (71 b. l.), matyti, jog nurodyti rizikos veiksniai, kurie galėtų veikti atsakovą, labai minimalūs ir neaišku, kuris iš jų galėjo įtakoti atsakovo sveikatą dirbant direktoriumi įmonėje. Akivaizdu, jog atsakovas, nors būdamas neįgalus, tačiau turėdamas galimybes uždirbti (dirba įmonėje vadovu, gali vystyti veiklą ir pan.), pats nesiekia gauti didesnių pajamų, kad nereikėtų atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, ką pripažino ir pats atsakovas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, išlaikymas sūnui iš atsakovo priteistinas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-02-06 iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Ž. P. 5201,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2018-01-31. Į teismą anksčiau dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesikreipė, nes atsakovas žadėjo mokėti daugiau, kai jo finansinė padėtis pasitaisys, grasino, kad išsikels iš nuomojamų patalpų, ką jau dabar ir padarė, neturėjo ji pinigų advokatui. Atsakovo atstovė nurodė, kad nors ieškovė nurodė, jog ji nesikreipė, nes atsakovas jai grasino, tačiau byloje tokių įrodymų pateikta nėra, tik ieškovės paaiškinimai. Tai ieškovės pozicija siekiant apginti savo pačios neveiklumą. Net ir nutraukus santuoką, ieškovę su atsakovu siejo tam tikri turtiniai interesai, kurie galbūt ir neleido kreiptis į teismą su ieškiniu. Tik nuomos sutarčiai nutrūkus ir atsakovui išsikrausčius iš ieškovei priklausančių gamybinių patalpų, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4457-772/2007 iš atsakovo Ž. P. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas priteistą išlaikymą mokėjo gera valia, ieškovės prašymu – net didesnį. Šiai dienai išlaikymo įsiskolinimo nėra, tai teismo posėdyje patvirtino pati ieškovė, todėl tokio reikalavimo negali ji reikšti, nes išlaikymas buvo priteistas sprendimu, o įsiskolinimo nėra. Jeigu atsakovas priteisto išlaikymo būtų nemokėjęs gera valia, ji turėjo teisę kreiptis į antstolį su vykdomuoju raštu dėl skolos išieškojimo, o ne dar kartą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Jeigu vaiko poreikiai padidėjo ir išlaikymo dydis išaugo, ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo anksčiau, tačiau to nepadarė, teisindama savo neveiklumą niekuo nepagrįstais argumentais. Pažymėtina, jog ji galėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau to nepadarė. Nesikreipė, nes atsakovas grasino, kad išsikels iš jos nuomojamų gamybinių patalpų, tačiau jis vis tiek išsikėlė, be to, akivaizdu, jog šalis ir po santuokos nutraukimo siejo turtiniai santykiai, kurie, galbūt trukdė kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovė, nepasinaudojusi įstatymo numatyta galimybe pakelti išlaikymo dydį, pati prisiėmė ir turėjo skirti vaikui didesnes išlaidas, nei vaiko tėvas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai išlaikymas sprendimu padidinamas, padidintas išlaikymas mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011; 2014-12-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta apie 40 procentų reikalavimo), todėl šalims paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatė (35 b. l.), kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 350,00 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose (162-166 b. l.), priteisimo. Atsakovo interesams byloje atstovavo advokato padėjėjas ir advokatė (82, 89 b. l.), kurie nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymus: advokato padėjėjas – dėl 200,00 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį, parengimu (83, 99 b. l.), advokatė – dėl 1000,00 Eur išlaidų, susijusių su konsultavimu, atstovavimu taikaus susitarimo derybose, teismo posėdžiuose (89, 98 b. l.),- priteisimo.
Atsakovą byloje atstovavo du atstovai: advokato padėjėjas ir advokatė, todėl sprendžiama dėl advokato padėjėjo galimybės atstovauti atsakovą teisme. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą, t. y., ne anksčiau, kaip po vienerių metų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Pagal Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai teisinės paslaugos teikiamos nemokamai. Taigi atstovavimo sąvoka apima ne tik atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, bet ir kitus Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, tame tarpe procesinių dokumentų (ieškinio, pareiškimo, atsiliepimo į ieškinį ir pan.) rengimą ir teikimą teismui. Kaip matyti iš atsakovo atstovų į bylą teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų, atsiliepimą parengė advokato padėjėjas V. M., kuris kartu pateikė 2018-03-12 išrašą iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 18/30V (82 b. l.), kuriame nėra jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinio leidimo atstovauti konkrečioje civilinėje byloje, tokio leidimo byloje nebuvo paterikta ir kaip atskiro dokumento. Taip pat pagal Lietuvos advokatūros internetiniame tinklalapyje www.advokatūra.lt pateikiamą informaciją, advokato padėjėjas V. M. advokato padėjėjo praktiką pradėjo vykdyti nuo 2017-05-22, t. y., jis neturėjo ir dabar dar neturi teisės atstovauti atsakovą teisme, tame tarpe – parengti atsiliepimą ar bet kurį kitą procesinį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjas V. M. neturi teisės rengti teismui procesinių dokumentų, negalėjo parengti atsakovui atsiliepimo į ieškinį, jo prašomos priteisti išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje ir neskirstytinos.
Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.
Šalys neginčija viena kitos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ir ginčo, abi, nedėdamos pastangų išspręsti ginčą taikiai iki teismo, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, šalis konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, todėl turėtų būti priteistos. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 40 procentų reikalavimo), ieškovei iš atsakovo turi būti priteista – 140,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui iš ieškovės – 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas, todėl už šį reikalavimą jos sumokėtas žyminis mokestis jai iš atsakovo nepriteistinas. Ieškovė patyrė dar 9,19 Eur išlaidas, susijusias su pažymų gavimu iš VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra (167, 168 b. l.), kurios pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir paskirstytinos: ieškovei iš atsakovo priteistina 3,68 Eur šių išlaidų. Įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina 456,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.): 41,00 Eur žyminis mokestis ir 5,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 46,11 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4457-772/2007 iš atsakovo Ž. P. priteistą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 (43,00 Eur) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti - priteisti iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-02-06) iki vaiko pilnametystės, įpareigojant ieškovę I. Š. sūnui teikiamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 456,32 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų, 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 46,11 Eur (keturiasdešimt šešių eurų, 11 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.